Ôîðóì » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija » Îòâåòèòü
Pasaulis ne tik iliuzija
emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .
VaidasVDS : kalbėti nuo kalbėjimo, mąstyti nuo mąstymo, nušvisti nuo nušvitimo, išprotėti nuo išprotėjimo...
Kipras: visi keliai faini, jei pamačija suvokėjas valo protą? jei suvokėjęs - sąmonė - gal racijos ir yra.. bet kaip tada su 'Stebėtojas negali būti stebėjimo objektu; įvertinimas reikalauja, jog tas objektas, kuris yra vertinamas, turi būti tam tikru laipsniu pranokstamas, nes Sąmonės, tuo labiau savimonės, negali paaiškinti nė viena mechanistinė elektroninio asocijavimo teorija ar materialistiniai energetiniai reiškiniai. ? aš jau pats čia painiojuosi..
emipetras: MIELAS KIPRAI , negali paaiškinti ,, ne viena elektroninio asocijavimo teorija '' todėl , kad tas ,, Stebėtojas'' neturi ryšio su savo asmenybės Dvasia , tai yra , to žmogaus protas neturi sukūręs dvasinio ryšio su Dievo Tėvo Dvasios fragmentu . Tiksliau pasakius , tai mielas vaikine , yra gana liūdnas vaizdelis visoje planetoje . Čia visos gudragalviškos teorijos yra sukurtos ne bendraujant ir konsultuojantis su Dievo Dvasia , o su mechanistiniu žmogiškuoju , gyvulinės prigimties , loginiu protu , kuris neturi jokių gilesnių dvasinių įžvalgų .
LaimaIrena: Nuoširdus esi, suprantamai užrašai tai, ką mąstai, Emili. Prisipažįstu, anam forume tavęs beveik neskaitydavau, nes tarsi bandei laviruoti tarp to, ką nori pats pasakyti, ir ką, žinojai, norėjo išgirsti apaštalas, mosikuojantis dirigento lazdele. Kas dėl proto ir jo kančių, yra tokia A. Gribojedovo tragikomedija „Vargas dėl proto“... Rašai: Pavyzdžiui protas gali savo galias išvystyti ir gudravime , labai gudrioje klastoje , labai klastingų žabangų paspendime , tai tokius protus aš iš tiesų priskiriu prie didžiausių ir galingiausių stabdžių , savo dvasinio AŠ vystymesi . Esi teisus, teko susidurti. Rašai: Manau , kad reikia tik viską suprasti ir ramybėje ir meilėje gyventi , ir nebus jokių problemų su savo protu . Nereikėtų atmesti prielaidos, kad daug žmogiškųjų būtybių vargsta dėl asmenybės sutrikimų (įtarumas; jautrumas nesėkmėms; abejingumas; atsakomybės, kaltės jausmų nebuvimas; polinkis kaltinti kitus; emocinis nestabilumas; kritikos baimė; pedantiškumas; demonstratyvumas, teatrališkumas; pasinėrimas į fantazijas...) Tuomet gal ir kyla noras nuo proto - kančių šaltinio - atsitapatinti. Bet kiekvienas būdas geras, jei tik žmogui padeda. Kai kažkadaise labai seniai lankydavausi Algimanto UK skaitymuose, mačiau, kad dauguma turėjo asmenybės problemų. Bet jie bandė gelbėtis. NSO rašo: Dabar sa! As kalbu! Ką tai rodo? Manau, nebūtina įvardinti... ačiū Dievui, kad jis gelbėjasi bent joga. Ir dar: Kada vienas mirtingasis visiškai sutinka su kito bičiulio mirtingojo religine filosofija, tada tas reiškinys rodo, jog šitos dvi būtybės turėjo panašų religinį patyrimą tais klausimais, kuriems jie suteikia savo panašų filosofinį religinį aiškinimą.(UK) Auksinė išmintis, nes kitu atveju vyksta amžini ginčai, nutylėjimai, nesusikalbėjimai... Sėkmės Tau, Emili, urantų sueigoje
Aira: LaimaIrena rašai Kada vienas mirtingasis visiškai sutinka su kito bičiulio mirtingojo religine filosofija, tada tas reiškinys rodo, jog šitos dvi būtybės turėjo panašų religinį patyrimą tais klausimais, kuriems jie suteikia savo panašų filosofinį religinį aiškinimą.(UK) sutinku 100 %. išties asmenybės nepajėgios vieną kitą suprasti iki galo, nors ir turėtų kitokių panašių išgyvenimų. ir dėl asmenybės sutrikimų rašai teisingai. tik kažin, ar bent vienas žmogus jų neturi? tu, Laimairena tikriausiai galvoji, kad esi visiškai be jų?
LaimaIrena: Ne, miela Aira, negalvoju. Dėl viso pikto reikės pasitarti su psichiatru, gal ką nors ir atras
Aira: ar nebūsit įsižeidusi p. Laimairena? tikrai nenorėjau...
Aira: bet čia tema apie iliuzijas...
LaimaIrena: išsitaškius iliuzijų pursluos, kyštelkim sausą šaką prie židinio ugnies realios Gerb. Aura, čia demokratiškas forumas, visko galima klausti ir dėl nieko/visko įsižeisti arba ne
emipetras: KAS YRA ANAPUS MATOMUMO RIBOS ? Sielą ir patirtį “už kūno ribų” jau seniai bando paaiškinti ir gamtos mokslų atstovai. Fizikos Nobelio premijos laureatas Verneris Heizenbergas (Werner Heisenberg, 1901-1976) gamtos dėsnius, kuriuos laikome objektyviais ir todėl apskaičiuojamais, vertino kaip “žemiausią tikrovės sluoksnį”. Fizikas teigia, kad stebėtojas pats veikia stebimą situaciją. Paprasčiau pasakius tai reiškia: mes matome tai, ką norime matyti. Ir Albertas Einšteinas (Albert Einstein, 1879-1955) buvo įsitikinęs, kad egzistuoja nematoma realybė už laiko ir erdvės ribų. Mokslininką suglumino faktas, kad šviesą fizikai gali išmatuoti kaip daleles arba kaip bangas. Ir dar: kad ir kiek kilometrų šviesos dalelės btų nutolusios vienos nuo kitų, jos visada yra susijusios, gali sinchroniškai virsti šviesos bangomis. Šviesos savybės žavi ir fiziką prof. Markolfą Nymcą (Markolf Niemz) iš Heidelbergo: “Naudodamasi kompiuterine animacija, darbo grupė Tiubingene imitavo Einšteino reliatyvumo teoriją. Dirbtiniai vaizdai parodė, kaip mes suvoktume savo aplinką, jei judėtume beveik šviesos - 300 000 km/sek. arba milijardų km per valandą greičiu, o laikas ir erdvė tarsi sustotų. Kompiuteriu sukurtuose vaizduose matyti tamsus tunelis, o jo gale ryški šviesa. Tai man priminė pasakojimus apie klinikinę mirtį ir aš pradėjau tyrinėti”. Nymcas iškėlė drąsią hipotezę, kad siela, vos palikusi kūną, virsta šviesa. Pomirtinis gyvenimas esąs milžiniška saugykla, kurioje amžinai lieka visos sielos - visa patirta meilė ir visos įgytos žinios. Matematikas prof. Giunteris Evaldas (Guenter Ewald) iš Bochumo šia teorija nepasitenkina. Jo manymu tunelis ir šviesa yra ne tik laikinai didžiuliu greičiu skriejančios sielos optinė apgaulė: “Tai patyrę žmonės pasakoja, kad paslaptinga šviesa yra meilę skleidžiantis dydis, savotiška, neapibūdinama asmenybė”. Matematikas Evaldas jau nuo 1997 m. renka, tvarko ir komentuoja pasakojimus apie klinikinę mirtį. Jis teigia, kad šiuos reiškinius tiriant įvairiais aspektais, gaunami tarsi mozaikos akmenukai, reikalingi bendram sudėtingo fenomeno įvertinimui. Po ilgų tyrinėjimų ir apsikeitimo patirtimi su kolegomis metų prof. Evaldas neabejoja: gyvenimas po mirties yra. Dr. van Lomelis sąmonę lygina su traukos jėga. “Ji pati nėra išmatuojama, nes yra visa apimanti, kaip ir gravitacija: fizikinį poveikį išmatuoti galima, bet niekas nežino, kas ta gravitacija yra iš esmės. Taip yra ir su sąmone: galime nustatyti smegenų aktyvumą, bet ne minčių turinį. Moksliškai neįrodoma, ką tiksliai žmogus sapnuoja arba kodėl yra ką nors įsimylėjęs, nors šie fenomenai mums visiems yra pažįstami. O kiekvienas, pabuvęs ant mirties slenksčio arba turintis mistinės patirties, gerai žino, kad sąmonė nesibaigia smegenų veikla arba mirtimi”.
Cezaris Teruelis: Tibeto mirusiųjų knygoje aprašomos įvairių spalvų šviečiančios būtybės apsupančios sielą. Svarbu, kad siela nenuklystų, nenusektų paskui klaidinančią šviesą
emipetras: Taip Cezari , skaičiau šiek tiek ir aš ir labai pasibaisėjau , kad žmogus ten yra kaip marionetė , gali būti lengvai nutraukiamas , vėl atgal į naują atgimimą , vos tik sumaišysi spalvas ir šviesas ir amen , tavo kelionė ir pasibaigė į šviesos ir dvasių pasaulį . Neatpažinai šviesos ir keliauk atgal į žemė , vėl atgal į sekso aktą , kur kažkas tuo metu mylisi ir nori turėti vaikelį . Tai štai , tu stačia galva vėl atsiduri sekso sūkuryje ir jau esi potenciali nauja gyvybė . Man tai ta teorija visai nepatiko , kuri tarsi nubraukia visus dvasinius patyrimus čia žemėje , visas maldas ir visus garbinimus , o tampi priklausomas nuo kažkieno žaidžiamų žaidimo taisyklių , kaip tai - atpažink šviesą . Neatpažinai , susimovei jų atspalviuose ir keliauk vėl ten pat , iš kur atkeliavęs . Nežinau kas ją parašė , bet man geriausiai patinka Urantijos knyga , kurioje aiškiai šviesiai aprašoma , kad tik mūsų angelai Serafimai nešioja žmogaus sielą ir niekur kitur , o tiesiog į morontinio pasaulio sielų prikėlimo sales , naujam gyvenimui .
Rolka: Patinka nepatinka,kam tas rupi,yra kaip yra,spurdek nespurdejes...
emipetras: Tai dar didelis klaustukas vartotojau Rolka , ar tai tiesa ar tai fantazijos , kiekvienas tai patikrinsim asmeniškai , tačiau čia diskutuojant panašia tema , aš matau didelę spekuliaciją pomirtiniu pasauliu . Milijonai sklando versijų ir milijonai knygų prirašyta ta tema . Bet Urantijos knygos aiškinimas , man atrodo pats normaliausias . O kaip pačiam atrodo ?
Rolka: Kazkur skaiciau,kad visi tie pomirtiniu gyvenimu aprasymai ne is pirsto lauzti.Jogai visa gyvenima medituoja,kazkaip ten ieina i subtylus savo kunus,keliauja erdve isejeje is fizinio,turi visokias aiskiaregystes,ekstrasensinius gebejimus,mato trecia akimi,gyvena po kelis simtus metu,tampa nematomi ir t.t.Jie praktikai ir jie parase tas knygas o urantija su savo zmoniu sirinkimo salem po mirties, tikrai atrodo kaip akibrokstas.Zinoma,ji patrauklesne,nes nera to kanciu rato, kaip mokama rytuose,bet ar tiesa.Mano galva uk ne viska atskleista,manau visgi reinkarnacija yra, tol,kol nepadidinsi vibracijas,pamirsk apie sekancius lygius
Cezaris Teruelis: Tą knygą, kaip ir kitas, pradedant Biblija, filosofines, pasauline klasika, baigiant visokiausiais ezoteriniais skaitalais, 'nušvitusiųjų' mokymais 'vartojau' iki tol, kol atradau kietą riešutėlį Urantijos Knygą (UK). Visi rytietiški mokymai, kaip ir tau, buvo svetimi, bet kapsčiausi, kaip tas gaidys, ieškodamas grūdo. Visi pamąstom apie gyvenimo prasmę, tai tikėjausi ją atrasti, o dabar žiūriu, jau gyvenimas beveik baigiasi ir suprantu, kad ta prasmė ir yra būtent pats gyvenimas, o kas bus, kai kūnas suirs po šia žvaigžde Saule, kažkodėl visai nesirūpinu, nes bus taip, kaip turi būti ir jokios padidintos ar sumažintos vibracijos čia nepagelbės
Rolka: Bus kaip turi buti,bet gi nezinai kaip bus,tai ka aiskini,jog nepades vibracijos? Bla
Koan: beprasmiai pareiškimai ir neatsakomi klausimai :DDD
VaidasVDS : Na Koan ar Konan, pateik bent vieną Urantijos Knygos sakinį, kuris būtų nesąmonė, o tada pažiūrėsime, kas čia beprasmiška ir :DDD... Sėkmės ieškant
Koan: ne apie knygą aš, o apie kai kurių pasisakymus ir klausimus:D
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû