Ôîðóì » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija » Îòâåòèòü

Pasaulis ne tik iliuzija

emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .

Îòâåòîâ - 301, ñòð: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 All

NSO: Kodel pomirtini gyvenima iki pataptume dvasiomis reikia vadinti idiontija(is angl.)???

Naktinis sargas: NSO netapk forumo troliu, geriau praskriesk šią naktį virš Lietuvos - ilgiau pasisukiok virš Vilniaus - noriu pažiopsot in tavy ir nufotkint

NSO: Nespeju suktis zinok,dabar toks laikas,pasaulio pabaiga,tai darau zmonems pramoga,lai pasidziaugia nabagai,sukios kaip vovere rate.Busiu Vilniui neuzilgai,ruosk fotoparata.


Rita: Algirdasmm rašo: Orientuotis į švarumus, bendrumus, sąmoningumus nematau prasmės –esame pačioje pradžioje –beribio kosmoso gimdoje; ar motinai rūpi kūdikio kryptingumas ir suorientuotas-sumodeliuotas atitikimas kosminiai tvarkai-dėsniams; Toks vyro požiūris. LaimaIrena rašo: Rūpi ir net labai. Nuo moters jausenos nėštumo metu iš dalies priklauso vaiko ateitis, nes moteris jaučia savyje gyvybę ir emociškai bendrauja su ja. Tai jau įrodyta ir mokslo, ir asmeniniais patyrimais. Taip, Laima Irena, taip. Vyrai pažįsta tik savo pasaulį, bet ne mūsų.

emipetras: Miela RITA , skirtingas mąstymas ir skirtingas supratimas tarp vyro ir moters, iškils per amžių amžius . Štai ką rašo tuo klausimu Urantijos knygoje. ,, Nepaisant asmenybės prarajos tarp vyrų ir moterų, lytinio potraukio užtenka tam, kad būtų užtikrintas jų suartėjimas rūšių reprodukcijai. ( 913 pusl. 04 pastraipa )'' ,, Vyrams ir moterims reikia vieniems kitų per savo morontinę ir dvasinę, o taip pat ir mirtingųjų karjerą. Požiūrio skirtumai tarp vyro ir moters išlieka net už pirmojo gyvenimo ribų ir per visą kilimą vietinėje visatoje ir supervisatoje. Ir net Havonoje, tie piligrimai, kurie kažkada buvo vyrai ir moterys, ir toliau padės vieni kitiems kylant į Rojų. Niekada, net ir Užbaigtųjų Korpuse, tvarinys nepatirs tokių didžiulių metamorfozių, kurios ištrintų asmenybės tuos bruožus, kuriuos žmonės vadina vyriškąja lytimi ir moteriškąja lytimi; visada šitos dvi žmonijos pagrindinės variacijos tikrai ir toliau intriguos, stimuliuos, skatins, ir padės viena kitai; visada jos bus abipusiškai priklausomos nuo bendradarbiavimo sprendžiant sudėtingas visatos problemas ir įveikiant daugialypius kosminius sunkumus. Nors abi lytys niekada negali tikėtis, jog viena kitą supras iki galo, bet jos veiksmingai viena kitą papildo, ir nors bendradarbiavimas dažnai yra daugiau ar mažiau asmeniškai antagonistinis, bet jis yra pajėgus visuomenę išsaugoti ir reprodukuoti. ( 939 pusl. 01 -02 pastraipos ) '' TAI VA , KAIP ČIA YRA . TAČIAU MES VISI GALIME PER VISĄ AMŽINYBĘ BENDRADARBIAUTI .

Rita: Mielas emipetrai, ačiū už priminimą :-) bet kaip sunku su jumis bendradarbiauti, kiek tai reikalauja jėgų :-( Gelbsti maždaug tokia mintis: "Pagaliau, būtent tai, kuo žmogus tiki, o ne tai, ką jis žino, nulemia jo elgesį ir valdo jo asmeninius veiksmus. Vien tiktai faktų žinojimas turi labai mažai įtakos vidutiniam žmogui, nebent jis būtų emociškai sužadintas. Bet religinis sužadinimas yra viršemocinis, vienijantis visą žmogiškąjį patyrimą transcendentiniuose lygiuose, kada mirtingojo gyvenimo metu yra palaikomas ryšys su dvasinėmis energijomis, ir kada jos yra išlaisvinamos." 1090 psl. DIDŽIOJI DALIS JŪSŲ GIMINĖS NIEKUO NETIKI. NET SAVIMI!

varna: o jau visos moteriškaitės taip ir tiki... nejuokink, tai tik iliuzija, dažniau jos siekia pažinti ne save, bet vyrus

Fredas: ...jos siekia geriau pažint save kad meistriškai užmetus flirto tinklą...būtų pagautas tinkamas jaunikis..

šaknis: Fredai, nebūkim gaidžiais, prisiminkim, ką patys darom siaučiant hormonų audroms Va tu akivaizdžiai vadovaujiesi iliuziniais stereotipais, nenoriu įžeisti, bet pagalvok apie tai

Fredas: ...mieloji šaknie..visokios audros tai pakylą,tai atslūgstą,mylėkim savo kūnus t.y.savąsias-laikinąsias-būstines, švelniai juos tramdydami ir viskas bus ok ,...o tarp kitko man patinka kaip gieda gaidžiai kaime... ir ne tik.( tu nieko neįžeidei)

Kipras: Algirdasmm emipetrui rašo: kodėl nematai, kad man trūksta tavo žinių ir išminties kodėl nekompensuoji drąsos stygiaus ir sisteminimo grožio, bei besiskleidžiančio nešališko visapusiškumo- kodėl- keistas pageidavimas. ar gali kas nors iš šalies kompensuoti tai, ko trūksta asmenybei? įdomu, kokio amžiaus esi algirdai, kad bandai permesti savo problemas draugui? jei paauglys, tai toks noras suprantamas, kai asmenybė, visomis išgalėmis demonstruodama nepriklausomybę, pasąmoningai trokšta protingesnio vadovavimo. bet būna, kai žmogus psichologiškai įstringa tam tikrame amžiaus etape. spėju, kad užaugai be tėvų, arba bent be vieno iš jų. tuomet reiškiu užuojautą. Urantijos knygos studijos, pasitikėjimas Dievu Tėvu turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo ir savimi, nors savo pasisakymais tarsi ir demonstruoji jį, bet tik todėl, kad pasijustum tvirčiau savo pačio akyse. sėkmės Uk studijose ir siekime kažko daugiau... jei nepagaunu kampo, atleisk

Rantulija: Kipras Raso:"bet bûna, kai þmogus psichologiðkai ástringa tam tikrame amþiaus etape. spëju, kad uþaugai be tëvø, arba bent be vieno ið jø. tuomet reiðkiu uþuojautà." Prisiminkime Baznytine"Himna Meilei" MEILE kantri... JI neispuiksta ir nesididziuoja... ir t .t. Kiprai,net jei ir esi teisus brolio Algirdomm atzvilgiu,tai sakyciau:"Broli,tu palukek ,turek kantrybes". Nuo audru pasvires medis dar gali atsitiesti. Rementis nuosava patirtimi galiu pasakyti:kai nuosirdziai ieskodamas Dievo isgyveni asmenines dramas,kai pradedi linkti nuo audru,susipainiojimu, be galo svarbus yra dvasingu zmoniu palaikymas.Tokiomis,sunkiomis akimirkomis "Dvasiniu Mokytoju" siurkstumas,kritika-gali istumti i didziule NEVILTI;net prazudyti gali.Net sulaukus zilo plauko,nuo vaikystes uztersta pasamone, neleidzia sielai issiskleisti.Baime,pyktis-tai svarsciai prie koju priristi.Siela kyla ir vel nukrenta. Siomis dienomis kartais pagalvoju: o gal teisingi yra, uzrasyti diktavimai,kurie yra isversti i rusu kalba ir paskelbti :"Mokomojoje Misijoje Rusijoje". Ten rasoma,kad Kaligastija su Liuciferiu uzkodavo mus BAIMEI ir NEAPYKANTAI;ir reankarnacijos ideja yra is JU.Pagal Tevo-Kurejo plana evoliucinis zmogus is BAIMIU ir NEAPYKANTOS issivaduoja tuomet,kai i jo krauja yra iliejama ADOMINES VIOLETINES RASES kraujo.Sis planas taip pat suzlugdytas buvo. Tai tiek. Su meile, IRENA.

VaidasVDS : Irena, nepasitikėk tu ta buvusia Algimanto brolija - Mokytojų Misija, ten kartais būna visiškos priešingybės Urantijos Knygai. Aš labai laukiu 2013 metų, kada nepasitvirtins jų apokaliptinės pranašystės, bet jau ir taip nepasitvirtino (smarkiai apsijuokiant) antrasis Kristaus atėjimas, nepasitvirtino ir spalio 1 paskelbtas Morondžonsono atvykimas, juk tereikia žvilgtelėti dar kartą į Urantijos Knygą, kad tos misijos atrodytų tragikomiškai: Egzistuoja milžiniška bedugnė tarp to, kas yra žmogiška ir kas yra dieviška, tarp žmogaus ir Dievo. Urantijos rasės tokiu didžiuliu laipsniu yra elektriškai ir chemiškai valdomos, tokiu žymiu laipsniu yra panašios į gyvūnus savo bendru elgesiu, tokios emocingos savo įprastomis reakcijomis, kad Pagalbininkams yra nepaprastai sunku jas vesti ir nukreipti. Jums visiškai nebūdingi drąsūs sprendimai ir pasišventusiojo bendradarbiavimas taip, kad jūsų viduje gyvenantiems Derintojams beveik neįmanoma su žmogiškuoju protu bendrauti tiesiogiai. Net ir tada, kada naujos tiesos spindulėlį jiems būna įmanoma blykstelėti besivystančiai mirtingojo sielai, tai šitas dvasinis apreiškimas dažnai taip apakina tvarinį, kad jis sukelia fanatizmo traukulius arba pradeda kokį nors kitą intelektualų perversmą, kuris baigiasi katastrofiškai. Daug naujų religijų ir keisti "izmai" kilo iš nepavykusių, netobulų, klaidingai suprastų, ir iškraipytų Minties Derintojų pranešimų.

emipetras: Taip , tikrai taip . Man ši citata jau beveik mintinai žinoma ir yra tikras dvasinių vertybių etalonas , tiek save vertinant , tiek ir visokius pranašus ir pranašes vertinant . Sunku su Algimantu diskutuoti dvasine tematika . Aš jau seniai mačiau ir supratau , kad galiu parašyti nei kiek neblogesnių apreiškimų , tačiau mano minčių DERINTOJAS visada pasakydavo . - Pagalvok mano sūnau , ar tos tavo asmeninės žinios bus labai įdomios kitaip mąstantiems , nes viską ką aš tau sakau , tai sakau tavo asmeniui ir tavo sielai , o tai ir yra tik tavo ir niekieno kito asmenybės braižas . Iš visų mokymų ką tu gali laisvai įnterpretuoti , tai apkabinti žmogų ir pasakyti ,, aš myliu tave '' ir nieko daugiau . Visa kita palik dvasiniam pasauliui .

Rantulija: Taip,Vaidai VDS, I sia citata as taip pat atkreipiau demesi,ir gana seniai.Esu ir i F-1 ja rasiusi. Pritariu ir Emiliui Petrui. Tikrai,giliau pamastant galima padaryti isvada,kad svarbiausias uzdavinys sioje zemeja yra BUTI TOBULAIS,net tokiais, koks TEVAS yra tobulas.UK knygoje butent i tai yra pagridinis akcentas. Dievas Tevas nori,kad mes savo kasdieniu gyvenimu demonstruotume JO Dieviskasias savybes:o JO pozymiai,charakterio savybes yra MEILE,TIESA,GAILESTINGUMAS,GERIS,GROZIS,visa tai ir dar daugiau,ko mums dar nera apreiksta,ko dar negalime patikrinti savo asmenine patirtimi.Ir nenusiminti,jeigi koki nors laikotarpi nepavyks BUTI TOBULU;net pasieke Roju mes BUSIME tik istobulintomis dvasinemis butybemis. Tai tiek. Su meile, IRENA.

VaidasVDS : Irena, nedaryk klaidos, sakydama svarbiausias uždavinys šioje žemėje yra BŪTI TOBULAIS,net tokiais, koks TĖVAS yra tobulas. Tai ne uždavinys, bet tik kiekvieno žmogaus siekis pradėti savo dvasinio tobulėjimo kelią, čia reikėtų priminti krikščionybės vystymosi metu "pamestą" Jėzaus maldos paskutinį sakinį Ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats Šioje žemėje to pasiekti tikrai neįmanoma, šioje žemėje (Urantijoje) svarbiausias tikslas - pradėti ieškoti Dievo ir dėti pastangas vis labiau tobulėti. Juk atsimeni šią citatą apie tai, ko mes būsime mokomi pirmuosiuose morontiniuose pasauliuose: Net ir kaip mirtingieji, taip ir šitie angelai iš tikrųjų buvo daugelio nusivylimų šaltinis, ir jie taip pat nurodys, jog kartais jūsų patys skaudžiausi nusivylimai yra tapę jūsų didžiausia palaima. Kartais pasėtas grūdas žūsta, kaip sudūžta ir jūsų nuostabiausios viltys, prieš tai, kada jos galėtų iš naujo atgimti tam, kad duotų naujo gyvenimo ir naujų galimybių vaisių. Ir iš jų išmoksite mažiau kentėti apėmus liūdesiui ir nusivylimui, pirma, kurdami mažiau asmeninių planų, susijusių su kitomis asmenybėmis, ir tada, susitaikydami su savąja dalia, kada jūs esate ištikimai įvykdę savo pareigą. Jūs sužinosite, kad SAVO VARGUS PADIDINATE IR SĖKMĖS GALIMYBES SUMAŽINATE Į SAVE ŽVELGDAMI PERDAUG RIMTAI. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui. Savojo aš sureikšminimas, ne darbo sureikšminimas, išsekina nesubrendusius tvarinius; sekina būtent savasis aš, o ne pastangos jį pasiekti. Jūs galite atlikti svarbų darbą, jeigu nesureikšminate savojo aš; jūs galite atlikti keletą dalykų lygiai taip lengvai, kaip ir vieną, jeigu save paliekate nuošalyje. Įvairovė atgaivina; monotonija yra tai, kas alina ir sekina.

Rantulija: Mielas Vaidai,sita menka,kaip rusai pasakytu "niestikovocka" manau,kad mudvieju tikrai nesupriesins. Kartais man buna nelengva isreiksti savo mintis.Su visais tavo teiginiais TIKRAI sutinku.Dievo TEVO raginima:"Buti tobulais,ir net tokiais koks JIS yra tobulas"gal as suvokiau truputi kitokiame kontekste.Galvoju, kad galima pasiekti tokia dvasine busena,kad be dideliu pastangu,vis dazniau megautis dieviskaja palaima.Sia akimirka AS BUNU palaimos, harmonijos busenoje.Be jokios abejones sekanti akimirka gali BUTI visai priesinga. Dvasinis augimas ,mano manymu ,yra pastovi dinamika.Galvoju: kada tie intervalai tarp dvasines harmonijos ir susijaukimo vis mazes,tuomet galima butu sau pasakyti,kad neveltui si gyvenima nugyvenau. Teisingumo delei reiketu tureti omeni,kad esame skirtingi ir su skirtingais charakterio bruozais,skirtingu genomu,socialine aplinka ir skirtigu auklejimu.Prisipazinsiu, su "baltu pavydu" zvelgiu i ismintingus, emocionaliai subalansuotas,geranoriskas,del artymo zmogaus protingai besiaukojancias, gyvenimo audru uzgrudintas,kantrias,kita ir tuo paciu save gerbiancias,ASMENYBES. Savo gyvenime man teko su tokiais susitikti.Apie tokius visada pagalvodavau,kad sitokios asmenybes TIKRAI yra is didzios raides. Susipazinus su UK knygos dokumentais i savo netobulumus zvelgiu/dabar/ labai ramiai. Viena dalyka gerai zinau: ant kiek esu pazengusi link tobulumo visada suzinosiu.Mano mielieji Angelai TIKRAI tuo pasirupins,sudarydami atitinkamas situacijas pasitikrinimui.Asmeniskai galiu drasiai pasakyti:tam man ir buvo duotas Algimantas,buvusi dvasine Mokytoja Jezaus Bernadeta,siometiniai bendrazygiai,vyras, sunus,Forumas F1, ir sitas Forumas,kuriame galima reiksti mintis tokiai,kaip as. Vaidai,mane dziugina,kad tu pakankamai gerai suvoki UK knygos apreiskimus,ir labai taikliai parenki citatas is jos. Vis dazniau man kyla noras pateikti tau klausymu is tos knygos,tik nezinau kokioje temoje butu galima tuos klausymus parasyti,padiskutuoti;gal kartais kiti vyrai ir moterys savo sampratas pateiktu. Tai tiek. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, IRENA.

NSO: Stai jums dveju ego svajones,bandymas uztikrinti sviesia ateiti.Zinoma,ego ne uz ka nesileis nukriziojamas,jis is paskutiniuju kovos uz savo iliuzine egzistencija,kuri jam rodosi tikra,ir pats gudriausias jo triukas yra patapti dvasingu,atrasti sau uztareja "dievo uzantyje".Tokiems gresia ilga stagnacija

Rantulija: "...bandymas uztikrinti sviesia ateiti". Mielas NSO,uztikrinti mano sviesia ateiti,Vaido,Emilio,Ritos,tavo sviesia ateiti,man atrodo,kad kazkoks pozityvus reiskinys gali gautis globaliu mastu. Esame Dievo Tevo-KUREJO vaikai, ir kaip Kurejo vaikai is JO esame paveldeja kurybinias galias,todel tikrove ir kuriame MINTIMIS,ZODZIAIS ir DARBAIS. Cia nieko tokio,kad mastome skirtingai. Su meile, IRENA.

emipetras: IŠ dalies , tai jūs abu teisūs ir Rantulija , ir NSO . Čia tik neseniai diskutavau su viena urante panevėžiete apie DIEVO DVASIOS buvimą , atėjimą į žmogaus protą . Aš jos klausiau , kaip jūs gaunate mokymus iš Rojaus Dievybių Trejybės . Tai ilgoka vyko diskusija tuo klausimu ir man čia reikėtų labai išsiplėsti . Aš tai manau , kad Dievo Dvasia žmoguje turi visą galią ir išmintį pateikti mums žmonėms bet kokius mokymus . Ir man nelabai priimtina dar akcentuoti , kad štai aš einu arba aš jau esu atsivėres Rojaus Trejybei , aš gaunu mokymus iš Rojaus Trejybės . Aš manau , kad tuo Urantijos knygos pasakymu , kad Dievo Dvasia iš šlovės aukštybių nusileidžia į savo žemiausių tvarinių protus , jau pasako viską , tuo pačiu , kad ji yra iš paties Rojaus ir turi milžiniškas galias , pagal žmogaus proto norą , perteikti bet kokius mokymus . Todėl mano nuomone , visokius gražius ir fantastinius ir mokslinius mokymus ir dvasinius mokymus , gali išmokti išsilavinti ir perteikti , potencialiai kiekvienas žmogus . Tačiau , kaip mūsų patirtis rodo , kad tai gali ne kiekvienas . Tam reikalingas nuolatinis įdirbis ir įtikiėjimas į dieviškosios DVASIOS buvimą ir jos veikimą . Štai nuo čia ir prasideda arba tikėjimas arba netikėjimas . Mes savo valia , su savo protu daug ką galime veikti . Galime mokytis kaupti gyvenimo patirtį per visuomeninius ar akademinius mokslus , galime kažką išmąstyti ir patys , per šiokią tokią informaciją iš pasąmonės , kuri mažomis dozėmis ateina į sąmonę ir gauname kaip nušvytimą į atradimą arba savitą kūrybą . Tai čia yra mūsų materialaus proto turtas , mūsų pasąmonės turtas . Čia yra visas mūsų EGO , čia yra visa mūsų kūryba , čia yra visos mūsų fantazijos . Tačiau norint susikalbėti , pajausti , suprasti dievo dvasios buvimą , reikalingas sąmoningas noras , troškimas ieškoti savo būties šaknų . Reikalingas toks noras , kurio negali išpildyti nei vienas žmogus , nes šis noras jau yra gimęs mūsų pasąmonėje iš anksčiau , kol tavęs čia dar nebuvo . Ga tai tavo senelis ar prosenelė svajojo apie dievą apie angelus . IR štai per ilgą kartų grandinę , staiga šis noras išlenda iš tavo pasąmonės ir pradeda vis po truputi jaudinti tavo sąmonę . Tu pradedi kažko trokšti , bet dar pats nežniai ko , tačiau jau žinai , kad taip toliau gyventi negalima , nes visuma žinių tavęs jau netenkina , nes jos neduoda norimo atsakymo . Ir tada , vieną dieną , atplaukia žinia , kad Dievas yra viso pasaulio KŪRĖJAS , tačiau ši žinia yra labai abstrakti ir kaip tu ją bevartai , aiškiau nieko nepamatai . Reiškia tavo vidinis noras , sielos šauksmas ir noras lieka vis dar nepatenkinti . Tada , kaip tai atsitiktinai sutinki žmogų , arba perskaitai laikraštį , arba kitą informacinį šaltinį , kuriame gauni nuorodą , kad yra toks šaltinis . Pradedi vis arčiau eiti prie to šaltinio , per įvairius barjerus . per įvairius šventraščius , kol prisikasi štai iki Urantijos knygos . Štai čia jau ir suvoki , kad atėjai prie tikro šaltinio iš kurio teka obektyvi šviesa ir tiesa . Ir dar daugiau , per šią šviesą sužinai , kad tikroji tiesa ir šviesa yra paties žmogaus viduje . Tai yra , žmogus tiek gali suprasti save , savo šviesą ir savo tiesą , kiek jo protas yra pajėgus atsiveri Dievo Tėvo dvasios veikimui , kurios veikimą gali suprasti ir atpažinti tik mūsų aktyvioji sąmonė . Kiek ši mūsų sąmonė turi to noro ir troškimo pažinti Dievo Dvasią , tiek to pažinimo ir gauni . Daug trokšti Dievo pažinimo , daug ir gauni , mažai trokšti pažinimo , mažai ir gauni . Čia viskas pildosi kaip ir posakyje ,,kaip danguje taip ir žemėje '' žinoma , tas žmogus kuris neturi noro pažinti Dievą , tas neturėdamas tokių žinių , niekada nesupras to žmogaus , kuris turi savo dieviškas vidines žinias . Daugeliui jis bus net keistuolis , nerealus fantazuotojas , na ir šiaip , nevisai aiškus žmogus . Supranti NSO , žmonės yra visi egoistai , visi iki vienam , tik vienas mažiau , kitas daugiau , nes žmogiškasis egoizmas yra gyvybės varomoji jėga . Tačiau tai yra tikrai varomoji jėga , kol žmogaus sąmonė nepakeičia savo mąstymo . Kai žmogaus sąmonė pakeičia savo mąstymą , tada žmogaus gyvybės varomOji jėga tampa Dievo Dvasia . Nes tik ji turi tikrą ir realų planą , kaip šią gyvybę apsaugoti ir išnešioti per žemiško gyvenimo audras , kad ji atpažintų savyje ( MANE TĖVĄ ) , kuris iš meilės šiam žemiškam vaikui įkalino save šiame žmoguje , turėdamas viltį pažadinti , apšviesti šį protą dieviškam pažinimui , meilei ir išminčiai . Tai čia parašiau dėl tikėjimo . Dabar dėl netikėjimo . Kaip



ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû