Форум » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija » Ответить
Pasaulis ne tik iliuzija
emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .
Kukas: Nezinau Petrai,turbut esi,bent is sio forumo nuorodu susipazines su advaitos ar budizmo supratimais.Asmenybe irgi iliuzija,tera tik samone,ji vienintele yra tikrove.Butent per asmenybes prizme zvelgiant pasaulis yra objekyvus,dingus asmenybei tera tik visuotine vienybe,viskas patampa subjektyvu,nes nera "as" "tu" "ji" "mes",nera pasidalijimo, asmenybe tai ribos-ribota,be jos,be susitapatinimo su kunu,su ego,kur prasideda ir kur baigesi musu esatis-as esu?
Pilypas: Kukas rašo: Asmenybe irgi iliuzija,tera tik samone,ji vienintele yra tikrove. Kazkaip ir man panasiai atrodo. O ta samone gal ir yra Dievas, kuris ir yra viskas, kas yra.
VaidasVDS : Asmenybė tikrai nėra iliuzija: "Vidiniame žmogaus patyrime, protas yra sujungtas su materija. Toks su materija sujungtas protas negali išlikti po mirtingojo mirties. Išlikimo metodą sudaro tie žmogiškosios valios suderinimai ir tos mirtingojo proto transformacijos, kurių dėka toks Dievo-sąmonės intelektas palaipsniui tampa dvasios mokomu ir galiausiai dvasios vedamu. Šita žmogiškojo proto evoliucija nuo asociacijos su materija iki dvasinės sąjungos sukuria mirtingojo proto potencialiai dvasinių fazių transmutavimą į nemirtingos sielos morontines realybes. Mirtingas protas, paklusdamas materijai, turi lemtį tapti materialesniu ir dėl to galiausiai patirtų asmenybės išnykimą; protas, atsidavęs dvasiai, turi lemtį tapti dvasingesniu ir galiausiai pasiekti vienumą su išliekančia ir vadovaujančia dieviškąja dvasia ir šitokiu būdu pasiekti asmenybės egzistencijos išlikimą ir amžinybę." ---- " Niekada iš akiračio nepraraskite antipodinių požiūrių į asmenybę, kaip ją suvokia Dievas ir žmogus. Žmogus į asmenybę žvelgia ir ją suvokia, žiūrėdamas ribinio požiūriu į tai, kas yra begalinis; Dievas žiūri begalinio požiūriu į tai, kas yra ribinis. Žmogus turi žemiausią asmenybės tipą; Dievas turi aukščiausią, net svarbiausią, galutinį, ir absoliutų asmenybės tipą. Dėl to iš tiesų geresnės sampratos apie dieviškąją asmenybę turėjo kantriai laukti, kol atsiras geresnės idėjos apie žmogiškąją asmenybę, ypač išaukštinto apreiškimo tiek apie žmogiškąją, tiek apie dieviškąją asmenybę Mykolo, Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimo Urantijoje gyvenimo dėka." ---- "Kuo geriau žmogus supras save ir įvertins savo bičiulių asmenybės vertybes, tuo daugiau jis trokš pažinti Pirminę Asmenybę, ir tuo nuoširdžiau toks Dievą pažįstantis žmogus stengsis būti toks, kaip Pirminė Asmenybė. Jūs galite ginčytis dėl nuomonių apie Dievą, bet patyrimas su juo ir jame egzistuoja aukščiau už ir pranoksta bet kokius žmogiškuosius ginčus ir paprasčiausią intelektualią logiką. Dievą pažįstantis žmogus savo dvasinį patyrimą pavaizduoja ne tam, kad įtikintų netikinčiuosius, bet tikinčiųjų mokymui ir abipusiam pasitenkinimui. Tvirtinti, kad visatą galima pažinti, kad ji yra suvokiama, reiškia tvirtinti, kad šią visatą sutverė protas ir valdo asmenybė. Žmogaus protas gali suvokti tiktai kito proto, nesvarbu, ar jis būtų žmogiškas ar viršžmogiškas, protinius reiškinius. Jeigu žmogaus asmenybė gali patirti visatą, tai reiškia, jog kažkur toje visatoje yra paslėpta kažkoks dieviškasis protas ir reali asmenybė. Dievas yra dvasia – dvasinė asmenybė; žmogus taip pat yra dvasia – potenciali dvasinė asmenybė. Jėzus iš Nazareto pasiekė šito dvasinės asmenybės potencialo visišką įgyvendinimą žmogiškajame patyrime; dėl to jo gyvenimas, pašvęstas Tėvo valios vykdymui, tampa žmogui realiausiu ir idealiausiu Dievo asmenybės apreiškimu. Nors Visuotinio Tėvo asmenybę galima suvokti tiktai realiu religiniu patyrimu, bet Jėzaus žemiškajame gyvenime mus įkvėpia Dievo asmenybės tokio įkūnijimo ir atskleidimo tobulas pademonstravimas tikrai žmogiškajame patyrime."
Kukas: Parasyta ir parasyta,truksta praktinio patvirtinimo
VaidasVDS : Praktiškai tai galima patirti tik su Minties Derintojo pagalba: "Samprata apie Dievybės asmenybę palengvina bičiulystę; ji pritaria protingam garbinimui; ji skatina gaivinantį pasitikėjimą. Tarp neasmenių daiktų gali būti tarpusavio veiksmai, bet ne bičiulystė. Tėvo ir sūnaus bičiulystės ryšio, kaip tarp Dievo ir žmogaus, būtų negalima patirti, jeigu abu nebūtų asmenys. Tiktai asmenybės gali bendrauti viena su kita, nors šitą asmeninę komuniją gali labai smarkiai palengvinti kaip tik tokios neasmenės esybės, kaip Minties Derintojo, buvimas. Žmogus nepasiekia tokios vienybės su Dievu, kokią pasiekia lašas, kada susilieja su vandenynu. Žmogus pasiekia dieviškąją vienybę abipusiškai veikiančios progresinės dvasinės komunijos dėka, asmenybės ryšio su asmeniu Dievu dėka, vis didesniu laipsniu įgaudamas dieviškosios prigimties nuoširdžiai ir išmintingai paklusdamas dieviškajai valiai. Toks išaukštintas ryšys gali egzistuoti tiktai tarp asmenybių."
emipetras: Šaunuolis Vaidai VDS , tu su prasmingai parinktomis citatomis visada pataikai į dešimtuką . Tikrai nuoširdus ačiū už komentarus . Neturiu ko pridėti , tai iš tiesų yra TIESA .
Kukas: Vel parasyta ir tiek.Samprata lieka samprata./Nera vienybes anot uk,yra dievas ir yra zmogus,ten kazkokios komunijos,viskuo kalta ribota iliuzine asmenybe...juokingiausia,kad pats zmogus tera iliuzija,/kada nera asmenybes,ego,kuno nera ir dveju objektu, bet absoliuti vienybe./Sitas ale isaukstintas rysys tik dar labiau skatina ego,nes ego megsta buti isaukstintas
emipetras: Mielas Kukai , labai gerai žinau kaip ant EGO mėgstama sukarti visus šunis , atseit tada jau nebebus EGO . Tačiau niekas ir niekada nepabėgs nuo savo EGO. Jeigu taip atsitiktų - žmogus iškarto numirtų . Gerb . Kukai , kiekviena žmogaus kūno lastelė kvėpuoja EGO dvasia ir energija . Mes kaip biologinis fizinis darinys , visa savo esybe turime ,, kovoti " už vietą po Saule . Jeigu tik nusilptų mūsų kovos laukas , jeigu tik nusilptų ir išnyktų kovingoji imuninė apsauginė sistema , tai šakės iš karto , galas ir viskas . Milijardai mikrobų , bakterijų ir virusų suėstų gyvą žmogų . Mes esame nenuilstamoje ir nepertraukiamoje EGO kovoje už išlikimą . Visa žmogaus , kaip biologinės fizinės būtybės , gyvenimo prasmė ir vertė , tai protas , tai gyvosios sąmonės vertė , tuo pačiu ir bendrosios kolektyvinės pasąmonės vertė , kuri genetiniu kodu persiduoda iš kartos į kartą , iš prosenelių ainijos . Visus mūsų fizinio kūno būvius apjungia dieviškoji dvasia . Ir ji visai nebijo žmogaus EGO , bet kantriai ir su meile veda žmogų į save su visais EGO ir visokiais kitokiais būviais , tačiau žadindama protą sąmoningam Dievo dvasios suvokimui žmoguje . Svarbiausia suvokimas ir tikėjimas , o EGO tai viso labo tik mūsų fizinis kūno sargas .
Kukas: Nuo zmogaus EGO pabegti imanoma kaip tai padare tarkim Jezus,toliau jis moke,kad turime numirti ir gimti is dvasios.Tik atrodo,kad mirus ego bus amen,tai eilinis EGO triukas.Pats zmogaus EGO yra tik galvojimas apie save- iliuzija.Petrai evangelija nuo Tomo- pazink save-pagrindas.Pazinti save galima protu,kaip tai padare Budda(ir ne tik ).Is kur atsiranda norai,mintis,impulsai ir t.t,kodel renkames ka renkames?! Ego cia nieko nekontrolioja tik bando savinti kontrole,visi sitie veiksmai uz islikima,nuolatine EGO kova uz islikima(dingus EGO imunine sistema veikia kaip veikus,ta patvirtina nusvite save patirtimi) tam,kad patvirtinti savo buti,kad esi-kiti zmogu nuzudo,kad irodyti,kad jie gyvi,kad jie yra,kad kazka gali. Kadangi EGO egzistuoja tik prote-vaizdavimas apie save,tikejimas kad tu esi kunas,charakteris,psichika,bet tikroveje EGO neturi nepriklausomos buties,zodz jo nera,tai jam reikia nuolat paciam sau irodyneti,kad esi,todel zmones bijo visiskos tylos-tada dingsta mastymas o kar
Tadas: Kukas rašo: Nuo zmogaus EGO pabegti imanoma kaip tai padare tarkim Jezus,toliau jis moke,kad turime numirti ir gimti is dvasios. Gimti iš dvasios nereiškia fiziškai numirti, bet suvokti, patirti kaip Dievas Tėvas/Rojaus Trejybė/Jėzus - Mykolas tiesiogiai asmeniškai veikia tavame gyvenime.
Kukas: ...kartu dingsta ir EGO.Ego yra kanciu saltinis.Tas kas tu esi-samone yra beforme, pati savaime laisve,savaime meile,dziaugsmas ir panorejus kancia-per susitapatinimo su tuo kas nesi-ego ar kunas ar forma.Tau nereikia mokintis myleti kitus-tu ir esi meile,bet tiki,kad ne, is cia energetiniai blokai ir kancia,tau nereikes pamilti kitus kaip save kada atrasi,kad tie kiti ir yra tu pats.Pakartosiu klausima: Kur prasideda ir baigiasi tavo "as" ar "esatis" arba "as esu",ar tavo ribos yra kuno ribos-tu esi kunas?Saziningai atsakymas bus taip ar nezinau,tai ka tada zinai,nezinodamas saves?
Pilypas: Kukas rašo: Kadangi EGO egzistuoja tik prote-vaizdavimas apie save,tikejimas kad tu esi kunas,charakteris,psichika,bet tikroveje EGO neturi nepriklausomos buties,zodz jo nera,tai jam reikia nuolat paciam sau irodyneti,kad esi,todel zmones bijo visiskos tylos-tada dingsta mastymas o kar Reiskia EGO yra tai, ka zmogus apie save galvoja? O jeigu jis zino, kad nera kunas, bet rupinasi savo kunu, nes tai yra jo sielos (dvasios) nesiotojas? Ar tada jis vistiek egoistas? Kas yra zmogus megstantis issukius ir jeigu yra idomu nugaleti save? Jeigu zmogus nebijo tylos, ar jis jau gali sakyti, kad nugalejo savo ego?
Kukas: Tik atrodo,kad rupiniesi kunu,viskas vyksta savaime.Jau ir mokslas ta "sako"- musu reakcijos i aplinka atsiranda anksiau ir tik po keliu sekundziu jas suvokiame,bet ego galvoja,kad jis pats jas pagimde.Ego tik savinasi viska,nors nieko negali,jo net nera.Saves nugalejimai,aplomai viskas yra ego siekis eilini karta irodyti savo buti.Ar ne apgailetina? Tik tam kurio nera reikia irodyneti savo buti,tam,kuris yra nereikalingi jokie irodynejimai- jis tiesiog yra ir nieko cia nepadarysi
Kukas: Gal kas pamena Naujo Testamento vieta,kur rasoma apie musu kunu prikelima po mirties?
Pilypas: Aisku, Kukai, kad visa tai yra zaidimas. Ir sito zaidimo idomumas yra tame, kad mes gavome kuna, su kuriuo galima daryti ka nori. O ka tu siulai daryti su kunu? Atsizadeti jo?
Kukas: Isminciai sako nugyventi iki kunas veikia,gal ir tiesa.Ka tu nori su tuo kunu daryti,skraidyk jei gali? Bet klausimas: kas ta kuna gavo,kas tai?
Die Teufelsbuhle : Kukas rašo: Bet klausimas: kas ta kuna gavo,kas tai? Po velnių, Kukai, net toks ablius dvasiniuose reikaluose, kaip aš, UK citatose išskaičiau, va: "Materialiame pasaulyje jūs galvojate apie kūną taip, kad jis turi dvasią, bet mes žiūrime į dvasią taip, kad ji turi kūną. Materialios akys yra iš tikrųjų iš dvasios gimusios sielos langai. Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas." HO HO HO
Kipras: o tu, kukai, kaip save priimi, kaip kūną, ar kaip sielą - nemirtingą dvasią? ar tapatiniesi tik su ego? o kas tas ego? kur jis guli pasislėpęs, a? žinau, atsakysi - prote. bet protas, t.y. smegenų veikla yra materiali. sakykim suparaližuotas žmogus, visiškas invalidas, kad ir Stephen Hawking, turėdamas stiprią dvasią tęsė savo mokslininko karjerą, parašė pasaulinius bestselerius. kūnas bėjėgis, bet sąmonė (pasąmonė) ir dvasia tęsė galingus jo, kaip fiziko darbus, akivaizdžiai demonstruodama, kad svarbiausia yra asmenybė, jos kokybė. o jūs čia kalbat apie kažkokias iliuzijas Die Teufelsbuhle rašo: "Materialiame pasaulyje jūs galvojate apie kūną taip, kad jis turi dvasią, bet mes žiūrime į dvasią taip, kad ji turi kūną. Materialios akys yra iš tikrųjų iš dvasios gimusios sielos langai. Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas." gera citata
Kukas: Daug kas parasyta,tikek kuo nori,tas iskart tipo tiesa?sakai ablius esi....hm...nesigynciju...
kukui: "Apmąstant Dievybę, asmenybės samprata neturi turėti kūniškumo idėjos. Materialus kūnas nėra tai, be ko negali apsieiti tiek žmogaus, tiek Dievo asmenybė. Kūniškumo klaida matoma abiejuose žmogiškosios filosofijos kraštutinumuose. Materializme, kadangi žmogus praranda savo kūną mirus, tai jis nustoja egzistuoti kaip asmenybė; panteizme, kadangi Dievas neturi jokio kūno, jis, dėl to, nėra asmuo. Besivystančios asmenybės viršžmogiškasis tipas veikia proto ir dvasios sąjungoje."
Pilypas: "tobulos pusiausvyros protui, esanиiam рvariш бproиiш, stabilizuotш nerviniш energijш, ir iрbalansuoto cheminio veikimo kыne – kada fizinлs, protinлs, ir dvasinлs galios yra trivienлje vystimosi harmonijoje – gali bыti perteiktas рviesos ir tiesos maksimumas, sukeliant tokios bыtybлs realiai gerovei minimalш pavojш arba rizikа.“ Atkreipkime dлmesб, kad vystimosi harmonija turi bыti trivienл. Reiрkia, kad jeigu turim 100 procentш, tai santykis turi bыti apie 33 fizinлs (materialios), 33 protinлs (intelektualios), 33 dvasinлs galios. Taиiau ar galim mes bыdami pradiniame apskritime turлti tuos 100 procentш? Бtariu, kad ne, nes „рitos dalys iр tikrшjш auga proporcingai viso savojo aр – savojo aр visumos – vystimuisi“. Tai reiрkia, kad jeigu pavyzdюiui aр turiu 2 procentus intelekto, 1 fizinлs ir 0,1 dvasinлs galios, man reikia skubiai pasitempti ir pakelti fizines ir dvasines galias iki dviejш procentш ir tai bus idealu рiam gyvenimo tarpsniui. Ateityje turлиiau pasistengti augti tolygiai ir neiрsibalansuoti. Kazkada F1 taip rasiau ir dabar mano nuomone nepasikeite, tik sakyciau, kad is pradziu reikia pasiekti ta balansa, o paskui jau augti tolygiai
Pilypas: Vertimas "tobulos pusiausvyros protui, esanciam svariu iprociu, stabilizuotu nerviniu energiju, ir isbalansuoto cheminio veikimo kune – kada fizines, protines, ir dvasines galios yra trivieneje vystimosi harmonijoje – gali buti perteiktas sviesos ir tiesos maksimumas, sukeliant tokios butybes realiai gerovei minimalu pavoju arba rizikа.“ Atkreipkime demesi, kad vystimosi harmonija turi buti triviene. Reiskia, kad jeigu turim 100 procentu, tai santykis turi buti apie 33 fizines (materialios), 33 protines (intelektualios), 33 dvasines galios. Taciau ar galim mes buudami pradiniame apskritime tureti tuos 100 procentu? Itariu, kad ne, nes „sitos dalys is tikruju auga proporcingai viso savojo as – savojo as visumos – vystimuisi“. Tai reiskia, kad jeigu pavyzdziui as turiu 2 procentus intelekto, 1 fizines ir 0,1 dvasines galios, man reikia skubiai pasitempti ir pakelti fizines ir dvasines galias iki dvieju procentu ir tai bus idealu siam gyvenimo tarpsniui. Ateityje tureciau pasistengti augti tolygiai ir neissibalansuoti. Kazkada F1 taip rasiau ir dabar mano nuomone nepasikeite, tik sakyciau, kad is pradziu reikia pasiekti ta balansa, o paskui jau augti tolygiai
Kukas: aga,tik siiiiita nepamirskime pacituoti,bukim geriau bedni nei veidmainiai Asmenybė yra viena iš neįmintų paslapčių visatose. Mes sugebame suformuoti adekvačias sampratas apie tuos faktorius, kurie sudaro asmenybės įvairias kategorijas ir lygius, bet mes ne iki galo suvokiame pačios asmenybės realią prigimtį. Mes aiškiai suvokiame tuos daugybę faktorių, kurie, kada yra sudėti draugėn, sudaro žmogiškosios asmenybės karkasą, bet mes ne iki galo suvokiame tokios ribinės asmenybės prigimtį ir reikšmę.70pslp.
Kukas: http://ariom.ru/litera/krishnamurti/krishnamurti-03/glava_13.html Что такое мышление? Дж. Кришнамурти Как отличается мысль, которая дисциплинируется вниманием, логикой, здравым смыслом (для нашей повседневной деятельности), от мысли, которая вообще не имеет никакого значения? До тех пор, пока нам не будут ясны две эти разновидности мысли, мы не сможем понять и то более глубокое, к чему мысль не может прикоснуться. Итак, попытаемся понять всю ту целостную, сложную структуру, которая определяет память, попытаемся понять, откуда возникает мысль, которая затем обусловливает все наши действия, и, если мы поймем все это, мы, быть может, натолкнемся на нечто такое, чего мысль никогда не раскрывала, к чему мысль никогда не могла найти ключ. Почему мысль приобрела такое важное значение в нашей жизни, мысль, которая есть идея, ответ на вызов, накопление памяти в клетках мозга? Быть может, многие из нас прежде не задавали себе такого вопроса или, если задавали, то, возможно, говорили: <Это не имеет особого значения, важны эмоции>. Но я не представляю, как вы отделяете одно от другого. Если мысль не придает длительности чувству, чувство умирает очень скоро. Итак, почему мысль приобрела такое необычайное значение в нашей жизни, в нашей скучной, трудной, исполненной страха жизни? Задайте себе этот вопрос, как я задаю его себе. Почему человек стал рабом мысли, хитрой мысли, которая может организовывать, которая так много изобрела, породила так много войн, создала так много страха, тревог, которая непрерывно плодит представления и гонится за собственным хвостом, мысли, которая испытала удовольствие вчера и продлевает это удовольствие в настоящее, а также в будущее; мысли, которая всегда активна, которая всегда болтает, движется, констатирует, отбрасывает, добавляет, предполагает? Идеи стали гораздо более важными для нас, чем действия, — идеи, столь умно изложенные в книгах интеллектуалами в различных областях знания. Чем тоньше и изощреннее эти идеи, тем больше мы преклоняемся перед ними и перед книгами, в которых они содержатся. Мы сами есть эти книги, мы есть эти идеи, мы всецело обусловлены ими. Мы постоянно дискутируем об идеалах, идеях и мнениях со всеми их вывертами. У каждой религии свои догмы, свои формулировки, свой собственный путь мученического достижения богов, и когда мы исследуем истоки мысли, нам открывается значение всей структуры в целом. Мы отделили идеи от целого, ибо идеи всегда от прошлого, а действие всегда от настоящем, поэтому и жизнь — всегда настоящее. Мы испытываем страх перед жизнью, и поэтому прошлое — формы и идеи — приобрело для нас такое важное значение. Чрезвычайно интересно наблюдать процесс собственного мышления, просто наблюдать, как мыслишь. Откуда берет начало эта реакция, которую мы называем мышлением? Очевидно, из памяти, но существует ли вообще начало мысли? Если существует, то можем ли мы открыть этот источник, источник памяти (потому что если у нас не будет памяти, у нас не будет мышления)? Мы видели, как мысль поддерживает и продлевает удовольствие, испытанное нами вчера, и как мысль продлевает также противоположность удовольствия, являющуюся страхом и страданием; таким образом, тот, кто переживает и мыслит, сам и представляет собой эти удовольствия и страдания, а также является той сущностью, которая питает и поддерживает удовольствие и страдание. Тот, кто мыслит, отделяет удовольствие от страдания, он не видит, что в самом требовании удовольствия таится страдание и страх. Мысль в человеческих отношениях всегда содержит требование удовольствия, которое она прикрывает разными словами, такими, как верность, помощь, жертва, поддержка, служение. Хотел бы я знать, почему нам надо служить? Бензоколонка предоставляет отличный сервис. Что значат эти слова: отдавать, помогать, служить? Что здесь имеется в виду? Говорит ли полный меда и света цветок: <Я даю, помогаю, служу>? Он есть. Он не пытается что-либо делать, он просто вплетается в поверхность земли. Мысль так хитра, так изощренна, что для своего удобства все искажает. Требуя удовольствия, мысль создает свои собственные оковы. Она создает двойственность во всех наших отношениях; а в нас имеется склонность к насилию, которая доставляет нам удовольствие, но есть также страстное желание обрести мир, мечта быть мягкими и добрыми, вот что постоянно происходит в жизни всех нас. Мысль не только порождает в нас эту двойственность, это противоречие, но она также накапливает бесчисленные воспоминания об испытанных нами удовольствиях и страданиях. А эти воспоминания рождают ее вновь. Таким образом, как я уже отметил, мысль есть прошлое, мысль всегда стара. Всякий вызов всегда нов, а формулируется он неизменно в терминах прошлого, и отсюда и все неадекватности, противоречия, конфликты и все несчастья и печали, которые мы наследуем. Наш жалкий мозг всегда пребывает в конфликте, что бы он ни делал: жаждет он чего-то или подражает, приспосабливается, подавляет, сублимирует, прибегает к наркотикам, чтобы расширить свои возможности, — что бы он ни делал, он пребывает в состоянии конфликта и будет создавать лишь конфликт. Те, кто много думают, являются истинными материалистами, потому что мысль — это материя. Она материальна в такой же степени, как пол, стена, телефон. Существует энергия, существует материя. Все это есть жизнь. Мы можем думать, что мысль нематериальна, но она материальна, так же материальна, как и идеология. Там, где присутствует энергия, она становится материей. Материя и энергия взаимопроникают друг друга. Одна не может существовать без другой; чем больше гармония и равновесие между ними, тем больше активность клеток мозга. Мысль установила этот шаблон удовольствия, страдания, страха и функционирует в пределах этого шаблона на протяжении тысячелетий, но она не в состоянии разрушить этот шаблон, потому что она является его продуктом. Новый факт не может быть воспринят мыслью, мысль может понять это позднее на уровне слов, но понимание нового факта не является реальностью для мысли. Мысль никогда не может разрешить никакой психологической проблемы, какой бы она ни была изощренной, хитрой и эрудированной, какую бы структуру она ни создала с помощью науки, с помощью электронном мозга, по принуждению или под давлением необходимости; мысль никогда не бывает новой, и поэтому она никогда не может дать ответ ни на какой значительный вопрос. Старый мозг не может разрешить грандиозной проблемы. Мысль изворачивается, потому что она может выдумывать все что угодно и видеть вещи, которых не существует. Она может проделывать самые необычайные трюки, и поэтому на нее нельзя полагаться, но если вы поняли всю структуру мышления — как вы мыслите, почему вы мыслите, какими словами пользуетесь, как вы ведете себя в повседневной жизни, как вы разговариваете с людьми, как вы к ним относитесь, как вы ходите, как вы едите — если вы осознали все это, тогда ваш ум не введет вас в заблуждение, тогда ничто не может вас обмануть, тогда ум не требует, не подчиняет; он становится необычайно спокойным, гибким, сенситивным, пребывающим наедине с собой, и в этом состоянии ничто не может его обмануть. Если человек хочет увидеть что-либо очень ясно, его ум должен быть очень спокоен, без всех этих предвзятых мнений, без болтовни, диалога, представлений, образов, — все это должно быть отброшено ради того, чтобы видеть. И только в тишине вы можете наблюдать, как рождаются мысли, а не тогда, когда вы ищете, задаете вопросы, ждете ответа. Только когда вы полностью спокойны, спокойны всем вашим существом. Тогда, если вы зададите вопрос, как возникает мысль, вы начнете видеть из этой тишины, как мысль обретает форму. Если мы осознали, как возникает мысль, то нет необходимости ее контролировать. Мы тратим очень много времени и расточаем очень много энергии в течение всей нашей жизни, пытаясь контролировать наши мысли, — это хорошая мысль, я должен ее поощрять, эта мысль плохая, я должен подавить ее, — идет непрерывная борьба между одной мыслью и другой, между одним желанием и другим, одно удовольствие преобладает над всеми остальными; но если существует осознание того, как возникает мысль, то нет противоречия в мышлении. Так вот, когда вы слышите утверждение, например, что мысль всегда стара, или что время есть страдание, мысль начинает объяснять это и истолковывать. Но объяснения и истолкования основаны на знании и опыте вчерашнего дня, и таким образом ваше толкование неизменно будет исходить из вашей обусловленности. НоЮ если вы посмотрите на эти утверждения, не пытаясь их толковать, а просто отдавая им все ваше внимание (не просто сосредоточение), вы обнаружите, что не существует ни наблюдающего, ни объекта наблюдения, ни мыслящего, ни мысли. Не спрашивайте, <что возникло раньше>. Это хитрый аргумент, который никуда не ведет. Вы можете наблюдать в самом себе, что до тех пор, пока нет мысли, исходящей от памяти, опыта или знаний, которые все являются прошлым, не существует вообще того, кто мыслит. Это не философия и не мистика. Мы имеем дело с действительными фактами, и вы увидите, если до конца проделали путь нашего исследования, что вы будете отвечать на вызов не так, как прежде, а совершенно по-новому.
Kukas: http://ariom.ru/litera/krishnamurti/krishnamurti-03/glava_15.html Опыт. Удовлетворение. Двойственность. Медитация Все мы стремимся иметь опыт разного рода: мистический, религиозный, сексуальный, опыт обладания большими деньгами, положением, властью. С возрастом мы оказываемся способными преодолеть власть физических потребностей, и тогда мы начинаем ощущать необходимость в более широких, глубоких, более значительных познаниях, и мы прибегаем к различным средствам, чтобы достичь их, расширяя наше сознание, например (что представляет собой подлинное искусство), или принимая разные наркотики. Это старый трюк, который существует с незапамятных времен: жевание каких-то листьев, экспериментирование с новейшими химическими составами, чтобы вызвать временное изменение структуры мозговых клеток, достичь более высокой сенситивности и восприимчивости и, тем самым, получить некую видимость реальности. Эта жажда все больших и больших впечатлений говорит о внутренней бедности человека. Мы думаем, что с помощью таких впечатлений мы можем убежать от самих себя, но ведь эти впечатления обусловлены тем, чем являемся мы сами. Если ум мелок, завистлив, охвачен тревогой, то какие бы наркотики человек ни принимал, включая самые новейшие их виды, он по-прежнему будет воспринимать лишь убогие творения своего собственного ума, его собственные ничтожные проекции, обусловленные самой его основой. Большинство из нас жаждет полностью удовлетворяющих стойких впечатлений, которые не могут быть разрушены мыслью. Таким образом, за жаждой впечатлений скрывается жажда получить удовлетворение. А жажда удовлетворения требует впечатлений, и поэтому нам необходимо понять не только всю проблему удовлетворения, но также и такую вещь, как впечатления. Получение сильных впечатлений доставляет большое удовольствие. Чем длительнее, глубже и ярче впечатление, тем большее удовольствие оно доставляет. Таким образом удовольствие диктует форму впечатления, которого мы жаждем. И удовольствие — это мерило, посредством которого мы оцениваем впечатление. Все, что можно измерить, находится в пределах мышления и способно порождать иллюзию. Вы можете испытать удивительное переживание, и все же быть полностью во власти иллюзии. Все ваши видения неизбежно будут соответствовать вашей обусловленности, и вы будете видеть Христа или Будду или кого-то еще в зависимости от вашего верования, и чем сильнее ваше верование, тем большей силой будут обладать ваши видения, проекции ваших собственных надежд и стремлений. Так, если в искании чего-то фундаментального, такого, как Истина, мерилом является удовольствие, вы уже создали проекцию того, что будет вашим познанием, и, следовательно, ваши переживания не будут подлинными. Что мы подразумеваем под опытом? Есть ли в опыте нечто новое или самобытное? Опыт представляет собой пучок воспоминаний, соответствующий какому-то вызову. Это соответствие всегда определяется имеющейся в вас основой, и чем вы умнее в отношении интерпретации опыта, тем в большей степени проявится это соответствие. Поэтому мы должны исследовать не только опыт кого-то другого, но и свой собственный опыт. Если вы его осознали, то это вовсе не опыт. Каждый опыт, каждое переживание уже было испытано, иначе вы бы не могли осознать его. Вы осознаете опыт как нечто хорошее, дурное, прекрасное, священное и т.д. в соответствии с вашей обусловленностью, и, следовательно, осознание опыта должно неизбежно быть старым. Когда мы хотим получить переживание реальности (а ведь мы все хотим этого, не так ли?), то, чтобы получить это переживание реальности, мы должны узнать ее. Но в тот момент, когда мы ее узнаем, перед нами — ее проекция, и, следовательно, наши переживания нереальны — ведь проекция лежит в сфере мысли и времени. Если можно мыслить о чем-то как о реальности, то это уже не может быть реальностью; мы не можем узнать новый опыт, это невозможно; мы узнаем только то, что уже знаем, и поэтому, когда мы говорим, что получили новый опыт, новое переживание, — оно вовсе не новое. "Если знанием считается описание в терминах уже известного, воспринятого или концептуального, такая вещь, как самопознание, существовать не может" - Нисаргадатта Махарадж Итак, мы раскрыли фундаментальную истину, которая состоит в том, что ум, ищущий, жаждущий все более широких и глубоких переживаний, — очень мелкий и тупой ум, потому что он живет всегда в своих воспоминаниях. Поиск новых переживаний путем расширения сознания, который достигается с помощью психотропных наркотиков, все еще остается в сфере сознания, и поэтому его перспективы очень ограничены. Ну, а если у нас вообще не будет никаких переживаний, что тогда с нами произойдет? Мы зависим от переживаний, вызовов, которые поддерживают нас в состоянии бодрствования. Если бы в нас самих не было никаких конфликтов, никаких изменений, никаких тревог, все мы крепко спали бы, поэтому вызовы необходимы для большинства из нас; мы считаем, что без них наш ум станет тупым и сонным, и поэтому мы зависим от вызовов, от переживаний, которые усиливают наши волнения, напряженность чувств, делают наш ум более острым. Но фактически эта зависимость от вызовов, переживаний только притупляет наш ум и вовсе не помогает сохранить бодрствующее состояние. И вот я задаю себе вопрос, можно ли сохранить состояние полного бодрствования не в отдельных периферических точках моего существа, но быть полностью бодрствующим без всяких вызовов и переживаний? Для этого требуется большая восприимчивость, как физическая, так и психическая. Это означает, что я должен быть свободным от всяких потребностей, ибо в тот момент, когда я испытываю потребность, у меня возникает желание испытать переживание. Чтобы быть свободным от потребностей и их удовлетворения, необходимо исследовать в самом себе и понять всю природу потребности и ее целостность. Потребность рождается из двойственности: <Я несчастен, я должен быть счастлив>. В самом требовании, что я должен быть счастлив, содержится несчастье. Когда человек делает усилие, чтобы быть добрым, в самой этой доброте есть ее противоположность — зло. Все достигнутое содержит свою противоположность, и стремление преодолеть ее усиливает то, против чего борются. Когда вы испытываете потребность в переживании истины или реальности, эта потребность рождается из вашей неудовлетворенности тем, что есть, и поэтомусама потребность создает противоположное, а в этом противоположном пребывает то, что было. Таким образом, человек должен быть свободным от этой непрекращающейся потребности, иначе двойственности не будет конца. Это означает, что знание всегда должно быть полным, чтобы ум прекратил искания. Такой ум не будет требовать переживаний. Он не будет нуждаться в вызове или воспринимать вызов, он не скажет: <я сплю> или <я бодрствую>. Он будет полностью тем, что он есть! Только пребывающий в разладе с собою, узкий, мелкий ум ищет большего. Возможно ли тогда жить в этом мире без большего, без этого нескончаемого сравнивания? Конечно можно. Но каждый должен выяснить это сам. Изучение этого вопроса во всей его целостности и есть медитация. Это слово использовалось на Востоке и на Западе, к сожалению, самым неудачным образом. Существуют различные медитации, различные методы и системы. Есть системы, которые говорят: <Следите за движениями большом пальца вашей ноги. Следите, следите, следите>. Есть и другие системы, которые рекомендуют сидеть в определенном положении, правильно дышать или практиковать осознание. Все это крайне механистично. Есть метод, предлагающий вам определенное слово, повторение которого даст вам необычайные трансцендентные переживания. Это полнейшая чепуха. Многократное повторение слова "аминь", или "ом", или "кока-кола" вызовет у вас определенные переживания, потому-что от повторения ум затихает. Это хорошо известный феномен, который на протяжении тысячелетий практиковался в Индии, и получил название мантра-йоги. Повторением вы можете привести ваш ум в состояние кротости, доброты, но, независимо от этого, он все же останется мелким, пустым, убогим умом. Это наиболее уродливая и глупая вещь, которую может проделать любой школьник, если его заставить так делать. Это означает, что внутри вас идет непрекращающаяся борьба между настойчивым желанием сосредоточиться и вашим умом, все время перескакивающим с одного на другое, тогда как вы должны были бы внимательно наблюдать за каждым движением ума, где бы он ни блуждал. Когда ваш ум блуждает, это значит, что вас интересует что-то другое. Медитация — это не следование какой-либо системе, это не повторение и не подражание. Для медитации необходимо, чтобы ум был чрезвычайно живым. Медитация — это понимание жизни в ее целостности, понимание, в котором все формы фрагментирования прекратились. Медитация — не контроль за мыслью, потому что когда мысль контролируется, это порождает конфликт в уме, но когда вы поняли структуру и источник мысли, по-настоящему глубоко в это вникнув, тогда мысль не будет помехой. Само это понимание структуры мышления есть его собственный порядок, который не является медитацией. Медитация должна быть осознанием каждой мысли, каждого чувства, при котором никогда не следует говорить, что это правильно или неправильно. Нужно лишь наблюдать их. При таком наблюдении вы начинаете понимать целостное движение мысли и чувств. И из этого осознания возникает безмолвие. Тишина, достигнутая при помощи мысли, есть застой, смерть; но безмолвие, которое приходит, когда мысль постигла свой собственный источник, природу самой себя, постигла, что она никогда не бывает свободной, что она всегда стара, - это безмолвие есть медитация, в которой медитирующий полностью отсутствует, потому что ум освободил, опустошил себя от прошлого. Если вы читали эту книгу внимательно в течение часа — это есть медитация; если вы только извлекли из нее несколько слов и восприняли несколько идей, чтобы продумать их позднее — это уже не медитация. Медитация — это состояние ума, который смотрит на всё с полным вниманием, целостно, а не выделяя какие-то части. И никто не может научить вас быть внимательным. Если какая-то система учит вас, как быть внимательным, то это внимание в отношении данной системы. А это ведь не является вниманием. Медитация — одно из величайших искусств в жизни, может быть, самое великое, и человек не может научится медитации от кого бы то ни было. В этом ее красота. Медитация не имеет техники, а следовательно, авторитета. Если вы изучаете себя, наблюдаете за собой, за тем, как вы едите, как говорите, как вы болтаете, ненавидите, ревнуете, если вы осознаете это все в себе, без выбора, это есть часть медитации. Таким образом, медитация может иметь место, когда вы сидите в автобусе или гуляете в лесу, полном света и теней, или слушаете пение птиц, или смотрите на лицо вашей жены или вашем ребенка. В понимании медитации есть любовь, а любовь — не продукт системы привычек, не результат следования методу. Любовь не может культивироваться мыслью. Любовь может придти, когда существует полное безмолвие, безмолвие, в котором медитирующий совершенно отсутствует. А ум может быть безмолвным только тогда, когда он понимает свое собственное движение — мысли и чувства. Чтобы понять это движение мысли и чувства, при его наблюдении не должно быть осуждения. Такое наблюдение, конечно, есть дисциплина, но эта дисциплина текуча, свободна, это не дисциплина приспособления.
Kukas: http://ariom.ru/litera/krishnamurti/krishnamurti-03/glava_16.html Тотальная революция. Религиозный ум. Энергия. Страсть. Дж. Кришнамурти Главная задача этой книги состоит в том, чтобы совершить внутри вас, а следовательно, в вашей жизни, полную революцию, не имеющую ничего общего со структурой общества как оно есть. Общество как оно есть представляет собой нечто ужасающее, с его нескончаемыми войнами, независимо от того, являются ли они оборонительными или наступательными. Нам нужно нечто совершенно новое, революция-мутация в самой психике. Старый мозг не способен разрешить проблему человеческих отношений. Старый мозг является азиатским, европейским, американским или африканским, поэтому мы задаем себе вопрос, возможно ли осуществить изменение в самих клетках мозга? Теперь, когда мы несколько лучше поняли себя, давайте спросим себя снова: <Возможно ли для человека, живущего своей обычной повседневной жизнью в этом жестоком, беспощадном, исполненном насилия мире, в мире, все более оснащенном технически, и поэтому все более бесплодном, возможно ли для этого человека совершить революцию не только во внешних отношениях, но во всей сфере его мышления, действий, чувств, реакций?> Каждый день мы видим или читаем об ужасах, происходящих в мире в результате склонности человека к насилию. Вы можете сказать: <Я ничего не могу с этим поделать> или <Как я могу повлиять на мир?> Я считаю, что вы можете оказать на мир огромное влияние; если сами вы не склонны к насилию, если вы повседневно ведете действительно мирную жизнь, жизнь, в которой нет конкуренции, честолюбия и зависти, жизнь, которая не создает вражды, маленький огонек может стать пламенем. Но привели мир в это нынешнее состояние хаоса мы, из-за нашей эгоцентрической деятельности, нашей ненависти, нашего национализма; и когда мы говорим, что не можем ничего с этим поделать, это означает, что мы миримся с беспорядком в нас самих как с неизбежным. Мы разбили мир на фрагменты, и если мы сами внутренне разорваны, фрагментированы, наши отношения с миром будут также разорванными. Но если мы действуем целостно, то наши отношения с миром претерпят потрясающую революцию. В конечном счете, любое движение, имеющее ценность, любое действие, имеющее сколько-нибудь глубокое значение, должно начинаться с каждого из нас. Я должен измениться первым, я должен увидеть, какова природа и структура моих отношений с миром, и само это видение есть действие, поэтому я как человек, живущий в мире, внесу иное качество, а это качество, как мне кажется, есть качество религиозного ума. Религиозный ум — это по сути своей нечто совершенно отличное от ума, который исповедует религию. Вы можете не быть религиозным и оставаться индуистом, мусульманином, христианином, буддистом. Религиозный ум не ведет никаком поиска вообще, он не может экспериментировать с истиной. Истина не есть что-то, продиктованное вашим удовольствием или страданием, вашей обусловленностью, религией индуизма или какой-либо другой, которую вы исповедуете. Религиозный ум — это состояние ума, в котором нет страха и, следовательно, какого бы то ни было верования, в котором пребывает только то, что есть, что по-настоящему есть. В религиозном уме пребывает то безмолвие (мы о нем уже говорили), которое не создается мыслью, но является результатом осознания, того сознания, которое есть медитация, когда медитирующий полностью отсутствует. Такое безмолвие — это состояние знергии, в котором нет конфликта. Энергия — это действие и движение. Всякое действие есть движение, всякое действие есть энергия, всякое желание есть энергия, всякое чувство есть энергия, всякая мысль есть энергия, все живое есть энергия, всякая жизнь есть энергия. Если этой энергии позволить течь без какого-либо противоречия, без какого-либо трения, без какого-либо конфликта, то она безгранична, бесконечна. Когда нет трения, эта энергия не имеет границ. Трение — это то, что ограничивает энергию. Так почему же человек, способный однажды понять это, почему все-таки он всегда вносит в энергию это трение? Почему он вносит дисгармонию в то движение, которое мы называем жизнью? Не является ли чистая беспредельная энергия для него всего лишь идеей? Неужели она не является действительным фактом? Мы нуждаемся в энергии не только для того, чтобы совершить тотальную революцию в самих себе, но также и для того, чтобы исследовать, видеть и действовать. И пока существует какой бы то ни было вид разногласия в наших отношениях, — будь то в отношениях между мужем и женой, между человеком и человеком, между одной группой и другой, одной страной и другой или между одной идеологией и другой, — если имеется какое-нибудь внутреннее разногласие или какой-то внешний конфликт в любой форме, каким бы незаметным он ни был, происходит бессмысленная трата энергии. Пока существует временной интервал между наблюдающим и наблюдаемым, создается дисгармония, вызывающая трату энергии. Эта энергия, накапливаясь, достигает своей высшей точки, когда наблюдающий есть наблюдаемое, когда вообще нет никакого интервала времени, тогда это будет энергия без мотива, и она сама найдет свой собственный путь действия, потому что <я> уже не существует. Мы нуждаемся в огромном количестве энергии, чтобы понять неразбериху, в которой мы живем, и такое чувство, как <я должен понять>, несет в себе необходимую жизненную силу. Но для того, чтобы выяснять, искать, требуется время, а мы уже установили, что постепенное освобождение ума от обусловленности — это не путь. Время — это не путь. Стары мы или молоды — однако всегда целостный процесс жизни может быть введен в иное измерение. Не приведет к этому ни искание противоположного тому, что мы есть, ни искусственная дисциплина, навязанная системой, учителем, философом или священником, — все это так несерьезно. Когда мы осознаем это, мы спрашиваем себя: <Можно ли пробиться сквозь тяжкую обусловленность столетий мгновенно и не попасть в другую обусловленность, быть свободным так, чтобы ум мог стать полностью новым, сенситивным, живым, сознающим, сильным, способным?> Вот в чем наша проблема. Не существует никаких других проблем, потому что когда ум обновился, он может справиться с любой проблемой. Это единственный вопрос, который мы должны себе задать. Но мы его не задаем, мы хотим, чтобы нам сказали! Одним из наиболее странных явлений нашей психики является это желание, чтобы нам сказали. Это происходит оттого, что мы — результат пропаганды тысячелетий, мы хотим, чтобы наши мысли подтвердил или поддержал кто-то другой. Но ведь задавать вопрос — значит спрашивать самого себя. То, что говорю я, имеет очень малую ценность, независимо от того, забудете ли вы это, как только закроете книгу, или будете вспоминать и повторять отдельные фразы, сравнивать то, что здесь прочли, с какими-нибудь другими книгами, — вы не встретите лицом к лицу вашу собственную жизнь. Значение имеет только ваша жизнь. Вы сами, ваша ограниченность, пустота, жестокость, склонность к насилию, жадность, честолюбие, ваши каждодневные страдания и нескончаемая скорбь — вот что вы должны понять, и никто на земле или на небе не спасет вас от этого, кроме вас самих. Видя все, что происходит в вашей повседневной жизни, вашей повседневной деятельности, — когда вы едите пирог, когда говорите, когда выходите из дому, чтобы куда-то ехать или куда-то идти, или когда гуляете один в лесу, — можете ли вы одним дыханием, единым взглядом увидеть себя таким, каков вы есть? Когда вы увидите себя таким, каков вы есть, вы поймете всю структуру человеческих стремлений, хитрости человека, его лицемерия, его исканий. Чтобы это сделать, вы должны быть абсолютно честным в отношении себя, всего своего существа. Когда вы действуете в соответствии с вашими принципами, вы бываете нечестным, ибо если вы действуете, исходя из того, чем, по-вашему, вам следовало бы быть, вы оказываетесь не тем, что вы есть. Жестокая это вещь — иметь идеалы. Если у вас имеются какие-либо идеалы, верования или принципы, вы не в состоянии видеть себя непосредственно. Итак, можете ли вы быть полностью в позиции отрицания, совершенно спокойным, когда нет ни мыслей, ни страха, и все же быть необычайно живым? Ум, находящийся в состоянии, когда нет более ни усилий, ни стремлений, — это истинно религиозный ум. В таком состоянии ума вы можете прийти к тому, что называется истиной или реальностью, блаженством, богом, красотой и любовью. Это не может прийти по вашему желанию. Прошу вас, поймите этот простой факт. Вы не можете прийти по зову, за ним невозможно гнаться, потому что ваш ум слишком глух, слишком мелок, ваши эмоции слишком убоги, ваш образ жизни слишком хаотичен для этой необъятности, для этого огромного нечто, чтобы пригласить его в ваш маленький дом, в тот крошечный уголок, затоптанный и заплеванный, в котором вы живете. Вы не можете его пригласить. Чтобы его пригласить, вы должны его знать, но знать его вы не можете. Если кто-то, кто бы то ни был, скажет: <Я знаю>, в тот момент, когда он это говорит, он не знает. Если в некоторый момент вы утверждаете, что открыли нечто, то вы ничем не открыли. Если вы скажете, что познали это на опыте, то никогда у вас такого опыта не было. Все это пути эксплуатации, использования другого человека — будь я ваш друг или ваш враг — в качестве средства. И тогда человек задает себе вопрос: - "Возможно ли постичь это нечто, не приглашая его, не ожидая, не стремясь, не разведывая, так, чтобы оно пришло само, как дуновение прохладного ветерка в открытое окно?" Вы не можете пригласить ветер, но вы можете оставить окно открытым. Это не означает, будто вы чего-то ждете, ибо ожидание — только одна из форм самообмана. Это не означает, что вы должны как-то раскрыть себя, чтобы воспринимать это нечто; проявилась бы еще одна разновидность мысли. Не возникал ли у вас когда-нибудь вопрос: "Почему люди лишены этого нечто?". Они рождают детей, испытывают нежность, ощущение, что способны на общение, на совместные переживания в дружбе, в товариществе, но почему им не дано этого нечто? Разве вас никогда случайно не удивляло, когда вы лениво прогуливаетесь по улице, или сидите в автобусе, или проводите свой отпуск на побережье, или гуляете в лесу, полном птиц, деревьев, ручьев, диких животных, — разве вам никогда не приходило в голову спросить, почему так получается, что человек, который живет миллионы лет, не приобрел этого нечто, этого необыкновенного неувядающего цветка? Почему все вы, люди, такие способные, хитрые, умные, всегда соревнующиеся, создающие свою изумительную технику, летающие по небу, проникающие под землю и морские глубины, изобретающие необычайный электронный мозг, почему вы лишены того, что единственно имеет значение? Я не знаю, приходилось ли вам когда-либо серьезно задумываться над проблемой, почему ваши сердца пусты? Как бы вы ответили, если бы задали себе такой вопрос? Как бы вы ответили честно, без увиливания или хитрости? Ваш ответ должен был бы находиться в соответствии с той неотложностью, которую вы вкладываете в этот вопрос, и с его устремленностью. Но в вас нет ни устремленности, ни ощущения этой неотложности. И это оттого, что в вас нет энергии, энергии, являющейся страстью, — а вы не можете открыть никакой истины без страсти, неистовой страсти, за которой не скрывается желание. Страсть — это довольно страшная вещь, ибо если вы обладаете страстью, вы не знаете, куда она вас заведет. Таким образом, страх может быть причиной отсутствия в вас энергии, той страсти, которая необходима для того, чтобы выяснить, почему у вас нет этого качества любви, почему нет этого пламени в вашем сердце? Если вы очень тщательно исследуете свой ум и сердце, то узнаете, почему вы этого лишены. Если вы проявите страсть в стремлении выяснить, почему этого в вас нет, то увидите, что оно в вас есть. Только через полное отрицание, которое есть высшая форма страсти, приходит то, что есть любовь. Любовь, как и кротость, смирение, нельзя культивировать. Смирение приходит, когда полностью исчезло тщеславие — иначе вы никогда не будете знать, что значит быть смиренным. Человек, знающий, что такое быть смиренным, — это тщеславный человек. Таким же образом, когда всем умом, сердцем, нервами, глазами, всем вашим существом вы стремитесь выяснить, как надо жить, увидеть то, что действительно есть, и подняться над ним, приняв позицию полного тотального отрицания в отношении той жизни, которую вы сейчас ведете, — в самом этом отрицании уродливого, жестокого обретает бытие то самое другое. И вы этого также никогда не будете знать. Человек, который знает, что он прибывает в безмолвии, который знает, что он испытывает любовь, такой человек не знает ни что такое любовь, ни что такое безмолвие.
Pilypas: Tu cia, Kukai, pacitavai Gal gali savais zodziais trumpai, kad nelikciau be akiu ir iseiginiu
Kukas: ne,sorry
Rimantas: Uzsiregistravau savo vardu, nusibodo tas Pilypas Tiek to, Kukai, skaitom UK, kad maziau painiavos butu
Kukas: skaityk ka nori pats,cituok kas patinka, nenurodynek ka daryti
Rimantas: Cia buvo pasiulymas
emipetras: Perskaičiau kuko temą - apie mintį ir jausmų troškimus . Geri pamokymai , kaip savo protą vesti į aukštesnį dvasinį susivokimą . Rusų kalboje , tikrai daug gerų pamokymų žengiantiems dvasiniu keliu . Manau , kad nemažiau gerų mokymų yra ir anglų kalboje , bet man su ja bendrauti yra labai sunku . Todėl visada renkuosiu rusų kalbą . Paimkite , kad ir tą pačią Kabalą , šimtai nuostabiausių knygų yra išleista , kaip surasti , suprasti save patį ir Dievo dvasią , o kur dar Biblija , o kur dar ezoterinių knygų jūra - tai pamokymų gausime nemažiau kaip iš Dž . Krišnamurti . Na , aiškų , Rytai labai gerai yra įvaldę žmogaus proto valdymą ir savęs ,,AŠ'' per tai supratimą . Tokie praktiški pamokymai žinoma kad naudingi . Tačiau ir dabartinis naujausias dvasinis mokslas - Urantijos knyga , labai aiškiai paryškina ir papildo visus dvasinius mokslus , kokie tik buvo susikūrę Žemėje iki šiandienos , gaila tik , kad joje neaprašomos žemiškos proto praktikos . Todėl daugelis mėgsta cituoti , ir aš tame tarpe , kitus šaltinius , kuriuose labai daug konkrečių savo proto valdymo praktikų , ar tai būtų maldos , ar tai būtų meditacijos . Žinoma labai gerai , kai žmonės , kaip tu kukai , turi savyje dvasinių žinių iš daugelio šaltinių , turiu omenyje žemiškus šaltinius , kurie leidžia labai gerai orientuotis ir Urantijos apreiškimų pateiktoje tiesoje . Tikiu , kad ir daugelis šio forumo vartotojų yra perskaitę ne tik Urantijos knygą ir turi išminties šią knygą matyti visame ir kitų , labai naudingų dvasinių mokymų kontekste . Tačiau taip pat manau , kad mums visiems , reikia eiti tik pirmyn ir įsisavinti naujausias šiuolaikines žinias , bet ir senas dvasinis bagažas neturi mums trukdyti , atvirkščiai , senas dvasinis bagažas turi paremti naują mąstymą . Prie to paties , sveikinu tave Rimantai ir linkiu gerų dvasingų kūrybinių minčių .
Robis: emipetras rašo: Tačiau ir dabartinis naujausias dvasinis mokslas - Urantijos knyga , labai aiškiai paryškina ir papildo visus dvasinius mokslus , kokie tik buvo susikūrę Žemėje iki šiandienos , gaila tik , kad joje neaprašomos žemiškos proto praktikos . eksperimentuojant su proto praktikomis, elementariai galima nuo to proto "nušokt"
Rimantas: Robis rašo: eksperimentuojant su proto praktikomis, elementariai galima nuo to proto "nušokt" Jeigu vilko bijai, tai į mišką geriau neik, nes ko bijai tą ir gauni
VaidasVDS : Na aš įdėsiu vieno protingo žmogaus komentarą dėl tų visų mokymų ir pamokymų: "Интернет давно полон всевозможными новыми "посланиями, откровениями и проповедями" Иисуса Христа: это и приснопамятный "Курс чудес" в частности, и всевозможная эзотерика. "Монжоронсон" в этом отношении далеко не нов по идее и не оригинален по содержанию. "Вот, например, "ченнелинг Иисуса": " Ответ Иисуса: Когда я был на Земле, я не был известен как Иисус Христос. Меня знали под моим арамейским именем - Иешуа. Сейчас я Вознесенный Владыка по имени Иисус Христос, и это то имя, под которым меня знают мои коллеги из Вознесенных Сонмов. Это также то имя, которое несет мою вибрацию и призывает мое Присутствие. Это действительно официальное имя, которое я использую для этой планеты и буду использовать в обозримом будущем. Даже написание моего имени на греческом или арамейском языках не является моим официальным именем, и не будет нести ту же самую вибрацию, как имя Иисус Христос. У меня есть внутреннее или духовное имя, но это имя нельзя произносить человеческим языком или услышать человеческим ухом. И я не стану передавать это имя или, вернее, его материальную версию при нынешнем состоянии сознания человечества. Если бы я сделал это, то некоторые люди на этой планете немедленно бы злоупотребили им в своих ритуалах черной магии. Поэтому любая сущность, которая заявляет, что является мной и утверждает, что использует мое «истинное духовное имя» или мое «настоящее имя» точно не является подлинным Иисусом Христом." http://www.biopole.ru/node/1308 А вот ещё одно "содержательное откровение" от "Иисуса": "Запомните слова Иисуса, Единородного Сына Отца нашего небесного. Дьявол принимает разные обличья. Одно из них – мастурбирующий Змей. Именно в этом обличье дьявола распознать трудно. Если вам встречается в тексте ченнелинга «Иисус Христос», знайте, что этот ченнелинг от дьявола. Ибо я есть Иисус, Единородный Сын Отца нашего небесного. В индуизме есть Шива – это Бог Левитов. Есть Кришна – это и есть мастурбирующий Змей. Знайте, современные книжники и фарисеи, что нет ни одной религии и ни одного культа, не относящихся к разным обличьям дьявола. Истинно, современные книжники и фарисеи забыли, что дьявол является Властителем мира сего. Запомните слова Иисуса, Единородного Сына Отца нашего небесного. Дьявол принимает разные обличья. Одно из них – мастурбирующий Змей. Именно в этом обличье дьявола распознать трудно. Если вам встречается в тексте ченнелинга «Иисус Христос», знайте, что этот ченнелинг от дьявола. Ибо я есть Иисус, Единородный Сын Отца нашего небесного. В индуизме есть Шива – это Бог Левитов. Есть Кришна – это и есть мастурбирующий Змей. Знайте, современные книжники и фарисеи, что нет ни одной религии и ни одного культа, не относящихся к разным обличьям дьявола. Истинно, современные книжники и фарисеи забыли, что дьявол является Властителем мира сего" http://ariom.ru/forum/t18980.html&sid=63bb34106fa793dde635f92318911de2 А здесь "Христос" выражается более возвышенно. "Откровение Иисуса Христа Своды небесные над головами, своды небесные, благословляющие Мой народ! К чему жертвоприношения, многие исповедания имени Моего, хождение в дом молитвы, когда нет смирения, нет благоговения, нет послушания Духу Святому? Вретищем покрылись многие, а Я наблюдаю, кто приблизится ко Мне во вретище своем, восплачет, возрыдает, возненавидит себя, отвергнет, ибо мрак покрыл всех живущих на земле! Многие покрылись из народа Моего и этого не замечают, что под мраком, потому что не вникали в себя! И к чему эти песнопения и славословия? Так, возвещают устами, а сами под мраком. Возвести ныне, может примут, что возвещает Дух Святой, ибо это с неба! Пороки Кровь Святая снимает, но вот недостаток – постоянная хромота в народе! Слово Мое свидетельствует: произвольный грех ведет к смерти. Святая Кровь не снимает произвольный грех! Духовный уразумеет тайну эту – чистое дыхание Духа Святого. И потому освящение провозглашу народу Своему, а затем последует взыскание, и начну со святилища, со служителей (Иез. 9:3-6)1. Я – Господь! Кровью Моею окроплю!" http://afive.narod.ru/life/goodnews2.htm Здесь же "Господь Христос" рассуждает о реинкарнации: " Я спросил у Господа, для чего существуют реинкарнации и реинкарнационные циклы? Ответ Господа. - Во Вселенной, во время разработок правил Жизни были придуманы инкарнации. Изначально цель инкарнаций была не такая, какая существует в настоящем виде. Изначально была одна инкарнация, за время которой человек проходил свой земной путь, т.е. путь духа в физическом теле. Но те люди были другие. В настоящее время на вашей планете нет таких людей. На вашей планете в среднем люди проходят 15 – 20 воплощений. Причина этого кроется в том, что люди не могут подняться до уровня духовного сознания. А без этого уровня вход в небеса закрыт. Поэтому после смерти физического тела они попадают в специальный буфер, существующий в духовном измерении, из которого впоследствии происходит воплощение. Воплощение происходит по специальным правилам, которые разработаны с учётом того, как человек жил в предыдущих инкарнациях. Здесь не обязательно могут быть только негативные моменты из-за которых человек воплощается в том или ином месте. По большей части в этих воплощениях существует познавательный момент, т.е. человек воплощается туда, где он может по максимуму подчерпнуть реальных знаний и опыта. Особой системы в этом нет. http://www.e-puzzle.ru/list.php?c=a-n Продолжать можно долго. А вывод из этого простой: не всё то золото, что блестит."
kukui: Taip taip kukai kai žmogaus samonė yra išretinama kitaip sakant išplaunama, vietoje to kad būtų plečiama,belieka visuotinė vienybė susiliejimas su kosmosu, vienu žodžiu žmogiškai tariant šiza. Kaip pas krišnamurti.
kukui ir ne tik: Ir ką turi bendro kukai Krišnamurčio paistalai su Urantijos Knyga. Kieno kieno čia sakot esate bendrijoje? Taigi dar ir dar kartą skaitykite ir apie Dievo samonę ir žmogaus samonę ir apie visuotinę vienybę ir dar daug ką ir kaip tai tarpusavyje viskas susieta ir skaitykite Urantijos Knygoje ir nuosekliai nuo pat pirmo žodžio joje , nuo įvado. Vietoje to , kad cituoti nukvakusį krišnamurtį ar dar kokią rusišką internetinę svetainę.
emipetras: SVEIKAS VAIDAIVDS . Na žinoma , daug tų mokymų visokių . Ir aš manau , kad visas žavesys dvasinio kelio , kad gali pasigėrėti , reklamuojamais ir vienokiais ir kitokiais siūlomais vaizdiniais ir pasakojimais , tačiau eini tuo keliu ir pasinaudoji kažkuo taip , kaip veda , kaip supranta kiekvieno mūsų asmeniškas protas . O jeigu išsireiškus urantiškai , tai einame kiekvienas individualiu dieviškuoju savo proto keliu ir esame apreikšti tokie ir pažįstame tiek , kiek leidžia mums pažinti mūsų dieviškoji sąmonė . Nei daugiau , nei mažiau - kiekvienam pagal savo mastelį , pagal savo pasaulėžiūrą ir plius dvasinę dovaną iš aukščiau . Tačiau , kaip jau rašiau anksčiau , man tikrai patinka , ir kitų žmonių įšmąstymai , regėjimai , vizijos , diktavimai ir pan. tuo aš pasipildau kas man tinkama , o kas man tinkama , matomai žino tik mano sąmonė ir pasąmonė , jeigu su malonumu domiuosi ir tuo ir tuo . Bet visumoje aš džiauguosiu savo stabilumu ir meldžiu tolesnės proto ramybės .
VaidasVDS : Mano toks trumpas pastebėjimas būtų: kiek aš esu skaitęs įvairiausių mokytojais besiskelbiančių asmenų - tai jų gaunami "apreiškimai" labai priklauso nuo jų turimų žinių. Aš suprantu, kad Minties Derintojai bando suderinti jų sąmonę, bet tai pasitvirtina tik iš dalies. Todėl šios Urantijos Knygos tiesos nei vienas mokytojas negali paneigti: "Visos ribinės žinios ir tvarinio supratimas yra santykiniai. Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu". Kaip niekas negali paneigti ir Urantijos Knygos, tik gali nesėkmingai bandyti paneigti...
Rimantas: VaidasVDS rašo: Todėl šios Urantijos Knygos tiesos nei vienas mokytojas negali paneigti: "Visos ribinės žinios ir tvarinio supratimas yra santykiniai. Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu". Tikrai, kad negali paneigti, o kai kurie dar siunta, kai jiems tai primeni. Su manim tai niekas nebando kalbėti. bet manau, kad jeigu to ieškosi, tai tikrai rasi ir tikrai išgirsi tai kuo tiki arba kaip VaidasVDS sako, tai priklausys nuo turimų žinių. Nors gal ir gali būti išimčių. Manau, kad geriau yra turėti gerą įžvalgą (intuiciją) negu girdėti balsus.
Urantas: Rimantas rašo: Manau, kad geriau yra turėti gerą įžvalgą (intuiciją) negu girdėti balsus.
Naktinis sargas: Kad nuo proto galima nušokt - faktas, ypač tai pasitaiko su išvažiavusiais į Indiją ieškot nušvitimo. O tų vadinamų pokalbių su Jėzumi ir kitais „išaukštintaisiais“ pilni rusų saitai jau kiek metų nuo pat interneto atsiradimo. Prieš kokius 7-10 m. turėjau vargo su viena panele, siuntė kaip išprotėjusi Jėzaus, atseit, mokymus, o ten tas pats per tą patį...vienu žodžiu gryna iliuzija. Pagarba visiems ir palinkėjimas nenušokt nuo proto, arba, kaip lietuviai sako „iš didelio rašto neišeit iš krašto“.
Urantas: Naktinis sargas rašo: Prieš kokius 7-10 m. turėjau vargo su viena panele, siuntė kaip išprotėjusi Jėzaus, atseit, mokymus, o ten tas pats per tą patį...vienu žodžiu gryna iliuzija. Tai iš tikro tikras maras Kai su manimi bando kalbėtis Jėzus, aš labai įtariai į tai žiūriu Nes čia vienas žingsnis iki šizofrenijos. Iliuzija, kad su mani kalba Jėzus, gal ir viliojanti, tačiau sveikas protas ir nuojauta tam akivaizdžiai prieštarauja.
Juozas: Urantas rašo: Kai su manimi bando kalbėtis Jėzus, aš labai įtariai į tai žiūriu Nes čia vienas žingsnis iki šizofrenijos. Iliuzija, kad su mani kalba Jėzus, gal ir viliojanti, tačiau sveikas protas ir nuojauta tam akivaizdžiai prieštarauja. Labas, Urante. Dėkui už saitą Ką tu darai, kai bando kalbėti Jėzus, kaip rašai? Varai jį šalin? Matai, psichiatrai teigia, kad, jei žmogus girdi balsus, tai nebūtinai yra šizofrenija, tam nustatyt jie atlieka papildomus tyrimus ir stebėjimus. Ir kodėl sveikas protas ir nuojauta, kaip rašai, tam prieštarauja? Nejaugi neįdomu, ką išgirsi? Ar bijai šizofrenijos? Bet jei ji ištiks, tai nuo jos jau niekaip nepabėgsi
Urantas: Juozas rašo: Ką tu darai, kai bando kalbėti Jėzus, kaip rašai? Varai jį šalin? Tą patį, kai aplanko mintys išgerti, ką nors iškeikti - nekreipiu dėmesio. Mintys ateina ir išeina.
emipetras: Pranašystės , diktavimai , čenelingai , užkalbėjimai , aiškiaregystės , aiškiagirdystės , visa tai yra labai paslaptinga ir toli pranoksta bet kokį logišką supratimą ar išaiškinimą . Kalbant apie tai , galime prisiminti ir amerikiečio KEISO fenomeną , tai gali būti ir Sai Babos fenomenas , tai gali būti ir Indonezijos hilerių fenomenas , ( operacija plikomis rankomis ) , tai aišku ir Algimanto fenomenas , na o visų didžiausias fenomenas , tai Urantijos knygos atsiradimo fenomenas . Taip jau tiesmukiškai negalima viskuo tikėti , tačiau dvasinio pasaulio tariamų poveikių šiame fiziniame gyvenime , priskaičiuojami milijardai . Kur čia pasireiškia dvasinio pasaulio veikimas , o kur tik žmogaus pasąmonės ir psichologinių galių veikimas , moksliškai įrodyti ir akademiškai pagrįsti dar nepasisekė nei vienai akademijai , nei vienam moksliniam institutui . Aišku psichologinių galių veikimas ir jų panaudojimas psichologiniuose karuose yra labai sparčiai tobulinami ir labai dideli pinigai ten cirkuliuoja . Todėl nieko keisto , kad visumoje žmogus , dar labai mažai ištirta kosminė planetinė būtybė , kuri yra ir fizinis darinys ir tuo pačiu , dvasinis darinys . Visų tų superpaslaptingų ryšių ir informacijos gavimo metodika remiasi vienu žodžiu - tikėjimu ir valia . Yra valingas tikėjimas yra ir antgamtinis veikimas , nėra tikėjimo - nėra ir antgamtinio veikimo , arba atvirkščiai , antgamtinis veikimas gali būti , tačiau tikėjimo tuo nėra , o tai reiškia , kad psichologiškai ir fakto nėra .
emipetras: Kadangi šiandiena Joninių , Rasos , Saulėgrąžos ir visokių kitokių mistinių , planetinių energijų šventė , tai tą proga parašau tokį pasiūlymą . Šianakt 23 d. 24,00 val mūsų šiaurės platumoje , visas Žemės vanduo tampa struktūrizuotas , tai reiška , kad visų vandenų , jūrų , ežerų , upių , šaltinių , šulinių vanduo , trumpai , apie vieną valandą , tampa įdialiai gražios molekulių - klasterių struktūros . Todėl siūlau šianakt visiems : šokite į upes ir ežerus , maudykitės jūroje , semkite vandenį iš šaltinių ir šulinių ir pasidėkite dėl ilgesnio laiko , atsargai . Jeigu yra galimybės tai būtinai reikia maudytis . Atsargai tereikia tik prisipilti į butelius ar ąsočius šio vandens ir juos aprišti tris kartus su siūlu ar virvele , kad susidarytų uždara sistema , todėl vanduo nepraras savo gydomųjų savybių . Skaitoma , kad tokio vandens keletą šaukštų įpylus į miestietišką vonią , visas vonios vaduo tampa stuktūrizuotas ir naudingas maudytis visam kūnui ir sielai . O miestiečiai , kurie neturi nei šulinio nei šaltinio , nei ežeriuko, nei upelio po kojomis , gali pasinaudoti ir vandentiekio vandeniu , poveikis tas pats , tik reikia nepraleisti brangios valandos minučių , nes paskui vėl visa gamta ir jos galios grįžta į įprastines , užterštas gamtos stuktūras . Miestiečiai , prisileiskite vonią vandens šianakt 24,oo val. ir pamurksokite kokį pusvalandį joje , tai bus atgaiva visems metams ir kūnui ir sielai . Aišku , geriausia atviri , natūralūs gamtos vandens šaltiniai , tačiau tai ne kiekvienam pasiekiama vieta , todėl skaitoma , kad ir vandentiekio vanduo , išlaisvintas iš vamzdynų tokią valandą , taip pat tampa struktūrizuotu vandeniu . Linkiu visiems geros sveikatos , energijos ir ramybės .
Cezaris Teruelis: Jei jau tokie stebuklai virsta su vandeniu tai manau, kad ir vandentiekyje vanduo NEIŠLAISVINTAS IŠ VAMZDYNŲ, turi tapti struktūrizuotu. Negi vamzdynai gali sulaikyti visatos energijų poveikį?
emipetras: Pagal tą bendrą virsmo teoriją , taip tikrai , ir vandentiekio vamzdžiuose vanduo struktūrizuojasi . Ačiū už pastabą .
Cezaris Teruelis: Bet esu girdėjęs/skaitęs apie visai kitą datą, tiksliai nepamenu, bet šaldytuve dar stovi stiklainis to 'struktūrizuoto vandens juodai dienai' Jūs tikrai tikit tom pasakom? Ar yra kokia mokslinė/teosofinė teorija tai paaiškinanti? Aš tai kasdien pats jį struktūrizuoju, užšaldydamas šaldiklyje
emipetras: Na taip ,yra visa eilė vandens struktūrizavimo technilogijų . Pats paprasčiausias ir naudingiausias tai ledo tirpsmo vanduo , tačiau ir čia yra keletas vis skirtingų to ledo gamybos ir ištirpinimo teorijų . Kad toks vanduo turi savyje nemažai energizuojančių galių , galime pastebėti , kaip pavasarį , panaudojus ledo ir sniego atsargas , galime sulaukti gero derliaus ir be trašų . Japonų mokslininkai šia linkme yra nemažai pasidarbavę ir patvirtinę struktūrizuoto vandens naudą ir galią . Vanduo labai gerai struktūrizuojasi ir maldomis ir muzika . Tai žinojo jau senų senovėje , pravoslavų bažnyčios , kai per Velykines pamaldas patalpindavo didžiulis indus su vandeniu , kad po pamaldų , tikintieji galėtų pasisemti jau ,,švento'' struktūrizuoto vandens ir parsinešę į namus panaudotų sveikatos reikalams . Tada niekas nežinojo apie jokias vandens strukūrizacijas , tačiau buvo dvasinė išmintis ir be mokslinių tyrimų . Yra tokia legenda apie vandens virsmą gamtoje . Kita vandens virsmo data , dar yra sausio mėn. 19 diena . Kodėl taip yra negaliu pasakyti , tačiau matomai reikia tuo tikėti ir tame yra visa paslaptis , tačiau matomai be tikėjimo dar yra ir racionalus tikrovės pažinimas , kuri kažkaip veikia į žmogaus gyvenimą .
rimantasKaunas: Įkeliu, šitai , kad pasiskaitytumėte ir pamastytumėte, tie kas esate pasivadinę Urantijos Knygos bendrijos nariais. Čia beje apie tą pačią iliuziją. Galingas daugybės žmonių išgydymas ir Jėzaus reakcija į jį. Šitą Urantijos Dokumento dalį jums siūlau dėl to, nes absoliuti dauguma žmonių ir šiandien žavisi išoriniu gyvenimu, o jeigu ima ieškoti KAŽKO, JIEMS PATIEMS DAR NESUPRANTAMO, dvasiniuose labirintuose, tai irgi tik tiek, kiek jiems pasiūlo įvairias meditaqcijos, jogos formas, apraminančias pasąmonę tam kartui. Tačiau tai irgi SAVIAPGAULĖS RŪŠYS, tik nebe materialios, o intelektualios, nes jose NĖRA DVASIOS VEIKIMO, NĖRA SIEOS ATSIVĖRIMO TĖVO ASMENIUI, KURIO DVASIA - MINTIES DERITNTOJAS - YRA KIEKVIENAME. Tačiau žmogaus NIEKAS nemokino ir nemokina nei namie, nuo pat vaikystės, nei mokykloje, nei bažnyčioje paties pagrindinioo dalyko - KAIP ATRASTI TĖVĄ SAVO VIDUJE išsakant, LABAI NUOŠIRDŽIAI, VISAS SAVO MINTIS JAM, IR KASDIEN. Būtent TIK ŠISTAS KELIAS YRa vinintelis tikras ir gyvas kelias į dvasinę Tėvo asmens meilę ir jos dalinimą savo sielos borliams ir sesėms, kaip vienos dvasinės VISOS kūrinijos šeimos nariams. Kadangi Tėvui atrasti savyje reikalingos ASMENINĖS, DIDELĖS, IR ILGALAIKĖS pastangos, dėl to žmonės pasirenka TUŠČIUS PAKAITALUS - MEDITACIJĄ, JOGĄ, IR NEGYVĄ BAŽNYČIĄ SU SAVO RITUALINĖMIS NEGYVOMIS PAMALDOMIS. Taip atiduodama DUOKLĖ PROTO NURAMINIMUI, o sielal taip ir lieka NEPAŽADINTA IR NEJAUTRI TĖVO MEILEI, NES NETURI JOKIO GYVO RYŠIO SU TĖVU, DĖL TO IR NEŽINO, KAD JIS YRA JOS PAČIOS VIDUJE GYVAS. Skaitydami šito Dokumento 4 skyrių jūs ir galėsite patenkinti tik žmogiško žemojo proto lūkesčius tuo, kad jis jaus pasitenkinimą dėl tokio galingo gydymo apsireikšimo. Tačiau GYVA siela džiaugsis skaitydama Dokumento 5 skyrių, kuriame atsiskleidžia Jėzaus dieviškojo proto gelmė, jam tokia akivaizdi, bet tokia nesuvokiama jo apaštalams. Jis visikšai nesidžiaugia dėl tokio galingo suteikto gydymo, nes jis puikiai suvokia, jog toks akimirksnis, nors ir suteikiantis fizinį pagujimą kūnui, sielai nesuteikia ĮITIKĖJIMO. O juk vien tik įtikėjimas yra RAKTAS NUO PRISIKĖLIMO. Tačiau norint ĮTITKĖTI, reikia ATSIVERTI SAVAIS ŽODŽIAIS TĖVUI. O tam reikia NUOLATINIŲ IR NUOŠIRDŽIŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ. O čia staiga be pastangų gautas pagijimas. Tad jo vertė dvasinio augimo kelyje yra menkavertė. Ir Jėzus tą puikiai suvokia. Tuo tarpu apaštalai ir visi žmonės džiūgauja vien tik išoriniais žmogiškojo ir gyvulinio proto reakcijos veikiami. Ir Jėzų tai yapč liūdina. Jį liūdina, kad žmogus yra toks AKLAS DVASIOJE IR DĖL TO GYVENA VIEN TIK ILIUZIJA. Šiandien dar daugiau negu Jėzaus laikais. Telydi jus ramybė. Su broliška meile, Algimantas ---------- 3. GYDYMAS PER SAULĖLYDĮ Iki to meto, kai, besibaigiant šitai kupinai įvykių Sabato dienai, Jėzus ir jo apaštalai pasirengė valgyti vakarienę, visas Kapernaumas ir jo apylinkės buvo įaudrintos šitų tariamų gydymo stebuklų; ir visi tie, kurie sirgo arba buvo luoši, ėmė ruoštis pas Jėzų arba rūpintis, kad draugai nuneštų juos ten iškart, kai tik nusileis saulė. Pagal žydų mokymą Sabato šventomis valandomis nebuvo leidžiama eiti net ir gydytis. [1632]▼ Dėl to, kai tik saulė nusileido žemiau horizonto, dešimtys luošų vyrų, moterų, ir vaikų ėmė traukti link Zabediejaus namų Betsaidoje. Vienas vyras su savo paralyžuota dukra išėjo vos tik tik saulė pasislėpė už jo kaimyno namo. Visos dienos įvykiai parengė areną šitai nepaprastai saulėlydžio scenai. Net ir tas tekstas, kurį Jėzus buvo panaudojęs savo popietiniam pamokslui, užsiminė, jog negalavimo reikėtų atsikratyti; o jis kalbėjo su tokia precedento neturinčia galia ir valdžia! Jo žinia buvo tokia, jog vertė paklusti! Nors jis ir neapeliavo nė į vieną žmogiškąjį autoritetą, bet tikrai jis kalbėjo tiesiai į žmonių vidinius jausmus ir sielas. Nors jis nesirėmė logika, įstatymų išvedžiojimais, ar protingais posakiais, bet jis tikrai galingai, tiesiogiai, aiškiai, ir asmeniškai apeliavo į savo klausytojų širdis. Toji Sabato diena buvo didi diena Jėzaus žemiškajame gyvenime, taip, visatos gyvenime. Iš esmės visai vietinei visatai šitas žydų mažas Kapernaumo miestas buvo tikroji Nebadono sostine. Saujelė žydų Kapernaumo sinagogoje buvo ne vienintelės būtybės, girdėjusios tą svarbų Jėzaus pamokslo baigiamąjį teiginį: "Neapykanta yra baimės šešėlis; kerštas yra bailumo kaukė." Jo besiklausantieji taip pat negalėjo užmiršti ir jo palaimingų žodžių: "Žmogus yra Dievo sūnus, o ne velnio vaikas." Tuoj po saulėlydžio, kai Jėzus ir apaštalai vis dar sėdėjo prie vakarienės stalo, Petro žmona išgirdo balsus priekiniame kieme ir, priėjusi prie durų, pamatė paprastų ligotų žmonių besirenkantį didžiulį būrį, ir kad kelias iš Kapernaumo buvo pilnas tų, kurie ėjo ieškoti pagijimo iš Jėzaus rankų. Pamačiusi šį reginį, ji iškart nuėjo ir pranešė savo vyrui, kuris tą persakė Jėzui. Kada Mokytojas iš Zabediejaus namų išėjo per priekinį įėjimą, tada jo akys išvydo daugybę ligonių ir luošų žmonių. Jis žvelgė beveik į vieną tūkstantį nesveikų ir kenčiančių žmogiškųjų būtybių; bent jau toks buvo skaičius asmenų, susirinkusių prieš jį. Nevisi atėję buvo nesveiki, kai kurie buvo atėję tam, kad padėtų savo mylimiesiems, besistengiantiems užsitikrinti pagijimą. Šitų nesveikų mirtingųjų vaizdas, vyrai, moterys, ir vaikai, kenčiantys didele dalimi dėl klaidų ir blogų poelgių, kuriuos padarė jo paties visatos administracijos Sūnūs, kuriais jis pasitikėjo, ypatingai sujaudino Jėzaus žmogiškąją širdį ir metė iššūkį šito geranoriško Sūnaus Kūrėjo dieviškajam gailestingumui. Bet Jėzus gerai žinojo, kad jis niekada negalėtų sukurti stipraus dvasinio judėjimo ant grynai materialių stebuklų pamatų. Jo nuosekli politika būtent ir buvo susilaikyti nuo savųjų kūrėjo išskirtinių teisių demonstravimo. Nuo pat Kanos epizodo jo mokymo nelydėjo jokie viršgamtiniai ar stebuklingi dalykai; ir vis tik, šitokia nesveikųjų gausybė sugraudino jo kupiną užuojautos širdį ir labai stipriai apeliavo į jo supratingą meilę. Balsas iš priekinio kiemo sušuko: "Mokytojau, pasakyk tą žodį, sugrąžink mums sveikatą, išgydyk mūsų ligas, ir išgelbėk mūsų sielas." Vos tik šitie žodžiai buvo ištarti, serafimų, fizinių kontrolierių, Gyvybės Nešėjų, ir tarpinių būtybių gausi palyda, kuri visada lydėdavo šitą įsikūnijusį visatos Kūrėją, pasirengė veikti su kuriančiąja galia, jeigu tiktai jų Valdovas duotų ženklą. Tai buvo viena iš tų akimirkų per Jėzaus žemiškąją karjerą, kada dieviškoji išmintis ir žmogiškoji užuojauta buvo taip persipynusios Žmogaus Sūnui ieškant sprendimo, kad jis pagalbos kreipėsi į savojo Tėvo valią. Kada Petras meldė Mokytoją atkreipti dėmesį į jų pagalbos šauksmą, tada Jėzus, žvelgdamas žemyn į nesveikųjų minią, atsakė: "Aš atėjau į šitą pasaulį, kad atskleisčiau [1633]▼ Tėvą ir įkurčiau karalystę. Dėl šito tikslo savąjį gyvenimą aš gyvenau iki šitos valandos. Todėl, jeigu tai būtų valia To, kuris pasiuntė mane, ir jeigu tai neprieštarautų manajam atsidavimui skelbti dangaus karalystės evangeliją, tai aš norėčiau matyti manuosius vaikus išgydytus – ir – " bet tolesnius Jėzaus žodžius nustelbė didžiulis sambrūzdis. Jėzus atsakomybę dėl šio sprendimo išgydyti buvo perdavęs savojo Tėvo valiai. Akivaizdu, jog Tėvo valiai tai nesukėlė jokių prieštaravimų, nes, vos tik Mokytojo žodžiai buvo ištarti, kai dangiškųjų asmenybių asamblėja, tarnaujanti vadovaujama Jėzaus Personalizuoto Minties Derintojo, ėmė galingai veikti. Toji milžiniška palyda nusileido į šitą margą nesveikų mirtingųjų minią, ir per akimirksnį 683 vyrai, moterys, ir vaikai atsikratė negalavimų, buvo tobulai išgydyti nuo savo visų fizinių ligų ir kitokių materialių sutrikimų. Tokia scena žemėje buvo pirmą ir paskutinį kartą. Ir tiems iš mūsų, kurie ten dalyvavo ir pamatė šitą kuriančiąją išgydymo bangą, iš tikrųjų tai buvo jaudinantis reginys. Bet iš visų tų būtybių, kurias pritrenkė šitas staigus ir netikėtas viršgamtinio išgydymo protrūkis, labiausiai nustebintas buvo Jėzus. Per akimirksnį, kada jo žmogiškasis susidomėjimas ir užuojauta susikoncentravo į kenčiančiųjų ir nesveikųjų sceną, atsivėrusią prieš jį, jis ignoravo tai, kad savo žmogiškajame prote laikytųsi savo Personalizuoto Derintojo patariančių perspėjimų dėl negalimumo apriboti Sūnaus Kūrėjo kuriančiųjų išimtinių teisių laiko aspektą esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikroms aplinkybėms. Jėzus troško pamatyti šituos kenčiančius mirtinguosius visiškai išgydytus, jeigu šituo nebūtų pažeista jo Tėvo valia. Personalizuotas Jėzaus Derintojas akimirksniu nurodė, kad toks kuriančiosios energijos veiksmas tuo metu nepažeistų Rojaus Tėvo valios, ir tokiu sprendimu – atsižvelgiant į Jėzaus pirmiau išreikštą troškimą pagydyti – tas kuriantysis veiksmas tapo realybe. Ko Sūnus Kūrėjas trokšta, o Tėvas nori, tas YRA. Per visą vėlesnį žemiškąjį Jėzaus gyvenimą daugiau tokio masinio fizinio mirtingųjų išgydymo nebebuvo. Kaip ir buvo galima tikėtis, garsas apie šitą išgydymą per saulėlydį prie Betsaidos Kapernaume pasklido po visą Galilėją ir Judėją ir į tolimesnius regionus. Tai dar kartą sukėlė baimę Erodui, ir jis pasiuntė stebėtojus tam, kad jam pranešinėtų apie Jėzaus darbą ir mokymus ir konkrečiai išsiaiškintų, ar jis yra tas buvęs dailidė iš Nazareto, ar iš mirusiųjų prisikėlęs Jonas Krikštytojas. Daugiausia dėl to, kad buvo pademonstruotas šitas nesąmoningas fizinis išgydymas, nuo tol, per visą likusią savo žemiškąją karjerą, Jėzus buvo lygiai tiek gydytojas, kiek ir pamokslininkas. Tas tiesa, jis ir toliau mokė, bet jo asmeninį darbą daugiausia sudarė tarnavimas sergantiesiems ir pakrikusiesiems, tuo tarpu jo apaštalai atliko viešo pamokslavimo darbą ir tikinčiųjų krikštijimą. Bet didžioji dauguma iš tų, kurie gavo viršgamtinį arba kuriantįjį fizinį išgydymą per dieviškosios energijos pademonstravimą saulėlydžio metu, dėl šito nepaprasto gailestingumo pasireiškimo nuolatinės dvasinės naudos nepatyrė. Tik nedaugeliui šitas fizinis patarnavimas iš tikrųjų tikėjimą padidino, bet šitas stebinantis be laiko kuriantis pagydymo išsiveržimas neišvystė dvasinės karalystės žmonių širdyse. Gydantieji stebuklai, kurie kartas nuo karto lydėjo Jėzaus misiją žemėje, nebuvo jo plano dalis skelbiant karalystę. Jie buvo, beje, neatskiriami nuo to, kad žemėje buvo dieviškoji būtybė, turinti beveik neribotas kūrėjo išskirtines teises, susietas su dieviškojo gailestingumo [1634]▼ ir žmogiškosios užuojautos beprecedentiniu deriniu. Bet tokie vadinamieji stebuklai Jėzui pridarė daug vargo tuo, kad jie gimdė prietarus kurstantį garsą apie jį ir formavo nepageidaujamą blogą reputaciją. 4. KITĄ VAKARĄ Per visą kitą vakarą po šito didingo išgydymo protrūkio, džiūgaujanti ir laiminga minia užtvindė Zabediejaus namus, ir Jėzaus apaštalai buvo pasiekę emocinio entuziazmo aukščiausiąją viršūnę. Žmogiškuoju požiūriu, tai galbūt ir buvo didingiausia diena iš visų tų nuostabių dienų, kada jie bendravo su Jėzumi. Niekada anksčiau arba vėliau tikrai nebuvo jų viltys pakilusios į tokias tvirtų lūkesčių aukštybes. Tik prieš keletą dienų, ir kada dar jie buvo Samarijos teritorijoje, Jėzus jiems buvo sakęs, jog atėjo toji valanda, kai karalystė turi būti paskelbta su galia, ir dabar jų akys pamatė, kas, jų manymu, turi būti šito pažado įvykdymas. Jiems virpulį kėlė tas įsivaizdavimas, kas turi įvykti dar, jeigu šitas stulbinantis gydančiosios galios pasireiškimas yra tik pati pradžia. Tvyrojusios jų abejonės dėl Jėzaus dieviškumo buvo išsklaidytos. Juos tiesiogine prasme apsvaigino juos sugluminusi pakerėjimo ekstazė. Tačiau, kada jie ėmė ieškoti Jėzaus, tai negalėjo jo surasti. Mokytojas buvo labai sunerimęs dėl viso to, kas buvo atsitikę. Šitie vyrai, moterys, ir vaikai, kurie buvo išgydyti nuo įvairiausių ligų, lūkuriavo iki vėlyvos nakties, tikėdamiesi, kad Jėzus sugrįš ir jie galės jam padėkoti. Apaštalai negalėjo suprasti Mokytojo elgesio, kada ėjo valandos, o jis tebebuvo atsiskyręs; jų džiaugsmas būtų buvęs visareikšmis ir tobulas, jeigu ne jo tebesitęsiantis nebuvimas. Kada Jėzus iš tiesų sugrįžo pas juos, tai metas buvo vėlus, ir praktiškai visi tie, kurie buvo gavę naudos iš to išgydymo epizodo, buvo išsivaikščioję į savo namus. Jėzus atsisakė to, kad jį sveikintų ir juo žavėtųsi šie dvylika ir kiti, kurie tebelaukė, kad jį pasveikintų, tiktai tepasakė: "Džiūgaukite ne dėl to, kad mano Tėvas yra galingas ir gali išgydyti kūną, bet dėl to, kad jis yra stiprus ir gali išgelbėti sielą. Eikime poilsio, nes rytoj mes turėsime užsiimti Tėvo reikalais." Ir vėl iš tiesų šie dvylika vyrų nuėjo ilsėtis nusivylę, suglumę, ir nusiminę širdyje; mažai kas iš jų, išskyrus dvynius, tą naktį miegojo daug. Vos tiktai Mokytojas padarydavo ką nors tokio, kas suvirpindavo jo apaštalų sielas ir pradžiugindavo jų širdis, tada tuoj pat jis atrodo sužlugdydavo jų viltis ir visiškai sugriaudavo jų drąsos ir entuziazmo pamatus. Kada šitie pasimetę žvejai žvelgė vienas kitam į akis, tebuvo vienintelė mintis: "Mes negalime jo suprasti. Ką visa tai reiškia?" 5. ANKSTI SEKMADIENIO RYTĄ Tą šeštadienio naktį Jėzus miegojo taip pat nedaug. Jis suvokė, jog pasaulis yra kupinas fizinio skausmo ir jame yra daug materialių sunkumų, ir jis mąstė apie tą didžiulį pavojų, kad jis gali būti priverstas skirti tiek daug savo laiko sergančiųjų ir nesveikųjų globai, kad jo misijai žmonių širdyse sukurti dvasinę karalystę trukdys tarnavimas fiziniams dalykams arba bent jau ji bus pavaldi fizinių dalykų tarnavimui. Dėl šitokių ir panašių minčių, kurios apėmė mirtingą Jėzaus protą nakties metu, tą sekmadienio rytą jis atsikėlė likus daug laiko iki aušros, ir visiškai vienas nuėjo į vieną iš savo mėgstamiausių vietų tam, kad pabendrautų su Tėvu. Šitą ankstyvą rytą Jėzaus maldos tema buvo prašymas išminties ir blaivaus sprendimo tam, kad jis negalėtų leisti savo žmogiškajai užuojautai, [1635]▼ kuri yra susieta su jo dieviškuoju gailestingumu, pateikti sau tokio apeliavimo mirtingojo kančios akivaizdoje, kad viso jo laiko neužimtų fizinis tarnavimas ignoruojant dvasinį tarnavimą. Nors jis visiškai nenorėjo vengti tarnavimo sergantiesiems, bet jis žinojo, kad jis taip pat turi atlikti svarbesnį dvasinio mokymo ir religinio perengimo darbą. Jėzus tiek daug kartų buvo išėjęs į kalnus pasimelsti, nes nebuvo jokių atskirų kambarių, tinkamų jo asmeninėms maldoms. Petras tą naktį negalėjo užmigti; taigi, labai anksti, tuoj po to, kai Jėzus išėjo melstis, jis pažadino Jokūbą ir Joną, ir šie trys išėjo ieškoti Mokytojo. Po ilgiau negu valandą trukusio ieškojimo jie surado Jėzų ir meldė jį atskleisti jiems savo keisto elgesio priežastį. Jie troško žinoti, kodėl gi jis atrodė toks susirūpinęs dėl gydančiosios dvasios galingo išsiliejimo, kada visi žmonės nepaprastai žavėjosi ir jo apaštalai taip smarkiai džiūgavo. Daugiau negu keturias valandas Jėzus stengėsi šitiems trims apaštalams paaiškinti, kas buvo atsitikę. Jis mokė juos apie tai, kas buvo įvykę, ir aiškino tokių pasireiškimų pavojus. Jėzus atskleidė jiems tą priežastį, dėl ko jis atėjo melstis. Savo asmeniniams padėjėjams Jėzus stengėsi paaiškinti tikrąsias priežastis, kodėl Tėvo karalystė negali būti grindžiama stebuklais ir fiziniu gydymu. Bet jo mokymo jie negalėjo suvokti. Tuo tarpu, ankstyvą sekmadienio rytą, kitos nesveikų sielų minios ir daug smalsuolių ėmė rinktis aplink Zabediejaus namus. Jie triukšmingai reikalavo pamatyti Jėzų. Andriejus ir apaštalai buvo taip suglumę, kad, tuo metu, kada Simonas Uolusis kalbėjosi su susirinkusiaisiais, Andriejus, su keliais savo bičiuliais, išėjo ieškoti Jėzaus. Kada Andriejus surado Jėzų, bendraujantį su tais trimis, tada jis tarė: "Mokytojau, kodėl tu palikai mus vienus su miniomis? Žiūrėk, visi žmonės ieško tavęs; niekada anksčiau tiek daug žmonių nesiekė tavojo mokymo. Net ir dabar namas yra apsuptas tų, kurie atėjo iš arti ir toli dėl tavo galingų darbų. Argi tu nesugrįši su mumis, kad padėtum jiems?" Kada Jėzus tai išgirdo, tada jis atsakė: "Andriejau, argi aš nemokiau tavęs ir kitų, jog manoji misija žemėje yra Tėvo apreiškimas, ir manoji žinia yra dangaus karalystės skelbimas? Tuomet, kaip gi čia yra, kad jūs norėtumėte, jog mane nusuktų į šalį nuo manojo darbo dėl smalsiųjų patenkinimo ir tų, kurie ieško ženklų ir stebuklų, pasitenkinimo? Argi mes nebuvome tarp šitų žmonių visus šiuos mėnesius, ir argi jie susirinkdavo būriais į minias tam, kad išgirstų karalystės gerąsias naujienas? Kodėl gi jie atėjo dabar, kad mus apgultų? Argi tai ne dėl to, kad buvo išgydyti jų fiziniai kūnai, o ne tam, kad vietoje šito priimtų dvasinę tiesą savųjų sielų išgelbėjimui? Kada žmonės prie mūsų yra pritraukiami nepaprastais pasireiškimais, tai daugelis iš jų ateina dėl to, jog ieškotų ne tiesos ir išsigelbėjimo, bet vietoje šito ieškodami išsigydymo nuo savųjų fizinių negalavimų ir jog užsigarantuotų išsivadavimą iš savųjų materialių sunkumų. "Visą šitą laiką nuo tada, kada aš esu Kapernaume, tiek sinagogoje, tiek prie jūros aš iš tiesų skelbiau karalystės gerąsias naujienas visiems, kas turi ausis, kad išgirstų, ir kas turi širdis, kad priimtų tiesą. Manojo Tėvo valia būtent nėra tokia, kad aš su jumis sugrįžčiau patenkinti tų smalsuolių ir užsiimti tarnavimu fiziniams reikalams atsisakant dvasinių. Aš liepiau jums skelbti evangeliją ir patarnauti ligoniams, bet aš neprivalau atsiduoti gydymui tiek, jog palikčiau nuošalyje savąjį mokymą. Ne, Andriejau, aš tikrai su jumis negrįšiu. Eikite ir pasakykite tiems žmonėms, jog tikėtų į tai, ko mes juos buvome mokę ir džiaugtųsi Dievo sūnų laisve, ir pasiruoškite mūsų išvykimui į kitus Galilėjos miestus, kur kelias jau [1636]▼ buvo parengtas karalystės gerųjų naujienų skelbimui. Būtent šituo tikslu aš atvykau nuo savojo Tėvo. Eikite, tuomet, ir pasiruoškite išvykti tuo pat, tuo tarpu jūsų sugrįžtančių aš lauksiu čia." Kada Jėzus baigė šnekėti, tada Andriejus ir jo bičiuliai apaštalai nusiminę sugrįžo į Zabediejaus namus, paleido susirinkusias minias, ir greitai susiruošė į kelionę, kaip buvo nurodęs Jėzus. Ir tokiu būdu, sekmadienio popietę, sausio 18-ąją, 28 m. po Kr. gim., Jėzus ir apaštalai išėjo į savo pirmąją tikrai viešą ir atvirą pamokslavimo kelionę po Galilėjos miestus. Šitos pirmosios kelionės metu karalystės evangeliją jie skelbė daugelyje miestų, bet Nazareto jie neaplankė. Tą sekmadienio popietę, tuoj po Jėzaus ir jo apaštalų išvykimo į Rimoną, jo aplankyti atvyko jo broliai Jokūbas ir Judas, užsuko į Zabediejaus namus. Tą dieną maždaug apie pusiaudienį Judas susirado savo brolį Jokūbą ir atkakliai prašė, kad jie vyktų aplankyti Jėzaus. Kol Jokūbas sutiko eiti su Judu, Jėzus jau buvo išvykęs. Apaštalai nenorėjo palikti Kapernaumo, kur kilo šitas didžiulis susidomėjimas. Petras apskaičiavo, jog nemažiau kaip vienas tūkstantis tikinčiųjų galėjo būti pakrikštyti ir priimti į karalystę. Jėzus juos kantriai išklausė, bet sugrįžti nesutiko. Kurį laiką tvyrojo tyla, ir tada į savo bičiulius apaštalus kreipėsi Tomas, tardamas: "Eime! Mokytojas savo žodį pasakė. Net jeigu mes ir negalime iki galo suvokti dangaus karalystės paslapčių, bet dėl vieno dalyko esame tikri: Mes einame su tokiu mokytoju, kuris nesiekia šlovės sau." Ir nenoromis jie išėjo gerųjų naujienų skelbti Galilėjos miestuose. Algimantas 2009-05-20 11:59:45
šaknis: rimantasKaunas rašo: Taip atiduodama DUOKLĖ PROTO NURAMINIMUI, o sielal taip ir lieka NEPAŽADINTA IR NEJAUTRI TĖVO MEILEI, NES NETURI JOKIO GYVO RYŠIO SU TĖVU, DĖL TO IR NEŽINO, KAD JIS YRA JOS PAČIOS VIDUJE GYVAS. yra tiesos
Simas: dėkui Rimantui K. gera proga prisiminti kažkadaise perskaitytą ir pamąstyti iš naujo..
Kukas: Simai,gal nepradekime skatinti daunizmo ? Juk jau nuo pirmu eiluciu sitos algimantines rasliavos eina SMOGAS!!! Gal Jakubenas yra yogos,meditacijos meistras,kad gali taip paniekinanciai ir apibendrinanciai rasyti? Gal Jakubenas yra perprates pasamone,tarkim mokslininkai ne,kaip beja ir yoga,nera aisku kas ta pasamone ir "yoga" nera doral istirta?....Toliau neskaiciau.Tau Simai turbut tai yra ahirenai dvasinga,protinga,ismintinga
rimantasKaunas: Kadangi tarp tų neatlaikiusių pagundos yra ir kukas , kuris būdamas būtent ne kur kitur o Urantijos Knygos ir dar jos bendrijos ir draugijos forume savo asmeniniame skyriuje trina tai kas iš Urantijos Knygos yra pateikta, vadindamas tai teršalais, o savo cituojamų postulatų , kurie kaip tik nieko bendro neturi nei su Urantijos Knyga , nei su tikrove ,trinti nesiruošia, tai įdedu šį savo komentarą ir čia.Mielas kukai jokių daunų nėra kaip nėra ir sektų ar sektantų tai juk tik proto triukai, juk čia tavoji filosofija,geriau pasakyk kas ėjo pirkti alaus į maksimą kas jo užsinorėjo ir kas fotografo moteriškę, juk jokio kuko nėra tai tik iliuzija, nors protas juk yra , juk jis klaidina ,o iliuzija klaidinti negali, klaidina tai kas yra realus tai gi protas reiškia yra ,kas gi jis. O tekstas kurį įdėjau tikrai nebuvo tau įdėtas kaip asmenybės įrodymas , aplamai nieko kitam žmogui nėra reikalo įrodinėti ar įtikinėti nes to padaryti neįmanoma. Kartu kukai galėtum ištrinti ir savuosius dedamus ir cituojamus teršalus , kurie nieko bendro su Urantijos Knyga neturi kaip ir su tikrove. Juk randiesi tai Urantijos Knygos bendrijos forume, ir dedi jos forume nieko bendro su ja neturinčius postulatus o su ja turinčius trini vadindamas juos teršalais. Žinai kukai čia būtų tas pats ,kad aš ateičiau pas tave į namus, pagal save baldus perstatinėti ir visa kitą tvarką daryti o dar ir tavuosius vaikus ar žmoną jeigu tokius ar tokią tu turi aišku, išmeščiau kaip nereikalingus.
Urtė: rimantasKaunas rašo: aplamai nieko kitam žmogui nėra reikalo įrodinėti ar įtikinėti nes to padaryti neįmanoma. rimantasKaunas rašo: Kartu kukai galėtum ištrinti ir savuosius dedamus ir cituojamus teršalus , kurie nieko bendro su Urantijos Knyga neturi kaip ir su tikrove. Juk randiesi tai Urantijos Knygos bendrijos forume, ir dedi jos forume nieko bendro su ja neturinčius postulatus o su ja turinčius trini vadindamas juos teršalais. uždavinys: atrasti loginį ryšį
Juozas: Urtė rašo: uždavinys: atrasti loginį ryšį loginis ryšys=0
rimantasKaunas: Rašau kukui, nes jo asmeniniame skyriuje jis tvarkosi pats, bet pamastymui rašau visiems šio forumo dalyviams. Kukai tai gal tu būdamas būtent Urantijos Knygos bendrijos forume pradėk trinti ir visą jos tekstą , kuris čia uranto yra įdėtas. Juk pagal tave jos tekstas yra blogis ir teršalai.
rimantasKaunas: O kokiame idiotiškumo laipsnyje randiesi pats kukai, gal sakau savo asmeniniame skyriuje daugiau apie save galėtumei ir pasakoti nei apie kitus. Ir būtent savaisiais virš proto būsenos gautais patyrimais dalintis kitų labui iš meilė jiems, va čia tavieji guru tarp kita ko sako kuriuos tu cituoji ,kad tas Aš Esu yra per meilę atrandamas, ir jis dar nėra viskas. Tai ir pasidalintum, kaip ir kiek tau tai pavyko atrasti ar kaip kitaip per kitokią viršprotinę būseną, ką pats asmeniškai esi atradęs suvokęs patyręs bet kaip sakiau tavo asmeninę, o ne tose rusiškose citatose. Čia juk asmeninis tavo skyrius, ar taip jau sunku tuo dalintis. Kaip alus kukai ir kaip tos moteriškaitės nuotraukas ar jau iškabinai per visą kambarį, kurią naujoje maksimoje fotografavai. Dar kartą klausiu tavęs kukai kas ėjo į maksimą kas pirko alų ir kas fotografavo moteriškę, juk sakei kad eini. Kas tas aš kuri ėjo, jeigu tokis neegzistuoja.
Kipras: rimantasKaunas rašo: Dar kartą klausiu tavęs kukai kas ėjo į maksimą kas pirko alų ir kas fotografavo moteriškę, juk sakei kad eini. Kas tas aš kuri ėjo, jeigu tokis neegzistuoja. ir įspraudė rimantas kunietis kukį į kampą ir nutildė. kažin kodėl? nėra argumentų? ar negebama jų suformuluot?
emipetras: Tikrai tas kukas būtų labai šaunus besivystantis dvasinis mokytojas , tačiau nuo reinkarnacijos grėblio niekaip negali nulipti , vis trenkia sau , vis nauja ir nauja joga-reinkarnacine išmintimi . Tuo pačiu bando intensyviai maitinti ir kitus savo bendraminčius . Logiškai mąstant tai yra beprasmybė , kai visą kosminį protą nors ir su jo daline realizacija žmoguje , vadina išnykstančiais ir vingiuotais atsitiktinumais , kai protas išsivystęs žmoguje tik kaip kosminio Centro ir Dvasios dovana yra nuvertinamas ir nematomas , kaip dieviškos kūrybos asmenybės kibirkštis-žmogus . Kol bus ieškoma visų koncepcijų ir pateisinimų , kaip sumenkinti šią dieviškos kūrybos individualią kibirkštį , per jos niveliaciją ir ištirpimą bendrame kosminiame prote , tol ir toliau bus drumsčiama sąmonė , kad žmogus yra klaidžiojančių dvasių atsitiktinumas . Tačiau , nežiūrint mano kritikos , Kukai , aš suprantu ir gerbiu tavo mąstymą ir linkiu , rasti jame savo asmenybės prasmę ir ramybę .
Kukas: Petrai,leisiu sau neatsakyti tau,net tavo palinkejimas beprasmis...nu o del ispraudimo i kampa...nu pavargau daunui aiskinti...
Juozas: Dėkui už atsakymą, Urante. Su tom mūsų mintim jau taip būna. Gal ir gerai, kad ateina ir išeina, o nepasilieka ir nekankina
emipetras: TAI LABAI IDOMU Saulei leidžiantis prie Gango suplūsta minios žmonių. Vakare aukas Gangui atnašauja brahmanai (šventikai). Jų maldos ritualas – teatralizuotas. Ugnies, smilkalų, vandens, saldumynų, gėlių aukas palydi pučiamos kriauklės garsai, būgnų ritmas ir galinga jėga orą skrodžiančios mantros bei plojimai – gieda visi susirinkusieji. Vis greitėjantis ritmas, vis stiprėjantis garsas veda į transą. Gangas iš indų susilaukia ne tik maldų. Šventosioms apeigoms pasibaigus tame pačiame vandenyje susirinkusieji prausiasi, plauna indus, skalbia drabužius. Beje, skalbimas Indijoje – vyriškas darbas. O kitaip ir būti, rodos, negali, nes skalbiama čia archaišku būdu – nešvarius drabužius ir patalynę daužant į didžiulius Gango apsemtus akmenis. Skalbimo priemonės nei muilas čia nenaudojamas. Tačiau ekologai dėl to per daug nedžiūgauja – Gango užteršumas ties Varanasiu viršija leistiną normą per 1000 kartų. Tai, kad upėje prausiasi, skalbiasi žmonės, maudomui buivolai ir plukdomi lavonai, – ne didžiausia problema. Tiesiai į Gangą plaukia visų jos pakrantėje įsikūrusių miestų kanalizacija. Keisčiausia, kad užterštame Gango vandenyje neplinta jokios ligos. Kodėl? Paslaptį atskleidžia šventosios upės vandens cheminė formulė. Gango vandenyje labai daug sidabro
Montė: ne viskas teisybė, emipetrai, buvau ten ir mačiau, skalbia ir moterys ir muilą kažkokį naudoja, bet šiaip vaizdas gango pakrantėse kraupus. a.jakubėnui buvo kilusi mintis, kad ir pas mus galima būtų taip degint pakrantėse lavonus. ar sveikam žmogui, gyvenančiam Lietuvoje tokia mintis kiltų?
emipetras: Nuoširdus ačiū už pataisymą , tai tik patvirtina , kaip rašai gerb. Montė , kad vaizdas Gango pakrantėse kraupus . Todėl kyla natūralus klausimas , kaip kyla noras , pav. mūsų lietuviams ir nelietuviams , iš šitokio žalio žaliuojančio krašto trenktis į purvinus paupius ar SAULĖS išdegintus plynus , Dievo ieškoti . Geriau jau išeitų kur nors į ŽEMAITIJĄ , atrastų dar neiškirstą ąžuolyną ir pasimelstų iš visos širdies DIEVUI TĖVUI , tuo aktu tiesiogiai sujungdami save ir su kosmosu ir su CENTRU - Dievybių Rojumi . Tikra TIESA visada yra labai aiški ir paprasta , o tikras DIEVAS yra visada šalia . Jeigu tik žmonės suprastų šią tokią paprastą TIESĄ , gyvenimas visų žmonių taptų nuostabus , o gyvuliškas žmonių dauginimasis sumažėtų iki optimalių santykių su gyvenama planetine erdve .
Rita: emipetras rašo: o gyvuliškas žmonių dauginimasis sumažėtų iki optimalių santykių su gyvenama planetine erdve . Kažina kas nustatė tą optimalų santykį? Gyvuliškai dauginasi gyvuliai, o žmonės-žmogiškai
emipetras: Miela Rita , optimalus žmonių santykis , tai žmogaus individo santykis su gyvenamąją erdve ir veiklos erdve . Šiuo metu mūsų planeta jau yra perpildyta žmonėmis maždaug tris kartus . Tai yra labai katastrofiškas žmogaus ir gyvenamos erdvės santykis . Kaip mano daugelis mokslininkų , artimiausią šimtmetį žmonių turėtų sumažėti nuo 7 milijardų iki 4 -3 milijardų O dėl dauginimosi , tai atsiprašau , kažkaip nepagalvojau . Iš tiesų , mes esame žmonės , nors ir su gyvuliniais instinktais , tačiau mes tuo instinktus mokame apvilkti gražiau ir romantišku rūbu ir tai yra pagrindinis toks spartus žmonijos išplitimo rodiklis , plius tehcninis progresas ir minimum kovos už būvį . Kaip matai Ritule , veikia tik planetinis gyvulinis faktorius , nieko dieviško ir nieko angeliško , nebent mes urantiečiai įliesime progresyvesnės plazmos į tautų ir nacijų genetiką . Kaip jūs manote , visi kiti ?
Rita: Jums, emipetrai, trūksta elementarių žinių, jei žmogiškosios būtybės libido lyginat su gyvulišku instinktu. Pagalvokit, koks gyvūnų dauginimosi cikliškumas per metus ir kokia galimybė šioje srityje suteikta žmogui. Gyvūnai poruojasi tik dėl palikuonių, žmonės libido gali tenkinti visiškai neplanuodami palikuonių (kontracepcija), o tik dėl paties malonumo ir džiaugsmo. Įdomu, kodėl? Gal toks yra Kūrėjo planas? Prašyčiau nesupykti ir atleisti dėl griežtoko stiliaus.
emipetras: Matai , Ritule , ,,čiukče ne durak '' . Žinau brangioji , visus terminus ir visus , fiziologinių funkcijų pavadinimus . Tačiau , kaip gražiai mes viską aprašytume ir kaip gražiai viską bepavadintume , faktiškai lytinio akto fiziologija yra gyvulinės kilmės . Kad tavęs taip nešokiruotų , nerašau , kad šis aktas yra panašus į visų stuburinių lytinį aktą , rašau švelniai , tik , kad jis panašus . Motyvai šį aktą pradėti , taip tikrai sutinku , gali būti labai aukšto dvasinio lygio ir su labai turtinga jausmų gama . Tokiu atveju mes jau galime kalbėti , kad Dievas žmogiškąją esybę apdovanojo potencialiai dvasingu gyvybės platinimo mechanizmu , su evoliuciniu šio akto tobulėjimu ir įdvasinimu , tačiau pati fiziologinė funkcija liko nepakitusi , tokia pat , kaip ir mūsų kraujo brolių . Todėl , kaip ir visą žmogų , kaip ir visas žmogaus fiziologines funkcijas galima labai aiškiai sulyginti su gyvulinio pasaulio egzistencioliamis funkcijomis , taip mūsų žmogiškąjį lytinį aktą aišku , kad galime priskirti ir sugretinti gyvuliniam pasauliui . Kaip žinia , tai kiekvieną žmogų labai jaudina ir žeidžia , kai bandai tiesą pateiktį kaip tiesą - pliką ir nuogą , be jokių papuošalų ir pagražinimų , tačiau mūsų angelai , tame mūsų vadinamame ,,pasimilėjime'' , tikrai nieko įspūdingo nemato . Išspinduliuojamoje energijoje , meilės energetiniuose nubangavimuose taip , tikriausiai mato ir supranta tuos mūsų jausmų lygius , tačiau pati fiziologija nemanau , kad turi kokį tai aukšto lygio estetinį vaizdą . Nors aš ne prieš žemišką meilę . Man ši meilė patinka ir aš labai myliu savo gyvenimo draugę ir žmoną , tačiau jeigu taip tiesiai šviesiai , tai gana banalus vaizdelis , dėl kurio milijonai žodžių ir jausmų išlieta .
NSO: Grazu,negrazu,dvasinga,nedvasinga,estetiska ir nebe...visa tai nuo proto,visa tai salygina,zmogaus ego sugalvota ir dirbtinai palaikoma ivairomis filosofijomis... ir klausimas,kiek tas turi bendro su tikrove?
Kipras: NSO rašo: Grazu,negrazu,dvasinga,nedvasinga,estetiska ir nebe...visa tai nuo proto,visa tai salygina,zmogaus ego sugalvota ir dirbtinai palaikoma ivairomis filosofijomis... ir klausimas,kiek tas turi bendro su tikrove? dėstyk, NSO, kaip tu supranti tikrovę. tu iš kūno ir kraujo esi tikrovė ar iliuzija kažkieno akyse ?
Rimantas: Jeigu viskas yra tik iliuzija, tai aš per brangiai sumokėjau už kilimą.
NSO: "Per brangei" irgi nuo proto,kuriam tik rusioti reikia :-)
Rita: emipetras rašo: tačiau mūsų angelai , tame mūsų vadinamame ,,pasimilėjime'' , tikrai nieko įspūdingo nemato . Išspinduliuojamoje energijoje , meilės energetiniuose nubangavimuose taip , tikriausiai mato ir supranta tuos mūsų jausmų lygius , tačiau pati fiziologija nemanau , kad turi kokį tai aukšto lygio estetinį vaizdą . Kiek suprantu (pagal UK) angelai jaučia ir supranta mūsų emocijas, o estetinis vaizdas priklauso nuo fantazijos lygio, be to visai nesvarbu, ką ir kaip du žmonės veikia miegamajame, svarbiausia, kad abiems tai būtų priimtina. emipetras rašo: Nors aš ne prieš žemišką meilę . Man ši meilė patinka ir aš labai myliu savo gyvenimo draugę ir žmoną , tačiau jeigu taip tiesiai šviesiai , tai gana banalus vaizdelis , dėl kurio milijonai žodžių ir jausmų išlieta . Mielas vyre, konstatuoju faktą, kad jūsų sekso išraiška su savo mylima žmona yra labai banali ir neišradinga. Patarimas-paieškokite įvairesnių formų, jų žmonija yra sugalvojusi. Prašyčiau neužsigauti. Pagarbiai Rita
emipetras: Miela Rita ne formoje esmė , bet principe . Aš kaip žmogus viską toleruoju , kas žmogiška , ir meilę , ir jausmą ir seksą , tačiau principe , tai yra banalu . Aš nemanau , kad kas nors iš mūsų , iš jūsų ir visų kitų suprastų ir pažintų dvasinės meilės subtilybes , jos šviesas ir jos spalvas , o būtent dvasinė meilė , kaip tik ir reiškiasi šviesoje ir spalvoje . Mes žmonės pažįstame tik fizinę meilę ir fizinę-dvasinę , tačiau , kaip matai žodelis fizinis vis viena yra prilipęs prie dvasinio žodelio . Muilo operos taip pat yra labai gražios , tačiau jų visas grožis - išorinis , su labai gražia ir sodria puta , bet tik puta , be jokios gelmės . Kas man iš tų pozų ir formų , jeigu pats principas banalus . Šis principas yra tiek naudingas , kiek ir visa kita , kaip akys , ausys , dantys , kad išgyventume ir jaustume pasaulį . Ir jeigu kas su tuo nesutinka , reiškia jūsų protą ir visą sąmonę dar pilnai valdo gyvulinis protas .
Rimantas: emipetras rašo: . Mes žmonės pažįstame tik fizinę meilę ir fizinę-dvasinę , tačiau , kaip matai žodelis fizinis vis viena yra prilipęs prie dvasinio žodelio . Mielas Emipetrai, kitaip ir būti negali kol mes esam čia ir turim fizinį kūną, manau. Kad tik meilė būtų, nes dažniau turbūt tai yra kaip sportas. Ateityje, kai to fizinio kūno bus vis mažiau, atitinkamai mažės fizinė meilė.
emipetras: Taip mielas kolege ir sielos broli , tikrai pritariu tavo pastebėjimams . Tokios temos , kaip žmogaus meilė žmogui , kaip skirtingų lyčių meilė yra neišsemiama tema ir galima diskutuoti be galo be krašto , nes kiekvienas vis kitokią nuosavą nuomonę turi . Tačiau , reikia atminti , kad mes bręstame ir kaip dvasios . Ir kaip tu rašai ,, Ateityje, kai to fizinio kūno bus vis mažiau , atitinkamai mažės ir fizinė meilė'' Viso to dialogo apibendrinimui įkeliu keletą frazių iš Urantijos knygos Matyti Dievą – įtikėjimu – reiškia įgauti tikrą dvasinę įžvalgą. O dvasinė įžvalga sustiprina Derintojo vadovavimą, ir visa tai galiausiai padidina Dievo-sąmonę. Ir kada jūs pažįstate Tėvą, tada jums yra patvirtinamas dieviškosios sūnystės užtikrinimas, ir jūs galite vis labiau mylėti kiekvieną iš savo brolių materialiame kūne, ne tiktai kaip brolis – broliška meile – bet taip pat ir kaip tėvas – stipria tėviška meile. 1574psl, “Jūs esate girdėję įstatymo mokytojus sakant, “Nesvetimauk.” Bet aš jums sakau, jog kiekvienas vyras, kuris žiūri į moterį turėdamas ketinimą patenkinti geidulį, jau svetimauja su ja savo širdyje. Jūs galite spręsti apie žmones tiktai iš jų veiksmų, bet manasis Tėvas žvelgia į savo vaikų širdis, ir juos teisia gailestingai sutinkamai su jų ketinimais ir tikraisiais troškimais.” 1576psl. “Kūno lempa yra akys; todėl, jeigu jūsų akys yra dosnios, tada ir visas jūsų kūnas bus pilnas šviesos. Bet, jeigu jūsų akys yra savanaudiškos, tada ir visas jūsų kūnas bus užpildytas tamsos. Jeigu visa toji šviesa, kuri yra jūsų viduje, yra atsukta į tamsą, kokia didžiulė yra toji tamsa.” 1576psl. Jėzus mažai ką kalbėjo apie savo laikmečio visuomenės ydas; jis iš tikrųjų retai kada užsimindavo apie moralės laužymą. Jis buvo tikrąsias vertybes teigiantis mokytojas. Perteikdamas mokymą jis atkakliai vengė negatyvaus metodo; jis atsisakė reklamuoti blogį. Jis net nebuvo moralinis reformatorius. Jis gerai žinojo, ir taip mokė savo apaštalus, kad žmonijos juslinių potraukių negalima nuslopinti nei religiniais priekaištavimais, nei įstatymų draudimais. Tas negausus skaičius jo pasmerkimų buvo didesne dalimi nukreiptas prieš pasididžiavimą, žiaurumą, priespaudą, ir veidmainystę. 1582psl. Pasaulyje yra gausu išalkusių sielų, kurios badauja, kada gyvenimo duona yra šalia; žmonės miršta ieškodami to paties Dievo, kuris gyvena jų viduje. Žmonės ieško karalystės lobių ilgesingomis širdimis ir pavargusiomis kojomis, kada juos visus galima pasiekti gyvuoju įtikėjimu. 1766psl. “Gerai įsidėmėk manuosius žodžius, Natanieli, niekas, ką palietė žmogiškoji prigimtis, negali būti laikomas neklystančiu. Dieviškoji tiesa per žmogaus protą iš tikrųjų gali šviesti tolyn, bet ji visada bus gryna tik santykinai ir dieviška tik iš dalies. Tvarinys gali trokšti neklystamumo, bet tiktai Kūrėjai jį turi. 1768psl
G_sesuo: Ačiū, brolau, kad priminei šias ištraukas.
G_sesuo: Šiandien 05.15 val. mirė vienišas 60-metis vyras. Buvo netikintis, neprašė kunigo paskutiniojo patepimo. Esu pastebėjusi esminį dalyką – tikintieji dažniausiai miršta tykiai, susitaikę su savimi, artimaisiais, Dievu, ir agonijos, kaip tokios, beveik neišgyvena. Šis buvo piktas ant viso pasaulio, jausdamas neišvengiamą lemtį, nusilpęs po chemoterapijos, išgyveno gilią depresiją su maniakiniais protrūkiais. Mūsų medicinos sistemos didžiausia bėda – lėšų trūkumas, tad tiems, kurių letalinė baigtis aiški, net nebeleidžiami raminamieji. Kadangi slaugau tuos, kurie neturi artimųjų, su juo bendravau naktimis beveik mėnesį. Kompiuteris visada su manim, tad pradėjau skaityti Urantijos Knygą. Ir jis RAMIAI KLAUSYDAVO. Šią naktį po džiaugsmo protrūkio dėl krepšininkų pergalės vėl šalia jo atsiverčiau kompą ir pradėjau 111 dok. Gulėjo ramus, atsimerkęs, paėmęs už rankos, o perskaičius „(1221.5) 111:5.4 Ramybė šitame gyvenime, išlikimas mirtyje, tobulumas kitame gyvenime, tarnystė amžinybėje—visa tai yra pasiekta (dvasioje) dabar, kada tvarinio asmenybė sutinka—pasirenka—kad tvarinio valia paklustų Tėvo valiai. Ir Tėvas jau pasirinko tai, jog savo paties fragmentą padarytų pavaldų tvarinio asmenybės valiai“, gana žvaliu balsu ištarė: - Pasirenku Tėvo valią. Po 10-15 min. užspaudžiau akis, žvelgiančias amžinybėn.
Rimantas: Tikrai, kad prasmingus Tėvo darbus darai, sesute. Ir tai ne iliuzija.
Rantulija: Pritariu Rimantui. Jeigu atvirai,sugraudinai mane,mieloji musu sese.Tai ikvepia.Kada atrodo,kad musu visuomeneje visos vertybes yra prarastos,tokios GYVOS patirtys paskatina nenulesti ranku. Aciu tau uz tavo visapusiska tarnyste. Su meile, IRENA.
Urtė: ne, Rantulija, tiek mūsų, tiek ne mūsų visuomenėje vertybės nėra prarastos. jas (pra)(ne)radę tėra atskiri žmonės.
Rantulija: Urte raso,kad vertybes nera prarastos,kad jas prarade-neprarade yra atskiri zmones. Na taip,ir i apie toki teigini galima pasakyti,kad tai yra tiesa. Manau:jeigu yra pusiausvyra,gal ir nebutu labai didele beda. Atskiri zmones sudaro visuma. Tam,kad musu planeta vystytusi pagal Tevo-Kurejo plana,tai tu,kurie butu pasirinke involiucijos kelia-pageidautina,kad butu kuo maziau. Na,bet tos Dvasines Butybes,kurios kontroliuoja musu planetos evoliucija,be jokios abejones zino ka daro. Tie pranasauti dalykaip,kaip atsijojimas pelu nuo grudu,oziu nuo aviu,manau,kad tai vyksta jau dabar. Ir UK knygoje yra rasoma,kad Dangiskoji Vyriausybe palankiai ziuri i pasiulymus issaugoti dvasingesnius evoliucinius mirtinguosius. Tai vyksta naturaliai.
emipetras: Yra baisūs žodžiai: „Užmušti laiką“. Teisingi žodžiai, bet baisūs. Todėl, kad laikas – tai mūsų gyvenimas. Ir jeigu mes „užmušame“, tuščiai eikvojame laiką, mes „užmušame“ savo pačių gyvenimą. Pasitikrinkite, pagalvokite apie tai, pasistenkite, kad niekas nepraeitų veltui, tuščiai, nenaudingai, nemokšiškai. Ir galiausiai: kai apaštalas mums sako – tausokite laiką , nes „dienos yra ribotos “ tai mus moko skirti, kas gyvenime reikšmingiausia , svarbiausia , o kas ne taip svarbu. Svarbiausia – tai, kas daro mus žmonėmis. Svarbiausia – tai, ką pasiimsime su savimi anapus, tuos bruožai, kurie liks, kai mes sukriošime, susensime, sunyksime – mirtingi kūnu, bet liksime amžini siela. Svarbiausia – tai, ką kiekvienas iš mūsų kaip brangenybę sukaups šiame gyvenime. Visa kita tik tarnauja tam. Mes maitinamės, rengiamės, dirbame, kad palaikytume savo gyvastį, o tai reikalinga tam, kad stiprėtų mūsų dvasia, nes jeigu tokio tikslo neturime, kuo gi mes skiriamės nuo bet kurio žvėries ar medžio, kuris taip pat minta, auga ir dauginasi? Tad tausokime laiką – ir savo sielai, ir savo gyvenimui – ir vertinkime jį kaip didžią Dievo dovaną. Aš pažįstu kelis žmones, kurie mirtinai sirgo ir Viešpats suteikė jiems laiko . Kaip jie brangino jį, kaip dėkojo Dievui, kad jiems duota metai, dveji, nežinia kiek. Štai tada jie ir pajuto, kaip jo reikia – laiko. Tam kam gi mums su jumis laukti kažkokių tai ypatingų dienų , kam laukti mirtinų pavojų ar ligų, verčiau jau šiandiena įsiklausykime į apaštalo žodžius – „tausokite laiką, „nes dienos yra ribotos “. Autorius: Aleksandras Menis ( rusų kunigas , piktadarių nužudytas apie 1990 metus )
NSO: ....Ego visada truksta laiko,jis visada pilnas baimiu
VaidasVDS : Trumparegis ir laiko apribotas mirtingųjų protas turėtų neskubėti kritikuoti toli numatančių ir visaišminčių visatos reikalų administratorių laiko uždelsimų. Tikintieji reaguoja į šitą žemiškąjį gyvenimą tarsi nemirtingumas jiems jau būtų pasiekiamas. Tokių mirtingųjų gyvenime yra pagrįstas originalumas ir išraiškos spontaniškumas, kas juos amžinai atskiria nuo vien tiktai šio pasaulio išmintį įsisavinusių jų bičiulių pagrįsto originalumo ir išraiškos spontaniškumo. Religininkai atrodo, jog gyvena veiksmingai išsivadavę iš nesuteikiančio ramybės skubėjimo ir skausmingo streso vingių, kurie yra neatskiriami nuo žemiškųjų laiko srovių; jie demonstruoja asmenybės stabilumą ir charakterio ramybę, nepaaiškinamą fiziologijos, psichologijos, ir sociologijos dėsniais. ‘įtūžis kvailą žmogų pražudo,’ ir jog žmogus ‘pykčiu suplėšo save’? Kad ‘tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas,’ tuo tarpu ‘tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština kvailystę’? Jūs visi žinote, jog ‘švelnus atsakymas įtūžį nusuka,’ ir kaip ‘grubūs žodžiai sukelia pyktį.’ ‘Išmintingumas pyktį sulaiko,’ tuo tarpu ‘tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų.’ ‘Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.’ ‘Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes.’ ‘Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi kvailių krūtinėje.’
Rantulija: Sveikas Vaidai VDS, kai kurie,cia besilankantys,pasiilgom taves.Tu,kaip visuomet-ant bangos;labai prasmingas parenki citatas is UK Knygos. Sekmes tau. IRENA.
VaidasVDS : Irena, baigiau gana ilgokus fizinius darbus, tad nepavykdavo tinkamai susikaupti dvasiniams apmąstymams, bet labai džiaugdavausi matydamas, kad ir be manęs jūs esate gana aktyvūs...
emipetras: KAS TURI AUSIS TEGU KLAUSO .... Niekur Visatoje neegzistuoja tiek gyvybės įvairovės, kaip čia. Daugumas mūsų Visatos gyvybės formų mus myli Besąlygiška meile ir gerbia, nes mes jų šeima. Jie stovi nuošalyje ir stebi, kaip mes gauname šį patyrimą. Mes praėjome gana ilgą ir nuostabų kelią. Mes savyje turime visus Visatos kodus. Dabar męs surenkame visą šią išmintį ir susiliejame. Męs susispaudėme iki to, kas dabar yra ant Motinos-Žemės. Todėl tai pati tankiausia realybė Visatoje. Štai kodėl viskas čia taip agresyvu. Dualumo versija čia pati aštriausia, palyginus su kur nors kitur Visatoje. Tai buvo mūsų kelias ir męs pavyzdys kitiems. Viskuo pabuvome, viską sužinojome. Visi ciklai susikirsdavo viename taške. Kiekvienas iš tų ciklų buvo skirtinga jūsų patirtis, skirtinguose išmatavimuose. Greitai mes patys viską sužinosime.
Algirdasmm: tegul klausančios ausys ir girdi kodėl esi nepasiekiamas ? kodėl nematai, kad man trūksta tavo žinių ir išminties kodėl nekompensuoji drąsos stygiaus ir sisteminimo grožio, bei besiskleidžiančio nešališko visapusiškumo- kodėl-
LaimaIrena: Miela tavo vardą ir atvirumo dvelksmą matyti čia
Algirdasmm: dabar tegul klauso širdis –tai aukščiau diafragmos ir žemiau viršutinės čakros įžvalgom, išmąstymais, išsikalbėjimais –išsiaiškiname “ciklai susikirsdavo viename taške“ gyvenime –taškų –deja –neatpažįstame, -sankryžas praeiname be korekcijų įsiterpia laikas, kaip toj dainoj “laikas visagalis“
Kipras: tu čia apie ką, Algirdai? įžvalgos, išmąstymai, išsikalbėjimai, jie ne gyvenime vyksta? kažkokiam iliuziniam pasauly?
Algirdasmm: Labas Kiprai Emilis neatsako į e-laiškus Tad bandau kalbėti čia. Tai tik Emiliui ir labai asmeniškai Man Emis visuomet dėmesio verta asmenybė; ar kalbuosi, ar skaitau, ar mintyse prisimenu. Visuomet mano santykis link jo labai glaudus asmeniškas, stengiuosi nesuteikti jam jokio rezervo, stengiuosi truputį spausti sekdamas tuo principu, kad “tai kas geras, tebūnie dar geresnis“
Gerdas: gal nepyksi, Algirdai, kad įsikišu į pokalbį su Kipru, bet tavo taktika rodosi neteisinga Visuomet mano santykis link jo labai glaudus asmeniškas, stengiuosi nesuteikti jam jokio rezervo, stengiuosi truputį spausti sekdamas tuo principu, kad “tai kas geras, tebūnie dar geresnis“ teigiamą motyvaciją skatina pagyrimas, bet ne spaudimas. bent taip buvau auklėjamas savo šeimoje:D
Algirdasmm: ...asmenybę apibūdina moralumas – ryšių su kitais asmenimis santykinumo suvokimas. Ji atskiria elgesio lygius ir pasirinktinai juos vertina skirtingai. 1225_ Kiprai, kai skaitysi mano tekstus, visuomet pagalvok, kad už jų esu ne tik aš, bet ir ši citata.
Kipras: aš nepykstu, gerdai, nes teisingai mąstai, gal ir algirdas nesupyks uk yra gera mintis apie 'spaudimą', gal emipetras bus dėl to įsižeidęs.. Bet žmogus nėra gelbstimas arba kilninamas spaudimu. Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. “Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė.” Žmogus vystosi geriausiai tada, kada šeimos, bendruomenės, bažnyčios, ir valstybės spaudimas yra mažiausias. 1135 pusl.
Fredas: Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. “Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė.” .............Super!!! 10 balų statau pagal 10-balę sistemą!!!
VaidasVDS : Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. “Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė.” Už šios citatos propagavimą buvau visiems laikams išvytas (užblokuotas) iš Algimanto forumo
Algirdasmm: būkit laisvi be nuospaudų savimi patenkinti _s_a_v_i_m_y_l_o_s_ klausykit ramiai gurguliuojančio žarnyno ir cituokit _1135_ puslapį-
VaidasVDS : Ką čia, Algirdai, bandai paspaudyti... ar savo savimeilę .p.a.r.y.š.k.i.n.t.i...
Algirdasmm: tam yra tikslus apibrėžimas –“nepagauni kampo“
Algirdasmm: http://www.youtube.com/watch?v=38SojIdVeLQ&feature=related pakaktų būti truputį atidesniems –čiut čiut toliau žvelgiantiems betgi savimyla panašus į vištą aplink save besikapstančią
Die Teufelsbuhle : HO HO HO vyrai negal sutart, katrą puslapį skaityt 1135 ar 1225 Gal tuomet dėl panelės grožio sutarsit http://youtu.be/Aek7UJsP3v0 JEEEeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee pabandykit
Rimantas: Galima pradžiai paskaityt Esėjų Taikos Evangeliją. Ten viskas labai aišku ir paprasta, ir puslapių tik dvylika. Ten aiškiai pasakyta kur ir kaip reikia ieškoti Dievo Tiesos. UK knyga bus aiški tiems, kas išmoks evangelijų pamokas. Tada ir taika ateis, ir sutarimas ne tik dėl panelių grožio
Fredas: ...kas myli save -> turėtų mylėti ir kitą,kitus žmones,visumą...kas savęs nemyli,dažniausiai nemyli ir savo artimo, aplinkui esančios visumos...(susisukęs protelis į kamuoliuką,....inkščia nuo savęs paties įkalinimo,..atmetus visą tai, sielą maitinasi Kūrėjo laisvės,meilės ir šviesos energija,..kuri randasi čia pat.)
Algirdasmm: Fredai ačiu, kad save identifikavai kaip individas tu visiškai teisus kaip visuomenininkas –visiškai subliuškęs
Fredas: ...čia ne indentifikacija...ir jokio 'subliuškimo' neparodo...(visuo)meninku-esu pabuvęs tiek - kiek reikėjo pabūti ir to buvo gana,.. sekmės žvalgyboje...
Algirdasmm: Fredai nesustok aktyvavęs proto galias Pažinimą Analizę Įžvalgą Algimanto forumas, nežiūrint visko, neša savyje galimybę skleistis; -jeigu jis nekapotų galvas Šis forumas kreipiamas į fiksaciją-užsidarymą-standartizavimą –tai daroma labai profesionaliai-racionaliai
Rimantas: Algirdasmm rašo: Šis forumas kreipiamas į fiksaciją-užsidarymą-standartizavimą –tai daroma labai profesionaliai-racionaliai Jooo, čia dirba tikri profesionalai, ir jie viską racionaliai užfiksuos, uždarys ir standartizuos
NSO: Armenes tikros grazuoles...nesustok ragana,more baby,more...
Fredas: ...o kad tamsta Algirdasmm aktyvuoji proto galias ...matosi..,būk atsargus,..suteikęs pirmąsias pozicijas protui ,..neuždaryk sielos narvelyje, idant savęs-sielos neizoliuotum ...Jeigu siela ims pirmąsias vietas,..nebijok ,..dėl taip tavo tariamo -> protinio subliuškimo grėsmės...sekmės! ir adios amigos!
Algirdasmm: Fredai –ne protinis subliuškimas, bet tavęs kaip visuomenininko subliuškimas Rašau tokiais trumpais aiškiais sakiniais, ir vis vien “nepagauni kampo“ Siela nesirūpinu; tai Gyventojo užsiėmimas ir šioks toks rūpestis Sargui. Nematau prasmės, kaip nors savo raišką sterilizuoti, stengtis būti daugiau sielišku –tai palieku morontijoms. Čia ne tokia aplinka, čia tenka veikti pagal einamąjį momentą, pagal užslėptų poveikių (viešųjų ryšių metodų) įtaką; na ir šis materialus pasaulis –tai klaidų, klaidžiojimų pasaulis, bet manęs tai nebaugina. “kompote“ (morontijoje) susitiksiu su Kipru; su tavi, labai galimas dalykas, kad dar čia, materialioje aplinkoje. Taip kad nesakau tau adios.
Fredas: ...'visuomeninis subliuškimas'..hmm....kalusimas...ar esi nesubliuškęs visuomeninkas?...jeigu nepagaunu kampo...atsakyk lb paprastai...
Gilė: Gyventojas - Minties derintojas, o Sargas - serafimas, Algirdai? 'nepagaunu kampo'.. :)
VaidasVDS : Su tais kampais taip jau būna: atsitrenki į vieną, po to į kitą, ir vis tiek visų jų nesugaudai, kartais net jei pats tą kampą pasistatei...
Algirdasmm: Grimztu į knygos studijas nereikia man jokių forumų apsilankiau atsitiktinai dėl Emilio nekontaktyvumo nesifiksuokit nė prie nieko ugdykit pradmenis ir sklaidą unt to ką pasiekėte; siekite dar kažko
emipetras: SVEIKAS MIELAS ALGIRDAI . Ateinu čia , ateinu ten - pasižiūriu , pasiskaitau ir pamąstau , kad mes , visi žmonės geidžiame pripažinimo to sociumo kuriame gyvename , dirbame , skaitome , mokomės , diskutuojame , sportuojame ir pan. , nes tai yra tas geidžiamas Majos produktas , leidžiantis truputi narkotizuoti sąmonę su lengvu žinojimo aspektu . Tačiau visos žinios yra pasaulio įšorė , o vidus lieka mįslė ir toliau . Koks pasaulis yra žmogaus viduje ir kaip , kokiu žodžiu jis moka atskleisti savo vidinį pasaulį , štai čia prasideda tikroji kūryba . Norėčiau , kad žmonės aptarinėtų ne Dievo klausimą , bet žmogaus vidinio matymo , vidinio dvasinio pasaulio klausimą . Tiksliau , mes turėtume studijuoti tik savo SIELĄ . KAS aš esu ? Tai man patiko vienas posakis , kurį ir nukopijavau . ,, Esu nepajėgus aiškinti apie Dievą. Tik pats Dievas gali paaiškinti, kas jis toks yra. '' Tai va , labai geras pasakymas , tiesiog super klasika . Per šį posakį galima išrutulioti ištisą diskusiją . Tačiau dabar neturiu dar brandžių minčių . Reikia išlaukti . Pagarba tau Algirdai ir tavo nestandartinei žodžio kompozicijai .
Algirdasmm: pagaliau esi skaidrus Galima įžvelgti vidinę gelmę Pataikaujantis prisiderinimas (F1) ar tai prie rojaus, ar tai prie apaštalo –apvelka iliuzijos-fanatizmo-euforinio džiaugsmingumo-nihilizmo aplinkai-nepagarbos praeičiai-neužskaitymo kitų pasiekimams kokonu. Dabar matau Tave apsivaliusį, dabar Tave galima priimti kaip “tikrą monetą“. Truputį stebina kad tarsi neskaitei knygos; bet tai atsistatys “persikraus“ santykyje su tikruoju aš –džiaugiuosi- Išorės reiškiniai derinami, nutiesiamas santykis ne su apsimestiniu, ne su prisitaikėlišku, ne su pozuojančiu aš. Vidiniai tuo labiau.
VaidasVDS : Kuomet išsisklaido iliuzijos, gimsta tikrasis gyvenimas, prasideda jaudinantis Dievo ieškojimas per patyrimus. Nesvarbu, kokią Dievo dalį jūs galite pasiekti, bet visada jo liks daug didesnė dalis, apie kurios egzistavimą jūs net ir neįtarsite. Ir mes tikime, jog tai yra lygiai tiek tiesa transcendentiniuose lygiuose, kiek ir ribinės egzistencijos sferose. Dievo ieškojimas yra begalinis! Urantijos Knygoje nerasite jokių naujų Dievo įstatymų, nes dvasiniu keliu einantis žmogus, suvokęs Dievo ieškojimo prasmę, nedarys sąmoningų nuodėmių ir nuoširdžiai norės šalinti savo trūkumus. Visada dvasiškai nepatraukliai atrodys savanaudiškumas ir puikavimasis savimi. Nuoširdumas visada bus aukščiau už žinių gausą, nors žinios visada bus pagrindu dvasiniam tobulėjimui. Ir tik patyrimai brandina asmenybę, augina sielą, padeda tapti dvasia. O tam reikia laiko ir kantrybės. Sėkmės įveikiant Jums savo iliuzijas...
Algirdasmm: Kuko jausena ribos tarp žemiškos prigimties ir poveikių iš ten daro jį atsakingu tyrinėtoju ir besistengiančiu tiesą pavaizduoti labiau apčiuopiamą; kai kiti formaliai-pragmatiškai žaidžia savo žaidimus, ar kiti –taip laisvai sklando virš ribos, tuo sukeldami mano pavydulingą norą pajusti: kaip jiems tai gaunasi, laimės kūdikiams. Kiekvienas ir visi dvasiniai aspektai stengiasi atsispindėti materialioje išraiškoje kai kurioms ryškioms Emilio savybėms nepridaviau esmingumo, manydamas, kad tai sklandžiai integruosis bet kokioje naujoje raiškoje –pasirodo ne taip. Kiprai –esi kilimėlis po kojom –abu žaidžiat smėlio dėžės generolus; bet tai demokratiška dėžė; tebūnie taip
Die Teufelsbuhle : Algirdasmm rašo: ar kiti –taip laisvai sklando virš ribos, tuo sukeldami mano pavydulingą norą pajusti: kaip jiems tai gaunasi, laimės kūdikiams. Hmm, pavydėti negražu nununu turiu šluotą, o tau teks sėst lėktuvan ar sklandytuvan, norint pajust skrydžio džiaugsmą HAHAHA HOAHOA Tu, vyre, esi tos smėlio dėžės admirolas, bo turi moderatoriaus antpečius, taip, kad nevaizduok čia š.....katino Jau aš tai žinau, kokioj šiukšlių dėžėje pats darbuojiesi, tad nereik čia lialialia tralialia Matau, be asmenybių kritikos - vertinimo, šiame, kaip ir aname f. nelabai kas tau gaunas su UK analize ir pozityviu požiūriu į savo draugus, kaip tikram Kaligastijos palikuoniui ir mano amžinam bičui YEEEeeeeeeeeesssssssss http://youtu.be/DmskHTcDD60
Algirdasmm: http://www.youtube.com/watch?v=6m0cV1nm4tA&feature=related
emipetras: Sveikas Algirdai , man šiandiena gimė tokios įdomios mintys . Manau štai ką . MES visi kažkaip vis bandome išreikšti savo individualybę . NET po šio gyvenimo , pagal urantišką mokymo koncepcija , žadamas tolesnis asmenybės augimas ir vystymasis . Tačiau pagal mano ,,koncepciją'' - mes visi žmonės esame unikali planetinė kolektyvinė sąmonė . Ir bendrame kosminiame civilizacijų kontekste , mes žmonės esame tiek įdomūs , kiek turtinga , galinga ir įdomi yra mūsų planetinė sąmonė , kurią aukštesnės sąmonės kosminės civilizacijos , šią mūsų kolektyvinę sąmonę , labai gerai moka nuskaityti . Tačiau mes žmonės , kaip atskiri individai to nemokame . Mes nemokame net tobulai naudotis savo kolektyvine sąmone . Mes nesuprantame šio mūsų Žemės planetos , žmonijos kolektyvinio proto . Tačiau žmonės, to net nežinodami ir visai nieko nenumanydami , visi iki vieno dalyvauja koplektyvinės sąmonės kūrime . Mes kiekvienas savo mintimis kasdieną ir kas valandą esame susijungę su kolektyvune sąmone . Net kalnuose sėdėdamas vienišas žmogus savo mintimis yra susijungęs su kolektyvine sąmone . Ir mūsų kiekvienas protas gali gauti tik tiek informacijos , kiek jos turi visa žmonijos sąmonė . Tai yra , kiek to proto turi visa žmonijos sąmonė , tiek ir kiekvienas individas , per savo proto struktūrą gali gauti šios informacijos individualiai , tik jam savo protu pajėgiam ją apdoroti . Mūsų individualus protai tai , kaip elektroje varža . Kiekvieno individualus protas tai ir individuali varža , tačiau nevisai paprasta , bet besireguliuojanti , pagal savo proto galią , pagal savo valingą norą , gauti , išmokti gauti , tiek informacijos , kiek šis mūsų protas susireguliavo save , savo norą , jos gauti , iš šios visiems bendros , kolektyvinės sąmonės , informacijos . Štai kodėl įvairiuose dvasiniuose šaltiniuose taip pabrėžiama , kad mes žmonės visur ir visada generuotume tik pozityvų mąstymą . Mūsų minčių švarumas , teisumas , pozityvumas , viskas eina į šią kolektyvinę sąmonę , per asmeninį mąstymą ir per žodį . Taip , tikrai taip . Ir per žodį nuteka individuali sąmonė į kolektyvinę sąmonę , nes žodis , kaip jau seniai yra pasakyta , tampa kūnu , tai yra , žodis tampa kūrimo veiksmu , materialiu veiksmu ar materialiu kūriniu . Ir taip kiekvienas savo mąstymu , savo žodžiais , piktais ar maloniais , šviesiname , tobuliname šią kolektyvinę planetinę sąmonę , arba atvirkščiai - tamsiname . r
Tadas: Algirdasmm rašo: Algimanto forumas, nežiūrint visko, neša savyje galimybę skleistis;jei tik nekapotų galvas Na, jau, brolau, blaškais, kaip tas karpis kibire. Kritikavai, brač, jį išsijuosęs, o dabar atradai galimybę ten skleistis? Valiai, skleiskis, ten tų urantų dideliausias trūkumas. Skleiskis iki pačios RYŠKIAUSIOS ŠVIESOS VISUMOS LABUI. Bet, kurių velnių (atleisk man,Teufel–Hexe) užsiregistravai čia moderatorium tada? Galvojau atsiraitosi rankoves ir imsies darbo šiame demokratiškame forume-bendrijoj ... Bet neužtenk tau kvapo, brolau, konstatuoju faktą, nepyk.
emipetras: Pasaulyje sklando toks pusiau realus , pusiau mistinis ( BLUE BEAM ) projektas , kuris buvo sukurtas dėl centralizuotos žmonijos valdymo , panaudojant super aukštas technologijas . Pagal šį projektą , visiems žmonėms turi būti praplautos smegenys , kad būtų niekinamos senosios religijos dvasios , ypač krikščioniškosios bažnyčios , o jų vietoje būtų afišuojama , rodoma , nuoatos kalbama per elektronines informacines ir ryšio priemones , globalinai žvaigždių karai , ateivių invazijos , nuogo moters kūno neregėti ištvirkavimai , masinai žemės drebėjimai , pasaulinio masto terorizmas ir naujos vienigos pasaulio religijos susikūrimas su nauju Kristumi , Buda , Maitrejumi ir pan. Šiuo metu sparčiai vystantis lazerinei holografinei nuotraukai , jau greitu laiku bus galima sukurti mistinius paveikslus debesyse ar danguje . Vieni juokai , kad ir 2012 metais , bus galima sukurti mistinius šventųjų atvazdus debesyse su garsais ir kiekvienos valstybės kalbomis kalbančią mistinę figūrą , kuri siūlys visiems atsiversti į naują vieningą religiją . O vėliau pasirodys ir tariams KŪRĖJAS , kuris siūlys pakeisti pasaulį , kad išnyktų blogis ir žmonijos susiskaldymas . Visa tai gali lydėti sumodeliuoti galingi žemės drebėjimai , kurie kaip manoma ir šiandiena , pusė iš jų yra režisierinės kilmės . Pusė žmonijos gali patirti galingą psichologinį religinį šoką ir užbalsuoti už naujos vieningos valdžios atsiradimą ir už naujo Šviesos Kunigakščio karaliavimą ant visos žmonijos . Štai taip yra modeliuojamos naujos žmonijos valdymo technologijos , kurias kuria ir laiko paslaptyje Žemės planetos , elitinė aristokratiją .
Algirdasmm: Eilinį kart pademonstruoji ypatingą skvarbumą, gebėjimą atpažinti,- Kaip matai man būdingas reagavimas (refleksavimas); dag šiukšlių pučiama į akis ir kitokio ydingumo- Orientuotis į švarumus, bendrumus, sąmoningumus nematau prasmės –esame pačioje pradžioje –beribio kosmoso gimdoje; ar motinai rūpi kūdikio kryptingumas ir suorientuotas-sumodeliuotas atitikimas kosminiai tvarkai-dėsniams; -manau kad pradmenys, kuo daugiau pradinių savybių ir jokių užkratų, deformacijų, nepriekaištingas imunitetas, -suma sumarmu -kiek įmanoma geriausios individo galios skleistis apleidus gimdą –kosmoso įsčias –materialų pasaulį –žemę –Urantiją. http://www.youtube.com/watch?v=5BSGdX7eNn4&feature=related
emipetras: Sveikas Algirdai . Jeigu jau pagyrei , tai dabar paaiškink man tokią mįslę . Žiūrinėjau po internetą Anglijos miestus ir atradau Salvingtoną . Pietinėje Anglijoje , pajūrio miestelyje Worthing , yra to miestelio kvartalas su pavadinimu Night Salvington . Kaip tu manai , o taip pat ką mano kiti mūsų kolegos , ką tai reiškia ? Urantijos knygoje Salvingtonas yra mūsų vietinės NEBADONO visatos centras – sostinė . Tai kas čia ką nuo ko nukopijavo ? Ar čia tik atsitiktinumas ? Klausiu to paties ir mūsų forumo profesionalaus , Urantijos knygos citatų propaguotojo , gerb. Vaido VDS , ar dvasinės būtybės rašančios Urantijos knygos puslapius panaudojo vietinių pavadinimu vietovardžius ?
NSO: "Moron" angliskai kvailas,idiotas,tai izeidimas.Idomu kaip jauciasi anglakalbiai skaitydami knyga.Ar taip pat skaitytumete knyga jeigu vietoi "morontija" butu "idiontija" ar "bukantija"? Pavadinimai tikrai itartini.
Fredas: moron ir morontia yra skirtingos sąvokos..ir tikriausiai jokio ryšio tarpusavyje neturi.. yra tokia pavardė Moront,..tai taip išeina, jog tie, kurie turi tokias pavardes yra truputi ...moron-ai?
NSO: Yra pavarde Pimpis- Pimpiene,yra juokingu pavardziu,kurias niekas nenoretu tureti,neaisku is kur jos atsirado,tycia ar ne,uztarnautai ar nebe...ne taip jau ir aisku su tuo rysiu,keista ir itartina
Fredas: ..galima sakyti jog neaiškumai būnai ir su NSO ir su ateiviais,..tačiau kaip ten bebūtų viskas yra realu ,..tiek materealioje plotmėje ir net tai, kas slypi anapus materijos. Tiesa yra prieš pat akis ,..tačiau ją taipogi reikia matyti. Na o kiek sugebam tikrąją Tiesą įžvelgti,...priklauso nuo mūsų kiekvieno asmeniškai.
Fredas: http://www.youtube.com/watch?v=Jg9yh4LgCnM&feature=mfu_in_order&list=UL
NSO: Kuo cia dieti Tiesa ir morontija? Gal manai zinas Tiesa ar tik norisi tiketi,kad kazkas yra Tiesa?
NSO: Virs Jerusalemo as prasisukau is neturejimo ka veikt.Tegu fotkina,negu gaila
Algirdasmm: pirmiausiai prasyciau atkreipti demesi i tai –tikraji varda suzinosite ten ir tuomet; kada susiliejama su Paslaptinguoju, kada busite apkabinti Saloje (gal kas dar koki panasu epizoda perskaite). Taigi, tai ka mes patys evoliucijos kelyje ivardijom –tolimesnem gyvenime bus pakeista amzinu ivardijimu. Ka labiausiai knyga skatina –tai filosofavima. Ir sitai yra nuostabiausias dalykas –pagaliau galime palikti istorijai nuostabiausia evoliucijos ivardijima –”sventas”. Knyga suteike galimybe vietoje sio zodzio vartoti konkrecius vardus, vietoviu pavadinimus, kilmes aplinkybes ir protevius, pasireiskimu istakas poveikius ir galimus rezultatus –suteikia galimube filosofuoti konkreciai –tai fantastika (pagaliau). Pagaliau turime medziaga, kuria patys dokumentu autoriai pavadino ”tiesos pradzia”. O jeigu pradzia, tai reiskia daug ko nera dar. Nera tikru pavadinimu; -bet vietoje ju turime salyginius ivardijimus, leidziancius kalbeti naudojant vietoje “sventas” konkrecius ir ivairius ivardijimus.
LaimaIrena: VaidasVDS rašo: Urantijos Knygoje nerasite jokių naujų Dievo įstatymų, nes dvasiniu keliu einantis žmogus, suvokęs Dievo ieškojimo prasmę, nedarys sąmoningų nuodėmių ir nuoširdžiai norės šalinti savo trūkumus. Visada dvasiškai nepatraukliai atrodys savanaudiškumas ir puikavimasis savimi. Nuoširdumas visada bus aukščiau už žinių gausą, nors žinios visada bus pagrindu dvasiniam tobulėjimui. Ir tik patyrimai brandina asmenybę, augina sielą, padeda tapti dvasia. O tam reikia laiko ir kantrybės. Ačiū, VaidaiVDS, manau, kad taip stengiesi gyventi ir esi pavyzdžiu mums, kai kada ypač čia užsižaidžiantiems.
LaimaIrena: Teisus, Algirdai. Tie pavadinimai ir vardai tik padeda daugmaž įsivaizduoti, kur kas kaip toje visatų begalybėje ar buvo Žemėje/Urantijoje. Kiek anksčiau rašei: ar motinai rūpi kūdikio kryptingumas ir suorientuotas-sumodeliuotas atitikimas kosminiai tvarkai-dėsniams; Rūpi ir net labai. Nuo moters jausenos nėštumo metu iš dalies priklauso vaiko ateitis, nes moteris jaučia savyje gyvybę ir emociškai bendrauja su ja. Tai jau įrodyta ir mokslo, ir asmeniniais patyrimais.
NSO: Kodel pomirtini gyvenima iki pataptume dvasiomis reikia vadinti idiontija(is angl.)???
Naktinis sargas: NSO netapk forumo troliu, geriau praskriesk šią naktį virš Lietuvos - ilgiau pasisukiok virš Vilniaus - noriu pažiopsot in tavy ir nufotkint
NSO: Nespeju suktis zinok,dabar toks laikas,pasaulio pabaiga,tai darau zmonems pramoga,lai pasidziaugia nabagai,sukios kaip vovere rate.Busiu Vilniui neuzilgai,ruosk fotoparata.
Rita: Algirdasmm rašo: Orientuotis į švarumus, bendrumus, sąmoningumus nematau prasmės –esame pačioje pradžioje –beribio kosmoso gimdoje; ar motinai rūpi kūdikio kryptingumas ir suorientuotas-sumodeliuotas atitikimas kosminiai tvarkai-dėsniams; Toks vyro požiūris. LaimaIrena rašo: Rūpi ir net labai. Nuo moters jausenos nėštumo metu iš dalies priklauso vaiko ateitis, nes moteris jaučia savyje gyvybę ir emociškai bendrauja su ja. Tai jau įrodyta ir mokslo, ir asmeniniais patyrimais. Taip, Laima Irena, taip. Vyrai pažįsta tik savo pasaulį, bet ne mūsų.
emipetras: Miela RITA , skirtingas mąstymas ir skirtingas supratimas tarp vyro ir moters, iškils per amžių amžius . Štai ką rašo tuo klausimu Urantijos knygoje. ,, Nepaisant asmenybės prarajos tarp vyrų ir moterų, lytinio potraukio užtenka tam, kad būtų užtikrintas jų suartėjimas rūšių reprodukcijai. ( 913 pusl. 04 pastraipa )'' ,, Vyrams ir moterims reikia vieniems kitų per savo morontinę ir dvasinę, o taip pat ir mirtingųjų karjerą. Požiūrio skirtumai tarp vyro ir moters išlieka net už pirmojo gyvenimo ribų ir per visą kilimą vietinėje visatoje ir supervisatoje. Ir net Havonoje, tie piligrimai, kurie kažkada buvo vyrai ir moterys, ir toliau padės vieni kitiems kylant į Rojų. Niekada, net ir Užbaigtųjų Korpuse, tvarinys nepatirs tokių didžiulių metamorfozių, kurios ištrintų asmenybės tuos bruožus, kuriuos žmonės vadina vyriškąja lytimi ir moteriškąja lytimi; visada šitos dvi žmonijos pagrindinės variacijos tikrai ir toliau intriguos, stimuliuos, skatins, ir padės viena kitai; visada jos bus abipusiškai priklausomos nuo bendradarbiavimo sprendžiant sudėtingas visatos problemas ir įveikiant daugialypius kosminius sunkumus. Nors abi lytys niekada negali tikėtis, jog viena kitą supras iki galo, bet jos veiksmingai viena kitą papildo, ir nors bendradarbiavimas dažnai yra daugiau ar mažiau asmeniškai antagonistinis, bet jis yra pajėgus visuomenę išsaugoti ir reprodukuoti. ( 939 pusl. 01 -02 pastraipos ) '' TAI VA , KAIP ČIA YRA . TAČIAU MES VISI GALIME PER VISĄ AMŽINYBĘ BENDRADARBIAUTI .
Rita: Mielas emipetrai, ačiū už priminimą :-) bet kaip sunku su jumis bendradarbiauti, kiek tai reikalauja jėgų :-( Gelbsti maždaug tokia mintis: "Pagaliau, būtent tai, kuo žmogus tiki, o ne tai, ką jis žino, nulemia jo elgesį ir valdo jo asmeninius veiksmus. Vien tiktai faktų žinojimas turi labai mažai įtakos vidutiniam žmogui, nebent jis būtų emociškai sužadintas. Bet religinis sužadinimas yra viršemocinis, vienijantis visą žmogiškąjį patyrimą transcendentiniuose lygiuose, kada mirtingojo gyvenimo metu yra palaikomas ryšys su dvasinėmis energijomis, ir kada jos yra išlaisvinamos." 1090 psl. DIDŽIOJI DALIS JŪSŲ GIMINĖS NIEKUO NETIKI. NET SAVIMI!
varna: o jau visos moteriškaitės taip ir tiki... nejuokink, tai tik iliuzija, dažniau jos siekia pažinti ne save, bet vyrus
Fredas: ...jos siekia geriau pažint save kad meistriškai užmetus flirto tinklą...būtų pagautas tinkamas jaunikis..
šaknis: Fredai, nebūkim gaidžiais, prisiminkim, ką patys darom siaučiant hormonų audroms Va tu akivaizdžiai vadovaujiesi iliuziniais stereotipais, nenoriu įžeisti, bet pagalvok apie tai
Fredas: ...mieloji šaknie..visokios audros tai pakylą,tai atslūgstą,mylėkim savo kūnus t.y.savąsias-laikinąsias-būstines, švelniai juos tramdydami ir viskas bus ok ,...o tarp kitko man patinka kaip gieda gaidžiai kaime... ir ne tik.( tu nieko neįžeidei)
Kipras: Algirdasmm emipetrui rašo: kodėl nematai, kad man trūksta tavo žinių ir išminties kodėl nekompensuoji drąsos stygiaus ir sisteminimo grožio, bei besiskleidžiančio nešališko visapusiškumo- kodėl- keistas pageidavimas. ar gali kas nors iš šalies kompensuoti tai, ko trūksta asmenybei? įdomu, kokio amžiaus esi algirdai, kad bandai permesti savo problemas draugui? jei paauglys, tai toks noras suprantamas, kai asmenybė, visomis išgalėmis demonstruodama nepriklausomybę, pasąmoningai trokšta protingesnio vadovavimo. bet būna, kai žmogus psichologiškai įstringa tam tikrame amžiaus etape. spėju, kad užaugai be tėvų, arba bent be vieno iš jų. tuomet reiškiu užuojautą. Urantijos knygos studijos, pasitikėjimas Dievu Tėvu turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo ir savimi, nors savo pasisakymais tarsi ir demonstruoji jį, bet tik todėl, kad pasijustum tvirčiau savo pačio akyse. sėkmės Uk studijose ir siekime kažko daugiau... jei nepagaunu kampo, atleisk
Rantulija: Kipras Raso:"bet bыna, kai юmogus psichologiрkai бstringa tam tikrame amюiaus etape. spлju, kad uюaugai be tлvш, arba bent be vieno iр jш. tuomet reiрkiu uюuojautа." Prisiminkime Baznytine"Himna Meilei" MEILE kantri... JI neispuiksta ir nesididziuoja... ir t .t. Kiprai,net jei ir esi teisus brolio Algirdomm atzvilgiu,tai sakyciau:"Broli,tu palukek ,turek kantrybes". Nuo audru pasvires medis dar gali atsitiesti. Rementis nuosava patirtimi galiu pasakyti:kai nuosirdziai ieskodamas Dievo isgyveni asmenines dramas,kai pradedi linkti nuo audru,susipainiojimu, be galo svarbus yra dvasingu zmoniu palaikymas.Tokiomis,sunkiomis akimirkomis "Dvasiniu Mokytoju" siurkstumas,kritika-gali istumti i didziule NEVILTI;net prazudyti gali.Net sulaukus zilo plauko,nuo vaikystes uztersta pasamone, neleidzia sielai issiskleisti.Baime,pyktis-tai svarsciai prie koju priristi.Siela kyla ir vel nukrenta. Siomis dienomis kartais pagalvoju: o gal teisingi yra, uzrasyti diktavimai,kurie yra isversti i rusu kalba ir paskelbti :"Mokomojoje Misijoje Rusijoje". Ten rasoma,kad Kaligastija su Liuciferiu uzkodavo mus BAIMEI ir NEAPYKANTAI;ir reankarnacijos ideja yra is JU.Pagal Tevo-Kurejo plana evoliucinis zmogus is BAIMIU ir NEAPYKANTOS issivaduoja tuomet,kai i jo krauja yra iliejama ADOMINES VIOLETINES RASES kraujo.Sis planas taip pat suzlugdytas buvo. Tai tiek. Su meile, IRENA.
VaidasVDS : Irena, nepasitikėk tu ta buvusia Algimanto brolija - Mokytojų Misija, ten kartais būna visiškos priešingybės Urantijos Knygai. Aš labai laukiu 2013 metų, kada nepasitvirtins jų apokaliptinės pranašystės, bet jau ir taip nepasitvirtino (smarkiai apsijuokiant) antrasis Kristaus atėjimas, nepasitvirtino ir spalio 1 paskelbtas Morondžonsono atvykimas, juk tereikia žvilgtelėti dar kartą į Urantijos Knygą, kad tos misijos atrodytų tragikomiškai: Egzistuoja milžiniška bedugnė tarp to, kas yra žmogiška ir kas yra dieviška, tarp žmogaus ir Dievo. Urantijos rasės tokiu didžiuliu laipsniu yra elektriškai ir chemiškai valdomos, tokiu žymiu laipsniu yra panašios į gyvūnus savo bendru elgesiu, tokios emocingos savo įprastomis reakcijomis, kad Pagalbininkams yra nepaprastai sunku jas vesti ir nukreipti. Jums visiškai nebūdingi drąsūs sprendimai ir pasišventusiojo bendradarbiavimas taip, kad jūsų viduje gyvenantiems Derintojams beveik neįmanoma su žmogiškuoju protu bendrauti tiesiogiai. Net ir tada, kada naujos tiesos spindulėlį jiems būna įmanoma blykstelėti besivystančiai mirtingojo sielai, tai šitas dvasinis apreiškimas dažnai taip apakina tvarinį, kad jis sukelia fanatizmo traukulius arba pradeda kokį nors kitą intelektualų perversmą, kuris baigiasi katastrofiškai. Daug naujų religijų ir keisti "izmai" kilo iš nepavykusių, netobulų, klaidingai suprastų, ir iškraipytų Minties Derintojų pranešimų.
emipetras: Taip , tikrai taip . Man ši citata jau beveik mintinai žinoma ir yra tikras dvasinių vertybių etalonas , tiek save vertinant , tiek ir visokius pranašus ir pranašes vertinant . Sunku su Algimantu diskutuoti dvasine tematika . Aš jau seniai mačiau ir supratau , kad galiu parašyti nei kiek neblogesnių apreiškimų , tačiau mano minčių DERINTOJAS visada pasakydavo . - Pagalvok mano sūnau , ar tos tavo asmeninės žinios bus labai įdomios kitaip mąstantiems , nes viską ką aš tau sakau , tai sakau tavo asmeniui ir tavo sielai , o tai ir yra tik tavo ir niekieno kito asmenybės braižas . Iš visų mokymų ką tu gali laisvai įnterpretuoti , tai apkabinti žmogų ir pasakyti ,, aš myliu tave '' ir nieko daugiau . Visa kita palik dvasiniam pasauliui .
Rantulija: Taip,Vaidai VDS, I sia citata as taip pat atkreipiau demesi,ir gana seniai.Esu ir i F-1 ja rasiusi. Pritariu ir Emiliui Petrui. Tikrai,giliau pamastant galima padaryti isvada,kad svarbiausias uzdavinys sioje zemeja yra BUTI TOBULAIS,net tokiais, koks TEVAS yra tobulas.UK knygoje butent i tai yra pagridinis akcentas. Dievas Tevas nori,kad mes savo kasdieniu gyvenimu demonstruotume JO Dieviskasias savybes:o JO pozymiai,charakterio savybes yra MEILE,TIESA,GAILESTINGUMAS,GERIS,GROZIS,visa tai ir dar daugiau,ko mums dar nera apreiksta,ko dar negalime patikrinti savo asmenine patirtimi.Ir nenusiminti,jeigi koki nors laikotarpi nepavyks BUTI TOBULU;net pasieke Roju mes BUSIME tik istobulintomis dvasinemis butybemis. Tai tiek. Su meile, IRENA.
VaidasVDS : Irena, nedaryk klaidos, sakydama svarbiausias uždavinys šioje žemėje yra BŪTI TOBULAIS,net tokiais, koks TĖVAS yra tobulas. Tai ne uždavinys, bet tik kiekvieno žmogaus siekis pradėti savo dvasinio tobulėjimo kelią, čia reikėtų priminti krikščionybės vystymosi metu "pamestą" Jėzaus maldos paskutinį sakinį Ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats Šioje žemėje to pasiekti tikrai neįmanoma, šioje žemėje (Urantijoje) svarbiausias tikslas - pradėti ieškoti Dievo ir dėti pastangas vis labiau tobulėti. Juk atsimeni šią citatą apie tai, ko mes būsime mokomi pirmuosiuose morontiniuose pasauliuose: Net ir kaip mirtingieji, taip ir šitie angelai iš tikrųjų buvo daugelio nusivylimų šaltinis, ir jie taip pat nurodys, jog kartais jūsų patys skaudžiausi nusivylimai yra tapę jūsų didžiausia palaima. Kartais pasėtas grūdas žūsta, kaip sudūžta ir jūsų nuostabiausios viltys, prieš tai, kada jos galėtų iš naujo atgimti tam, kad duotų naujo gyvenimo ir naujų galimybių vaisių. Ir iš jų išmoksite mažiau kentėti apėmus liūdesiui ir nusivylimui, pirma, kurdami mažiau asmeninių planų, susijusių su kitomis asmenybėmis, ir tada, susitaikydami su savąja dalia, kada jūs esate ištikimai įvykdę savo pareigą. Jūs sužinosite, kad SAVO VARGUS PADIDINATE IR SĖKMĖS GALIMYBES SUMAŽINATE Į SAVE ŽVELGDAMI PERDAUG RIMTAI. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui. Savojo aš sureikšminimas, ne darbo sureikšminimas, išsekina nesubrendusius tvarinius; sekina būtent savasis aš, o ne pastangos jį pasiekti. Jūs galite atlikti svarbų darbą, jeigu nesureikšminate savojo aš; jūs galite atlikti keletą dalykų lygiai taip lengvai, kaip ir vieną, jeigu save paliekate nuošalyje. Įvairovė atgaivina; monotonija yra tai, kas alina ir sekina.
Rantulija: Mielas Vaidai,sita menka,kaip rusai pasakytu "niestikovocka" manau,kad mudvieju tikrai nesupriesins. Kartais man buna nelengva isreiksti savo mintis.Su visais tavo teiginiais TIKRAI sutinku.Dievo TEVO raginima:"Buti tobulais,ir net tokiais koks JIS yra tobulas"gal as suvokiau truputi kitokiame kontekste.Galvoju, kad galima pasiekti tokia dvasine busena,kad be dideliu pastangu,vis dazniau megautis dieviskaja palaima.Sia akimirka AS BUNU palaimos, harmonijos busenoje.Be jokios abejones sekanti akimirka gali BUTI visai priesinga. Dvasinis augimas ,mano manymu ,yra pastovi dinamika.Galvoju: kada tie intervalai tarp dvasines harmonijos ir susijaukimo vis mazes,tuomet galima butu sau pasakyti,kad neveltui si gyvenima nugyvenau. Teisingumo delei reiketu tureti omeni,kad esame skirtingi ir su skirtingais charakterio bruozais,skirtingu genomu,socialine aplinka ir skirtigu auklejimu.Prisipazinsiu, su "baltu pavydu" zvelgiu i ismintingus, emocionaliai subalansuotas,geranoriskas,del artymo zmogaus protingai besiaukojancias, gyvenimo audru uzgrudintas,kantrias,kita ir tuo paciu save gerbiancias,ASMENYBES. Savo gyvenime man teko su tokiais susitikti.Apie tokius visada pagalvodavau,kad sitokios asmenybes TIKRAI yra is didzios raides. Susipazinus su UK knygos dokumentais i savo netobulumus zvelgiu/dabar/ labai ramiai. Viena dalyka gerai zinau: ant kiek esu pazengusi link tobulumo visada suzinosiu.Mano mielieji Angelai TIKRAI tuo pasirupins,sudarydami atitinkamas situacijas pasitikrinimui.Asmeniskai galiu drasiai pasakyti:tam man ir buvo duotas Algimantas,buvusi dvasine Mokytoja Jezaus Bernadeta,siometiniai bendrazygiai,vyras, sunus,Forumas F1, ir sitas Forumas,kuriame galima reiksti mintis tokiai,kaip as. Vaidai,mane dziugina,kad tu pakankamai gerai suvoki UK knygos apreiskimus,ir labai taikliai parenki citatas is jos. Vis dazniau man kyla noras pateikti tau klausymu is tos knygos,tik nezinau kokioje temoje butu galima tuos klausymus parasyti,padiskutuoti;gal kartais kiti vyrai ir moterys savo sampratas pateiktu. Tai tiek. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, IRENA.
NSO: Stai jums dveju ego svajones,bandymas uztikrinti sviesia ateiti.Zinoma,ego ne uz ka nesileis nukriziojamas,jis is paskutiniuju kovos uz savo iliuzine egzistencija,kuri jam rodosi tikra,ir pats gudriausias jo triukas yra patapti dvasingu,atrasti sau uztareja "dievo uzantyje".Tokiems gresia ilga stagnacija
Rantulija: "...bandymas uztikrinti sviesia ateiti". Mielas NSO,uztikrinti mano sviesia ateiti,Vaido,Emilio,Ritos,tavo sviesia ateiti,man atrodo,kad kazkoks pozityvus reiskinys gali gautis globaliu mastu. Esame Dievo Tevo-KUREJO vaikai, ir kaip Kurejo vaikai is JO esame paveldeja kurybinias galias,todel tikrove ir kuriame MINTIMIS,ZODZIAIS ir DARBAIS. Cia nieko tokio,kad mastome skirtingai. Su meile, IRENA.
emipetras: IŠ dalies , tai jūs abu teisūs ir Rantulija , ir NSO . Čia tik neseniai diskutavau su viena urante panevėžiete apie DIEVO DVASIOS buvimą , atėjimą į žmogaus protą . Aš jos klausiau , kaip jūs gaunate mokymus iš Rojaus Dievybių Trejybės . Tai ilgoka vyko diskusija tuo klausimu ir man čia reikėtų labai išsiplėsti . Aš tai manau , kad Dievo Dvasia žmoguje turi visą galią ir išmintį pateikti mums žmonėms bet kokius mokymus . Ir man nelabai priimtina dar akcentuoti , kad štai aš einu arba aš jau esu atsivėres Rojaus Trejybei , aš gaunu mokymus iš Rojaus Trejybės . Aš manau , kad tuo Urantijos knygos pasakymu , kad Dievo Dvasia iš šlovės aukštybių nusileidžia į savo žemiausių tvarinių protus , jau pasako viską , tuo pačiu , kad ji yra iš paties Rojaus ir turi milžiniškas galias , pagal žmogaus proto norą , perteikti bet kokius mokymus . Todėl mano nuomone , visokius gražius ir fantastinius ir mokslinius mokymus ir dvasinius mokymus , gali išmokti išsilavinti ir perteikti , potencialiai kiekvienas žmogus . Tačiau , kaip mūsų patirtis rodo , kad tai gali ne kiekvienas . Tam reikalingas nuolatinis įdirbis ir įtikiėjimas į dieviškosios DVASIOS buvimą ir jos veikimą . Štai nuo čia ir prasideda arba tikėjimas arba netikėjimas . Mes savo valia , su savo protu daug ką galime veikti . Galime mokytis kaupti gyvenimo patirtį per visuomeninius ar akademinius mokslus , galime kažką išmąstyti ir patys , per šiokią tokią informaciją iš pasąmonės , kuri mažomis dozėmis ateina į sąmonę ir gauname kaip nušvytimą į atradimą arba savitą kūrybą . Tai čia yra mūsų materialaus proto turtas , mūsų pasąmonės turtas . Čia yra visas mūsų EGO , čia yra visa mūsų kūryba , čia yra visos mūsų fantazijos . Tačiau norint susikalbėti , pajausti , suprasti dievo dvasios buvimą , reikalingas sąmoningas noras , troškimas ieškoti savo būties šaknų . Reikalingas toks noras , kurio negali išpildyti nei vienas žmogus , nes šis noras jau yra gimęs mūsų pasąmonėje iš anksčiau , kol tavęs čia dar nebuvo . Ga tai tavo senelis ar prosenelė svajojo apie dievą apie angelus . IR štai per ilgą kartų grandinę , staiga šis noras išlenda iš tavo pasąmonės ir pradeda vis po truputi jaudinti tavo sąmonę . Tu pradedi kažko trokšti , bet dar pats nežniai ko , tačiau jau žinai , kad taip toliau gyventi negalima , nes visuma žinių tavęs jau netenkina , nes jos neduoda norimo atsakymo . Ir tada , vieną dieną , atplaukia žinia , kad Dievas yra viso pasaulio KŪRĖJAS , tačiau ši žinia yra labai abstrakti ir kaip tu ją bevartai , aiškiau nieko nepamatai . Reiškia tavo vidinis noras , sielos šauksmas ir noras lieka vis dar nepatenkinti . Tada , kaip tai atsitiktinai sutinki žmogų , arba perskaitai laikraštį , arba kitą informacinį šaltinį , kuriame gauni nuorodą , kad yra toks šaltinis . Pradedi vis arčiau eiti prie to šaltinio , per įvairius barjerus . per įvairius šventraščius , kol prisikasi štai iki Urantijos knygos . Štai čia jau ir suvoki , kad atėjai prie tikro šaltinio iš kurio teka obektyvi šviesa ir tiesa . Ir dar daugiau , per šią šviesą sužinai , kad tikroji tiesa ir šviesa yra paties žmogaus viduje . Tai yra , žmogus tiek gali suprasti save , savo šviesą ir savo tiesą , kiek jo protas yra pajėgus atsiveri Dievo Tėvo dvasios veikimui , kurios veikimą gali suprasti ir atpažinti tik mūsų aktyvioji sąmonė . Kiek ši mūsų sąmonė turi to noro ir troškimo pažinti Dievo Dvasią , tiek to pažinimo ir gauni . Daug trokšti Dievo pažinimo , daug ir gauni , mažai trokšti pažinimo , mažai ir gauni . Čia viskas pildosi kaip ir posakyje ,,kaip danguje taip ir žemėje '' žinoma , tas žmogus kuris neturi noro pažinti Dievą , tas neturėdamas tokių žinių , niekada nesupras to žmogaus , kuris turi savo dieviškas vidines žinias . Daugeliui jis bus net keistuolis , nerealus fantazuotojas , na ir šiaip , nevisai aiškus žmogus . Supranti NSO , žmonės yra visi egoistai , visi iki vienam , tik vienas mažiau , kitas daugiau , nes žmogiškasis egoizmas yra gyvybės varomoji jėga . Tačiau tai yra tikrai varomoji jėga , kol žmogaus sąmonė nepakeičia savo mąstymo . Kai žmogaus sąmonė pakeičia savo mąstymą , tada žmogaus gyvybės varomOji jėga tampa Dievo Dvasia . Nes tik ji turi tikrą ir realų planą , kaip šią gyvybę apsaugoti ir išnešioti per žemiško gyvenimo audras , kad ji atpažintų savyje ( MANE TĖVĄ ) , kuris iš meilės šiam žemiškam vaikui įkalino save šiame žmoguje , turėdamas viltį pažadinti , apšviesti šį protą dieviškam pažinimui , meilei ir išminčiai . Tai čia parašiau dėl tikėjimo . Dabar dėl netikėjimo . Kaip
NSO: Карл Ренц ''Нет ничего более негативного, чем позитивное мышление'' http://fictionbook.ru/author/karl_renc/prosto_glotok_kofe_ili_besposhadnaya_milost/read_online.html?page=7#part_2497
emipetras: Mielas Nepažystamos Sistemos Objekte , tavo įkelta rusiška svetainė ir patalpintas dialogas , tik dar kartą patvirtina įvairiausiais rakursais atsiveriančią žmogaus pasąmonę , kurioje pilna įdėjų , fantazijų , filosofijų ir dievų . Visa tai iš pasąmonės ir visa tai žmogiškai labai žavinga ir talentinga , tačiau nėra asmenybės ryšio su Dievo Tėvo asmenybe . Visa gyvenimo prasmė , visa žmogaus sielos ir dvasios nemirtingumo prasmė yra asmenybės ir tapatybės vientisume , per visus amžių amžius ir visatų visatas , jeigu dvasioje žmogus to nemato , nejaučia ir nenori suprasti , tai kitoks egzistencijos būvis yra beprasmis .
NSO: Mielas emipetrai,kas visgi kalba fantazijomis arba koncepcijomis.Abu mes zinome tai tu.Nuorodoi, nusvites pasakoja apie patirti apie, tegul jo, tikrove,nors panasai kalba visi nusvitusieji.Tu gi laikaisi asmenybes idejos,pateiki uz gryna piniga.NT yra mokama saugoti siela.Ten, Jezus,nieko nesake apie asmenybe.Ir iki uk,neabejoju,tu net nemastei apie asmenybe.Idomu tai,kad nei sielos nei asmenybes niekas nemate,tai tik idejos.Kalbant apie prasme,kokia prasme amzinai tobuleti,nors su simtais asmeniais dievas?Jos nera! Kokia prasmes prasme? Prasme reikalinga iliuziniam "as",jis tikrovei reikalingas kaip suniui penkta koja.Save bandoma iprasminti darbais,nes tik tada pasijauciami verte,buvimas,dziaugsmas,priesingu atveju jautiesi esas niekas,lyg neegzistuotum.Tai proto triukai,del nezinojimo savo esates.Pagalvok apie tai
emipetras: Supranti gerb NSO , mane užkabina tai , kad Dievas Tėvas yra grynoji dvasia , kurios taip pat niekas nematė ir nepačiupinėjo , tačiau visi senovės ir Urantijos apreiškimai liūdija apie vieną Dievą kaip Dievą Kūrėją , kurio išminties , gerumo ir meilės akto sintezėje atsirado Visata , arba kitais , urantiškais žodžiais kalbant milijardai Visatų . Ir tai , kad yra Kūrėjas ir tai , kad yra sukurta VISATA , tai mes matome ir suprantame savo penkiais pojūčiais , per ištisą loginio proto grandinę , o štai šeštuoju dvasiniu pojūčiu , įtikėjimo pojūčiu , mes pajaučiame Dievo Tėvo Dvasią ir plius savo proto logika tai patvirtiname . Dievas Kūrėjas savo kūriniją veda prie sąmoningo savosios evoliucijos supratimo . Dievui nereikalingi plaukiojantys be prasmės individai , neasmeniai ir neasmenybės . Dievas TĖVAS Kūrėjas yra Dvasia , tačiau tuo pačiu asmenybė , pilna to žodžio prasme , nes tik asmenybės sugeba kurti , protauti ir mylėti . Dievas Tėvas pats būdamas DVASIA - asmenybė , savosios kūrinijos kūrinius , šiuo atveju mus žmones protingus , protu apdovanotus kūrinius , taip pat apdovanoja plius dar ir asmenybe , tai yra unikalia ir vienintele visoje KŪRINIJOJE asmenybe , kuri yra vienintelė ir nepakartojama per visą kosmosą . Taip , gal būt , Dievas Tėvas žaidžia savo dievišką žaidimą , tačiau žmogui turinčiam protą ir sąmonę šis žaidimas duoda prasmę tikėti , kad esi Dievo asmenybės globojamas su tikslu , kad kažkada tapsi tikrąją grYnąja dvasia su visais asmenybės požymiais , tokiais pat , arba panašias kaip ir KŪRĖJAS , tuo pačiu liksi per amžius sąmoninga protaujanti dvasia asmenybė . Argi tai nepatrauklus planas , argi tai kertasi su mūsų žmogišku protu ? O su kokiu kitu protu mes galėtume išsiaiškinti savo sąmonę ir savo mintis , jeigu ne savo protu , plius dar ir dieviškosios dvasios apdovanotu ir sustiprintu protu , nes Visatos Motina Dvasia yra tuo pačiu ir kosminė išmintis ir kosminis protas , nuo to paties Dievo Tėvo .
VaidasVDS : Tai proto triukai,dėl nežinojimo savo esaties. Va nušvitimai ir yra patys tikriausi proto triukai, kuomet į protą pradeda tyliai "įsijungti" Dieviškasis Minčių Derintojas. Žmogus pradeda švisti, ir vis niekaip negali suprasti, kur čia jis pats, kur tas Dievas, kur čia jo mintys, kur Dievo. Ir pradeda "nušvitęs" skelbti savo tiesą kaip Dievo, o Dievo, kaip savo, o kartais ir tiesą pasako, tuo sužavėdamas jo besiklausančius ir juos užburdamas. Taip gimsta sektos, sektelės, religiniai judėjimai, religijos ir pan. Pasaulis ir jo gyventojai, taip pat ir tam tikri "nušvitusieji" taip ir beklajotų savo pasąmonės labirintuose, kaip akli kačiukai, jei ne Urantijos Knyga, kuri visus "nušvitimus" sustato į savo vietas. Bet tam, kad žmogus sugebėtų sustatyti "nušvitimus" į savo vietas jis turi turėti idealų proto ir dvasios balansą. Štai čia susiduriame su dar viena problema, nes tokio idealaus balanso joks žmogus neturi, jis tik gali priartėti ar nutolti nuo šio balanso. Juk žmogus vis tik yra ribinis ir "egzistuoja milžiniška bedugnė tarp to, kas yra žmogiška ir kas yra dieviška, tarp žmogaus ir Dievo". Ir dar viena citata: Ribinio tvarinio nesugebėjimas priartėti prie begalinio Tėvo yra ne dėl to, jog Tėvas laikosi nuošaliai, bet dėl sutvertų būtybių ribiškumo ir materialių apribojimų. Dvasinio skirtumo tarp visatos egzistencijos aukščiausiosios asmenybės ir sutvertų protingų būtybių žemesniųjų kategorijų bedugnė yra nesuvokiama. Jeigu būtų įmanoma žemesniųjų kategorijų protingas būtybes akimirksniu nugabenti betarpiškai prieš patį Tėvą, tai jos nesuprastų, jog yra tenai. Jos lygiai taip pat ten nieko nesuvoktų apie Visuotinio Tėvo buvimą, kaip nesuvokia ir dabar. Taigi realus "nušvitimas" mums ribiniams tvariniams yra neįmanomas, tačiau vieni vis bando apsimetinėti "nušvitusiais", kitus drasko vidinis ego, kad jis vis tiek, net ir būdamas ribinis, savo protu beveik gali prilygti Dievui, kitus vadindami fantazuotojais. Brangieji, visi mes esame fantazuotojai, nes vis dar negalime ir negalėsime suvokti tikrosios realybės. Bet fantazuoti mums reikia, nes tai judėjimo pirmyn kelias. Fantazuokime drauge, bet neįžeidinėkime kitų...
Urantas: VaidasVDS rašo: Taigi realus "nušvitimas" mums ribiniams tvariniams yra neįmanomas, Kaip tu tai nustatei? Tik iš knygos?
NSO: Petrai,visu pirma tokio pojucio kaip "itikejimas" bent jau pasiremiant uk,nera.Tai algimantinio, tamsaus proto ismislas.Yra tikejimas po teisybei.Visu antra,tu,asmeniskai nezinai,ka tas dievas nori,kas jam reikalinga,kas nebe,nei kur jis veda ir t.t.Taip,planas o tiksliau IDEJA yra patraukli,bet tai tik ideja,kuri remiasi tavo tikejimu.Protas tau duotas ne vien tikejimui,bet labiau supratimui pagristu praktika.Dabar svajoji,teoretizuoji ir kas is to.Na,gerai pasijunti,gauni ikvepima,bet tikru ziniu,apart svajoniu neturi ,kaip neturejai iki uk atradimo,juk taip!. Abu mes zinome,kad sitos svajones peni musu ego,musu zmogiskaji,materialuji "as",kurio, net pagal uk, turi buti atsikratoma.Kazkur buvo citata apie tai...Daryk isvadas/ Dabar Vaidai,naaa braliukai pavareiii....kaip nuo pecio nukrites.Nezinojau,kad esi toxs nusvitimo specialistas.UK pavdziui apie ji nerasoma,tad is kur sita info nesunkiai galima nuspeti.Ar tai pasamoninis srautas,spresk pats,as ir taip matau,zemiau kritikos.
Simas: žemiau kritikos tavo išvedžiojimai, kuki-nso:D tu irgi peni savo ego-vis tą patį per tą patį čia 'varinėji'-protas tik protas tavo dievas NSO rašo: Petrai,visu pirma tokio pojucio kaip "itikejimas" bent jau pasiremiant uk,nera kaip tu gali spęsti apie kitų pojūčius? aprašyk savo, o mes analizuosim yra tokie ar ne, gerai? :D matau, smarkiai kenti nuo savo ego ir vis mokais jo atsikratyti, bet žinok, abejoju ar pavyks, nes pirmiau reikės atsikratyti savo proto:D
NSO: Todel,kad tik per proto sviesinima imanoma pazanga o ir nusvitimas,galiu kartoti,kol pragaras atsals,va ir jusu mylimas ambasadorius ta pati sneka,galima tai pavadinti proto sudvasinimu,nesvarbu,faktas tas,kad protas yra tas instrumentas,kuri turime derinti budami cia.Simai,pagal uk "tikejimas" yra tas islikimui butinas proto atributas,pats zinai.
Simas: neskaitau ambasadoriaus, kuki, savo protą turiu:D tik galvoju, kodėl jis nesiprašo šviesinamas ar dvasinamas. va kokią turiu problemą:D tegul savo darbą dirba md, juo pasitikiu nuo to laiko kai pastudinau uk
NSO: Pats tu kuki, md tokia pat ideja kaip siela ar asmenybe,butu parasyta,kad tarkim,uzpakalyje gyvena md,tiketum ir tuo,nieko gero
Cezaris Teruelis: Simą suprantu, o va, NSO blefuoja arba tegul paaiškina, kaip jis savo PROTĄ ŠVIESINA. Kai jis pats savo kailiu patirs ką tai reiškia, nustos ironizuoti, bet kam neduota <TIKĖTI, o tik PROTAUTI> manau, jokie nušvitimai nepadės. NSO ar Kukai (koks skirtumas) kas tu esi - gyvulys, paukštis ar žmogiškoji asmenybė, kurią, jei neblefuotum čia, galėčiau net pabandyti apibūdinti
NSO: Buciau dekingas jeigu nieko man neprimetinetumei .Proto sviesinimas reiskia darbas su iliuziniais suvokimais,nuostatomis,tikejimais taip pleciant samoninguma.Darbas su savimi vienu zodziu.Auksiau rasei,jog as kenciu nuo ego,na,visi mes kenciame nuo ego,sukames sansaros arba kanciu rate.Kenciame nuo neteisingu,neatitinkanciu tikrove nuostatu,kuriu saknxs yra saves, klaidingas suvokimas.Ta svarbu,bent teoriskai suprasti,tik po to rasis noras imtis praktikos,lipti is iliuzijos.Ar atsakiau i tamstos klausima?
Cezaris Teruelis: Dėkui, VaidaiVDS, tu UK specas, tą visi žinom, be tavęs šis forumas būtų buožgalvių pliurpalynė, na, bala, vnž. o dabar atsakau NSO NSO rašo: Auksiau rasei,jog as kenciu nuo ego,na,visi mes kenciame nuo ego,sukames sansaros arba kanciu rate.Kenciame nuo neteisingu,neatitinkanciu tikrove nuostatu,kuriu saknxs yra saves, klaidingas suvokimas. nekalbėk už visus, brolau, manęs pavz. nekankina joks ego, nesijaučiu esąs jokiame sansaros (kančių) rate. Kažin kodėl? Gal per bukas esu? O gal gyvenu iliuzijoje, iš kurios išlipti, imtis kažkokių praktikų dar nepriaugęs? O gal realiai priimu pasaulį, aplinkinius ir save tokius, kokius suprantu ir jaučiu?.. Šis gyvenimas mane tenkina, jaučiuosi jame atlikęs beveik visas savąsias priedermes, mirties nebijau. Tai kur čia "šuo pakastas "
Rimantas: Cezaris Teruelis rašo: Kažin kodėl? Gal per bukas esu? O gal gyvenu iliuzijoje, iš kurios išlipti, imtis kažkokių praktikų dar nepriaugęs? O gal realiai priimu pasaulį, aplinkinius ir save tokius, kokius suprantu ir jaučiu?.. Šis gyvenimas mane tenkina, jaučiuosi jame atlikęs beveik visas savąsias priedermes, mirties nebijau. Tai kur čia "šuo pakastas " Paprasčiausiai kiekvienam yra pagal tikėjimą. Vienas yra patenkintas savo gyvenimu, o kitas ką beturėtų, jam vis mažai ir jaučiasi jis labai nekaip, nors palyginus ne taip jau blogai jam. Įdomiausia yra tai, kad Dievas su abiem sutinka ir duoda jiems taip, kaip jie galvoja.
VaidasVDS : Cezari T, tikėti ar įtikėti (vis tik tai geras terminas) duota yra visiems. Tik kai kurie, garbinantys savo ego, niekaip tam pasiduoti nenori. Diskusijai apie šventumą ar nušvitimus labai tinka Jėzaus pamokymai Natanieliui: “Natanieli, tu teisingai nusprendei; aš nelaikau Raštų tuo, kuo juos laiko rabinai. Aš tikrai pasikalbėsiu su tavimi apie šituos dalykus, su sąlyga, kad tu apie tai nieko nepasakosi savo sielos broliams, kurie nevisi yra pasirengę tam, jog priimtų šitą mokymą. Mozės įstatymo žodžių ir Raštų mokymų iki Abraomo nebuvo. Tiktai pastaraisiais laikais Raštai iš tiesų buvo surinkti draugėn, kokius juos turime dabar. Nors juose yra tai, kas yra geriausia iš žydų tautos aukščiausių minčių ir troškimų, bet juose taip pat yra ir didelė dalis to, kas visiškai neišreiškia Tėvo danguje charakterio ir mokymų; dėl to iš tų geresniųjų mokymų aš turiu pasirinkti tas tiesas, kurios turi būti surinktos karalystės evangelijai. “Šiuos raštus sukūrė žmonės, kai kurie iš jų buvo šventi žmonės, kiti gi nebuvo tokie šventi. Šitų knygų mokymai išreiškia tų laikų, kada jie atsirado, pažiūrį ir apsišvietimo laipsnį. Kaip tiesos atskleidimas, pastarieji yra patikimesni už ankstesniuosius. Raštai yra klaidingi ir juos visus sukūrė žmonės, bet nepadaryk klaidos, jie iš tiesų sudaro religinės išminties ir dvasinės tiesos geriausią rinkinį, kokį tik būtų galima šiuo metu surasti visame pasaulyje. “Didelė dalis tų knygų nebuvo parašytos tų žmonių, kurių vardus jos turi, bet tai jokiu būdu nesumenkina jose išreikštų tiesų vertės. Jeigu Jonos istorija nebūtų faktas, net jeigu Jona niekada ir nebūtų gyvenęs, vis tiek šito pasakojimo gilumė tiesa, Dievo meilė Nainvehui ir vadinamiesiems stabmeldžiams, būtų nemažiau brangi visiems tiems, kurie myli savo [1768]▼ bičiulius žmones. Raštai yra šventi, nes jie pateikia žmonių, kurie ieškojo Dievo, mintis ir veiksmus, ir kurie šituose raštuose paliko užrašytas savo aukščiausias sampratas apie teisumą, tiesą, ir šventumą. Raštuose yra daug to, kas yra tiesa, labai daug, bet savo dabartinio mokymo šviesoje, tu žinai, jog raštuose taip pat yra ir daug to, kas suteikia neteisingą sampratą apie Tėvą danguje, tą mylintį Dievą, kurį aš atėjau atskleisti visiems pasauliams. “Natanieli, niekada neleisk sau patikėti nė vieną akimirką tokiais Raštų įrašais, kurie sako, jog meilės Dievas tavo protėviams liepė eiti į mūšį, kad išžudytų visus savo priešus – vyrus, moteris, ir vaikus. Tokie įrašai yra žmonių, nelabai šventų žmonių, žodžiai, ir jie nėra Dievo žodis. Raštai visada atspindėjo, ir visada atspindės, intelektualų, moralinį, ir dvasinį statusą tų, kurie juos sukuria. Argi tu nepastebėjai, kad sampratos apie Jahvę auga savo grožiu ir šlove, kada jas savo įrašuose pateikia vis nauji pranašai, pradedant Samueliu ir baigiant Isaju? Ir tu turėtum prisiminti, jog Raštai yra skirti religiniam mokymui ir dvasiniam vadovavimui. Jie nėra nei istorikų, nei filosofų darbai.
NSO: Arba supranti arba ne.Turi ir tu egosamone,Terueli,nepyk,matomai nepriaugei dar,bet kaip sakoma ateis laikas bus ir vaikas./ Vaidai,kur "tavo" citatoi minima apie nusvitima? Mielai paskaityciau,bet kaip jau rasiau uk apie tai "tyli".
NSO: Terueli,suo pakastas klaidingame savo penkiu pojuciu teikiamos info interpretavime
Cezaris Teruelis: NSO rašo: Terueli,suo pakastas klaidingame savo penkiu pojuciu teikiamos info interpretavime Teisus esi, NSO nors tave čia baigia nuskalpuot, žiūriu. Išvertus į žmonių kalbą: vidiniame žmogaus patyrime, protas yra sujungtas su materija. Objektyvaus pasaulio savybėms veikiant žmogaus jutimo organus, sujaudinami atitinkami galvos smegenų centrai, iš čia kyla suvokimas - įprasminta įvairių pojūčių sintezė, pasaulio savybių atspindys. Jei kažkur įvyksta "nestykovka‘"– trūksta jungties, va, ir prasideda visos bėdos. Žmonės pavargsta ne tame, kame gyvena, o todėl, kad nemoka įvertinti to, ką turi. Iš čia visos tos sansaros, karmos etc. Gal ir klystu, bet taip vokiu bent dabar
VaidasVDS : Koks skirtumas, kaip kas ką vadina: nušvitimu ar šventumu? Kam tas bukas susiskirstymas reikalingas? Va pas mus šventieji, o pas mus va štai nušvitę? Kas gi suteikia tuos statusus? Žmonės ir patys sau? Ar tarsi jiems pakužda balsai: tu esi nušvitęs, tu šventasis, tu pats pačiausias? Beje pats pačiausias, jei toks būtų, tikrai nesipuikuotų savo statusu, iš jo darbų ir darbo rezultatų būtų viskas aišku: Artimumo su dieviškuoju Derintoju įrodymą sudaro vien tik dvasinių vaisių, duodamų individualaus tikinčiojo gyvenimo patyrime, pobūdis ir kiekis. "Iš jų vaisių tikrai pažinsite juos." Kalbant apie šventumą ar nušvitimą galima pasitelkti ir tam tikrą vidurį - šventą įtaką, kurią skleidžia visur esanti Begalinė Dvasia: Begalinė Dvasia yra buvimas visatoje, amžinas veiksmas, kosminė galia, šventa įtaka, ir visuotinis protas; ji yra visa tai ir be galo daugiau, bet ji taip pat yra tikra ir dieviška asmenybė. Begalinė Dvasia, Trečiasis Dievybės Asmuo, turi visus požymius, kuriuos jūs siejate su asmenybe. Ši Dvasia yra ap¬dovanota absoliučiu protu: "Dvasia ieško visų dalykų, net Dievo giluminių dalykų." Ši Dvasia yra apdovanota ne tiktai protu, bet taip pat ir valia. Apie jos dovanų suteikimą yra užrašyta: "Bet visa tai padaro viena ir ta pati Dvasia, paskirstydama kiekvienam žmogui atskirai ir kaip ji nori." Beje toks nušvitimas, kurį čia demonstruoja NSO, yra labai nepatrauklus, toks visus peraugęs, kaip ir "mūsų" ambasadorius. Gal jau tu, NSO, taip nesižemink ir palik tuos nenušvitusius ramybėje, tavo šviesa tokia akinanti, kad net ir nesuvokiama...
NSO: Visu pirma tavo ziniai,Vaidai,nusvitimas ir sventumas nera tas pats,todel yra buka juos plakti i kruva.Bandai uz ausu kazka pritempti is uk,bet vis pro sona.Tu paprasiausiai nesupranti, verciau patyletum nei nesamones skleides.
emipetras: Taip , taip ir aš pritariu , kad išnešimas į diskusiją , į dialogą Rytietiškų terminų , visada apsunkina krikščioniško mentaliteto asmenybes . NSO arba Kukai , tavo dvasinės žinios ir nušvytimas tikriausiai yra labai gražus ir teisingas , bet Urantijos knyga į visą Kūriniją žvelgia daugiau per krikščionišką prizmę , gal todėl , kad žmonės praeitame amžiuje gaunantys urantiškus apreiškimus buvo krikščioniško mentaliteto , o ne budistinio , krišnaistinio ar įslamiško tikėjimo . Aš tikrai nenoriu sumenkinti labai turingos ir dvasingos rytietiškos religijos ir visų jos srovių srovelių , bet per krikščionišką prizmę žiūrint į VISATĄ , mes galime pamatyti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų , kaip pasaulių ir žmonijos Kūrėją , kaip Dievo Tėvo Sūnų Kūrėją , kuris VISATOJE užima vietinio Dievo vietą . Ir tai yra labai aišku ir logiška . Nukreipimas savo minčių į skrupulingą savosios egoistinės prigimties analizavimą iškreipia mūsų sielą į šunkelius . Visi žinome , kad mes esame ne tobulybės , bet Dievui Tėvui ir nereikia vunderkindų . Dievas davė visapusišką valią , jeigu būtų norėjęs galėjo ir apriboti tą mūsų valią . Žmogiškos sielos tobulėjimas numatytas ateities 570 - yje dvasinių - morontinių pasaulių , kuriuos visus turėsime aplankyti , pagyventi ir vis darysimės artimi tobulybei tiek dvasinei , tiek ir proto išminčiai . Tačiau čia Žemėje laisvos valios turėjimas dar nereiškia , kad žmogus gali daryti visokius gyvuliškus ir dar baisesnius darbus . Anaiptol , laisva valia duota džiaugsmui ir kūrybai , o ne savo ego taršymui . Žinoma , neprieštarauju , reikia tuos žmogiškosios esybės gyvuliškus ego perdirbti , bet juk didžioji žmogaus kūno evoliucija , tame tarpe ir protas , tik per savo ego vystėsi ir tobulėjo ir toliau tobulėja , net padedant Visatos Motinai dvasiai . Taip , tikrai , kaip VAIDASVDS rašo ,, koks skirtumas nušvytimas ar šventumas . Čia tik žmonių susitarimas ''
VaidasVDS : Emili, asmeniškai aš nebuvau jokio konkretaus religinio mentaliteto iki Urantijos Knygos, nors praėjau krikščioniškas apeigas, bet pamažu domėjausi visomis religijomis, tik kad visose jose pastebėjau tai, ką Jėzus sakė Natanieliui apie raštus ir juos sukūrusius žmones. Visos religijos kažkuo buvo tikros, kažkuo netikros, netgi Jėzaus misija labai realiai abejojau, nes ir ji buvo smarkiai iškraipyta. Pats apie save galvojau, mastau kažkaip keistai, elgiuosi kažkaip keistai, bet kitaip elgtis nenoriu, nors niekaip pats sau protu negaliu paaiškinti, kodėl. O po to sekė Urantijos Knygos atradimas, kuri sudėliojo viską į savo vietas. Ji patvirtino visas mano nuojautas bei padėjo pataisyti esamas nesuvokimo spragas, o vėliau sekę asmeniniai patyrimai patvirtino, kad tai ta tiesa, kurios ir ieškojau visą gyvenimą. Tegul kiti bando nušvisti labiau nei Saulės, o aš nusprendžiau pabūti žvakele šiame pasaulyje, turinčia potencialą siekti tobulumo, kurį mes išvystysime tik perėję daugybę patyrimų, bet jau ne šiame pasaulyje. Mano patyrimai man pačiam akivaizdžiai įrodė Dievo egzistavimą ir nuostabų veikimą, bet kartu aš puikiai suvokiu, kad tai yra tik mano paties patyrimai ir tą įrodyti kitam žmogui - tai tas pats, kaip mokslui įrodyti Dievo egzistavimą... Kiti tegul gyvena savo iliuzijose, man asmeniškai tai netrukdo, tačiau aš vis tik nenorėčiau, kad "iliuzionistai" gal ir nepiktavališkai klaidintų žmones. Tikrai buka yra aukštinti save, neduok Dieve niekam tik tokio nušvitimo...
NSO: Kad jus zinotumete,kaip grybaujate,kartoju sventumas eina iki nusvitimo ir nera skirtumo kokiai religijai priklausai,siekiamybe ta pati,tik kai kas bando vaizduoti savo ypatinga kelia.Tai ego triukai.Petrai tie tobulejimai yra egoistiniai,dvasiskai dauguma paprasiausi degradave ubagai.Laisvos valios nerasta.Vienu zodziu,tamsumas,paaugsite ir suprasite,aukite, kolkas.
Mahant: NSO,ateik i musu foruma,matau pazenges esi,tikrai neipirsi kitiems kas auksiau suvokimo ribu.
Gilė: Mahant rašo: tikrai neipirsi kitiems kas auksiau suvokimo ribu. tegul kiekvienas renkasi, kas jam artimiau, nėra jokio reikalo kažkam piršti, juolab kažką, kas 'aukščiau už suvokimo ribų'
VaidasVDS : Va štai Mahant iš karto matosi, kad yra nušvitęs aukščiausiu lygiu, tad NSO paklausyk jo patarimo, nes iš pirmo žvilgsnio jis tikrai atrodo išmintingesnis už tave :)
NSO: Aciu uz komplimenta Mahant,tik nuorodos i foruma truksta./Vaidai,na kam tu spurdi kaip pagautas zuveliokas.Ko tikiesi su tuomis citatomis ne i tema pasiekti,a? Juokinga,negaliu i tave rimtai ziureti.
Gilė: VaidasVDS rašo: Tegul kiti bando nušvisti labiau nei Saulės, o aš nusprendžiau pabūti žvakele šiame pasaulyje
VaidasVDS : NSO, gali skleistis čia: http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/806365.502-=%28815467554 arba nušvisti čia: http://forumas.veducentras.lt/ Sėkmės tavo akinančioje šviesoje...
emipetras: Labas Vaidai VDS , Taip , iš tiesų tai tik egoistinio principo reikalas , kaip pavadinsime savo dvasinį lygį - nušvitimu ar nukryžiavimu , ar šventumo ekstaze . Viso labo tai tik mūsų proto ir sielos tam tikrų būsenų pavadinimas ir plius savo paties būsena , kurią pažysta tik pats šventasis . Pasauliui visi šventieji ir nušvitę turi demonstruoti savo išskirtinį gyvenimą ir buvimą tame gyvenime . Tai žmonės ne tik dvasingi , bet ir propoguojantys tam tikrą savo dvasingumo ritualą arba charakterį , tuo išreiškiantys save kaip skirtumą tarp dvasios ir pasaulio . Man visada patiko Biblija ir Naujasis Testamentas , kuriuose labai aiškiai parašyta kas yra kas , na o atsiradus Urantijos knygai , visa tai tik dar labiau buvo išryškinta . Taigi mielieji , mes kiekvienas per savo gyvenimą gauname savo asmeninį nušvytimą ir šis nušvytumas gali net nesutapti nei su Kuko , nei su Mataušo nušvytimu , kiekvienam savo vidinė saulutė vis kitaip šviečia , tai ir yra uindividualybė , bet nebūtinai priešingybė . Visų dievybių mokymai ir tikslas sukviesti į draugystę žmones , į tikėjimą vienu Dievu su visomis savo tikėjimo individualybėmis ir neužsiaukštinti vienam prieš kitą , nei su savio mokymais , nei su savo religijomis . Štai kur tikėjimo ir nušvytimo paslaptis , kurios mokina siekti mus žmones , visos dievybės . Jeigu mokina kitaip , visa tai ne nuo DIEVO TĖVO .
NSO: Suo loja o karavanas eina.Terueli,galima ir susitaikyti su kaip yra,bet ego,materialuji as tas nepadeda iveikti.Susitaikes,ego tiesiog gudriai prisitaiko ir toliau lieka.Mes visu pirma, neteisingai interpretuojame save,savo "as" pajautima klaidingai asocijodami su kuno pajutimu.Paklausk saves: kaip as save suvokiu ir i ka atsiremia saves pajautimas...?nuo cia visos karmos,karma egzistuoja materialiajam as,issilaisvinimas yra supratime kaip yra,todel nusvitusiam ji jau nebegalioja.Vienu zodziu vien susitaikyti "nekanajet",butina suprasti,tada protas issilaisvina is iliuziju ir kanciu. /
NSO: Apgailestauju Vaidai,bet tavo pageidavimo patenkinti negaliu.Nusprendziau dar pabuti,sakau gal rasi uk ka apie nusvitima.Svarbu nenuleisk ranku./ Emipetrai,proto busenos keiciasi,nusvitimas nera busena,tai iki visu busenu.Individualybe, kaip tik yra kanciu priezastys,manimas,kad esi kazkokia uzsikonservavusi siela, atskirta nuo visumos.Tai liuciferio kelias ir tu jame stipriai iklimpes
NSO: Terueli,jei kritiskai ziureti i penkius pojucius ir jais pasitiketi negali,akis viska nemato,ausis taip pat negirdi tobulai,uosle,lietimas,ragavimas vel subjektyvu, ka tu istikruju,objektyvei zinai?
Aimas: man tai atrodo, ego yra varomoji jega, jo deka norime viska zinoti, kazko siekti. ka pasauliui dave jogai? ar nors vienas gavo Nobelio premija? nezinau, kaip kiti, bet savo 'as' pajautima netapatinu su kuno pajautimu, kaip mano mama sako-kunui mano 60, o as esu 20-30 metu:D o man 29 ir taip jauciuosi, sens tik kunas, o siela, dvasia, samone, psichika gal tik tobules, vistysis, jei nedegraduosiu :DDD
VaidasVDS : NSO, kažkada Kernagis dainavo: "pikti kenkėjai budi tundroj" :)
Cezaris Teruelis: Žinoma, žmogus neuodžia kaip šuo, nemato kaip erelis, bet čia jau pretenzijos tiems eksperimentatoriams, kurie mus kūrė Esam ribiniai sutvėrimai, bet turim protą, kurio dėka žmonija sukūrė mikroskopus ir teleskopus, foto ir kino aparatūrą, lėktuvus ir kosminius aparatus, tad toli pralenkėm erelius... Ar kam trūksta šuns uoslės ar vilko klausos? Man tai ne. Esu žmogus ir tuom patenkintas, geriau nei kokiu uodu būti, kurį imtumėt ir delnu pritrėkštumėt. Kol iš savo kūno neišlysim, tol viską subjektyviai ir suvoksim, taip manau. Objektyviai (?) galim tik mėgint pafilosofuot... O jei NSO mėgsta medituoti, nirvaną gaudyt, trokšta nušvist, linkiu tik sėkmės
NSO: Aimai,kazin kur tas atsitapatinimas dingtu,kai maldautum,kai tau pjautu,tarkim ranka ar birka?/ Vaidai,Kernagis pajuokavo,tundroi gyvena draugiski eskimai,kurie net zmona dalijasi./ Cezari,aparatai irgi riboti ir kaip jau nustate fizikai,visada itakuojami stebetoju,tad tokia ir info,be to,tu vistiek suvoki pasauli per savo pojucius,net tu aparatu info,itari,isminciau D
NSO: Cezari,kadangi tau taip jau gerai,ka tada cia ieskai,kazka meluoji
Cezaris Teruelis: Čia aš pabendrauju, va, kad ir su varna ar tavim, kuriam taip blogai, kad "svajoja" apie antžmogio savybes viską suprasti ir pajusti objektyviai, o jei rimtai, tai kartas nuo karto paskaitinėju 5 apreiškimą ir įdomu, ką kiti apie jį mąsto. Žinoma, kad aparatai riboti, bet vis tobulinami. Prieš kiek metų į kosmosą iškėlė hubble telescope? 1990 balandžio 24 08:33:51. O kas dar bus po 20 metų? .. Ruošiasi Marsan skristi, meldžiu Dievą, kad sulaukčiau reportažo iš ten. O tu? Žinai, aš irgi nesijaučiu turintis tiek metų, kiek pase užrašyta, reikės prašyti Aimo, kad su mama supažindintų. Kai Aimui ką nors pjaus, jei pjaus, gal nepaklius teroristams, tai duos narkozę, nors asmeniškai ir nežinau, kas tas yra, nes nieko iki šiol dar nepjovė. Tu geriau mums apie nirvaną papasakok, koks tas jausmas, nes nuo proto tada "lyg ir nušoki" ar ne? Bet kas tada pojūčius fiksuoja, jei smegenų veiklą sustabdai? Ar kažką ne taip suprantu? Būk drūtas
NSO: Apie nirvana paklausk buddos
Cezaris Teruelis: NSO rašo: Apie nirvana paklausk buddos Kai tik jį sutiksiu, būtinai Nors maniau, kad pats papasakosi, gaila, ilgai teks laukti, nors kas žino, kartais kelias iki ten "kainuoja" tik 1 s. Nėra už ką, Aimai, taip ir pamaniau, kad nesuprasi NSO vintukrasų
Aimas: dekoju Cezariui už atsakyma NSO. nesupratau ko jis ten man linkejo apie atsitapatinima. kai tau liudna, NSO, kai del ko nors nerimauji, ar skauda kuria nors kuno vieta? juk jauti tai kazkur viduje, neapsakomoje vietoje. senesni zmones taip ir sako 'sunku ant dusios'..
NSO: :)Dvasine pazanga matuojama vidine ramybe-ant kiek samone ar protas islieka atsitapatinus,nepajudinamai rami ir skaidri net sunkiausiomis akimirkomis.Tau "sunku ant dusios",nes susitapatini su skausmu o pries tai su kunu-kuno energijos komplikuojasi,manai tai tu ar tavo dalis skauda,reiskia blogai,nuo minties,kad tau yra blogai randasi negatyvi,nerami proto busena,dar cia skausmo neigimas kazkaip negerumu prideda,nepamenu,vienu zodziu,vis dar rasta susitapatinimo
Aimas: yra zmoniu su dvasine ramybe tik abejociau ar jie girdejo apie proto atsitapatinima nuo kuno:D viena mintis apie bloguma iškviecia kita minti, ta norejai pasakyti? tai cia tavo patirimai ar perkaityti?
emipetras: Mieli dvasiniai vartotojai , štai aš jums įkeliu tokį Urantijos knygos fragmentą , kuris man labai patiko , kai aš bandžiau aiškintis apie mūsų žmogiškojo proto veikimą . Šis paaiškinimas man davė nemažai aiškumo , kaip dirba mūsų materialus protas . /-------------------------------------------------/ Kosminio proto visuose asmenybės susivienijimuose egzistuoja tokia savybė, kurią būtų galima pavadinti "reagavimu į tikrovę." Būtent šitoji valinių tvarinių visuotinė kosminė dovana gelbsti juos, kad jie netaptų mokslo, filosofijos, ir religijos pateikiamų apriorinių prielaidų bejėgėmis aukomis. Šitas kosminio proto jautrumas tikrovei reaguoja į tam tikrus tikrovės aspektus lygiai taip, kaip energija-materija reaguoja į gravitaciją. Būtų dar teisingiau sakyti, jog šitos viršmaterialios realybės šitaip reaguoja į kosmoso protą. Kosminis protas nuolat reaguoja (atpažįsta reagavimą) visatos tikrovės trimis lygiais. Šitie reagavimai yra savaime akivaizdūs aiškiai samprotaujantiems ir giliai mąstantiems protams. Šitie tikrovės lygiai yra tokie: 1. Priežastingumas – fizinių pojūčių tikrovės sfera, mokslinės loginio vienodumo sferos, faktinio ir nefaktinio diferencijavimas, atspindinčios išvados, paremtos kosminiu reagavimu. Tai matematinė nevienodo kosminio vertinimo forma. 2. Pareiga – tikrovės moralės sfera filosofinėje srityje, proto arena, santykinio gėrio ir blogio suvokimas. Tai yra nešališka kosminio skvarbumo forma. 3. Garbinimas – religinio patyrimo tikrovės dvasinė sfera, dieviškosios bičiulystės asmeninis įgyvendinimas, dvasinių vertybių suvokimas, amžinojo išlikimo užtikrinimas, iš Dievo tarnų statuso pakilimas į Dievo sūnų džiaugsmą ir laisvę. Tai yra pati aukščiausia kosminio proto įžvalga, kosminio skvarbumo nuolanki ir garbinanti forma. Šita mokslinė, moralinė, ir dvasinė įžvalga, šitos kosminės reakcijos, yra įgimtos kosminiam protui, kuriuo yra apdovanoti visi valiniai tvariniai. Gyvenimo patyrimas niekada nenustoja vystęs šitų trijų kosminių intuicijų; jos yra sudėtinės dalys svarstančio mąstymo savimonėje. Bet mums liūdna konstatuoti, jog tiek mažai individų Urantijoje patiria malonumą ugdydami šitas drąsias ir nepriklausomo kosminio mąstymo savybes. [192]▼ Urantijos knyga
Melkizedekas: Aimai,visi skirtingi,kazkam duota daugiau ka kitam pasiekiama tik ilgai praktikuojant.Vienas turi igimta stipruma o kitam reikia ilgai sportuoti ir t.t
Aimas: ta suprantu:D
emipetras: Dar norėjau šį bei tą pasakyti proto atžvilgiu . Daugelyje temų , bandoma sumenkinti proto buvimą . Pradeda aiškinti ir įrodinėti , kad protas yra kliuvinys į dvasingumą , nušvytimą ar kito aukštesnio dvasinio pasaulio pažinimą . Aš tai niekada taip nemaniau ir nemanysiu, jau vien dėl to , kad tie žmonės , kažkada visu savo protu ir intelektu gaudę visokią dvasinę , intelektinę ar techninę informaciją , staiga pradeda atsiriboti nuo proto . Gal būt jie nemoka aprašyti tiksliai savo psichologinių būsenų ir mano , kad nušokę nuo savo sąmonės , tarsi nueina į kitą savo būvio lauką . O aš sakau , mielieji , Dievas Aukščiausias , tai yra Dievas Tėvas , yra protas , išmintis ir meilė ir per šią Dievo asmenybės dievišką Trejybę , buvo sukurtą visa Kūrinija , su visais dvasiniais ir ribiniais kūriniais . Mes žmonės , taip pat esame apdovanoti kosminio dieviškojo proto dvasiniais fragmentais , kaip pagalbinėmis proto dvasiomis ir dieviškuoju minčių derintoju . Per mūsų fizinę žmogišką sąmonę prateka dieviškojo dvasinio proto išmintis . Ir jeigu žmogus nustoja protauti , reiškia jis nustoja ir gyventi . Visos Kūrinijos egzistencija ir evoliucija yra tik dieviškajame kosminiame prote , kurį disponuoja ir spinduliuoja į visą Kūriniją Begalinė Dvasia , per savo septynias Dasines Rojaus Dukras , kuri kiekviena iš jų , spinduliuoja į vieną kurią tai Visatą iš septynių Supervisatų , o Supervisatose , jau Vietinėse Visatose , kosminį dieviškąjį protą išspinduliuoja Vietinės Visatos Motinos Dvasios , tai yra antros kartos Dvasinės Dukrytės nuo Rojaus Begalinės Dvasios . Štai taip egzistuoja kosminis protas , kuris mažuma nuteka ir į žmogiškuosius fizinius protus . Na , nežinau , gal toliau ir neverta mąstyti ir jau reikia išjungti savo protą . Kaip jūs manote ? O reikia tik džiaugsme ir meilėje gyventi . Tačiau juk visa tai sužinojome per protą , per atitinkamus dvasinius šaltinius ; per knygas , Rąštus , per dievybes ir kitus žemiškus mokytojus . Tai kaip čia nurašysi tą žemišką protą , jeigu jis yra laidininkas dieviškojo proto . Manau , kad reikia tik viską suprasti ir ramybėje ir meilėje gyventi , ir nebus jokių problemų su savo protu .
NSO: Petrai,neteisingai supratai,taip!!!!! nevaldomas protas prikuria iliuziju ir del to kencia.Reikia ji apraminti,isvalyti.Nusvitus protas nedingsta,bet nevaldo zmogu.Net galima pasakyti: visos bedos del proto,tiksliau palaido,aptemdxto proto,kaip sake Sai-baba: Protas apriboja ir protas islaisvina.
Kipras: NSO rašo: nevaldomas protas prikuria iliuziju ir del to kencia.Reikia ji apraminti,isvalyti. ok, nso, bet kas yra tas, kuris protą apramina ir išvalo? protu valomas protas? ar padeda kokios šalutinės priemonės, pavz. muzika, pokalbiai su tave suprantančiais ar meditacija, joga, malda? kaip tu asmeniškai praktikuoji? ar tik skaitai ir kitus įtikinėji, kad tai vienintelis kelias, nes labai įtikinamai kažkas apie tai kalba ir rašo? jo, gerai pasakė kukas-trūksta praktinio patvirtinimo:D
NSO: Per supratima ateina ir sventumas ir nusvitimas,jokiu stebuklu,jeigu pati gyvenima nelaikyti stebuklu.Todel ,dvasinis kelias yra individualus procesas,uz kita negali suprasti....
emipetras: TAIP NSO , tikrai taip , per protą ateina nušvitimas . Nušvitę žmonės , kaip paprastai yra ir išmintingi . Pavyzdžiui protas gali savo galias išvystyti ir gudravime , labai gudrioje klastoje , labai klastingų žabangų paspendime , tai tokius protus aš iš tiesų priskiriu prie didžiausių ir galingiausių stabdžių , savo dvasinio AŠ vystymesi . Gal būt tai ir turi omenyje tie rašytojai , kurie labai yra nusiteikę prieš žmogaus proto veiklą .
NSO: Turbut visiems teko girdeti posaki: zmogaus ismintis dievo akyse yra beprotybe;. Tik nusvitimas,tai yra saves pazinimas,issprendzia sita dilema.Zinoma, zmogus ar zmogiste yra problemu saltinis,galima sakyti ribotas zmogaus protas ar samoningumas.Nusvites,pazines,atrades save protu mato,suvokia,zino save kaip dieva absoliuta,kaip visuma,kaip amzina,kaip meile,kaip sviesa ir daug daugiau,nes zodziais tas nenusakoma,zodziai kaip narvas.Ne veltui sakoma,- dievas nemegsta buti vadinamas vardu,visi vardai jo.Jau nebera to menkavercio zmogaus "as" ar ego ar proto ar samoningumo. Yra "ESU",netgi be as-as apriboja,sukuria netiesa- bus ir tu,mes,jie-tai galas vienybei-melas.Net zodis vienybe netinka,nes tai dualybes priesingybe,tai monolitas,vienuma be priesingybes,kaip sake Maharadzas, pries sita tikrove, deimantas kaip sviestas,tai tiesiog "ne du".Nusvitimas tai grina,niekada nesibaigianti ismintis ir tai pirma kolegos ka mes turime sekti.Visa kita yra falsas,neabejokite tuo.
NSO: Tik nusvites myli kita kaip save,nes jis mato kitame save,jam nera kito,viskas yra jis arba absoliuto ar gyvenimo pasireiskimas per formu ivairove.Tuo tarpu nenusvite,postringaujantis apie dvasine brolyste is principo negali myleti kito kaip save,bus ar daugiau ar maziau meiles negu sau,kitas,nors ir tikejimo brolis, vistiek,jis ne tu pats.Be to,mylima del savo naudos,kad papultum i roju ir pan.,kad ir kokiais graziais zodziais sita pseudo meile apvelkama
Tadas: Sveikinu nušvitusį NSO rašo: Nusvites,pazines,atrades save protu mato,suvokia,zino save kaip dieva absoliuta,kaip visuma,kaip amzina,kaip meile,kaip sviesa ir daug daugiau,nes zodziais tas nenusakoma,zodziai kaip narvas. Dar vienas analogiško nušvitimo pavyzdys, bandant išsivaduoti iš žodžių narvo: sapnas gėlėtas užmigsiu Viešpatyje – išsitiesusi kažkas su meile bitės naštą surinks nupūs ir mane akmuo prašneks mylimojo balsu, ar būsi Tu arti – žiedus surinks kas Tau pasišalinus į kvepiančią tylą... (dievas – 2010.06.02 02:54) parašyta talentingai, bet atkreipkim dėmesį, kaip pasirašyta - jei jau gebu kažką sukurti, tai esu Dievas. Paieškojus autoriaus, išaiškėja, kad tai lyg ir moteris, o gal muliažas, apgaulė – bet koks skirtumas, esame tik būsimas žemės kirminų maistas, dėliojantys žodžius, kuriuos iki tol dėliojo tūkstančiai, tik gal kitokia seka. Apie dvasingumą, nuoširdumą, meilę ir pan. specialiai nerašau nė žodžio. Būkit sveiki!
Rita: NSO rašo: Nusvitimas tai grina,niekada nesibaigianti ismintis ir tai pirma kolegos ka mes turime sekti.Visa kita yra falsas,neabejokite tuo. O aš abejoju ar NSO neserga didybės manija, kaip ir to eilėraščio autorius NSO rašo: Be to,mylima del savo naudos,kad papultum i roju ir pan.,kad ir kokiais graziais zodziais sita pseudo meile apvelkama Nesąmones rašai
NSO: Nesu nusvites,skaiciau apie tai nemazai ir turiu soki toki supratima,ar tas sunkiai suvokiama kazkam?
šaknis: :) :) :) Kukas rašo: Parasyta ir parasyta,truksta praktinio patvirtinimo
NSO: Dabar sa! As kalbu! Atsakau i klausimus is eiles: 1) Prota valo suvokejas; 2) Nesvarbu kas,svarbu pamacija; 3) Maha-yoga; 4)Ne tik; Prasom!! p.s. ir prasom nekirsinti o kalbeti nuo saves.
VaidasVDS : kalbėti nuo kalbėjimo, mąstyti nuo mąstymo, nušvisti nuo nušvitimo, išprotėti nuo išprotėjimo...
Kipras: visi keliai faini, jei pamačija suvokėjas valo protą? jei suvokėjęs - sąmonė - gal racijos ir yra.. bet kaip tada su 'Stebėtojas negali būti stebėjimo objektu; įvertinimas reikalauja, jog tas objektas, kuris yra vertinamas, turi būti tam tikru laipsniu pranokstamas, nes Sąmonės, tuo labiau savimonės, negali paaiškinti nė viena mechanistinė elektroninio asocijavimo teorija ar materialistiniai energetiniai reiškiniai. ? aš jau pats čia painiojuosi..
emipetras: MIELAS KIPRAI , negali paaiškinti ,, ne viena elektroninio asocijavimo teorija '' todėl , kad tas ,, Stebėtojas'' neturi ryšio su savo asmenybės Dvasia , tai yra , to žmogaus protas neturi sukūręs dvasinio ryšio su Dievo Tėvo Dvasios fragmentu . Tiksliau pasakius , tai mielas vaikine , yra gana liūdnas vaizdelis visoje planetoje . Čia visos gudragalviškos teorijos yra sukurtos ne bendraujant ir konsultuojantis su Dievo Dvasia , o su mechanistiniu žmogiškuoju , gyvulinės prigimties , loginiu protu , kuris neturi jokių gilesnių dvasinių įžvalgų .
LaimaIrena: Nuoširdus esi, suprantamai užrašai tai, ką mąstai, Emili. Prisipažįstu, anam forume tavęs beveik neskaitydavau, nes tarsi bandei laviruoti tarp to, ką nori pats pasakyti, ir ką, žinojai, norėjo išgirsti apaštalas, mosikuojantis dirigento lazdele. Kas dėl proto ir jo kančių, yra tokia A. Gribojedovo tragikomedija „Vargas dėl proto“... Rašai: Pavyzdžiui protas gali savo galias išvystyti ir gudravime , labai gudrioje klastoje , labai klastingų žabangų paspendime , tai tokius protus aš iš tiesų priskiriu prie didžiausių ir galingiausių stabdžių , savo dvasinio AŠ vystymesi . Esi teisus, teko susidurti. Rašai: Manau , kad reikia tik viską suprasti ir ramybėje ir meilėje gyventi , ir nebus jokių problemų su savo protu . Nereikėtų atmesti prielaidos, kad daug žmogiškųjų būtybių vargsta dėl asmenybės sutrikimų (įtarumas; jautrumas nesėkmėms; abejingumas; atsakomybės, kaltės jausmų nebuvimas; polinkis kaltinti kitus; emocinis nestabilumas; kritikos baimė; pedantiškumas; demonstratyvumas, teatrališkumas; pasinėrimas į fantazijas...) Tuomet gal ir kyla noras nuo proto - kančių šaltinio - atsitapatinti. Bet kiekvienas būdas geras, jei tik žmogui padeda. Kai kažkadaise labai seniai lankydavausi Algimanto UK skaitymuose, mačiau, kad dauguma turėjo asmenybės problemų. Bet jie bandė gelbėtis. NSO rašo: Dabar sa! As kalbu! Ką tai rodo? Manau, nebūtina įvardinti... ačiū Dievui, kad jis gelbėjasi bent joga. Ir dar: Kada vienas mirtingasis visiškai sutinka su kito bičiulio mirtingojo religine filosofija, tada tas reiškinys rodo, jog šitos dvi būtybės turėjo panašų religinį patyrimą tais klausimais, kuriems jie suteikia savo panašų filosofinį religinį aiškinimą.(UK) Auksinė išmintis, nes kitu atveju vyksta amžini ginčai, nutylėjimai, nesusikalbėjimai... Sėkmės Tau, Emili, urantų sueigoje
Aira: LaimaIrena rašai Kada vienas mirtingasis visiškai sutinka su kito bičiulio mirtingojo religine filosofija, tada tas reiškinys rodo, jog šitos dvi būtybės turėjo panašų religinį patyrimą tais klausimais, kuriems jie suteikia savo panašų filosofinį religinį aiškinimą.(UK) sutinku 100 %. išties asmenybės nepajėgios vieną kitą suprasti iki galo, nors ir turėtų kitokių panašių išgyvenimų. ir dėl asmenybės sutrikimų rašai teisingai. tik kažin, ar bent vienas žmogus jų neturi? tu, Laimairena tikriausiai galvoji, kad esi visiškai be jų?
LaimaIrena: Ne, miela Aira, negalvoju. Dėl viso pikto reikės pasitarti su psichiatru, gal ką nors ir atras
Aira: ar nebūsit įsižeidusi p. Laimairena? tikrai nenorėjau...
Aira: bet čia tema apie iliuzijas...
LaimaIrena: išsitaškius iliuzijų pursluos, kyštelkim sausą šaką prie židinio ugnies realios Gerb. Aura, čia demokratiškas forumas, visko galima klausti ir dėl nieko/visko įsižeisti arba ne
emipetras: KAS YRA ANAPUS MATOMUMO RIBOS ? Sielą ir patirtį “už kūno ribų” jau seniai bando paaiškinti ir gamtos mokslų atstovai. Fizikos Nobelio premijos laureatas Verneris Heizenbergas (Werner Heisenberg, 1901-1976) gamtos dėsnius, kuriuos laikome objektyviais ir todėl apskaičiuojamais, vertino kaip “žemiausią tikrovės sluoksnį”. Fizikas teigia, kad stebėtojas pats veikia stebimą situaciją. Paprasčiau pasakius tai reiškia: mes matome tai, ką norime matyti. Ir Albertas Einšteinas (Albert Einstein, 1879-1955) buvo įsitikinęs, kad egzistuoja nematoma realybė už laiko ir erdvės ribų. Mokslininką suglumino faktas, kad šviesą fizikai gali išmatuoti kaip daleles arba kaip bangas. Ir dar: kad ir kiek kilometrų šviesos dalelės btų nutolusios vienos nuo kitų, jos visada yra susijusios, gali sinchroniškai virsti šviesos bangomis. Šviesos savybės žavi ir fiziką prof. Markolfą Nymcą (Markolf Niemz) iš Heidelbergo: “Naudodamasi kompiuterine animacija, darbo grupė Tiubingene imitavo Einšteino reliatyvumo teoriją. Dirbtiniai vaizdai parodė, kaip mes suvoktume savo aplinką, jei judėtume beveik šviesos - 300 000 km/sek. arba milijardų km per valandą greičiu, o laikas ir erdvė tarsi sustotų. Kompiuteriu sukurtuose vaizduose matyti tamsus tunelis, o jo gale ryški šviesa. Tai man priminė pasakojimus apie klinikinę mirtį ir aš pradėjau tyrinėti”. Nymcas iškėlė drąsią hipotezę, kad siela, vos palikusi kūną, virsta šviesa. Pomirtinis gyvenimas esąs milžiniška saugykla, kurioje amžinai lieka visos sielos - visa patirta meilė ir visos įgytos žinios. Matematikas prof. Giunteris Evaldas (Guenter Ewald) iš Bochumo šia teorija nepasitenkina. Jo manymu tunelis ir šviesa yra ne tik laikinai didžiuliu greičiu skriejančios sielos optinė apgaulė: “Tai patyrę žmonės pasakoja, kad paslaptinga šviesa yra meilę skleidžiantis dydis, savotiška, neapibūdinama asmenybė”. Matematikas Evaldas jau nuo 1997 m. renka, tvarko ir komentuoja pasakojimus apie klinikinę mirtį. Jis teigia, kad šiuos reiškinius tiriant įvairiais aspektais, gaunami tarsi mozaikos akmenukai, reikalingi bendram sudėtingo fenomeno įvertinimui. Po ilgų tyrinėjimų ir apsikeitimo patirtimi su kolegomis metų prof. Evaldas neabejoja: gyvenimas po mirties yra. Dr. van Lomelis sąmonę lygina su traukos jėga. “Ji pati nėra išmatuojama, nes yra visa apimanti, kaip ir gravitacija: fizikinį poveikį išmatuoti galima, bet niekas nežino, kas ta gravitacija yra iš esmės. Taip yra ir su sąmone: galime nustatyti smegenų aktyvumą, bet ne minčių turinį. Moksliškai neįrodoma, ką tiksliai žmogus sapnuoja arba kodėl yra ką nors įsimylėjęs, nors šie fenomenai mums visiems yra pažįstami. O kiekvienas, pabuvęs ant mirties slenksčio arba turintis mistinės patirties, gerai žino, kad sąmonė nesibaigia smegenų veikla arba mirtimi”.
Cezaris Teruelis: Tibeto mirusiųjų knygoje aprašomos įvairių spalvų šviečiančios būtybės apsupančios sielą. Svarbu, kad siela nenuklystų, nenusektų paskui klaidinančią šviesą
emipetras: Taip Cezari , skaičiau šiek tiek ir aš ir labai pasibaisėjau , kad žmogus ten yra kaip marionetė , gali būti lengvai nutraukiamas , vėl atgal į naują atgimimą , vos tik sumaišysi spalvas ir šviesas ir amen , tavo kelionė ir pasibaigė į šviesos ir dvasių pasaulį . Neatpažinai šviesos ir keliauk atgal į žemė , vėl atgal į sekso aktą , kur kažkas tuo metu mylisi ir nori turėti vaikelį . Tai štai , tu stačia galva vėl atsiduri sekso sūkuryje ir jau esi potenciali nauja gyvybė . Man tai ta teorija visai nepatiko , kuri tarsi nubraukia visus dvasinius patyrimus čia žemėje , visas maldas ir visus garbinimus , o tampi priklausomas nuo kažkieno žaidžiamų žaidimo taisyklių , kaip tai - atpažink šviesą . Neatpažinai , susimovei jų atspalviuose ir keliauk vėl ten pat , iš kur atkeliavęs . Nežinau kas ją parašė , bet man geriausiai patinka Urantijos knyga , kurioje aiškiai šviesiai aprašoma , kad tik mūsų angelai Serafimai nešioja žmogaus sielą ir niekur kitur , o tiesiog į morontinio pasaulio sielų prikėlimo sales , naujam gyvenimui .
Rolka: Patinka nepatinka,kam tas rupi,yra kaip yra,spurdek nespurdejes...
emipetras: Tai dar didelis klaustukas vartotojau Rolka , ar tai tiesa ar tai fantazijos , kiekvienas tai patikrinsim asmeniškai , tačiau čia diskutuojant panašia tema , aš matau didelę spekuliaciją pomirtiniu pasauliu . Milijonai sklando versijų ir milijonai knygų prirašyta ta tema . Bet Urantijos knygos aiškinimas , man atrodo pats normaliausias . O kaip pačiam atrodo ?
Rolka: Kazkur skaiciau,kad visi tie pomirtiniu gyvenimu aprasymai ne is pirsto lauzti.Jogai visa gyvenima medituoja,kazkaip ten ieina i subtylus savo kunus,keliauja erdve isejeje is fizinio,turi visokias aiskiaregystes,ekstrasensinius gebejimus,mato trecia akimi,gyvena po kelis simtus metu,tampa nematomi ir t.t.Jie praktikai ir jie parase tas knygas o urantija su savo zmoniu sirinkimo salem po mirties, tikrai atrodo kaip akibrokstas.Zinoma,ji patrauklesne,nes nera to kanciu rato, kaip mokama rytuose,bet ar tiesa.Mano galva uk ne viska atskleista,manau visgi reinkarnacija yra, tol,kol nepadidinsi vibracijas,pamirsk apie sekancius lygius
Cezaris Teruelis: Tą knygą, kaip ir kitas, pradedant Biblija, filosofines, pasauline klasika, baigiant visokiausiais ezoteriniais skaitalais, 'nušvitusiųjų' mokymais 'vartojau' iki tol, kol atradau kietą riešutėlį Urantijos Knygą (UK). Visi rytietiški mokymai, kaip ir tau, buvo svetimi, bet kapsčiausi, kaip tas gaidys, ieškodamas grūdo. Visi pamąstom apie gyvenimo prasmę, tai tikėjausi ją atrasti, o dabar žiūriu, jau gyvenimas beveik baigiasi ir suprantu, kad ta prasmė ir yra būtent pats gyvenimas, o kas bus, kai kūnas suirs po šia žvaigžde Saule, kažkodėl visai nesirūpinu, nes bus taip, kaip turi būti ir jokios padidintos ar sumažintos vibracijos čia nepagelbės
Rolka: Bus kaip turi buti,bet gi nezinai kaip bus,tai ka aiskini,jog nepades vibracijos? Bla
Koan: beprasmiai pareiškimai ir neatsakomi klausimai :DDD
VaidasVDS : Na Koan ar Konan, pateik bent vieną Urantijos Knygos sakinį, kuris būtų nesąmonė, o tada pažiūrėsime, kas čia beprasmiška ir :DDD... Sėkmės ieškant
Koan: ne apie knygą aš, o apie kai kurių pasisakymus ir klausimus:D
emipetras: Koan'ai , ne visi ir ne visada , mes čia kibirais nešiojame išmintį ir dvasines įžvalgas . Kartais , o net ir labai dažnai , skraido deja tik lėkštos lekštelės . Prašau įsijunk ir parašyk ką nors gražaus ir išmintingo. Eikime visi kartu .
Aimas: emipetras rašo: . Kartais , o net ir labai dažnai , skraido deja tik lėkštos lekštelės . ir tegul skraido, jei joms patinka. nejau norima neoficialia cenzura ivesti? ar pastebėjot, kai visokie komentarai kitu atzvilgiu numusa nora rasyti. tuoj cia gali buti tokia tyla, kaip jakubeno forume. ar nepagalvojat? 'Gerai įsidėmėk manuosius žodžius, Natanieli, niekas, ką palietė žmogiškoji prigimtis, negali būti laikomas neklystančiu. Dieviškoji tiesa per žmogaus protą iš tikrųjų gali šviesti tolyn, bet ji visada bus gryna tik santykinai ir dieviška tik iš dalies. Tvarinys gali trokšti neklystamumo, bet tiktai Kūrėjai jį turi.'
Koan: kur kvieti eiti? o rašyti gražiai ir išmintingai, tai geriau nei rašo nobelistai, nemoku ir nesistengiu
Rolka: Ziurekite,kiekvienas mano,jog aplinkiniai tokie pat gyvi zmones kaip jis pats,ane.Klausimas: Kaip jus nusprendziate,kad kiti gyvi o ne pavdz. puikiai suderinti robotai?
Koan: beprasmiškas klausimas
Budistas: Priespaskutinis postas,grazu... http://board.buddhist.ru/showthread.php?t=6410&page=4 nu pamylau as ta budizma,blyn,einu bulviu kepti...:@
Aimas: skanaus :D ir as uzsimaniau, blyn, reikes rytoj..:D ir gerai, kad pamilai:D sveikiau ka nors myleti nei neapkesti. kai paskaiciau jakubeno f. tai atrodo kad jie ten priesiski visam krikscioniskui pasauliui ir aplamai visiems kurie nelanko tos jo 'sventoves' ir negarbina rojaus trejybes. o kuo tau budizmas patrauklesnis uz krikscionybe, hinduizma, sintoizma ar islama? o kabala domejaisi?
Budistas: Nebandziau kitu "saku",gal irgi patiktu.O budizmas patrauke logika.Ten nekvieciama tiketi,bet logiskai analizuojama kas yra kas,tai labiau ziniu kelias,puikiai tinka mastantiems.Vakar,taip analizuodamas, is tolo pajutau kazkoki viskuo stebuklinguma ir paslapti.Lygtai prasiplete samoningumas.Tikrai nuima "nevezestvo" syda budistu mokymai.Malacius D.O Jakubenas isvis baigia nuo proto nusokti,jau kur ego pleciasi,ne duok dieve.Senatves marazmai,tikrai.
Aimas: bandziau skaityti tavo nuoroda, prastai einasi, rusiskai as nelabai...logika man reikalinga darbe, norisi ko nors dvasiai:D o ar budistai ir tu mastai apie gyvenimo prasme? ar logiskai galima paaiskinti del ko mes cia gyvenam ir koks visko tikslas?
Budistas: Kiek suprantu budizmas nekisasi ten,kur neina patikrinti praktiskai ar logiskai.Tai kaip koks mokslas,kaip atsikratyti iliuzijos ir nusvisti.O mat prasme,reikalinga "as", istikruju laikanciam save kunu,bet vaizduojanciam dvasia.D Jis jos niekados neras,nes pats yra is principo netikras,iliuzinis.Trumpai drutai,viska sutvarko nusvitimas.To linkiu tau Kaledu proga D
Aimas: dekui, budiste jei ateini i urantijos k. foruma tai tau vien budizmo filosofijos neuztenka, ane? nors gal ir esi patyres nusvitimo akimirku. ar esi? man patinka ta kn. vieta Materialiame pasaulyje jūs galvojate apie kūną taip, kad jis turi dvasią, bet mes žiūrime į dvasią taip, kad ji turi kūną. Materialios akys yra iš tikrųjų iš dvasios gimusios sielos langai. Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas is patyrimo zinau, kad protas, logika dažnai klysta-statybininku statomi namai dažnai buna su defektais-patyriau asmeniskai..:D sv.Kaledu proga linkiu tavo architektui, statybininkui ir pastatui ramybes:D
Budistas: Man idomu- kitu supratimai.Taip,protas kartais klysta,taciau kiek zinau budizmas nera dogmatizuotas,jie nuolat diskutuoja su kitu "saku" atstovais.Tie mokymai duoti Budu,nusvitusio proto, lygi siolei niekas nesugebejo rasti klaidu.Anksiau netgi budavo pralaimejes disputa tapdavo nugaletojo mokiniu.Zodz,atlaikes isbandyma laiku,linkiu to ir uk,kad uz graziu zodziu fasado zydetu dar grazesne tikrove.
emipetras: IŠ SVETAINĖS ,, СОЗНАНИЕ НОВОИ ВОЛНЫ ‘‘ Labai įdomus pasakojimas , jeigu tik kas supranta rusų kalbą . Na , toks savotiškai įdomus požiūris . Aišku , tai visai ne Urantijos knyga , tačiau straipsnis vertas dėmesio . PASKATYKITE . Хранители Земли, обитатели Земли разных измерений и разных более высоких уровней осознания Духовная Иерархия Земли является Духовными Хранителями Земли. Она состоит из Вознесенных Учителей – людей Земли сумевших повысить свою частоту вибраций и вознестись на более высокий уровень. Они посвящают себя духовному развитию людей. Они охраняют нас от самоуничтожения и планету от нас самих. А так же еще множество вознесенных сущностей прошлых цивилизаций Лемурии, Гипербории, Атлантиды и нашей, пятой расы целые города которых находятся в более высоком измерении на/в нашей планете. Земля, как частица ВСЕГО СУЩЕГО или БОГА на микро (атомы, молекулы) или макро уровне (Планеты, Звезды, Галактики, Вселенные) является живым существом и имеет душу и сознание. Наша Земля имеет связь со своими обитателями, в том числе и с Людьми: Земля не может прожить без Человека и других обитателей, так же, как Человек не может прожить без необходимых бактерий обитающих и участвующих в жизненных процессах нашего организма. Таким образом, у Людей с Землей взаимовыгодное сосуществование, хотя эта связь намного сложнее. Помимо основной цели воплощения – получения опыта познания того кем вы являетесь, Человек так же является хранителем планеты, но пока он забыл об этом. Его задача, как хранителя – это защита Земли, путем выражения Любви и Уважения к Планете, поддержание изначальных высоких вибраций планеты и их увеличение, через свою Любовь. К счастью, кроме Человека, который пока частично забыл свою функцию защитника, но сейчас берет её на себя снова, на Земле существуют другие сущности-хранители, которые посылают свою Великую Любовь Земле. Это Духи природы, Духовная Иерархия Земли, Морские Млекопитающие, Духовно развитые люди прошлых цивилизаций Земли из Внутренней Земли. Морские Млекопитающие (киты, дельфины) являются представителями очень древней (миллионы лет) высоко духовноразвитой расой Людей, часть которых покинула Землю и поселилась в других Солнечных системах, а другая часть ушла в океан и эволюционировала (приспособилась к водной среде, но оставаясь высокоразвитой духовно) в сегодняшних Морских Млекопитающих (структура их скелета похожа на человеческий, а мозг более развит чем у человека). Они выполняют сегодня свои функции хранителей Земли. Все группы помощи посылают БОЛЬШОЕ КОЛИЧЕСТВО ЛЮБВИ ЗЕМЛЕ И ВСЕМ ЛЮДЯМ. Они все подчинены единому Божественному Плану. Каждый человек сегодня на Земле является частью этого Плана, так как до Вашего рождения Ваша Душа, помимо создания своих целей воплощения на Земле, дала согласие на изменения, которые произойдут с вами во время Великого Перехода, который уже скоро наступит. На самом деле вы не можете проиграть в этой игре. Вы не можете сделать что-то неправильно. Этого просто нет в плане. Не существует способа не попасть туда, куда вы направляетесь. Если твоей целью является Самое Возвышенное, Наивысшее представление, Бог — тебе повезло, поскольку Бог настолько велик, что ты не сможешь промахнуться.
Koan: jerunda
emipetras: SAULĖS AUDROS DABAR mes artėjame prie 11 metų , Saulės aktyvumo ciklo viršūnės . JEIGU 2013 metais pasikartotų Saulės aktyvumo pikas , kaip 1859 metais rugpjūčio 28 dieną , kada visa Europa , Azija ir Šiaurės Amerika , visą naktį švytėjo kaip Naujųjų metų fejerverkų naktis , tai šiandieną , tokia nustabi pasakiška naktis , išvestų visą ŽEMĖS planetos elektroninę sistemą iš darbinio rėžimo ir sukeltų milžiniškus nuostolius visoje Žemėje . Tą atmintiną naktį , Šiaurės Amerika ir visa Europa , stebėjo milžiniškas , taip vadinamas Šiaurės pašvaistes , kurios įvairiausiomis spalvomis raižė ir plazdėjo danguje nuo Šiaurės ašigalio iki pat pusiaujo . Net Kuboje , žmonės naktį pabudę , skaitė laikraščius kaip dieną , nors buvo tik antra valanda nakties . Kaip žinia , tais laikais , jokios elektros lemputės gatvėse dar nebuvo . Ar taip gali būti 2013 m ? To niekas nežino . Tačiau mokslininkai mano , kad panašios Saulės magnetinės audros , kurios įvyko 1859 metais , įvyksta tik kas 500 metų . Tuo metu , kai vyko ši milžiniška Saulės audra , Žemėje dar visai mažai buvo elektrinių , o ir tos pačios buvo tik garo mašinų sukamos . Na , pažangesnės jau buvo su primityviais vidaus degimo varikliais . Tokios elektronikos sistemos , kokią šiandiena turi visas pasaulis , ne tik nebuvo , bet niekas net sapne nesapnavo apie tokią sistemą . Visa tuometinė elektronika , tai viso labo , tik laidinis telegrafo ryšys ir daugiau nieko nebuvo . Todėl audros sukeltų padarinių taip pat nebuvo , išskyrus , kad sutriko ir tas vienintelis laidinis telegrafo ryšys . Kitos mažesnės audros vyksta kas 50 metų , o ,,normalios‘‘ , kas 11 metų . Tačiau mažai kas žino , kada ir kaip gali įvykti didžiausia audra . Žinoma tik tiek , kad tai susiję su kuo didesnėmis , matomomis net iš Žemės , Saulės dėmėmis .
emipetras: Kiekvienas pamąstykime ir nuspręskime ar tai iliuzija ? Man patiko ši konferesija , tai siūlau nepagailėti vienos valandos ir peržiūrėti . http://www.youtube.com/watch?v=bcMH4l-PuKY&feature=endscreen
Fredas: (1961.5) 181:2.26 Ir tuomet Jėzus priėjo prie Tomo, kuris, stovėdamas, klausėsi, ką sakė jam: “Tomai, tau dažnai stigdavo įtikėjimo; tačiau, kada tau užeidavo abejojimų laikotarpiai, tada tau niekada nepritrūkdavo drąsos. -> Aš gerai žinau, jog veidmainiai pranašai ir netikri mokytojai tavęs neapgaus. Po to, kada aš būsiu išėjęs, tada tavo sielos broliai iš tiesų daugiau įvertins tavo kritišką požiūrį į naujus mokymus. Ir kuomet jūs visi būsite išsklaidyti iki pat žemės pakraščių per tuos laikus, kurie ateis, -> tada prisimink, kad tu vis dar esi mano ambasadorius.
Fredas: http://www.youtube.com/watch?v=_v-1mLgZsLE&feature=channel&list=UL
varna: Mielieji VaidaiVDS, Fredai ir kiti, taip, kaip skauda jums dėl netiesos, skauda didžiumai lietuvių. Matėme, kaip protetavo net užsienio lietuviai, atrodo, gyveną taip toli ir užsiėmę savais reikalais. Bet prisiminkim priežasties – veiksmo – pasėkmės dėsnį. Kur dabar didžiosios pasaulio imperijos, nenugalimasis Reichas, TSRS? Tas pats laukia ir nusikaltėlių, visų tų, kurie dalyvavo ir tebedalyvauja šioje mergaitės pagrobimo byloje. Jiems visiems bus atseikėta. Dėsnis veikia!
VaidasVDS: Varnele, ne visiems jau taip ir skauda, šiandien gavau Rimanto iš Kauno žinutę, kad ten buvo Garliavos patvorys, o man reikėtų į psichiatrinę :). Ir taip mąstančių yra juk ir daugiau...
Fredas: keliųųųųųų milijonai,..kaip toje dainoje,. ..Reiškia ir durų milijonai, klausimas,...jeigu vieną kartą beldeisi į duris ir joms atidrius tau buvo pasakyta, jog tu ne čia pataikei, kam belstis dar karta ?
Fredas: http://www.youtube.com/watch?v=rJeFbaMEfps
VaidasVDS: Na pagaliau, kažkas naujo ir Lietuvoje tarp jaunimo: http://www.youtube.com/watch?v=LEbV3nmpH70
emipetras: SVEIKI , SVEIKI VISI PILNI MEILĖS IR GERIAUSIŲ TROŠKIMŲ . ŠTAI TOKIA TRUMPA INFORMACIJA , KUR MES EINAME IR KAS MES BŪSIME http://www.magnitiduha.info/archives/2974
VaidasVDS: Labas Emili, tu labai neužpyk :), bet gerai pagalvok, ką veiktų tokios buvusios labai protingos ir išmintingos dvasinės būtybės, kaip Liuciferis, Kaligastija, Šėtonas. Aš manau, kad jie pasistengtų kaip reikiant sugadinti mūsų planetos dvasines grandines (kam gi jas nedelsiant po maišto atjungė aukštesnė dvasinė valdžia). Taigi ir liejasi per tas grandines iki šiol visokiausi mokymai, tokių ir panašių mokymų yra pilnas internetas. Bet tie mokymai prieštarauja vienas kitam, nors jų tikslai yra ir labai gražūs. Tuomet prasideda įvairūs karai tarp mokymų, mokytojų ir jų pasekėjų. Net ir po Jėzaus gyvenimo, susikūrusios religijos (krikščionių, katalikų, protestantų, liuteronų, pravoslavų) pradėjo tarp savęs konkuruoti ir net kartais kariauti (kai kada ypatingai žiauriai). Turint tokį Apreiškimą kaip Urantijos Knyga, studijuoti tokius dvasinius "marazmus", yra paprasčiausiai kvaila. Religinė ekstazė yra leistina, kada kyla iš sveiko šaltinio, bet tokie patyrimai dažniau yra grynai emocinių poveikių pasekmė, o ne gilaus dvasinio charakterio pasireiškimas. Religingi asmenys kiekvienos ryškios psichologinės nuojautos ir kiekvieno intensyvaus emocinio patyrimo neturi laikyti dieviškuoju apreiškimu arba dvasiniu bendravimu.
emipetras: Na , tįkrai taip Vaidai VDS , tokių mokymų tikrai pilnas internetas . Kadangi tai galinga rusiška internetinė imperija , tai ir tų dvasinių vadovų ir visokių čenelingų pilnos panašaus tipo svetainės . Man tai tie visi mokymai , tiek įdomūs , kiek tie visi mokymai , kaip tai rišasi su Urantijos knyga . Bandau suprasti , kas juos pastūmėjo toms dvasinėms paieškoms . Bent jau aš kažką juose bandau sulyginti , sugretinti . Nemanau , kad jie nepažįsta Urantijos knygos , tačiau manau , kad kiekvienas , turintys gerus literatūrinius duomenis , ieško savo asmenybės dvasinės raiškos nišos . Žinau , Vaidai VDS , kad Urantijos knygos tiesoms , šiuo metu , nėra lygių . Tačiau matai , žmonės rašo , filosofuoja , skaito Dvasių laiškus ir nuskaito transcendentines savo mintis . Tai man ir įdomu , kokiais šaltiniais remiantis , šitokia didžiulė tauta yra mokoma dvasinių paslapčių pažinimo . Man tiesiog įdomu , kiek ir kokiu laipsniu dar galima pateikti dvasines kosmines paslaptis ir Tiesas , nesiremiant į Urantijos knygos apreiškimus , o remiantis kažkuo kitu . Na gal dieviškąją Apvaizda ? Žinau Vaidai VDS , ir tai , kad žmonės nemažai yra tiesiog kvailinami , panaudojant gerą literatūrinį fantastinių minčių išplėtimą ir išdėstymą , tačiau mūsų fantazijos taip pat yra arti dvasinės tikrovės , nes kas dar šiandiena fantazija , rytoj jau gali virsti tikrove .
VaidasVDS: Emili, visų tų mokymų "gavimas" yra proporcingas jau turimų žinių apibendrinimams su Minties Derintojo pagalba. Tik čia viena bėda atsitinka, kada žmogus pradeda daryti apibendrinimus, jis kartais susimaišo ir vietoje Minties Derintojo pasiūlytos minties pasirenka proto pasiūlytą mintį ir ją jau pateikia kaip Dievišką. O tada ir prasideda "mokymai"...
Rantulija: Mielas Emili Petrai,visa sirdimi solidarizuojuosi su tavo, auksciau isreikstom mintim,butent idomu,kaip tokia buvusi bedieve salis,kaip Rusija pasinese i dvasines pajeskas;daugeliui nuosirdziai parupo Kurejas,JO desniai,JO kurybines paslaptys.Visa sita staiga parupo ir mokslininkams ir eiliniems mirtingiesiems,ir labai protingiems ir ne taip labai.As sakyciau,kad VALIO.Kai visi sito prisiragaus iki soties, tada tikrai ipatinga demesi atkreips i Penktaji Epochini Apreiskima-URANTIJOS KNYGA. Zinau,kad daugeliui urantu labai rupi Irenos vis nepaliaujami klaidziojimai po begales svetainiu;kai kada net tiesiogiai uzklausia,ko as vis dar ieskau? Jauciu,kartais, kaip esu stebima,ir kaip yra laukiama mano suklydimu.Tikrai padariau sau tokia isvada/galbut klaidinga/,kad man suklysti nevalia /nors is manes yra reikalaujama kitam asmeniui tolerancijos/. Beieskodama atrandu idomiu reiskiniu,tie kurie bando mokyti,kartais,butent mokina tais paciais,net pazodiniais sakiniais is tu paciu rusisku dvasiniu svetainiu.Manau,kad ir tai yra nuostabu.Yra zmoniu,kuriems nera prieinama rusu kalba,dalinkimes tais atradimais su visais.Ir visai nesvarbu kokios tautybes zmones yra ,ir kaip jie supranta musu visu TEVU-KUREJU ar JU igaliotu Dvasiniu asmenybiu MOKYMUS,ar tiesioginius TEVO Mokymus per kiekvieno ieskanciojo asmeninius Minties Derintojus. Del saves ESU DAUGIAU NEGU TIKRA,AS SAVO TIESA JAU ATRADAU;PRIE JOS MANE, MANO IR VISU TEVAS vede kelis desimtmecius. AS ESU ITIKEJUSI I GYVAJA ROJAUS TREJYBE;MYLIU VISUOTINI TEVA,AMZINAJI SUNU -KURINIJOS MOTINA-BROLI,MYLIU BEGALINE DVASIA-KURINIJOS-MOTINA- SESE.As esu begalo dekinga Visatos Valdovui ir Absoliuciam, musu Vietines Nebadono Visatos Seimininkui MYKOLUI KRISTUI,kuri pazinojau kaip Jezu is Nazareto,kad JIS per savo TIESOS DVASIA ATVEDE MANE PAS TEVA;parode,kad TEVO-ROJAUS TREJYBES DVASIA MANYJE.Nuosirdziai dekoju,musu Visatos Motinai Dvasiai NEBADONIJAI.Zemai jums lenkiuosi DIEVISKIEJI MANO IR VISU MUSU TEVAI! Savo vaizduoteje sukuriu jums formas,zinoma,panasias i mano forma;buciuoju JUSU RANKAS IR APKABINU JUSU KOJAS;darau tai ne noredama isiteikti,BET IS DIDELIO DEKINGUMO IR DIDELES MEILES, KURIA JAUCIU SIA AKIMIRKA. Galiu drasiai pasakyti,kad no siol,mano gyvenimo kokybe kardinaliai pasikeis.Savo rankose turiu teisingiausia instrukcija;pacia ryskiausia Dvasine Sviesa-URANTIJOS KNYGA.Taip pat man sutekta galimybe pasinaudoti Dvasine Ismintimi tu mano broliu ir sesiu,kurie stovi Aukstesneje Dvasineje Pakopoje,ir visai nesvarbu kokia jie religija kol kas ispazista,kokios yra tautybes.Savo dvasinius ieskojimus tesiu,todel,kad noriu labiau pazinti savo dvasinius brolius ir seses;TA DARE IR JEZUS IS NAZARETO. Nepasirenges Mokytojas tik pablogina kito asmens dvasine padeti.Pati sau nusprendziau-NIEKADA SAVO KALBOJE NENAUDOTI NEIGIANYBIU-TOKIU METODU NAUDOJOSI JEZUS IS NAZARETO,o JIS man yra DIDELIS AUTORITETAS. Nuo siol nesirupinsiu, ar patinku kam nors, ar nelabai.;klausysiuos tik TEVO DVASIOS savyje;JOS veikima patiriu kasdien;neperseniausiai net materializacijos reiskini patyreme. Manau,kad URANTIJOS KNYGA vis daugiau atsakys i dar daugeli klausymu,kurie reikalingi siam laikotarpiui:kad TEVAS pades eiti paciu tiesiausiu keliu,kad JIS prisitaikys prie MANO zingsniu.Nuosirdziai dziaugiuosi del tu,kurie dvasiniu keliu yra toli pazenge.Nestovesiu vietoje ir as;bet daugiau nepulsiu,kaip nuoga i dilgeles vos kam nors pasvilpus;EISIU SAVO GREICIU;ir kitiems netrugdysiu. UZ URANTIJOS KNYGOS ATSIRADIMA LIETUVIU KALBA esu nekarta dekojusi Algimantui;dar karta dekoju jam;linkiu jam,dar labiau myleti TEVA-ROJAUS TREJYBE,PRISIPILDYTI TOS MEILES IS TEVO SKLIDINAI ir veltui JA dalinti,neisskiriant nei vieno. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Irena, niekas čia nežino, kas ant kokios dvasinės pakopos stovi. „Žengimą pirmyn nulemia grynai individo dvasingumas, ir niekas kitas, išskyrus Dievus, nedrįsta spręsti apie jo turėjimą.“ Taip pat niekas nežino, kas čia mokytojas, o kas mokinys. Nesudvasinto mokytumo puikavimasis žmogaus patyrime yra klastingas dalykas. Tikrasis mokytojas savo intelektualų vientisumą išlaiko tuo, kad visą laiką jis lieka mokinys. Tad kartais mes būname lyg ir mokytojais, bet dažniausiai mokiniais. Mokykimės vieni iš kitų ir tokių būdu siekime brolystės...
emipetras: Sveiki , sveiki mieli dvasiniai bičiuliai ir berniukai ir mergaitės . Labai gerai kad randame laiko ir padiskutuoti ir paprieštarauti ir pasidalinti vertingais asmeniniais dvasiniais patyrimais . Taip , kai kurie mūsų broliški ir seseriški požiūriai detalėse skirtingi , tačiau mes visi kuriame ir konstruojame tą pačią urantišką pasaulėžiūrą , kurią visi vertiname ir gerbiame , net jeigu nušuoliuojame ir į kitas svetaines pasižvalgyti , kaip ten žmonės kalba . Kaip žmonės sako , kai pasižvalgai po pasaulį , tai pamatai , kad tavo žmogau kiemas yra visų žaliausias ir mieliausias , tačiau , kad tai suprastum , tikrai verta pasižvalgyti ir po kitokio mąstymo pasaulius , kad gautum tą DVASINĖS ŠVIESOS kontrastą . Ir iš tiesų , man dažnai ateina noras paplaukioti ir po kitokio dvasinio lygio vandenis ir tada , kai vėl pasiimu Urantijos knygą , aš daug ryškiau pamatau , kad aš , kad mes čia visi diskutuojantys , tikrai esame pažadinti Dievo Tėvo Dvasios , kad taip noriai ir su meile skaitome ir gilinamės į URANTIJOS KNYGOS apreiškimus ir tuo šviesiname savo mintis ir protą , prasmingesnei dvasinei kosminei įžvalgai susiformuoti , mūsų žemiškuosiuose protuose . Tai gerų visiems dvasingų naujų ir prasmingų minčių ir telaimina mus kiekvieną , mūsų mielasis , dieviškasis minčių DERINTOJAS .
Rantulija: Aciu Emili Petrai uz zodzius gerus ir prasmingus;aciu Jolantai uz pasidalinima patirtimi,jai griztant is darbo.Kaip gera zinoti,kad yra tokiu asmenybiu,kurie Is Tevo-Kurejo dovanai gave sirdies siluma, veltui ja dalina,tiems,kurie,galbut, dar nezino,kad taip arti,savyje, turi ta Silumos Saltini. O sielos broliui Vaidui noreciau pateikti klausyma. Tavo zinutes paskutineje eiluteje pateikta tiesa yra nenugincijama. Vaidai,ar tu turi asmenine brolystes igyvendinimo vizija? Man,asmeniskai tas klausymas iskyla visai naturaliai.Dabar,viso pasaulio dvasinese internetinese svetainese,ivairiu dvasiniu judejimu diskusijose,per informaciju sklidimo priemones,vis dazniau ir garsiau kalbama apie brolyste tarp zmoniu,bet ziurint labiau isplestomis akimis matai,kad ta brolystes krize tik gileja.Ar galima savomis jegomis issivaduoti is sito dvasinio chaoso? Kol kas tiek. Visiems linkiu siltos, sviesios,geros dienos. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Irena, šiek tiek vizijos yra: "Ко времени написания этих строк мы уже давно начали и продолжаем «креститься радостями и печалями». Я считаю само завершение процесса, следствием которого стало издание Книги Урантии в столь безупречном и точном виде, великим чудом. Для этого потребовалось 50 лет человеческих усилий – мыслей, чувств и действий. Эти люди пережили сомнения, недоумения, замешательство, смятение, неуверенность, а также личные и групповые конфликты. И тем не менее, в результате этого процесса они подружились, выросли и преуспели в обнародовании Пятого Эпохального Откровения Истины на Урантии. И все эти трудности продолжали возрастать после того, как корабль покинул свою гавань. Авторы откровения говорили, что потребуется 50-75 лет (отсчитывая с 1955 года) правильного обращения с этим последним откровением, чтобы обеспечить его успех. Увенчается ли это дело успехом, создав предпосылки для вступления в эру света и жизни? Станет ли наш мир образцом исправления и возрождения для всего Орвонтона? Или же и это эпохальное откровение станет жертвой компромиссов и искажений, как и многие предшествующие откровения на нашей планете? Станем ли мы одним из величайших космических разочарований? Решать вам – тем, кто трудится сегодня в этом винограднике, и кто придет вскоре. Целый ряд причин позволяет мне верить в то, что миллиарды существ во всем Орвонтоне пристально следят за нами и ждут результата. Поскольку сверхчеловеческие существа предвидели многие трудности на пути распространения откровения, мы должны верить в то, что, несмотря на смятение и невзгоды, несмотря на шторм и непогоду, мы сможем с триумфом провести Пятое Эпохальное Откровение через переходную эру. Когда мы пытаемся понять, как нам следует поступать в каждый поворотный момент этой последовательной борьбы, мы можем с пользой для себя исследовать истоки этого процесса и его историю вплоть до сегодняшнего дня. Так мы сможем действовать с большей мудростью в своем стремлении вывести это последнее откровение из тихой гавани в открытое море эволюционного предназначения. Один из тезисов данного повествования будет упущен, если вы начнете представлять эти исторические события уходящими в далекое прошлое, а членов Контактной Комиссии и Форума – в золотом ореоле величия, подобно отцам-основателям Америки. Данным замечанием я не пытаюсь умалить заслуги этих людей. Однако, в принципе это были обыкновенные люди, ставшие великими только благодаря своей преданности делу. Эти события не относятся к далекому прошлому; наоборот: они влияли и продолжают влиять на сегодняшнюю реальность. Та же способность принимать важные решения и посвящать свою волю служению этому откровению есть у каждого из нас. Мы можем не быть резервистами, мы можем не быть лидерами этого движения, но каждый из вас способен на ту же меру преданности делу, которая отличает резервиста. И Бог отметит это и использует нас с наибольшей пользой – будь то скромный рядовой или великий полководец. «Жизнь — это лишь ежедневный труд; выполните его достойно. Действие — наше; последствия — Божьи» (*с. 556). Это откровение до сих пор находится на самой ранней стадии раскрытия миру. Чтобы увенчаться успехом, оно по-прежнему нуждается в преданных мужчинах и женщинах, – в не меньшей степени сегодня, чем в первые годы. Важных ролей хватит на всех. В принципе, вы ограничены только своим воображением. Мы являемся свидетелями не менее великих исторических событий, чем наши предшественники в начале 20 века. Просто дело в том, что моменты переживаемого времени редко кажутся такими же монументальными, как события ушедших дней. И тем не менее, они таковыми являются. Высшая преданность делу миллионов религиозных людей востребована в этот самый момент. Для тех, кто принимает такие решения, великие события всегда рядом. Бог всегда будет говорить тем, кто готов услышать: «Вот моя рука. Пойдем вместе. Услышь мой призыв. Я рассчитываю на твою помощь»."
AukstPilotazas: "Что вы можете сделать для спасения мира,если всё,что нужно миру -это быть спасённым от вас.Удалитесь из кадра и посмотрите, останется ли что-либо,что нужно спасать " - Н.Махарадж.
Rantulija: Aciu Vaidai,labai noreciau nuorodos;anglu kalbos as nesuprantu ir skaityti angliskai nemoku,nors zinau,kad Urantijos Fonde amerikoje,kazkada tai, taip pat ivyko skilimas. Perskaicius tavo pateikta teksta,as tavo minti supratau.Bet mano praeities patyrimai man ramybes neduoda.1983 metais as susipazinau su aiskerege Jezaus Bernadeta/si varda jai suteike Jezus/.Taip pat susidare grupe.Jinai labai nedaug pranasaudavo,tiesiog tai buvo darbas;grupes nariams buvo uzduotys.Savo vardu jinai mazai ka kalbedavo.Grupei susirinkus po bendros maldos perduodavo Mokymus arba uzduotis.Jeigu mes tarp saves kazka aptarinedavom,jinai uzrikdavo ant musu ir pasakydavo:"Nutilkit pagaliau,Dievas nori dabar kalbeti"ir toliau jinai budavo tiesiog laidininku. Gali kilti tokia mintis,kad buvo pazeista musu laisva valia.Pirmieji Zodziai,kuriais i mus kreipesi Jezus buvo tokie:"Ar mylite Dieva Teva-Kureja"-beveik choru atsakeme,kad taip. -Ar norite jam pasitarnauti gelbstin pasaulio sielas?" -Norime-atsakeme mes. -Ar ATIDUODATE SAVO LAISVA VALIA I MANO RANKAS? -Atiduodame-toks toliau buvo musu visu atsakymas. -Gerai,noreciau pasinaudoti jumis,kaip savo irankiais;ar galiu pasikliauti jumis? Kadangi tuo metu Baznycios visos buvome katalikiskai isugdytos, todel visos jautemes labai nuodemingos, todel ir atsakymas musu visu buvo teigiamas.Nebuvo pareikalauta jokiu priesaiku. Ka reikejo nuveikti nuo 1983 metu iki pat "perestroikos"-neaprasinesiu.Prisimenu:2007 metais,kai pirma karta samburyje Moletuose susupazinau su urantais,tai keli kaunieciai panoro apsilankyti pas mane namuose.Na,as jiems truputi pameginau atskleisti is praeitos veiklos kelis epizodus,nes as buvau ant tiek naivi,kad pagalvojau: stai pagaliau susipazinau su nuostabiais, DVASINGAIS zmonemis,kurie mane supras ka galima padaryti del Dievo ir visai nenukenteti,nes vygdant uzduotis APSAUGA JAUTESI NEPAPRASTA.Zinoma, as pastebejau,kad tai visai neidomu jaunesnei kartai;dar labiau nustebau,kai ant rytojaus man paskambino viena Kauniete ir pasake,kad vienas vakarikstis musu sielos brolis griztant i Kauna pavadino mane melage. Issipleciau todel,kad as vis dar tikiu,kad Algimanto dabar isvystyta urantine veikla yra lyg ir audronasos klyksmas pries audra.IR tai tikrai nera susije su 2012 metu gruodzio 21 diena. Stiprus pokyciai gali pasireiksti tiek planetos fizineje plotmeje tiek dvasineje.IVYKS ZMOGAUS SAMONES POKYCIAI GLOBALIU MASTU. Nieko naujo as daugumai skaitanciuju cia nepasakiau. Bet as ir toliau galvoju,kad pries trisdesimt metu pasiaukojanciu zmoniu deka buvo nugriauta "gelezine siena";tai ivyko su minimaliu auku skaiciumi,tai ir dabar atvere kiekvienas savo sirdis TEVUI-ROJAUS TREJYBEI,jausdami JO APVAIZDOS APSAUGA galime drasiai pasitikti bet kokius ivykius.As ir toliau labai noriu padeti kenciantiems ir pasimetusiems;taip pat gerai zinau,kad savo jegomis as negaliu apsaugoti susipainiojusius brolius ir seses dvasioje,kad jiems gali padeti mano maldos,ir is manes sklindancios meiles,taikos ir ramybes emanacijos,kad visi sitaip galime padeti vieni kitiems.As niekaip negaliu priversti,kad visi skaitytu Penktaji Epochini Apreiskima-Urantijos Knyga,o dabar tai ypatingai butina daryti;ir ne tik skaityti bet ir gyventi pagal JOS tiesas. Dar yra Jezaus knyga:"Kalbu jums vel"-dar labiau "sukramtytas" variantas. O del Mokytoju charakteriu bruozu,galima pasakyti,kad visa tai dar susitvarkys;nuslifavimui turesime visa amzinybe. Prisimenu Jurbarke,buvo toks kunigas;jau pagyvenes,rukantis, siek tiek isgerentis,kadangi davatkeles moterys yra labai akylos ir sitas reiskinys pro ju akis nepraslydo.Kunigas zinoma zinojo apie ka kalba davatkeles tarp saves. Per viena savo pamoksla jis labai graziai pasake:"Motereles,rozanciai jusu iki keliu,o liezuviai jusu, iki kulnu,geriau klausykit KA as jums SAKAU,o neziurekit, ka as darau. Zinoma,ta ka as cia rasiau ,visu pirma, yra tik mano prielaidos. Mano asmeninis troskimas yra toks,kad kuo greiciau, ir kuo daugiau broliu ir sesiu atsibustu dvasioje;manau,kad visi turime pasiklydusiu artymuju,pazystamu;kad kuo maziau sielu prarastu savo tapatybes,nes, gal but, daugeliui is musu teks iseiti is sito zemisko plano. Tai tiek. Su meile, Irena.
Jolanta: Miela Irena, su tokiais potyriais tu suteiki viltį, kad pasaulis nėra iliuzija ir kaip mes turime vienas kitą palaikyti. Džiaugiuosi, kad teko nors ir neoficialiai tave pažinti.
Rantulija: Aciu miela sese.Malonu patirti seses,brolio dvasines paramos peti,tai skatina nenuleisti ranku.Tai pakyleje,bent,kol kas,sviesiems apmastymams,del pasaulio musu sviesiasnes ateities. Gero vakaro Jolantai,ir visiems besilankantiems siame forume. Su meile, Irena.
Jolanta: O kas daugiau mus gali palaikyti nei mes patys vieni, kitus. Užtenka rungtyniausti kurio supratimas yra geresnis ar tikresnis, kelkime vieni kitus geriems darbams, dalinkimės potyriais tiek dvasiniais, tiek žemiškaisiais. Ir gal nieko tokio jei kai kas mūsų ir nesupranta, bet atsiras kas ir supras, taip kaip tu Irena atsiradai, kaip atsirado dar keletą Urantų. va kad ir šiandien visiškas mažmožis, padovanojau vaikui balioną kurį ryte gavau eidama į darbą, bet taip sušildė vaiko šypsena, tokia kukli, akys žiūrėjo iš padilbų ir švelni, nuoširsi šypsena. Juk tokios akimirkos ir šildo mūsų gyvenimą.
Rantulija: Is tiesu,iki asaru grazu:vaiko sypsena,jo akiu zibejimas,o balionas -tai buvo Tevo dovana tau,o po to, ir tam vaikui su grazia sypsena.Tik per mus kiekviena Tevas igauna patirti Laiko ir Erdves dualiuose pasauliuose siapus Havonos.Kada, nors menkai valandelei, susitapatinam su Tevo-Trejybes dvasia mumyse-jausmas nepakartojamas,ir mums, ir Tevui. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Irena, štai geriausios nuorodos rusų kalba, informacijos labai daug http://urantia.ru/author.asp Dėl Algimanto. Aš pats Algimantą palaikiau gana ilgą laiką, jo mokymai ankstesni tikrai buvo labai neblogi. Bet, kai tik jam į galvą šovė, kad jis yra Rojaus Trejybės ambasadorius, mano žvilgsniu žiūrint, prasidėjo jo nuopolis. Visų pirma tai prieštarauja Urantijos Knygos tiesoms, neradau nei menkiausios užuominos Urantijos Knygoje apie Rojaus Trejybės religijos galimumą šiame pasaulyje, atvirkščiai radau tam gana kategoriškai prieštaraujančios informacijos Urantijos Knygoje, bandžiau apie tai diskutuoti su Algimantu jo forume, susirašinėjau su juo elektroniniu paštu, bet taip jis man jokių nuorodų į Urantijos Knygą nepateikė, o mano pasisakymus be jokių paaiškinimų pradėjo trinti. Šiuo metu aš vėl ten užblokuotas. Be to aš pastebėjau, kad jo mokymuose yra ir visokių nelogiškų mokymų, kuriuos jis neva suteikia labai aukštoms dvasinėms asmenybėms. Pateikiu pavyzdį iš paskutinio mano analizuoto neva Jėzaus pateikto mokymo - Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus atsakymas-mokymas apie vyro ir žmonos funkcijas šeimoje, kad kiltų mažiau konfiktų tarpusavio santykių tarp partnerių – ir vaikų – mechanizmai – kada jūs vienas kitą spaudžiate, --- tokia – mechaninė – šeima --- ne egzistuokite pagal savo pačių susikurtas netikras buhalterines funkcijas, kad nereikėtų jums dar kokio nors papildomo auditoriaus, kuris imtų skaičiuoti, kaip gi tos jūsų susimanytos mechaninės funkcijos vykdomos, ar daug buvo nukrypimų, ir net pažeidimų. Čia aš pateikiau vientisas ištraukas iš to jo mokymo, juokaudamas uždaviau jam klausimą: "Kas čia per intelektualiniai-mechaniniai-buhalteriniai-auditoriniai-mechanizuoti išmąstymai?". Algimantas be abejo šį mano paklausimą ištrynė :) Tikrai neradau Urantijos Knygoje panašių ganėtinai nelogiškų Jėzaus mokymų... Papildomai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Urantijos Knyga, kalbėdama apie dabartinį Jėzaus vardą, nurodo, kad jis dabar, po savo misijos Urantijoje, vadinamas Kristumi Mykolu, o Algimantui jis kažkodėl prisistato Jėzumi... Kalbu Jums Vėl Knygą sudaro dvi dalys. Labai stipri pirma dalis, kuri parašyta dar tuomet, kuomet Algimantas buvo labai atsidavęs Urantijos Knygos studijoms. Antra dalis, nors ir ketinimai ten gana gražūs, bet tikrai ne visi išmintingi, tad šią dalį aš laikau Algimanto asmeniniu suvokimu apie ateities pasaulį. Taigi ten, kur jo žinios buvo gana aukšto lygio, ten ir "apreiškimas" gavosi gana aukšto lygio, o ten, kur suvokimas buvo tik asmeninis, tai gavosi tik geri, bet ne visai išmintingi norai... Mums visiems svarbiausia tikėti ne į konkretų žmogų, bet į Dievą Tėvą, o iš kitų žmonių mokytis tik tada, kada tavo Minties Derintojas tam pritaria. Bent man žymiai aiškiau būna, kuomet aš savo nuojautas pasitikrinu ir Urantijos Knygoje...
Jolanta: Citata iš Urantijos knygos, "Dievas prisiderina prie Urantijos mirtinųjų netobulo proto per mičių derintojus". Štai iš kur mūsų skirtingi supratimai kaip turime elgtis, ką turime daryti, kur daugiau dėmesio skirti, o kur mažiau. Čia aiškiai pasakyta kad mes skirtingi savo ne tik fiziologija, bet ir suvokimu, asmenyne, temperamentu, skiekiais ir Dievas prisiderina per minčių derintojus prie mūsų asmeniškai. Šati kodėl reikalingas gyvasis tikėjimas, o ne kažkieno mokymų pamėgdžiojimas, nes mūsų minties derintojas, tas kuris skirtas mums, kuris Dievo valia yra prisderinęs asmeniškai prie mūsų mums pasako tikriausią kelią. Kuo mes galime pasinaudoti mokymuose, tai tik kaip išgirsti savo minčių derintoją ir leistis jo vedamai. Todėl ir yra kad vienam svarbu veikti realiame pasaulyje, daryti gerus darbus, kitam svarbu studijuoti ir gilintis, dar kitam svarbu gelbėti sielas ir kas ten žino kiek pasaulyje dar yra svarbių dalykų. Irena, Vaidai man džiugu skaityti Jūsų žinutes, gera suvokti, kad pasaulyje tikrai plinta Dieviškosios dalelės pažinimas, ne apie Jus tai, jūs senbuvės jau Dalelės :). kažkodėl manau kad Urantijos knygos gerbėjai ne skils o kaip tik pradės vienytis, suvokę kodėl viskas yra taip o ne kitaip, na jaučiu kad bus pradėta gerbti kiekvieno kitoniškumą suprantant kad tai irgi nuo Dievo ir galų gale mes turėsime vienas kito atramą ir nebūsime vienišos atskiros dalelės. labai tuo noriu tikėti.
VaidasVDS: Gyvoji religija yra kiekvieno asmens asmeninis patyrimas, kuris negali apsiriboti tik vieno kurio nors asmens asmeniniu suvokimu, kad ir kokiu jis Mokytoju save beskelbtų. Priminsiu vieną citatą, kurią Algimantas daug kartų ištrynė savame forume Visos ribinės žinios ir tvarinio supratimas yra santykiniai. Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu. Aš labai džiaugiuosi Jolantos požiūriu, tuo, kad reikia vienytis, o ne skaidytis. Bet vienytis tikrai neišeis tik su tais, kurie manysis esantys neklystantys. O su kitais bus taip Kada nors religininkai susirinks draugėn ir iš tikrųjų bendradarbiaus remdamiesi idealų ir tikslų vienybe, vietoje to, kad tą mėgintų daryti remdamiesi psichologinėmis nuomonėmis ir teologiniais tikėjimais. Tikslai, o ne tikėjimai turėtų suvienyti religininkus. Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas, todėl yra neišvengiama, jog kiekvienas atskiras religininkas turi turėti savo paties ir asmeninį to dvasinio patyrimo suvokimo interpretavimą. Tegu terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu, o ne dogmatinę formuluotę to, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. "Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje.
Rantulija: Sveiki visi, mielieji ir mielosios. Aciu Vaidai uz nuoroda,ir uz savo nuomones pateikima.Jeigu atvirai, su daugelio, daugelio tavo ismastymu as tikrai sutinku.Ir man buvo skaudu,kad as "pavelavau i traukini",kad man neteko dalyvauti nei vienoje Algimanto paskaitoje Mokytoju Namuose Vilniuje,ten kur iki siol yra gvildenamos Urantijos knygos paslaptys.Nors urantu judejimui priklausau nuo 2007 metu,bet tas laikotarpis daugiausiai buvo skirtas asmeninems psichinems-sielos problemoms spresti.Dar karta,atvirai sakau "stogas vaziavo juodai"/kaip dabar musu mielas jaunimas issireiskia/.Deja,sia tema atvirauju tik as viena,kitiems urantams,ir neurantams yra per geda pripazinti ta fakta,kad ir jie isgyvena ta vidini,psichini konflikta,apie kuri labai aiskiai ir primigtinai ispejo savo apastalus Jezus,pries palaimindamas juos apastalinei veiklai. "Is anksto ispekite visus tikinciuosius del paribio konflikto,kuri turi patirti visi tie,kurie is to gyvenimo,kuris yra gyvenamas meterialiame kune,eina i ta auksciausia gyvenima,kuris yra gyvenamas dvasioje..."Uk 1766-03,159 dokumente. Auksto rango dvasines Butybes papildo mylimo Valdovo Zodzius tokiu teiginiu,kad tik primityvus zmogus,arba labai aukstai pakiles/ dvasine prasme/, neisgyvena, nepatiria,to nuosavo,vidinio konflikto.Rasau apie tai ne todel,kad noreciau pademonstruoti savo isskirtinuma /nesu"proto bokstas"/,bet tam,kad padeciau tiems,kurie, siuo metu, taip pat yra toje sujauktoje proto busenoje.KOLEKTYVINIS,INDIVIDUALUS GARBINIMAS ROJAUS DIEVISKUJU TEVU, MALDA,GERIO,IR SVIESOS SKLEIDIMAS IR NESAVANAUDISKAS TARNAVIMAS VISUMOS LABUI,IR KANTRYBE YRA TIE TIKRIEJI VAISTAI NUO SIOS "LIGOS".RAMIAI STEBINT SITA PROCESA SAVYJE,IR NESIGEDIJANT SAVES-ANKSCIAU AR VELIAU PERGALE BUS PASIEKTA.Buti dvasiniais Mokytojais,tai ne vaiku zaidimas;yra labai jautriu sielu,kurie,kartais gali imtis drastisku priemoniu pries save. Visai neseniai,kalbantis telefonu su vienu urantu,mane truputi nuliudino toks jo teiginys, kad dar vienam asmeniui "galvoje traktoriai burzgia".Sakyciau,gal nereiketu del to jau labai dziugauti,o pameginti nuosirdziai jam padeti.Nors esu moteris ir...kaip,Urantijos Knygoje teigiama,kad tas, tarp vyro ir moters skirtumas,yra pastebimas iki pat Rojaus;vis del to noretusi,kad vyrai daugiau ijungtu savo sirdis.Kad, vyrai intelektualiai yra pranasesni uz moteris tai del sito reiskinio moterys tikrai "nekelia dulkiu".Kai kuriu vyru intelektas yra toks aukstas,kad norisi net "plaukus nusirauti".Be jokios abejones, reikia skirti gailesti nuo gailestingumo;gailestis broliui ar sesei nepadeda dvasiskai augti,bet atjauta tikrai ne vienam nepakenks,ipatingai tam bus nauda,kuris ta atjauta siek tiek parodys nusiminusiam. Taigi pratesiant auksciau pradeta minti apie mano "pavelavima i traukini",mane dar labiau suneramino tokie teiginiai,kad is Urantijos Knygos jau padaryta dogma,kad kai kuriems asmenims issivyste fanatizmas.Varge, tu mano varge: nespejau isisavinti tos nuostabios knygos zinias,kurie visai zmonijai musu numatyti pasitarnauti net tukstantmeciui,kaip vel tapau dogmatike.Man gaila naujoku.Priejau isvados,kad si knyga yra ir bus skirta, tik intelektualiems asmenims.Bet as visvien esu dekinga Tevo dvasiai manyje ir visiems kitiems sielos broliams ir sesems,kurie nors kiek prisidejo prie tos knygos tiesu suvokimo.Toks yra mano suvokimo greitis,jis mane tenkina.Ka is tiesu gerai supratau,kad Dievas yra MEILE,o Meile yra troskimas daryti geri kitiems;ta ka as ir dariau visa gyvenima;ir ne visada vadovavausi savanaudiskais tikslais. Gaila,kad daugelis nedrista daugiau uzduoti klausymu susijusiu su Urantijos Knyga/kad nebutu apkaltinti dogmatizmu/, ir kad tiek mazai yra norinciu pasidalinti asmeninemis sampratomis studijuojant Naujaji Apreiskima,kuri Dangiskos Dvasines Butybes nuleido i musu plana.Dar labiau tenka apgailestauti del to,kad, kol kas, tiek mazai troksta giliau susipazinti su Penktuoju Epochiniu Apreiskimu.Bet tikrai kiekvienas eina savuoju greiciu. Aciu tau Vaidai uz tavo geranoriskuma.Aciu Petrui ,Fredui ir kitiems,nelabai isdristantiems pasireiksti. Pats didziausias A_C_I_U Jolantai,kuria neakivaizdziai pazistu is anksciau.Kaip stipriai jinai paaugo. Geros dienos visiems;sirdies ramybes ir taikos. Su meile, Irena.
Jolanta: Mielas Vaidai, tie kurie mano jog yra neklystantys skaudžiausiai ir klysta. gal laikas jiems akis atvers, juk Urantijos knygos pradžioje parašyta, kad netobuli būsime iki nežinia kurios augimo statijos toli pažengus už Urantijos ribų. Koks tas mūsų netobulumas ir kokio lygio, žino tik vienas Dievas. Tačiau......reikia turėti omenyje, kad žmogus išgyvenantis kažką stipriai sunkiai gali suvokti kad kitas gali kitaip išgyventi, čia jau yra asmenybės tipo elementai, o ne dvasingumo. Gal kai kada reikai patylėti ir tai suprantantiems negilinti konflikto. Naujai ir stipriai suvoktas dalykas gali taip stipriai veikti sąmonę kad užgožia kitką. Pati tai išgyvenau, kai ieškodama Meilės paslapties ir ją radusi labai stipriai išgyvenau duos nuostabius virpesius, tuo metu griežtai atmesdavau ir Urantijos knygą ir kitas tiesas, nes tai man buvo tikra, nes tai išgyvenau. Tačiau žiūrint jau iš šio taško matau, kokia tada maža dar buvau, stovėjau tik prieantyje, o galvojau kad aprėpiu visą pasaulį. Ir dabar esu maža, bet tik skirtumas tas kad dabar tai jau suvokiu, ir nė kiek dėl to nesijaudinu, dabar jau žinau kur einu, kodėl einu. Vienijantis yra viena vienintelė taisyklė, turime gerbti vieni kitus net tada kai kito nuomonė prieštarauja manajai ar tavajai. Suvokti kad tai kito žmogaus gyvasis kelias ir turime mes jį palaikyti, jei Dievas matys kitaip jis parodys kitą, kelią, jei neparodys vadinasi tas kelias ir yra tam žmogui tikras, svarbiausia kad ieškoma, o kas ieško tas randa, šią taisyklę tikrai žinau :) Ačiū Irena už pagyrimą
Rantulija: Miela Jolanta,LABAI PRASAU.Kartais visai neblogai pabuti paprasciausiai vaiku;ka apie vaikus yra pasakes Jezus-daugelis zino. Siandiena cia, sitoje virtualioje erdveje, yra isreikstos net keletu asmenu nuomones/ir savo nuomone turiu omeny/;pagalvojau,kaip gera jaustis,kada truputi kitokia nuomone priimi labai ramiai;sieloje nera jokios itampos.Ir tikrai isitikinau;ramiai isklausius kito samprotavimus,kaip giliai praturtini savo siela naujais suvokimais. Sirdimi jauciu,kad kazkuriam laikui reikia pasitraukti is diskusiju arenos. Gal apmastymams? Visiems linkiu ramybes. Su meile, Irena.
Jolanta: Irena, tai normalu kad nori atsitraukti. Prieš metus laiko susipažinau su kita Irena, nuostabia moyerimi, li tikrai sklidina šviesos, tada, tik atvykusi į Vilnių ieškojau dvasinės atramos, susitikau su vienos draugijos pirmininke. Ji ilgai manęs klausimėko, kalbėjomės, o po to pasakė, labai smagu kad turi tokią dvasinę patirtį ir kad pasidalinai su manimi, bet ateičiai labai atidžiai paklausyk, nekalbėk apie tai ką išgyveni. Tu save išdalini. Tada nelabai supratau, bet veliau, kai dalyvaudavau šiame forume, ar kalbėdavau su drauge apie Dvasinius dalykus pasijausdavau išsunkta, lyg kempinė išgręžta, ir taip pat norėdacau atsitraukti nuo visko. Gal būt tavo Irena ir visai kita priežastis, bet aš tada pagalvodavau, kad anksčiau sutikta Irena yra teisi, išdalindavau savo širdį, ją dažnai atstumdavo, išsekdavau, o pasikrauti ne taip jau greitai pasikraudavau. Bent taip galvojau kai jausdavau išsekimą. beje šiandien pasikroviau kelionė iš darbo viešuoju transportu. Įlipo girta pagyvenusi porelė, nemačiau konfklikto pradžios, tik pamačiau kaip giras vyriškis įžeidinėdamas eina link sėdinčių dviejų jaunų mergyčių. priėjau atsistojau paprašiau kad leistu man atsistoti į vidurį, nieko nesaliau, atsistojau ir tiek, pradėjo gana nuolankiu balsu sakyti kad nieko nedarys, bet mergaites vis tiek įžeidinėjo. mergaites mokinau, nežiūrekit net ton pusen, įsivaizduokit kad jų nėra, kalbėkit kad ir apie orą. nebesulaukdami neigiamos reakcijos moteris pradėjo raminti savo vyrą, po kurio laiko išlipo. Merginos buvo labai dėkingos ir manau, kad gavo pamoką, jog į pyktį nereikia atsakyti pykčiu, tai nieko gero neduos. O aš gavau progą paką padaryti gero čia gal kaip narkotikai pakrauna energojos
Rantulija: "Dvasiškai aklas individas,kuris logiškai vadovaujasi moksliniu diktatu,visuomeninėmis nuostatomis,ir religine dogma,atsiduria didžiuliame pavojuje,kad paaukos savo moralinę laisvę ir praras savo dvasinę nepriklausomybę.Tokia siela turi lemtį tapti intelektualia papūga,visuomeniniu automatu,ir religinės valdžios vergu." Urantijos Knyga 1458-02. Šitaip pasakė Jėzus Mardusui, cinikų vadovui,savo viešnagės Romoje metu.Tai buvo pasakyta prieš du tūkstančius metų,bet kaip tai tinka šiam laikmečiui. Turi tik stebėtis. Skaitant Urantijos Knygos IV dalį ateina mintis:kaip įžvalgiai Gabrielis parinko sferą mūsų Visatos mylimam Valdovui septintąjam savęs padovanojimui;tokiu būdu buvo išvengta, tokios didingos, ir visai Visatai svarbios Misijos, žlugimui.Tuometinėje imperijoje iš įvairių pasaulių kraštų,jauni ir pagyvenę susibūrimuose laisvai diskutuodavo apie Dievą, apie religijas.Dirva buvo paruošta tos TIKROS TIESOS sėjai.Sėjai, apie VIENA VIENINTELĮ DIEVĄ TĖVĄ-kaip visus savo vaikus MYLINTĮ TĖVĄ.Tikros sampratos apie visų tautų žmonių brolystę. Jėzus dažnai melsdavosi SAVO TĖVUI.Tai reiškia,kad Jis nuolatos mintimis būdavo tampriame ryšyje SU SAVO TĖVU.Jis ir savo apaštalams patardavo palaikyti ryšį su Tėvu per maldą. Mūsų laiku, net dvasiniuose forumuose diskutuojama apie viską,tik ne apie gyvą ryšį su Tėvu. O TĖVAS TIKRAI TROKŠTA GYVO BENDRAVIMO su, savo vaikais.Toks bendravimas, pirmiausiai, naudinga mums patiems. Tai vienintelis būdas išvaduoti planetos gyventojus iš susipainiojimų,o tai reiškia- IR IŠ KANČIŲ. Visiems linkiu geros dienos; Visiems trokštu Rojaus Trejybės palaimos, Su meile, Irena.
Fredas: Būtent,gerb.Rantulija,..to gyvo bendravimo ir trūksta dabarties laikais,todėl ir esam vieniši,užsidarę,patys save nusiskriaudę.
emipetras: KAIP SUSIKŪRĖ GYVYBĖ ; rašo profesorius LEVAŠOVAS . Ar tai ne urantiškas modelis , tik jau moksliškas ? В природе существует несколько элементов, имеющих по четыре валентных электрона, что позволяет им создавать соединения атомов в виде длинных цепочек из одного типа атомов. При этом на соединение в цепочку атом «затрачивает» максимум два из четырёх валентных электронов. А это позволяет на свободные валентные связи присоединить другие атомы и даже сложные радикалы. Элементы эти: углерод, кремний, фосфор... Самый активный из них — углерод, кстати, один из самых распространённых на Земле. Он и послужил основой органической жизни. В первичном океане была большая концентрация атомов углерода, других элементов, которые послужили строительным материалом органических молекул. Но для того, чтобы атомы углерода соединились в длинные цепочки необходимы были особые условия. Необходим был активный источник энергии, который должен был повлиять на устойчивость атомов углерода и вызвать новое соединение атомов углерода в цепочку. Таким источником энергии послужили электрические разряды в атмосфере (молнии). Мощное электрическое поле молнии в локальном объёме создавало благоприятные условия для того, чтобы атомы углерода соединились по-другому: | | | | | — С — С — С — С — С — … | | | | | Из этих цепочек атомов углерода возникли молекулы, молекулярный вес которых — тысячи, десятки тысяч атомных единиц. Новые молекулы соединялись между собой и создавали ещё большие молекулы. И если атомный вес неорганических молекул составлял не более 300-400 атомных единиц, то органические молекулы практически не имеют ограничения молекулярного веса.
Rantulija: Gal prieš dvejus metus perskaičiau visas N.Levašovo knygas;perskaičiau ir jo žmonos Svetlanos knygą.Tarp kitko, Svetlana kilusi yra nuo Alytaus. Esu rąsiusi jam laišką,kuriame pateikiau tokias mintis:kad, galbūt,jis tikrai yra "prisikasęs" prie Visatos kūrybinių paslapčių,prie įvairių energijų,bet jis nėra atradęs tų energijų ŠALTINIO. Nurodžiau jam Urantijos Knygą,ir tos Knygos skleidimo svetainę Rusijoje.Tiesioginio atsakymo iš jo negavau.Bet jis manę aplankė,nes aš jį sudominau,bet, kaip tai įvyko- apie tai nesiplėsių;galiu būti ne taip suprasta. Dėja,jo jau nebėra mūsų žemiškąjąme plane. Ar gali, jo vadinami, socialiniai parazitai per atstumą nužudyti žmogų,man tai iš mistikos pasaulio,nors,šiuo klausymu turiu labai įdomią patirtį,ir tai patyriau tada,kada dar nebuvau susipažinusi su Levašovo knygomis;aš visą laiką galvojau apie savo skaudu patyrimą ir dėkojau Tėvui,kad dar esu gyva. N.Levašovas savo svetainėje patalpino begalę nuotraukų apie tai ,kaip realiai veikia jo sukurtas PSI-GENERATORIUS.Jo dvare Prancuzijoje, žiemą lauke ant sniego matosi išsirpusios braškės,ir kiti nepaprastai greitai augantys augalai,gėlės,grybai ir t.t. Nemanau,kad nuo dinozaurų laikų mūsų planeta šiuo metu yra pilna energetinių atliekų. Iš Urantijos Knygos žinome,kad nuo mūsų planetos sukūrimo pradžios,mirus bet kokiai augalijos,ar gyvunijos pasaulio atstovui nėra paliekami jokios energetinės atliekos;viską akumuliuoja AUKŠČIAUSIOJI BŪTYBĖ. Su meile, Irena.
emipetras: Ar turite savo kosminio piligrimo pasą ? Vardas, Pavardė Gatvė, namas, butas, Miestas, Šalis , Lietuva, Planeta , Žemė Žvaigždė , Saulės sistema, Kosminė vieta , Oriono vijos pakraštys, Galaktika , Paukščių Tako galaktika, Kosminė erdvė , Vietinė galaktikų grupė, Metagalaktika, Visata tai čia pagal astronomija , o ne pagal Urantijos knygą . Sudarykite žmogaus pasą pagal Urantijos knygą ?
Algirdas aaa: Statiškai (dvasine prasme) astronomijai –statiškas pasas Atsirandančiai sielai –kryptis ir judėjimas (jo konfigūracija)
emipetras: Žmonijos iliuzija yra ne ta , kad šis gyvenimas yra iliuzija . Žmonijos iliuzija yra ta , kad mes manome esantys statiškame pavidale ir statiškame erdvės būvyje . Iš tiesų mes esame begalinis judėjimas ir dinamika . Mes kosminiai klajūnai su savo ŽEMĖS planeta esame amžinoje kosminėje kelionėje apie Saulę , o su Saule sukamės per bekraštį kosmosą , pakibę vakuuminėje erdvėje , kaip gražūs , apvalūs kamuoliukai kybantys vakuuminėje erdvėje ir nejaučiantys milžiniško kosminio greičio , kai mes kaip vaiduokliai skrodžiame kosminę erdvę . Milžiniškos degančios saulės-žvaigždės ir įvairiausių gabaritų planetos , sveriančios milijonus milijardų tonų , skrenda kaip pūkeliai beorėje kosminėje vakuuminėje erdvėje . O ant vienos , kitos planetos gyvena gyvos protingos esybės ir jos savo visa esybe net nesuvokia tos visos , savo planetos besvorio būvio , visos ją supančios erdvės atžvilgiu . Visi jaučia tik stabilią planetos žemę sau po kojomis ir jokio skrydžio per kosmosą nejaučia . O gaila , labai gaila , kokie mes dar visi esame aborigenai , kosminės kūrinijos , kosminės civilizacijos atžvilgiu .
Algirdas aaa: nesugebi suprasti-įvertinti keturių žodžių -“ Statiškai (dvasine prasme) astronomijai“ trumpuos tekstuos sumodeliuoju po kelis klausimus-temas, tesugebi reaguoti į vieną. Ar čia tas tavo aborigeniškumas? Kosminė civilizacija prasideda čia, kilmės pasaulyje. Gudragalviška suokti anapusiškumo kryptimi, išsisukinėjant nuo šiapusiškumo keliamų iššūkių.
VaidasVDS: Algirdai, kokias čia minkles uždavinėji? Negi nori, kad kažkas bandytų kapstytis tavo smegenų rievėse?
Algirdas aaa: kapstykis citatose, bandau kalbinti Emilį. jis labai džiaugsmingas dvasioje, bet vengiantis peržiangti ribą; tarp asmeniškumo ir visuomeniškumo. dar vis skatinu tai daryti
VaidasVDS: Matai Algirdai, kapstytis citatose galima tik ieškant išminties, o šiandieninis visuomeniškumas bent Lietuvoje yra apgailėtino lygio. Labai labai mažai kas ieško išminties. Tad mažai kam reikia citatų, bet lygiai taip pat mažai kam reikia ir asmeninių pamąstymų. Tu negali kito žmogaus įsprausti į savo įsivaizduojamus rėmus. Kam tas proto minkymas svetimomis rankomis?
Algirdas aaa: Reikalas ne įsivaizduojamuose rėmuose. Emilis labai išvysto kokį nors aspektą, ir niekaip nesuriša su kitais aspektais. Nėra proporcijų. Rėžiantis disbalansas. Knyga gražiai apima viską. Kada skaitytojas pradeda labai suokti viena ar kita tematika, paligdamas daug nepaliestų temų -tai nesąžininga prieš autorius, prieš dokumentus, prieš Apreiškimą.
Algis: Apie iliuzija,nusvitusiojo "lupomis",jei kam idomu http://www.advayta.org/item/000006/?id=297
Adleris: Mūsų suvokimo realybė - tik viena iš galimų interpretacijų.
VaidasVDS: Mūsų suvokimo galimybė - tik viena iš realybės interpretacijų. Gal taip tiksliau?
Algirdas aaa: kalbėjimas 2000 metų citatomis -proto minkymas
полная версия страницы