Ôîðóì » ILIUZIJA » Pasaulis ne tik iliuzija » Îòâåòèòü
Pasaulis ne tik iliuzija
emipetras: Gyvosios esybės tikroji konstitucinė padėtis yra tyra dvasia. Virš žmogaus , virš visos esybės , spindi Dievo Tėvo dvasia . Ezoterikoje , kaip ir Urantijos knygoje , tai taip pat yra pažymėta kaip dieviškoji čakra . Išmintingoji žmonija jau seniai žinojo , kad viršugalvio septintoji čakra yra Dievo Dvasia . tačiau tai žinojo tik išminčiai ir išrinktieji . Jėzaus Kristaus Evangelijoje , tai taip pat yra pasakyta , tačiau per visas teologines išvestines ir mišias nėra pažymėtas šis reiškinys , kaip ypatingas žmogiškosios būties reiškinys . Aš sakyčiau , kad jis dvasininkijos yra specialiai nuslėptas . O štai šiandiena , par internetą , tai gali žinoti visi vaikai . Žinoti tai gali , tačiau visa nelaimė , kad žinoti gali , bet naudotis nemoka . Viena bėda tai , kad niekas nemokina kaip naudotis , o antra bėda - labai tingų žmogaus gyvulinį protą sunku priversti ir prisiversti mąstyti dvasinėmis kategorijomis . Todėl pagrindinė žmonių masė , kuri save tapatina su fiziniu kūnu ir visą savo gyvenimą grindžia tik fiziniais malonumais ir fizinių – materialių problemų sprendimais ir įgyvendinimais , iš tikrųjų įgyvendina tik savo iliuzinio ,, Aš’’ panoramą . Todėl ir žmogus , kuris save tapatina tik su planetinės materijos materialiu kūnu , o visa kosminę panoramą ir kosminę būtį - įbūtina iliuzijoje , arba dar kitu labai gražiu žodžiu tariant , - save įbūtina Majoje , tokiame Majos pasaulyje pragyvena visą savo prasmingą gyvenimą , be dvasinių pasaulių supratimo , be amžinosios realybės , tikrosios realybės , supratimo . Štai iliuzorinis pavyzdys . Prieblandoje ant žemės gulintį susiraizgiusį virvagalį galima per klaidą palaikyti gyvate. Šis virvagalis yra laikomas tuo, kuo jis nėra. Tai ir yra maja. Lygiai taip pat sąlygota gyvoji esybė, suklaidinta majos, mano kad kūnas yra tikroji asmenybė ir tikroji žmogaus esybė . Tačiau kaip gi mes galėtume virvę laikyti gyvate, jei nežinotume kas tai yra tikra gyvatė? Pati gyvatės sąvoka nėra iliuzinė ar netikra. Iliuzija yra tik mūsų proto manymas , kad tai gal gyvatė , tai yra virvės tapatinimas su gyvate. Lygiai taip pat, materialus kūnas yra realybė , tačiau tai majos produktas. Kitais žodžiais tariant , pati materija ir jos įvairios įliuzorinės apraiškos yra Maja , Viešpaties materiali energija, kuri yra kintanti ir neamžina ir yra priklausoma nuo Kūrėjo , lygiai kaip debesys yra priklausomi nuo Saulės. Saulės dėka jūros vanduo garuoja ir pavirsta debesimis. Lygiai kaip debesis yra Saulės energijos transformacija , taip ir Maja yra Kūrėjo dvasinės energijos transformacija. Todėl ji yra reali. Ji nėra iliuzinė, tačiau ji tampa iliuzine , žmogiškąjame mąstyme , kai kaip , kad kartais teigiama , remiantis pavyzdžiu apie virvę ir gyvatę , kai mes sumaišome tikrovę su savo vidinio požiūrio iliuzija . Kai kalbame apie iliuziją , mes turime turėti omenyje , fizinio materialaus gyvenimo pokyčius , nors pars materialus pasaulis yra realybė . Štai jeigu jums dabar trisdešimt metų , vadinasi prieš trisdešimt metų jūsų kūnas neegzistavo ir po penkiasdešimties metų jo jau nebebus. Lygiai taip pat materialus pasaulis periodiškai pasireiškia ir išnyksta tarytum bangos jūroje. Mes per savo trumpą gyvenimą viso to negalime pastebėti , tačiau labai gerai galime pastebėti valstybių sugriuvimą ir naujų atsiradimą , o taip pat kai kurių gamtinių objektų išnykimą ir naujų darinių atsiradimą . Miestų , miestelių , kaimų , miškų išnykimą , o jų vietoje kitų objektų atsiradimą . Tai yra trumpalaikis iliuzijų atsiradimas ir išnykimas . Tačiau visumoje , mus visada domino ir domins tik mūsų kūnas ir jo sąveika su šiuo iliuziniu pasauliu . Todėl galima teigti , kad ir materialus pasaulis , lygiai kaip ir kūnas, yra Majos produktas . Kaip materialus produktas materialiai objektyvus , bet per asmenybės prizmę žvelgiant , tik subjektyviai realus .
Kukas: Nezinau Petrai,turbut esi,bent is sio forumo nuorodu susipazines su advaitos ar budizmo supratimais.Asmenybe irgi iliuzija,tera tik samone,ji vienintele yra tikrove.Butent per asmenybes prizme zvelgiant pasaulis yra objekyvus,dingus asmenybei tera tik visuotine vienybe,viskas patampa subjektyvu,nes nera "as" "tu" "ji" "mes",nera pasidalijimo, asmenybe tai ribos-ribota,be jos,be susitapatinimo su kunu,su ego,kur prasideda ir kur baigesi musu esatis-as esu?
Pilypas: Kukas rašo: Asmenybe irgi iliuzija,tera tik samone,ji vienintele yra tikrove. Kazkaip ir man panasiai atrodo. O ta samone gal ir yra Dievas, kuris ir yra viskas, kas yra.
VaidasVDS : Asmenybė tikrai nėra iliuzija: "Vidiniame žmogaus patyrime, protas yra sujungtas su materija. Toks su materija sujungtas protas negali išlikti po mirtingojo mirties. Išlikimo metodą sudaro tie žmogiškosios valios suderinimai ir tos mirtingojo proto transformacijos, kurių dėka toks Dievo-sąmonės intelektas palaipsniui tampa dvasios mokomu ir galiausiai dvasios vedamu. Šita žmogiškojo proto evoliucija nuo asociacijos su materija iki dvasinės sąjungos sukuria mirtingojo proto potencialiai dvasinių fazių transmutavimą į nemirtingos sielos morontines realybes. Mirtingas protas, paklusdamas materijai, turi lemtį tapti materialesniu ir dėl to galiausiai patirtų asmenybės išnykimą; protas, atsidavęs dvasiai, turi lemtį tapti dvasingesniu ir galiausiai pasiekti vienumą su išliekančia ir vadovaujančia dieviškąja dvasia ir šitokiu būdu pasiekti asmenybės egzistencijos išlikimą ir amžinybę." ---- " Niekada iš akiračio nepraraskite antipodinių požiūrių į asmenybę, kaip ją suvokia Dievas ir žmogus. Žmogus į asmenybę žvelgia ir ją suvokia, žiūrėdamas ribinio požiūriu į tai, kas yra begalinis; Dievas žiūri begalinio požiūriu į tai, kas yra ribinis. Žmogus turi žemiausią asmenybės tipą; Dievas turi aukščiausią, net svarbiausią, galutinį, ir absoliutų asmenybės tipą. Dėl to iš tiesų geresnės sampratos apie dieviškąją asmenybę turėjo kantriai laukti, kol atsiras geresnės idėjos apie žmogiškąją asmenybę, ypač išaukštinto apreiškimo tiek apie žmogiškąją, tiek apie dieviškąją asmenybę Mykolo, Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimo Urantijoje gyvenimo dėka." ---- "Kuo geriau žmogus supras save ir įvertins savo bičiulių asmenybės vertybes, tuo daugiau jis trokš pažinti Pirminę Asmenybę, ir tuo nuoširdžiau toks Dievą pažįstantis žmogus stengsis būti toks, kaip Pirminė Asmenybė. Jūs galite ginčytis dėl nuomonių apie Dievą, bet patyrimas su juo ir jame egzistuoja aukščiau už ir pranoksta bet kokius žmogiškuosius ginčus ir paprasčiausią intelektualią logiką. Dievą pažįstantis žmogus savo dvasinį patyrimą pavaizduoja ne tam, kad įtikintų netikinčiuosius, bet tikinčiųjų mokymui ir abipusiam pasitenkinimui. Tvirtinti, kad visatą galima pažinti, kad ji yra suvokiama, reiškia tvirtinti, kad šią visatą sutverė protas ir valdo asmenybė. Žmogaus protas gali suvokti tiktai kito proto, nesvarbu, ar jis būtų žmogiškas ar viršžmogiškas, protinius reiškinius. Jeigu žmogaus asmenybė gali patirti visatą, tai reiškia, jog kažkur toje visatoje yra paslėpta kažkoks dieviškasis protas ir reali asmenybė. Dievas yra dvasia – dvasinė asmenybė; žmogus taip pat yra dvasia – potenciali dvasinė asmenybė. Jėzus iš Nazareto pasiekė šito dvasinės asmenybės potencialo visišką įgyvendinimą žmogiškajame patyrime; dėl to jo gyvenimas, pašvęstas Tėvo valios vykdymui, tampa žmogui realiausiu ir idealiausiu Dievo asmenybės apreiškimu. Nors Visuotinio Tėvo asmenybę galima suvokti tiktai realiu religiniu patyrimu, bet Jėzaus žemiškajame gyvenime mus įkvėpia Dievo asmenybės tokio įkūnijimo ir atskleidimo tobulas pademonstravimas tikrai žmogiškajame patyrime."
Kukas: Parasyta ir parasyta,truksta praktinio patvirtinimo
VaidasVDS : Praktiškai tai galima patirti tik su Minties Derintojo pagalba: "Samprata apie Dievybės asmenybę palengvina bičiulystę; ji pritaria protingam garbinimui; ji skatina gaivinantį pasitikėjimą. Tarp neasmenių daiktų gali būti tarpusavio veiksmai, bet ne bičiulystė. Tėvo ir sūnaus bičiulystės ryšio, kaip tarp Dievo ir žmogaus, būtų negalima patirti, jeigu abu nebūtų asmenys. Tiktai asmenybės gali bendrauti viena su kita, nors šitą asmeninę komuniją gali labai smarkiai palengvinti kaip tik tokios neasmenės esybės, kaip Minties Derintojo, buvimas. Žmogus nepasiekia tokios vienybės su Dievu, kokią pasiekia lašas, kada susilieja su vandenynu. Žmogus pasiekia dieviškąją vienybę abipusiškai veikiančios progresinės dvasinės komunijos dėka, asmenybės ryšio su asmeniu Dievu dėka, vis didesniu laipsniu įgaudamas dieviškosios prigimties nuoširdžiai ir išmintingai paklusdamas dieviškajai valiai. Toks išaukštintas ryšys gali egzistuoti tiktai tarp asmenybių."
emipetras: Šaunuolis Vaidai VDS , tu su prasmingai parinktomis citatomis visada pataikai į dešimtuką . Tikrai nuoširdus ačiū už komentarus . Neturiu ko pridėti , tai iš tiesų yra TIESA .
Kukas: Vel parasyta ir tiek.Samprata lieka samprata./Nera vienybes anot uk,yra dievas ir yra zmogus,ten kazkokios komunijos,viskuo kalta ribota iliuzine asmenybe...juokingiausia,kad pats zmogus tera iliuzija,/kada nera asmenybes,ego,kuno nera ir dveju objektu, bet absoliuti vienybe./Sitas ale isaukstintas rysys tik dar labiau skatina ego,nes ego megsta buti isaukstintas
emipetras: Mielas Kukai , labai gerai žinau kaip ant EGO mėgstama sukarti visus šunis , atseit tada jau nebebus EGO . Tačiau niekas ir niekada nepabėgs nuo savo EGO. Jeigu taip atsitiktų - žmogus iškarto numirtų . Gerb . Kukai , kiekviena žmogaus kūno lastelė kvėpuoja EGO dvasia ir energija . Mes kaip biologinis fizinis darinys , visa savo esybe turime ,, kovoti " už vietą po Saule . Jeigu tik nusilptų mūsų kovos laukas , jeigu tik nusilptų ir išnyktų kovingoji imuninė apsauginė sistema , tai šakės iš karto , galas ir viskas . Milijardai mikrobų , bakterijų ir virusų suėstų gyvą žmogų . Mes esame nenuilstamoje ir nepertraukiamoje EGO kovoje už išlikimą . Visa žmogaus , kaip biologinės fizinės būtybės , gyvenimo prasmė ir vertė , tai protas , tai gyvosios sąmonės vertė , tuo pačiu ir bendrosios kolektyvinės pasąmonės vertė , kuri genetiniu kodu persiduoda iš kartos į kartą , iš prosenelių ainijos . Visus mūsų fizinio kūno būvius apjungia dieviškoji dvasia . Ir ji visai nebijo žmogaus EGO , bet kantriai ir su meile veda žmogų į save su visais EGO ir visokiais kitokiais būviais , tačiau žadindama protą sąmoningam Dievo dvasios suvokimui žmoguje . Svarbiausia suvokimas ir tikėjimas , o EGO tai viso labo tik mūsų fizinis kūno sargas .
Kukas: Nuo zmogaus EGO pabegti imanoma kaip tai padare tarkim Jezus,toliau jis moke,kad turime numirti ir gimti is dvasios.Tik atrodo,kad mirus ego bus amen,tai eilinis EGO triukas.Pats zmogaus EGO yra tik galvojimas apie save- iliuzija.Petrai evangelija nuo Tomo- pazink save-pagrindas.Pazinti save galima protu,kaip tai padare Budda(ir ne tik ).Is kur atsiranda norai,mintis,impulsai ir t.t,kodel renkames ka renkames?! Ego cia nieko nekontrolioja tik bando savinti kontrole,visi sitie veiksmai uz islikima,nuolatine EGO kova uz islikima(dingus EGO imunine sistema veikia kaip veikus,ta patvirtina nusvite save patirtimi) tam,kad patvirtinti savo buti,kad esi-kiti zmogu nuzudo,kad irodyti,kad jie gyvi,kad jie yra,kad kazka gali. Kadangi EGO egzistuoja tik prote-vaizdavimas apie save,tikejimas kad tu esi kunas,charakteris,psichika,bet tikroveje EGO neturi nepriklausomos buties,zodz jo nera,tai jam reikia nuolat paciam sau irodyneti,kad esi,todel zmones bijo visiskos tylos-tada dingsta mastymas o kar
Tadas: Kukas rašo: Nuo zmogaus EGO pabegti imanoma kaip tai padare tarkim Jezus,toliau jis moke,kad turime numirti ir gimti is dvasios. Gimti iš dvasios nereiškia fiziškai numirti, bet suvokti, patirti kaip Dievas Tėvas/Rojaus Trejybė/Jėzus - Mykolas tiesiogiai asmeniškai veikia tavame gyvenime.
Kukas: ...kartu dingsta ir EGO.Ego yra kanciu saltinis.Tas kas tu esi-samone yra beforme, pati savaime laisve,savaime meile,dziaugsmas ir panorejus kancia-per susitapatinimo su tuo kas nesi-ego ar kunas ar forma.Tau nereikia mokintis myleti kitus-tu ir esi meile,bet tiki,kad ne, is cia energetiniai blokai ir kancia,tau nereikes pamilti kitus kaip save kada atrasi,kad tie kiti ir yra tu pats.Pakartosiu klausima: Kur prasideda ir baigiasi tavo "as" ar "esatis" arba "as esu",ar tavo ribos yra kuno ribos-tu esi kunas?Saziningai atsakymas bus taip ar nezinau,tai ka tada zinai,nezinodamas saves?
Pilypas: Kukas rašo: Kadangi EGO egzistuoja tik prote-vaizdavimas apie save,tikejimas kad tu esi kunas,charakteris,psichika,bet tikroveje EGO neturi nepriklausomos buties,zodz jo nera,tai jam reikia nuolat paciam sau irodyneti,kad esi,todel zmones bijo visiskos tylos-tada dingsta mastymas o kar Reiskia EGO yra tai, ka zmogus apie save galvoja? O jeigu jis zino, kad nera kunas, bet rupinasi savo kunu, nes tai yra jo sielos (dvasios) nesiotojas? Ar tada jis vistiek egoistas? Kas yra zmogus megstantis issukius ir jeigu yra idomu nugaleti save? Jeigu zmogus nebijo tylos, ar jis jau gali sakyti, kad nugalejo savo ego?
Kukas: Tik atrodo,kad rupiniesi kunu,viskas vyksta savaime.Jau ir mokslas ta "sako"- musu reakcijos i aplinka atsiranda anksiau ir tik po keliu sekundziu jas suvokiame,bet ego galvoja,kad jis pats jas pagimde.Ego tik savinasi viska,nors nieko negali,jo net nera.Saves nugalejimai,aplomai viskas yra ego siekis eilini karta irodyti savo buti.Ar ne apgailetina? Tik tam kurio nera reikia irodyneti savo buti,tam,kuris yra nereikalingi jokie irodynejimai- jis tiesiog yra ir nieko cia nepadarysi
Kukas: Gal kas pamena Naujo Testamento vieta,kur rasoma apie musu kunu prikelima po mirties?
Pilypas: Aisku, Kukai, kad visa tai yra zaidimas. Ir sito zaidimo idomumas yra tame, kad mes gavome kuna, su kuriuo galima daryti ka nori. O ka tu siulai daryti su kunu? Atsizadeti jo?
Kukas: Isminciai sako nugyventi iki kunas veikia,gal ir tiesa.Ka tu nori su tuo kunu daryti,skraidyk jei gali? Bet klausimas: kas ta kuna gavo,kas tai?
Die Teufelsbuhle : Kukas rašo: Bet klausimas: kas ta kuna gavo,kas tai? Po velnių, Kukai, net toks ablius dvasiniuose reikaluose, kaip aš, UK citatose išskaičiau, va: "Materialiame pasaulyje jūs galvojate apie kūną taip, kad jis turi dvasią, bet mes žiūrime į dvasią taip, kad ji turi kūną. Materialios akys yra iš tikrųjų iš dvasios gimusios sielos langai. Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas." HO HO HO
Kipras: o tu, kukai, kaip save priimi, kaip kūną, ar kaip sielą - nemirtingą dvasią? ar tapatiniesi tik su ego? o kas tas ego? kur jis guli pasislėpęs, a? žinau, atsakysi - prote. bet protas, t.y. smegenų veikla yra materiali. sakykim suparaližuotas žmogus, visiškas invalidas, kad ir Stephen Hawking, turėdamas stiprią dvasią tęsė savo mokslininko karjerą, parašė pasaulinius bestselerius. kūnas bėjėgis, bet sąmonė (pasąmonė) ir dvasia tęsė galingus jo, kaip fiziko darbus, akivaizdžiai demonstruodama, kad svarbiausia yra asmenybė, jos kokybė. o jūs čia kalbat apie kažkokias iliuzijas Die Teufelsbuhle rašo: "Materialiame pasaulyje jūs galvojate apie kūną taip, kad jis turi dvasią, bet mes žiūrime į dvasią taip, kad ji turi kūną. Materialios akys yra iš tikrųjų iš dvasios gimusios sielos langai. Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas." gera citata
Kukas: Daug kas parasyta,tikek kuo nori,tas iskart tipo tiesa?sakai ablius esi....hm...nesigynciju...
kukui: "Apmąstant Dievybę, asmenybės samprata neturi turėti kūniškumo idėjos. Materialus kūnas nėra tai, be ko negali apsieiti tiek žmogaus, tiek Dievo asmenybė. Kūniškumo klaida matoma abiejuose žmogiškosios filosofijos kraštutinumuose. Materializme, kadangi žmogus praranda savo kūną mirus, tai jis nustoja egzistuoti kaip asmenybė; panteizme, kadangi Dievas neturi jokio kūno, jis, dėl to, nėra asmuo. Besivystančios asmenybės viršžmogiškasis tipas veikia proto ir dvasios sąjungoje."
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû