Ôîđóě » ILIUZIJA » Iliuzijoms » Îňâĺňčňü
Iliuzijoms
Urantas: Jeigu norite kalbėti apie iliuzijas šitame forume, tai kalbėkite ČIA. Dabar gaunasi makalynė, rašot subforume skirtame Algimanto Jokūbėno aptarimui apie iliuzijas. Patryniau jūsų iliuzijas. Nuo šios galite dalintis savo iliuzijomis ČIA. Dalinamės iliuzijomis čia ir džiaugiamės. Norintiems išreikšti nepasitenkinimą kviečiame užsukti ČIA
emipetras: KAI GYVENIMAS PAVIRSTA TIK ILIUZIJA 58. Gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas. Bet kad nebūtų monotoniškumo, scena, kurioj vyksta ši amžina tragedija, be paliovos keičiasi. Pasaulis, kuriame gyvenome vakar, - ne tas pasaulis, kuriame gyvame šiandien, jis, kaip ir mes patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo. Žmogus negali dukart nusimaudyti toje pačioje upėje, pasakė Heraklitas. Vieni šliaužioja keliais, kiti jodinėja ir važinėja automobiliais, dar kiti lenktyniauja su pašto karveliais, skraidydami lėktuvais. Kam skubėti? Visi mes neišvengiamai prieisime kelio gal. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 59. Romanistai, atkakliai vedantys savo skaitytojus į lūšnas, retai aplanko jas patys. Ligų ir Mirties specialistus retai teprikalbinsi nueiti į ligoninę, kur jie ką tik numarino savo herojų. Poetai ir filosofai, skambiomis eilėmis ir proza šlovinantys Išlaisvintoją Mirtį, dažnai išbąla, vien paminėjus geriausios jų bičiulės vardą. Tai sena istorija. <...> Kraupiausias knygas apie karą, parašė taikūs žmonės, net negirdėję, kaip sprogsta toliašaudžių vokiškų pabūklų sviediniai. Rašytojai, su didžiausiu malonumu peršantys skaitytojams seksualinių orgijų aprašymus patys paprastai nenusikalta dorovei. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 60. Tikriausiai kur kas ramiau sėdėti krėsle ir rašyti romantinius apsakymus, negu visą gyvenimą rinkti jiems medžiagą, lengviau aprašinėti ligas ir Mirtį, negu kovoti su jomis, ir maloniau kurti šiurpias intrigas, negu patirti jas pačiam savo kailiu. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 61. Mirtis ne tokia žiauri kaip mes. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 62. Mirtis - Gyvybės teikėja, Gyvybės naikintoja, pradžia ir galas. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 63. Tikriausiai nelengva būti velniu tam, kurs gimė sparnuotas. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 64. Žmogus negalėtų pakelti gyvenimo, jei žinotų savo mirties valandą. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 65. Mes žinome, kad mirsime - tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. Kaip vaikai neįžengiamoj kiūtinam ant nuomonės per gyvenimą, laimingi, ka nežinome, kas mums nutyks rytoj, su kokiais susidursime negandais, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą - Mirtį. Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų - laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis. Skausmą turime vieni pakelti - nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kovoti ir kirsti iš paskutiniųjų kai pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną sulauksim taikos, taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo. [A.Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 66. Galiausiai apsipratau su savo likimu, aš per senas kovoti su dievais. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 67. [Mirties žodžiai herojui] Man nepatinka jūsų kunigai. Tai jie išmokė žmones bijoti mano prisiartinimo, prigąsdinę juos amžinybe ir pragaro ugnimi. Tai jie nuplėšė man nuo pečių sparnus, subjaurojo švelnų veidą ir, pavertę šlykščia giltine, privertė tartum vagį sėlint nuo vieno namo prie kito su dalgiu rankoje ir šokti Danse Macabre ant freskų vienuolynų sienose drauge su jų šventaisiais ir nusidėjėliais. Aš neturiu nieko bendro nei su jų dangumi, nei su jų pragaru. Aš - gamtos dėsnis. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 68. Kas gi kitas, jei ne Mefistofelis, tas amžinas pašaipūnas, būtų galėjęs iškrėsti tokį klaikų farsą? Net šventose giesmėse tariausi girdįs jo pilną patyčių juoką ir, teatleidžia man Dievas, pats vos nepradėjau juoktis, kai tavo karstą nuleido į šią duobę. Bet ar tau ne vis tiek, kieno šis kapas? Juk tu negali perskaityti vardo marmuriniame kryžiuje - ar tau ne vis tiek, kieno tai vardas? Tu negirdi gyvųjų balsų viršum savo galvos, ir negi tau ne vis tiek, kuria kalba jie šneka? Tu ilsiesi ne tarp svetimų, o tarp brolių. <...> Kur bemiegotumėt amžinu miegu, visur laukia tas pats likimas - visi jūs būsite užmiršti ir visi avirsite dulkėmis. Toks jau gyvenimo dėsnis. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 69. Juk mirštame tik mes, žmonės. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 70. Man vis tiek - ar praeitis, ar ateitis. Aš žinau viską. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"] 71. Nė pats velnias nieko negali padaryti žmogui, kol jis dar sugeba juoktis. [A. Miuntė "Knyga apie San Mikelę"]
emipetras: PANAŠIŲ Į MUS , PAIEŠKŲ ĮLIUZIJA Visata, rodos, yra beribė, o galaktikos turi nesuskaičiuojamą skaičių žvaigždžių, aplink kurias skrieja dar daugiau planetų. Visgi iki šiol žmonijai nepavyko užfiksuoti jokio signalo, kuris leistų užtikrintai sakyti, kad Visatoje esame ne vieni. Astrofizikai pateikė naują versiją, kodėl taip yra, o kaltininku įvardijo galingus gama spindulių pliūpsnius. Ekstremali, visa naikinanti radiacija galėjo ne tik išnaikinti gyvybę daugelyje kitų planetų, bet ir sukelti masinį gyvybės išnykimą Žemėje, skelbia Dailymail.co.uk. Astrofizikai paskaičiavo, kad gama spindulių pliūpsniai, kuriuos sukelia vieni galingiausių sprogimų Visatoje, galėjo sutrukdyti gyvybės atsiradimą ir vystymąsi 90 proc. galaktikų. Tokia versija paaiškintų, kodėl iki šiol neaptikome jokių protaujančių būtybių egzistavimo įrodymų kitose planetose. Tyrimui vadovavęs profesorius Tsvi Piranas, Jeruzalės hebrajų universiteto fizikas, sakė: „Mes nustatėme, kad fatališko gama spindulių blyksnio tikimybė yra gerokai didesnė vidinėje Paukščių Tako dalyje, dėl to sąlygos gyvybei taptų nepalankios. Tik Paukščių Tako pakraščiuose, toliau nei 10 kiloparsekų (32,6 tūkst. šviesmečių) nuo galaktikos centro, ši tikimybė tampa mažesnė nei 50 procentų. Bendrai vertinant Visatą, saugiausios vietovės gyvybei – bent jau tokiai, kaip Žemėje – yra mažiausio tankumo regionai didelių galaktikų pakraščiuose, o gyvybė gali egzistuoti tik maždaug 10 proc. galaktikų.“ Kitaip sakant, Paukščių Takas priklauso retai galaktikų rūšiai. Gama spindulių žybsniai įvyksta maždaug kartą per dieną ir atskrieja iš įvairių krypčių, o astronomai juos fiksuoja specialiais teleskopais, skirtais aptikti intensyvius, ryškius energijos blyksnius. Jie gali trukti nuo vos kelių sekundžių iki kelių minučių. Šie blyksniai yra siejami su supernovų sprogimais, kurie įvyksta kolapsuojant žvaigždėms ir susidarant juodosioms skylėms. Tokių sprogimų metu paskleista radiacija yra pražūtinga net patiems atspariausiems organizmams Žemėje. Jei toks sprogimas įvyktų Saulės sistemos kaimynystėje, radiacija sunaikintų ploną ozono sluoksnį, kuris saugo planetą nuo mūsų žvaigždės skleidžiamų ultravioletinių spindulių. Taip pat jis gali sukelti pavojingas grandinines chemines reakcijas. Dėl to Žemėje įvyktų masinis gyvybės išnykimas. Kai kurie mokslininkai mano, kad panašus įvykis jau buvo nutikęs prieš maždaug 450 mln. metų, o po jo Žemėje išnyko per 80 proc. gyvybės rūšių. Jei tai tiesa, tai reikštų, kad ankstyvosios gyvybės formos Žemėje buvo kur kas geriau prisitaikę ištverti radiaciją.
emipetras: Taigi esame unikali ir nepakartojama planeta , tobulai sukurta VISATOS pakraštyje . Čia nėra nei gama spindulių pliupsnių nei beprotiškai deginamos saulės spindulių , nei ledinio kosminio šalčio . Tačiau visa tai kas yra labai tinkama ir palanku gyvybei egzistuoti šioje Žemėje , taip pat yra ir labai trapu ir subtilu , už kurio gali kilti ir katastrofa . Mūsų žemiškos gyvybės trapumą apsprendžia ne tik netikėti ir nepalankūs kosminiai svečiai , kaip klajūnės kometos , Saulės periodiniai pliūpsniai ir dar kitų kosminių nežinomybių , bet mūsų gyvybės trapumą apsprendžia ir mūsų neatsakingi žmogiški veiksmai . Prie pavojingiausių gyvybę naikinančių veiksnių galėtume priskirti tiek tiek civilinę pramonę , tiek ir karinę pramonę . Antroje vietoje būtų nuolatiniai lokaliniai karai , tačiau jie nedelsiant gali išaugti į pirmo laipsnio pavojingumą gyvybei , jeigu iš lokalinių pavirstų globaliniais karais . Tada mūsų ŽEMĖS gyvybei jau amen. Šios dienos isteriškas karo propogandos platinimas per pagrindinius žiniasklaidos tinklus veda į nesąmoningą troškimą patiems sudegti , bet ir visas tautas ir nacijas sudeginti atominio karo liepsnose . Kai pasiklausai tos propogandos , tai taip ir norisi paklausti . Ar mes dar dvasiškai ir intelektualiai esame mąstantys žmonės , ar mes jau tik marionetės , tampomi šėtono apsėstųjų vaduotojų .
Vėjas: Norint ką nors apibendrinti, pravartu orentuotis atskiruose segmentuose, ir tik po to apibendrinti. Materijos savybės ir įtakos vis dvasingėjančioms, ar visiškai dvasinėms būtybėms neveiksnios. Galaktikos centras –būtent ta vieta, kur būsime “visiškai“ dvasios, paruoštos Supervisatos būstinės gyvenimui ir veiklai. Gyvulinės- materialios gyvybės planetose vyksta absonitinis vdasingėjimas; turintis šiek tiek prasmės ir vertas išlikimo. Kai tuo tarpu medžiaga-žaliava (materiali gyvybė) yra tik žaliava; išnyks čia, išliks ten, pražus ten, išsigelbės dar kažkur. Tokios planetos izoliuojamos, kad turėtų savo unikalią, į kitas nepanašią aplinką, kurioje vyksta materialių pradmenų konvertavimas į dvasines vertybes, į absonitinę sielą. Tokiu būdu, kiekvienos išlikusios asmenybės kilmė ir savybės bus sąlygotos labai konkrečios aplinkos planetos tiek savybėmis, tiek raida.
emipetras: Pūsk vėjau pūsk, Per žydrąsias marias, Tegu pakrantėje šlama spyruokliai beržai . Pūsk VĖJAU pūsk ir kuo dažniau čia pabūk . Tegu forumas skrenda pakėlęs būres .
emipetras: SIŪLAU PASISKAITYTI ĮDOMŲ PATYRIMĄ KOMOS BŪSENOJE . Gal tai ir literatūrinis kūrinys , tačiau perskaityti verta , juolab , kad tai labai panašu į Urantijos knygoje aprašomus morontinius pasaulius . http://anomalija.lt/2014/10/is-komos-pabudes-harvardo-neurochirurgas-as-grizau-is-pomirtinio-pasaulio/
emipetras: JEIGU KOSMINIAI OBJEKTAI BŪTŲ ARČIAU ŽEMĖS TAI MATYTUME TAI : LABAI ĮDOMIOS NUOTRAUKOS http://www.alfa.lt/straipsnis/49860906/ispudinga-jei-dangaus-kunai-butu-arciau-zemes TOLIAU ŽIŪRINT , ŠIOS SVETAINĖS APAČIOJE , YRA APRAŠYMAS IR FOTOGRAFIJOS APIE SAULĖS ENERGIJA VARANTĮ LĖKTUVĄ ,,SOLARIS'' , KURIS ŠIUO METU SKRENDA APIE ŽEMĖS RUTULĮ. LABAI ĮDOMIOS NUOTRAUKOS
emipetras: JEIGU KOSMINIAI OBJEKTAI BŪTŲ ARČIAU ŽEMĖS TAI MATYTUME TAI : LABAI ĮDOMIOS NUOTRAUKOS http://www.alfa.lt/straipsnis/49860906/ispudinga-jei-dangaus-kunai-butu-arciau-zemes TOLIAU ŽIŪRINT , ŠIOS SVETAINĖS APAČIOJE , YRA APRAŠYMAS IR FOTOGRAFIJOS APIE SAULĖS ENERGIJA VARANTĮ LĖKTUVĄ ,,SOLARIS'' , KURIS ŠIUO METU SKRENDA APIE ŽEMĖS RUTULĮ. LABAI ĮDOMIOS NUOTRAUKOS
emipetras: MEILĖ , MEILĖ , MEILĖ Daugumos žmonių emocijos blokuoja širdies atvėrimą. Mes ant tiek išmušti iš vėžių ir emociškai paspausti, iš vaikystė, iš praeitų gyvenimų, kad darome viską, išskyrus tai, kad duoti meilę. Daugelį kartų sužeisti tokiais nepasitenkinamais santykiais, mes tampame cinikais ir nustojame svajoti. Vaikiškos pasakos, apie nuostabius princus ir princeses pakeičiamos žiauriais nusivylimais, kai mes praeiname alkoholio košmarus, santuokinių kontrolę, manipuliacijas, juridines procedūras, grubų elgesį su vaikais, grubų seksualinį elgesį ir visas disfunkcijos rūšis. Netgi esant geram gydytojui, daugumas žmonių visam laikui užstringa vaikiškuose paternuose ir sudaužytose svajonėse. Pyktis, kaltė tik ir laukia, sluoksnis po sluoksnio, kad užvaldyti mumis, jei mes nebandysime pažiūrėti į tai pakankamai giliai. Be Dvasios ir Dievo, kurie mus ištraukia iš duobių, mažai lieka vilties. Tada mes kreipiamės į religiją, bet tik tam, kad vėl aptikti tas pačias disfunkcijas, tik šį kartą užmaskuotas rūbais, bažnyčiomis ir katedromis. "Jai aš duosiu bažnyčiai pakankamai pinigų, aš būsiu išgelbėtas”, "Jai aš ištarsiu pakankamą kiekį kartų Ave Marija, tai aš....” Ir tik dabar, laikais, kuri krikščionis pavadino "paskutiniais laikais”, mes, pagaliau įgavome pakankamai išminties, kad išeiti iš to, atrodančio begalinio, kentėjimų ir skausmo rato. Yra daugelis sielų išėjusių iš jo anksčiau už mus, jie padeda iš žymiai aukštesnių dimensijų. Taip pat, pas mus yra Dieviškumo Įsikišimas. Už mūsų nugaros siena ir mums nelieka kitos išeities, kaip tik kilti į viršų. Todėl mums metą pagalbos virvę, kaip artėjant priešui (mūsų kaltei). Kitame virvės gale draugas – meilė, mesta mums iš aukščiau. Nors ropštis virve turime mes patys, mums siūlo daug paraginimų ir palaikimų tų, iš aukščiau, kas sveikina mus. Žemė nebūtų išgyvenusi keleto paskutinių karų, jai ne meilė tų iš aukštesnių sferų. Kelis kartus jie įsikišo tam, kad neleisti mums susinaikinti patiems save. Bet jie nesikišo be mūsų leidimo. Tie, kas siekia laisvės, kolektyviškai paprašė jų pagalbos. Ne taip seniai maždaug prieš 30 metų, tokie žmonės pasiekė kritinę masę. Sielų, norinčių laisvės, skaičius augo taip greitai, kad prašymas negalėjo būti atmestas. Todėl, dabar mums rodomas išėjimo kelias. Krajonas. Keturi tyros meilės požymiai Brangieji mano, tyra Dvasios Meilė yra tyli. Meilė nešaukia nuo kalno viršūnės: „Ei, štai aš čia, žiūrėkite į mane!" Dievo Meilė ir Aukščiausiojo Aš Meilė tyli, užjaučianti, stipri ir dosni. Argi jūs jos nejaučiate? Mes spinduliuojame jums šią meilę tiesiog šią akimirką. Tai – tikroji namų esmė. Tai jaučia daugelis jūsų, kai patiria meilę Dievui. Tai – namų prisiminimas ir jis jumyse nuo gimimo! Ir, mano brangieji, šio jausmo įkūnijimas yra tame pačiame soste auksiniame kambaryje! Suprantate? Meilė neturi jokio tikslo. Ji egzistuoja tik dėl savęs pačios ir suteikia jėgą Meilės dvasiai. Jai svetimas pamokslavimas. Ji veržiasi tik tave apkabinti. Tai – tikra meilė. Ji nereikalauja: „padaryk man tai, o aš tau mainais padarysiu šitai!" Ji tenkinasi tuo, kad tiesiog egzistuoja. Būkite dėmesingi. Dievo Meilė neturi jokio tikslo. Trečias požymis toks: meilė niekada neieško sau dėmesio. Ji nemuša sau kumščiu į krūtinę. Jai to, matote, nereikia, nes ji teka iš Kūrinijos Šaltinio. Ją ir taip visi pamatys, ir tam nereikia ištarti nei vieno žodžio. Jums neteks kelti rankos ir sakyti: „Pažiūrėkite į mane". Nes tarsi šviesos šaltinis tamsoje ji trauks prie savęs žmones, ir jie paklaus: „Ką tu neši savyje?" Jūsų pasišventimas meilei tarsi ženklelis ant krūtinės. Jį visi mato. Kai senoji Žemės energija išskaidrės, jį sugebės pastebėti daugelis! Ir pagaliau, Meilė turi išmintį, būtiną, kad būtų naudojamos trys ankstesnės savybės. Jos išmintis tyli, ji neturi tikslo ir nesusireikšmina. Ji žino, ką kalbėti, o ko nekalbėti. Tai – skiriamasis išmintingų veiksmų bruožas. Tyra Meilė niekada nekuria baisių scenarijų jūsų gyvenime, o ego kuria. Tai svarbiausias skirtumas, mano brangieji. Dievo perdavimuose nėra vietos baimei. Baimė – tai mechanizmas, naudojamas karmos ir žmogiškųjų pamokų sąlygomis. Prašau jus prisiminti tai: per visą žmonijos istoriją, nuo tų laikų, kai ėmėte užrašyti su jumis vykstančius įvykius, kiekvieną kartą, kiek Viešpaties Angelai paminėti bet kurio tikėjimo bet kuriuose raštuose, jie pasirodo su tuo pačiu žodžiu. Ar žinote, ką jie sako, prieš kreipdamiesi į žmogų? „Nebijok" – ir tai liudijimas, kad Dievas niekada neperduoda žmogui bauginančių pranešimų. Nebijok! Tai parašyta žmonėms, kad jūs neužmirštumėte. SVETAINĖ ,,ŠVIESOS KELIU'' 2012-O7-26
emipetras: TEN ,,rytiniame pasisveikinime'' PONO GERDO GERAS ILIUZINIS OPTINIS SPEKTAKLIS SURUOŠTAS ŽIŪROVAMS. ČIA VISKAS YRA GERAI , TAIP UŽDIRBAMI DIDELI PINIGAI GREIT ATEIS LAIKAS , KAI ATMOSFEROJE IR DANGAUS SKLIAUTE BUS RODOMAS DIEVO NUŽENGIMAS Į ŽEMĘ . DAR ŠIEK TIEK TRŪKSTA ĮRANGOS IR REIKIAMOS ENERGIJOS , TAČIAU VISA TAI JAU NE UŽ KALNŲ IR BUS TADA VIENA VALDŽIA IR VIENA RELIGIJA ŽEMĖJE ...... O DABAR MECHANINĖ ŽMONIJOS SĄMONĖ TRENIRUOJASI UŽDAROSE PATALPOSE SUKURTI TIPO ,,STEBUKLUS ''
Vėjas: ar manai kad šiandieninė žmonija tokia kvaila, ir teatrališkų priemonių dėka mulkinama.
emipetras: Ant religinės iliuzijos pririšta visa žmonija . Religiniais jausmais ir religinėmis tiesomis yra manipuliuojama , kad žmogus nepažintų tiesos - tamsoje gyventų . Taigi sukurti vaizdą , Žemės palydovų pagalba, bus visai įmanoma . Svarbiausia reklama ir gerai parengta motyvacija .
Vėjas: religijos atstovai, kaip ir politikos gali manipuliuoti tuomet, kada yra mulkių, kuriuos galima mulkinti. Nebenoriu pušų intymo Ir juodos į kalną procesijos. Palinkėkit man oro tyro Ir šiltos saulutės poezijos. Kad prajočiau ant balno tymo, Pasakyčiau šakalams: – Nestaukite, Jeigu jaučiate mano buvimą – Puotaukite… Mano broliai yra ne broileriai, Netupėjau su jais vištidėje, Sakalai yra mano broliai Aukštybėje… Ką galiu pasakyti troliams, Pakarti troleibusuos ienų: – Buvot moliai ir liksit moliai, Esat jūs tiktai maistas hienų! Su brangiausiais – neatsisveikinu… Mes, gyvieji, niekad nemirsime, Mėnulveidžiai ir saulaveidžiai, Į tikėjimą tyrą pavirsime, Į tikėjimą, į tekėjimą, Į gaivaus dieviškumo srovenimą, Nes mes einame, kaip ir ėjome – Ne į mirtį, o į gyvenimą. (Algirdo Patacko atsisveikinimo žodis per savo laidotuves)
Vėjas: religijos atstovai, kaip ir politikos gali manipuliuoti tuomet, kada yra mulkių, kuriuos galima mulkinti. Nebenoriu pušų intymo Ir juodos į kalną procesijos. Palinkėkit man oro tyro Ir šiltos saulutės poezijos. Kad prajočiau ant balno tymo, Pasakyčiau šakalams: – Nestaukite, Jeigu jaučiate mano buvimą – Puotaukite… Mano broliai yra ne broileriai, Netupėjau su jais vištidėje, Sakalai yra mano broliai Aukštybėje… Ką galiu pasakyti troliams, Pakarti troleibusuos ienų: – Buvot moliai ir liksit moliai, Esat jūs tiktai maistas hienų! Su brangiausiais – neatsisveikinu… Mes, gyvieji, niekad nemirsime, Mėnulveidžiai ir saulaveidžiai, Į tikėjimą tyrą pavirsime, Į tikėjimą, į tekėjimą, Į gaivaus dieviškumo srovenimą, Nes mes einame, kaip ir ėjome – Ne į mirtį, o į gyvenimą. (Algirdo Patacko atsisveikinimo žodis per savo laidotuves)
emipetras: OSKARAS MILAŠIUS LENKŲ PRANAŠAS IR RAŠYTOJAS , SAVE VISADA SAISTE SU LIETUVA , SU LIETUVOS GERĄJA DVASIA . GAL TAI ILIUZIJOS , GAL IR PRANAŠYSTĖS . PER DAUGELĮ DEŠIMTMEČIŲ DAUG OSKARO MILAŠIAUS PRANAŠYSČIŲ IŠSIPILDĖ , KITOS ILIUZIŠKAI ARTIMOS ARBA TOLIMOS , ŠIOS DIENOS REALYBEI , DAR LAUKIA SAVO IŠSIPILDYMO , NES NIEKAS NEŽINO KAS BUS RYTOJ .... http://mintys.lt/tikejimas/pranasystes
emipetras: NORIU PAKLAUSTI . KAS YRA GIRDĖJĘ STIPRIUS GARSUS ( GAUSMĄ ) SKLINDANČIUS LYG IR IŠ DANGAUS ? INTERNETE YRA NEMAŽAI NUORODŲ IR SPELIONIŲ APIE TAI , ANAME FORUME KAIP TIK DISKUTUOJAMA TA TEMA . O MES , AR KURIS GIRDĖJOTE TAI ? KĄ MANOTE ? NA PAV. KĄ TU VĖJAU , GIRDĖJAI , KAI SKRAIDAI PO PASAULĮ ?
Vėjas: Savo laiku prisidėjau prie tavo išsilaisvinimo iš apaštalo protą užgožiančios veiklos –kito laisvai valiai pateikiančio klastotes-klystkelius, iš ambasadoriaus, atstovaujančio velniai žino ką, –tik ne Dokumentus. Ir čia judu panašūs; anas Apreiškimą stumia į tolimesnį planą, priekin skleisdamas savo mokymus ir visokiausius balsus –tuom panašėdamas į Tarso Damasko Saulių Paulių- tesugebėjusį, Jėzaus mokymus išnaudoti tik kaip terpę, kurioję priveisė senovinių dogmų, ritualų. Manau, kad dar vieno Sauliaus Pauliaus šiandieninei, į haosą grimztančiai žmonių generacijai, nebereikia. Pats Dokumentų Žinias stengiesi uždengti įvairiausiom žmonijos įžvalgom, išmintimis. Tuom tarnauji nueinančiai religijai-tikėjimui, neprisidėdamas prie Čikagos-Urantijos-Žinios išskleidimo sau pačiam ir kitiems.
Vėjas: Kilmės pasaulis –vieta kur logikos, tvarkos, nuoseklumo nėra –nėra gyvybės pradiniuose etapuosia –ar tai būtų bendroji evoliucija –ar užgimusio kūdikio-paauglo vystymasis-adaptacija. Individuose pilna sukaustančių baimių. Artimoji aplinka baugina pragyvenimo sunkumais, tiesos pamynimu, politiniu-financiniu reketu. Tolimoji aplinka grasina krizėmis, karais. Kilmės pasaulis –pati žaviausia, dramatiškiausia, prieštaringiausia vieta kūrinijoje; kur kraujas ir džiaugsmas susilieja viename kokteilyje, kur dėl smulkmenos gali prarasti gyvybę, už herojišką pasiaukojimą gauti špygą.
Vėjas: nedarykite klaidos arba GRĮŽTAMASIS RYŠYS šis pasaulis suklydimais, paklydimais, prietarais, dogmom, ritualais PERPILDYTAS IKI KRAŠTŲ –kas liečia tikėjimus-religijas. O, kokios deformacijos politiniame lauke, finansų tvarkyme, visuomenės būsenoje? šiandieniniai Sauliai, Pauliai; ar jie būtų iš Tarso, ar Damasko, ar Vilniaus ambasadoriai –turėtų naudoti protą pagal aukštąją paskirtį –išversti knygą dar nereiškia ją suprasti –daug kalbėti nereiškia būti teisiam –kurti alternatyvius “mokymus“, naudojantis klausytojų atsilikimu (protimiu [intelektas], dinaminiu [žingeidumas], esminiu [įtemtai tikrinti “kas tikra]) –reiškia trukdyti Apreiškimui įsiasmeninti visose žmogaus gyvenimo srityse, vietoj to kurti saldžias pasakas. Algimantai, gal pakeisk ampluą –rašyk mažiems vaikams, tarkime iki trijų metukų,, dauguma patikės priims. žmonės skaitykit Dokumentus –tai Žinios skirtos ne tik šiam gyvenimui, nebūsit pirmaijantys, būsit sėkmingai progresuojantys dabar ir ateityje. vaikai ruošiami priešmokyklinėse grupėse ne tam kad pirmautų –kad būtų sėkmingi Vyresnės kartos atstovai matėm karo, pokario, komunizmo keliamas deformacijas-įtampas. Šiandien matome vykdomod politikoj, finansuos, visuomenėje grėsmingas deformacijas-įtampas. Prieš milijonus metų planetoje dinozaurai kėlė grėsmes-įtampas; ir taip milijonus metų; kažkaip reikėjo pašalinti šitą “užsistovėjusį vandenį“. Šiandien žmonijos vystymasis, išskyrus materialinius pasiekimus, reiškiasi kur kas baisiasniais pavidalais nei “stovintis vanduo“. AIDS –pasirodė kaip įspėjimas; -minimali tvarka būtina. Ir štai, menkutis mažutis uodas sako; -nesinaudojete Dievo Dovana Protu –neprogresuojate Tiesos Grožio Gėrio Kryptimi -jums kūdikiai be pusės galvos. Tai pabaiga, ne šiaip sau totalinė, tai begėdiška pabaiga. Dinozaurai žuvo garbingai. Visiškai nepritariu tokiam garsų aiškinimui. Visiškai pritariu tokiai interpretacijai. Kaip ten rašoma –“kas nepadaugino tai ką turi, bus atimta ir tai ką manąs turintis“. Senai pastebėjau –kas ilgai vaidina dirbtinį personažą, ilgainiu tokiu ir tampa. Protingi žmonės, galingų šalių žmonės kalba-elgiasi neprotingai; -pasaulis tampa “durnių laivas“, maža to, dar ir skestantis.
Vėjas: Šiltėjant klimatui, atmosferoj vyksta daug naujų reiškinių. Prisiminkime daugkartinio naudojimo kosminį laivą “Čelendžer“. Sandarumą praradęs pagribdinis kuro bakas, įskridus į stiprių vėjų sluoksnį, labai dideliame aukštyje, kur nebūna net debesų, buvo prakiurdintas. Nors laivas sveria tonas, ir greitis-inercija didžiulė, bloškiantis supurtymas buvo pakankamai stiprus. Sauso kuro raketa atitrūko nuo pagrindinės talpyklos atplėšdama skeveldrą, nesandarioje vietoje, ir įvyko tai kas įvyko. Viena iš garso priežaščių gali būti procesai, vykstantys aukštoje atmosferoje, kurių anksčiau nevykdavo, kuomet atmosfera buvo ramesnė. Ir tai gera proga davatkom ir bukapročiam kurti pasakas –KAM? -MAŽIEMS VAIKAMS
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű