Форум » KITI FORUMAI » ARBITRAZINES MISIJOS NAUJIENOS » Ответить
ARBITRAZINES MISIJOS NAUJIENOS
Rantulija:
Ответов - 75, стр:
1 2 3 4 All
emipetras: LATVIJA . ( Urantijos svetainė ) Мои любимые воины Света, мы просим вас не закрывать ваши сердца. Не впадайте в страх и чувство безнадежности. Сейчас на Земле и в высших сферах происходят события, которые находятся за пределами вашего понимания. Помните, как часто мы говорили: "из хаоса возникают новые творения"? Мы не просим вас умалять грандиозную трагедию, которая недавно произошла или страдания, с которыми многие столкнуться. Но никому не будет никакой пользы от того, что вы увязли в негативе, страхе и столпотворении иллюзии третьего/ четвертого измерений. Не позволяйте своим могущественным мыслеформам и энергии опускаться в низкочастотные шаблоны, усиливая отрицательную энергию облака тьмы. Вместо этого направляйте свои могущественные Любовь / Свет прямо в середину хаоса и в сердца тех, кто сеет хаос. А затем наблюдайте, как постепенно Свет охватывает тьму. Мы обещаем возвышать (tolift) и поддерживать вас своей любящей энергией и содействовать вам даже в самые мрачные времена. Свет и Любовь всего Творения, вместе с вашими смелыми и стойкими усилиями, восторжествуют. Я – всегда ваш любящий друг и защитник. Я Есмь Архангел Михаил.
VaidasVDS: Emili, tik nesusižavėk tu šitais melagiais. Tai kaip kokia cholera. Jau ir Latvijoje jie atsirado. Na koks gi archangelas Michailas, kai visi, skaitantys Urantijos Knygą, žino, kad yra Mykolas Kristus. Gėrį mes visi kursime palaipsniui, iš dangaus tikrai niekas nenusileis ir čia jo nesukurs. Gal užtenka jau tų iliuzijų...
Rantulija: Mielas Vaidai VDS, kad gėrį kursime palaipsniui ir, kad mūsų žmonijai tai reikės atlikti savo "rankytėmis", aš asmeniškai tikrai neprieštarauju tavo tokiam teiginiui. Bet, kad Angelai gerokai pradėjo mus "prausti" pradėjo atsijoti: Kas yra Kas,manau,kad tai akivaizdu.Ir visai nesvarbu kokiu vardu Jie pasivadina;o gal tik kažkokią Aukšto rango Dvasinę Būtybę atstovaują; Jos vardu kalbą. Jiems tik reikėtų nuimti nuo mūsų apsaugą, galvoju, kad pamatytume mūsų pasaulyje dar kraupesnį vaizdelį. Jie tikrai mus mylį ir mūsų atžvilgiu yra geranoriški. Tam, kad Apvaizdos būtume apsaugoti Jie moko mus palaikyti labai glaudu ryšį su Rojaus Tėvais; ir tai būtų tikrai ne iliuzija, o apčiuopiama, patiriama realybė. Vaidai, mes visi turime vaikus, artimuosius, turime draugus, kuriems trokštame, kad būtų Apvaizdos apsaugoti; dar labiau jiems visiems trokštame, kad jų sielos būtų pažadintos Morontijos pasauliuose; kad ten galėtume su savo mylimaisiais susitikti; pasidžiaugti ir kartu, toliau žengti dvasiniais karjeros laiptais; galiausiai pasiekti tikslą, Trejybės nuo Amžių numatytą. Kaip gi kitaip Dvasinėms Būtybėms mus mokyti, jeigu ne per žmogiškąsias būtybes. Na, ir kas, kad jos, tos žmogiškos būtybės yra netobulos; netobuli Mokytojai iš jų gaunasi? Tuomet tie tobulieji, lai ima akmenis ir lai sviedžia į tuos klaidintojus. Tuomet klausimas iškiltų toks: Vaidai, kokiam tikslui tau, man, jam Dieviškieji Tėvai galvas sukonstravo ir kiekvienam ant pečių uždėjo? Ar tam, kad į pilvą neprilytų? Nustokime, tiems Mokytojams "plunksnęles kedenti"; tą, kuris palaikys gyvą ryšį su savo nuosavu Minties Derintoju, tikrai nenuves labai toli į pievas; Tėvo Dvasios fragmentas tikrai sugrąžins į Tiesos Kelią; Jėzaus, mus apgaubusi Tiesos Dvasia - padės, mūsų Visatos Motinos Šventoji Dvasia iš vidaus mus ves. Na, ką tam Tėvui daryti, jeigu tobulu mūsų Žemėje nėra. Net žemiškasis "gaspadorius, kai neturi šuns, su kate pasiųndo savąją bandą. TAM MUMS IR SUTEIKTAS PROTAS, KAD MĄSTYTUME. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Irena, jei įdėmiai skaitei Urantijos Knygą, tai turėtum žinoti vieną, bet labai svarbią tiesą Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu teisingi tiktai asmeniniu požiūriu teisingi tiktai asmeniniu požiūriu teisingi tiktai asmeniniu požiūriu teisingi tiktai asmeniniu požiūriu ---- Visi mes, kurie pasitikime Tėvo vedimu, gauname mokymus. Bet mes tiesiog neturime teisės jų skelbti viešai, nes jie teisingi tiktai asmeniniu požiūriu teisingi tiktai asmeniniu požiūriu teisingi tiktai asmeniniu požiūriu ---- Kas įvyksta, kuomet visi sudeda savo "teisingus mokymus" į kokią nors vieną vietą. Tada pasimato, kad vieni "teisingi mokymai" labai smarkiai prieštarauja kitiems "teisingiems mokymams". Čia panašiai kaip ir su diskusijomis forume - atrodo kalbasi du žmonės, gražūs savo vidumi, bet niekaip negali susikalbėti... ---- Turint tokį dvasinį šaltinį kaip Urantijos Knyga, dėlioti kažkokius asmeninius mokymus, yra pats didžiausias absurdas. Čia juk Algimantas pavadino Urantijos Knygą turėklais, o kai kas ir pasigavo... ---- Nepaisant to, ką parašiau, Urantijos Knyga nėra dogma ar dogmatiška, bet tik ją labai gerai išstudijavus, tą galima suvokti. Urantijos Knygoje mes turime nuostabius tikruosius Jėzaus mokymus, kurių niekada neatstos joks žemiškas mokytojas, o tuo labiau kažkoks klausytojas, kuris klauso ir Dieviško Derintojo ir pats savęs ir tame klausyme, nesugeba atskirti, kur Derintojas jam mintį derina, o kur jis savo žinias iš pasąmonės traukia... Yra dar viena tiesa, kad Urantijos Knyga yra tik įvadas į tikrąją kosminę realybę, į tikrąjį Dievo ieškojimą, bet tą tikrąją realybę ir tikrąjį ieškojimą mes patirsime tik po savo mirties... Ramybės visiems
Rantulija: mielas Vaidai, gal nereikėtų tiek daug man kartoti tą patį sakinį. Patikėk, nesu jau visai beviltiška. Mudviejų nesusikalbėjimas yra del visai paprastos priežasties- MUDVIEJŲ PATIRTYS YRA SKIRTINGOS. Daugiau negu prieš 25 metus dvasiniu keliu buvau vedama per įvairius dvasinius Mokytojus; net per dvylikametį berniuką ir tikrai neblogai skiriu apreiškimus gautus per suaugusį žmogų ir per nekaltą vaiką. SKIRTUMAS DIDELIS. Aš pati daug asmeninių užrašų esu sudeginusi, kai pradėjau po truputį kalbinti Dievą Tėvą, Jėzų ir Mariją. JOKIŲ BALSŲ,kontakduodama PER UŽRAŠUS NIEKUOMET NEGIRDĖJAU. Visų pirma-tai ramybės ir taikos būsena, jokių "juodų plokštelių", jokio vidinio konflikto. TAI RAMIOS IR AIŠKIOS MINTYS, kurias, kartais vos spėji užrašinėtį; mastyti nėra laiko. Jaučiasi pokyčiai net fiziniame kūne. Nuoširdžiai sakau, ieškodama Dievo, beveik trisdešimt metų ALGIMANTO NEPAŽINOJAU. Taip, kad jis manęs TIKRAI "neužzombavo" Teisingumo dėlei turiu pripažįntį tavo teisumą, kad Urantijos Knyga yra toks Apreiškimas, kuriai prieštarauti neįmanoma. Ir joje esantys Jėzaus Mokymai, yra patys tikriausi. Klausymas: o kas tų mokymų iki šiol laikėsi; kas dabar jų laikosi? Kodel žmonija, dabar stovi ant bedugnės krašto? Tai ar nereikia žmonijai PRIMINTI: KAS jie yra; KUR JIE EINA? AR remiantis dabartiniu laikmečiu nepribręndo toks dalykas,kad Mokymus reikia praplėsti. Tavo manymu: kaip DIEVAS TĖVAS,ROJAUS TREJYBĖ turėtų tai padaryti? JEIGU "teisingi tiktai asmeniniu požiūriu"? Mūsų planeta yra pažymėta MAIŠTU; ji nėra normaliai besivystanti planetą. JAU pasiekėme kritinę ribą. Ką Rojaus Tėvams, Nebadono Mykolui daryti, kai žmones verkdami prašo pagalbos nuo, mūsų planetoje,isiviešpatavusios vergijos, pedofilijos, neteisingumo, karų, prievartos, ligų? Pagal tave išeina, kad lai kiekvienas kalbina tą nuosavą Tėvą ir tyliai sau "šnarpščia" į "kalnieruką". Žinoma, tau niekuomet neateis tokia mintis, kad prieš kelis dešimtmečius buvo tokie paprastų žmonių susibūrimai, kurie dėl Dievo daug ko atsisakė, ir dieną-naktį meldėsi, prašydami iš Dievo pagalbos; patikėk, ir ne tik sau prašė. Gal todel ir prie Urantijos Knygos visi norintys priėjimą turime. Nuo mano miesto už keturiolikos kilometrų, prieš 43-jus metus pats Nebadono Valdovas lūšnelėje stovėjo; prieš visai paprastą, bet tvirtą moterį stovėjo; ir mokė ją; ir prašė jos skelbti VISIEMS TĄ, KĄ JIS KALBĖJO. Nepalaužė tos moters nei psichiatrinėje ligoninėje, nei per tardymus atitinkamose įstaigose, ir jos lūšnelės sudeginimas -nepalaužė. Nepalaužė nemenkos,maldininkų grupės Marijampolėje,kuriai vadovavo ELYTĖ. Šitų, nematomo fronto karių ,niekas ir niekada nepaminėjo. O kunigai,tuo laiku, iš sakyklų klykte-klykė, kad tikintieji netikėtų tais, kuriems "dievai" kalba. O kai tie maži būreliai atsilaikė prieš visas audras, savo lėšomis pastatė koplyčias ir net bažnyčia Keturnaujienoje pastatė; ten, kur Jėzus stovėjo, tai tie "sielų ganytojai" pirmieji pradėjo rinkliavas organizuoti ir mišias laikyti. ŠTAI, KAS YRA TIKRIEJI VEIDMAINIAI. Visiems linkiu gero vakaro. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Miela Irena, mes galime puikiai sutarti. Aš pats puikiai žinau, kad Dievas Tėvas kalbasi su kiekvienu žmogumi per jo mintis. Bet yra vienas labai didelis BET. Lygiai taip, Derintojo sampratos užregistravimą yra pavojinga mėginti atskirti nuo daugiau ar mažiau nuolatinio ir sąmoningo mirtingojo sąžinės diktavimų priėmimo. Būtent šitas problemas ir reikės įveikti individualaus principingumo ir asmeninio sprendimo keliu. Bet žmogiškoji būtybė geriau klystų atmesdama Derintojo išraišką, tikėdama, jog tai yra grynai žmogiškasis patyrimas, negu darytų didžiulę klaidą mirtingojo proto reakciją iškeldama iki dieviškojo orumo sferos. Prisiminkite, Minties Derintojo įtaka didžiąja dalimi, nors ne iki galo, yra viršsąmoninis patyrimas. Skirtingais laipsniais ir vis daugiau, kada jūs kylate psichikos apskritimais, kartais tiesiogiai, bet dažniau netiesiogiai, jūs iš tikrųjų bendraujate su savo Derintoju. Bet pavojinga laikytis minties, jog kiekviena nauja samprata, kylanti žmogiškajame prote, yra Derintojo padiktuota. Dažniau, jūsų kategorijos būtybėse, tai, ką jūs laikote Derintojo balsu, tikrovėje yra jūsų paties intelekto prasiveržimas. Tai yra pavojingas pagrindas, ir kiekviena žmogiškoji būtybė šitas problemas turi spręsti pati sutinkamai su savo natūralia žmogiškąja išmintimi ir viršžmogiškąja įžvalga. Supranti Irena, iki Urantijos Knygos apreiškimo iš tiesų buvo labai sunku susigaudyti kas yra ta dvasinė tikrovė ir kokia yra ta tikroji dvasinė tikrovė. Tavo gyvenimas pats liudija tai. Tikrai labai geri buvo visi tavo dvasiniai patyrimai iki tol, kol tu suradai Urantijos Knygą. Tai buvo tavo kelias iki Dievo. Ir jis buvo geras. Tiek tu, tiek tie asmenys, kurie įtakojo tavo gyvenimą ir pasirinkimą, veikėte aklai, jausdami Dievo Tėvo vedimą ir dėl to jūsų pasirinkimas buvo nuostabus ir jūs visi esate nuostabūs žmonės. O dabar pamąstykime, kodėl žmonės nesusikalba. Pagrinde dėl to, kad kiekvienas supranta Dievą šiek tiek skirtingai. Taigi yra du būdai, kaip spręsti šią problemą. Vienas neefektyvus - kiekvienas laikosi savo dieviško supratimo tiesos, o štai antras - pasitikriname Urantijos Knygoje ir tikruose Jėzaus mokymuose. Manau, kad antras būdas yra pats efektyviausias išspręsti bet kokius nesutarimus. Tuomet kyla klausimas, ar dar yra reikalinga kam nors skelbti kokius nors savo asmeninius mokymus. Manau, kad tikrai ne. Bet tie žmonės, kurie netiki, nepasitiki ar tiesiog nežino Urantijos Knygos, jie juk gali eiti link Dievo ir be Jos ir netgi surasti Dievą. Juk taip ir buvo iki Urantijos Knygos atsiradimo. Taigi tokiems žmonėms gali padėti ir tokie Dievo "klausytojai", nors kartas nuo karto šie ir ne taip nuklauso ar savo mintį už dievišką priima. Ir labai su tavimi sutinku, kad nereikia "šnarpšti" į "kalnieruką". Reikia platinti žinią apie Urantijos Knygą, reikia kovoti už tikrąsias dvasines vertybes tiek savo asmeniniame gyvenime, tiek savo aplinkoje, tiek visoje visuomenėje. Tik tą daryti reikia išmintingai, o štai išmintingus būdus kuria kiekvienas asmuo savarankiškai. Dievo idėjas skleisti išmintingai yra labai didelė problema. Adomo ir Ievos misija buvo sužlugdyta, Melkizedeko mokymai buvo iškraipyti, net ir paties Jėzaus mokymai buvo iškraipyti. Taigi pačiam žmogui yra nepaprastai sunku elgtis išmintingai ir tam mums ir buvo duota Urantijos Knyga...
Rantulija: Mielas Vaidai, skaitant tavo parašytas eilutes,labai keista jausmą patiriu;sklinda ramybė. Na,bet, tiek to;kas nors pamanys,kad mano galvoje vėl gegutės kukuoti pradėjo.Pavasaris artėja. Kad Dievo idėjas skleisti problematiška yra,tai savo nuosavu kailiuku galiu patyriau.Tiesą tu sakai.Šitame darbe tikrai reikalinga išmintis.Abiejuose forumuose rašiau,kad niekas nevarytų dvasiniu keliu eiti septynmyliais žingsniais.Bet ir stoviniuoti jau laiko nebeliko;katastrofa čia pat. Bet aš visvien pasilieku /gal būt kol kas/ prie savo nuomonės.Tam,kad išsklaidyti tamsos energetinius debesis susidariusius virš mūsų planetos,reikalingas kolektyvinis Dvasių ir žmonių įsikišimas. Bažnyčioms į visą tai nusispjauti. Atrodo,kad vėl reikalinga mažų žmogelių, Dieviškuosius Rojaus Tėvus mylinčių žmogelių,kolektyvinė malda; jų reali,visus mylinti būsena, tobulumo siekiančių, maldą ir darbai. Tai tiek. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Irena, Dievas ir taip veikia į kiekvieną žmogų asmeniškai per Minties Derintoją. Negana to kiekvieną normalų žmogų veikia Tiesos Dvasia. Tad dvasinė pagalba mums suteikia tiesiog milžinišku mastu. Yra tik viena problema - žmonės to nežino ir nesupranta. Aš manau, kad problema yra ir čia. Urantijos Knyga sako, kad yra viena mirties rūšis, kuri ištinka žmogų dar jam esant gyvam 1. Dvasinė (sielos) mirtis. Jeigu ir kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą, kada, Derintojo ir išliekančiojo serafimo bendra nuomone, jis būna paskelbtas dvasiškai nemokiu, morontiškai bankrutavusiu, kada toks suderintas pranešimas yra užregistruotas Uversoje, ir po to, kada Cenzoriai ir jų atspindintys pagalbininkai šituos faktus būna patvirtinę, tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą, jog viduje gyvenantis Pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas. Bet šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms, kurias vykdo asmeninis arba grupinis serafimas, susijęs su tuo individu, kurį apleido Derintojas. Šitokia mirties rūšis savo reikšme yra galutinė, nežiūrint to, jog fizinio ir protinio mechanizmų gyvosios energijos savo žemiškąją veiklą tęsia toliau. Kosminiu požiūriu tas mirtingasis jau yra miręs; tebesitęsianti gyvybė tiktai pažymi kosminių energijų materialaus impulso užsitęsimą. Taigi įsivaizduok, kas atsitinka, kai į valdžią ar į kitus reikšmingus valstybės postus patenka tokie dvasiškai mirę asmenys. Niekas negali pasakyti, kiek tokių žmonių yra mūsų pasaulyje ar mūsų valstybėje, nes tą žino tik Orvontono valdovai . Bet stebint kai kuriuos politikų ar teisėsaugos atstovų veiksmus gali susidaryti, kad bent tose institucijose tokių gali būti daug. Ar ne iš čia tos visos nelaimės? 1935 metais, apreiškiant šį Apreiškimą, manau pasaulis buvo daug religingesnis, nei dabartinis, kuris dabartiniu metu tiesiog yra nugrimzdęs į sekuliarizmą, kuriame tarnaujama ne Dievui, o mamonai. Ir nepaisant to Apreiškime tvirtinama Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. Todėl, jei žiūrėti į šį pateiktą faktą, galima pamanyti, kad šiuolaikiniame pasaulyje tų tikrųjų Dievo ieškotojų iš viso yra tik vienetai. Kiek žmonių gyvena dėl gėrio, o kiek gyvena dėl pinigų, kiek rūpinasi kitais, o kiek tik savimi. Juk priklausymas bet kokiai religijai dar tikrai negarantuoja išlikimo, nors labai daug taip save vadinančių "tikinčiųjų" tikriausiai to net nesupranta. Štai apie tai tikriausiai ir reikia žmonėms kalbėti.
emipetras: Yra Amerikoje , tiksliau Jungtinėse Valstijose , toks Driunvalo Melkizedekas . Mokslininkas fizikas , ezoterikas , dvasinių seminarų vadovas ir rašytojas . Tai jis apie žmogaus proto ryšį su Dievo dvasia , kalba maždaug taip . Mūsų protuose , mums teikiantis dvasinius patarimus , kaip mūsų Aukštasis AŠ , kaip Dievo dvasios buvimas , iš tiesų yra mūsų proto Žemasis AŠ . Tai mūsų esybės vidinis vadovas , atsakingas už mūsų viso fizinio kūno koordinaciją , egzistavimą ir išlikimą . Tai tarsi didelės firmos , labai išmintinga sekretorė , kuri nuolatos į mūsų sąmonę teikia išmintingus patarimus ir paslaugas . Labai dažnai šis AŠ kalba , kaip aukštojo AŠ vardu , tai yra , Dievo dvasios vardu . Tai nieko naujo . Išmintingi MOKYTOJAI tai žinojo ir žino jau seniai . Tačiau eiliniai ,,mokytojai'' labai dažnai pradeda kalbėti DIEVO vardu. Norint aiškiai , 100 procentų , užgirsti Dievo balsą , kaip neklystantį patarėją , reikalinga gana rimta , atsakinga , su meile širdyje , praktika . Ne taip viskas paprasta kaip atrodo , reikia daug ir kruopščiai mokytis . Tariamų maldų išsipildymas , dažniausiai tik mūsų susinormalizavęs psichologinis stovis ir naujas situacijos matymas .
Rantulija: Na,gerai,mieli vyrai,sutinku su jūsų argumentais;iš Urantijos Knygos parinktomis citatomis. Bet ,pagalvokit,tarp tų,kurie prarado savo Minties Derintojus; tarp tų,kurie po kūno mirties prarandą išlikimą yra mūsų artimieji,draugai ir t. t. Argi mes vienas kitam tikrai negalime padėti? Tuomet ką reiškia Urantijos Knygoje toks Mokymas,kad malda turi galią tik tuomet,kada jinai yra nesavanaudiška,t.y. kada meldžiamasi už kitus? Pasakykite,ką jūs patys galvojate apie Rezervinį Likimo Korpusą planetoje;jo paskirtį? Irena.
emipetras: Miela IRENA , yra kaip yra . Tegu čia būna ir du ir trys Likimo Korpusai . Tai aišku labai įdomu ir paslaptinga , tačiau man reikia šiame gyvenime pačiam su savimi susitvarkyti ir dar padėti savo artimui . Štai mano misija šioje Žemėje. Jeigu aš tai atliksiu su meile , išmintimi ir laisva valia , reiškia aš vykdysiu dieviškojo pasiuntinio , minčių DERINTOJO valią , o tai reiškia - aš vykdysiu savo likimą . Patikėk IRUTE , nėra didesnės misijos čia , šiame gyvenime , kaip pažinti save , kas dedasi mano prote ir mano mintyse , kokie mano idealai , na ir aišku stengti atpažinti Dieviškosios Dvasios veikimą , ugdyti savyje valią , kad su meile vykdytum dievo TĖVO valią . Ne savo valią , bet Dievo Tėvo valią , kad išmoktum mylėti save ir savo artimą , tai yra tuos konkrečius žmones su kuriais tenka kontaktuoti . Ir vėl manau , kad turime išmokti besąlygiškai mylėti konkrečius žmones , ne abstrakčią KŪRINIJĄ , ne abstraktų PASAULĮ , bet konkrečius žmones , tą aplinką kurioje gyveni , su kuriais bendrauji . PAŽINTI SAVE IR MYLĖTI SAVO ARTIMĄ . Štai mūsų kiekvieno priedermė , mokslas , valia , meilė ir tikėjimas . Visa kita tik dekoracijos , tik psichologiniai sąmonės ir pasąmonės manevrai , kaip praktiškiau ir maloniau išgyventi . Sakau maloniau , nes tai yra TIESA . Niekas nesiuntė tavęs į šitą gyvenimą dėl kančios . Dievas atėjo pas kiekvieną iš meilės , bet žmogus nepažįsta SAVO DIEVO , kadangi nepažįsta DIEVO DVASIOS , tai ir kankinasi savo proto mišrainėje. O švarus protas - yra meilė . Pirmiausia meilė sau , tai yra , per savęs pažinimą , meilė Dievui Tėvui , antra , tai meilė savo artimui . štai ir viskas , Kaip nedaug , tačiau kaip sunkiai sekasi tai vykdyti . Kaip sunkiai sekasi tuo gyventi , kasdiena , nuo ryto iki vakaro . Jeigu žmogus be džiaugsmo myli save , jeigu be džiaugsmo myli Dievą , jeigu be džiaugsmo myli savo artimą , tada tampa savo proto dvasiniu fanatiku , nes jo protas yra liūdnas ir neturi džiaugsmo liepsnelės .
Rantulija: Ačiū,Emili Petrai,aš dar kartą apmastysių tavo žodžius ir savo nueita gyvenimą. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Puikiai Emili pasakei. Tik šiek tiek pratęsiu. Vis tik reikia stengtis protingais būdais plėsti savo draugų ratą, taip pat reikia visada įsitraukti į kovą už gėrį bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, reikia būti tiesiog aktyvesniems. O valdant save, reikia nepersistengti...
emipetras: KAIP ATSIRADO VANDUO MŪSŲ PLANETOJE ? Tiksli mūsų planetos vandens, dengiančio apie 70 proc. Žemės paviršiaus, kilmė mokslininkams vis dar yra paslaptis. Dauguma tyrėjų mano, kad jis neatsirado tuo metu, kai susiformavo Žemė, o netrukus po to jį atgabeno su planeta susidūrę kosminiai kūnai, atkeliavę iš Saulės sistemos gilumos, rašo Lifeslittlemysteries.com.
emipetras: LAIKYKITĖS ŽMONĖS , NES MŪSŲ LAUKIA NENUSAKOMI POKYČIAI http://planeta.moy.su/blog/po_prognozam_uchenykh_zemljan_zhdet_nastojashhee_peklo/2011-06-09-3161
полная версия страницы