ARBITRAZINES MISIJOS NAUJIENOS

Форум » KITI FORUMAI » ARBITRAZINES MISIJOS NAUJIENOS » Ответить

ARBITRAZINES MISIJOS NAUJIENOS

Rantulija:

Ответов - 75, стр: 1 2 3 4 All

Rantulija: Jeigu atvirai,tai is tikruju stebina tavo savalaikis ir tikslus citatu is Urantijos Knygos parinkimas. Kad tu zinotum,mielas Vaidai,kiek tu "pasauliu pabaigu" per mano 32 metu dvasiniu patirciu teko "isgyventi".Ipatingai, tarybiniais laikais. Mokytoju ir pranasu anais laikais pagausejo pries pat "perestroika".O kiek nusivilymu buta,kiek "razborkiu" tarp dvasiniu grupiu buta,kiek skilimu grupese ivyko? Jaucio odoje nesurasytum. Asmeniskai as jau keli desimtmeciai ramiai ziuriu i tas "pranasystes". Bet,kad kazkokie pokyciai musu sferoje vyks- as tikiu;bet kad tai bus nepazodinis ivykiu pletros periodas-taip pat tikiu.Mano pastebejimai tokie:ivykiai vystosi is tos puses,apie kuri, joks pranasas is anksto nepasako. Zinoma,tai tik mano nuomone. Mano buvusi Mokytoja Jezaus Bernadeta apie pasaulio pabaiga sake:kad tai bus nuodemingo pasaulio pabaiga;ateities kartos bus pilnos taikos ir meiles dvasios ir nezinos,kas yra "nuodeme". Kodel,pastaruoju metu, tiek daug visokiu pranasysciu pagausejo- negaleciau pasakyti.Gal Dvasines Butybes taiko kazkoki mums nezinoma metoda.Gal tai yra skatinimas mums mintimis modeliuoti SVIESIA ATEITI;nes mes JAU zinome,kad mintis turi kuriancia energija. Tuomet belieka visiems ir paciai sau palinketi daugiau pozityviu minciu. Nezinau,ar labai cia busiu "nugrybavusi"? Su meile, Irena.

VaidasVDS: Štai rusų urantas Андрей С Иванов vakar kreipėsi į rusų urantus su tokiu pareiškimu Уважаемые коллеги-урантийцы, в последнее время на форуме участилась пропаганда идей так называемой "Обучающей миссии" (связанной с деятельностью сайта tmarchives com и его русскоязычного варианта tmrussia). Авторы данного учения (штаб-квартира в США, штат Пенсильвания), известного ещё с 1990-х гг., взяли за основу урантийские термины и создали эзотерическое и мистическое учение смешанного типа. Последователи данного учения считают, что получают новые откровения (транскрипты) от авторов Книги Урантии. При этом содержание этих материалов почти полностью расходится с самой Книгой Урантии и представляет собой ченнелинговую смесь взятых из разных источников эзотерических и псевдонаучных идей. Несмотря на это, адепты "Обучающей миссии" утверждают, что только они являются истинными последователями КУ. На любую критику и вопросы они реагируют болезненно или истерично, обвиняя собеседников в догматизме, высокомерии, непонимании их великой миссии и т.п. Что само по себе демонстрирует пример фанатичного поведения и противоречит урантийским учениям, в т.ч. учению Иисуса; а также практике международных урантийских организаций. Отмечу, что КУ призывает уважительно относиться к последователям всех религий и мировоззрений. Безусловно, такого же отношения заслуживает и учение "Миссии". Но из этого не следует, что урантийцы должны бездействовать, когда какое-либо учение стремиться присвоить себе КУ и права на её "истинное" истолкование. Тем более нелепой выглядит такая попытка на данном форуме, посвящённом изучению КУ. Когда в "чужой монастырь" суют свой устав с криками "вы погрязли в догматизме и притесняете нас" - это похоже скорее на попытку захвата и порабощения, а не мирного общения. Отмечу, что существуют много групп, культов и сект, так или иначе использующих КУ, вернее её терминологию. "Обучающая миссия" - лишь одна из них. Цель адептов подобных групп не конструктивное взаимодействие и взаимное обогащение идеями, а обращение в свою "истинную" веру. На элементарную критику (даже призывов не хамить и не флудить, за что немедленно банят на всех приличных форумах) следует неадекватная реакция в стиле: "Хорошо , что в виртуальном пространстве ещё на насилуют бутылками из под шампанского." (пользователь Carrier). При этом "гонимые" благополучно продолжают оскорблять форум и его участников и пропагандировать свои идеи, совершенно не связанные с КУ, в темах написанных заглавными буквами и т.п. Напомню, что культ "Обучающая миссия" считается псевдоурантийским (т.е. не связанным с КУ) Фондом Урантия (официально распространяющим КУ) и различными урантийскими огранизациями. См.: http://www.urantia.org/news/1993-11/channeling?term=teaching%7Cmission#search-jump-result-0 http://www.urantia.org/news/1997-09/channeling-and-urantia-book-south-american-question?term=teaching%7Cmission#search-jump-result-0

Rantulija: Turiu pasakyti,kad Andrejui S Ivanovui jau keli metai jauciu palankuma. Zinoma,cia mano emocijos nieko nekeicia.Sito jauno vyro atsidavimas Urantijos Knygos propogavimui tikrai yra uzdegantis.Zavi jo intelektas. Manau,kad jo sukurtas filmas /videorolikas/ apie Urantijos Knygos pasklidima musu pasaulyje yra nemazas indelis zmonijos labui.Ta pati galima pasakyti ir apie jo parasyta knyga apie Jezaus gyvenima. Tegul tai nieko naujo,bet "naujokams " didelis paremimas. Vaidai,kaip tu senokai pastebejai as is tikruju truputi esu linkusi i misticizma.Na,niekaip man nepavyksta is atminties istrinti tu, praeities patyrimu.Na,kad ir toks mano patyrimas: pries kelis desimtmecius as niekuomet nebuciau susivokusi,kodel savo buto duru spynas vos ne kas dvi savaites turedavau keisti.O viena rytmeti buvo dar "graziau":skubu aprengti "darzelinuka" sunu,nes veluoju i darba,o cia,"brolyti", duru spynos neatrakinu;na,ir soku "lambada",patikek,tuo metu mano zodynas buvo tikrai ne dieviskas.Po dideliu pastangu man pavyko sulauzyti spyna.Taip ir palikau visai dienai nerakintas duris. Todel per eilini susitikima su aiskerege Jezaus Bernadeta iskart paklausiau,kas cia darosi mano bute.Jinai atsake,kad mano bute yra imontuotos "blakes";"Ziurek po palange".Ir tikrai, gerai apziurejus nurodyta vieta, radau visus pozymius,kurie ir nelabai buvo uzmaskuoti;sakyciau,atlikta buvo ne labai profesionaliai.Aiskerege ne viena karta yra nurodziusi kokiu keliu sugrizti i namus,is kokios puses ieiti i laiptine velai vakare.Daznai matydavau pora rukanciu vyruku stovinciu nugara i mane.Tuo metu gyvenau seimynianiame bendrabutyje,kuris turejo dvi laiptines,todel "vyrukai" laukdavo prie vienos laiptines,o as i savo buta patekdavau per kita laiptine. Jezaus Bernadeta aiskeregystes dovana turejo nuo vaikystes.Kaip pati jinai yra sakiusi,ilgai jai atrode,kad ta,ka jinai mato mato visi zmones. Tai tokie mano patyrimai is praeities. Su meile, Irena.

emipetras: Ačiū , Vaidai VDS , už moralinį ir dvasinį pastiprinimą . Tas mielas žmogus A. Ivanovas , iš tiesų šviesus žmogus , taigi ir jo komentarai geri ir šviesūs . Tai ką jis rašo yra tikra tiesa . Tai matomai liečia ir mus lietuvius , kai po Urantijos apreiškimų vėliava kuriamos asmeninės religijos . Aš visada svajojau , kad su Urantijos knygos puslapiais , daugelis mūsų lietuvaičių šviesės ir dvasiškai ir intelektualiai , nebekurs savo dogmatikos ir savo naujos aiškiaregystės ir aiškiagirdystės . neva net aukštesnės už Urantijos knygos apreiškimų dvasią ir raidę . Tačiau , kaip matome , žmogaus protui sunku atsispirti tam norui kurti kažką savo ir asmeniško , tai to dvasinio impulso vedinas A. Jokūbėnas ir sukūrė savo asmeninę religiją , pastumdamas Urantijos apreiškimų formuluotę ir dvasią , kaip jau statinę , stagnacinę būseną , o įvesdamas savo gyvąjį bendravimą su Rojaus Dievais ir tuo suasmenindamas į KELIĄ . Tai mano tokia nuomonė apie asmeninių religijų misionierių darbą , tariamai aukštesnio lygio , už Urantijos knygos apreiškimų dvasią ir raidę . O tai Irute , kad yra žmonių galinčių matyti ar girdėti geriau už eilinius žmones , tai tikrai yra realu ir normalu. Daugelis tai vadina Dievo dovana , kiti tai vadina kaip Gamtos dovana , tačiau šis neeilinis fenomenas daugelį mūsų stebina , kaip išskirtinis asmenybės , vidinių galių turtas . Kas tai turi , tas tais turtais ir naudojasi kaip išmano , vieni atidaro būrimo salonus , kiti gydyklas , dar kiti , religines organizacijas . Taigi šis pasaulis , materialus pasaulis , labai margas savo pasaulėžiūra , tikėjimais , idėjomis ir darbais , o mes , čia gyvenantys , esame liudininkai visokių apreiškimų , tačiau savo protu ir laisva valia , turime pasirinkti geriausią savo sielos tobulėjimo kelią , kaip vienintelį , mūsų protui geriausiai suvokiantį ir atitinkantį dieviškojo Derintojo atsineštą PLANĄ . Tokie būtų mano pamąstymai .

Fredas: ...jau senokai sakiau,kad ne vien tik iš senojo bei naujojo testamentų išsirutulios sektų sektelių,bet daugelis ir tą pačią Urantijos Knygą aiškins per savo laikinojo intelekto suvokimo prizmę.

VaidasVDS: Emili, Algimantas sukūrė ne asmeninę, bet autoriteto religiją. Asmeninę religiją turi kiekvienas religininkas Tikslai, o ne tikėjimai turėtų suvienyti religininkus. Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas, todėl yra neišvengiama, jog kiekvienas atskiras religininkas turi turėti savo paties ir asmeninį to dvasinio patyrimo suvokimo interpretavimą. Tegu terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu, o ne dogmatinę formuluotę to, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. "Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje. Religinis patyrimas yra tos religijos dvasinis turinys. Nepaisant religijos intelektualaus turinio mitologinių užgaidų ir psichologinių iliuzijų, nepaisant metafizinių klaidingų prielaidų ir saviapgaulės metodų, nepaisant politinių iškraipymų ir religijos filosofinio turinio socioekonominių iškrypimų, dvasinis asmeninės religijos patyrimas išlieka tikras ir pagrįstas. Tikėjimai gali tapti grupine nuosavybe, bet įtikėjimas turi būti asmeninis. Teologinius tikėjimus galima grupei įteigti, bet įtikėjimas gali gimti tiktai atskiro religininko širdyje. Religijos šaknys visada yra asmeniniame patyrime ir ji remiasi asmeniniu patyrimu. Ir jūsų aukščiausioji religija, Jėzaus gyvenimas, buvo kaip tik toks asmeninis patyrimas: žmogus, mirtingasis žmogus, ieškantis Dievo ir jį visiškai iki galo surandantis per vieną trumpą gyvenimą materialaus kūno pavidalu, tuo tarpu tame pačiame žmogiškajame patyrime pasirodė Dievas, ieškantis žmogaus ir surandantis jį, iki galo patenkindamas begalinės aukštybės tobulą sielą. Ir tai yra religija, net ir pati aukščiausia, kokia tik buvo apreikšta Nebadono visatoje – Jėzaus iš Nazareto žemiškasis gyvenimas. Tuo tarpu autoriteto religija nėra gėris Autoriteto religijos žmones gali tiktai suskaldyti ir sąmoningai sukurstyti vienus prieš kitus; dvasinė religija vis didesniu laipsniu žmones suartina ir tampa priežastimi to, kad jie ima supratingai jausti vieni kitiems simpatiją. Autoriteto religija iš žmonių reikalauja, kad jie tikėtų vienodai, bet šitą įgyvendinti esant dabartinei pasaulio būklei neįmanoma. Dvasios religija reikalauja tiktai patyrimo vienybės – likimo vienodumo – suteikdama visišką laisvę tikėjimo įvairovei. Dvasios religija reikalauja tiktai įžvalgos vienovės, bet ne požiūrio ir nuostatos vienodumo. Dvasios religija nereikalauja intelektualių pažiūrų vienodumo, o tiktai dvasinio jausmo vienybės. Autoriteto religijos sustabarėja į negyvas dogmas; dvasios religija išauga į kupinos meilės tarnystės ir gailestingo veikimo kilninančių veiksmų vis didėjantį džiaugsmą ir laisvę.

emipetras: Manau , kad niekas niekur nebėga , bet vyksta nuomonių pasikeitimas vienu ar kitu anapusinio-dvasinio pasaulio egzistencialiu požiūriu ir jo įtaka į žmogaus likimą ir gyvenimą . Jeigu turi savo požiūrį , tai maloniai kviečiu pasidalinti ir papildyti mūsų visų asmeninius požiūrius ir tuo tapsime tik artimesni dvasinėje brolystėje .

Algirdas aaa: nenorima atiduoti duoklę knygai egoistiškai naudojamasi jos turiniu, pozuojama dievotumas grybaujama į šalį, taip kaip prieš 2000 metų žemėje nieko naujo šiandien –laikas visagalis

VaidasVDS: Įsiklausykite į Jėzaus žodžius Ir dabar, nors aš nenorėčiau slopinti jūsų džiūgavimo dvasios, bet aš norėčiau jus tikrai griežtai įspėti dėl pasididžiavimo, dvasinio pasididžiavimo, subtilybių. Jeigu jūs galėtumėte suprasti Liuciferio, to piktybinio blogojo, nuopuolį, tuomet rimtai saugotumėtės bet kokios dvasinio pasididžiavimo formos.

Algirdas aaa: apie išmintį galima ieškoti grybų miške mažesnių palūkanų vaikų darželio arčiau prie namų išmintis ne sūrio gabaliukas nukritęs po stalu kad surastum

VaidasVDS: Tiems, kurie bijo arbitražinės misijos pranašysčių ir pasaulio pabaigos http://video.day.az/view=246zxhx2

Algirdas aaa: (…įžvalgos, kurios nepretenduoja į pranašystes, yra netobulos ir neišsamios, tačiau gal kam nors bus įdomios ar naudingos…) Paskutinieji du metų mėnesiai (o ypač gruodis bei dar stipriau – metas nuo gruodžio 12-sios iki gruodžio 24 dienos) bus grandiozinis pasiruošimas didžiuliam Žemės virsmui, kuriam ji rengėsi labai ilgą laiką. Šios dienos, manau, taps esminės mums visiems šiame gyvenime. Ko gero, būtent šiuo metu, kuris daugeliui atrodys labai rūstus materialiame lygmenyje, prireiks labai sutelkti savo Sielos bei sąmonės šviesą, kad tolesni įvykiai neštų mus mūsų esminių evoliucinių pasirinkimų, esminių ilgalaikių mūsų vertybių link. Manau, kad šiomis dienomis labiausia, ko reikės, – tai didžiulės nenutrūkstančios besąlyginės meilės visam, kas gyva, bei besąlyginio pasitikėjimo pasaulio prasmingumu, Aukščiausiąja Valia, kuri yra gėris. Be šių savybių gali būti išties sunku ir niūru, skausminga. Manau, kad būsimieji įvykiai nėra tik aklas atsitiktinumas ar bukas negyvos gamtos siautėjimas, koks jis nebuvo ir 2010, 2011 metais. (Nors mes Lietuvoje tai mažai jautėme. Lietuva yra ir bus viena saugiausiųjų šalių, ypač toliau nuo jūros kranto). 2012- ųjų pabaigoje, manau, ir Lietuvoje susidursime su gamtos neramumų pasekmėmis. Manau, Žemės planeta yra gyva ne tik materialiąja prasme, tai yra, kad ji yra derlinga bei palaikanti gyvybę. Ji gyva daug gilesne prasme – jaučianti, turinti sąmonę, evoliucionuojanti bei turinti ne tik materialųjį kūną, kurį matome, bet ir subtiliuosius kūnus (panašiai kaip žmogus turi eterinį, astralinį, mentalinį, karminį, bodhialinį bei atminį kūnus). Kai kuriuos jų materijos lygmenyje mes suvokiame kaip hidrosferą, atmosferą. Žemė, kaip ir mes, jaučia, tik jos pajautos yra planetinės prigimties – tiek dydžiu erdvėje, tiek laiko ciklų atžvilgiu. Savąja kokybe, branda jos yra toli pranokstančios dabartinio žmogaus sąmonę… Todėl jos sąmoningas bendravimas su žmogumi galimas tik tuomet, kai žmogus bendrauja su Žeme sąmoningai savąja Siela bei Dvasia, kurių gyvenimo trukmė panašesnė į planetos nei mirtingosios asmenybės. Arba kai jis bendrauja su ja visa savo didžiąja žmogiškosios savasties visuma. Tuomet mes galime geriau suvokti savo visų įsikūnijimų Žemėje pėdsaką bei prasmę. Tuomet mes galime suprasti, kad Sielos įsikūnijimai Žemėje – tai jos bendravimas, evoliucinis bendradarbiavimas su Žeme. Tada galime suvokti visiškai kitokios kokybės bendradarbiavimo su Žeme, kaip sąmoninga planetine asmenybe, būdus. Tuomet ji mums atveria daugiau galimybių ir žinių, nes ir mes tampame pasiruošę labiau ją tausoti, mylėti, suprasti. Manau, 2012 metais, norint sėkmingai išgyventi visus galimus likimo vingius, yra labai svarbu išmokti bendrauti su Žeme – ne tik su jos materialiąja išraiška, bet ir pradėti bendrauti su jos Siela, pajusti jos giluminį vedimą, atsiverti jos globojančiam, saugančiam bendradarbiavimui. Žemės planetos gyvenime jos polių pozicijos žymus pasikeitimas panašus į tolesnės jos evoliucinės krypties pakeitimą arba perėjimą į kitą evoliucinį etapą, lygį. Panašiai, kaip žmogaus gyvenime būtų, jei jis pasuktų savo pagrindinę orientaciją, dėmesį ilgam laikui kita kryptimi, kitų vertybių link, nei gyveno lig šiol. Tai keistų jo likimą, kaip, manau, keis ir Žemės bei viso, kas joje gyva, likimą. Žmonija šiaip ar taip Žemėje ilgai nebegalėtų tęsti tokios civilizacijos formos, kokią suformavo dabar. Ji per daug vartotojiška, per daug alinanti bei naikinanti Žemės resursus, negalvojanti apie jos visumos pusiausvyrą, nors yra neatsiejamai, egzistenciškai su ja susijusi. Žemė, Žemės Siela, manau, jaučia kiekvieną gyvybę, gyvenančią jos kūne, žino mūsų vardus, jaučia ryšį ne tik su žmogaus kūnu, jo jausmais, mintimis, bet ir su jo siela. Iš dalies mūsų mintys sudaro jos mentalinį kūną, mūsų jausmai papildo jos astralinį kūną, suteikia jam spalvų, gelmės, ryškumo. Mūsų mirštantys ir vėl išauginami fiziniai kūnai dalyvauja jos fizinio materialaus kūno mistiškoje transformacijoje. Juk mūsų kūnai daug kartų yra tapę dulkėmis ir iš dulkių vėl juos formavome… Taigi esame su Žeme susiję giliau, nei racionalus protas apie tai mąsto. Žemė bendrauja ne tik su žmonėmis: kaip ir žmonės bendrauja su panašiais į save, tobulėja per bendravimą kolektyvuose ar šeimoje, taip ir Žemė yra susijusi su savąja planetų šeima bei šią sistemą materialiame kūne pagimdžiusia motina-žvaigžde, vardu Saulė… Manau, kad procesų, kurie dabar vyksta, esmė yra ne tik procesai Žemėje. Juk Saulėje šiuo metu taip pat vyksta procesai, jos veiklos bei aktyvumo pokyčių prigimties mokslininkai kol kas negali suprasti ir paaiškinti. Prisiminkime, jog 2008 metais turėjęs prasidėti Saulės aktyvumo 11 metų ciklas kažkodėl užsitęsė trejiems metams. Tik šiemet, 2011 metų antroje pusėje, jos aktyvumas ėmė kilti, rodydamas naujo ciklo pradžią bei išgąsdindamas pavieniais netikėto stiprumo jos aktyvumo pliūpsniais. Jei Saulė nebūtų užmigusi šiame keistame 3 metų ramybės „miege“, 2011 metų vasario 19 dieną jos išaugęs aktyvumas, Saulės žybsnis, galėjo Žemei bei žmonijai baigtis žymiai dramatiškiau, nei tai įvyko šįkart. Tačiau Saulė jau bunda, todėl 2012 metais nereikėtų tikėtis jos snaudulio. Atvirkščiai, 2012 metų rudenį bei pabaigoje mokslininkai prognozuoja didelę galimą Saulės audrą ir ekonominę žalą žmonijos technikai bei visai pasaulio visuomenei, kurią ji neišvengiamai sukels. Yra svarbu, kad ir mes pasirūpintume savimi, kiek galime, jei mums rūpi išsaugoti sveikatą, gyvybę… Manau, iki gruodžio 12 dienos bus nemažai žmonių, kurie vis dar galvos, jog nieko rimto tikėtis nereikia, ir niekaip nesiruoš būsimiems įvykiams. Tačiau nuo gruodžio 12 dienos situacija gali formuotis taip, jog jos pobūdis jau bus lemiamas, nebepakreipiamas. Mes galėsime keisti nebent smulkias savo asmenines aplinkybes arba vidinę būseną, sąmonės kokybę, bet ne išorines situacijas. Patys intensyviausi realybės pokyčiai prasidės nuo gruodžio 12 iki 24 dienos. Tada bus svarbu galėti paskirti beveik visą dėmesį dvasiniams bei sąmonės išsaugojimo procesams, pasistengti išsaugoti sąmonę blaivią, „neatsijungiančią“ į nesąmoningumo būseną. Aš čia kalbu ne apie miegą, bet apie jos tarsi „nusmigimo”, arba „prasmegimo“ į nesąmoningumą, galimus efektus. Labai svarbu, kad šiuo metu nereikėtų blaškytis ieškant maisto, šilumos, saugios priedangos ar kitų paprasčiausių dalykų, kuriais vertėtų apsirūpinti dar rugsėjį… Tai metas, kai tikėtinos ypač stiprios magnetinio lauko fluktuacijos, Saulės audros, ypač didelė Saulės spinduliuotė, pasiekianti Žemės paviršių, bei ypač stiprus stichinių nelaimių pasireiškimas plačiausiu mastu, kokį tik esame matę. Pačios intensyviausios dienos, kai procesai įgis didžiulę nenumaldomą jėgą bei pagreitį, tai 21, 21, 23 dienos. Visas šias 12 dienų, kurios, manau, yra svarbiausios 2012 metais, jau sunku bus pakeisti kryptį, kuria pasirinkome judėti, kaip ir savo evoliucinio judėjimo kryptį, dažnį, būdą. Labai svarbu bus, su kuo ir kaip, kur pasirinkome būti. Šios 12 dienų lems labai ilgus tolesnius evoliucionavimo būdus bei tą realybę, kurioje tai darysime. Lems ir tai, su kokiomis sielomis tai darysime – su savo ar žemesnio evoliucinio lygmens sielomis. Čia jau nebeįmanoma bus prieš ką nors vaidinti, dangstytis, kurti iliuzijas sau ar kitiems. Šiuo metu labiau nei bet kada artėsime į tą realybę, kokie patys esame. Atrodo, kad nemažai ezoterinių šaltinių šį tarpsnį įvardija kaip pasikylėjimą ar bent jau jo galimybę. Tačiau yra galimybė ir nupulti žemiau, nei esame dabar, jei mus užvaldys baimė ar egoizmas. Tarpsnis nuo 24 dienos metų pabaigos link savo energijomis panašus į tunelį bei po to perėjimą kitos realybės link. Jei per ankstesnes 12 dienų bus galimybė keisti savo poziciją bei su tuo susijusią tolesnę realybės tėkmę, tai čia mūsų valia ar sąmonė jau nebereikš tiek daug, kad galėtume pakreipti procesą viena ar kita linkme – sąmonė, esatis tarsi sklęs, pakreipta ten, kur ją sąlygoja sklęsti jos būsena, vibracinis dažnis, karma, sukaupta ankstesnių veiksmų visumos dėka… Tai labai primena pasakojimus apie tuos žmones, kurie komos būsenoje patiria tunelį ir šviesą jo gale, jaučia nesvarumo, palaimos būseną ir panašiai. Daug kartų galvojau – gal šios įžvalgos paprasčiausiai byloja apie teksto autorės perėjimą anapus ir tiek? Kam iš to daryti pasaulinę dramą? Visgi daugkartinis peržiūrėjimas davė vėl ir vėl tuos pačius rezultatus – jog šiuo metu daug žmonių patirs kažką panašaus, tačiau ne visai tą patį, ką patiria sąmonė, išgyvenanti save po fizinio kūno mirties. Panašus į tai yra sklendimo bei nesvarumo pojūtis. Kai kam ši būsena išskleidžia palaimą ir didžiulę ramybę vienu metu, kai kam – daugybę vienu metu gimstančių suvokimų (bet ne įprastų minčių), gilų žinojimą, kuris neardo rimties ir sklendimo palaimoje pojūčio. Kai kas, manau, jį gali išgyventi kaip tiesiog malonų panirimą į užmarštį ar malonų miegą. Tačiau, jei neprasmegsime į nesąmoningumą, galėsime būti, likti Dieviškosios sąmonės suvokimo erdvėje, tarsi ištirpti joje, tapti su ja viena… Man šis etapas panašus į tai, kai sielos, kiekviena suradusi savo tolesnio evoliucionavimo dažnį, susiderinusi su tolesne jai skirta evoliucionuoti realybe, jau pradeda pirmuosius etapus jos pažinimo link, sklęsdama jos prieigose, pereidama stacionaresnės, pastovesnės realybės link. Manau, po šio mistiško transformacijos meto ateis stabilizavimosi procesas, kuris kiekvienam nusistovės kiek kitokiu tempu. Ko gero, 2013 metais, nurimus bei stabilizavusis 2012 metų pabaigos virsmui, maždaug po poros mėnesių aprims ir gamtos stichijos bei po truputį rasis galimybė tęsti gyvenimą fizinėje realybėje. Deja, 2012 gruodį – 2013 sausį, vasarį daugelyje Žemės vietų gali tekti ieškoti priedangos nuo žalingo aplinkos poveikio bei gyventi anksčiau sukauptų resursų dėka. Tęsti gyvybę fiziniame pasaulyje be priedangos gali būti gana sudėtinga dėl stipraus aplinkos užterštumo, kosminės spinduliuotės bei techninių avarijų pasekmių ir išteklių trūkumo. Visgi per porą metų žiauriausios stichinių bei techninių nelaimių pasekmės turėtų kiek parimti, tačiau laukti, kol didžiąja dalimi išsivalys dirva ir oras, gali tekti gana ilgai – kelis dešimtmečius. Šioje naujoje Žemės realybėje išlikti bus nelengva: nebus galimybės naudotis daugeliu civilizacijos paslaugų, kurias pirkdavome už pinigus. Sveikas maistas, saugus būstas, manau, bus svarbesni už juos. Kita vertus, manau, ši rūsti realybė bus reikalinga jau ne visiems. Tokia fizinė trimatė realybė, kokią ją pažįstame dabar, jau bus tinkama priglausti tik dar gana jaunas sielas, kurioms būdingas egoizmas, kaip svarbiausias evoliucinis motyvatorius, bei vyresnėms, tačiau susitapatinusioms su šių jaunesnių už jas sielų vertybėmis bei degradavusiomis ir praleidusiomis šansą būti brandesnių, ne tokių egoistiškų, sprendžiančių įdomesnius evoliucinius uždavinius sielų apsuptyje. Joje ir liks tie, kuriems kautis bei nugalėti kovoje už išlikimą, dominavimą materijoje yra įprasta, svarbiausioji vertybė bei būsena. Ji suteiks jiems tokią galimybę… Ši realybė taip pat bus kupinas iššūkių evoliucinis poligonas vaikiškoms sieloms, kurioms dar reikia išugdyti stiprų, mokantį apginti savo savastį ego, kurios jo dar neturi… Taigi ši jaunatviškų sielų draugė turės galimybę aršioje kovoje už išlikimą kautis dėl gyvybės trimatėje realybėje, kaip tai ir anksčiau šimtus metų darė žemiečiai. Pereiti į naują evoliucinį lygmenį, kaip tai padarė kitos, mažiau besikabinančios į materiją bei dualų protą sielos, jos turės galimybę jau negreitai, tačiau turės. Kitoms sieloms šis perėjimas į naują kokybę įvyks prarandant fizinį kūną arba išsaugojant jį, tačiau jau vibruojantį kiek kita kokybe, nauju dažniu, sudėtingesnėje, takesnėje realybėje, turinčioje daugiau matavimų, daugiau būties parametrų bei galimybių… Ši nauja, pakylėta, sudėtingesnė būtis išskleis sąmonės matricą, kurioje jau nebus vyriško ir moteriško prado supriešinimo bei bandymo trūks –plyš vyrauti. Šiam variantui įgyvendinti neišvengiamai reikės drąsos, tikėjimo, meilės, pasitikėjimo dvasios vedimu, tyrumo, neegoistiškumo, atlaidumo ir pasitikėjimo… Tai realybė, kuriai svetimas sąmoningas manipuliavimas kitais dėl savo naudos. Šios realybės grožis bus susijęs ir su tuo, jog ji bus išfiltruota nuo egoistiškiausiųjų, savanaudiškiausių, ciniškiausių sielų bei jų elgesio modelių. Sielos, žmonės, sugebėję pereiti pokyčius tokiu būdu, bus tie, kurie sugebėjo įtvirtinti naują – takesnę, mažiau dualią, taikią, harmoningesnę – sąmonės kokybę; įtvirtino ją susiedami su nauja, subtilesne sąmonės matrica bei išskleistu merkabiniu žmogaus šviesos lauku… Įtvirtinus šią sąmonės kokybę, realybė, kupina karų, konkurencijos, klastos, manipuliavimo, žiaurumo, susipriešinimo ar atskirtumo, atrodys kaip sapnas, kuris išsisklaidė ir tiesiog nebegali sugrįžti, nes liko naktyje, už ribos, anapus, kitame vibraciniame dažnyje, už susiskliaudusių erdvėlaikius bei pasaulius skiriančių subtilių energetinių membranų. Visgi, manau, ši realybė turės nemažai bruožų realybės, kurioje esame dabar, jei žvelgtume į jos vizualias bei substancines apraiškas. Tačiau daug kas joje bus visiškai nauja. Žinau, jog šioje realybėje žmonija išvengs pinigų, kaip energijos ekvivalento, vilionių ir nebeatkurs šios mainų sistemos, kuri leidžia be ribų vienoms būtybėms išnaudoti kitas, bei suras kitą apsikeitimo vertybėmis sistemą. Didesnis vienis sąmonėje, daug stipresnis ryšys su Siela, gilesnė intuicija padės aiškiai jausti dalykus, vedančius į pragaištį, bei jų nebenaudoti. Juk šiuo metu žmogiškoji civilizacija, išdidžiai pamynusi moteriškąją intuiciją, meilę, atliepimą, švelnumą, didingai, pakelta galva žengia Žemės resursų bei jos pusiausvyros sunaikinimo link ir nenori atsisakyti senojo egoistinio mąstymo būdo. Ši naujoji realybė padės, sukūrus stiprią, harmoningą būseną, naujo sąmonės šviesos lauko struktūros pagalba ją įtvirtinti bei išlaikyti. Šioje realybėje po truputį grįšime prie tų kokybių, kurias žmogus kažkada turėjo, tačiau prarado, žmonijai vis labiau ir labiau krentant į žemas Kali jugos vibracijas, į atskirtumo, dualumo, susipriešinimo iliuzijas. Po truputį išeisime iš Kali jugos tamsos, dualumo, „žmogaus – suskaldytos karalystės” pasaulio. Žemėje šiuo metu yra nemažai Sielų, kurių karminiuose kūnuose yra įrašai apie gyvenimą kita kokybe, kai žmogus turėjo įžvalgą, dvasinę regą, puikų ryšį tarp jausmų bei proto, intuicijos ir įžvalgos. Tuomet meilė bei pagarba Žemei buvo jo neatsiejama dalis. Tuomet jis puikiai jautė gyvūnų emocijas, jų poreikius, turėjo puikų ryšį su augmenija, mineralų karalyste, su tomis gamtos dvasiomis, kurios natūraliai buvo susietos su šios realybės tvarka. Todėl nebuvo įmanoma naikinti gamtos, nes tai būtų buvęs tarsi savęs naikinimas, žeidimas. Tuo periodu žmonės bendradarbiavo su delfinais, kurie talkino jiems daugelyje darbų, susijusių su vandens stichija. Bendravimas tuomet vyko telepatiniu būdu: abi pusės buvo laimingos dėl tokio bendravimo, jame buvo daug džiaugsmo, tyrumo. Žmonių bendravime su gyvūnais buvo daug palaimos, nes visi jie pagarbiai ėmė iš gamtos tik tai, kas būtina. Delfinų kolektyvinė sąmonė tai dar mena, žmonių – jau ne. Tačiau mano atmintyje tai tebėra gyva. Tai buvo būdinga ankstyviesiems bei viduriniams Atlantidos civilizacijos laikams, prieš ją užvaldant nuopuolio energijoms. Šioje naujoje realybėje po truputėlį (o kai kas šuoliškai) grįšime prie tų kokybių, kurios natūraliai turėtų būti būdingos žmogui. Drauge išgyvensime stiprius DNR pokyčius, jų formavimąsi į sudėtingesnę struktūrą, kokia buvo iki priverstinio jos suardymo, bei išgyvensime su tuo susijusias naujas galimybes. Grįšime prie laikų, kai žmogus gyveno daug ilgiau ne išorinių, mokslo technologijų dėka, o naujos vidinės kokybės dėka. Šis laikas, į kurį artėjame, tikiu, bus visai kitoks dėl to, jog galų gale bus panaikinta žala, padaryta Žemės realybei, kai dėl neteisingai naudojamų dvasinių, mokslinių, energetinių bei magiškųjų technikų buvo sugriauta uždanga, skirianti materialųjį pasaulį nuo astralinio lygmens. Tuomet įvyko didysis susimaišymas: į šį pasaulį plūstelėjo tūkstančių tūkstančiai, milijonai žemojo astralinio pasaulio gyventojų, kurie čia neturėjo būti. Deja, jie vis dar tebėra čia bei, nors ir nematomi eilinio žmogaus akims, daro didžiulę žalą žmonijai, veikdami ją žemų aistrų, instinktų energijomis, skatindami nuopuolį ir panašiai. Naujojoje realybėje, į kurią yra galimybė pereiti tiems, kurie dar nespėjo galutinai susitapatinti su nuopuolį diktuojančiomis emocijomis, mintimis, nuostatomis, manau, toms tamsioms būtybėms jau nebebus vietos. Jos tiesiog galės sugrįžti į tą pasaulį, kuris labiau atitinka jų prigimtį. Jau vien dėl to galėsime lengviau atsidusti bei grįžti prie savo natūralių, o ne provokuojamų iš šono, pašalinių esmių pajautų. Artėjame į tą momentą erdvėlaikyje, kuriame tarsi koridoriuje susieina energetinės, erdvinės gijos iš daugelio pasaulių ir drauge formuojasi galimybė, kurią galima būtų pavadinti realybės išsisluoksniavimu. Tai, koks bus žmogaus ar kitos būtybės sąmonės dažnis, pagrindinis energetinis biolauko, auros dažnis, tokia realybė natūraliai jį ir pritrauks natūralių rezonansų dėka. „Toks tokį pažino, toks tokį pritraukė“, – tai, manau, ateinančiu metu galios labiau nei bet kada. Todėl neverta baimintis, jog atsidursite ten, kur neturite būti. Atvirkščiai, atsidursite kaip tik ten, kur yra jūsų bazinės vertybės, kur yra jūsų tikrieji namai. Tarp tų, kurie iš tiesų – ne tik žodžiais, bet širdimi, kokybe – jums bus savi… Dabartinis didžiulis įvairiausių būtybių, įvairiausio lygmens sielų susimaišymas kelia didžiulius iššūkius bei trukdo susišnekėti, sukurti harmoningą būseną, o sukūrus ją išsaugoti. Šiuo metu Žemėje, yra gana daug Sielų, kurios čia yra ne dėl jų pačių uždavinių, bet dėl būtinybės padėti šioje iššūkių kupinoje realybėje neleisti žmonijai galutinai pražudyti Žemės dėl karų ar jos resursų naikinimo. Čia yra Sielų, kurios tai darė dar Egipto laikais, žinodamos, jog laukia gilėjantis nuopuolis, realybės griuvimas tarsi į tamsą, lyg į duobę. Jos dėjo visas pastangas, kad šis nuopuolis vyktų nors kiek lėčiau. Tai buvo skausmingas metas, kurio priekyje dar nesimatė šviesos, tik didėjantys sunkumai… Šios Sielos žinojo, jog realybė degraduos, krisdama į vis primityvesnius lygmenis, artėdama savo kokybėmis nuo trimatės link dvimatės realybės, laike bei erdvėje vis mažėdama ir plokštėdama …. Tai vis dar tebevyksta, tačiau yra atsiradusios ir priešingos galingos erdvėlaikio formavimosi srovės, kurios rodo, jog virsmas visai šalia. Būtent todėl daugeliui atrodo, jog laikas trumpėja, diena trumpėja; jog jo užtenka vis mažiau darbų nuveikti ir tenka rinktis svarbiausius. Kita vertus, medituojantys taip pat pastebi ir priešingas tendencijas, kai laikas bei erdvė prasiveria kitaip, nei tai vyko net prieš 10 metų. Rašau apie tai, vadovaudamasi ne tik savo patirtimi. Daugkartinis apklausimas tų, kurie, daugelį metų praktikuodami sąmonės tobulinimo praktikas, yra įgiję budrumą, duoda tą patį rezultatą: jie atsako, jog, kaip ir aš, jaučia tarsi laiko susitraukimą, mažėjimą. Galima pasakyti, kad gal tai artėjančios senatvės požymis? Tačiau apie tą patį kalba ir jaunimas, net paaugliai. Pasitikrinkite. Paklauskite, kaip jie suvokia laiką… Puikiai suprantu, kad visa tai, ką rašau, yra neįrodoma, sunkiai patikrinama. Protu tai atrodo nesuvokiama, nerealistiška – tarsi pasaka, iliuzija, aprašymas apie perėjimą į rojų ar kažką panašaus… Gal tuos ilgus 20 metų man rodė tiesiog iliuziją? Kas žino, 2012 – šalia. Daug metų matydama šias vizijas, galvojau, jog atvirai apie tai kalbėti gali tik naivuolis, beprotis, nes nebus suprastas, jog tai nereikalinga. Taigi ir nekalbėjau. Kalbėjau apie jas tik artimiausiems bendražygiams, vėliau tiems, kuriuos ši tema domino, buvo savaime artima, suprantama, įdomi. Na, o dabar? Nejau ir dabar turėčiau apie tai nerašyti, nebandyti pasidalyti, perspėti – vien dėl baimės, kad nesupras ir pasmerks. Ar tai būtų geriau? Manau, tiems, kurie su siaubu galvojate, jog neturite pakankamai pinigų pasiruošti, sukaupti to, kas būtina, vertėtų prisiminti, jog nei plaukas nenukris nuo galvos be Aukščiausiosios valios… Pasirūpinimas, pagalba gali ateiti pačiais keisčiausiais, neįtikėtinais, tačiau ir paprastais keliais. Vienas jų – tai tiesiog kuklumas ir paprastumas, kuris gali padėti rasti netikėtą, anksčiau nesuvoktą išeitį… Kitas – tai geranoriškas bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir savitarpio pagalba. Juk žmonės dažnai randa didžiausias vertybes būtent sunkumų metu, o kiti jas praranda – priklausomai nuo santykio. Verkitės į perspėjimą meile, tikėjimu arba jį užmirškite… Meilė, geranoriškumas, bendradarbiavimas ir tikėjimas pasaulio prasmingumu, Aukščiausio valios vedimu bus tai, ko labiausiai reikės šiuo periodu. Ateis visa, ko reikia išlikimui geriausiuoju būdu būtent jūsų Sielai. Plačiau ir smulkiau apie pasiruošimo būdus kalbėsiu savo dvasinio ugdymo seminaruose bei svetainėse astrowolmer.com; dharma.lt; udumbara.lt, jei matysiu, kad tam yra poreikis. Jei vieną dieną atsibusite ir suvoksite, jog 2013 metai jau atėjo, o nieko dramatiško ar išskirtinio nenutiko, kad reikalai eina vis geryn ir geryn ar tiesiog kažkaip eina – būsiu laiminga kartu su jumis ir dėl jūsų, jei būsiu kartu su jumis… Sėkmės, mano didžioji šeima, – juk mes visi gyvename vienuose namuose – mažoje tarp žvaigždžių skrendančioje žydroje planetoje, kupinoje vandens bei vidinės ugnies, pilnoje visokio grožio ir gyvybės. Net kada miegame lovoje, mes skrendame tarp žvaigždžių, pasislėpę po plonu stogu, po antklode, apsigobę Žemės atmosfera, tačiau vis tiek skrendame tarp žvaigždžių… Kada pietaujame restorane, mylimės, baramės – mes mylimės, valgome ir baramės taip pat skrisdami tarp žvaigždžių… Ši daugiakalbė šeima – tai mūsų bendra šeima; jos likimas – tai mūsų bendras likimas. Ši maža gyva planeta – tai mūsų bendras kosminis laivas, mūsų namai tarp žvaigždžių. Neužmirškime to, ir visos permainos bus lengvesnės, nes pamatysime jų neišvengiamumą, trapumą, už to slypinčią laisvę, o toliau – visą beribį paslaptingą pasaulį… Sėkmės, Nijolė Gabija Wolmer

emipetras: Na , jeigu priimsime dėmesin virš Amerikos ir Niujorko , gamtos stichijos šėlsmą prieš dvi savaites , tai tiems gyventojams , iš tiesų , vos ne pranašysčių išsipildymas visu šimtu procentu . Ačiū Dievui , ačiū dangiškiesiems energijos reguliuotojams , kurie sušvelnina šios planetos stichijų nekontroliuojamą prasiveržimą . Mes Lietuva , į tuos ciklonus nepatekome , tai ir ačiū , visa kita bus taip kaip reikia . Jeigu planeta turi sąmonę , tai žmonės tikrai labai yra nusikaltę prieš šitą gyvybės lopšį .

Algirdas aaa: Ar gali nusikalsti nepakaltinami? Visa yra gyva; ir planeta ir kiekviena medžiaga –sutarus, tai galima “vadinti sąmone“ (evoliucinio suvokimo evoliucinis terminas). Skaitant įvairius šaltinius ir šiandieninius rašinius pastebėsime besidriekiančią giją “kiekvienas žmogus gyvas ne tik duona, bet ir kiekvienu žodžiu išeinančiu iš Dievo lūpų“. Taigi, kas maitinasi abiem šaltiniais, to gyvybė patvaresnė –be abejo materiali, siela nemirtinga savo modeliu-struktūra ir likimu. Tai kas gi nusikalsta prieš materialios gyvybės lopšį?

VaidasVDS: Labai daug gražių norų ir vizijų ponios Nijolės Gabijos vizijose, bet kartu aš pastebėjau daug tam tikrų netikslumų. Jaučiu, kad ji yra studijavusi rytų filosofiją ir religiją bei pagal tai suformavusi savo vizijas. Na vieno tokio mokslininko vizija jau neišsipildė http://planeta.moy.su/blog/akademik_apin_transformacija_2012_13_nojabrja/2012-11-13-12813 Šiaip aš net neabejoju, kad tos vizijos nelaimių prasme ir sielų išsivalymo prasme tikrai neišsipildys. Bet liko labai nedaug iki tų 2013-jų tą patikrinti...

Algirdas aaa: sulauksi ne konkrečios datos –sulauksi konkrečių dienų, konkrečių įvykių, ir konkrečių pasekmių

emipetras: JEIGU VISAS PRANAŠYSČIŲ SAPALIONES VERTINTUME KAIP POZITYVĄ , TAI KAM TADA BUVO SUKURTA URANTIJOS KNYGA . O JOJE LABAI IŠSAMIAI APRAŠOMA , KAIP ŠI PLANETA YRA PRIŽIŪRIMA DAUGYBĖS DVASINIŲ ASMENYBIŲ . ASMENYBIŲ |||

Algirdas aaa: pasidomėk kas tunelinis matymas, mąstymas...

Algirdas aaa: neiššoksim mes nei aukščiau bambos, nei ką apgausim apsimesdami “šlanga“ nėra jau tas gyvenimas nei toks daugiasluoksnis, nei toks paslaptingas –yra kaip yra v i s o g e r o

emipetras: Nereikia šokti nei aukščiau , nei žemiau bambos . Turėtum mielas drauge dažniau paskaityti Urantijos knygą . Nei viename puslapyje neradau , kad mūsų planetai , arba Saulės sistemai , arba Satanijos sistemai , grėstų kosminės katastrofos . Aš manau , jeigu dangiškosios esybės tiek milijonų metų prižiūrėjo šitą Žemės planetą , tai kodėl dabar , kai žmonijos protai jau eina vis labiau ir labiau į ,,kalniuką'' , staiga turėtų nusigręžti nuo mūsų ir lesti kažkokiam tai laukinių energijų kosmosui sunaikinti tik pradėjusią keltis šią civilizaciją . Na , kažkaip nelogiška .

полная версия страницы