Форум » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (продолжение) » Ответить
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (продолжение)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Oi Vaidai, nesvarbu kad neperskaičiau bet pilnai suvokiu žmonių (anksčiau sakyčiau bukumą, dabar nebenoriu to žodžio vartoti, na sakykim...) primityvumą. Gal nepajutau to, bet Švietimo įstatymų absurdiškumą pajutau nors ir trumpai dirbdama, bet juk tokios problemos ne tik Švietime, tas pats ir sveikatos apsaugoje ir teisėsaugoje, tai driekiasi per visas sritis. kartais norisi apsikasti lapais ir nieko nematyti nieko negirdėti, bet štai sutinki viena kitą žmogų, kuris su Šviesa žiūri į gyvenimą ir vėl sužiba viltis kad ne viskas prarasta, kad nereikia įvykių skubinti o viskas po truputį, žingsnelis po žingsnelio žygiuosime pirmyn. Tačiau yra ir geroji viso to pusė, kai suvoki tą absurdą visiškai nebereikia pastangų kad išeitum iš masės, tampa gana paprasta tapti savimi ir gyventi pagal savas taisykles, na kiek leidžia galimybės, o visuomenėje tik rodai tą savo dalį kuri negali iššaukti pasipriešinimo. kaip niekada geriau suvokiu kokioje visuomenėje gyvename, ir rožinių svajonių neturiu apie brolystę ir seserystę, bet tai nereiškia kad neturiu gyventi pagal brolystės ir seserystės principus pati, kiek žinoma leidžia realuios galimybės.
Fredas: Dėkui už šio straipsnio priminimą, VaidaiVDS,..buvo labai naudinga perskaityti dar kartą.
emipetras: BARABAN SKAZKA Kartą , prieš daug metų , susipažinau su tikiu keistuoliu . Užėjau į alaus barą , pasiėmiau bokalą alaus ir kaip visada paskendau savo mintyse , visai nekreipdamas dėmesio į aplinką . Užgirdau , kad mane kažkas kalbina . Klausia ar galima prisėsti . Pasakiau , - prašau , sėskitės . Išsikalbėjome , pasirodo žmogus baigęs du aukštuosius . Vieną , fizikos-matematikos , kitą Maskvos dvasinės seminarijos . Važinėja po tuometinę SSSR , skaito paskaitas ir žinių pilna galva . Kol išgėrėme po bokalą alaus , praėjo visa valanda . Aš tik klausiausi ausis ištempęs ir vis ,,poddakival'' - da , da . Matomai jam labai aptiko toks klausytojas , kuris nieko neprieštarauja tik sutinka su viskuo . Buvau tikras balzamas jo slaviškai sielai . Išsiskiriant , pakvietė užeiti į svečius , nes faktiškai tai gyvena čia Panevėžyje , tačiau labai dažnai būna komandiruotėse . Sutarėme susitikti sekantį šeštadienį . Tai šeštadieniui atėjus ir nupėdinau . Atidarė duris , pakvietė užeiti . Tai buvo vieno kambario butas , su atskira virtuve . Įdomiausias tai buvo kambarys , kurį sudarė , keturios salotinės spalvos sienos , langas su raštuotomis užuolaidomis , lova ir dvi kėdės šalia lovos . Ir viskas . Daugiau nieko , tačiau ant vienos sienos puikavosi gražus medinis rėmas , maždaug pusė metro ant metro , o jo viduje , vietoj paveikslo , stilizuotu , rusų kalbos raštu , buvo užrašyta - Vsio prošlo - y ėto proidiot . - Kaip tai suprasti ,- paklausiau , nes tokioje filosofijoje dar nesusigaudžiau . Daug kalbėjo , daug filosofavo , tačiau pagrindinė mintis buvo tokia , kaip pas Saliamoną . - Nieko naujo po šia Saule . Tai ką žmogus mano , kaip atradimą , iš tiesų , tai jau buvo . Žmonija ne evoliucionuoja , bet vis kartoja ir kartoja neišmoktas pamokas . Mes savo trumpu žemišku gyvenimu , iki ausų esame iklimpę į materija ir matome ne toliau , kaip savo nosis . Praėjo daug metų , tačiau ta matytą filosofinę frazę , dažnai prisitaikau , kai žemiškos , materialios problemos pradeda spausti iš visų pusių .
Jolanta: fantastiška patirtis Emili, tokie sutikti šviesuliukai ir uždega. O ir posakis pritrenkiantis.
VaidasVDS: Na taip pesimistiškai užbaigti negalima. Aš manau mes tikrai turime NAUJĄ - Urantijos Knygą. Kartu su ja apreiškėjai perdavė ir žinią, kad praeis 50-75 metai nuo Apreiškimo paskelbimo (nuo 1955 metų) ir teisingai elgiantis su šiuo Apreiškimu, turėtų būti užtikrinta šio Apreiškimo sėkmė. Kaip esu pastebėjęs, būtent apie 2005 metus šis Apreiškimas sparčiai pradėjo plisti. O dabar tiesiog reikia nusistatyti visiems teisingą elgesį su šiuo Apreiškimu. Taigi reikia atsikratyti fanatizmo, netikrų pranašų, žmogiškų norų Jį patobulinti, ir vietoje to, šį Apreiškimą gerai išstudijuoti ir išmokti pritaikyti praktiniame gyvenime. Dar turime tikrai daug laiko, iki 2030 metų. Tad ir dirbkime. Per daug skubėti nereikia, bet ir sėdėti, rankas sudėjus, taip pat. Sėkmės visiems...
Jolanta: Tu teisus Vaidai, žmonėms reikia suteikti informaciją kad toks apreiškimas yra, o jie jau tegu sprendžia priimti jį ar ne. Čia jau ne mūsų galioje.
Jolanta: Vakar netyčia mačiau laidą moterimis kurios pateikė šį įstatymą. Gal su manimi kas negerai, bet žiūrėjau ir buvo gaila Lietuvos, ko norėti kai įstatymus priima žmonės kurie arba nesuvokia ką daro arba ant tiek viskas tas pats....taip ir kyla noras kur užsidaryti vienkiemyje ir nieko negirdėti nieko nematyti. Serga žmonių Dvasia, labai serga, o kaip gydyti, kaip padėti? Ar aplamai įmanoma padėti. Žmonės nebeatlaiko beprasmybės ir įtampos, išeina savo noru iš gyvenimo. Norėjau parašyti kažką dar labai pesimistinio bet pagalvojau, kad reikia Dvasinių akademijų, labai reikia, na kad ir nepadaryti labai tikinčiais žmones, bet bent padėti susidoroti su sunkumais gyvenime, Dvasiniais sunkumais.
emipetras: Nėra čia jau taip blogai . Mes matome daugiau blogio , kai mūsų protai labiau prašviesėja , tai tie prašviesėję protai ir mato daugiau blogio . Iš tikrųjų , tai mes gyvename ,,aukso amžių'' . Visa Lietuva mašinuota , apsirengusi ir sočiai prisivalgiusi. O kiek dar pilių pilaičių pristatyta visuose paupiuose ir paežeriuose . Vienu žodžiu viskas labai gerai . Džiaukimės , kad gimėme ne Bangladeše , ne Afrikoje , ne Kinijoje , ne Indijoje ir ne Arabų dykumose , ir ne Afganistano plikuose kalnuose . Taigi džiaukimės mūsų miela žalia Lietuva . Džiaukimės , kad pasaulis turi Urantijos knygą . Džiaukimės , kad gyvename pokyčių pasaulyje . Turime labai skanių lietuviškų obuolių . Valgykime lietuviškus obuolius ir būsime kaip Rojuje . Dar pavasariui atėjus , visi laukai sužydės pienėmis . Tai dar stebuklingesnis augalas ir už obuolius . Tai tikras lietuviškas ženšenis . Valgykime ir lapelius , ir žiedelius , ir šakneles ir būsime išmintingi visi , kaip žydų Saliamonas .
VaidasVDS: Jolanta, peržiūrėjau ir aš tą laidą. Blogis iš tiesų eina, prisidengdamas neva gražiais ketinimais. O aš parankiojau Urantijos Knygos tiesas Beveik visa ko, kas civilizacijoje turi ilgalaikės vertės, šaknys yra šeimoje. Monogamija yra laisvas nuo vergovės idealas neprilygstamoje sąjungoje tarp vieno vyro ir vienos moters šeimos sukūrimo, palikuonių auginimo, abipusės kultūros, ir savojo aš tobulinimo nuostabioje institucijoje. SANTUOKA – poravimasis – kyla iš dvilytiškumo. Santuoka yra žmogaus reaguojantis prisiderinimas prie tokio dvilytiškumo, tuo tarpu šeimyninis gyvenimas yra visuminė pasekmė, kylanti iš visų tokių evoliucinių ir prisitaikančių prisiderinimų. Nors religinės, visuomeninės, ir švietimo institucijos visos yra esminės kultūrinės civilizacijos išlikimui, bet pagrindinis civilizuotojas yra šeima. Vaikas didžiosios dalies gyvenimo pagrindinių dalykų išmoksta iš savo šeimos ir artimųjų. Santuoka daug kartų buvo pavojuje, o vedybiniai papročiai labai daug pasinaudojo tiek nuosavybės, tiek religijos parama; bet tikroji įtaka, kuri amžiams saugo santuoką ir iš jos atsiradusią šeimą, yra tas paprastas ir įgimtas biologinis faktas, jog vyrai ir moterys neabejotinai negyvens vienas be kito, nesvarbu, ar jie būtų patys primityviausi laukiniai, ar patys kultūringiausi mirtingieji. Dabartinis pasaulis tikrai yra iškrypęs iš šeimos išsaugojimo kurso. Emili, mes negalime sėdėti rankų sudėję ir džiaugtis, kad mes kažką išmanome geriau nei kiti. Mums visiems reikia jungtis į tiesioginę kovą su bet kokio lygio blogiu Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Dvasinė religija reiškia pastangas, kovą, konfliktą, įtikėjimą, ryžtą, meilę, ištikimybę, ir žengimą į priekį. Religininkas nėra nejautrus visuomeninei kančiai, nėra nedėmesingas pilietinei neteisybei, nėra atsiribojęs nuo ekonominio mąstymo, nėra nejautrus politinei tironijai. Religija visuomeninį persitvarkymą įtakoja tiesiogiai, nes ji sudvasina ir idealizuoja individualų pilietį.
Jolanta: Vaidai suprantu tave, suprantu ir Emilį. Manau kad nėra vienos taisyklės kaip turi elgtis, o turi elgtis taip kaip sako tavo vidinis patarėjas, jie gali kiekvienam skirtingai sakyti priklausomai nuo žmogaus prigimties, nuo jo temperamento ir t.t. Vienas gali kovoti su išorės neteisybėmis, kitas belsis į žmonių širdis kad jas keistų, dar kai kas gali bandyti kurti šviesesnę ateitį pertvarkydamas kažką ir pan. Smagu galvoti, kad kažkas nori pakeisti pasaulį, greičiausiai ir gali kažką padaryti. Tačiau aš matau duobę, kol žmonių širdyse tamsuma, ir daugumos žmonių širdyse tamsuma, mano vaizduotė neleidžia pamatyti švieos spindulėlio. O kas liečia šeimą, taip, tai vienintelė visuomenės lastelė kuri gali išsaugoti tyras vertbes ir eviliucinį progresą. Tik tvirta šeima gali ugdyti dvasiškai tvirtus vaikus, tik tvirta šeima gali išgdyti moralius žmones, tik tvirta šeima duoda materialinį saugumą, kuris suteikia emocinę laisvę Dvasiniam tobulėjimui. jei yra paminamas šeimos suverinitetas, tai labai didelė rizika, kad šeimos institucija gali prarasti motyvą aplamai kaip tokia būti. Šeimos vertybės dabar labai nusmukusios, ji nėra vertinama kaip pasti sau, dažniausiai šeima dabar vertinamas pagal biznio programą, kiek man yra naudingas šalia esantis žmogus, manau kad iš ti kyla labai daug problemų tiek šeimoje, o po to persiduoda ir visuomenėje.
VaidasVDS: Jolanta, nėra jau taip, kad žmonės skendi visiškoje tamsoje. Protingų ir nuoširdžių žmonių yra ir jie veikia. Bet realiai nors kiek vaisingai galima veikti tik internete. Deja, visos televizijos yra supirktos, visos stambesnės žiniasklaidos priemonės yra supirktos, valdžia yra sekuliaristų rankose. Jos atstovai pareiškia tautai, kad ne tik dvasinė tikrovė, bet net ir moralė yra ne šio pasaulio dimensija. Dauguma garbina ne Dievą, bet mamoną. Bet tų dvasinių "iškrypėlių" tikrai nėra dauguma, jie yra tik stiprūs ir įtakingi. O juos galima įveikti tik skleidžiant dvasinę tiesą ir mokant žmones tikrųjų dvasinių tiesų, kurios yra atskleistos Urantijos Knygoje. Didžioji dalis žmonių nėra beviltiški, tik labai nuskurdę dvasiškai...
Jolanta: Sutinku Vaidai, tik prisibelsti į tų žmonių širdis ......... aš nežinau kaip. Dabar laikausi taktikos, pasakau apie Urantijos knygą, apibūdinu ją labai mažai, nes padariau išvadą, kad bandymas bet koks papasakoti kas yra Urantijos knyga, ją labai supaprastina ir žmonės padaro klaidingą nuomonę. paprastai pasakau kad tai 5 apreiškimas, o daugiau kalbu apie gyvąjį tikėjimą ir asmeninį ryšį su Dievu. Ir šiai dienai galvoju, jei žmogus pasidomės apie Urantijos knygą ir ją atstums, aš bejėgė ką pakeisti, na bent žinos kad tokia yra, o gal laikui einant ir paims ją į rankas. Tačiau kiek bendrauju su žmonėmis matau daugumos labai siaurą matymą, matymą tik to kas materialu ir prisibelsti aplamai į tokių žmonių širdis yra man bent neįmanoma, aplamai privesti bent pagalvoti apie Dievą neįmanoma. paprastai tie kas jau tiki, ir nesvarbu kokios religijos būtų, jau yra apdovanoti, net jei ir neperskaitys Urantijos knygos, bet jei malda nuoširdi jie jau palaiminti. Tokių gelbėti nereikia. bet yra dar tokių kurie yra kryžkelėje, po kokio streso ką tik atvėrę širdis, jie labai pažeidžiami, blaškosi tarp to kas materialu ir kas dvasinga, neturi informacijos kas yra kas, o vidus (matyt minties derintojas) traukia link Dievo, tačiau pasaulis diktuoja ką kita, tokiems žmonėms būtina parama, būtina, atsargiai kad neišgazdinti suteikti informaciją, pabandyti atgrešti į tikėjimą net tikintys žmonės kiek pastebiu vis tik dar gręžiasi į materiją, tikisi kad tikint išsispres jų materialios problemos, taip labai stipriai nukrypstama į misticizmą. Ir yra dar daug visokių niuansų, kai pagalvoji taip ir praeina noras ką nors daryti stipriau nei kaip tik informuoti žmones apie Urantijos knygą, kad ji tokia yra.
emipetras: Mieli bičiuliai , šiuolaikinė visuomenė , konkrečiai - šiuolaikinė Lietuva , yra finansinių oligarchų rankose . Viskas yra kalbama , rašoma , priimami įstatymai , prižiūrima įstatymų laikymosi tik vienam tikslui , kad šitas elitas tik dar labiau turtėtų , o tai reiškia , kad , kaip VaidasVDS rašai , visa televizija ir visa žiniasklaida Lietuvos elito rankose , dar geriau pudrintų smegenis ir , kad tos smegenys nieko nemastytų apie dvasinius dalykus . Nemąstytų apie prioritetinius dvasinius dalykus . Demokratija tai meistriškai elito išausta skraistė , kuria prisidengus melžiami eiliniai piliečiai . Tačiau ar jau taip viskas blogai ? Aš jau jums rašiau anksčiau - Dėkokite AUKŠČIAUSIAM , kad jūs ne AFrikoje gyvenate , ne Kinijoje , ne Indijoje , ne Bangladeše ar kituose Azijos salynuose . Štai ten , iš tiesų yra globalinės problemos . Mes lietuviai gyvename kaip pas DIEVĄ už pečiaus . Šilta , jauku ir malonu . Net maliariniai uodai dar neskraido , o po Europą jau skraido . Ar buvote kuris nupurtytas žemės drebėjimo , ar buvote kartu su pastatais išlėkęs į orą , ar buvote taifūno nuskraidintas į kitą miestelį . Ar valgėte žiogus , sliekus , varles , gyvates ir kitokius kirminus ? Ar jūsų bustas patvoriai ir autobusų stotys , arba tik palapinių miestelis , su vienu tualetu ant šimto žmonių . Taigi , kad nebuvo taip . Visi esate sotūs , po geru stogu ir šiltai aprengti . Dėkokite AUKŠČIAUSIAM , kad turite , kojas rankas ir sveiką galvą . DĖKOKITE , kad šį rytą pabudote ir sveikas išėjote į darbą . O jeigu žmogus nesusitvarko pats su savo protu ir nežino ko jis nori iš gyvenimo , tai ar jūs manote , kad ankstesniais laikais tokių nebuvo ? Ar jūs manote , kad senų senovėje nelaimėlių nebuvo ? Ir dar kokių nelaimelių buvo . Minios elgetų vaikščiojo po Europą . Nekontroliuojami banditų junginiai siautėjo visuose keliuose . Niekur nebuvo jokio saugumo . Žmonės savo drabužėlius adė ir lopė ir nepaprastai saugojo tą vienintelę sermėgą . Mieli bičiuliai , tai matyt jūs visai nežinote mūsų Lietuvos istorijos , jūs nežinote klaikios Europos istorijos , paskendusios inkvizicijų kankinimuose , jūs nežinote utelėtos valstiečių ir miestiečių patalinės ir utelėtų damų ŠEVELIŪROS . Ar bent jau žinote , kad tūkstantmečius žmoniją kankino butiniai parazitai , kaip utelės , blakės ir blusos . Ar jūs žinote kos tai siaubas . Visa tai išnyko tik atsiradus ir subujojus cheminei pramonei , tačiau šiandiena suvėšėjo kitas siaubas . Tai sintetinis maistas , tai modifikuotas maistas , tai bevertis užkoncervuotas maistas . Taigi , kaip visada , lazda turi du galus . O tas vadinamas TIKĖJIMAS koks buvo ? Tik vienas fanatizmas . Taigi žiaurūs viduramžiai , kai šeima guldama vakare , nežinojo ar laimingai sulauks rytojaus . Krikščioniškas pasaulis , kaip išprotėjęs , žudėsi ir kankino vieni kitus ? O dėl ko ? DĖL MAMONOS , mieli bičiuliai , dėl MAMONOS , lygiai taip pat , kaip ir šiandiena . Tai tik dabar , tik paskutinius dešimtmečius atėjo tolerancija kitaip mastančiam ir kitaip tikinčiam . Kokia bebūtų bjauri tą demokratija , tačiau šiandiena žmonės yra laisvi savo pasirinkimais ir savo apsisprendimais , ir gali kurti savo gyvenimą taip , kaip išmano . O jeigu žmonės nesivadovauja DIEVO dvasia ir netrokšta mokytis iš JOS , ir netrokšta viso to pritaikyti praktiškame , kasdieniniame gyvenime , tai lieka tik apgailestauti . Sai Baba savo raštuose nekartą pabrėžia , kad dvasinė pažanga į žmogaus protą , geriausiai randą kelią tik per fizinio , materialaus gyvenimo nepriteklius . Taigi šiandiena tie ,,nelaimingieji ir atstumtieji '' , galbūt yra savo evoliucinio dvasinio žadinimo fazėje . Niekas šiaip jau be nieko nevyksta . Kiekvienas , kad ir menkiausias reiškinys turi prasmę . Mes visi esame savo likimo kalviai , tačiau mes esame ir eiliniai žaidėjai , tuo pačiu esame ir eiliniai aktoriai , šiame gyvenimo spektaklyje , nes vyriausias režisierius yra AUKŠČIAUSIAS . Kritikuodami savo gyvenimą , kitų gyvenimą , savo pasaulį , kitų pasaulį , nepamirškime , kad už viso to stovi AUKŠČIAUSIAS , kuris ir geriau ir toliau mato .
Koan: emipetras rašo: Demokratija tai meistriškai elito išausta skraistė , kuria prisidengus melžiami eiliniai piliečiai . pasiilgai totalitarizmo darbininkų ir valstiečių valdžios emipetrai?
Jolanta: Išmintinga Emili, tačiau atsiranda pasaulyje kartas nuo karto didžių kovotojų, kurie savo gyvenimu padaro tokį perversmą kuris ateitų per ilgus šimtmečius evoliucijos, ir negalima atmesti, kad kažkas gali būti toks. Didžių žmonių, su kario temperamentu, ir Dievišku suvokimu pasaulyje būna. Ir negalima atmesti tikimybės, kad kažkas iš čia esančių gal būt būtent toks ir yra.
emipetras: JOLANTĖLE , paskutinių šimtmečių kovotojai visur patyrė pralaimėjimus . Ir tie pralaimėjimai kainavo šimtus tūkstančių gyvybių ir net milijonus . Žmogaus protas visada pirmiausia trokšta kovos , o tik paskui taikos , tokia jau ta mūsų genetika , nes visa mūsų prigimtis - kova už būvį .
Jolanta: Viskas savo vietoje ir savo laiku Emili, taip ir vyksta evoliucija, vieni kovoja, o kiti taiką skelbia, taip ir išgryninamos vidinės vertybės. Kad ir Krikščionybės atėjimas, na jis buvo juk gana drastiškas, taip, sutinku, kad tam tikro žmogaus protas pirma trokšta kovos, to pačio proto gal būt jie ir buvo. man labai patinka Induistų filosofijoje, kad kiekvienas žmogus turi tam tikrą prigimtį ir jei kario prigimčiai yra natūralu kovoti (svarbu tikslas, koks jis), tai mokytojo prigimčiai kova jau yra blogis. Kiekvienas turime savas misijas. Ir bet koks kategoriškumas nėra visumos apėmimas, tai tik dalinė tiesa.
Jolanta: Kads yra pralaimėjimas Emili, tai tam tikro tikslo nepasiekimas, tačiau kas gali įvertinti kiek duoda naudos ne konkrečios, kiek žmonės atsigrežia į kažką, kiek žmonės susimasto, kiek žmonių pamato tam tikrą pavyzdį kuris juos paskatina kilnesniems tikslams. To nepaskaičiuosi ir nepasversi, o kova dar gali būti fizinė, kur būna aukos, tačiau kova gali būti ir intelektuali, ir Dvasinė. Ką reiškia kovotojas, tai žmogus nebijantis stoti prieš masę priešiškai nusiteikusių oponentų, kuris savo drasiu ir atviru pavyzdžiu rodo kelią kitiems, net ir rizikuodamas nukentėti. Juk kai įvyko liuciferio maištas bųtent tokia kova ir vyko, tai nebuvo ginklų žvanginimas, bet tai buvo kova, kurią palaimino Dangiškosios būtybės nors ir nesikišo. Emili, kovotojas nėra blogiau už mąstytoją, Tik jų priemonės kitos, vienas koncentruoja idėjas ir skleidžia jas pokieriuje ar kitame pavidale, o kitas tas ar kiek kitas idėjas skleidžia žodžiu ar rodydamas pavysdį. Jie juk vienas kitą papildo, dar yra vykdytojai. Rašydama šią žinutę prisiminiau iš Urantijos knygos vietą, kur Kristus sakė kažkuriam mokiniui, kažką panašiai "jei tau per sunku būti amno ambasadoriumi, būk mokiniu, nes iš mokinio mažiau tikimasi nei iš mokytojo'. Tai štai Emili, galima būti mokiniu, galima būti mokytoju, galima būti Tiesos skleidėju, manau kad dar ir daugiau yra teisingų vaidmenų. pati iš prigimties esu kovotoja, tačiau paskutiniu metu manau kad niraminau tiek savo protą, kad bet kokia kova tampa nebe mano sritis, tačiau puikiai suvokiu kovotojus ir vis dėl to manau, kad kartais drastiškos priemonės tik ir gali sujudinti užmigusius protus, tik tai daryti turi Dvasioje stiprus ir kilnus kovotojas.
emipetras: Visai ne KOANAI , ten taip pat buvo parodijuota darbininkų ir valstiečių ,,diktatūra '' . Valdžią paima į savo rankas ir uzurpuoja , tariamu laisvanorišku rinkimu , visos pasaulio diktatūros , tiek demokratinės , tiek autokratinės . Žmogaus laisvė , tai MAJA , tai tik mažytis iliuzinis fragmentas iš parodijų spektaklio . Kol bet kuri valdžia atvirai ir viešai negarbins DIEVO TĖVO , tol žmonijos laisvė bus tik MAJA .
VaidasVDS: Yra labai gera patarlė (posakis): Nuo lapės bėgdamas ant vilko užbėgo --> nuo vilko bėgo, ant meškos (lokio) užbėgo. Kažkaip panašiai yra ir su žmonija. Kažkaip panašiai yra su Lietuva pagal šį principą Smetona --> Komunizmas --> Sekuliarizmas. Dabartiniame pasaulyje (kurį kai kas vadina moderniu) beveik neliko vietos Dievui. Prie Smetonos tikėjimas dar buvo, bet valdžia buvo autoritarinė; prie Komunizmo valdžia buvo autoritarinė, Dievui vietos neliko, bet bent buvo skiriama kažkiek dėmesio moralei; prie sekuliarizmo nėra vietos nei Dievui, nei moralei, pagrindinė vertybė pinigai ir jų "prasimanymas", o vadinama demokratija tai tik sekuliarizmo priedanga. Emilis kitur rašo apie mėsos nevalgymą, kaip būtiną sąlygą dvasingumui vystytis. Galiu pasakyti, kad aš ir dabar valgau mėsą ir ją valgysiu ir toliau. Visai nemanau, kad mėsos valgymas kokiu nors būdu gali kenkti dvasingumui, nes žmogus evoliucinis produktas ir Urantijos Knygoje nėra jokių užuominų, kad mėsa kokiu nors būdu gali kenkti dvasingumui. Yra tik užuomina, kad Adomas ir Ieva nevalgė mėsos, bet jie nevalgė ir salotų, nes tai irgi gyvybės rūšis ir jie atvyko iš dvasinio pasaulio, kur kita gyvybė yra nevalgoma. O štai Jėzus savo misijos metu mėsą valgė. Be abejo būtų labai gerai nevalgyti nei mėsos, nei salotų, o tik riešutus ir vaisius. Bet kaip tuo apsirūpinti visai žmonijai tokiu dideliu mastu ir nekenkiant sveikatai. Tai nebent gali būti tik tolimos ateities klausimas. O šiandien valgydami kokias nors salotas ar daržoves, galime chemijos gauti kur kas daugiau, nei valgydami mėsą. Gyvenant Lietuvoje sveikesniais produktais galima apsirūpinti tik vasarą ir dalį rudens, o po to tik chemine produkcija. Nereikia nušuoliuoti kai kam kažkur toli į priekį. Reikia būti šalia žmonių. Neįmanoma pasaulį pakeisti staiga. Kartais paskaitau Algimantą ir tokia praraja tarp jo ir kito pasaulio matosi, kad visi jo "mokymai" iš karto tampa beprasmiai. Kaip galima priartėti prie žmogaus, kuomet žmogus vos ne Dievu manosi tapęs, o kiti žmonės tarsi beviltiški atsilikėliai. Toks požiūris yra panašus į Liuciferio maištą, siekiant pagreitinti žmonių mokymą. Manau, kad dabartinė visuomenė priėjo bedvasių vertybių kraštą. Ir kažkas tikrai turi pradėti keistis. Tam duotas ir Urantijos Knygos Apreiškimas. Reikia tik juo protingai pasinaudoti ir būti arčiau žmonių, o nenutolti per nepasiekiamus atstumus...
полная версия страницы