Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü

Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)

Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant

Îòâåòîâ - 301, ñòð: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 All

kas: Skelbkite gerųjų naujienų visą tiesą, o ne vien tiktai šios gelbstinčios evangelijos vieną dalį. [2052_4_3]

Jolanta: Telydi mūsų čia parašomus žodžius Dievisška išmintis, žmogiškas santūrumas ir suvokimas savo ribotumo, kas apsaugo nuo kategoriškumo ir visažiniškumo. Su Šventomis Valykomis mielieji.

Jolanta: Miela Ele, kiekvienas mūsų turime savo patirtį ir ks tau atrodo juokinga, man yra gyvenimo realybė. Ir nuo to ar kiti ją supranta ar ne ji netampa kitokia. Taip pat tai liečia ir kius komentarus. Nepriklausomai nuo to kritikuojame vienas kitą ar girame mūsų gyvenimiškoji realybė yra tokia kokia yra. Ir iš dalies čia ir yra patikrinimas mūsų pačių Dieviškos dalelės suvokimo lygio, kiek mūsų samonė nori kritikuoti, o kiek su meile priimti kitokį patyrimą. Įrodę kitam savo teisumą mes netampame teisesni prieš Dievą, tai elementaru ir paprasta


Jolanta: Šiandien skaičiau apie išlikimą po mirties, ir stebėjau savo reakciją, kai pirmą kartą skaičiau šią vietą mano samonė buvo sudomina, na kaip tenai aš gyvensiu anapus, kaip viskas vyks, ką turėsiu patirti, kokia kelionė lauks, kiek patyrimų darturėsiu įdyti ir t.t.. Šiandien kai skaičiau pagavau save mastant, kad nesvarbu koks nuotabus bebūtų patyrimas tenai, nepriklausomai koks likimas manęs lauktų, šianien savo samone suvokiu kad noriu būti čia žemėje, gyventi tą fantastišką patyrimų pilną gyvenimą su vidinėmis kovomis, nusivylimais, net beviltiškumu kartais, tačiau fantastišku potyriu kai kiekvieną kartą atsitiedama pajuntu jog kažkas naujo atsiranda mano asmenybėje, tie pakitimai nuostabus patyrimas, manau man tai dovana gal būt savo ar Minties Derintojo įtakos dėka. Ir dar lbai norėčiau kad turėtų galimybes tuos patyrimus, vidinius, savo asmenybės ėjimo į priekį patyrimus patirti ir kiti. Tik nesakykite kad tai gali kiekvienas, kad čia kiekvieno valioje. Esu tikra kad ne tik mane, bet ir kiekvieną iš mūsų pastūmėjo tam tikri įvykiai šiai kelionei. Tam tikros paveldėtos r įgytos savybės. Manau kad mano misija čia ir dabar tik prasideda, pirmą kartą pajutau kad savo asmeninį tobulėjimą norisi pakeisti veikla kitų labui. gal ir kvailai nuskambės, bet kažkaip pati sau pasidariau nebeįdomi, ir pradėjau nebesukti galvos dėl savo Dvasinės karjeros ir likomo. Gal čia tik Velykinė nuotaika bet kažkurios minties kad ir maža dalelė nedingsta, o liek praėjus pakiliai nuotaikai. Esu dėkinga likimui, kad man buvo suteikta proga patirti asmenybė transformavimą nuo egocentriškos isteriškos asmenybės (ankstyvoje vaikystėje) per tam tikrus ptyrimus iki visiškai užguitos bijančios visko paauglystėje, samoningai siekiančios išsiveržti iš baimių jaunystėje, drąsos įgijomo ankstyvoje brandoje, visiškos duobės vėlesniais laikais, likimo nemtant jokios ateities tik turint tikėjimą ir pasitikėjimą, tik po kurio laiko ir ilgų paieškų suvokiant protu kas yra Dievo meilė ir galiausiai suvokiant visu kūnu ir siela tos meilės pasireiškimą žmogaus gyvenime. Visa šita žemiška kelionė vyko per patyrimus, per nuosmulius ir pakilimus per atsakymų ieškojimus o kodėl visa tai, ką turiu tame pamatyti, ką nori tuo mane išmokinti. Kol galiausiai randu atsakymą savo viduje. Ir jei kas nors savo įžvalga ar Urantijos knygos kokiu tekstu bando paneigti mano patyrimo paliktą manyje suvokimą, bando paneigti to ką patyriau reikšmę visada sakysiu Jūs mielieji esate neteisūs mano atžvilgiu, nors gal būt teisūs savo atžvilgiu. Ir net jei pateiktumėte 100 įdogymų kad esu neteisi ir rizikuoju savo išlikimu aš rizikuočiau nedvejodama, bet tikrai likčiau ištikima savo patyrimui. tačiau suvokiu tai kad šis patyrimas yra naudingas tik man, tačiau praėjusi daugelį žmogiškųjų duobių jau galiu padėti žmogui bent bndyti suvokti savo patyrimų, kad ir sunkų esmę ir prasmę. gal tai tik pirma netvirta mintis, nes turiu dar vieną blogą savybę, bandau dar dažnai vertinti viską iš savo prizmės nors suvokiu kad kitas žmogus kitaip viską mato, bet jei jau suvokiu kad tai nėra gerai manau kad įveiksiu šį etapą. Užsiplepėjau, Velykinės nuotaikos savo daro

kas: PRIEŠ 2000 METŲ Mesijų Gelbėtojų laukdavo įpatingai dievišku pavidalu, nepaprastai save realizuojančių, neprilygstamas galias naudojančių. Šita liga serga ir dabartinė karta. Tad labai išmintingai nusprendė Dangų Dangūs neatsiųsdami būtybės, bet pateikdami iš kart RAŠTUS –UK DOKUMENTUS-

Kukass: Mes visada i viska ziuresime per savo prizme. Tai kalejimas amziams,nors, gali plestis suvokimas,bet absoliutuma ar pasieksi?, turbut ne, ir turbut niekas to nenoretu. Tad tokie reikalai. Tuscias reikalas yra bandyti ziureti, kito akimis.

kas: Su tikslu išgrynint mintį –kalbos stilius gali pasidaryti panašus į kategorišką; -bet tai dėl minties maksimalaus paryškinimo. Jeigu tavo dėmesį stilius patraukia labiau nei mintis –turi augimo-vystymosi problemų (sunkumų, kliuvinių).

Jolanta: Mielas KAS, žinoma kad turiu ir augimo ir vystymosi sunkumų Bet man darosi smagu procese, juos įveikinėjant. Esu netobula gal būt labiau už daugumą, bet tai manęs nė kiek netrikdo, nes kiekvienas asmeninis laimėjimas, nors ir pats mažiausias, man asmeniškai prilygsta didelės imperjos užkariavimui. Ir pati turėdama kategorišką gana toną, žinau kaip norėdama pasakyti gana švelnią mintį, taupydama laiką ar nenorėdama tusčiažodžiauti, pateiki gana kategoriška forma, tą žinau nes kiti tai pasako. Ir nustembi, juk norėjau tik pasidalinti savo mintimis, o galvosi kad pašnekovas priėmė kaip mano neginčijamos tiesos teigimą. Tai viską puikiai suprantu ir suprantu dar tai, kad ne visada suvoki kokį toną įskaitys kiti. Todėl paskutiniu metu stengiuosi prirašyti, kad tai tik mano mintis, mano asmeninis vertinimas jis neturi būti kitų toks pats. O mielai Elei noriu tikpaaiškinti, kad energijos išsiurbimas gaunasi ne nuo pačio interneto ar kompiuterio, o nuo nesupratimo vienas kito internetiniame bendravime. Rašydama tu investuoji savo emocijų, savo jausmų dalį, tai galima pavadinti ir tam tikra energijos rūšimi, įdedi tai ks tau brandu, ką tu augini ir puoselėji ir kai skaitydama atgal gauni žemas emocijas, nepakantumą tikrai jautiesi išsunkta. Man to nereikia

Algirdas(Kaunas): Tk pažvelkit, kaip materialistai moka džiaugtis, mėgautis savo egzistencijos kiekvienu epizodu; -tad kaip didesnis džiaugsmas turėtų būti trancendencinių piliečių---. Jolanata, vis tik apart elektroninės erdvės reikalinga ir bendravimas prie puodelio- nemanau kad iš kart bendruomeninis-visuomeninis. Bet kažkokios užuomazgos, branduoliai akivaizdžiai būtini---

Jolanta: Skaitydama Urantijos kntgą suvokiau vieną atrodo labai paprastą dalyką, gal nesuvokiau o perskaičiau, kai rašė jog esantys kiekviename apskritime ribiniai turi galimybę į išlikimą. vadinasi nuo žmonių Dvasinio išsivystymo nepriklauso išlikimas, gal jis paprsčiau prieinamas nuo trečiojo apskritimo, tačiau žmogaus noras pažinti Tėvą danguje yra didesnė jėga už gebėjimą tą padaryti jei stabdoma dėl kokių nors priežasčių. kas išeitų, prigimtimi esantys materialistai tačiau ieškantys Dievo yra potencialūs išlikusieji. Todėl galvoju, kd Dvasinis švietimas gali būti kibirkštėlė kuri gali įžiebti Dvasinę kibirkštį, bet kaip į žiebti Dvasinę kibirkštį žmonėms kurie pasaulį mato tik per materializmo prizmę......meilė, gėris, grožis, juk tai yra pagrindiniai kriterijai vedantys link Dievo, tik greičiausiai mes ir juos skirtingai suvoksime, tačiau yra dar vertybės į kurias galima infiltruoti tiek meilę, tiel gėrį, tiek grožį, tiek teisingumą, kiek man teko susidurti gyvenime su žmonėmis ir tie kurie sunkiai gali suvokti Tėvą, vertybes gina nelabai žinodami kam to reikia, bet tai būna atrama jų gyvenimui, tai greičiausiai galėtų būti pirmas taškas į materialaus žmogaus protą, per ugdomas vertybes. Toliau...Urantijos knygoje buvo paminėta, kad šiuolaikinių žmonių bėda, jog turi daug idėjų, tačiau neturi idialų. Ir tikrai, kuo mes žavimės, kas mums yra pavyzdys, kuo norėtume sekti, ar yra pas mus tokių Dvasinių lyderių......gal ir yra, tačiau jie nelabai matosi. Tai kitas taškas kuris manau yra būtinas norint kurti brolystę, o taip pat Dvasisški ugdyti materialius protus.

Jolanta: Algirdai, kada žmogus pranos savo meterialų Aš, kada pradės norėti gerovės kitiems labiau nei sau, tik tada galimas Dvasinis susikalbėjimas ir bendra veikla. Tačiau realus susitikimas būtų fantastiška pradžia, gal būt jei pamatytume vienas kitą reaaliai, pabendrautume gyvai, lengviau galėtume suvokti kito rašytinę kalbą.

kas: KAS GENIALU, TAS PAPRASTA .. .. ..čia kaip gimimas (materialus), sveikas, stiprus, be komplikacijų; taip ir dvasine prasme pakanka sve pozicionuoti –nesvarbu, ar labai sąmoningai, ar daug mimčių pašvešti Aukštybėms, ar čiut čiut rusenti širdies gelmėse –gi čia kilmės –gimimo –atsiradimo pasaulis. Visiškai kitas klausimas kaip turi būti su priėmėjais –dvasiniais mokytojai (apaštalais, pranašais, pamokslininkais, religinių susirinkimų vedėjais)

kebabas: ..klausyk zasine, nuo kada pradejai materealiai gimti,_-ka cia skiedi__-apie kokis komplikacijas cia tauzyjy___tai gal ciu_ciu__ciut trenks esi__a girdi___a girdz___apie kokias priemejas__pribuvejas cia tauzyjy__gal tipo gimdyt susiruosei___kąąą????

alibaba: - - -

Die Teufelsbuhle: HOHOHOGO_________ŠPOSAUNINKAI _________velykinė dvasia ir/ar alkoholis___________AJAJAJAIJAI

Jolanta: O tu manai KAS, kad tai vienas nuo kito atsiejama......Dvasiniai mokytojai nuo Dvasiniu keliu einančių =monių? Gal ir atsiejama.....tačiau manau turi ir bendrą bruožą. Man patiko Urantijos knygoje tokie terminai kaip aktualumas ir potencialas. Turintus tam tikrą aktualumą turi vystyti ir tam tikrą potenciaką. Jei žmogus turi silpną aktualumą ir jo nereikalaus kažkokio nepaprasto veiksmo. Tačiau jei jis jau yra pribrendęs kažkam nepaprastam, tai tingistynė gali palikti labai blogas pasekmes.

emipetras: JOLANTĖLE , AŪŪŪŪŪŪ ... , KUR DINGO TAVO AKTUALUMAS ? REIKIA DIRBTI , REIKIA DIRBTI , DVASINĮ ŠVIETĖJIŠKĄ DARBĄ , PER SAVE Į PASAULĮ . AR MATAI KAS ČIA PASAULYJE DEDASI ? GAL JAU TREČIAS PASAULINIS PRASIDĖS ? SPINDULIUOKITE VISI MEILĘ Į RYTUS , TEGU ROŽĖS ŽYDI ANT PATRANKŲ VAMZDŽIŲ .

Jolanta: Taip Emili, tik su geromis mintimis šaunuolis. Skaitau, vis stebiuosi knygos ....... net nežinu kaip apibūdinti, nes ji tobula. Pabaigiau trečią dalį. Sunkiai suvokiu iki galo Aukščiausiajį, Galutinį, Visagalį, bet jau ne taip sunkiai kaip iš karto. Manau tai trečio knygos skaitymo užduotis. Įdomu kaip viskas kitaip skaitosi antrą kartą. Pirmą kartą viską priėmiau emocionaliai ir daugiau domino tai kas liečia asmeninį mano augimą, asmeninį suvokimą ir asmeninę Dvasinę karjerą, kai skaitau antrą kartą pagaunu save, kad mintys jau krypsta truputį globaliau, kai mintys krypsta į aplinkinius žmones, kaip galima būtų jų širdyse sužadinti troškulį Dievui. Ir knygos informaciją jau priimu protu ir vidiniu jau išgyventu suvokimu, viską suliejant į viena. Norėjau parašyti protu ir Dvasia, bet pabijojau, nes juk iš tikro nežinau ar tikrai taip yra. Liko pati maloniausia, bent man taip pasirodė, kad maloniausia dalis skaitant pirmą kartą. Ir keista, aš jau noriu vėl ją iš pradžių skaityti, nes jau žinau kad vėl kitaip matysiu, jau vėl sluoksnis suvokimo bus užsidėjęs ir manau jau daugiau visko suvoksiu. Ramiai geriu informaciją kuri vis labiau tampa mano asmenybės dalimi.

Tadas: Trečią kartą skaitydama gal pastebėsi, kad Knyga parašyta spiralės principu :)

Jolanta: žinau kad kartojasi, tačiau kas buvo sunku susigaudyti kažkaip paaiškėdavo tik bendras kontekstas, o gal mano smegenys taip informaciją priima. Kai pradėjau skaityti ketvirtą dalį iš karto nusivylimas lengvas buvo, lyg kartočiau gerai išmoktą pamoką, visiškai kitaip nei pirmą kartą, tačiau pastebėjau kad dabar daug labaiu įvertini žmogaus būseną evoliucijoje, evoliucinių religijų įtaką, kitaip sakant pradedi matyti viską per trečios dalies prizmę kas liečia žmogų ir įvertini pirmos ir antros dalies prizmę kasliečia tikslą. Kai tai supratau visiškai kitaip skaitosi. Nors nebėra to WOW, kuris buvo skaitant pirmą kartą, tačiau pasimato priežasties pasekmės ryšys, o kas įdomiausia, atrodo kad per tą prizmę pradedu matyti ir šalia esančius žmones, per evoliucijos prizmę ir atrodo kad labaiu pradedu suprasti atskirų žmonių veiksmus, tačiau kartu ir dingsta viltis apie seserystę ir brolystę, bei atsiranda supratimas kad šviesa ne taip lengvai prasiskverbia į žmogaus samonę, bent ramybės būsenoje.



ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû