Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
VaidasVDS: Adleri, parašei "mylintis - nekovoja". Ne tik aš su tuo nesutinku. Urantijos Knyga su tuo taip pat nesutinka Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Dvasinė religija reiškia pastangas, kovą, konfliktą, įtikėjimą, ryžtą, meilę, ištikimybę, ir žengimą į priekį. Proto religija – autoriteto teologija – iš savo formalių tikinčiųjų tokių pastangų reikalauja mažai arba iš viso jų nereikalauja. Tradicija yra saugus prieglobstis ir lengvas kelias toms baimingoms ir neryžtingoms sieloms, kurios instinktyviai vengia dvasinių kovų ir protinių neaiškumų, susijusių su įtikėjimo kelionėmis, kada yra išplaukiama į drąsų jaudinantį žygį neištirtos tiesos atvirose jūrose ieškant dvasinių realybių tolimųjų tokių krantų, kokius gali atrasti besivystantis žmogiškasis protas ir kokius gali patirti besivystanti žmogiškoji siela. Nereikėtų per daug įsimylėti būtent Knygą, daug geriau mylėti Dievą ir savo bičiulius, bet ir aš labai mėgstu tuos Urantijos Knygos mokymus Čia kelios angliškos nuorodos http://www.sciteclibrary.ru/texsts/eng/stat/st3905eng.pdf http://www.ubthenews.com/documents/Diamond2R920_000.pdf
Adleris: nepyk, bičiuli, bet šiek tiek painiojiesi kontekste už nuorodas dėkui, jau esu skaitęs, gali dėt ir rusiškas – mano tėvukui labai tinka už pamokymus dėkui - kaip galėjau būti toks nesusipratėlis :DDD bet žinai savo vaikus aš myliu, o nesu įsimylėjęs va, kas tau ir kerta per pakinklius - nejauti rašančiųjų nuotaikos, viską dėlioji paragrafais į lentynėles bet kiekvienam savos nuodėmės :DDD sėkmės
VaidasVDS: Adleri, jei tu čia tą kontekstą pritaikei apie Urantijos Knygos įsimylėjimą, tai aš į tai atsakiau šypsenėle ir tavo kontekstą lyg ir supratau. Jei tu ne apie tai, tai paaiškink man žioplesniam, tikrai neužpyksiu. Gal iš tikrųjų mes kai kurias mintis ar veiksmus išreiškiame savuose kontekstuose, kurių nesupranta kiti. Aš taip pat mėgstu kai kurias mintis įtraukti į kontekstus tam, kad iššaukti kitų pamąstymus (man patinka sveikai mąstantys žmonės), bet gana dažnai sulaukiu nesupratimo, bet dėl to per daug nesuku galvos...
emipetras: Viskas čia yra gerai . Ir citatos yra gerai ir gyvo , Urantijos knygos , žodžio išnešimas į žmones taip pat yra labai gerai . Matote bičiuliai , tie kas plačiau domisi , kaip šios civilizacijos avangardinė , dvasinė literatūra derinasi su Urantijos knygos aukštybių apreiškimais , tokie žmonės visokias citatas supranta kaip pokalbio ar rašinio , sustiprintą mintį dvasioje . Tačiau , jeigu žmogus tik siaurai pradeda žiūrėti į bet kokį , kad ir patį geriausią dvasinį apreiškimą ar pradeda garbinti , labiausiai iškilusį dvasinį autorių ir autoritetą , tada įvykasta susiaurėjims ir savo sielos asmeninio horizonto matymo kampo . Aš tai visada mėgstu platų požiūrį į dieviškas tiesas ir man labai įdomu įvairų autorių požiūris , kaip ir įvairių Raštų tekstai ir mintys . Pasaulis yra įvairus , visos Tiesos ateina per žmones . Nei viena Tiesa netapo materialia įšraiška be žmogaus dalyvavimo šios Tiesos gimime . Dievas sukųrė kūriniją vien tam , kad joje kažkada atsirastų Žmogus , pagal paveikslą ir panašumą į Dievą . Mes žmonės , vienas kitame , visada turime matyti Dievo paveikslą , nors ir kaip tai sunku mūsų loginį protą priversti taip mąstyti , tačiau tai yra , viso ko , centrinė ašis .
Vėjas: “tiesa ateina per žmones“, “Dievas sukūrė kūriniją vien tam, kad joje kažkada atsirastų žmogus“: jeigu žvelgsime toliau; -kad atsirastų protas ir valia. Tuomet kūriniją, kaip aplinką, papildyti apreiškimais. Kad žmogus galėtų gyventi ne vien materialų gyvenimą fizinėje aplinkoje. Bet ir žengti pirmuosius amžinybės žingsnius. “Iš išorės, žvelgiant į vidų, visata gali atrodyti, jog yra meteriali; iš vidaus žvelgiant į išorę, ta pati visata atrodo, jog yra visiškai dvasinė“. Nei Jėzaus palikti mokiniai-apaštalai nieko nenuveiks (ė) nebendraudami asmeniškai su lankytojais, klausytojais, mokiniais ir tarpusavyje visuomeninių-religinių susirinkimų dėka. UK dokumentų tiesa neduos daigų forumuose, feisbukuose, susirašinėjimuose. Nepadės nei Derintojas, nei Pagalbinės Proto Dvasios, nei Tiesos Dvasia, nei jos “sukoncentravimas“ -Šventoji Dvasia.
Adleris: Vėjas rašo: UK dokumentų tiesa neduos daigų forumuose, feisbukuose, susirašinėjimuose. nesutinku. geroje dirvoje daigai sudygsta, jei sėkla bus sveika Vėjas rašo: Nepadės nei Derintojas, nei Pagalbinės Proto Dvasios, nei Tiesos Dvasia, nei jos “sukoncentravimas“ -Šventoji Dvasia. o kas padės? Vaidai VDS, viskas gerai, žinosiu, kaip į šypsenėles reaguoti kovoti = karas mylėti = meilė jokia citata šiuo klausimu ne autoritetas nesu religininkas, o asmeninė dvasinė religija = įtikėjimui, meilei, pasiaukojimui, ištikimybei, pagalbai etc prašiau nekonfliktuoti su Vėju, bet tau, kaip nuo žąsies vanduo kokiam kontekste bežiūrėsi, rodos, kad stengiesi pats atrodyti forumo lyderiu, bet Tadui, Die...skatinant kai ką esminio pakeist, tik atsikalbinėjat, kas lyderiams nebūdinga lyderiai patys siūlo idėjas ir būdus jas įgyvendint matai, čia nesvarbu, ką kiekvienas galvojam apie save – svarbu, kaip kiti, perskaitę tekstą, supranta sėkmės visiems
VaidasVDS: Bet koks dvasinės tiesos skleidimo būdas yra geras. Tik apie Jėzų sakoma, kas matė Jėzų, tas matė Tėvą. Kuomet tai bandoma pritaikyti kokiam nors žmogui, kartais per daug jį įsimylima, kad net nesugebama suprasti, kada jis pradeda nusikalbėti. Ir taip buvo su begale žmonių (tame tarpe ir su Jakubėnu, gal būt taip gali būti ir su Vėju, labai panašu, kad jis mėgsta būti dėmesio centre). Žmonės taip įsimyli savo lyderius, kad nemato jų klaidų, o tada prasideda bėdos. Tik tuomet, kada žmonės, nors ir būdami skirtingi, pradės sutarti tarpusavyje ir sugebės rodyti pagarbą vieni kitiems, neišskiriant savęs, tik tada bendravimas duos rezultatus. Bet, jei koks narcizas šauks - tik aš geriausias, tik paskui mane eikite, niekada nieko gero iš to nebus...
Vėjas: Atsirandančios sielos dirva yra žmogiška ir materiali, bet proto ir Derintojo šis naujas vaisius yra dvasinis, dieviškas, amžinas. Tegul kiekvienas žmogus pasirūpina, kad charakterio intelektualūs ir moraliniai pagrindai būtų tinkami išlaikyti besiplečiančios ir kilninančios dvasinės prigimties anstatą. Šios prigimties augimas nuolat remsis jūsų protu ir morale –šiomis planetinės prigimties dimencijomis.
emipetras: KAIP JUMS ATRODO ŠIS MOKYMAS ? MAN TAI ATRODO , KAD TAI PASIGYRIMAS . PRIEŠ KĄ ? O štai dabar toks NETIKĖTAS KVANTINIS-KOKYBINIS šuolis perėjus net nuo Rojaus Trejybės garbinimo dar ir prie AŠ ESU šlovinimo, tai tokio paties aukščiausio dažnio virpesių nepatiria net visoje kūrinijoje nė viena dvasia, be urantų, nes AŠ ESU negarbino, ir negarbina, niekas, net ir ROJUJE – NĖ VIENA ASMENYBĖ. Ir štai būtent urantai – NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOS VISAI KŪRINIJAI – pradėjo garbinti ne tik Rojaus Trejybę, bet ir tą nesuvokiamąjį BEGALINĮJĮ – AŠ ESU. Tai pamėginkite įsivaizduoti, koks tai yra milžiniškas virpesių dažnio ŠUOLIS, kurio prieš tai nebuvo niekur – tik ROJAUS TREJYBĖJE-AŠ ESU. Ir štai dabar tie – patys mažiausieji – mirtingieji, ir dar tamsos apimtoje planetoje, kur du šimtus tūkstančių metų viešpatavo tokio žemo dažnio virpesiai, po Planetos Princo nuopuolio į maištą – neša tokio AŠ ESU garbinimo ir šlovinimo gyvąją ŠVIESĄ būdami šiam garbinimui, kaip ir NAUJAJAM VISATOS AMŽIUI, IŠTAKOMIS visai KŪRINIJAI, patiria tokius paties aukščiausio dažnio virpesius, kokių iki tol jie net nesvajojo patirti. Kai kurie net ir bijojo garbinti Rojaus Trejybę, mintyse manydami – kam to reikia, tą juk ir taip darysime ROJUJE, kam taip skubėti? - todėl ne vienas būtent IŠ TOS BAIMĖS nustojo lankyti net gyvąsias pamaldas. 2014-01-16 Algimantas
VaidasVDS: Adleri, konfliktą sukelia pikti žmonės. Pyktis visada blogas patarėjas. Galima būtų nereaguoti, bet tuomet jis taps dominuojantis, jausis nugalėjęs. Atsimeni kaip Jėzus mokė? 1. Už blogį atsilyginti blogiu – teigiamas, bet neteisingas metodas. 2. Kentėti blogį nesiskundžiant ir nesipriešinant – grynai neigiamas metodas. 3. Gėriu atsilyginti už blogį, pareikšti valią tokiu būdu, kad taptum padėties šeimininku, blogį nugalėti gėriu – teigiamas ir teisingas metodas. Kova nebūtinai yra karas, tai gali būti ir diskusija, siekiant gero rezultato, su sąlyga, kad abu ar keli diskutuojantys yra gana sveiko proto...
Adleris: tai kuriuo metodu, manai, kad vadovaujiesi pats? bandau suprasti VaidasVDS rašo: Galima būtų nereaguoti, bet tuomet jis taps dominuojantis, jausis nugalėjęs. ar supranti, kaip bjauriai galvoji apie sielos brolį, studijuojantį tą pati apreiškimą? proto „sveikumą“ nustatyti palikit medikams, nes, spėju, tiek VaidasVDS, tiek Vėjas su kate bei emipetras tikrai jais nėra
VaidasVDS: Adleri, aš žiūriu tik į darbus (veiksmus). Kada iš žmogaus veiksmų matosi, kad jis tikrai netrykšta meile kitiems, bet nuolat aukština save ir savo išmąstymus, tai matosi, kad jis net nepradėjęs suprasti šio Apreiškimo. Beje kažkada draugiškai susirašinėjau su Algirdu. Jis žino mano e-mailą, gali man parašyti, bet nerašo. Visada galiu aiškintis ir viešai, ir susirašinėjant. Tačiau tikrai asmeniškai visada kovosiu su bet kokiu asmeniu, kuris puikuosis prieš kitus ir dar dangstysis Urantijos Knygos studijomis. Toks jau esu, susitaikykit su tuo
Adleris: jei jis tau nerašo, gal pats parašyk ir pasiaiškinkit asmeniškai, o nekelkit čia-forumo stiklinėje audros kad Vėjas nelinkęs diskutuoti, o kelti audrą, esu pastebėjęs...uždaviau kelis klausimėlius ir nesulaukiu iki šiol atsakymo. diskusija-tai pokalbis, ar ne taip?
VaidasVDS: Matai, Adleri, yra žmonių, kurie kelia audras ir turėdami tam tikrų tikslų. Bet kokiai diskusijai aš esu pasiruošęs. Tačiau ir man nelabai patinka šio forumo aplinka. Todėl turiu minčių kažką veikti kitur. Dabar esu susikūręs sau nemažai temų ir jas nagrinėju atskirai. Kuomet įkeliu kai ką į šį forumą, tai sulaukiu tik visokių vėjų. Padiskutuoti rimtai ir kultūringai čia nėra gana gerų galimybių. Bet dėl to per daug nesigailiu. Geram produktui sunokinti reikia laiko...
Adleris: nepasiduok įtarumui - tai žudo sielą jei nepatinka - keisk sukurk naują forumą lietuviškam servery - veik kam nagrinėti naujas temas vienam - įkelk netrokšk vien gerų galimybių - kurk sėkmės
Jolanta: www.youtube.com/watch?v=Y5fzs4CqPoY Viskas labai paprasta mielieji :) kaip matau niekas čia nepasikeitė :) blogai, praėjo gal metai o viskas tame pačia lygyke :) Evoliucionuokit mielieji :) diskusijos gerai, kai norima iš jų mokintis o ne įrodinėti savo tiesą. Juk ir Urantijos knygoje parašyta, kad einant Dvasinio tobulėjimo keliu mes būname vienu metu ir mokytojai ir mokiniai. Iš kažko mokomės, kažkam perduodame ir taip žingsnelis po žingsnelio visi judame pirmyn, taip neatsiranda labai didelis supratimo atotrūkis tarp mokinio ir mokytojo, taip mes apsaugome save nuo tobulumo prakeikimo, taip mes galime suvokti vis naujas plotmes. Juk gyvenimo metai kokybės prasme vertingi tiek kiek mes patobulėjome, kiek ko naujo suvokėme, kiek tai ką suvokėme pradėjome taikyti praktikoje. Stovintis vanduo prarūgsta. Net Urantijos knygoje parašyta, nesvarbu kurioje vietoje esate dabar, svarbu kur būsite ateityje. Taip kad judėjimas yra visos evoliucijos esmė, o juk evoliucija ir yra visos Kūrinijos esmė. :)
Rimantas: Jolanta rašo: Viskas labai paprasta mielieji :) kaip matau niekas čia nepasikeitė :) blogai, praėjo gal metai o viskas tame pačia lygyke :) Evoliucionuokit mielieji :) diskusijos gerai, kai norima iš jų mokintis o ne įrodinėti savo tiesą. Ar tavo pačios evoliucionavimas pasireiškia tame, kad gal vis geriau kritikuoji kitus ar yra kitokių požymių? Gal reikia vaikščioti į seminarus, kad tobulėtum? O gal visgi kiekvienam savo? Gal leiskim kitiems būti tokiais, kokie jie yra, kad ir netobulais arba degraduojančiais ir mylėkim juos tokiais. O gal nekreipkim į juos dėmesio arba nekęskim? Visi variantai ne iš lengvųjų. Tame ir įdomumas:)
Jolanta: pasidalisniu Rimai, ki nusprendžiau čia nesilankyti, dėl pastoviai kylančių žodinių konfliktų, kurie buvo argumentuojami tam tikromis priemonėmis, kurios lyg ir turėtų būti neginčijamos, bet ištrauktos iš konteksto įgaudavo tą atspalvį kurio norėdavo, jaaučiau beprasmybę ką nors čia sakyti. Vakar viena moteris gal pati to nenorėdama paskatino mane sugryžti. Ir daugiau gal nei po metų atsivertusi šį tiklapį pamačiau tą patį vaizdą. Pašnekovai kiti bet priemonės tos pačios. Taip kaip per tuos metus lygiai taip pat intensyviai skaitydama Urantijos knygą kai ką suvokiau daugiau nei turėjau tada kai čia lankiausi, pamačiau vaizdą kuris mane nuliūdino, tai turškenimsis tame pačiame vndenyje. Gal aš apsirinku ir šios svetainės misija tokia kad galima bendrauti tik iki tam tikro lygio....gal būt. Bet esmė tame, kiek yra ugdomojo aspekto čia, nesvarbu kieno, skaitančių, rašančių,o kiek yra noro pasipuikuoti savo žiniomis. Urantijos knygoje parašyta, kd iki pačio Rojaus mes atliksime du vaidmenis, tai mokinio ir mokytojo, iš kažko mokinsimės ir kažką mokinsime ir taip per visą kūriniją. Todėl suvokus, kad tavo žinios yra tik tam tikras mažas pasiekimas, o didelė neatvertų paslapčių dalis lieka dar priešakyje, turėtume žinoti kad mūsų tiesos yra tik dalinės, o gal ir ne visada teisingos, nes jos yra gana žemo mūsų suvokimo produktas. Iš to seka, kad kiekviens diskutuojantis žmogus turėdamas dalinę tiesą kaž kuria dalimi yra teisus, o kažkuriame neteisus. Kiekvienas, be išimties, save irgi priskaičiuoju. Todėl ginčydami kito tiesą turime įvertinti tikimybę, kad gl būt mes ginčijame tą tiesos dalį kuri mūsų yra neteisingai suvoktaa. Tada kyla sekantis klausimas, o kam iš viso diskutuoti? Prasmė yra. Mūsų pačių savęs ugdyme, kad įvertintume kito žmogaus suvokimą ir suteiktume kitam žmogui sužinoti jūsų tiesos suvokimą, taip muoseliuodami mes ir judėsime pirmyn.
Jolanta: Beje didžaiusią mokymosi pažangą padariau tada, kada viduje kritikuodma Algimantą išmokau neatmesti jo žinių o atidėti ir po kurio laiko, kažką suvokiant naujo ištraukdavau tas seniai girdėtas Algimanto tiesas ir puikiai infiltruodavau savo suvokime. Pripažinimas savo ribotumo buvo didžiausias mano postūmis į priekį. Taip, aš esu ribota, esu netobula, bet kaip gera žinoti kad turėsiu tiek daug laiko tobulėti :) iki pat Rojaus :)
Rimantas: Jolanta rašo: Taip, aš esu ribota, esu netobula, bet kaip gera žinoti kad turėsiu tiek daug laiko tobulėti :) iki pat Rojaus :) Jeigu gera, Jolanta, tai ir žinok:) Turbūt nėra tokio žmogaus, kuris nenorėtų būti vis tobulesnis, tik to tobulumo supratimas skiriasi. Vienas nori būti stipresnis,kitas greitesnis, kitas turtingesnis, dar kitas dvasingesnis... Viskas priklauso nuo programos. Būna, kad noras tobulėti dingsta ir tobulėjimas sustoja, tai irgi priklauso nuo programos. Žmogus galvoja, kad jis ką nori tą ir daro, bet iš kur tas noras atsiranda? Iš laisvos valios? Gal. Bet tada ir visa atsakomybė to žmogaus. Tada ir viskas kas yra sukurta žmonių rankomis yra žmonių protinės veiklos rezultatas. Kažkodėl man tai atrodo abejotinai. Man gera žinoti, kad visa kas yra ir vyksta aplinkui (ir aš pats) yra viena ir tas vienis yra pats Kūrėjas, kuris yra tobulas, bet kad būtų įdomiau nusprendė pažaisti ir šiek tiek užsimiršo arba užsihipnotizavo. Šito žaidimo eigoje jis tobulėja arba degraduoja, stato arba griauna... Viskas jau yra, bet užsimiršime atrodo, kad eina laikas ir kažkas vyksta. Nieko naujo aš čia neišradau, visa tai jau šimtus kartų buvo parašyta ir pasakyta, bet kažkodėl parašiau, gal taip užprogramuotas, o gal ir nėra tokio-kažkokio "aš":)
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû