Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Nepykit vyrai, bet matyt man čia nebėra ką daryti. :)
emipetras: Kodėl nebėra ? Kaip tik atvirkščiai - labai daug reikia daryti ir dėl savęs ir dėl savo artimo , ir dėl savo tolimo , ir dėl mėgiamo ir dėl nemėgiamo žmogaus . Mūsų gyvenimas , tai nuolatinė kova už būvį , už gyvenimo mirksnių , kuo ilgesnį išlikimą . Kai aš sakau , kad viduje turi būti ramybė , tai dar nereiškia , kad žmogus gali būti abejingas brangiems žmonėms , gamtai , visai socialinei aplinkai ir apskritai visam supančiam pasauliui . Kai nuolatos praktikuoji , kai nuolatos esi garbinimo maldoje , kai nuolatos esi ryšyje su dieviškąją dvasia , visa tai teikia vidinę ramybę ir tuo pačiu išorinę psichinę stiprybę , visiems įvykstantiems išoriniams kontaktams , kai kontaktuoji , su žmonėmis ir įvairiais pratekančiais reiškiniais . Miela Jolantėle - RAMYBĖS ir dar kartą RAMYBĖS , ir viskas bus gerai .
Jolanta: Emili, o iš kur tu ištraukei kad pas mane nėra ramybės. Bet nenoriu nieko įrodinėi, gal paprasčiausiai čia jau nebėra ką daryti. Per daug tave gerbiu kaip žmogų, kad galėčiau rašyti ką nors kas tave galėtų pažminti, tačiau savęs menkinti irgi neleisiu, gal palinkėmime vienas kitam RAMYBĖS ir skirtykimės į savo smėlio dėžes. Gyvenimas gražus tame, kad viskas evoliucionuoja, tai kas tiko vienam gyvenimo etapui pradeda varžyti kitame gyvenimo etape, tai kas tave kėlė viname gyvenimo etape, pradeda smukdyti kitame gyvenimo etape. Bet patikėk, neužmiršiu tavo nuopelnų mano augime, jie buvo per daug reikšmingi ir svarbūs ir labai ačiū Tau už juos. Ir manau kad čia esantys visi tą žino, kad gyvenimas yra gražus tiek, kiek to grožio turi pats žmogus, kaupkime grožį ir tegu viskas mums nušvinta gražiausiomis gyvenimo spalvomis. RAMYBĖS Jums visims. Su meile Jolanta
VaidasVDS: Tegul kalba išmintis Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. "Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė." Žmogus vystosi geriausiai tada, kada šeimos, bendruomenės, bažnyčios, ir valstybės spaudimas yra mažiausias. Bet šito nereikia suprasti taip, jog pažangioje visuomenėje nėra vietos šeimai, visuomeninėms institucijoms, bažnyčiai, ir valstybei. Kada visuomeninės religinės grupės narys laikosi tokios grupės reikalavimų, tada jis turėtų būti skatinamas naudotis religine laisve iki galo reikšdamas savo asmeninį aiškinimą apie religinio tikėjimo tiesas ir religinio patyrimo faktus. Religinės grupės saugumas priklauso nuo dvasinės vienybės, o ne nuo teologinio vienodumo. Religinė grupė turėtų sugebėti naudotis nesuvaržyto mąstymo laisve taip, kad jos nariai netaptų "laisvamaniais." Bet kuri bažnyčia, garbinanti gyvąjį Dievą, patvirtinanti žmogaus brolystę, ir išdrįstanti pašalinti savo nariams bet kokį dogmatinį spaudimą, gali su didžiule viltimi eiti į ateitį.
Fredas: ...dvasios religija išauga į kupinos meilės tarnystės ir gailestingo veikimo kilninančių veiksmų vis didėjantį džiaugsmą ir laisvę. Bet,.. šitose tarnystesė taip pat reikia mokėti įžvelgti sukčiavimo atvėjų,kada darydamas kitiems gerą matai,kad tavimi naudojasi. Todėl viskam reikalinga dvasinė įžvalga.
VaidasVDS: Tu Fredai, esi teisus Gera įžvalga atsiranda per metų metus, jei yra tobulinama. Mes per mažai susimąstome apie pasakymą, kad Dievas nėra asmenų gerbėjas. Jei jau siekiame tobulumo, tai ir mes labai atsargiai turime žiūrėti netgi vienas į kitą. Kartais iš tiesų yra sunku kritikuoti gerai pažįstamą ar asmenį, kurį laikai draugu ar gerbi. Bet kartais reikia, nes mes nei vienas nesame tobuli netgi kaip žmonės. Jei save mes ištobulintume, tai atsitiktų štai kas Derintojai tiesiog negali, per vieną gyvenimo tarpsnį, savavališkai suderinti ir sinchronizuoti dviejų tokių nepanašių ir skirtingų mąstymo tipų, žmogiškojo ir dieviškojo. Kada jie tą padaro, kaip kartais jiems tą yra pavykę padaryti praeityje, tada tokios sielos yra pervedamos tiesiai į gyvenamuosius pasaulius be būtinybės patirti mirtį. Taigi kol mes čia, mes nesame tobuli. Tad išminties siekiantis žmogus turėtų tik padėkoti, kad kažkas jį kritikuoja ir be abejo turėtų stengtis kažką taisyti. Be abejo galima ir ginti savo poziciją, bet tuomet reikia siekti konsensuso, o ne pasilikimo prie savo nuomonės. Du išmintingi žmonės tikrai gali rasti konsensusą, o jei vienas bus nelabai išmintingas, tai konsensusą pasiekti bus sunku... Mes visi dar esame labai žali, studijuodami Urantijos Knygą. Be to, kad studijos būtų efektyvesnės, reikėtų, kad diskusijoje nuolat dalyvautų bent nuo kelių iki 10 išminties siekiančių žmonių. Kol kas ir su tuo yra labai striuka. Todėl racionalu, kad galima paskaityti žmonių minčių, kurie Urantijos Knygą studijuoja jau daug metų. Yra labai neblogas straipsnis apie Urantijos Knygos studijavimą http://urantia.ru/Wattles/01.asp (rusų kalba) ir http://www.personal.kent.edu/~jwattles/share_ub.htm (anglų kalba)
emipetras: GRYNOJI DIEVIŠKOJI DVASIA , manau , niekada nemato sukčiavimo ir manau yra absoliuti meilė ir dvasinė šviesa vienodai laikantį visą pasaulį savo glėbyje . Žmogaus protas ir žmogaus siela tokio altruistinio lygio niekada nepasieks , na nebent kai pasieks ROJŲ . Todėl čia Žemėje , net aukščiausi dvasiniai šviesuoliai turi rūpintis ir savimi ir savo fizinio kūno poreikiais , jeigu nenori tapti tik vaikščiojančiu dvikoju , nebeturinčiu jokio estetinio vaizdo . Šis gyvenimas yra toks ir ne kitoks , todėl žmogus turi savyje viską suderinti ir ir gudrumą ir išmintingumą , ir dvasingumą , ir savo išorės estetinį vaizdą , kad nepiktintų kitų žmonių , o tie savo ruožtu per tai nepadarytų nuodėmės . Vienu žodžiu turi gyventi kaip VAIRUOTOJAS , reikia viską matyti ir viską įvertinti , turi matyti ir pirmyn ir atgal ir kas dedasi šonuose . Tam matymui , nuojautai , žinojimui - mums talkina labai AUKŠTOS DVASIOS .
NE TAI: Dabar žinau kas yra man pavyzdys ir kokio Dvasinio stuburo noriu aš pati. Ne žodžiai sakomi, ne mitys, o žmogaus elgesys, jo stiprybė, jo tvirtumas, jo nepalenkiamumas. Tai labai stipru, ir labai gera turėti tokį pavyzdį Pavyzdys gali buti naudojamas palyginimui.Jo siekimas, atkartojimas, kopijavimas, kad ir dalinai, tai ne tai. Kito patyrimas kaip pavyzdys DAR LABIAU NE TAI.
VaidasVDS: Pavyzdys pavyzdžiui nelygu. Kito patyrimas gali būti ir naudingas, ir žalingas. Protingi mokosi iš kitų klaidų, kvailiai - iš savų. Bet geriausia yra savo kailiu viską patirti...
emipetras: Štai teisingas filosofo CHAN FEI (III a iki mūsų eros) patarimas: Pernelyg didelis noras sau naudos atveda į rūpestį. Jeigu yra rūpestis, tai atsiranda negalia ir išminties veikla nusilpsta. Jeigu išminties veikla nusilpsta, tai dingsta ir jausmo saikas. Jeigu nusilpsta jausmo saikas, tai ir veiksmai suvokiami netvarkingai. Jeigu veiksmai suvokiami netvarkingai tai ateina nesėkmės ir pergyvenimai. Ateina nesėkmės ir pergyvenimai, o rūpestis apgaubia visą žmogaus intuiciją. Jeigu rūpestis apgaubia visą intuiciją, tai atveda prie nesėkmės. Nesėkmės žmogui iškviečia sielvartą. Jeigu pergyvenimas ir skausmas įsiskverbia į žarną ir skrandį, tai jie griežtai pažeidžia žmogų, iššaukdamas kankinantį skausmą. Jeigu griežtai pažeidžia, tai žmogus, atsilaikęs prieš skausmą, pats save bara. Toks atsitraukimas ir priekaištas paties sau tuščias noras sau naudos. Todėl ir sakoma „Nėra didesnio pavojaus kaip norėti sau naudos“
Vėjas: Pažvelgei į mane spėjau pamatyti skruostų raudonį Tavo žvilgsnio veltui ieškojau nusigręžei Visa nublanko papilkėjo sunerimo širdis Kaip man būti be tavo artumo Kaip Žinojimas neguodžia atmintis neatstoja raudonio skruostų Susiruošiu į kelią tavęs ieškoti bet kur eiti Rytui artėjant vien tavęs lauksiu
Vikaras: Vėjo vardas Štai sėdžiu prie paskutinio eilėraščio Panikos bangos ritasi į krantą Plaunančios Plaunančios Plaunančios Sniegą Ir Smėlį po kojomis Nešančios (Salą lygių galimybių) Nusišypsok Sako grynakraujis klajoklių palikuonis (Vėjo brolis jis) Ir ištark mano vardą Lyg mėnulis jį tartų Klodamas savo atspindį Viduržiemio jūroje Bet gniaužiantis kvapą Dykumos skonis Per aštrus Grynakraujei snaigių palikuonei Slenkančios smėlio bangos Sudrumsčia mėnulio atspindį Vėjau Tavo sapnas mano įsčiose Kokia rytoj tavo sielos spalva? (Ana Žeins) :)) Ana če tau eilėraštį parašė...
Vėjas: AUŠRA nakties skraistė išplonėjo rausvuos skruostuos akys sužibėjo tavo šviesaus veido skaityt nemokėjau turtų gausą išliejai vargšas paimt nemokėjau draugaut tik iš tolo galėjau apsimečiau kad skubėjau gyventi skubėjau nes žinojau su tavim nesuspėju šviesios akys per daug man spindėjo sąmonė aptemo mintys ištuštėjo nusiminiau žvilgsnį nuleidau kasdienybė atėjo tavęs ilgėjaus karti tiesa bylojo greta gyvent negebėjau
Adleris: poezija gydo ligotą dvasią
vėjiena: Atsirėmęs į vėją pajustum Kaip juda Tektoninės plokštės po kojom Kaip druska virsta cukrum Nuo juoko Stogas tuoj pakils, nemeluoju
vėjiena: va taip https://www.youtube.com/watch?v=-x-NviTxL1M
Vėjas: PROGRESINIAMS KELIAUNINKAMS Materialios egzistencijos tikrovė yra susieta su nematoma energija, o taip pat ir su matoma materija. Kada Visatos energijos yra tiek sulėtinamos, kada jos įgauna reikalingą judėjimo lygį, tada esant palankioms sąlygoms, tos pačios energijos tampa mase.* Pagrindiniai Jėgos Organizatoriai iškeliauja į erdvę ir jos energijas mobilizuoja tam, kad jos imtų reaguoti į gravitaciją, į Visuotinio Tėvo Rojaus traukimą; o vėliau atvyksta Sūnūs Kūrėjai, kurie šitas reaguojančias į trauką jėgas organizuoja į apgyvendintas Visatas, ir ten atsiranda protingi tvariniai, kurie priima į save Rojaus Tėvo dvasią ir vėliau pakyla pas Tėvą, kad taptų tokie, kaip jis, visais įmanomais dieviškumo požymiais.** Kuriančioji Dvasia kartu su Sūnumi Kūrėju yra atsakinga už tvarinių sukūrimą... Kuriant protingų tvarinių visatą... Mirtingųjų tvarinių vėlesnėje evoliucijoje Sūnūs Gyvybės Nešėjai parūpina fizinį kūną, pagamintą iš sferoje egzistuojančios organizuotos medžiagos, tuo tarpu Visatos Dvasia prisideda “gyvybės pūstelėjimu“.*** Visatos Orientuotojai. Jie yra visų kylančiųjų tvarinių, kurie paskutinį kartą stabteli Salvingtone, savo kilmės visatoje, tada, kada stovi ant dvasinio jaudinančio patyrimo bedugnės, atsiveriančios prieš jus milžiniškoje Orvantono supervisatoje, krašto, tikrieji draugai ir absolventų vadovai. Ir tokiu metu neretas kylantysis patiria tokį jausmą, kurį mirtingieji galėtų suprasti tiktai palygindami su žmogiškosios nostalgijos emocijomis. Praeityje glūdi pasiekimo sferos, sferos , kurios tapo pažįstamos ilgos tarnystės ir morontinio pasiekimo dėka; priekyje yra nusidriekusi didingesnės ir daug labiau milžiniškos visatos iššūkį metanti paslaptis.**** * 133_5_10 ** 56_9_13 *** 34_2_5 ****39_1_10
Adleris: nesuprantu, kam priekaištauti vienas kitam, jei abu esat „blokuotojai“ be jokios naudos niekam vienas gabesnis savarankiškai minties išraiškai, kitas esamai situacijai stengiasi pritaikyt citatas pastarasis atvejis primena anuos laikus, kai rašant mokslinį darbą bet kuria tema, negalima buvo apseiti be citatos iš Lenino raštų Vėjas irgi nesibaido citatų - žiūr. aukščiau tai kur čia šuo pakastas? trokštat stimuliacijos? o be jos neišeina apseit? gal kažkurį vaikystėje per daug „stimuliavo“ tėvas ar motina? jei norit, kad forumas gyvuotų, apmąstykit, ką reiktų keist, o nepaksnokit pirštais vieni į kitus. De...rodos tarnauja Kaligastijai bet proto ko gero daugiau turi laikykitės, vyrai, nepasiduokit ambicijom, jos ne vieną gerą idėją yra sužlugdę
VaidasVDS: Adleri, kaip skleisti Urantijos Knygos žinią, nenaudojant citatų? Ar žinai, kai buvo iškraipyti visi taip vadinami šventi raštai? Juos užrašė žmonės, galvojantys, kad tik jie teisingiausiai supranta tai, ką užrašo, kad juo veda pats Dievas. Aš bent Urantijos Knygoje randu labai tiesiogines prasmes, taip pat pastebiu, kad minčių sistemą galima suvokti, tik surinkus tas prasmes iš įvairių Knygos vietų. Bet tą suprasti gali tik kiti žmonės, kurie įdėmiai skaitė ir studijavo Urantijos Knygą. Urantijos Knygos apimtis yra labai didelė, todėl sunkiausia Joje yra surinkti tas tiesiogines prasmes į visumą. Iš tiesų kai kuriais klausimais ir kompetencijos šiek tiek trūksta. Todėl labai džiugu, jei randu, kad kas nors kitas tokius darbus atlieka, pavyzdžiui tokius http://www.urantia-s.com/urantia/aroundbook/16 http://urantia.at.ua/ Nelabai kreipiu dėmesio į visokiausių narcizų virkavimus. Supratau, kad dar reiks labai ilgai kovoti su mistikais, fanatikais ir save įsimylėjusiais asmenimis. Bet vis tiek galų gale nugalės meilė
Adleris: VaidaiVDS, mylintis - nekovoja, nepravardžiuoja, į viską žiūri ramiai, na, arba susižavėjęs, susijaudinęs žinia greičiausiai sklinda per informavimo priemones ir tiesiogiai bendraujant su žmonėmis facebook'e - visiškas štilis, nedarantis garbės nei Jakubėnui, nei šio forumo administratoriui, jei toks iš viso yra šiuo momentu, o reklama ten - labai galinga Tavo citatas perskaito tik tie, kurie čia užeina, o jų šiuo metu, pastebėjau, yra labai mažai, be to, kai esi skaitęs ir atsimeni, nelabai įdomu vėl tą patį, nežiūrint kokiam kontekste panaudoji gerai suprantu tavo siekį surinkti tiesiogines minčių prasmes į visumą, manau, visi skaitantys tai daro - vieniems tai lengviau, kitiems gal sunkiau, bet juk esmė - knygos visumoje, o ne atskirose dalyse. dėkui už nuorodas, pasidomėsiu, tik rusų mano gan silpna pasakysiu atvirai - aš įsimylėjęs Urantijos Knygą, bet forume retai pasisakau, nes apie jos nešamą žinią kalbu tiesiogiai su žmonėmis - toks mano darbas lik sveikas, pasistenk nekonfliktuot su tuo devynvardžiu - jis mąsto originaliai, tad gali atrodyt, kad nori pasirodyt, bet taip jau yra su tais nestandartiniais
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû