Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Vaidai, suprantu tave, sunku prarasti tai kas tau buvo brangu. Tačiau tokia tikrovė, viskas kinta. Kažkada pagalvojau, kad žemėje nėra nė vieno dalyko kuriuo galėtum pasitikėti išskyrus dvasiniu Tėvu, gal ir tuo kad stengėsi eiti link jo, vadinasi savo gyvais patyrimais ir tai tur būt tiesa, kas mums atrodo brangu ir nuostabu štai kažkam kitam pasirodė nereikšminga ir išvalė kaip spamą. Tai tiesa, ir kad Algimanto mokymai neatitiks 100 procentų nė vieno žmogaus patyrimo kuris eina gyvuoju asmeninio patyrimo ir augimo keliu. Tačiau tai, kiek jį dabar suprantu, o suprantu manau gana nedaug, jo asmeninis religinis patyrimas yra fantastiškas, supranti na nėra kitos mokyklos kuri mokintų eiti gyvuoju keliu, nėra ir tiek, tačiau kad tai yra vienintelis tikras kelias esu tikra 100 procentų, na gal reikėtų sakyti šiai dienai tikra juk puikiai žinau kad tai kas dabar atrodo teisinga po kiek laiko taip pat atrodys teisinga o ir jei vėliau atsiras mokytojai, kurie taip pat mokins gyvojo įtikėjimo kelio, esu tikra kad pamatinius dalykus ims iš Algimanto patyrimo o gal mokymo. Pirmam būti visada sunkiausia. O kas liečia mane, pradedu suprasti kas anksčiau atrodė netinkama ir bloga, dabar atrodo kaip normalus elgesys esant tomis aplinkybėmis. Kiek anksčiau gyniau tradicines religijas, kuo toliau tuo labiau matau jų tamsą ir falšą, bet ne paviršutinį falšą, o tą kuris trukdo žmogui suvokti Tėvo buvimą visuje ir ėjimą link Tėvo, trukdymą to pagrindo kuris ir yra tikrovė, kuris ir yra vienintelis tikras dalykas. Gal tai netobula, bet tikra plačiaja prasme. Na pasakyk nors vieną vietą kur tikėjimo pagrindas būtų žmogaus asmeninis ryšys su Tėvu, ne paviršutinis, ne maldos šaltas salymas, o jausmų Tėvui pajautimas garbinimo eigoje. Kur dar galima mokintis eiti link gyvojo įtikėjimo atpažystant Tėvo bruožus savyje? Nėra daugiau kur. Dar neseniai, prieš keleta mėnesių galvojau, kad Urantijos knygą įdiegus kitose religijose viską galima būtų sutvarkyti. Dabar tikiu kad tikrai to nebus. Ir kodėl.....ogi todėl kad tenai yra netikri pamatiniai dalykai, kad ten riamiaiasi iliuzija, kad ten yra žmogaus protas nukreipiamas netinkama linkme kuri ir užkerta kelią pamatyti tai kas tikra. Bet šis virsmas įvyko visai neseniai. Suvokiau net tai, kad atrodo tokia smulkmena, kaip nežinojimas Dangiškų būtybių gausoa ir įvairių lygių, gali užkirsti žmogui norėti judėti į priekį dvasinės evoliucijos keliu. Ir daug kas kas iš karto atrodė smulkmena, vėliau pasirodo kaip kertinės kliūtys trukdančios žmogui suvokti savo padėti ir savo tikslus. Ir vienintelis mokymas kuris prasiveržia kaip mažas šviesos plyšelis yra Algimanto mokymai. Blyn, kaip viskas pas mus žemėje sudėtinga,
VaidasVDS: Jolanta, reikia tikėti ne į žmones, o į Dievą. Tuomet viskas savaime susitvarko... O dabar dar pateiksiu citatą apie Asmeninę religiją Tarp kitų dalykų Mokytojas pasakė: "Jūs gerai žinote, jog, nors nuoširdus tėvas savo šeimą myli kaip visumą, bet į juos jis žvelgia kaip į grupę dėl savo stiprios meilės šitos šeimos kiekvienam atskiram nariui. Jums nebereikia daugiau žvelgti į Tėvą danguje kaip Izraelio vaikui, bet vietoje šito jūs turite į jį žvelgti kaip Dievo vaikas. Kaip grupė, jūs iš tikrųjų esate Izraelio vaikai, bet kaip individai, kiekvienas iš jūsų esate Dievo vaikas. Aš atėjau ne tam, kad Tėvą atskleisčiau Izraelio vaikams, bet vietoje šito aš atėjau tam, kad šitas žinias apie Dievą atneščiau ir jo meilę ir gailestingumą atskleisčiau individualiam tikinčiajam kaip nuoširdų asmeninį patyrimą. Visi pranašai jus mokė, kad Jahvė rūpinasi savąja tauta, kad Dievas myli Izraelį. Bet aš atėjau pas jus, kad skelbčiau didingesnę tiesą, tokią tiesą, kurią daugelis iš vėlesniųjų pranašų taip pat suvokė, jog Dievas myli jus – kiekvieną iš jūsų – kaip individus. Per visas šitas kartas jūs iš tiesų turėjote nacionalinę ar rasinę religiją; dabar aš atėjau tam, kad suteikčiau jums asmeninę religiją.
Jolanta: Jei kalbėti apie asmeninį patyrimą tai taip tačiau turiu to gal būt ir kvaiko bruožo Donkichotiškumo, vis norisi išgelbėti pasaulį, ir juo toliau lendi juo liūdniau darosi. Ši citata Vaidai labai tinka mano šiandienos klausimui apie visuomenę ir atskirą individą. Bandysiu surasti citatą kurią norėčiau kad pakomentuotum.
Jolanta: (770.8) 68:6.11 Pasaulio požiūriu, per didelis gyventojų skaičius niekada nebuvo rimta problema praeityje, bet jeigu karų sumažėja, o mokslas vis daugiau valdo žmonių ligas, tai gali tapti rimta problema artimoje ateityje. Tokiu metu pasaulio vadovybei tai taps didžiuliu išminties išbandymu. Ar Urantijos valdovai turės įžvalgos ir drąsos tam, kad skatintų vidutinės arba stabilizuotos žmogiškosios būtybės dauginimąsi vietoje tų kraštutinumų, kada vystosi viršnormalūs žmonės ir kada milžinišku laipsniu auga grupės, kuriose yra menkesni už normalius žmonės? Turėtų būti puoselėjamas normalus žmogus; jis yra civilizacijos stuburas ir mutuojančių rasės genijų šaltinis. Menkesnį už normalų žmogų visuomenė turėtų kontroliuoti; jų neturėtų būti gimdoma daugiau negu reikalinga administruoti žemesnius pramonės lygius, tas užduotis, kurioms atlikti yra reikalingas aukštesnio už gyvulio lygį intelektas, tačiau kurios pateikia tokius žemo lygio reikalavimus, kad žmonijos aukštesniesiems tipams jos atrodytų tikra vergovė ir baudžiava. (771.1) 68:6.12 [Pateikta Melkizedeko, kažkada dislokuoto Urantijoje.]
Jolanta: Va ši citata žmogaus emociniu požiūriu yra priešprieša tavo pateiktai citatai. Ryte ir kilo susidvejinimas minčių, taro Kristaus meilės religijos ir žmonių visuomenės ėjimo šviesos link.
VaidasVDS: Ir dar, kalbant apie Algimanto religiją, galima drąsiai teigti, kad ją galima pavadinti Autoriteto religija, juk ją apreiškė pats autoritetingiausias dabartinis šio pasaulio žmogus - NE TIK TĖVO, BET IR ROJAUS TREJYBĖS AMBASADORIUS TARP SAVO SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ NE TIK ČIA, LIETUVOJE, BET IR VISOJE URANTIJOJE. O štai kaip Autoriteto religiją apibūdino Jėzus Kiekviena žmonijos rasė turi savo intelektualų požiūrį į žmonijos egzistenciją; dėl to proto religija visada tikrai turi atitikti šiuos įvairius rasinius požiūrius. Autoriteto religijos niekada negali susivienyti. Žmogiškąją vienybę ir mirtingojo brolystę galima pasiekti tiktai dvasinės religijos superdovanos dėka ir per šią dovaną. Rasių protas gali skirtis, bet visų žmonių viduje gyvena ta pati dieviškoji ir amžinoji dvasia. Žmogiškosios brolystės viltis gali būti įgyvendinta tiktai tada, ir taip, kai skirtingas proto autoriteto religijas persmelkia ir užgožia vienijanti ir kilninanti dvasinė religija – asmeninio dvasinio patyrimo religija. Autoriteto religijos žmones gali tiktai suskaldyti ir sąmoningai sukurstyti vienus prieš kitus; dvasinė religija vis didesniu laipsniu žmones suartina ir tampa priežastimi to, kad jie ima supratingai jausti vieni kitiems simpatiją. Autoriteto religija iš žmonių reikalauja, kad jie tikėtų vienodai, bet šitą įgyvendinti esant dabartinei pasaulio būklei neįmanoma. Dvasios religija reikalauja tiktai patyrimo vienybės – likimo vienodumo – suteikdama visišką laisvę tikėjimo įvairovei. Dvasios religija reikalauja tiktai įžvalgos vienovės, bet ne požiūrio ir nuostatos vienodumo. Dvasios religija nereikalauja intelektualių pažiūrų vienodumo, o tiktai dvasinio jausmo vienybės. Autoriteto religijos sustabarėja į negyvas dogmas; dvasios religija išauga į kupinos meilės tarnystės ir gailestingo veikimo kilninančių veiksmų vis didėjantį džiaugsmą ir laisvę. Tai, ką pabraukiau raudonai, aš ir įžvelgiu Algimanto autoriteto religijoje...
Jolanta: Gal ir taip Vaidai, bet kiek pažystų žmogų aplamai, retas kuris išgyventų be autireto, liūdna, bet tokia mūsų visuomenė, retas kuris pasikliauja savimi, žmogus ieškos autoriteto. Todėl ir sakau, kad Gyvasis tikėjimo kelias yra drasiūjų religija, ar tai būtų žmogus iš Urantijos grupės, ar ne iš jos. dažnas žmogus be autoriteto nueitų į visišką chaosą, jei nebūtų Algimanto tada salyčiau, lad tegu glaudžiasi po standartinių religijų sparneliu. Retas aplamai galėtų pažaboti savo gyvulį pats sau vienas be pavyzdžio, be autoriteto. O ką pats sakei kažkada, kad daugumą bus sunaikinti, tai ir vestų prie to sunaikinimo.
VaidasVDS: Jolanta, aš nematau tavo pateiktos citatos priešpriešos pateiktai mano citatai. Tu pajudinai gana rimtą problemą, kurią koks nors vienas žmogus tikrai negali pilnai ir visapusiškai gerai suvokti. Taip jau yra, kad šitas pasaulis nėra guminis. Kinija jau dabar labai riboja gimstamumą savo šalyje. Iš kitos pusės, jei žmogus gyvena tik tam, kad jis kaip nors pavalgytų ir nuolatiniame varge - tai nėra tikras gyvenimas, o tik egzistencija. Tokios egzistencijos metu žmogus dažniausiai net nemąsto apie Dievą arba mąsto negatyviai. Be to šis reiškinys turi savo mokslinį pavadinimą - eugenika. Urantijos Knygoje labai mažai parašyta, ką reikia daryti žmonijai. Civilizacija yra pavojuje, kada jaunimas ignoruoja susidomėjimą etika, sociologija, eugenika, filosofija, menais, religija, ir kosmologija. Tuo tarpu, kai planetinio Edeno Sodo tiesioginės giminystės vaikai gali save padovanoti evoliucinių rasių labiau išsivysčiusiems nariams ir šituo pagerinti žmonijos biologinį lygį, tai labiau išsivysčiusių Urantijos rasių palikuonims nebus naudinga poruotis su žemesnėmis rasėmis; tokia neišmintinga kryptis sukeltų pavojų jūsų pasaulio visai civilizacijai. Nepasisekus pasiekti rasių suderinimo Adominio metodo dėka, dabar jūs privalote savo planetoje spręsti rasių pagerinimo problemą kitokiais ir didele dalimi žmogiškaisiais prisitaikymo ir kontrolės metodais. Likus daug laiko iki Materialiojo Sūnaus ir Dukros, biologinių gerintojų, atvykimo į planetą, besivystančių gyvulinių rūšių žmogiškieji potencialai buvo išeikvoti. Šitą gyvulinės gyvybės biologinę būseną Gyvybės Nešėjams atskleidžia pagalbinių proto dvasių mobilizavimo trečiosios fazės reiškinys, kuris įvyksta automatiškai vienu metu su visos gyvulinės gyvybės išeikvotu sugebėjimu sukurti ikižmogiškųjų individų mutacinius potencialus. Žmonija Urantijoje savo mirtingojo vystymosi problemas turi spręsti su tais žmogiškaisiais palikuonimis, kokius ji turi – iš ikižmogiškųjų šaltinių daugiau nebeatsiras jokių rasių per visą ateities laiką. Bet šitas faktas neužkerta galimybės tam, kad būtų pasiekti nepalyginamai aukštesni žmogiškojo išsivystymo lygiai išmintingai globojant tuos evoliucinius potencialus, kurie mirtingųjų rasėse vis dar tebėra. Tol, kol dabartinės rasės bus taip perkrautos menkesniais ir degeneruotais palikuonimis, tol rasių susimaišymas dideliu mastu būtų kuo labiausiai pražūtingas, bet prieštaravimai dėl tokių eksperimentų daugiausia remiasi visuomeniniais ir kultūriniais prietarais, o ne biologiniais svarstymais. Net ir tarp menkesniųjų rūšių palikuonių, hibridai dažnai yra geresni už savo protėvius. Hibridizavimas rūšis pagerina dominuojančių genų dėka. Tarprasinis susimaišymas didina tikimybę, jog hibridas turės didesnį skaičių pageidaujamų dominantų. Per praėjusį šimtą metų rasinio hibridizavimo Urantijoje buvo daugiau negu per tūkstantmečius. Didžiulės disharmonijos pavojus dėl žmogiškųjų rūšių sukryžminimo yra labai smarkiai perdėtas. Pagrindinės "metisų" problemos kyla dėl visuomeninių prietarų. Pitkerno salų eksperimentas sumaišant baltąją rasę su polineziečių rase gerai pavyko, nes baltieji vyrai ir Polinezijos moterys buvo kilę iš gana gerų rasinių palikuonių. Baltosios, raudonosios, ir geltonosios rasių labiausiai išsivysčiusių tipų sukryžminimas tuoj pat sukurtų daug naujų ir biologiškai veiksmingų bruožų. Šitos trys tautos priklauso pirminėms sangikų rasėms. Baltosios ir juodosios rasių sumaišymai tokių pageidautinų tiesioginių rezultatų neduoda, bet ir palikuonys mulatai nėra tokie nepageidaujami, kokiais juos stengėsi padaryti visuomeniniai ir rasiniai prietarai. Fiziniu požiūriu, tokie baltai-juodi hibridai yra nuostabūs žmonijos pavyzdžiai, nepaisant savo nežymaus nepilnavertiškumo kai kuriais kitais atžvilgiais.
Jolanta: Parašyta Vaidai, mano pateiktos citatos gale. Riboti mažiau išsivysčiusių individų dauginimasi. Ir tai logiška, kaciau nacistiška. Taip pat parašyta, kad žmonija gali degraduoti, eiti atgal, kaip jau yra anksčiau buvę. Tai va, tai ir sukėlė priešpriešą manyje. O juk logiška, kai asocialių šeimų palikuonių labai daug, o normalios šeimos turi tik po 1 palikuonį, degradavimas visuomenės garantuotas. Tai rašo ir tavo pateiktos paskutinės citatos pradžioje. Tačiau Urantijos knygoje taip pat rašoma, kad rasių maišymas, dabartiniais laikais jau būtų pragaištingas. To kas nepadaryta anksčiau jau nepadaryta.
VaidasVDS: Jolanta, taigi mes turime problemą ir ją reiks kažkaip protingai spręsti. Bet mes komentaruose jos tikrai neišspręsime. Tai nėra fašistiška. Nereikia paimti ir naikinti žmonių ar sukelti ligas ar karus. Reikia kiek įmanoma labiau šviesti žmones. Protingi supras, degradavimo kelią pasirinkę tikrai nesupras. Tad reikia saugoti protingus ir išmintingus žmones, bei sudaryti visokias kliūtis degraduojantiems ar degradavusiems, ir tą reikia daryti humaniškai. Bet kol tai bus pradėta spręsti tikrai protingai ir humaniškai, manau praeis dar nemažai laiko...
Jolanta: paijutau blogietė, nes kai vaikui išsakiau savo mintis jis mane radikale išvadino. O aš jam sakiau, kad jei moter ir vyro du vaikai atsidūrė vaikų namuose, trečiam reikai užkirsti kelią gimti padarant nevaisingus. Jei vyras nesantuokoje paliek du vaikus taip pat atimti vaisingumą. Jei žmogus serga psichine liga neturi jis turėti palikuonių. Kei šeima pkliūna į asocialių sarašą ir po to susilaukia palikuonio dėti baudas, jei atsisako auginti tada vaikus atimti vaisngumą, o skatinti tik normalių šeimų vaikų gimimą. Tai va, vaikas juokėsi iš manęs, sako, mama, mane saugojai nuo radiklaumo o dabar pati tokia esi. Bet kaip kitaip, manai kad asocialūs žmonės mano kad jie nenormalūs? tai kiti nenormalūs, ojie patys au atrodo labao gudrūs.
Jolanta: Prisimink Vaidai iš Urantijos knygos, kiek kartū žmonių visuomenė degradavo, kiek kartų ėjo atgal ir labai stipriai. Šiandien mane nustebino Andono auklėjimo būdas kaip spresti konfliktus. Kai vaikai susipykdavo, lieodavo pasiimti pagalius ir mušti medį, pykstant ant medžio ir jį visaip vadinant, laimi tas kurio lazda pirma suluš. Genialu galvoju, viena pyktį išlieja, kita pyktį perkelia ant medžio o ne ant žmogaus, plius konfliktas išprestas, nėra asmeninio pažeminimo, vačia tai pedagogika, o štai jau Snagikų giminė ir Nonditai buvo karingi, smurtą naudojantys. Kad ir religine prasme, kiek dažnai žmogus gryždavo į laukinį gyvenimą. Manote, kad mūsų visuomenė toliau jau paženkusi, moksliškai taip, emociškai ir religiniu požiūriu manau kad ne.
emipetras: Jolanta , o kodėl tu manai , kad tik Algimantas moko gyvojo Kelio religijos ? Gyvojo asmeninio dvasinio patyrimo . Kodėl taip manai ? Štai čia ir visa bėda , arba pats didžiausias džiaugsmas visų Algimanto pasekėjų - būti tik panašiu taip , kaip Algimantas , visomis frazėmis ir visais aspektais. Ir nebandyk kitaip atrodyti , nes būsi suprastas taip kaip BALTA varna arba kaip ALIOŠA iš provincijos . Žinau ir mačiau , kad pas jį renkasi daug puikių žmonių , tačiau asmeninės tikėjimo LAISVĖS ten jau nebėra , nėra ir tos tikros brolystės , bent jau toms BALTOMS varnoms . Jeigu nori pasijusti BALTA varna , tai pabandyk . Aš jau tuo , per dvejus bandymų metus , aiškiai įsitikinau . Sekta ir tiek . Tačiau , tai , kad labai stengiamasi pabrėžti tas aukštas dvasinis lygis visų jo mokinių , žmones dalinai pritraukia . Tik vėliau , tie ,, baltavarniai , nevierni tamošiai '' pradeda kelti klausimą . KODĖL TAIP ? Kol supranta , kad tai tikras sektantizmas , nors aišku labai dvasiškai modernus . O dėl Gyvojo kelio , tai geriau ir nesiginčykime . Visame pasaulyje , žmonės trokštantys pažinti save ir Dievą aukštai danguje , ir Dievą žmoguje , visose tautose ir žemynuose , praktikavo ir teoriškai klausė ĮŽYMIAUSIŲ MOKYTOJŲ mokymų ir praktiškai mokėsi užgirsti Dievo balsą savo prote ir tuo gyvu patyrimu vedė save nuo dvasinės teorijos į aukščiausio lygio praktikas . Čia toje sektoje yra nesąmonė ir blėfas , kad tik urantiečiai moka eiti Gyvuoju keliu . Tikri pasaulio mokytojai , o jų tikrai yra ir šiandiena NEVIENAS , moko savo mokinius , gyvojo dvasinio kelio . Kitaip ir būti negali . Visi , kas pripažysta tik VIENĄ DIEVĄ , EINA Gyvuoju Keliu . Ir nereikia painioti katalikiškų mišių su žmonijos mažais šviesuliais , kiekvienos tautos ir nacijos tais švyturėliais , kurie jau šiandiena , kuo puikiausiai save veda nestandartiniais Gyvaisiais dvasinias Keliais . Nereikia užsiciklinti , kad pasaulyje , dvasiniu centru tapo tik LIETUVA , tik Algimato dėka . Juk tai didžiausias absurdas . Tai visos planetos brolystės principo paminimas po kojomis . Vaidas VDS , teisingai pastebi , ta religija yra Autoriteto religija . Gal kam tai ir įdomu , tačiau aš noriu ir mėgstu laisvą asmeninę religiją , kurioje galime būti ir dvasiniai broliai ir sesės , tačiau laisvi visomis savo mintimis ir požiūriais . Aš mėgstu laisvus , religingus žmones , su plačiu dvasiniu požiūriu ir laisvu savo dvasiniu patyrimu , ir kurio neakcentuoja kaip dogmos , bet tik pasako savo kelią , savo patyrimą ir tik , ir ne kitaip .
Jolanta: Emili, lyginu, vertinu ir pasveriu, kad ir kaip norėčiau kad taip nebūtų bet tai tiesa, nėra kitos alternatyvos. Kad žmonės kitose religijose kartais patiria gyvajį tikėjimą irgi faktas, tačiau prisiminusi save, aš nesupratau kas tai yra, žinojau kad tai fantastiška, bet nesupratau kodėl taip atsitiko, iš kur tai atėjo ir ką daryti kad tai išlaikyčiau. Tačiau vieno Dievo idėja nėra gyvasis kelias, vieno Dievo idėjos laikosi ir Dievobaimingi, kurie bijo Dievo, vieno Dievo idėjos laikosi ir tik ritualus suvokiantys kaip tikėjimą, manau kad šiais laikais beveik visos religijos laikosi vieno Dievo. Na pasakyk kokią religiją, kur nebūtų fetišo, kur nebūtų sureikšminamas tam tikras ritualas, arba kad nesinaudotu tam tikromis papildomomis apsauginėmis priemonėmis, talismanais, kažkokiais apsauginiais žodžiais, kurioje religijoje žmogus pats atsako už tai kad jaučiasi gerai, visur tai kas bloga norima kažkam permest, norima atlikus kažkokį ritualą nusiplauti rankas už savo veiksmus, savo žodžius. Kurioje religijoje yra skatinamas suvokimas kas svarbu ir stengiamsi atsikratyti beprasmių dalykų suvokiant Gyvojo Dievo idėjos, kad Dievas tai nėra paveikslėlis, tai nėra kryžius, kad Dievas žmogui pasireiškia per meilę, kuri ir skatina tapti vis panašesniu į jį. Šiai dienai manau, kad į išlikimą gali pretenduoti visų religijų atstovai, manau kad Algimanto idėja nėra vienintelė užtikrinanti išlikimą, gal tik mokintis reikės kitiems daugiau, bet tai smulkmena, tačiau būti čia laimingu, Žemėje, gali padėti tik gyvoji religija. Deje, dar prieš keleta mėnesių aš taip pat gyniau tradicinių religijų idėją, dabar manau kitaip. Tik manau kad radikaliai nereikia skelbti tos idėjos, na nepriaugo dauguma žmonių tam, tai tiesa, gal reikia nustoti rūpintis kitais ir palikti viską evoliucijos savieigai. Bet UGNINIS žmogus jau atėjo į žemę ir jo yra ateitis, žmogus Dievą išgyvenentis savyje. Čia jau Rerichų idėja apie uginį žmogų ir kad jo era dabar turi prasidėti, bet tai akivaizdu, ši era prasidėjo, todėl kas anksčiau tiko dabar jau sensta, Ugninio žmogaus erai, ugniniam žmogui, religiją reikia išgyventi, o ne patikėti. Patirti ją savo kailiu, suvokti savo protu, pajusti savo širdimi. Tai nėra parašyta Urantijos knygoje, bet tuo taip pat tikiu 100 procentų nors ir visas pasaulis tam priešintūsi.
VaidasVDS: Jolanta, atkreipk dėmesį į šią citatą Civilizacijos vystymasis Urantijoje ne taip jau labai ir skiriasi nuo civilizacijos vystymosi kituose pasauliuose, kurie patyrė dvasinės izoliacijos nelaimę. Tačiau, kada jis yra palyginamas su visatos ištikimais pasauliais, tada jūsų planeta atrodo nepaprastai susipainiojusi ir smarkiai atsilikusi intelektualios pažangos ir dvasinio pasiekimo visose fazėse. Dėl jūsų planetos nelaimių urantijiečiams yra užkirstas kelias daug ką suprasti apie normalių pasaulių kultūrą. Bet jūs neturėtumėte įsivaizduoti tokių evoliucinių pasaulių, net ir pačių idealiausių, tokiomis sferomis, kuriose gyvenimas yra rožėmis klotas. Mirtingųjų rasių pradinį gyvenimą visada lydi kova. Pastangos ir sprendimai sudaro esminę dalį tam, kad būtų įgyjamos išlikimo vertybės. Taigi sutvarkius dvasinio atsilikimo reikalus, galima pasiekti didelę pažangą. Tam ir duota mums Urantijos Knyga. Tik kol kas labai sunku Jos tiesoms skintis kelią. Mes šiandien palietėm tokią gana sunkią temą. Gal ir nebūtina kam nors atiminėti vaisingumą, jei kokiu nors būdu galima jį grąžinti į doros kelią. Čia vis tik svarbiausias faktorius turėtų būti intelektas ir paveldėtos savybės. Aš tikrai nesitikiu, kad kažkokiu stebuklingu būdu galima greitai pakeisti pasaulį. Tas pakeitimas gali užtrukti šimtmečius. Mes tik pradedama tuos pakeitimus. Čia noriu priminti Jėzaus nuorodas dėl Dievo karalystės suradimo “Dangaus karalystę sudaro šitokie trys pagrindiniai dalykai: pirma, Dievo aukščiausiosios valdžios realybės pripažinimas; antra, tikėjimas į sūnystės su Dievu tiesą; ir trečia, įtikėjimas į aukščiausio žmogiškojo troškimo vykdyti Dievo valią – būti tokiam, kaip Dievas – veiksmingumą. Ir šitai yra evangelijos geroji naujiena: kad įtikėjimo dėka kiekvienas mirtingasis gali turėti visus šituos esminius dalykus, reikalingus išgelbėjimui.” Būti tokiu, kaip Dievas reiškia nuolat siekti augančio tobulumo. Siela gali atsirasti nepriklausomai nuo intelektualios kultūros, bet negali atsirasti, kada nėra protinio sugebėjimo ir troškimo – pasirinkimo išlikti ir sprendimo siekti visą laiką augančio tobulumo – vykdyti dangiškojo Tėvo valią. Tačiau tobulumo nereikia suprasti kaip tapimo kažkokiu perdėtai pamaldžiu, kažkaip ypatingai garbinančiu. Šiame pasaulyje manau mums reikia mokytis to, ko moko angelai pirmajame gyvenamajame pasaulyje Iš jų išmoksite, kaip spaudimui leisti vystyti stabilumą ir užtikrintumą; kaip būti ištikimiems ir nuoširdiems ir, kartu, linksmiems; kaip be nusiskundimų priimti išbandymus ir kaip be baimės žvelgti į sunkumus ir netikrumą. Jie paklaus: Jeigu jums nepasiseks, ar jūs ir vėl energingai pakilsite naujam mėginimui? Jeigu jums pasiseks, ar išlaikysite gerai subalansuotą laikyseną – stabilų ir sudvasintą požiūrį – bet kokių pastangų metu ilgoje kovoje sutraukant materialios inercijos grandines tam, kad pasiektumėte dvasinės egzistencijos laisvę? Net ir kaip mirtingieji, taip ir šitie angelai iš tikrųjų buvo daugelio nusivylimų šaltinis, ir jie taip pat nurodys, jog kartais jūsų patys skaudžiausi nusivylimai yra tapę jūsų didžiausia palaima. Kartais pasėtas grūdas žūsta, kaip sudūžta ir jūsų nuostabiausios viltys, prieš tai, kada jos galėtų iš naujo atgimti tam, kad duotų naujo gyvenimo ir naujų galimybių vaisių. Ir iš jų išmoksite mažiau kentėti apėmus liūdesiui ir nusivylimui, pirma, kurdami mažiau asmeninių planų, susijusių su kitomis asmenybėmis, ir tada, susitaikydami su savąja dalia, kada jūs esate ištikimai įvykdę savo pareigą. Jūs sužinosite, kad savo vargus padidinate ir sėkmės galimybes sumažinate į save žvelgdami per daug rimtai. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. Kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui. Savojo aš sureikšminimas, ne darbo sureikšminimas, išsekina nesubrendusius tvarinius; sekina būtent savasis aš, o ne pastangos jį pasiekti. Jūs galite atlikti svarbų darbą, jeigu nesureikšminate savojo aš; jūs galite atlikti keletą dalykų lygiai taip lengvai, kaip ir vieną, jeigu save paliekate nuošalyje. Įvairovė atgaivina; monotonija yra tai, kas alina ir sekina.
Jolanta: Vaidai, visiškai su tavimi sutinku, Pradedame nuo pardžių (čia tik dislusija, o ne prieštaravimas, nes pritariu viskam ką parašei) Pirmojis citata, suvokiu tai ir matosi tas susipainiojimas man paskutiniu metu labai stipriai, tačiau Vaidai, nepamiršk, kad mūsų planeta yra eksperimentinė planeta ir nevyksta taip kaip kitose planetuose žingsnelis po žingsnelio kad ir mažais bet tik pirmyn, ne kartą buvp gyvybės nešėjau nemaloniai nustebinti degraduojančiomis gyvybės rūšymis, taip pat buvo nustebinti ir šoktelėjusiais intelekto pasireiškimais, tačiau kartas nuo karto planetos žmonės pradeda eiti atgal. Antra citata. Geriausia susidaryti vaizdą apie pasaulį, tai prisiminti save tam tikrose etapose, ką tada jautei, kaip galvojai, kokias mintis įsileidai o kokių neįsileidai. Tai nėra visuotina taisyklė, bet stebėdama žmones ir prisimindama savo anksčiau patirtus pojūčius šiai dienai manau, kad bent jau bandyti judėti į priekį nedaug gali. Supranti, baimė, nepasitikėjimas savimi žmones stabdo nuo individualių sprendimų tiek dvasinėje, tiek socialinėje aplinkoje. Dauguma žmonių yra bailūs, jie bijo prisiimti atsakomybės todėl paklūsta masės nuomonei. Net ir tie kurių intelektas jau subrendęs Šviesos religijai. Todėl šiai dienai labai stipriai veikia lyderių pavyzdys. Kitas niuansas, didėjant žmonijos žemo išsivystymo žmonių jie kuria visuomenėje taisykles pagal savo standartus, taip kuriama žemos moralės kultūra, kuri vėl veikia ir tuos labaiu išsivysčiusius bet bailesnius. Kas liečia paskutines dvi citatas, tai tikrai taip, tačiau Vaidai turi praeiti laiko su Urantijos knyga (man taip buvo) kad suvoktum visa ko esmę (manau kad dar daug ką atrasiu naujo ). Tobulumo siekimas yra gerai, tai pirmas akstinas judėti pirmyn, tačiau dažnas menkai suvokia o kas yra tas tobulumas. Kaikytis 10 Dievo įstatymų? Atsisakyti žemiško gyvenimo? Būti nenuodėmingam visiškai? Patikėk Vaidai, labai sunku žmogui susivokti tame, čia perskaityti neužtenka, tai turi pervirti žmogaus pojūčiuose. Ši vieta aplamai apima žmogaus laimės receptą, juk laimingais nori būti visi, bet retas kuris suvokia kas jį padarytų laimingą. Taip ir su tobulumu. Dabar labai stipriai susimasčiau, o kokia mano pozicija šioje vietoje, nes paskutiniu metu visai negalvoju apie tobulumą. Gal kai vidus užpildytas gyvu turiniu tai savaime gaunasi, tu negali elgtis kitaip kaip tai taip. Ir tai nereiškia tobulumo, tai paprasčiausiai esi tu, tau gera taip, tu nori taip o ne kitaip gyventi, tai yra mėgavimasis gyvenimu ir 0 aukos. Tačiau buvo laikas kai siekiau tobulumo, bet tai nebuvo džiaugsmo ir laimingo gyvenimo laikas, tačiau manau reiklaingas tam tikru etapu.
VaidasVDS: Labas Jolanta. Pagaliau pradėjome susikalbėti . Matai aš Urantijos Knygą, ir beveik tik Ją, studijuoju jau septintus metus. Todėl tai, ką tu jauti dabar ir tai, kur tu painiojiesi, aš jau esu patyręs. Bet paskubinti tavęs aš tikrai nei galiu, nei noriu. Geriausiai būna tuomet, kai tai išgyveni. Todėl tiktai laiko bėgyje ateina suvokimas. Jei žmogus tobulėja, keičiasi ir jo suvokimas. Ir tai yra ir gerai, ir tai yra to žmogaus tobulėjimo kelias. Svarbu nesustoti, neužstrigti kažkokioje vienoje vietoje. Tai vadinama asmeniniu patyrimu, kuris yra daug geriau už teorines žinias. Žinios yra reikalingos tik tam, kad geriau suprastai, ką patiri. Tikrai atrasi dar daug visko naujo... Bet mūsų planeta yra ne tik, kad eksperimentinė, tačiau ir vis dar dėl maišto pasekmių izoliuota nuo dvasinio pasaulio. Ir gali būti, kad ji išliks izoliuota dar labai daug tūkstantmečių. Yra toks urantų leidžiamas žurnalas "Jesusonian". Visai neseniai jame buvo ši tema gana išsamiai išnagrinėta. Jie pasidarė išvadas, kad izoliacija dar gali tęstis net iki 80000 metų. Yra ir kitokių urantų, čenelingo atstovų, kuriems priklauso ir Algimantas. Jie teigia, kad jau maištininkai yra sunaikinti ir apie tai pirmi sužinojo kažkokie Naujosios Zelandijos urantai. Aš tikrai labai skeptiškai vertinu čenelingą, ypač žinant, kad izoliacija tikrai dar neturėtų būti panaikinta. Na o apie apreiškimus Naujojoje Zelandijoje gana komiškai kalba pati Urantijos Knyga Žmonių rasės tiktai paviršutiniškai priima keistą ir naują religiją; jos iš tikrųjų priderina ją prie savo papročių ir senųjų tikėjimo būdų. Tą gerai iliustruoja pavyzdys iš Naujosios Zelandijos vienos genties, kurios šventikai, po to, kada oficialiai priėmė krikščionybę, skelbė, jog tiesiogiai iš Gabrielio gavo apreiškimų, kurie sako, jog pati ta gentis tapo Dievo išrinktąja tauta, ir nurodė, kad jai yra leidžiama laisvai pasinerti į palaidus lytinius santykius ir į daugelį kitų savo senųjų ir smerktinų papročių. Ir tuoj pat visi naujai atversti krikščionys perėjo prie šitos naujos ir mažiau reiklios krikščionybės versijos.
Jolanta: Vaidai, nepyk bet pradėjus skaityti tokią žinutę iš karto atmetimas klyla. Gal nejauti tu to, bet taip stipriai išlenda visažiniškumas, kad atrodo ką ir bekalbėti su tokiu žmogumi. Na bet arba išgyvendinsi tai arba ne O tai ką tu rašai apie Urantų spėjimu man kelia lengvą šypseną. Na man nesuprantamas dakykas, kiek žmogus turi turėti arogancijos, kad bandytų spresti Dieviškų būtybių elgesio motyvus gal net trukmę, čia kaip būrimas iš kavos tirščių. Man sunkiai suvokiamas toks žmonių elgesys bet matyt jie turi savo motyvus.
Jolanta: Nejau kai kurie žmonės tikrai tik tiek temato kad ir šioje knygoje. Bet manau kad tokių spėjikų yra labai daug studijuojančių Urantijos knygą ne vienerius metus. Kai perskaičiau tavo žinutę apėmė neviltis, kad šviesos šaltinis gali būti panaudojamas kaip tamsos skleidimo priemonė pakliuvus į nemokšų rankas arba į mėgstančių manipuliuoti kitais žmonėmis rankas. Bet ........ na pagalvojau, gal tik reikia į tai nekreipti dėmesį, nesigilinti ir daryti kas tau atrodo tinkama daryti. Džiaugiuosi kad nesidomiu jokių lyderių samprotavimais, išvedžiojimais apie Urantijos knygą. Esu tik aš, Urantijos knyga, Gyvosios pamaldos (jos fantastiškos), na dar oponentai su kuriais lengvai pasišpilkiuoju beje tai irgi duoda stimulą augimui. Po paskutinio mūsų pokalbio priėjau išvadą, kad gal žmogus ir gali puoselėti mintį į išlikimą ne gyvojo įtikėjimo, tačiau puoselėti viltį dėl brolystės ir seserystės be gyvojo ryšio su Tėvu tikrai negali, nes purvas kuris kaupiasi gyvenant materialiame pasaulyje neišivalo niekaip kitaip kaip tik gyvame ryšyje su Tėvu (bent man neišsivalo), Urantijos knygą galima studijuoti kiekvienam atskirai, tačiau palaikyti gyvąjį tikėjimą kiekvienam atskirai yra super sudėtinga. Ir kai pagalvoju, kad Algimantas išlaikė jį tokį stiprų per tiek metų, plius augino, tiek puolamas iš išorės.....na fantastiška......tai turi būti taip stipru, kad negaliu su juo lygintis net mažuoju piršteliu. Matau savo gležnumo, ne tikėjimo, jis manau tvirtas kaip uola, bet savo psichinės būkės kai veikia tam tikri faltoriai, matau kaip kartais emociškai paleidžiu gyvąjį ryšį, nors protu vis taip pat tikiu Tėvu, bet nustoju jį jausti (danar retai, bet būna, anksčiau dažniau būdavo), nora ką kalbu ir dabar būna, tik gal greičiau atsistatau ir to jau taip nesureikšminu. O štai šis žmogus, budamas vienas atlaikė tokį neigimą, gal net puolimą. Koks turi būti stiprus tikėjimas, galvodama apie save, mastau, kad jei tas mažas daigelis kurį jaučiu savo viduje taptų dideliu medžiu tur būt ir manęs nepalenktų, bet koks tas medis turi būti didelis ir stiprus. Tik tokį stiprų Dvasinį stuburą turintis žmogus gali atlaikyti tokias audras. Dabar žinau kas yra man pavyzdys ir kokio Dvasinio stuburo noriu aš pati. Ne žodžiai sakomi, ne mitys, o žmogaus elgesys, jo stiprybė, jo tvirtumas, jo nepalenkiamumas. Tai labai stipru, ir labai gera turėti tokį pavyzdį.
emipetras: JOLANTĖLE , tu labai blaškaisi po savo vidinį pasaulį . Taip negerai ir nestabilu , o protas , siela ir dvasia nepatiria harmonijos . Tai kas tu esi šiandiena , tave tai turi džiuginti ir raminti . Reikia tikėti ne tik Dievu , bet ir pačiu savimi . Tiesiog reikia būti pačiu savimi ir nesižavėk per daug autoritetais . Kas išeina iš žmogaus tas yra 100 procentu yra žmogiška . Kas išeina iš Dievo , tas 100 procentų yra dieviška . Geriau mokykis atpažinti ir užgirsti savo vidinį balsą , o per tai mokykis užgirsti ir Dievo balsą , tai yra mūsų mielo mimnčių Derintojo subtiliąją korektūrą savo mintyse . Tai yra daug svarbiau ir naudingiau negu išklausyti išmintingiausias maldas ir dvasingiausius čenelingus . Žinok vieną , mes nei vienas neperlipsime savo lygio dvasinės kartelės , nors apie tai kalbėsime ir kalbėsime , kad mes jau ją seniai pakėlėme į aukštesnį aukštį , tačiau tai bus tik proto iliuzijos. Mes kiekvienas turime savo dvasinį lygį ir tuo savo lygiu mes turime būti begalo laimingi , tą gyvenimo dieną . Kita diena jau pati savaime mus truputi pakylės . Reikia tuo tikėti ir reikia tuo gyventi . Mūsų dvasinės kartelės aukšti nustato ne mūsų intelekto ar sielos įgeidžiai , bet mūsų mielasis minčių Derintojas . Ir kol tu neužgirsi savo minčių korektūros per šią dieviškąją DVASIĄ , kol tu ,,nesusikalbėsi su Dievu '' tol viskas bus tik ,, naprasnyj trud '' . Jausmai , ašaros , virpesiai , drebuliai - be dieviškojo minčių DERINTOJO pastiprinimo ir nuosavos sąmonės minčių koregavimo , yra tik preliudija , į dvasinio pasaulio gelmių pažinimą . Riekia labai rimtai siekti vidinės ramybės ir nepainioti to su aktyviu išoriniu fiziniu gyvenimu . Fiziniame gyvenime gali būti ir striptizo šokėja , tačiau viduje turi būti Marija Magdalietė . Kanalas pas Dievą turi būti švarus ir tikras , o išorinis gyvenimas - pagal išlikimo galimybes , bet ne amoralus . Kaip gyventi ir kaip išgyventi viską užgirsi savyje , kai rimtai tuo susidomėsi ir rimtai tuo patikėsi . Svarbiausia šiame kelyje yra tikėjimas savi , kad tu tai DIEVO DVASIA . Kai taip nuolatos mąstysi , viskas taps aišku kaip dieną .
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû