Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
VaidasVDS: Jolanta, tai surask tą citatą, tada ir kalbėsime, diskutuosime, bet jokiu būdu nesibarsime. O dabar tu tikrai klaidini žmones. Gal ir galiu klysti, bet tuo labai abejoju. Bent apie genetinius sutrikimus ir dėl to sekantį atgimimą morontiniuose pasauliuose tikrai nėra rašoma. Aš tau galiu padėti, nes pats tą citatą esu citavęs, tu tik patvirtink ar tai ta pati Nors asmenybės augimo kosminiai apskritimai galiausiai turi būti pasiekti, bet jeigu, ne dėl jūsų pačių kaltės, laiko atsitikimai ir materialios egzistencijos kliūtys jums užkerta kelią šituos lygius įvaldyti savo gimtojoje planetoje, jeigu jūsų ketinimai ir troškimai turi išlikimo vertės, tada priimami dekretai dėl bandomojo laikotarpio pratęsimo. Jums bus suteiktas papildomas laikas tam, kad įrodytumėte, ko esate verti. Jei ta pati, tai turiu tau ir ne tokių džiugių žinių, nes čia gali būti kalbama apie tuos, kurie nesulaukė 16 metų. O su tais šešiolikmečiais yra taip Visi vaikai, kurie besivystančiuose pasauliuose turi Minties Derintojus, bet prieš mirtį nebuvo apsisprendę dėl Rojaus karjeros, taip pat vėl iš naujo įasmeninami sistemos užbaigtųjų pasaulyje, kur jie taip pat auga Materialiųjų Sūnų ir jų partnerių šeimose taip, kaip ir tie mažyliai, atvykę be Derintojų, tačiau kurie Paslaptinguosius Pagalbininkus gaus vėliau, kada pasieks reikalaujamą moralinio pasirinkimo amžių. ir taip Vaikai ir jaunuoliai, kurių viduje gyvena Derintojai, užbaigtųjų pasaulyje taip pat yra auklėjami šeimose po penkis, jų amžius svyruoja nuo šešerių iki keturiolikos metų; apytiksliai, šitas šeimas sudaro vaikai, kurių amžius yra šešeri, aštuoneri, dešimt, dvylika, ir keturiolika metų. Bet kuriuo metu, sulaukus šešiolikos metų, jeigu jie būna galutinai apsisprendę, jie būna pervedami į pirmąjį gyvenamąjį pasaulį ir pradeda savo kilimą į Rojų. Kai kurie apsisprendžia iki šito amžiaus ir toliau vyksta į kilimo sferas, bet labai mažai vaikų, jaunesnių negu šešiolikos metų, kaip amžius skaičiuojamas pagal Urantijos standartus, bus sutinkama gyvenamuosiuose pasauliuose. Kada baigiasi materialus gyvenimas, tada, jeigu nebuvo pasirinktas kylančiojo gyvenimas, arba jeigu šitie laiko vaikai aiškiai atstumia Havonos jaudinantį patyrimą, tada jų bandomąją karjerą automatiškai užbaigia mirtis. Tokie atvejai nebesvarstomi; iš tokios antrosios mirties prisikėlimo nebėra. Jie tiesiog nustoja egzistuoti, tarsi jų niekada ir nebūtų buvę. Bet jeigu jie pasirenka Rojaus tobulumo kelią, tuomet jie nedelsiant parengiami perkėlimui į pirmąjį gyvenamąjį pasaulį, kur daugelis jų atvyksta laiku, kad prisijungtų prie savo tėvų, kylančių į Havoną. Taigi galimai toje vietoje buvo kalba apie vaikus, iki 16 metų. Bet lai tai būna šansas ir kitiems, jei tu taip nori, bet tai net ir tokiu atveju bus tik labai retos išimtys. Nes kita citata sako Serafimas sargas yra mirtingojo žmogaus miegančios sielos išliekančiųjų vertybių saugantis globėjas, kaip ir išvykęs Derintojas yra tokios nemirtingos visatinės būtybės tapatybė. Kada ryšium su naujai pagaminta morontine forma šitie du bendradarbiauja mansonijos prisikėlimo salėse, tada įvyksta kylančiojo mirtingojo asmenybės sudedamųjų faktorių atstatymas. Derintojas jus identifikuos; serafimas sargas jus iš naujo įasmenins ir tada jus iš naujo pristatys jūsų žemiškųjų dienų ištikimajam Pagalbininkui. Taip būna net ir tada, kada pasibaigia planetinis amžius, kada tie, kurie būna mirtingojo pasiekimo žemesniuose lygiuose, yra surenkami, būtent jų grupiniai sargai gyvenamųjų sferų prisikėlimo salėse juos atstato iš naujo, net ir taip, kaip jūsų dokumentai pažymi: "Ir jis tikrai pasiųs savuosius angelus su galingu balsu ir savo išrinktuosius surinks draugėn nuo vieno valdos krašto iki kito." Teisingumo metodas reikalauja, jog asmeniniai arba grupės sargai atsilieptų visų neišlikusiųjų vardu tada, kada, paskelbus naują dieviškąją tvarką, yra kviečiama pagal sąrašą. Tokių neišlikusiųjų Derintojai nebesugrįžta, ir kada būna kviečiama pagal sąrašą, tada atsiliepia serafimai, bet Derintojai neatsako. Tai sudaro "neteisiųjų prisikėlimą," tikrovėje tai yra tvarinio egzistencijos nutraukimo oficialus pripažinimas. Šitas teisingumo šaukimas pagal sąrašą visada būna tuoj pat po gailestingumo kvietimo pagal sąrašą, po miegančiųjų išlikusiųjų prisikėlimo. Bet šitais reikalais rūpinasi tiktai išlikimo vertybių aukščiausieji ir visažiniai Teisėjai. Mes nesame realiai susiję su tokiomis teismų problemomis. Taigi į pirmąjį gyvenamąjį pasaulį galima pakliūti tik esant garantuotam (galutiniam) išlikimui po mirties. ----- Irena, gana gera citata, tačiau siūlau tau atkreipti dėmesį į šią jos vietą "siela tikrai pasiekė pakankamą laimės ir sėkmės laipsnį ir net dabar yra pakilusi į mansonijos nuosprendžių sales". O ar tai jau garantuoja išlikimą? Juk dar Derintojas pas tą sielą nesugrįžo ir tai yra tik serafimo pranešimas, kuris privalo būti ir atsiliepti... ---- nenoriu aš čia nieko labai gąsdinti, bet "Jeigu jūs negimstate vėl, negimstate iš dvasios, tai į Dievo karalystę jūs įeiti negalite." Nepaisant šito, visiems tiems, kurie yra sąžiningi iš širdies ir nuoširdžiai įtikėję, amžinai bus tiesa: "Žiūrėkite, aš stoviu prie žmonių širdžių durų ir beldžiu, jeigu bet koks žmogus tikrai man atidarys, tai aš iš tiesų įeisiu ir pavakarieniausiu su juo, ir tikrai pamaitinsiu jį gyvenimo duona; mes dvasia ir tikslu būsime viena, ir šitaip mes amžinai iš tiesų būsime sielos broliai ilgoje ir vaisingoje tarnystėje ieškodami Rojaus Tėvo." Ir tokiu būdu, mažai ar daug turi būti išgelbėta, tai visiškai priklauso nuo to, mažai ar daug atkreips dėmesį į šį pakvietimą: "Aš esu tos durys, aš esu tas naujasis ir gyvasis kelias, ir kas tik nori, tas gali pradėti begalinį tiesos ieškojimą, kad pasiektų amžinąjį gyvenimą." sąžiningi iš širdies ir nuoširdžiai įtikėję - štai tas vienintelis tikras raktas į anapusinį Tėvo Gėrio pasaulį. Visa kita tik interpretacijos, bet jas sprendžia Dienų Senieji, o ne mes...
Jolanta: Mieka sese Irena, fantastiška citata, va jos nepamenu, ji kažkaip man praslydo. Ačiū už tokią šiltą citatą. Tai ir yra Urantijos knyga, viltis o ne ešafotas nuosprendžiui. Ji tuo ir fantastiška, kad suteikia viltį, o kartu ir norą tobulėti, ne iš baimės, o todėl kad paprasčiausiai nori.
Jolanta: Ne Vaidai, apie apskritimus dar neskaitčiau trečią kartą, tai parašyta anksčiau. Bet taip par antroje dalyje, nes greitai prieisiu ir apie apskirtimus. Ten minimas Melkizedeko mokymo pasaulis. Tikrai yra Vaidai, nes ciatavau ją vienam Urantui. Gaila kad neišaugojau sms.
Jolanta: Vaidai, vaikai iki 16 metų atsiranda Morontiniuose vaikų daželiose tik tokiu atveju jei jų tėvai būna prikelti, jei tėvai miega, tai ir vaikas miega iki tėvų nuosprendžio, jei tėvai sunaikinami, vaikai irgi neprikelia (pamenu kaip ši vieta mane nuliūdino skaitant pirmą kartą Urantijos knygą) iŽinau šią vietą, tai visai kita. Apie tai gana plačiai rašoma, o apie Melkizedeko pasaulį tik gal viena pastraipa užsimenama.
Jolanta: 517.3) 45:7.1 Melkizedekai yra to didžiulio instruktorių korpuso—iš dalies sudvasintų valinių tvarinių ir kitokių tvarinių—reguliuotojai, kurie taip sėkmingai veikia Jeruseme ir su juo susietuose pasauliuose, bet ypač septyniuose gyvenamuosiuose pasauliuose. Tai yra sulaikymo planetos, kur tie mirtingieji, kuriems nepasiseka susilieti su viduje gyvenančiais savo Derintojais gyvenimo materialiame kūne metu, yra reabilituojami laikinoje formoje tam, kad gautų tolimesnę pagalbą ir kad pasinaudotų pasiūlyta galimybe toliau siekti dvasinių laimėjimų, dėti tas pačias pastangas, kurias nutraukė priešlaikinė mirtis. Arba, jeigu, dėl kokios nors kitos priežasties, susijusios su paveldėjimo kliuviniais, nepalankiomis aplinkybėmis, arba netikėtomis sąlygomis, šitas sielos pasiekimas nebuvo užbaigtas, nesvarbu, kokia buvo priežastis, visi tie, kurie turi teisingą tikslą ir yra verti dvasios, atsiduria, kaip tokie, tęstinumo planetose, kuriose jie turi išmokti įsisavinti amžinosios karjeros pagrindus, įgauti tokių bruožų, kurių negalėjo įgauti, arba neįgavo, per savo gyvenimą materialiame kūne.
Jolanta: Ir Vaidai, atsimink pačio citatą. Nuoširdumas yra raktas, o toliau Tėvas žino ar žmogus samoningai atmetė išlikimą, ar neturėjo galimybių ar salygų. Nuoširdus žmogus ras užuovėją Tėvo glėbyje. Tačiau tai kas liečia piktybinį blogį, sąmoningą atmetimą, čia jau kita.
Jolanta: Įveikei mane Vaidai, privertei ieškoti citatos, ko paprastai nedarau tikiuosi ir nedarysiu, nes yra malonesnių užsiėmimų kaip savo tiesos įrodinėjimas
Rantulija: Ačiū tau,Jolanta. Irena, gana gera citata, tačiau siūlau tau atkreipti dėmesį į šią jos vietą "siela tikrai pasiekė pakankamą laimės ir sėkmės laipsnį ir net dabar yra pakilusi į mansonijos nuosprendžių sales". O ar tai jau garantuoja išlikimą? Juk dar Derintojas pas tą sielą nesugrįžo ir tai yra tik serafimo pranešimas, kuris privalo būti ir atsiliepti... Vaidai, tu teisus: N-E-G-A-R -A-N-T-U-O-J-A. Ir net tuo atveju,kada iš šitos sferos mes išeisime su SĄŽININGU ir NUOŠIRDŽIU ĮTIKĖJIMU;išeisime be protinių defektų-GARANTIJOS NĖRA.Jos nebus per visą Morontinį režimą iki tol,kol netapsime Pirmos pakopos dvasinėmis būtybėmis, tuomet kada pasieksime mūsų Supervisatos Mažąjį Sektorių.Šitas neužtikrintumas dar ilgai mus intriguos. Vis pagalvoju:jeigu tokia ryški dvasinė asmenybė,kaip Liuciferis suklupo,tai kaip išstovėsime mes, gyvulinės kilmės mirtingieji? Su meile, Irena.
VaidasVDS: Jolanta, na ir pripainiojai. Bet visgi išsiaiškinsime. Kiek tu žinai tokių mirtingųjų, kurie savo gyvenimo metu susiliejo su viduje gyvenančiais savo Derintojais gyvenimo materialiame kūne metu? Aš tokių nežinau. Tiesa, vienas toks Algimantas žadėjo susilieti, tik mes nepamatysime, nes jis ruošiasi gyventi mažiausiai 300 metų Ir lygiai taip pat yra su tais, kurie dėl nenumatytų aplinkybių, anksčiau normalios gyvenimo trukmės nepasiekia būtent susiliejimo su viduje gyvenančiais savo Derintojais gyvenimo materialiame kūne metu. Štai apie ką čia kalbama - apie tuos pačius septynis gyvenamuosius morontinius pasaulius. O toliau viskas labai aišku - visi tie, kurie turi teisingą tikslą ir yra verti dvasios - nuoširdžiai įtikėję ir nuoširdžiai sąžiningi. Beje vėl kažką blogai paskaitei - visi normalaus proto vaikai iki 16 metų, išlieka, bet jie tik turi laukti savo tėvų, kad būtų prikelti. Jei tėvai neišlieka, jais rūpinasi kiti. Tad be reikalo neliūdėk
VaidasVDS: Jolanta, ir dar - savos tiesos įrodinėjimas nėra koks nors blogis, jei jis nekrypsta į savęs išaukštinimą, tačiau neteisingas mokymas gali sukelti labai blogas pasekmes. Tad geriau viską gerai išsiaiškinti...
VaidasVDS: Irena, vis tik daug svarbesnis yra pats pirmasis išlikimas po mirties, nes toliau dvasinė karjera yra praktiškai garantuota Nors praktiškai visi išliekantieji mirtingieji susilieja su savo Derintojais viename iš gyvenamųjų pasaulių arba vos tik atvykę į aukštesniąsias morontijos sferas, bet būna tam tikrų atvejų, kada susiliejimas yra uždelsiamas, kai kas šito galutinio užtikrintumo dėl išlikimo nepatiria tol, kol pasiekia visatos būstinės paskutiniuosius mokymo pasaulius; o nedideliam skaičiui iš šitų mirtingųjų kandidatų į niekada nesibaigiantį gyvenimą visiškai nepavyksta pasiekti tapatybės susiliejimo su savo ištikimais Derintojais. Nuosprendžius priimanti valdžia būna nusprendusi, jog tokie mirtingieji yra verti išlikimo, ir net jų Derintojai, sugrįžę iš Dieviningtono, yra dirbę kartu, jiems kylant į gyvenamuosius pasaulius. Tokios būtybės pakilo per sistemą, žvaigždyną, ir per Salvingtono grandinės mokymo pasaulius; joms galimybės susilieti buvo suteiktos "septyniasdešimtkart po septynis," ir vis tiek vienumo su savo Derintojais jos nesugebėjo pasiekti. Kada tampa akivaizdu, jog kažkokia sinchronizavimo problema trukdo susilieti su Tėvu, tada yra sukviečiami Sūnaus Kūrėjo išlikimo teisėjai. Ir kada šitas tiriamasis teismas, sankcionuotas Dienų Senųjų asmeninio atstovo, galutinai nusprendžia, jog kylantis mirtingasis nėra kaltas nė vienos nustatytos priežasties atžvilgiu dėl to, kad nepasisekė pasiekti susiliejimo, tada jie šitą pažymi vietinės visatos dokumentuose ir tai, ką nustatė, jie deramai perduoda Dienų Seniesiems. Po šito viduje gyvenantis Derintojas sugrįžta į Dieviningtoną tam, kad gautų patvirtinimą iš Personalizuotų Pagalbininkų, ir po šito išvykimo morontinis mirtingasis nedelsiant yra suliejamas su Sūnaus Kūrėjo dvasios individualizuota dovana.
Jolanta: Ok Vaidai, šiandien skaitytos citatos, todėl galiu jas lengvai rasti.
Jolanta: Klausimas dar Vaidai, apie ką mes kalbame, apie garantiją Dvasionės karjeros, ar apie antrą šansą žmonėms kurie yra nuoširsūs, tik dėl kažkokių priežasčių negalėjo suvokti Dievo, ar jo pamilti, aš kalbu apie dorus vidutinius mirtinguosius. Apie antrą šansą jei jie neatranda Tėvo savyje.
Jolanta: (533.6) 47:3.8 Beveik visas pirmojo gyvenamojo pasaulio patyrimas yra susijęs su trūkumų šalinimu. Išlikusieji, atvykstantys į šitą pirmąją iš sulaikymo sferų, turi tiek daug ir tokių įvairių tvarinio charakterio defektų ir mirtingojo patyrimo trūkumų, kad didžiausia sferos veiklos dalis yra nukreipta į tai, jog būtų ištaisytas ir išgydytas daugialypis paveldėjimas iš gyvenimo materialiame kūne laiko ir erdvės materialiuose evoliuciniuose pasauliuose. (534.1) 47:3.9 Gyvenimas pirmajame gyvenamajame pasaulyje yra numatytas tam, kad mirtingieji išlikusieji būtų išvystyti bent jau iki poadominės naujos dieviškosios tvarkos statuso normaliuose evoliuciniuose pasauliuose. Dvasiškai, aišku, gyvenamojo pasaulio studentai toli pranoksta tokią tiesiog žmogiškojo dvasinio išsivystymo būseną.
Jolanta: Dėl vaikų vėllaiu Vaidai, bet tai irgi faltas. Pradedam nuo to dėl ko atsirado šis ginčas, dėl antro šanso suteikimo, ne visiems, bet sakykim gal būt nesuipratusiems ar neturintiems galimybių žmonėms, ne apie išlikimo garantavimą. pats Vaidai pradedi painioti apie ką kalbame. Bandysiu dar surasti citatą.
Jolanta: 535.4) 47:4.8 Antroji mansonija konkrečiau pasirūpina intelektualaus konflikto visų aspektų pašalinimu ir įvairaus pobūdžio protinės disharmonijos išgydymu. Siekimas suvokti morontinės motos prasmę, pradėtas pirmajame gyvenamajame pasaulyje, čia yra tęsiamas toliau dar atkakliau. Vystymąsi antrojoje mansonijoje būtų galima palyginti su idealių evoliucinių pasaulių intelektualiu statusu po Sūnaus Arbitro atvykimo.
Jolanta: 535.4) 47:4.8 Antroji mansonija konkrečiau pasirūpina intelektualaus konflikto visų aspektų pašalinimu ir įvairaus pobūdžio protinės disharmonijos išgydymu. Siekimas suvokti morontinės motos prasmę, pradėtas pirmajame gyvenamajame pasaulyje, čia yra tęsiamas toliau dar atkakliau. Vystymąsi antrojoje mansonijoje būtų galima palyginti su idealių evoliucinių pasaulių intelektualiu statusu po Sūnaus Arbitro atvykimo.
Jolanta: 535.4) 47:4.8 Antroji mansonija konkrečiau pasirūpina intelektualaus konflikto visų aspektų pašalinimu ir įvairaus pobūdžio protinės disharmonijos išgydymu. Siekimas suvokti morontinės motos prasmę, pradėtas pirmajame gyvenamajame pasaulyje, čia yra tęsiamas toliau dar atkakliau. Vystymąsi antrojoje mansonijoje būtų galima palyginti su idealių evoliucinių pasaulių intelektualiu statusu po Sūnaus Arbitro atvykimo.
Jolanta: pakomentuok Vaidai, kas čia šalinama? Taip, galima pasakyti kad tobulą šiame pasaulyje tobulinama, tačiau jei aš teisingai suprantu poadominė rasė yra ta, kuri turi įtikėjimą, garbina viną Dievą, tačiau dar neturi išvystytų galimybių suvokti ir pažinti Dievo, tai ta žmonių kategorija, kurios protas jau pakankamai išvystytas, kad priimtų vieno Dievo tiesą, tačiau dar neišvystytas tiek kad suvoktų Tėvo meilę. Ir tai jau gaklutinis pasiekimas pirmo pasaulio išsivystyme, tačiau koks tada pradinis žmogaus būvis kai atsiranda šiame pasaulyje? Jei galutinis nėra tobulas? Aš sakyčiau, kad žmogus šiame pasaulyje turi išsiugdtri tikėjimą kaip Mozės laikais, kažkas panašaus į Dievo baimę, ar bent pasitikėjimą, gal pasitikėjimą daugiau. Antrasis pasaulis, jo tikslas išvystyti žmogų iki tokio lygio koks yra po Sūnaus savęs padovanojimo. Tai yra po minties derintojo padovanojimo žmonėms. Ir tik šioje vietoje, jau baigus mokymus antrame pasaulyje žmogus pradeda suvokti Tėvo meilę, vadinasi tik po antrojo pasaulio mokslų pabaigimo žmogus kjei nori kilti privalo išsiugdyti kažką panašaus, ką gali išugdyti vidutinis mirtingasis čia žemėje dabar įtikėjęs, iki tol jis turėjo galimybę tik pasitikėti geriausiu atveju, o pradžioje......nenoriu spėlioti, bet tavo seniau pateikta citata leidžia manyti, kad turėjo turėti potencialą tik, o potencialą apsprendžia nuoširdumas.
Jolanta: Tiesa su Sūnaus padovanojimu tik yra išliejama Tiesos Dvasia, iki tol žmogus daug ko negalėjo suvokti. Dabar imkime ir palyginkime šiuolaikinius žmones, kiek jų yra toje poadominėje žmogaus vystymosi stadijoje, nors mokymus pradeda dar iki adominio žmogaus išsimystymo lygio mirtingasis. Juk tai paprasčiauisiai nuoširdus žmogus, kuris žino kad yra kažkas (tada juk buvo pagonynė) bet dar nesuvokia Tėvo. O koks šiuolaikinis žmogus yra jei lyginsime tarpą taro poadominio žmogaus ir po Kristaus padovanojimo žmogaus, tai žmogus kuris yra valdomas baimių ir ritualų, jo tada buvo tik toks išsivystymo lygis, kiek šiomis dienomis tra tokių žmonių? I visiems jiems bus suteiktas antras šansas. Žinoma juo gali jie pasinaudoti, bet gali ir nepasinaudoti. Kai skaičiau šiandien radau vietą, kur buvo rašoma, kad kol nesusiejama su minties derintoju, o tai paprastai įvyksta šeštajame monsonijos sulaikymo pasaulyje, žmogus nenusikrato mirtingojo statuso. Tai tiesa, bet jis turi galimybę susivokti, o ne su šiuo pasauliu jis užbaigia savo egzistenciją jei neišvystė savo tikėjimo. Nebent tu turėjai ką kita mintyje Vaidai.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû