Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Fredas: ..ir tokių vaikščiojančių tamsumų,.. nors vežimu vežk,..taip yra,bet gyvenimas tęsiasi,nors ir koks jis bebūtų,..laikas nestovi vietoje.
Jolanta: Taip, bet ši praktika taip pat naudinga, suvoki kad neverta rėkauti pastoviai ir kiekvienam, kam reikės tas pats paklaus, o dauguma vis tiek neišgirs kad ir kaip garsiai rėktum. Tačiau truputį baisu, baisu kad žmonės juk nekalti kad negali prasimušti žinojimas pro jų samonę, o kaip kitaip jiems patikėti tuo ko net nenutuokia esant. Sakyti? Kiek kas visko prisako, kaip jiems atsirinti? Ir tai nėra piktybiniai žmonės, jie nepuoselėja blogio žmogiškaja prasme.
VaidasVDS: Jolanta atkreipk dėmesį į Urantijos Knygos perteiktas žinias Jeruseme buvo organizuota ekstremalių situacijų eksmirtingųjų taryba, kurią sudarė Galingieji Žinianešiai, pašlovinti mirtingieji, kurie anksčiau drauge su savo kolegomis panašiose situacijose buvo sukaupę asmeninį patyrimą. Jie perspėjo Gabrielį, jog mažiausiai tris kartus daugiau būtybių nuklys, jeigu bus mėginama imtis despotiškų arba bendrų slopinimo metodų. Visas Uversos patarėjų korpusas laikėsi tos pačios nuomonės, kada patarė Gabrieliui leisti maištui vystytis laisvai ir natūraliai, net jeigu prireiktų ir milijono metų tam, jog būtų panaikintos pasekmės. Laikas, net ir laiko visatoje, yra santykinis: Jeigu vidutinę gyvenimo trukmę turintis Urantijos mirtingasis įvykdytų tokį nusikaltimą, kuris galėtų sukelti pasaulinio masto sumaištį, ir jeigu jis būtų suimtas, nuteistas, ir sunaikintas per dvi ar tris dienas nuo nusikaltimo įvykdymo, ar jums tai atrodytų ilgas laikotarpis? Ir vis tik tai būtų artimesnis palyginimas su Liuciferio gyvenimo trukme, net jeigu jo teisminis nagrinėjimas, pradėtas dabar, nebūtų užbaigtas per šimtą tūkstančių Urantijos metų. Iš jų mes matome, kad Liuciferio teismas gali tęstis net šimtą tūkstančių metų. O kol jis tęsis tol nebus atstatytos ryšio grandinės Andovontija yra vardas tretinio Visatos Grandinių Prižiūrėtojo, kuris yra dislokuotas mūsų vietinėje visatoje. Jis rūpinasi tiktai dvasinėmis ir morontinėmis grandinėmis, bet ne tomis, kurios yra energijos reguliuotojų jurisdikcijoje. Būtent jis izoliavo Urantiją, kada planetoje įvyko Kaligastijos išdavystė Liuciferio maišto išmėginimų metu. Siųsdamas linkėjimus Urantijos mirtingiesiems, jis jaučia pasitenkinimą iš anksto numatydamas, jog kada nors ateityje jūs būsite sugrąžinti į visatos grandines, kurias jis prižiūri. Tai reiškia, kad mes vis dar esame maišto pasekmėse Kada prasidėjo tikrasis sukilimas, tada visa Satanijos sistema buvo izoliuota tiek žvaigždyno, tiek visatos grandinėse. Per šitą laiką visi gaunami ir išsiunčiami pranešimai buvo siunčiami per serafinius agentus ir Atsiskyrusiuosius Žinianešius. Grandinės į puolusius pasaulius taip pat buvo nutrauktos tam, kad šituo kanalu Liuciferis negalėtų pasinaudoti savo piktybiško sąmokslo tolimesniam įgyvendinimui. Ir šitos grandinės nebus atstatytos tol, kol pagrindiniai maištininkai gyvens tarp Satanijos ribų. Mes dar visi skendime dvasinėje tamsoje. Negana to Kaligastija, jūsų atskalūniškas Planetos Princas, tebėra Urantijoje laisvas, kad tęstų savo piktybinius kėslus, bet jis nebeturi absoliučiai jokios galios tam, jog įsiskverbtų į žmonių protą, negali jis prisiartinti ir prie jų sielų tam, kad jas sugundytų ar nuklaidintų, nebent jos iš tikrųjų nori būti prakeiktos jo piktybinio blogio buvimu. O kaip su tais, kurie netiki Dievu? Ar jie nepasirinko būti su Kaligastija? Ar ne dėl to jie dėsto Liuciferio argumentus? O gal tokių yra milijonai? Esu įdėjęs kitur nuorodą, kur šiuos klausimus kelia Urantijos Knygos skaitytojai užsienyje, bet jos gal niekas nepastebėjo http://urantia.invisionzone.com/index.php?/topic/1324-the-lucifer-rebellion-adjudication-time-frame-by-chuck-thurston/
Jolanta: Apie pirmas dvi citatas Vaidai. Viskas puiku, tačiau, bent aš, esu prieraiši asmenybė ir žmonės man brangūs, pirmiausia liūdna dėl artimųjų, pažystamų, bet ne mažiau liūdna ir dėl nepažystamų, va apie praėjusias kartas ir būsimas tikrai kažkaip negalvoju. Gal tai mano problema, gal tai aplamai laiko ir erdvės vaikų problema, bet tai kad planeta bus šviesos pasaulis po N tūkstančių netų mane mažai guodžia jei bus sunaikinti man artimi žmonės, kad ir ne artimi, bet tie, kuriuos aš matau, kuriuos galiu pažinti, kurių galiu matyti pasimetimą. Yra kaip yra, bet niekas negali man uždrausti liūdėti.
Jolanta: Puikiai pamenu Vaidai šias citatas, kai kurias ką tik vėl skaičiau. Lą reiškia pasirinko būti su Kaligastika? Ar jie suvokia kas ir kodėl vyksta? kaip jie gali žinoti apie maištą, apie šviesą, jei genai tokie kad negali minties Derintojas prasibrauti į jų samonę. Kiek čia yra jų tiesioginės kaltė, kiek jie samoningai pasirinko piktybinį blogį? O gal jiems bus suteiktas dar vienas šansas Morontiniuose pasauliuose? Labai norėtusi tuo tikėti. na brangūs tampa man tie vaikščiojantys, nors ir pikti žmogiukai ir liūdna dėl jų.
VaidasVDS: Jolanta, mums duotas protas ir galimybė turėti išminties. Mes patys turime surasti būdus patraukti savo artimuosius į dvasinę pusę. Jokių šansų morontiniuose pasauliuose niekas neturės. Šis pasaulis yra pasirinkimo pasaulis. Skaitai Knygą ir nesuvoki, kad kiekvienas žmogus turi du labai didelius dvasinius poveikius - patį Tėvą (Minties Derintoją) ir Jėzaus išlietą Tiesos Dvasią. Ar tai mažai? Juk kiekvienas pats sprendžia, ar paklusti tam vedimui iš vidaus, ar ne. Asmenybės amžinasis išlikimas visiškai priklauso nuo mirtingojo proto, kurio sprendimai nulemia nemirtingos sielos išlikimo potencialą, pasirinkimo. Kada protas tiki Dievu, o siela pažįsta Dievą, ir kada, padedant Derintojui, jie visi trokšta Dievo, tuomet iš tiesų išlikimas yra užtikrintas. Patyrimo dėka gyvūnas sugeba patikrinti skirtingus tikslo pasiekimo būdus ir pasirinkti tokį būdą, kuris remiasi sukauptu patyrimu. Bet asmenybė taip pat gali išanalizuoti ir patį tikslą ir apsispręsti dėl jo vertingumo, dėl jo vertybės. Vien tik intelektas gali nustatyti geriausias priemones, kaip įgyvendinti tuos tikslus, kurie nesiskiria, bet morali būtybė turi tokią įžvalgą, kuri ją įgalina pamatyti skirtumą tarp tikslų, o taip pat ir tarp priemonių. Ir morali būtybė, pasirinkdama dorą, vis tiek yra protinga. Ji žino, ką daro, kodėl tą daro, kur ji eina, ir kaip ten pateks. Kada žmogus nemato skirtumo tarp tų tikslų, kurių jis siekia kaip mirtingasis, tada jis veikia egzistencijos gyvuliniame lygyje. Jis nesugebėjo pasinaudoti to materialaus aštraus matymo, moralinio skvarbumo, ir dvasinės įžvalgos aukštesniojo lygio privalumais, kas yra jo kosminio-proto dovanos, suteiktos jam kaip asmenei būtybei, neatskiriama dalis. Dora yra teisumas – susiderinimas su kosmosu. Įvardinti dorybes, reiškia jas ne apibrėžti, bet jomis gyventi, reiškia jas pažinti. Dora nėra tiesiog žinios, taip pat ji dar nėra išmintis, bet vietoje šito ji yra augančio patyrimo tikrovė siekiant kosminių laimėjimų kylančiųjų lygių. Diena iš dienos mirtingojo žmogaus gyvenime, dora yra įgyvendinama nuolat pasirenkant gėrį, o ne blogį, ir šitoks pasirinkimo sugebėjimas rodo, jog turima morali prigimtis.
Jolanta: Viską aš suprantu Vaidai, bet suprantu ir žmogaus psichologinius aspektus. Tu viską vertini iš savo asmeninio aspekto, tačiau ne visi mato taip pat, ne visi jaučia taip pat, ne visi sugeba suprasti taip pat. rašau tai gana atsakingai, nes prieš 20 metų ta pačia tema kalbėjau su vienuole, tik tada aš buvau tų tamsoje pusėje ir puikiai prisimenu kaip jaučiausi, ką galvojau, ką mačiau. Tada jai aš sakiau, na gerai, Jums Dievas davė galimybę pajusti, Jums pasisekė, bet jei pas mane tusčia, nejaučiu, nematau, nesuvokiu, už ko man nusitverti kad ištraukčiau save iš tamsos. Vaidai, tai kas reikia yra viena, yra kita tai ką gali tai ką supranti ir tai ką suvoki. Ir paskutiniu metu labai aiškiai pajutau ir pamačiau žmogaus psichinį negebėjimą suvokti. Kodėl jis turi tikėti kažkuo jei neturi jokio užsikabinimo už ko galima užikabinti tikint, galima tik žodžiu kažkieno patikėti, o kodėl turima tikėti žodžiu?
Jolanta: Ir šitas citatas žinau Vaidai, tu esi teisus žiūrint iš bendrojo plano, aš žiūrint iš bendrojo plano esu smulkmeniška ir išskydusi, ir tai kad suvokiu tai, kad jaučiu tikėjimo galią mano nuopelno čia visiškai nėra. Man paprasčiausiai pasiselė, kad turėjau tokius genus, kurių dėka gavau tą smegenų struktūrą, su kuria galėjau suvokti man rodomus ženklus ir prieiti prie to įtikėjimo kokį turiu. Mano nuopelno čia 0. paprasčiausiai man pasisekė, va jei turėdama šį įtikėjimą atstumčiau Dieviškąją valią, tada taip, tada aš jau esu kalta ir verta sunaikinimo. Tačiau kaip galima kaltinti tą kuris nieko nesuvokia. Čia kaip vaiką kuris tik mokosi vaikščioti kaltinti ir vadinti žioplu, kad jis pargriuvo. Ir kažkodėl man neužsifiksavo tas aspektas kurioje vietoje žmogui yra paskelbiamas nuosprendis. Greitai skaitysiu apie morontinius pasaulius jau trečią kartą ir manau kad atrasiu atsalymą, na logika sako, kad turėtų daugumai būti suteiktas šansas gyvenant jau kitokiame pasaulyje, su didesne suvokimo galimybe. Gal būt jie tik su Dvasia susilies ir nepakils aukščiau mūsų vietinės visatos, tačiau pagal visus Dieviškumo gailestingumo deklaravimus, šansas turi būti.
emipetras: Taip tikrai , yra problema , su tais žmonėmis , kurių protai nesiekia jokio užsikabinimo už DVASIOS . Ta problemą mes matome vienaip , o angelai sargai , gal mato visai kitaip . KRISTUS gal tame veiksme matė vėl kitaip , negu eilinis žmogus . Taigi baisus absurdas , kai iš tavo 12 artimų mokinių vienas tampa savo maištaujančio proto įkaitu , bepročiu , savanaudžiu bepročiu ir per tai padaro nepataisomą klaidą sau , savo asmenybei ir amžinybei . Ar mūsų klaidos bus ištrintos ? Kiek leista žmogui klysti ? Ar žmogus , kelias minutes prieš savo fizinę mirtį , gali ištrinti visas savo gyvenimo nuodėmes ? Kaip , kokiu būdu ? Ar yra tokia galimybė - paskutinę minutę ? Kristus , kaip mūsų visatos DIEVAS pademonstravo savo dieviškąją galią , net pakabintas ant kryžiaus , atleidęs visas nuodėmes visiems jį kankinusiems , o profesionaliam plėšikui-banditui suteikė išskirtinę malonę . Ką tai rodo ? Tai rodo , kad ko nepajėgtų atleisti nei vienas mirtingas žmogus , žudomas ir kankinamas , tą padarė DIEVAS-ŽMOGUS ir tai padarė be problemų . Jis atleido visiems Jį kankinusiems ir šalia pakabintam plėšikui , kuris paskutinę minutė perkeitė savo sąmonę , į kažką panašaus , kaip į artimo meilę , ir tuo buvo momentaliai nubrauktos visos jo nuodėmės . (,,...atleisk jiems TĖVE , nes jie nežino ką jie daro...'' ; ,, ... tu dar šiandien būsi su manimi Rojuje ... '') Kodėl JUDAS buvo pasirinktas išdaviku ? Kodėl ? Juk tai jau žinojo visos AUKŠTYBĖS , kad šitas žmogus eina į savęs susinaikinimą . Ar kokiais jo sąmonei sąmoningais ženklais buvo duotas įspėjimas , kad nedaryk žmogau tos mirtinos nuodėmės ? Nemačiau tokio įspėjimo , ar nepastebėjau , prašau pataisykite mane . Gal jo sielai šis išbandymas ir turėjo pasirinkimą , o gal ir ne - be jokios alternatyvos , kaip žemiškojo proto fatališkas pasirinkimas amžinajai mirčiai ir viskas ? Šiandiena panašių reiškinių pilnas pasaulis . Ir klaustukų nemažiau . Kodėl , kodėl , kodėl ... ? Kodėl mes darome baisias kvailystes , kodėl mus pinigo blizgesys aptemdo protus , kodėl mes netikime į pomirtinį gyvenimą ? Kodėl mes nesuprantame savo žemiškojo kūno sandaros ? Kodėl mes mylime tik šį fizinį matomą kūną ir visai nepaisome to nematomojo , sielos darinio ? Taigi , kodėl , kodėl ? Vienų protai matomai kažkada pasirinko nuodėmę ir neturi valios ar galios jos atsisakyti . O taip, kaip žmogaus siela yra valinis kūrinys , matomai čia kiekvieno mūsų valia žaidžia pagrindinę rolę pasirenkant , kad ir nesąmoningai , išlikimą kosminėje amžinybėje . Čia labai ilga diskusija gali būti , nes visas žmogaus gyvenimas yra pastatytas ant - arba , arba , trečio pasirinkimo nėra . Dar kalbama , kad kiekvienam žmogui per jo gyvenimą , visada yra duota žinia apie visąžinantį ir visamatantį DIEVĄ . Klausimas kiek tai susidomėjo toks žmogus , tokia žinia . Tai jeigu žmogus užsikabina , tai užsikabina , o jeigu ne , tai ką . Dėl menko proto išsilavinimo , dėl menko sielos ugdymo , manau niekas žmogaus amžiams myriop nesiūs , tačiau jeigu sąmoningai ir piktybiškai neigiama DIEVIŠKOJI DVASIA ir jos valia , tada jau visai blogai tokiai žmogystai . Toks tas mūsų žmogiškasis likimas , labai sudėtingas .
Jolanta: Judui Emili buvo duotas šansas, puikiai pamenu tą vietą kai Judas atėjo su kareiviais Kristaus suimti ir kad Judas nepadarytų nuodėmės ir jo neišduotų Kristus pasts priėjo prie kareivių ir juos užkalbino pasakydamas kas jis yra. kad Judui nereikėtų duoti jokio ženklo, (čia Dieviškos meilės simbolis, gelbėti tą kuris tave išduoda ir pasmerkia kančioms), tačiau išsigandęs kad negaus atlygio Judas vis tiek priėjo ir bučiniu pasveikino Kristų. Štai raktas, piktybinis blogis kada suvokiant kad galima išvengti nuodėmės tu vis tiek ją darai dėl materialinės naudos ar kitokių žemų paskatų. O pirmoje dalyje rašoma, kad mirtintingajam yra duodamas toks kreditas kad būtų prikeltas, kad tikrai neišnaudos per gyvenimą, aš tai supratau taip, kad žmogaus taip paprastai nenurašo, kad jei mato nors mažiausią galimybę gyventi šviesoje, jis prikeliamas, ir jam suteikiama antras šansas. O pasinaudos žmogus suteiktu kreditu ar ne....... vadinasi žmogui duodamas šansas, jei yra nors mažiausia kibirkštėlė.
Jolanta: O dėl to, kad Kristaus nepajėgtų atskleisti nė vienas žmogus, na dėl to nesu tokia tikra, nes kažkodėl nuo seno tikėjau, kad Kristaus pavyzdys tai idialaus žmogaus gyvenimo ir asmenybės pavyszdys, kad galima tokią būseną pasiekti, gal vienetams per žemišką žmonijos istoriją, bet galima. Tačiau čia tik mano fantazija.
VaidasVDS: Jolanta, neklaidink kitų. Jokioje pirmoje dalyje nėra parašyta, kad "mirtintingajam yra duodamas toks kreditas kad būtų prikeltas, kad tikrai neišnaudos per gyvenimą, aš tai supratau taip, kad žmogaus taip paprastai nenurašo, kad jei mato nors mažiausią galimybę gyventi šviesoje, jis prikeliamas, ir jam suteikiama antras šansas." Jei radai, klok tą citatą, bet nedaryk tokių išvadų. Aš tokios tikrai neradau, be to esu perskaitęs visą krūvą analitinių kitų Urantijos Knygos skaitytojų straipsnių šiuo klausimu. Savo pasirinkimo galimybe laikau, įvykį nutikusį man, kuomet man buvo 22 metai. Tuomet teko vienintelį kartą pabendrauti su savo Minties Derintoju tiesiogiai. Tada nesuvokiau, kad tai Minties Derintojas, bet mano pasirinkimas buvo padarytas. Aš nepasinėriau į jokią religiją, bet Dievo realumu buvau užtikrintas. Urantijos Knyga tik sustatė visas mano mintis į teisingas vietas... Nemanau, kad išlikti po mirties yra taip paprasta. Liuciferis savo deklaracijoje irgi piktinosi Dienų Senųjų nuosprendžiais neišliekantiems ir sugebėjo patraukti į savo pusę gausybę dangiškų būtybių...
emipetras: Tai va , tai va . Vystyti beatodairiškai ir žaismingai savo išlikimo galimybę yra labai ir labai rizikinga . Aš visai nieko tuo nenoriu pridėti nei prie vieno rašinio . Manau , kad kiekvienas pabudęs dvasioje , savo vidiniu jausmu , žino ir nujaučia kiek jis sveria . Ar Angelui Serafimui lengva bus nešti šią sielą iki Jerusemo , ar jis šios sielos net nuo Žemės nepakels . Čia jau tragedija visai asmenybei . Turime vis daugiau ir daugiau atsisakyti visų žemiškų ryšių ir žemiškų gravitacijų , kad taptume vis lengvesni ir lengvesni . Ne veltui pasakyta , - būkite kaip vaikai . Viskas matomai priklausys nuo mūsų tikėjimo ir darbų . Vienas Indijos išminčius taip yra pasakęs : ,, geriau vienas gramas patyrimo , negu tona teorijos " Gražiai pasakyta , ar ne ?
Fredas: ..gražiai pasakyta, bet geriau , kad būtų padaryta,..ar ne,..taip,..'emipetrai' ? :)
VaidasVDS: Urantijos Knyga pateikia labai įdomias žmogiškosios filosofijos iliustracijas. Galima kai kurias panagrinėti 4. Nedaug mirtingųjų kada nors išdrįsta sukurti kažką panašaus į teigiamų asmenybės savybių visumą, kuri yra sukuriama charakterio ir gailestingumo sujungto tarnavimo dėka. Didžioji dauguma nuskurdintų sielų iš tiesų yra turtingos, bet jos atsisako tuo patikėti. 5. Sunkumai gali tapti didžiuliu išbandymu vidutinybei ir palaužti išsigandusius, bet jie tiktai stimuliuoja tikruosius Pačių Aukštųjų vaikus. Iš šių citatų mes matome, kad tikrovė yra tokia, kad tik labai nedaugelis sugeba teisingai ieškoti Dievo. O štai didžioji dauguma savo sielas nuskurdina. Tai ar gali žmogus, nuskurdinęs savo sielą, išlikti? Ar gali išlikti asmuo, įsispraudęs į vidutinybės standartą? Ar gali išlikti išsigandęs bailys? Bet neabejotinai išliks bet kuris, kuris tiki ir drąsiai įveikia bet kokius sunkumus. 8. Pastangos ne visada sukelia džiaugsmą, bet be išmintingų pastangų laimės nebūna. Tik išmintingos pastangos gali žmogui suteikti laimę. Tad visiems reikia ieškoti išminties - balanso tarp dvasios ir proto. Kaip ieškoti? Pateikiu kitą citatą Raktai nuo dangaus karalystės yra: nuoširdumas, daugiau nuoširdumo, ir daugiau nuoširdumo. Šituos raktus turi visi žmonės. Jais žmonės naudojasi – žengia pirmyn dvasiniu statusu – priimdami sprendimus, daugiau sprendimų, ir dar daugiau sprendimų. Aukščiausias moralinis pasirinkimas yra kiek įmanoma aukščiausios vertybės pasirinkimas, ir visada – bet kurioje sferoje, jose visose – tai yra pasirinkimas vykdyti Dievo valią. Jeigu žmogus pasirenka šitą, tai jis yra didis, nors jis būtų labiausiai nusižeminęs Jerusemo pilietis arba net pats mažiausias iš mirtingųjų Urantijoje. Galiu tik patikslinti pažymėtas vietas - Žmogus turi nuoširdžiai priiminėti kiek įmanoma aukščiausios vertybės sprendimus, kurie atitiktų ir Dievo valią.
Jolanta: Vaidai, tavo kategoriškumas mane stebina. Tu taip užtikrintai rašai, kad klaidinu žmones, lyg pats būtum parašęs knygą. Mielas žmogau, nenoriu veltis į ginčus ir kažkam baksnoti jo klaidas, bet turiu tai padaryti. Ne todėl kad įrodyčiau savo tiesą, o todėl kad nusiimtum visažiniškumo akinius ir pažiūrėtum plačiau, kad nebūtum užsiciklinęs ir priimtum mokymus tuos, kuriuos gali tau dar duoti Urnatijos knyga. kad pirmoje dalyje yra rašoma apie žmogui suteikiamą kreditą tai faktas. Tačiau, kaip ir anksčiau minėjau, kad turiu kažką rasti dalyje apie moronitinius gyvenimus. Ir radau Vaidai. galvojau parašysiu citatą nes ją smsu rašiau vienam žmogui, bet neišsisaugojau žinutės, bet nesvarbu. Ten rašoma kad yra Melkizedo vadovaijamame pasaulyje yra mokomi mirtingieji, kurie dėl tam tikrų genetinių, ar situacijnių galimybių negalėjo pasiekti to Dvasinio lygio kad galėtų testi savo Dvasinę karjerą. (čia labai grubiai ir gal būt ne tie žodžiai, bet esmė ta). taip kad Vaidai, šiuo atveju tu neteisus. Bet ne tai svarbiausia, o liūdna dėl tavo kategoriškumo ir visažiniškumo. Tikiuosi kad išvengsi didelės duobės, kuri paprastai būna kad atstytų žmogų (esu tai patyrusi ir žinau bet tavo būseną ) tačiau truputį prasivalyti teks mielas broli. Bloguoji savo mastymą, pasvarstyk apie tai. Nieko pikta, nieko bloga, tik gero norėdama tai rašau. Kita vertus, pateigdamas tokias frazes, kad nėra parašyta to ką aš rašau, tu nepagalvoji kad tai nelogiška. Kodėl turėčiau rašyti tai ko nėra, ko neskaičiau. Čia galima traktuoti kaip asmeninį įžeidimą, nes tai galėtų reikšti tik tai kad turėdama blogų kėslų samoningai siekiu suklaidinti kažką.....net nežinau ką. vaidai, galima kažką praleisti, kažko neužfiksuoti atmintyje, galima kažko nesuprasti, bet jei kas užsifiksavo, supratai ir neužmiršai, vadinasi tai ir yra.
Jolanta: Vaidai, interpretuoji citatas ir galiu pasakyti gana nesėkmingai. Kad ir pirmoje citatoje juk nenorima nieko pasakyti apie išlikimą, o tik pateikti informaciją apie realią situaciją, o tu darai išvadas net nežinau iš ko. gali išlikti kaip tu ten rašai ir bailys, ir išsigandęs, jei jis turės kibirkštėlę ir noro. Ir paskutinėje citatoje neteisinga interpretacija, suplaki viską į vieną. raktas nuo išlikimo yra nuoširdumas, tai faktas. Ir jei žmogus yra nuoširdus, bet dėl blogų protėvių genų ar blogos aplinkos neturi gebėjimo surasti Dievą, bet jis yra gėrio trokštantis, na bent nedarantis piktybinio blogio jis turi šansą. Dabar kai perskaičiau apie Melkizedeko pasaulį kur jie mokami žinau tvirtai. Nesupyk Vaidai, bet interpretacijos Urantijos knygoje nereikia, ten viskas aiškiai parašyta, jei ne vienoje vietoje, tai kitoje. dalyti kažkokias išvadas, iš sakinių, vadinasi jau klysti, nes jei nėra kažko parašyta toje vietoje, vadinasi ir neturi būti parašyta. nėra Urantijos knygoje spragų, kad reikėtų interpretuoti kaip Bibliją. Taip kad mielas broli Dvasioje. TU KLYSTI.
Jolanta: Emili, taip turime daugiau ir daugiau atsikratyti žemiškų gyvulinių įpročių, tačiau tuo mes ne kreditus renkamės anapus, o atsikratymas gyvuliniškų įpročių suteikia mums galimybę pajusti laimę dar čia žemėje. Žmogus žemėje dažniausiai yra nelaimingas, bet nė vienas neatsakė į klausimą KODĖL? Tiesa, Buda atsakė O pagal save ar pagalvojote apie tai. kada pasijunti blogai? kada atsiranda troškimas ir jo negali patenkinti, o tada ar klausėte o iš kur tas troškimas ar iš Dieviško proto ar iš gyvulinio? Esu tikra, kad visi troškimai kurie verčia blogai jaustis yra iš gyvulinio proto. Ir žmogau, dažnai esi pats kaltas kad esi nelaimingas. Nes maitini gyvulį, kuris tau kanda. Na nėra žmogus protinga būtybė, taip jau yra, bet turi laiko pasitaisymams Ir tai nėra teorija, tai yra mano patyrimas, dažnai kai pasijusdavau blogai užduodavau šį klausimą, o kas verčia mane blogai jaustis? Ir rasdavau atsakymą ir rasdavau būdą kaip pasijausti geriau. Žinoma yra situacijų, kurių žmogus negali kontroliuoti, tai nelaimingi atsitikimai ir t.t. Tačiau dauguma būsenų kai jaučiamės nelaimingi patys ir sukeliame su savo gyvuliškais norais. Taip kad Emili, tai ką tu rašai, yra raktas ne tik į lengvesnę kelionę anapus, bet ir į laimę šiame gyvenime. O gyvenimas čia mums yra neįkainojamas, tokios patirties mes daugiau niekada neturėsime, todėl išsemkime viską ką galima iš šio gyvenimo
Jolanta: Tik šiaip sau pagalvojau, kad tai kuo mes atseit aukojamės dėl tolesnio gyvenimo po mirties, iš tiesų yra laimingo gyvenimo formulė čia ir dabar. Tik deje dauguma to nežino ir nesužinos
Rantulija: Na,miela sese Jolantą, kad ir nelabai reikšminga mano nuomonė būtų,bet vis dėlto drįstu įsiterpti:šį kartą sutinku su tavimi visu šimtu nuošimčiu.Skaitant tavo parašymus atmintį iškilo vienas dokumentas iš Urantijos Knygos, o konkrečiau, Serafimo kalba apie savo globotinį. "Didžioji dalis mano sunkumų buvo dėl nesibaigiančio konflikto tarp mano subjekto dvigubos prigimties: siekio akstinui priešinosi gyvuliškas tingumas; [1224]▼ labiau išsivysčiusios tautos idealams trukdė menkesnės rasės instinktai; didžiojo proto aukštesniems tikslams prieštaravo primityvaus paveldėjimo akstinas; Pagalbininko įžvalgos ilgalaikiam požiūriui priešinosi laiko tvarinio trumparegiškumas; kylančios būtybės progresinius planus modifikavo materialios prigimties troškimai ir norai; visatos proto blyksnius stabdė besivystančios rasės cheminiai-energetiniai mandatai; angelų raginimui priešinosi gyvulio emocijos; intelekto lavinimą naikino instinkto polinkiai; individo patyrimui priešinosi rasės sukaupti polinkiai; viso to, kas yra geriausia, tikslus užgožė pasislinkimas į tai, kas yra blogiausia; genijaus skrydį žlugdė vidutinybės trauka; gėrio žengimą į priekį uždelsė blogio inercija; grožio meną supurvino blogio buvimas; sveiką žvalumą padarė neveiksmingu ligos silpnumas; įtikėjimo fontaną užteršė baimės nuodai; džiaugsmo šaltinį apkartino liūdesio vandenys; jaudinančio laukimo džiugesį pakeitė įgyvendinimo kartėlis; gyvenimo džiaugsmams visą laiką grasino mirties skausmas. Koks gyvenimas ir kokioje planetoje! Ir vis tik, dėl Minties Derintojo nuolat esančios pagalbos ir raginimo, šita siela tikrai pasiekė pakankamą laimės ir sėkmės laipsnį ir NET DABAR YRA PAKILUSI Į MANSONIJOS NUOSPRENDŽIŲ SALES." Vyrai,mūsų numylėti, /tik prašau neįsižeisti/ labai prašau, įjunkit SAVO ŠIRDIS. Kad ir labai aukštai intelektualiai jūs būtumėte pakilę,bet, VILTĮ IŠ KOVOJANČIŲ SIELŲ, net jums, atimti nevalia. Šitokios teisės nei aš nei jus,nė vienas, neturime. Meilės kupina širdis suras būdą paskatinti,pakylėti kovajančia sielą. Su meile, Irena.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû