Ôîđóě » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ďđîäîëćĺíčĺ) » Îňâĺňčňü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ďđîäîëćĺíčĺ)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
VaidasVDS: Algiirdai, tu man jei gali atsakyk nuoširdžiai į vieną klausimą, ar tu esi tas senasis Algirdasmm, ar ne. Žinočiau kaip į tave reaguoti. Nes taip yra nesąžininga, aš visada buvau tik Vaidas VDS, o ne VSD kaip paniekinamai kreipiesi į mane. Tai žeidžia mane kiekvieną kartą ir kiekvieną kartą turiu tau atleidinėti, jei gali taip nerašyk. Aš tikrai analizuoju žmones, nes prie kiekvieno reikia skirtingo priėjimo. Galiu tikrai prisitaikyti ir prie tavęs, bet labai nemėgstu analizuoti tekstų ir pagal rašymo stilių spėlioti. Pasakysiu atvirai, nelabai noriu tikėti, kad tu esi tas senasis Algirdasmm. Nelabai įsivaizduoju, kad senasis Algirdasmm būtų kreipęsis į mane tokiais žodžiais: "lenda liguistumas savotiškas psichiunis nedasivystymas; VSD atstovauja subtiliąją Algimanto pusę –dusina, slopina aktyvumą, ieškojimo dvasę, įvairovės pasireiškimą." Be to nelabai supratau tavo šio pasisakymo: "Labai apgailėtinas dusinimo-slopinimo reiškinys. Įpatingai autoriui." Autorius tuo atveju kas buvo? Norėčiau išgirsti iš tavęs nuoširdų atsakymą. Ar tai įmanoma? Jolanta, ten buvo pajuokavimas ir be jokios pykčio ar supykimo potekstės, o ne čyzas, visai nenorėjau kištis į kieno nors pokalbį. Maniau, kad tu juokus supranti, atleisk, kad klydau...
Jolanta: Man irgi smagu Algirdai, o apie Dvasinę Akademiną mastau ir aš, tik mano samonė neranda sprendimo kaip tai gali būti, juk žmonės tokie skirtingi ir kas tinka vienam, netinka kitam.
Algiirdas: Iš eilės Kokia reikšmė tų trijų raidžių –man tas pat kokia eile rašoma Prie žmonių nereikia spec. Priėjimo –tiesiog bendrauk natūraliai; labai daug liguistumo –paprasčiausiai koncentruokis į gijimą, į vaistus gaunamus forume nekreip dėmesio. Kas liečia tekstus –stilius mažiausiai turi reikšmės, taip pat naudojami žodžiai yra daugeveidžiai –taigi abiejų aspektų analizuoti nereikėtų. Dėmesys MINČIAI. Kartais žogžiai padeda minččiai, kartais trukdo, šiuos barjerus įveikinėk su lengvumu. Langvumo stinga ir Tavo kalbėsenoj-rašysenoj. Taigi, diskutuok su įraidintomis MINTIMIS. Ir “kakoi skirtum“ koks nikas, koks stilius. Priedo; esu nejaunas vyrukas –virš 60. Tad savotiškas kartų konfliktas-karas užprogramuotas, ir jį reikia įveikti ne beveide meile, bet protu, pageidautina patirtiniu-ne teorišku. Ir laisvi su įvairove Ir įvairovė su laisve Užversk galvą naktį Ar tavo protas siekia Tiek kiek žvilgsnis
VaidasVDS: Na kam gyti reikia, dar neaišku... Daugiaveidžiai žodžiai reikalingi tik slapstymuisi, atvirai širdžiai jie nereikalingi. Pastebiu aš tą tavo dėmesį minčiai, ją nėra labai sunku iššifruoti, kaip tau gali atrodyti, bet ji tik rodo, kad tu nori egoistinio pripažinimo savo talento. Nenuostabu, tai būdinga menininkams, ypač susiformavusiems sovietmečiu. Akivaizdu, kad esi turėjęs problemų. Nebūtina čia jų lieti tokiu būdu, juk moki ir gražiai rašyti. Kada atstumi meilę, o aukštini protą, labai rizikuoji iki to aštuntojo neprieiti... Neatsakei nuoširdžiai, neperlipai per savo Ego, bet vis tik šiokį tokį atsakymą gavau. Jei nesi Algirdas, tai nenaudok šio vardo, nes labai gerbiau Algirdąmm...
Algiirdas: Kam tas tuščiaviduris familiarumas; meilė, nuoširdumas, gerbimas. Susirenkam diskutuoti, pateikti įžvalgas, sampratas, kaip Jokūbėnas sakė išplėsti Apreiškimą. Sakyčiau IŠSKLEISTI Apreiškimą.
Algiirdas: Kartoju klausimą, kažkada pateiktą tau; kiek kartų knygoje pasakyta “protas sujungia dvasinį su materialiu“, nes viena galime suprasti iki smulkmenų, kitą apstrakčiai, filosofiškai, tiesa –dvasines vertybes, prasmes suvokiame taip pat lengvai, kaip ir materiją; neveltui dvasiniai būsime po 570 aplankytų krantų, ir tai paties žemiausio-pirminio etapo.
Algiirdas: Žodžiai-kalba atsirado ne tam, kad žaistume jais –senovinis žmogus pradėjo kalbėti ne dėl to, kad kalbėti, bet kad turėjo KĄ PASAKYTI, norėjo ne kalbėti, bet PASAKYTI. Ne žodžius ir stilių gaudyk, bet MINTIS. Kalbamės ne lingvistineme forume –kalbamės dvasineme Suprasti mintį –SUPRASTI TĖVĄ Suprasti žodį –SUPRASTI SŪNŲ Atkakliai dirbti-stengtis –BENDRADARBIAUTI su DVASIA
VaidasVDS: Apreiškimo nereikia nei išskleisti, nei išplėsti - tai ir buvo pati didžiausia Algimanto klaida. Apreiškimą reikia pajausti, pabandyti suvokti ir pabandyti draugauti su įvairiais žmonėmis. Žmogau, esi toks pats ligonis, kaip ir Algimantas. Pasakiau tiesiai, pasakiau skaudžiai, gal kai kas manęs nesupras, bet manau, kad kai kam reikia "kalti" tiesiai į smegenis tik tam - gal pagaliau susimąstys... ---- Protas nesujungia dvasinio su materialiu. Protas tik bendradarbiauja su dvasia arba nebendradarbiauja, o bendradarbiauja tik per meilės suvokimą ir per meilės skleidimą. Pas tave to nerandu, randu tik daug gražių prasmių, gražių išore, bet tuščių vidumi. Tau norėčiau priminti šią išmintį Žvaigždės ryškiausiai yra matomos iš empirinių gelmių vienišos izoliacijos, o ne nuo apšviestų ir ekstazę keliančių kalnų viršūnių. Ar esi pajėgus ją suprasti?
Algiirdas: Gyveni šiandien bet esi praeitis kaip planeta iki Princo
Algiirdas: jokios Algimanto klaidos meužtemdys JO nuopelnų mažai ir nykstančiai tautai
Algiirdas: empirinis –paremtas patyrimu .. ne atsitiktinai šventi dievoti žmonės buvo nuošalaus gyvenimo praktikuotojai ekstazė –didžiausio laipsnio džiugesys ..nuostabius patyrimus lydi didžiulis džiaugsmas- [į kur tau šitai įkalt]
VaidasVDS: Algiirdai, "empirinis –paremtas patyrimu" sutinku. ----- .. ne atsitiktinai šventi dievoti žmonės buvo nuošalaus gyvenimo praktikuotojai" šis sakinys yra geras, pritariu, su tam tikromis išlygomis. Nėra šiame pasaulyje šventųjų. Spręsti apie dvasingumą gali tik Dievai. Būnant nuošalyje tu negali skleisti dvasinių tiesų, t.y. negali duoti dvasinių vaisių... ---- o štai šis: "ekstazė –didžiausio laipsnio džiugesys" pagal pateiktos citatos prasmę rodo tavo dvasinės "ligos diagnozę" (ne medicinine prasme). Tu pats skęsti savo minčių ekstazėje, esi tarsi kalno viršūnėje ir per savo proto pasireiškimą tu net negali matyti danguje esančių žvaigždžių, nors šauki, kad tu jas matai. (nežinau, ar supratai mano mintį...). ---- "nuostabius patyrimus lydi didžiulis džiaugsmas." Šito man nereikia niekur įkaldinėti, nes tai patiriu kiekvieną dieną. O labiausiai tokie patyrimai džiugina tada, kada sugebu palikti savąjį aš nuošalyje, t.y. ne aš kažką gero nuveikiau, bet Dievas Tėvas mane teisingai nukreipė. Štai šitą TIESĄ tau suvokti, atrodo, yra labai sunku. Dirbk su savimi, Algiirdai, ir nemėtyk akmenų į kitų daržus, kai renki juos savame... ---- Algimanto nuopelnus, verčiant Knygą jau labai seniai ir labai gerai esu įvertinęs, taip pat ir pradinį jo darbą, skleidžiant šios Knygos tiesas. Deja, deja dabartinės jo veiklos negaliu teigiamai vertinti, nes jis nesugebėjo įveikti savosios puikybės. Labai noriu tikėti, kad gal jis su ta puikybe kaip nors susitvarkys ir nuoširdžiai to jam linkiu. Na o jei nesusitvarkys, tai manau Dievas Tėvas jam atleis už tą nukrypimą, nes skirtingai nei kažkada buvęs dvasiškai nuostabus "kūrinys" Liuciferis, Algimantas neišsižadėjo paties Dievo Tėvo...
Jolanta: Sveiki, šiandien skaitydama Urantijos knygą ir stebėdama savo pojūčius padariau tokias išvadas. Kad skaitant antrą kartą ir jau trečios dalies pabaigą jaučiu kad dingsta iš mano realybės egzistencializmas, dingsta stebuklai. nežinau arsuprasite, bet patirtinė kleionė į rojų tampa tokia realiai suvokta ir lygiai taip pat samonės priimama kaip pirmokui pagalvojus kad jis kažkada ateityje turi galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje jei stengsis ir kryptingai eis link to. Euforija irgi dingusi, bet nėra ir baimės beinusiminimo, toks jausmas kad esu visa tik čia ir dabar su kryptimi ir tikslu. Tai kas rašoma Urantijos knygoje tapo samonės dalis, mano realybės dalis. nežinau, gal tai tik laikinas etapas, ir jis nėra toks paprastas, nes yra artimi žmonės, kurie įtakoja mano gyvenimą, tačiau jų sprendimų aš negaliu įtakoti,tai sunkiausia dabar man priimti, bet nė viena kūno lastele neabejoju ribinio žmogaus likimu.
aušra: Pagal pateiktos citatos prasmę Didžiausius-giliausius atradimus-pažinimus surasit –suprasit tylumoje izoliacijoje nuo civilinės-buitinė aplinkos ar ne taip citatos verge iš poros žodžių, poros sakinių malkas skaldai koks jovalas tavo galvoje dvasiniai vaisia būten vienumoje paimami –pasinaudojama davimu tiesų skleidimas near dvasiniai vaisiai tiesos vaisiais tampa Dvasios ir individo saveikoje -nesvaig
VaidasVDS: aušriniui, žinai, kaip tave galima nesunkiai iššifruoti? Darai daug klaidų. Skubi, pyksti ir klysti. Klysti žmogiška, bet pykti kvaila, kaip ir bandyti įžeisti ir sumenkinti. O tu nori dar mokyti kitus. Žmogau skleisti meilę yra daug sunkiau, nei pyktį. Va paėmei atsiraugėjai gražiais žodžiais ir ką, gėrį paskleidei? Ne save prieš Dievą tik sumenkinai. Nesumažėk prieš Dievą iki sunykimo, jei taip dažnai gražiais žodžiais savo trūkumus dangstysi. Kitus gali apgauti, bet mane apgauti yra sunku, per daug gerai aš Urantijos Knygą išstudijavau. Mano pasirinkimą gali aptemdyti ne tu ir ne tavo gražbylystės, o tik mano proto sunaikinimas. Man iš tiesų nuoširdžiai gaila tavęs, nes talento tikrai daug, bet jis nėra panaudojamas meilės ir draugystės skleidimui...
aušra: kada žmogus leidžia Dievui prisiliesti ar ant ekstazės kalkno ar nuošalioj vienumoj ir viena ir kita nuostabiai gražu citata prasminga abiems kryptimi dokumento raidę dogma paverčia tik savo vidumi tušti ir negyvi
aušra: GIESMĖ PROTUI Ar gali dulkė pakilti Tas cheminis elementas Ar gali šaltos dulkės sušilti Dulkėm reikia Šildančios meilės Apkabinimo Šilta dulkė Maloni sau Ir kitam Ar gali dulkės pakilti gyvenimui mobiliam energiją suteikti tuoimet reikia Jėgoms Aukštesnėms ar gali dulkės pakilt skrydžiui nemariam ar jau atėjo metas arenoj pasirodyt Dvasiom Septynioms ar dulkės jas priims
aušra: GIESMĖ MEILEI Kas sutelks Jėgas ir galybes Amžiams amžiniems Kas ištvers Tarnystę Savo tvariniams Kas pakels Dulkes Darbams amžiniems
aušra: JOLANTAI Skambūs tonai aidi mūsų prote ir širdį amžiaus muzika suskambus dokumentais rado atgarsį tavy gavom pradžią šiam pasauly ar mūsų žvilgsniai atverti
Tadas: Sveika, Jolanta, pavasaris, žiūriu, privertė lakštingalą užčiulbėt...:) Sakyk, ar tu skraidai tik po savo temą, o į kitas nekiši nosies? Matai, man įdomi tavo nuomonė apie citatą, kurią įdėjau į „Atsakomybė prieš planetą“ Psichologijos temoj. Kai kas jau pasisakė, labai jiems dėkingas, o tavęs kažkaip nesulaukiu. Tai žinok, kad laukiu
ďîëíŕ˙ âĺđńč˙ ńňđŕíčöű