Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Žinoma galima sužaisti savokomis tikėjimas ir įtikėjimas. Bet kai tai jauti savo kūnu ir siela, žodis nėra toks svarbus, tai jausmas, tai santykis realus jauminis ar emocinos, ar dar kitaip galima pavadinti santykis su Dievu. tai ką jaučiu viskuo savyje galiu būti kategoriška, nes tai patiriu gyvai savo kailiu.
Jolanta: kaip manote, ar sumenkina Dievą tai kad kažkas juo netiki o gal šaiposi? Jis juk išlieka tokai pat didingas, tai kodėl gali sumenkinti "Gyvajį įtikėjimą" man labaiu patinka procesą reiškiantis žodis tikėjimą, jei kažkas ne taip naudoja šią savoką ar patį faktą? Tai kas liečia smeniškai mus kiekvieną atskirai negali būti netikra. Ir galima priešpastatyti viso pasaulio filosofiją, jei tai yra mano širdyje tai ir yra man tikra. Algimantas daro tai kas jam atrodo reikalinga daryti, gerai tai ar blogai ne mums spresti, mes galime daryti tai kas mums atrodo reikalinga ir teisinga. tačiau jei nieko nedarome o tik peikiame, tada ,mes atsiduriame blogiukų vaidmenyje. Darbais įrodykit savo tiesą ir nereikės nieko smergti.
KGBFilosofer: Bet kokiu atveju, savoka "gyvas tikejimas", taip pat is knygos pasisavinta. Yra parazituojama naudojantis knygos autoritetu. Aplomai Jokubenas,kazka savo atrado ar viskas pasisavinta?
Jolanta: LAIKAS geriausiai žino žodžio vertę, jis arba išlieka laike arba ne, nieko nepagudrausi, Dievo neapgausi, Dievo nepapirksi, viskas laike išsigrynina. Ar verta bandyti patiems tai daryti, kai laikas tai padarys daug geriau. Savo veiksmus, savo mintis mes taip pat atiduodame Laiko teismui, ir tai mes galime keiti, tai save, kad Laikas džiaugtusi mumis, o ne liūdėtų dėl mūsų.
VaidasVDS: Jolantuk, paskaityk kokius tris kartus iš eilės Liuciferio laisvės deklaraciją, o po to gerai, gerai pagalvok. Neskubėk su išvadomis...
Jolanta: Vaidai paaiškink į ką turėčiau atkreipti dėmesį. Jei tai rašai dėl Algimanto, taip, kai skaičiau man kilo tokia asociacija. Tik pameni kaip elgėsi Dievybės, jos kantriai laukė kad jų mylimi sūnūs apsigalvotų. Bet tai Dievybės, mes esame mirtingieji visi, ir teisdami kažką jau darome nuodėmę, mes galime nepritarti, galime išsakyti savo nuomonę, bet ne smergti ir teisti. Šiaip džiaugiuosi kad esu mirtingoji ir man nereikia priimti sprendimo dėl kito teisumo ar neteisumo. Vaidai kartą rašiau kad daug daugiau suvoliu nei parašau, nes jei suvokiu tai kas man nepatinka ir kelia neigiamas emocijas galiu tik priešpastatyti kitą savo sampratą, bet nebandyti menkinti man nepatinkančios. Šiuo metu man tai atrodo teisinga. Bet tai tik mano taisyklė.
VaidasVDS: Jolanta, skaityk įdėmiai Liuciferio laisvės deklaraciją ir tik ją, ir nieko apie ją, o po to apmąstyk, ką tu veiki savo susikurtoje temoje ir ką veikia tavo "naujieji draugai". Be to apmąstyk šią citatą Atkakliai dirbkite, jog išgelbėtumėte visą šeimą, kad žmogaus priešais netaptų jo paties šeimos nariai. Tačiau, kada jūs esate padarę viską, ką galėjote kiekvienos šeimos visiems nariams, tada, aš pareiškiu jums, kad tas, kuris myli tėvą ar motiną labiau negu šitą evangeliją, tas šios karalystės nėra vertas. Ar sakysi, kad Jėzus labai dogmatiškai išsireiškė? Tai gal tau nereikia skaityti tokios "dogmatiškos" Knygos ir eiti su "naujaisiais draugais" laisvės takais...
Jolanta: Vaidai, meilė, gėris, grožis vieninteliai kriterijai ir jei tavo žodžiai jų neatitinka vadinasi tai nėra tiesa. pagalvok kiek tavo žodžiai skatina kitus ieškoti meilės, gėrio, grožio. O gal tik smukdo į realybės purvą. kažkada kai skaičiau pirmą kartą Urantijos knygą kažkurioje vietoje buvo apėmusi baimė, kad galiu kažką ne taip padaryti ir nepateksiu tarp išlikusių ir tada apėmė toks sveikas pyktis ir sau pasakiau, galite sunaikinti mane, gali manęs nelikti bet niekas neatims to kas yra tikra, kuo gyvenu, kuo kvėpuoju, tai tiesa, gėriu, meile.....na grožio kažkaip nesureikšminau. Niekas neatims tikrumo ir nuoširdumo mano veiksmuose ir žodžiuose. Ir jei išlikimo kaina yra atsisakymas nuoširdumo, š atsisakau išlikimo. Dievą myliu ne todėl kad patekčiau į Rojų, o todėl kad jis fantastiškos meilės šaltinis ir nebūtina man visija išlikimo kad jaučiau jam meilę.
Jolanta: Kai tu jauti tą didžiulės meilės antplūdį tai nereikia jokių vizijų apie išsigelbėjimą, tu jauti tą meilę čia ir dabar, tu esi laiminga kad pažinai tai čia ir dabar ir visiškai nesvarbu kas ką sako, mano veiksmai niekam nekenkia, mano žodžiai ir gyvenimas yra tokie kokia yra savijauta, niekur neveidmainiauju, nes man taip patinka, o ne todėl kad norėčiau kažkuo būti. Niekas neprivers mane bijoti dėl kažkokios tariamo mano nesupratimo, kuris gali būti visai nesupratimas. Noriu jausi Meilę o ne pyktį, noriu dalinti džiaugsmą o ne įtarumą. Ir niekas neprivers manęs elgtis kitaip, kad ir kokias tiesas deklaruotų.
emipetras: Tai va , tai va , iš tiesų , tiesiai į dešimtuką . Tik pozityvių minčių iškėlimas , tik tikėjimo prasmių iškėlimas savo sąmonėje į pirmą vietą , Dievo Tėvo šlovei ir garbei , kiekvienai žemiškai sielai suteikia viltingą garantą , į amžinąjį šlovės vainiką , kurį gausime prisikėlime . Tiesiog nedovanotina kvailystė , ištisai manipuliuoti asmeniškomis tiesomis . Jos aišku yra gražios ir įdomios tik iki tam tikro lygmens . Tačiau pažengus su savo siela į aukštesnę sąmonę , siela trokšta dieviškų tiesų analizavimo , aiškinimosi , įsisavinimo . O laikas tai ribotas kiekvienam . Todėl neleiskime laiko tuštiems asmeniškumams , laikas mums mirtingiesiams turi labai didelę vertę .
Jolanta: Emili, kiekvienam savo. Kodėl taip norisi viską sukišti į vieną kurpalį. Tik prašau, neskleiskime negatyvumo, ir viskas bus puiku. matykime gėrį ir nesvarbu apie ką kalbame, matykime kiekvieno gerasias savybes, o ne tai kas mums netinka. Juk nieko naujo neišrasime, jei mumyse nėra meilės, mes esame tušti.
emipetras: Nereikia nieko JOLANTĖLE atsisakyti , nereikia nieko aukoti , reikia būti tuo , kuo Dievas tavimi patikėjo ir įsibūtino tavyje . Tu esi Aukščiausiojo ateitis .
VaidasVDS: Jolanta, aš tau galiu pasakyti tik viena, tu manęs visiškai nesupranti, kada tu ką nors parašai, tai aš suprantu, kad tu visiškai nesupratai manęs. Tu padarai gana neblogas išvadas, o prasmė tampa labai suvelta. Mes nesusikalbame. Gal tau sunku surasti, tai įdedu, išskiriu raudonai vietas, ką labai dažnai netiesiogiai siūlo visokie taip vadinami "nauji draugai" Maištininkų reikalą išdėstė trys pagrindiniai punktai. 1. Visuotinio Tėvo Tikrovė. Liuciferis tvirtino, kad Visuotinis Tėvas realiai neegzistuoja, kad fizinė gravitacija ir erdvės energija nuo visatos yra neatskiriamos, ir kad Tėvas yra mitas, kurį sugalvojo Rojaus Sūnūs tam, kad Tėvo vardu visatas jie galėtų valdyti. Jis neigė tai, jog asmenybė yra Visuotinio Tėvo dovana. Jis net užsiminė, jog užbaigtieji yra išvien susimokę su Rojaus Sūnumis tam, kad įsiūlytų apgavystę visai kūrinijai, kadangi sugrįžę jie niekada nepateikdavo aiškios sampratos apie Tėvo realią asmenybę, kokia ji yra matoma Rojuje. Jis spekuliavo tuo, jog garbinimą vadino neišmanymu. Kaltinimas buvo radikalus, siaubingas, ir šventvagiškas. Būtent šitas niekingas užbaigtųjų užsipuolimas be jokios abejonės turėjo įtakos kylantiesiems piliečiams, tuo metu buvusiems Jeruseme, kad visiems maištininkų pasiūlymams jie tvirtai ir ryžtingai pasipriešintų. 2. Sūnaus Kūrėjo – Mykolo – visatos valdymas. Liuciferis reikalavo, jog vietinės sistemos turi būti autonomiškos. Jis protestavo prieš Mykolo, Sūnaus Kūrėjo, teisę prisiimti Nebadono aukščiausiąją valdžią hipotetinio Rojaus Tėvo vardu ir iš visų asmenybių reikalauti, kad pripažintų ištikimybę šitam nematomam Tėvui. Jis tvirtino, jog visas garbinimo planas yra gudri užmačia, skirta tam, kad būtų išaukštinti Rojaus Sūnūs. Mykolą jis sutiko pripažinti savo tėvu-Kūrėju, bet ne savo Dievu ir teisėtu valdovu. Kuo aršiausiai jis užsipuolė Dienų Senųjų – "svetimų valdovų" – teisę kištis į vietinių sistemų ir visatų reikalus. Šituos valdovus jis pasmerkė kaip tironus ir uzurpatorius. Jis ragino savo pasekėjus patikėti, jog nė vienas iš šitų valdovų negalėtų padaryti nieko, kad įsikištų į grynai vidinį valdymą, jeigu tiktai žmonės ir angelai turėtų drąsos atkakliai ginti savo teises ir drąsiai reikalauti savo teisių. Jis tvirtino, jog Dienų Senųjų vykdytojai negalėtų veikti vietinėse sistemose, jeigu tiktai savo teises į nepriklausomybę pareikštų ________________________________________ [604]▼ vietinės būtybės. Jis aiškino, jog nemirtingumas nuo sistemos asmenybių yra neatskiriamas, jog prisikėlimas yra natūralus ir automatinis, ir jog visos būtybės gyventų amžinai, jeigu ne Dienų Senųjų nuosprendžių įvykdytojų savavališki ir neteisingi veiksmai. 3. Visuotinio kylančiųjų mirtingųjų mokymo plano užsipuolimas. Liuciferis tvirtino, kad per daug laiko ir energijos yra išeikvojama tokiam planui, pagal kurį kylantieji mirtingieji taip išsamiai yra mokomi visatos administravimo principų, principų, kuriuos jis laikė neetiškais ir neprotingais. Jis pasisakė prieš amžius trunkančią programą rengiant erdvės mirtinguosius kažkokiam nežinomam likimui, ir užbaigtųjų korpuso buvimu Jeruseme rėmėsi kaip įrodymu, jog šitie mirtingieji buvo praleidę amžius ruošdamiesi kažkokiam grynai išgalvotam likimui. Su panieka jis pažymėjo, kad užbaigtųjų likimas niekuo nėra šlovingesnis, nes jie yra sugrąžinami į kuklias sferas, kurios yra tokios pačios kaip ir jų kilmės sferos. Jis užsiminė, kad juos suvedžiojo per didelė disciplina ir ištęstas mokymas, ir kad tikrovėje jie yra savo mirtingųjų bičiulių išdavikai, nes dabar jie bendradarbiauja šioje užmačioje, jog visą kūriniją pavergtų prasimanymai apie mitinį amžinąjį likimą kylantiesiems mirtingiesiems. Jis gynė savo nuomonę, jog kylantieji turėtų turėti individualaus atsiskyrimo laisvę. Jis metė iššūkį visam mirtingųjų kilimo planui ir pasmerkė visą mirtingųjų kilimo planą, kaip jį remia Dievo Rojaus Sūnūs ir pritaria Begalinė Dvasia. Ir būtent su tokia Laisvės Deklaracija Liuciferis pradėjo savo tamsos ir mirties orgiją.
Jolanta: Vaidai prieš skaitant citatą noriu pasakyti, kad nesu asmenybių gernėja ar priešė, vertinu kiekvieną citatą atskirai, jei ji yra išminties ir gėrio skleidėja sulauks mano pritarimo ir diskusijos, jei ji neša pyktį ar kokias kitas blogas emocijas geriausiau atveju jos nepastebėsiu arba pasakysiu ką priešiškai, bet tikiuosi kad man užteks išminties patylėti. Nesu teiėja, nesu tobula kad kitus teisčiau, tačiau galiu tikrai atskirti neigiamas skleidžiamas emocijas. Dvasingumo forume jos yra patys didžiausi nuodai. Ir džiaugiantis kad su kažkuo susidorojot, jūs susidorojot su pačiu Dvasingumu šiame forume.
Jolanta: O dabar skaitau citatą
Jolanta: Perskaičiau bet ir puikiai atsimenu šią vietą Vaidai, paaiškink kokias tu asociacijas čia matai. O tu nemanai, kad viskas čia daug paprasčiau ir nereikia nieko įžvelginėti. Man čia visaks aišku ir paprasta, bent taip atrodo. Apie kurį punktą norėtum padiskutuoti?
Jolanta: Perskaičiau bet ir puikiai atsimenu šią vietą Vaidai, paaiškink kokias tu asociacijas čia matai. O tu nemanai, kad viskas čia daug paprasčiau ir nereikia nieko įžvelginėti. Man čia visaks aišku ir paprasta, bent taip atrodo. Apie kurį punktą norėtum padiskutuoti?
CZV: Kai kurie zmones tiesiog nepajegus suvokti,kad,kol jie yra asmenis,tol ju suvokiama tiesa, bus asmenine. Ar tai bukumas?
Jolanta: Išmintis be meilės sausa ir negyva.
Jolanta: Kad ir kaip man pattiktų tiesų suvokimas, tačiau jei tas suvokimas neneša gėrio, jis yra bevertis.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû