Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
VaidasVDS: VSD visada slepiasi, neatsako į klausimus, apsimetinėja, tiesą verčia netiesa, vertybę - beverčiu pakaitalu... ---- Staiga tapai aušra, kokioje naktyje buvai pasislėpęs. Tapai nauju vynu, kokiame rūsyje brendai? Ką statai į savo vietas? Geri ėjimai, puiki strategija... Gal kas nors dar yra toks naivus ir nesupranta, kad valstybės saugumo organai tiesiog privalo sėti destrukciją tarp atsiradusių kažkokių nuoširdžių keistuolių, tuomet geriausia taktika yra ardyti tuos keistuolius iš vidaus. Tame forume tikrai tokių buvo, šiame forume kartais užsukdavo, bet šitas forumas toks gana ramus buvo, grėsmės nekėlė. Bet dabar situacija keičiasi. Turiu čia pripažinti ir savo kaltę, kai kur užmyniau tikriems valstybės griovėjams ant mazolių. Įsisiautėjęs pamokslininkas nieko gero nedavė, atsiųstas vėjas jau daug kokybiškesnis produktas (matyt kursuose buvo)... Jolanta, tu esi labai naivi, bet būk tokia, kokia esi(o gal nesi?)...
Vėjas: Kaip gražu kaip gražu Krūtinė atlapota XXl amžiaus herojus
Vėjas: Mieli forumo lankytojai Gyvename ne Romos Imperijos laikais Bet mūsiškis VSD mąsto anų amžių kategorijomis
Vėjas: 313 m. Konstantinas I-asis uždraudė persekioti krikščionis, jiems suteikė tokias pat teisias kaip ir senosioms religijoms, ir ne tik –faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija.
Algirdas (Kaunas): Aš jus išsiunčiu į pasaulį ne tam, kad mylėtumėte žmonių sielas, bet vietoje šito, kad mylėtumėte žmones. Jūs turite ne vien tiktai skelbti dieviškuosius džiaugsmus, bet taip pat ir rodyti šitas dieviškojo gyvenimo dvasines realybes savo kasdieniame patyrime, nes jūs jau turite amžinąjį gyvenimą, kaip Dievo dovaną, įtikėjimo dėka. Kada jūs esate įtikėję, kada galia iš dangaus, Tiesos Dvasia, bus nusileidusi pas jus, tada savo šviesos jūs neslėpsite čia už uždarytų durų; jūs padarysite taip, kad Dievo meilė ir gailestingumas būtų žinomi visai žmonijai.
Adleris: [191 Dokumentas. Apsireiškimai apaštalams ir kitiems lyderiams. (2043 psl.)] Gerb. Algirdai, reiktų vis tik nurodyti šaltinį, nes tas Die T... gali apkaltinti plagijavimu :D
viesulas: citavimo vergai-vargšai
VaidasVDS: Jolanta, taip ir nepastebėjai net pagrindinių Urantijos Knygos prasmių. 1. Jokių autoritetų-mokytojų. Knyga yra mokytojas. 2. Apreikšta tik Asmeninė religija, "Autoriteto religijos niekada negali susivienyti. ...Autoriteto religijos žmones gali tiktai suskaldyti ir sąmoningai sukurstyti vienus prieš kitus", UK-1732 3. Visų tikslas gali būti tik vienas - Dievo tėvystė ir žmonių brolystė "Eikite, tuomet, po visą pasaulį skelbdami šitą Dievo tėvystės ir žmonių brolystės evangeliją visoms nacijoms ir rasėms, ir visą laiką būkite išmintingi rinkdamiesi savo metodus, kaip pateikti tą gerąją naujieną žmonijos skirtingoms rasėms ir gentims. Veltui jūs gavote šitą karalystės evangeliją, ir jūs veltui suteikite šią gerąją naujieną visoms nacijoms. Nebijokite blogio pasipriešinimo, nes su jumis aš esu visada, net iki amžių pabaigos. Ir savąją ramybę aš palieku su jumis." UK-2042
Vėjas: Garbinimas – apmąstymas apie tai, kas yra dvasinis – turi kaitaliotis su tarnyste, turėti ryšį su materialia tikrove. Darbas turėtų kaitaliotis su poilsiu; religiją turėtų subalansuoti humoras. Gilią filosofiją turėtų palengvinti ritminė poezija. Garbinimas yra numatytas tam, kad būtų tikimasi geresnio gyvenimo ateityje, o tada tam, kad šitos naujos dvasinės reikšmės būtų atspindimos atgal į šį gyvenimą, kuris yra dabar Garbinimas yra tas metodas, kurio dėka yra žvelgiama į tą Vieną, kad būtų gautas įkvėpimas tarnauti daugeliui. Garbinimas yra toks veiksmas, kada dalis susitapatina su Visuma; ribinis su Begaliniuoju; sūnus su Tėvu; laikas tokiame veiksme, kada žingsnis yra žengiamas į amžinybę. Garbinimas yra toks veiksmas, kai sūnus asmeniškai bendrauja su dieviškuoju Tėvu, kai žmogiškoji siela-dvasia įgauna gaivinantį, kūrybinį, brolišką, ir romantišką požiūrį. Nors apaštalai iš jo mokymų stovykloje suvokė tiktai nedidelę dalį, bet kiti pasauliai suvokė, o žemėje suvoks kitos kartos. 143 dokumentas 7 dalis
Vėjas: Argi jūs esate išsigandę, silpno charakterio, ir ieškote lengvų kelių? Argi jūs bijote savąją ateitį patikėti į tiesos Dievo rankas, kurio sūnūs esate? Argi jūs nepasitikite Tėvu, kurio vaikai esate? Argi jūs sugrįšite į tradicinės oficialiosios religijos tikrumo ir intelektualaus sustabarėjimo lengvą kelią, ar pasiruošite eiti su manimi į priekį į tą NEAIŠKIĄ ir NERAMIĄ ateitį, kai yra SKELBIAMOS dvasinės religijos naujosios tiesos, dangaus karalystė žmonių širdyse?” [1730_2_8]
Vėjas: NUOŠIRDUMAS -tai natūralumas. Buvimas tokiu, kokiu iš tikrųjų esi; neperdėtu, nesusivaržiusiu, nebaugščiu. Natūralumas (nuoširdumas) –tai laisvė; pirmiausia vidinė, ir išorinė. Natūralų žmogų lengva suprasti, perprasti, prognozuoti. Jo savybės ir galimybės labiau matomos. Žodis nuoširdumas labiau literatūrinis, atitrauktas nuo esmės, abstraktus. Jis naudojamas kaip trumpinys; -pasakiai kad “nuoširdus“ ir žinokitės kas už to slepiasi. Reiškia, šis žodis užskleidžiantis esmę, neinformatyvus, juo galima mulkinti, apgaudinėti, painioti pašnekovą. Išvada būtų; visuomet mintyse jį pakeisti žodžiu “natūralus“. Tuomet daug kas stos į savo vietas, bus konkrečiau, suprantamiau. Tie kas perdažnai kaišioja žodį –nuoširdumas-; pagrystai kelia įtarimą –turintį savo kėslų, kurio apgaulės reikia saugotis.
VaidasVDS: Vėjau, nepudrink smegenų. "Nuoširdumas – tai gebėjimas sakyti tiesą. Nuoširdus žmogus gyvena ir veikia taip, kaip liepia jo būdas. Jis nei giriasi, nei dedasi vertesnis, negu iš tikrųjų yra, nei sąmoningai menkina save..." Mintis ne mano ir ne iš Urantijos Knygos, bet jai pilnai pritariu. Nuoširdus žmogus visada sugebės apriboti savo vidinę ar tuo labiau išorinę laisvę tam, kad neįskaudintų kito žmogaus. Siūlymas nuoširdumą keisti į natūralumą yra visiškas absurdas. Natūralus žmogus gali būti piktas, klastingas, apsimetinėjantis. Nebūk įtarus, nes Įtarumas yra primityviesiems žmonėms būdinga reakcija; ankstyvaisiais amžiais kova dėl išgyvenimo natūraliai pasitikėjimo neugdo. Pasitikėjimas yra žmogaus įgytas naujas bruožas, kurį suteikė šitų Adominio režimo planetinių serafimų tarnavimas. Būtent tokia yra jų užduotis pasitikėjimą įdiegti į besivystančių žmonių protą. Nežinojimas gimdo įtarumą, o įtarumas yra nesuderinamas su esminiu atjautos ir meilės požiūriu. "Ei tu, kas tu? Paskirti terminai, viskas nuspręsta, Einam rytoj. Knyga parašyta, išpilstytas vynas, Pasaulis reikalauja autoriaus. Sena suvalgyta, žalsva, alkana, Pergalių naujų. Rankos dreba ne nuo baimės, o nuo šalčio Žodžių plikų. Pasaulio snukiai, piramidžių šauksmas Nakties tylumoj. Senų betoninių plytų griuvėsiuose Vėjas kitoks. Gatvių apkasai, bet iki pasaulio krašto Trys žingsniai. Tavo pirštai jau palytėjo Šią aušrą. Ei tu, kas tu? Save įvardink. Koks slaptažodis šioje planetoje? Trys šimtai tūkstančių kartų pas mus kraujyje, Bet išskyrus MEILĘ daugiau nieko nėra. Tie patys genai laimės ir skausmo Tavo gerklėj. Mus įtikinėja, kad laisvė su nelaisve Tik skirtinga apimtis. Naujoji gentis trokšta gėrio, Bet ką tu mums pagimdei? Ir iššliaužia į Saulę naujas fiureris – Pranašas su ožio galva. Ei tu, kas tu? Save įvardink. Koks slaptažodis šioje planetoje? Trys šimtai tūkstančių kartų pas mus kraujyje, Bet išskyrus MEILĘ daugiau nieko nėra. Bet pas baimę trumpi terminai, Vienas stoviu vėjuose. Išlekia eilės armada, Ar gavai žinią mano? Virš mūsų Grįžulo Ratų tatuiruotė Ar girdi laiko baisų ryšį? Mūsų istorija – ne piguma, Mūsų istorija prasidėjo. Mūsų istorija – ne piguma, Mūsų istorija..." Jurijus Ševčiukas
Vėjas: ŽVELKIME Į ATEITIES HORIZONTUS Jūs girdėjote tris dalykus. Bendruomeninis susirinkimas, kad pabūti kartu, ką nors veikti; valgyti, kalbėtis, prisiminti Jėzaus gyvenimą žemėje, gerėtis gamta; jos spalvom ir kvapais. Esant utopinėm sąlygom, pradėjo iliuzinį egzistavimą DVASINĖ AKADEMIJA. Konklavos funkcija -suformuluoti gaires.
Jolanta: Algirdai, pritariu, kad ne šaltinio nurodymas yra svarbu, o žodžis, kuris pasiekia sielą. vat ko nemėgstu tai taisyklių dėl taisyklių, šioje vietoje maištauju visada ir tegu kaltina kas jkuo nori, vat.
Jolanta: Vaidai, nesudogmatinkim Urantijos knygos. Kaip Emilis pasakė, ji juk yra tik karkasas, kuris nurodo kas yra kas, o va jau mėsa tą karkasą turime apsauginti patys, kiekvienas su savo suvokimu. Ir nėra turi būti, yra žmogaus siekis ir jo valia. Anksčiau galvojau, kad žmogus norintis pasiekti tikrą gyvąjį tikėjimą privalo pirma išsivalyti iš pykčio, pavydo, godumo apnašų, tik tada galima pajusti tą tikrą tikėjimą. Dabar manau kad klydau. Galimas ir kitas procesas, kai žmogaus samonėje yra noras tikėti, ir po truputį jam darosi tai nesvarbu, leiko eigoje, ne iš karto bet jo samonė pradeda savaime atmetinėti tuos blogus bruožus. Ir kas žino kas geriau. Pirmu atveju mes aukojamės, nes bus tikrai vidinis diskomfortas, antru atveju tai gaunasi savaime, gal lėčiau bet tikriau manau. Tik reikia tikėti ir tiek.
Jolanta: 6iandien skaičiau apie manldą, apie 1000 puskapį, fantastiškas skyriu, taip kad suvokiau jog net savanaudiška malda yra naudinga, nes orentuoja žmogaus samonę. Tačiau buvo paminima ir tarnystė žmonėms, kad jei žmogus jau aukštesnės maldos pakopoje, jis negali užsidaryti ir tik melstis, jis turi padėti žmonėms, na nepatinka man tas žodis padėti, net neatrandu kito kuris reikštų ne kažkokią dvasinę pagalbą atskirai ar materialią, bet apskritai gyvenimu būti orentuotam ne į savo dvasinį statusą at išlikimą, o į žmones.
Jolanta: O man ir vienas ir kitas nuoširdumo apibūdinimas atrodo teisingi. Ir laisvė yra nuoširdume, bet ir apribojimas savęs yra nuoširdume, tik manau kad tas apribojimas yra laisvas pasirinkimas, todėl neapriboja laisvę.
VaidasVDS: Jolanta esi neatidi. Kai supyksti, tai tikriausiai net žodžių nepastebi. Aš gi tau rašiau būtent apie negalimumą sudogmatinti Urantijos Knygą... Jeigu ką nors iš priešingų prasmių pasirenki, tai sugebėk sukritikuoti tą, kurią atmeti, bent tai, ką aš savo žodžiais parašiau. Aš esu atviras kritikai ir už ją tikrai nepykstu.
Jolanta: vaidai viena ką rašai, o kita kaip pateiski tam tikras tiesas kaip vieninteles be alternatynų. O tai nereiškia sudogmatinimas?
Jolanta: kad ir vienintelis mokytojas Urantijos knyga? tai nėra dogmatinio požiūrio apraiška?
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû