Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (продолжение)

Форум » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (продолжение) » Ответить

Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (продолжение)

Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant

Ответов - 301, стр: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 All

Jolanta: Adleri, tirai yra šaknis iš kurios išauga tam tikras žmogaus suvokimas. gal nepatikėsi, bet tai reaku, tik tai apsprendžia daugiau žmogaus tikslus, nei charakterį. beje mokslinis straipsnis jau išspauzdintas :) tik tenai yra neparaleliniai pasauliai, o vidinė žmogaus motyvacija akcentuojama. Neįsivaizduoji kiek daug informacijos apie žmogų galima rasti religiniuose šaltiniuose, beje Maslow poreikių piramidė esu tikra taip pačiais religiniais šaltiniais rėmėsi :) manau kad ne tik jis.

Adleris: Jolantos žmonių skirstymas pagal à la „paralelinius pasaulius“ ir dar su pretenzijomis į mokslinį straipsnį – nonsensas. Nėra asmenybių, turinčių tik vieno „pasaulio“ bruožų. Dėl išlikimo, tai manau visi turi galimybę, jei neneigs Dievo buvimo. Išlikimo klausimą sprendžia kiekviena asmenybė savo gyvenamajame pasaulyje. Mes mirtingieji čia – Žemės (Urantijos) planetoje.

VaidasVDS: Štai pamokslininkas gyvena jau aštuntajame pasaulyje, vienas apaštalas jau gyvena iš viso prie Rojaus krantų ir ruošiasi visatas valdyti, o aš sakau – gal iš pradžių pabandome patekti kad ir į pirmąjį pasaulį.Nes kaip sakoma liaudyje: „Aukštai šoksi – žemai krisi“, o liaudies išmintis taip pat yra išmintis... Gal aš ir blogas patarėjas, nes siūlau tik pirmąjį pasaulį, bet vėlgi liaudyje sakoma: „Atsarga gėdos nedaro“... Ir jeigu kas klaustų patarimo, kurį apaštalą pasirinkti, ar tą kuris klysta, bet yra nuoširdus, ar tą, kuris yra labai intelektualus, bet jis savo pamoksluose pyktį reiškia, tai jau tuomet geriau rinktis tą, kuris nuoširdus. Aišku kur kas geriau yra turėti savo protą, dvasingumą, asmeninę religiją, būti nuoširdžiu Dievo ieškotoju ir ieškoti žmonių, kurių tikslai ir metodai panašūs. Pabaigti galiu žodžiais iš Jėzaus maldos: "išvaduok mus iš blogio, ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats", bei žodžiais iš Jėzaus gyvenimo: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.”

VaidasVDS: Pateiksiu tuos mūsų su Jolanta aptartus pasaulius (šiek tiek pakoregavus): Pirmasis pasaulis yra instinktų pasaulis, būtent jie yra žmogaus varomoji jėga. Visi žmogiškojo elgesio motyvai siejasi su instinktų patenkinimu… Antrasis pasaulis yra materialių vertybių pasaulis. Jo varomoji jėga, tai siekis įgyti kuo didesnį kiekį materialinių gėrybių. Trečiasis pasaulis yra prestižo ir karjeros pasaulis. Šių žmonių gyvenimo siekis būti kuo aukštesnėje padėtyje lyginant su kitais žmonėmis. O varomoji jėga garbė, pripažinimas, bei demonstratyvus altruizmas. Ketvirtasis pasaulis jaukumo ir emocijų pasaulis. Šio pasaulio žmonių tikslas kurti jaukią ir saugią aplinką, pagrindinė elgesio motyvacija yra, aplinkinių meilė bei pripažinimas. Ir penktasis pasaulis - savirealizacijos pasaulis, šių žmonių veiksmų motyvas yra vidinis noras pilnai išnaudoti savo gebėjimus visų labui, tai yra nesureikšmintas altruizmas. Vėliau Jolanta pareiškė: “bet esu įsitikinusi savo vidumi, bet negaliu dar pagrįsti faktais, kad visų pasaulių atstovai turi galimybę išlikti“. Dabar išskaidykime tuos pasaulius ir patikrinkime juos pagal Urantijos Knygą (bandysiu tik citatų reikšmingus sakinius pateikti, tad citatos gali būti nepilnos) Pirmasis pasaulis yra instinktų pasaulis, būtent jie yra žmogaus varomoji jėga. Visi žmogiškojo elgesio motyvai siejasi su instinktų patenkinimu… Urantijos Knyga: 1. Intuicijos dvasia – greitas suvokimas, primityvūs fiziniai ir besąlyginių refleksų instinktai, visų protą turinčių tvarinių reguliuojantys ir kitokie savisaugos sugebėjimai; vienintelė iš pagalbinių proto dvasių, kuri taip plačiai veikia tarp gyvulinės gyvybės žemesniųjų kategorijų ir kuri vienintelė taip smarkiai funkciškai kontaktuoja su mechaninio proto nemokomais lygiais. ... Pagalbinės proto dvasios patirtiškai auga, bet jos niekada netampa asmenėmis. … Iš pradžių pirminių gyvūnų gyvybės instinktyviame ir refleksiniame elgesyje galėjo veikti tiktai intuicijos dvasia. Atsirandant aukštesniesiems tipams, supratimo dvasia tokius tvarinius galėjo apdovanoti spontaniška idėjų susiejimo dovana. Vėliau mes pastebėjome drąsos dvasios veikimą; besivystantys gyvūnai iš tikrųjų išvystė primityvią apsauginės savimonės formą. Vėliau, atsiradus žinduolių grupėms, mes pastebėjome, jog žinių dvasia pasireiškia didesniu laipsniu. Ir aukštesniųjų žinduolių evoliucija suteikė veikimą patarimo dvasiai, o tai sukėlė bandos instinkto augimą ir primityvaus visuomeninio vystymosi pradžią. … Vis didesniu laipsniu, pradedant aušros žinduoliais, toliau einant per viduriniuosius žinduolius, ir primatus, mes pastebėjome augančią pirmųjų penkių pagalbinių proto dvasių tarnystę. Bet likusios dvi, aukščiausieji proto tarnai, niekada iki tol tikrai negalėjo veikti Urantijos tipo evoliuciniame prote. Įsivaizduokite mūsų džiaugsmą vieną dieną – dvyniams buvo apie dešimt metų – kada garbinimo dvasia užmezgė pirmąjį ryšį su dvynių moteriškuoju protu, o greitai po šito ir su vyriškuoju. Mes žinojome, jog kažkas labai giminingo žmogiškajam protui artėjo prie kulminacijos; ir kada, maždaug po metų, jie galutinai apsisprendė, dėl apmąstytos minties ir tikslingo sprendimo, pabėgti iš namų ir nukeliauti į šiaurę, tuomet tikrai išminties dvasia pradėjo veikti Urantijoje ir šituose dviejuose dabar pripažintuose žmogiškuosiuose protuose. … Fizinis darbas, kūrybinės pastangos, žmogų atskiria nuo žvėries, kurio pastangos daugiausia yra instinktyvios. … Iš amžiaus į amžių papročiai keičiasi, bet instinktai nesikeičia niekada. … Žmogaus idealizmui yra pražūtinga, kada žmogus yra mokomas, kad visi jo altruistiniai impulsai yra tiesiog jo natūralių bandos instinktų išvystymas. Bet jį sukilnina ir jam suteikia galingos energijos tai, kada jis sužino, jog šitie aukštesnieji jo sielos potraukiai išsiveržia iš tų dvasinių jėgų, kurios gyvena jo mirtingame prote. … Gyvūnai puikiai reaguoja į gyvenimo akstinus, bet tiktai žmogus gali pasiekti gyvenimo meną, nors didžioji žmonijos dalis patiria tiktai gyvulinį akstiną gyventi. Gyvūnams yra žinomas tiktai šitas aklas ir instinktyvus akstinas; žmogus šitą natūralios funkcijos akstiną sugeba pranokti. … Antrasis pasaulis yra materialių vertybių pasaulis. Jo varomoji jėga, tai siekis įgyti kuo didesnį kiekį materialinių gėrybių. Urantijos Knyga: Turtai tiesiogiai neturi nieko bendro su patekimu į dangaus karalystę, bet meilė turtui turi. Dvasinė ištikimybė karalystei yra nesuderinama su vergavimu materialistiniam mamonui. Savo aukščiausio laipsnio ištikimybe dvasiniam idealui žmogus neturi dalintis su atsidavimu materialistiniams dalykams. ... “Ir vėl aš tvirtai pareiškiu, jog nė vienas žmogus negali tarnauti dviems šeimininkams; arba jis neapkęs vieno ir mylės kitą, arba kitu atveju, jis laikysis vieno, niekindamas kitą. Jūs negalite tarnauti Dievui ir mamonui." Trečiasis pasaulis yra prestižo ir karjeros pasaulis. Šių žmonių gyvenimo siekis būti kuo aukštesnėje padėtyje lyginant su kitais žmonėmis. O varomoji jėga garbė, pripažinimas, bei demonstratyvus altruizmas. Sekuliarizmas niekada negali atnešti žmonijai ramybės. Žmogiškojoje visuomenėje Dievo vietos užimti negali niekas. … Dėl pasaulietinio maišto Vakarų civilizacija šiandien naudojasi daugybe laisvių ir patiria daugybę pasitenkinimų. Sekuliarizmo didžioji klaida buvo tokia: Sukilę prieš tai, kad religinė valdžia beveik visiškai kontroliavo gyvenimą, ir išsivadavę iš tokios ekleziastinės tironijos, pasauliečiai žengė toliau, kad sukeltų maištą ir prieš patį Dievą, kartais paslapčiomis ir kartais atvirai. Pasaulietiškam maištui jūs turite būti dėkingi už Amerikos industrializmo stebinantį kūrybingumą ir už Vakarų civilizacijos precedento neturinčią materialią pažangą. Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją … Be Dievo, be religijos, mokslinis sekuliarizmas niekada negali koordinuoti savo jėgų, suderinti savo skirtingų ir besivaržančių interesų, rasių, ir nacionalizmų. Šita pasaulietinė žmogiškoji visuomenė, nežiūrint savo nematytų materialistinių pasiekimų, iš lėto byra. … Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. ... Ketvirtasis pasaulis jaukumo ir emocijų pasaulis. Šio pasaulio žmonių tikslas kurti jaukią ir saugią aplinką, pagrindinė elgesio motyvacija yra, aplinkinių meilė bei pripažinimas. Urantijos Knyga (kaip galima neišlikti): NETIKINČIAM materialistui, žmogus yra tiesiog evoliucinis atsitiktinumas. Jo viltys dėl išlikimo yra grindžiamos mirtingojo vaizduotės vaisiais; jo baimės, meilės, troškimai, ir įsitikinimai yra ne kas kita, kaip vien tiktai reakcija kai kurių atsitiktinai vienas šalia kito išsidėstančių materijos atomų, kurie neturi gyvybės. Joks energijos pasireiškimas, joks pasitikėjimo kitu demonstravimas jo negali nunešti toliau negu iki kapo. Žmonijos geriausiųjų atstovų pasiaukojantis darbas ir įkvepiantys talentai yra pasmerkti tam, kad juos sunaikintų mirtis, amžinosios užmaršties ir sielos sunaikinimo toji ilga ir vieniša naktis. Bevardė neviltis yra vienintelis žmogaus atpildas už gyvenimą ir sunkų darbą po mirtingosios egzistencijos laikinąja saule. Kiekvieną gyvenimo dieną lėtai ir patikimai savo kilpą užveržia negailestinga dalia, dėl kurios priešiška ir nepermaldaujama materiali visata priėmė sprendimą, kad ji tikrai bus didžiausias įžeidimas viskam, ką žmogiškasis troškimas turi gražaus, kilnaus, išaukštinto, ir gero. Urantijos Knyga (kaip išlikti): Dieviškumas tvariniams yra suprantamas kaip tiesa, grožis, ir gėris; asmenybėje abipusiškai yra suderintas kaip meilė, gailestingumas, ir tarnystė; … Žmogiškosios valios meilės kupinas atsidavimas vykdyti Tėvo valią yra žmogaus pati nuostabiausia dovana Dievui; … Būtent viduje gyvenantis Derintojas Dievo meilę individualizuoja kiekvienai žmogiškajai sielai. … Nepaisant dieviškojo charakterio begalinės vienybės, meilė yra visų Dievo asmeninių reikalų su savo tvariniais dominuojantis bruožas. … meilė suteikia meilę ir trokšta meilės, siekia supratingos bičiulystės, tokios, kokia egzistuoja tarp vieno iš tėvų ir vaiko. … Penktasis pasaulis - savirealizacijos pasaulis, šių žmonių veiksmų motyvas yra vidinis noras pilnai išnaudoti savo gebėjimus visų labui, tai yra nesureikšmintas altruizmas. Urantijos Knyga: Tam, kad būtų sukurta nesavanaudiška ir altruistinė visuomeninė tvarka, reikalingas proto švietimas, moralė, ir religijos akstinas, Dievo pažinimas. ... Tikroji laisvė yra savikontrolės vaisius; netikroji laisvė yra savojo aš įtvirtinimo nuostata. Savikontrolė veda link altruistinės tarnystės; gėrėjimasis savuoju aš linksta į kitų išnaudojimą tam, kad būtų savanaudiškai išaukštintas toks klystantis individas, kuris teisų pasiekimą nori paaukoti vardan to, jog turėtų neteisingą valdžią kitų savo bičiulių tvarinių atžvilgiu. ... Religinė įžvalga, dvasinė motyvacija, tiesiogiai veda į religinius veiksmus, į visuomeninės tarnystės ir altruistinio geranoriškumo nesavanaudiškus veiksmus. ... Žinios veda į žmonių suskirstymą, į visuomeninių sluoksnių ir kastų sukūrimą. Religija veda į tarnystę žmonėms, šitaip sukurdama etiką ir altruizmą. Išmintis veda tiek į idėjų, tiek į bičiulių aukštesnę ir geresnę brolystę. Apreiškimas išlaisvina žmones ir padeda jiems pradėti amžiną jaudinantį patyrimą. ... Grynai gyvūniškas protas gali gyventi bandoje dėl savisaugos, bet tiktai toks intelektas, kuriame gyvena dvasia, yra nesavanaudiškai altruistinis ir besąlygiškai mylintis. Asmeniškai pamokslininkui, atkreipk dėmesį į paskutinius du žodžius ir gal pakeisk jau niką.

Adleris: VaidaiVDS, koks tau skirtumas, kas kur gyvena? Kam tas sarkazmas? Ir kam rinktis kokį apaštalą?.. Turi galvą ant pečių, va, ja ir naudokis. Aš skaitau visus tavo opusus, tik galvoju, kai dedi citatas, nurodyk psl. ir pastraipą, taip greičiau galima susirasti kontekstą. Patarimas Jolantai: nedovanotina tiek daug rašybos klaidų. Kai parašai, nuspausk PRAVKA apačioje ir perskaičiusi, išsitaisyk. Tiems, kurie čia užeina retkarčiais, susidaro įspūdis, kad Urantijos Knygą skaito visiškai neraštingi.

Vikaras: Adleris rašo: Patarimas Jolantai: nedovanotina tiek daug rašybos klaidų. Kai parašai, nuspausk PRAVKA apačioje ir perskaičiusi, išsitaisyk. Tiems, kurie čia užeina retkarčiais, susidaro įspūdis, kad Urantijos Knygą skaito visiškai neraštingi. ..nu aš ir esu biškį neraštigs...:)) jau per velu mokintis man...atleiskit :))))

VaidasVDS: Adleri, šiaip citatas gana lengva surasti pagal sakinyje naudotus kelis žodžius, o šiuo atveju pateikiau labai daug citatų iš įvairių Knygos vietų, išrinkdamas esmę sudarančius sakinius. Apaštalą gali rinktis tik silpnesni arba tinginiai, ypač tingintys ką nors skaityti ar aiškintis patys, o aš siūlau rinktis Urantijos Knygoje apreikštą Asmeninę religiją. Čia Jėzaus žodžiai Bet aš atėjau pas jus, kad skelbčiau didingesnę tiesą, tokią tiesą, kurią daugelis iš vėlesniųjų pranašų taip pat suvokė, jog Dievas myli jus – kiekvieną iš jūsų – kaip individus. Per visas šitas kartas jūs iš tiesų turėjote nacionalinę ar rasinę religiją; dabar aš atėjau tam, kad suteikčiau jums asmeninę religiją. UK-1694 O šiek tiek daugiau apie asmeninę religiją galima paskaityti skyrelyje 7. ASMENINĖ RELIGIJOS FILOSOFIJA UK-1113, 1114

balsas: Tą medį reikia skiepyti, ir jis duos dešimteriopus vaisius (pradžioje), vėliau šimteriopus, dar tūkstanteriopus, ir šimtatūkstanteriopus...

VaidasVDS: O man visai patinka Knygos skaitytojo statusas, ypač kai atsikratai savojo aš sureikšminimo niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. Kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui. Savojo aš sureikšminimas, ne darbo sureikšminimas, išsekina nesubrendusius tvarinius; sekina būtent savasis aš, o ne pastangos jį pasiekti. Jūs galite atlikti svarbų darbą, jeigu nesureikšminate savojo aš; jūs galite atlikti keletą dalykų lygiai taip lengvai, kaip ir vieną, jeigu save paliekate nuošalyje. ir žinai, kad anksčiau ar vėliau žmonių brolystė įsitvirtins Ekonominė tarpusavio priklausomybė ir visuomeninis draugiškumas galiausiai atves į brolystę. Žmogus natūraliai yra svajotojas, bet mokslas jį išblaivina, taip, kad religija gali jį greitai suaktyvinti patiriant nepalyginamai mažesnį pavojų sulaukti fanatiškų reakcijų. Galima garbinti žmogų, kuris garbina save, galima garbinti patį save, bet tai nėra kelias į Dievą, kelias į Dievą yra Dievo ieškojimas ir garbinimas. Kelias į Dievą yra tik tuomet, kai veikia garbinimo ir išminties dvasia. Net žmogiškasis protas, asmeninis protas, neturi išlikimo savybių be susitapatinimo su dvasia. Protas yra dieviškumo dovana, bet jis nėra nemirtingas, kada veikia be dvasinės įžvalgos, ir kada neturi sugebėjimo garbinti ir trokšti išlikimo. Taigi vien protas tikrai neužtikrina išlikimo. Neapgauk savęs, pamokslininke, šitas patarimas yra nuoširdus.

Algirdas (Kaunas): “Aukščiausioji Dvasia tikrai paliudys kartu su jūsų dvasiomis, kad jūs iš tiesų esate Dievo vaikai. Ir jeigu jūs esate Dievo sūnūs, tuomet jūs iš tiesų esate gimę iš Dievo dvasios; ir kas tik taip gimė iš dvasios, tas turi savyje galią nugalėti visas dvejones, ir tai yra toji pergalė, kuri nugali bet kokį neužtikrintumą, net jūsų tikėjimą. [1601] Samprotavimas yra toks veiksmas, kada yra suvokiamos sąmonės išvados, susijusios su patyrimu energijos ir materijos fiziniame pasaulyje ir su šituo pasauliu. Įtikėjimas yra toks veiksmas, kada yra suvokiamas dvasinės sąmonės patvirtinimas – kažkas, kam negali būti suteiktas kito mirtingojo įrodymas. Logika yra įtikėjimo ir samprotavimo vienybės tiesos ieškojimo sintetinis vystymasis ir remiasi mirtingųjų būtybių esminiais proto sugebėjimais, daiktų, prasmių, ir vertybių įgimtu suvokimu. [1139] Net ir pasaulietinis švietimas galėtų padėti šitam didingam dvasiniam renesansui, jeigu tiktai jis tikrai daugiau dėmesio kreiptų į jaunimo mokymą, kaip įsitraukti į gyvenimo planavimą ir charakterio ugdymą. Bet kokio švietimo tikslas turėtų būti gyvenimo aukščiausiojo tikslo, didingos ir gerai subalansuotos asmenybės vystymo, puoselėjimas ir skatinimas. Egzistuoja didžiulis poreikis tam, kad būtų mokoma moralinės drausmės, o ne tokio didžiulio savęs patenkinimo. Remdamasi tokiais pagrindais religija savo dvasiniu paskatinimu gali įnešti indėlį į mirtingojo gyvenimo išplėtimą ir praturtinimą, net ir į amžinojo gyvenimo saugumą ir sustiprinimą. [2086] “Visada Mokytojas sielos įtikėjimą tikrai suderindavo su užgrūdinto patyrimo išmintimi-įvertinimais.“

balsas: Linija užbraukta; visa kas buvo –praeitis.

VaidasVDS: Iš tiesų linijas, ypač blogas, reikia užbraukti. Ta proga noriu priminti Jėzaus parabolę apie darbą vynuogyne (ją rasti galima UK- 1804), kurios prasmė yra nesvarbu, kada žmogus suranda (supranta jo buvimą) Dievą ir pradeda vykdyti Jo valią, svarbiausia, kad jis Jį suranda ir pradeda vykdyti Jo valią. Taip pat priminsiu vieną puikios komentatorės (Gailestingoji sesuo) papasakotą istoriją, kuomet ji budėjo prie ligonio, kuomet pasakojo jam apie Urantijos Knygą ir jos tiesas, ir kaip jis išdrįso kreiptis į Dievą bei su ramybe paliko šį pasaulį... Šiame pasaulyje egzistuoja šioks toks paradoksas, nes protas jame turi šiek tiek dominuoti dvasios atžvilgiu, nors dvasiniame pasaulyje yra atvirkščiai, tačiau tuomet reikia pasinaudoti šia išmintimi Specifinių gabumų demonstravimas neliudija, jog yra dvasiniai sugebėjimai. Protingumas nėra tikrojo charakterio pakaitalas.

Jolanta: Vaidai apie pasaulius dar truputį. Plačiau. Pirmojo pasaulio žmonės yra valdomi instinktų, kaip ir pirmykštis žmogus, tačiau tai dar nereiškia kad jų samonėje negali atsirasti garbinimo dvasios, gal ji reikšis primitymia forma, daugiau kaip baimės apraiška, bet vis tiek, tai pirmasis siekis pažinti kūrėją. Instinktų pasaulio žmonės labiau nei kiti yra įtakojami atsitiktinumų, jie mažiausiai valdo savo gyvenimą, nes jų proto dvasia silpna, o instinktai dažnai duoda neigiamų rezultatų, jie yra "gyvulinio proto" tiesioginis stiprus pasireiškimas. Tokiam žmogui sunku suvokti tėvo buvimą savyje ir Dvasinę karjerą, tačiau melstis manau, jam svarbu, nes tik tai suteikia vilties kad gal būt viskas susitvarkys, nes savimi jis visiškai nepasitiki. Taip kad šio pasaulio žmonės gali išlikti tik savo DIEVO BAIMĖS dėka, atliekant ritualus kurių nesuvokia. Man šio pasaulio žmonės labai panašūs i Islamo tikėjimo atstovus. Nors ir tenai yra kur augti. Antrojo paaulio žmonės, materialių vertybių įtakoje esantys žmonės, taip, jų tikslas kaupti materialias vertybes, tačiau jų vidinis aš jau skverbiasi į paviršių, tokie žmonės paprastai mano kad materialiomis aukomis galima nusipirkti ir vietą Danguje, kas paprastai skatina aukoti, jie taip pat išaiko Dievo baimę,nes nesuvokia jo, bet žino kad negali daug ko įtakoti. Man šio pasaulio žmonės labai primena Judaizmo atstovus. Trečio pasaulio žmonės, prestižo ir karjeros žmonės, kuriems svarbu karjera, garbė ir t.t. Jums jie nėra panašūs į Krikščionybės attovus. Bat dr vis daugiau įtakoja Dievo baimė ir nesuvokimas Dievo viduje, tačiau jau prdeda skverbtis pirmieji meilės idėjos daigeliai. Ketvirtasis pasaulis meilės, čia jau žmogus pradeda žvelgti į savo vidų, pradeda suvokti meilės jėgą, pradeda suvokti, kad meilė yra pagrindinė jėga. šie atstovai man labai primena į Budizmo filofijos atstovus, jų vienintelis minusas, kad viską jie pateikia kaip žmogaus vidinį augimą neigdamii Vienintelio Dievo idėją. Net ir Urantijos knygoje rašome, kad Budizmas buvo tikrojo tikėjimo tiesiojoje ir prieš pat galą užplaukė ant seklumos (kažkas panašaus) Ir šeštasis pasaulis, savirealizacijos žmonės, kurie suvokia Dievą savyje, suvokia ir protu ir širdimi Vienintelį Dievą, nėra valdomi baimių nes žino ką ir kodėl daro, bet ne tik žino bet ir gyvena tuo žinojimu ie meilė, kuri yra tikėjimo pagrindas, tačiau kitaip nei Budizmo atstovai meilė tampa gyva patirtimi suvokiant begalinę Dievo meilę. ČIA TIK MANO IŠVEDŽIOJIMAI, bet esu tikra, kad išlikimui pirminiam etapui užtenka ir to pirminio baimingo noro pažinti Tėvą, kad ir iš baimės, kad ir dėl to kad pasaulis žiaurus ir reikia atsvaros. Ir jei žmogui neduotas gilesnis suvokimas, jis nebus baudžiamas už ne savo klaidas. Ir esiu tikra, kad pati filosofija visų religijų yra reikalinga, klausimas ką iš jų padaro pasekėjai.

Jolanta: O dabar visai į kitą temą. Urantijos knyga nėra taisyklė, ji yra gyenomo knyga kiekvienam, bet taip kaip kiekvieno gyvenimas kitoks, tai ir knyga tampa truputį kitokia. Ir tai manau normalu. Jei žmogus paraidžiui vykdo tik kažkieno kito taisykles, nesuvokdamas vidumi, jis jau klysta, jei žmogus klysta dėl nenuovokumo, bet yra nuoširdus jis pristabdo savo augimą, bet turi galimybę išsikapstyti ir pamatyti viską kitaip. Ir manau kad neturėtų būti labai daug dėmesio kreipiama kiek teisingai suvokiama Urantijos knyga, yra manau svarbesnis dalykas, kiek ši knyga įsiskverbia į žmogaus kasdieninio gyvenimo suvokimą. Kiek ji padaro žmogų laisvesnį nuo baimių kasdienybėje.

VaidasVDS: Jolanta, Dėl pasaulių. Kol žmonės gyvena tik savo tuose pasauliuose (iki 4 pasaulio), jie negali išlikti. Bet tai nereiškia, kad jie neturi jokių galimybių pasikeisti. Bet, tik perėję į 4 ar 5 pasaulį, jie gali išlikti. Čia kalbu apie šiuolaikinius laikus (nereikia maišyti su senove). Ta proga Jėzaus žodžiai Dievo akyse yra tiktai dvi grupės mirtingųjų: tie, kurie trokšta vykdyti jo valią, ir tie, kurie šito daryti nenori. Kada į apgyvendintą pasaulį žiūri visata, tada lygiai taip pat ji mato dvi didžiules klases: tuos, kurie Dievą pažįsta, ir tuos, kurie jo nepažįsta. Tie, kurie Dievo pažinti negali, yra priskiriami prie kurios nors konkrečios sferos gyvūnų. Žmoniją atitinkamai galima suskirstyti į daugelį klasių pagal įvairias savybes, taip, kaip į jas galima būtų žvelgti fiziniu, protiniu, visuomeniniu, profesiniu, ar moraliniu požiūriu, bet, kada šitos skirtingos mirtingųjų klasės pasirodo prieš Dievo teismą, tada jos stovi ant vienodo pagrindo; Dievas iš tiesų nėra asmenų gerbėjas. O dabar apie visokius mokytojus ir mokymus. Čia reikėtų atidžiai paskaityti 134 dokumentą, nuo 1485 psl. "Urmijos paslaptys". Pateiksiu kai kurias citatas, kurios yra aktualios neseniems įvykiams: Dėl nepakantumo, vaidingos dvasios, arba bet kokio kito polinkio trukdyti sklandžiam bendruomenės gyvenimui mokytojas pažeidėjas būdavo nedelsiant ir visiškai pašalinamas. Jis būdavo be ceremonijų atleidžiamas, o jį pakeičiantis mokytojas, kuris laukdavo savosios eilės, būdavo tuoj pat priimamas į jo vietą. Jeigu skirtingos religijos pripažįsta Dievo Tėvo dvasinį suverenumą, tuomet iš tikrųjų visos tokios religijos sugyvena taikiai. Tiktai kada viena religija laikosi nuostatos, kad ji kokiu nors požiūriu yra aukštesnė už visas kitas, ir kad ji turi išskirtinę valdžią kitų religijų atžvilgiu, tada iš tikrųjų tokia religija išdrįsta būti nepakanti kitoms religijoms arba drįsta persekioti kitų religijų tikinčiuosius. ________________________________________ [1487]▼ Religinė taika – brolystė – niekada negali egzistuoti nebent visos religijos nori visiškai atiduoti visą bažnytinę valdžią ir iki galo atsisakyti bet kokios sampratos apie dvasinį suverenumą. Vien tiktai Dievas yra dvasinis suverenas. Jūs negalite turėti lygybės tarp religijų (religinės laisvės) be religinių karų, nebent visos religijos sutiktų visą religinį suverenumą perduoti kokiam nors viršžmogiškajam lygiui, pačiam Dievui. Žmogaus širdyje dangaus karalystė sukurs religinę vienybę (nebūtinai vienodumą), nes bet kuri religinė grupė ir visos religinės grupės, susidedančios iš tokių religinių tinkinčiųjų, neturės jokių minčių apie bažnytinę valdžią – religinį suverenumą. Dievas yra dvasia, ir Dievas dvasinio savojo aš fragmentą atiduoda tam, kad jis apsigyventų žmogaus širdyje. Dvasiškai, visi žmonės yra lygūs. Dangaus karalystėje nėra kastų, klasių, visuomeninių lygių, ir ekonominių grupių. Jūs visi esate sielos broliai. Bet tą patį akimirksnį, kada tiktai iš savojo akiračio išleisite Dievo Tėvo dvasinį suverenumą, tada, kokia nors viena religija ims tvirtinti, kad ji yra pranašesnė už kitas religijas; ir tada, vietoje ramybės žemėje ir geros valios tarp žmonių, prasidės nesutarimai, abipusiai kaltinimai, net ir religiniai karai, bent jau karai tarp religininkų. Tiesiog neturiu ką iš šitų citatų išmesti...

Jolanta: nereikia nieko išmetinėti. Tačiau nebesinori knaisiotis po atskiras Urantijos knygos citatas, nes norint jas išnagrinėti reikia prisiminti kokiame kontekste jos buvo rašomos,kad ir antra citata, man visiškai neaiškus kontekstas. Ką turima omenyje sakant mokytojas, ką reiškia trukdyti ir t.t. Pirma citata aiški, bet vėl, reikėtų ilgai diskutuoti kur yra žemiausias taškas mirtingųjų kurie siekia vykdyti Tėvo valią, kur yra ta riba, kurią peržengus pakliūnama į kitą kategoriją. Tai yra darbas Vaidai, kurio šiai diena nenoriu dirbti. Gal tu ir skaitai ilgiau Urantijos knygą, bet įtariu kad gyvenimiškos patirties pas mane yra daugiau, čia tik metus turiu omenyje. Todėl turiu teisę patarti. Vaidai, niekada nebūna TAIP arba NE. Niekada citata nėra tiesioginis nurodymas, bent jau Urantijos knygoje. niekada nėra tik tiesi linija, yra erdvė tarp dviejų kraštutinumų. Ir kas gaunasi kai paimi už konstantą aukščiausią erdvės tašką......tu užmuši bet kokį norą tobulėti tiems kurie kol kas dar negali pasiekti to taško, o kas atsitinka kai paimi už konstantą žemiausią tašką. Taip pat užmuši norą tobulėti, nes tikslas atrodo pasiektas jau pačioje pradžioje. Bet koks kategoriškumas stabdo pažangą, visur yra erdvė kurioje galima varijuoti. Ką reiškia noras vykdyti Tėvo valią. gali būti tik noras, bet neturint galimybių ir nesuvokiant kaip tai daryti, gal būt klystant, bet noras juk yra vykdyti Tėvo valią, o gali būti visiškas pilnas suvokimas. Kalbėti kas išliks o kas ne labai atsakingas dalykas, nes gaima žmonėms įvaryti papildomų baimių, kurios paprastai paraližuoja visiškai mastymą ir žmonės manau blokuotų bet kokį asmeninį augimą. O galima iškelti į padanges, kai žmogus pasijunta tobulas ir aplamai apie augimą nebegalvoja. Neveltui Jėzus kalbėdamas atskiriems žmonėms pabrėždavo, kad tai kalbu tik tau ir tavo atvejui, kitu atveju aš gal būt kalbėčiau kitaip. Šiandien skaičiau Urantijos knygą ir visiškai nieko nesupratau, toje vietoje, kai atvyksta Planetos princas ir tobuliausių Urantijos gyventuoju paimama gyvybės plazma 100 princo padėjėjų. Ši viena man visiškai tamsi, bet gal būt suprasiu skaitydama 3 kartą, matyt man dar nereikia to. Ir mūsų pokalbiai neturi aiškinti žmonėms Urantijos knygą, turi tik paskatinti patiems ją skaityti. Nes ji tikrai yra verta to. Žmonės turi pamatyti kaip knyga išlaisvina, kaip suteikia matymą kodėl mes esame čia, ir kad visa ko yra prasmė, nes kančios yra prasmė. Urantijos knyga manau skirta susžadinti žmonių mąstymą, kad patys priimtų sprendimus, kad patys vertintų viską kas darosi, ji tikrai nėra sukramtytas produktas, kuriuo tik reikia sekti ir viskas bus ok.

Jolanta: Protas, realityvi savoka, dažnai naudojama imant save už konstantą

VaidasVDS: Jolanta, pirma citata yra gryni Jėzaus žodžiai, tu galėsi su juo padiskutuoti tik morontiniuose pasauliuose Aš tikrai nieko neužmušinėju Gyvenimiškos patirties pas mus abu yra daugmaž vienodai. Tai, kas tau atrodo kategoriškumas, kitam gali taip ir neatrodyti. Kalbėti, kad išliks bet koks savanaudis sutvėrimas yra net labai neatsakinga, nes bet koks savanaudis sutvėrimas po to apsidžiaugs, kad išlikti taip paprasta ir toliau liks savanaudžiu sutvėrimu. Kada tu papulsi į anapusinį pasaulį ir sužinosi, kad dėl tavo neapgalvoto mokymo į ten pat nepapuolė koks nors 100.000 sielų, ar tu būsi labai savimi patenkinta? Aš išsakiau tik savo nuomonę, kuri yra tokia: kuo daugiau žmogus gali suvokti ir suvokia, tuo didesnė jo atsakomybė, tame tarpe ir išlikimo prasme. Tam, kad žmogus apie augimą vis tik galvotų yra išblaivinančių citatų Mirtingasis žmogus gali priartėti prie Dievo ir gali pakartotinai apleisti dieviškąją valią tol, kol yra pasirinkimo galia. Žmogaus galutinė lemtis nėra užantspauduota tol, kol jis neprarado tos galios pasirinkti Tėvo valią. Tėvo širdis niekada nebūna abejinga savo vaikų reikmėms ir prašymui. Tiktai jo palikuonys amžiams iš tikrųjų nusuka savo širdis nuo Tėvo traukiamosios galios, kada jie galutinai ir visam laikui praranda troškimą vykdyti jo dieviškąją valią – pažinti jį ir būti tokie, kaip jis. Lygiai taip iš tikrųjų žmogaus amžinasis likimas yra užtikrinamas, kada susiliejimas su Derintoju paskelbia visatai, jog toks kylantysis priėmė galutinį ir nepakeičiamą sprendimą gyventi Tėvo valia. Vertybės niekada negali būti statiškos; tikrovė reiškia keitimąsi, augimą. Keitimasis be augimo, be prasmės išplėtimo ir vertybės išaukštinimo, yra bevertis – yra potencialus blogis. Kad sąstingis yra tikra mirtis, bet per daug spartus augimas yra lygiai tiek pat savižudiškas Jolanta, pyktis grožiui kenkia, dvasiniam taip pat

Jolanta: ačiū už įspėjimą broli Vaidai, bet nepykstu aš, nejau taip atrodo mano rašyme. Gaila, jei taip. Ir dėl savainaudžių iš dalies esi teisus. Nes gali būti piktybinis savanaudis, kuris žino kad daro bloga ir vis tiek daro, tačiau gali būti ir nepiktybiniai savanaudžiai, kuire mano jog yra teisūs, nes taip mato pasaulį. Tačiau pripažysta Dievą taip kaip gali.

VaidasVDS: Jolanta, nepiktybiniai savanaudžiai gal ir gali išlikti, bet tą sprendžia Dievai, o ne mes. Kadangi kiekvienas protingas žmogus turi Minties Derintoją, tai Dievui be abejo yra žinomi visi žmogaus motyvai ir visos aplinkybės dėl jo apsisprendimo. Tad priminsiu vieną tokį apreikštą svarstymą Ne taip seniai aš buvau Salvingtone ir girdėjau likimo sargą, pateikiantį oficialų pareiškimą, pateisinantį tarnavimo savo mirtingajam subjektui sunkumus. Šitas serafimas sakė: "Didžioji dalis mano sunkumų buvo dėl nesibaigiančio konflikto tarp mano subjekto dvigubos prigimties: siekio akstinui priešinosi gyvuliškas tingumas; ________________________________________ [1224]▼ labiau išsivysčiusios tautos idealams trukdė menkesnės rasės instinktai; didžiojo proto aukštesniems tikslams prieštaravo primityvaus paveldėjimo akstinas; Pagalbininko įžvalgos ilgalaikiam požiūriui priešinosi laiko tvarinio trumparegiškumas; kylančios būtybės progresinius planus modifikavo materialios prigimties troškimai ir norai; visatos proto blyksnius stabdė besivystančios rasės cheminiai-energetiniai mandatai; angelų raginimui priešinosi gyvulio emocijos; intelekto lavinimą naikino instinkto polinkiai; individo patyrimui priešinosi rasės sukaupti polinkiai; viso to, kas yra geriausia, tikslus užgožė pasislinkimas į tai, kas yra blogiausia; genijaus skrydį žlugdė vidutinybės trauka; gėrio žengimą į priekį uždelsė blogio inercija; grožio meną supurvino blogio buvimas; sveiką žvalumą padarė neveiksmingu ligos silpnumas; įtikėjimo fontaną užteršė baimės nuodai; džiaugsmo šaltinį apkartino liūdesio vandenys; jaudinančio laukimo džiugesį pakeitė įgyvendinimo kartėlis; gyvenimo džiaugsmams visą laiką grasino mirties skausmas. Koks gyvenimas ir kokioje planetoje! Ir vis tik, dėl Minties Derintojo nuolat esančios pagalbos ir raginimo, šita siela tikrai pasiekė pakankamą laimės ir sėkmės laipsnį ir net dabar yra pakilusi į mansonijos nuosprendžių sales." Bet jei atkreipsi dėmesį, čia rašoma, kad tokia mėtyta ir vėtyta siela yra pakilusi į mansonijos nuosprendžių sales. Vadinasi garantuotai ji nebuvo pašaukta trečią dieną, bet dar ir nėra visiškos garantijos, kad ji išliks, juk ne nuo likimo sargo priklauso išlikimas, o nuo Minties Derintojo sugrįžimo arba ne. Taigi ką garantuotai praleidžia tokia mėtyta ir vėtyta siela, tai prisikėlimą trečią dieną. O tai gali trukti tūkstantmečius...

VaidasVDS: Vikare, Adleris pas mus filosofas, bet čia jis dar tik mokosi. Kadangi jis yra filosofas, tai gal pasimokęs ir mane aplenks, ko aš jam ir palinkėsiu, nes daug maloniau, kai atsiranda kas nors, kuris geriau išmano ir sugeba vilkti sunkią šio Apreiškimo skleidimo naštą

Jolanta: Taip Vaidai, tai ir aš norėjau pasakyti, tik kaip dažniausiai nutink, ginčijamasi tik dėl to, jog žmonės nesusikalba kalbėdami apie tą patį Trečią dieną manau prisikels nedaugelis, tačiau kaip rašoma Urantijos knygoje, nebus atstumta nė viena siela kuri turi bent mažiausią norą pažinti Dievą. Dauguma bus prikelti po tūkstantmečių, svarbu kad šansas. Ir dėl savęs negarantuoju kada tai gali įvykti.

VaidasVDS: Matai Jolanta norą pažinti Dievą gali turėti ir koks nors savanaudis, bet jis tikėsis, kad jis vis tiek gyvens savanaudiškai, o kelią pas Dievą nusiklos kokiu nors paaukojimu bažnyčiai arba žinodamas, kad jam nuodėmes atleis koks nors kunigas. Bet, net prašydamas atleidimo, jis bus nenuoširdus. Va čia Dievo savanaudis tikrai neapgaus...

Jolanta: ir tai tiesa, nuoširdumas būtinas, net ir klystant. tai bene vienintelis, visiems prieinamas svarbus faktorius, nes meię žmogus gali jausti arba ne. juk neįpūsi vien pasakius, kad va noriu mylėti......bet nuoširdumas žmogui pavaldus ir kiekviens renkasi kiekvienoje situacijoje, būti nuoširdžiam ar ne.

Adleris: Adleris ne filosofas, bet psichiatras ir Urantijos knygą kartais rekomenduoja kaip priemonę savo intelektualiems ligoniams...ypač ieškantiems gyvenimo prasmės. Ne jo tikslas - rungtyniauti ir kažką aplenkti. Sunkią šio apreiškimo skleidimo naštą, VaidaiVDS, sugebėtumėt dar geriau „vilkti“, jei nuoširdžiai įvertintumėt gerb. Tado pasiūlymus. Tiesiog palyginkite šios svetainės skaitomumo rodiklius su LT domeno ir soc. tinklo Facebook galimybėmis ir padarykite išvadas. Ar virti savo sultyse, ar išeiti į platesnius vandenis – spręsti Jums.

VaidasVDS: Adleri, ne rungtyniavime prasmė. Kiekvienas žmogus srityje, kurią išmano geriau ir kurioje turi daug patyrimo, turi daugiau galimybių geriau atskleisti prasmes, būti įžvalgesniu. Nieko blogo nėra tame, kad kas nors ką nors pamato geriau ir sugeba geriau paaiškinti kitiems. Daug blogiau, kai atsiranda vienas, kuris tvirtina, kad tik jis vienas viską geriausiai žino. Tikrai noriu, kad kuo daugiau protingų, dvasingų ir išmintingų žmonių rinktųsi ir diskutuotų. Dėl Facebook, pakelk akis į patį viršų, po to į kairę ir pamatysi, kad tai kol kas nieko gero. Tado pasiūlymas tikrai bus apsvarstytas, kai tų protingų, dvasingų ir išmintingų žmonių atsiras daugiau...

Fredas: ...argi apreiškimą reikia vilkti, todėl, kad apteiškimas yra sunki našta?...Argi apreiškimas yra sunki našta? :)

Adleris: Bravo p. Fredai! Gerb. VaidaiVDS, prieš rašydamas, patikėkit, tikrai "pakėliau akis“ ten kur reikia ir dar peržiūrėjau kitas p. Tado įdėtas nuorodas. Kiek žmonių reikia administruoti svetainę? Juk čia tas pats, kaip tvarkyti savo fb paskyrą, tik daug atsakingiau, nes reikia gerai išmanyti atstovaujamąjį objektą - Urantijos Knygą. Skaičiau Jūsų atsakymą Tadui – padejavote, kad esate prastas kompiuteristas. Fb nereikia išmanyti jokių technologijų, mano šešiasdešimtmečiai pacientai ten nardo kaip žuvys...Tereikia iš administratoriaus perimti įgaliojimus ir pirmyn –Knygoje nardote lyg delfinas, o be to spėju, esate iš jaunesnės kartos. O „pakėlus akis“ ir tik konstatavus padėtį bei padejavus apie kažkokį mistinį „išmanėlį“, į priekį neinama...Ar ne laikas atsikratyti A. Jakubėno ir dar kažkieno šešėlio? Čia vienas labai „išmintingas“ „gavo į nosį“ iš kitų nemažiau išmintingų, kurie nedejavo ir nesišaukė pagalbininkų, o tiesiog išanalizavo, matyt, pažįstamą tekstą ir tiesiai šviesiai parašė, ką galvoja, o išpuikelis, pasispardęs kiek, dingo, nors jam už daugelį čia išsakytų įžvalgų jaučiu didelę simpatiją. Tikėkimės sugrįš, nes tai kūrybiška, neordinari asmenybė.

VaidasVDS: Adleri, nežinau kodėl, bet feisbukas man nelabai patinka. Jame man trūksta erdvės. Didelis teksto kiekis ten atrodo labai gremėzdiškai ir nepatraukliai. Yra žmonių, kurie dirba su feisbuku, bet kad tai duotų gerus rezultatus, paprasčiausiai negirdėjau. Tiesa, užsienyje kai kas duoda kažkokius rezultatus, net ir nuorodas šioje temoje dėjau. Bet net pažvelgus į tuos feisbukus aš daugiau matau kiekybę, o ne kokybę. Todėl man labiau prie širdies forumas. Šito forumo iš tiesų tik vienas didelis trūkumas - tai nuoroda "ru", kuri gali klaidinti. Gal kas sugebės sukurti kitą forumą, bet tuomet būtų labai gerai visą čia esančią informaciją perkelti ten. Dėl pamokslininko. Taip tai tikrai įdomi asmenybė. Jis net kai kurias Urantijos Knygos vietas yra už mane geriau išstudijavęs. Bet aš daugiau kreipiu akcentus į dabartį, o ne į tolimą ateitį ir dar už anapus ribų... O čia vieno irgi daktaro įžvalgos http://www.urantia-s.com/urantia/myarticles/12

VaidasVDS: O čia Jolantai, Irenai, Kristinai ir visoms, visoms, visoms

Rantulija: Ačiū,Vaidai /VDS /. Be galo maloni staigmena.

Jolanta: Ačiū Vaidai labaii malonu.

dedeFedia: Vyshel Vania na krylco, pochesat svajo jaico, sunul ruku, net jaica, tak i jobnulsia s krylca)

Jolanta: Kartais netyčia išsišokstame, na benta aš išsišokstu kartais,kartais netyčia įrodinėdami savo tiesas kitus įskaudiname savo vertinimais. bet žmogaus, paleidžiandžio samoningą blogį man nesuvokiamas mastymas. Kokia iš to nauda? Čia toks pasitenkininmas? Kaip anonistų?

VaidasVDS: Jolanta, čia turėtų būti ne reakcija, o administratoriaus darbas...

Jolanta: Nesvarbu Vaidai, tai nebuvo taikoma tik šiam komentarui, juk atrodo taip paprasta patylėti kai neturi ką pasakyti. O kaip tu žiūri į Urantijos knygoje pateiktą mintį, kad žmonija turi vytyti pažangius protus, kad gerintų žmonijos evoliuciją, o žmonių su primityviais mastymais reikia tik tiek, kiek atlikti reikia primityvius darbus?

VaidasVDS: Šiaip šiai "minčiai" reikalinga atskira tema. Tema nėra lengva ir itin reikalauja tikslumo, kruopštumo ir įžvalgumo. Pas rusus ji buvo gana gerai išdiskutuota, bet ne vienoje vietoje. Todėl greitai apibendrinti būtų sunku. Paprasčiau kalbant: kuo geresnis žmogaus intelektas, tuo geriau ir nefanatiškiau jis gali suprasti ir dvasinę tikrovę. O tas klasių "išlyginimo" kelias užsitęs tūkstantmečiais: Klasės visuomenėje, natūraliai susiformavusios, išliks tol, kol žmogus palaipsniui pasieks, kad jos evoliuciškai išnyktų, protingai manipuliuojant į priekį žengiančios civilizacijos biologinius, intelektualius, ir dvasinius resursus, tokius, kaip: 1. Biologinį rasinių palikuonių atnaujinimą ............................... 2. Padidintos smegenų galios, kuri atsiras dėl tokio biologinio pagerinimo, šviečiamąjį mokymą. 3. Religinį mirtingojo giminystės ir brolystės jausmų paspartinimą. Bet tokios priemonės savo tikruosius vaisius galės duoti tiktai tolimaisiais ateities tūkstantmečiais, nors dėl šitų kultūrinės pažangos paspartintų faktorių protingo, išmintingo, ir kantraus valdymo reikšmingas visuomenės pagerinimas bus pasiektas nedelsiant. Religija yra galingas svertas, išvedantis civilizaciją iš chaoso, bet ji yra bejėgė be sveiko ir normalaus proto pagrindo, kuris tvirtai remiasi į sveiką ir normalų paveldėjimą. Jolanta, jei teiki klausimą, tai pateik ir citatą, tada galima lengviau atsakyti. Aš prisimenu tą tavo nurodytą mintį, bet visada analizuoju labai kruopščiai kiekvieną žodį, kad ką nors ne taip pasakyčiau.

Adleris: (1094.3) 100:1.1 Nors dėl religijos vystosi prasmės ir auga vertybės, bet visada kyla blogis, kada grynai asmeniniai vertinimai yra iškeliami į absoliutų lygius. Vaikas patyrimą vertina pagal malonumo turinį; subrendimas yra tiesiog proporcingas tam, kiek aukštesnės prasmės, net atsidavimas įvairiapusių gyvenimo situacijų ir kosminių ryšių aukščiausiosioms sampratoms, pakeičia asmeninį malonumą. – ką pasakysit apie šias mintis, VaidaiVDS?

Jolanta: Vaidai, atleisk, bet neieškosiu citatų, kai skaitau Urantijos knygą, ją skaitau nuosekliai, nesiblaškydama, o foruman prisijungiu arba po to kai turiu laiko, arba darbe. Turėčiau sprecialiai vėl versti perskaitytas vietas kad atrasčiau norimą. Dar pagalvojau apie vieną dalyką, skaitant Urantijos knygą reikia suvokti, kad viskas joje yra vertinama iš daug aukštesnio supratimo lygio nei žmogus galės pasiekti čia, žemėje. Tas matymas yra bendras ir parodo didžiausias grėsmes, bei yra lyginama tūkstantmečių trunkančios evoliucijos kontekste. Mums turint kelių ar keliasdešimties metų dvasinio augimo patirtį tai gali visai kitaip atrodyti. nes mūsų dabartis, praeitis ir ateitis yra tik blyksnis palyginus su Dievybių priežasties ir pasekmės vertinimu. Todėl kai pirmą kartą skaičiau mane šokiravusią žmogaus gryninimo teoriją truputį gūžtelėjau, nes į viską žiūrėjau dabar esančio žmogaus akimis. Ir galvojau, o kur meilė, atjauta, supratimas. Kai skaitau antrą kalrtą knygą sugebėjau suvokti savo patirtinį laiko ribotumą ir Dievybių vertinamo laiko atkarpą, mūsų požiūriu atrodančią kaip amžinybę. Ir tai kas čia mums atrodo žiauru, evoliucijos eigoje, esant tūkstantmečiams yra visiškai natūralu. Viskas gerai turi būti ir meilė ir atjauta ir supratimas, tik reikia suvokti kad tos savybės reikalingos ne kitų kažkokiems poreikiams patenkinti, o mums patiems, mūsų pačių tobulėjimui. Ir dar.....pajuatu kaip stipriai skaitant Urantijos knygą reikia būti įjungus loginį mastymą, nepamesti knygos sekos ir skaitomos vietos konteksto, nes taip stipriai galima nusigrybauti skaitant, kad maža nepasirodys, o ypač trečioje dalyje. jei imčiau atskiras citatas, tai atrodytų, kad Hitlerio rasių gryninimo teorija, tik vaikiškas žaidimas. Nyčės Zaratustroj atrodytų kad aprašomi tik vaikiški juokeliai palyginus su Urantijos knyga. Tačiau suvokus visos evoliucijos eigos kryptį pamatai tik silpnas dabartinės visuomenės vietas.

VaidasVDS: Adleri, kada bendrauju su draugais, tai vartoju kreipinį "tu", nereikia to angliško snobizmo... man atrodo, kad tavo pateikta citata yra pakankamai aiški. Pakalbėkime apie šių žodžių "grynai asmeniniai vertinimai" prasmę. Čia kalbama apie tai, kad asmuo vertina išskirtinai tik savo kokios nors prasmės suvokimą, jei kas prieštarauja ar pateikia kitokį suvokimą, tai tas asmuo labai supyksta ir esant bet kokiems argumentams vis tiek lieka prie savo nuomonės. Galėčiau pateikti pavyzdžių savo bendravime su Algimantu . Kokią nors prasmę geriausiai galima išgryninti pateikus kad ir skirtingus pamąstymus apie prasmę, bet vėliau priėjus prie bendros išdiskutuotos nuomonės apie ją. Jei visi diskutavę sutinka su ja, tai ta prasmė greičiausiai suprasta teisingai. Dėl antros citatos dalies - čia truputį yra pažaista žodžiais, bet prasmė, mano nuomone, yra tokia - kuo žmogus geriau subręsta, kaip asmenybė, analizuodamas turimas žinias, tuo mažiau jis užsiima "žaidimais", ir pradeda gyventi rimtai...

VaidasVDS: Jolanta, tu kuo toliau, tuo geresnį suvokimą įgauni... Galiu duoti šiek tiek patarimų iš savo patirties. Aš visą Urantijos Knygą (wordinį tekstą) esu susikėlęs į kompiuterį. Iš pradžių visas itin patikusias citatas kėliausi į atskirą failą, o vėliau pradėjau kurti failus pagal tam tikras temas. Tokiu būdu ir Knygą studijuoju, ir geriau ją suprantu...

Jolanta: Ačiū Vaidai už patarimą, bet man patinka mano skaitymo būdas, antras kartas ir viską iš eilės. kai skaitysiu trečią kartą taip pat skaitysiu viską iš eilės. Ir dar, nemėgstu aš elektroninių knygų. Skaitau tik paprastą, popierinę, man taip maloniau

VaidasVDS: Jolanta, tai įsidėk lipdukus į patikusias ar neaiškias vietas

Adleris: Gerai, VaidaiVDS, 1. Jūs – tautiškas mandagumo kreipinys, kurį aš naudoju, nors Jūs galite jo ir nenaudoti. Anglakalbėse šalyse į visus kreipiamasi You, kas reiškia ir Tu, ir Jūs, ir žmonėms turbūt nekyla problemų dėl to, kad jie pasirodys nemandagūs arba per daug mandagūs. 2. Prašau, būkit toks malonus ir analitiniu protu palyginkite savo 08.03.13 11:42 atsakymą man IR tą citatą. 3. Jei kyla kokių minčių, būčiau dėkingas, jei pasidalintumėt. 4. N_vardžiui, anot gerb. Tado, dabar, matyt, nekalbametis. Tai „raktas“, kurį Jums įteikiu..:D

VaidasVDS: Adleri, visų pirma savo 08.03.13 11:42 atsakymo neradau, net suplukau po temas lakstydamas Gal turėjote mintyje 08.03.13 12:42 pasisakymą? Bet tuomet nelabai supratau, ką Jūs tuo norėjote pasakyti. Gal kaip daktaras sugebėtumėt paaiškinti nesusipratėliui Jei mintyje turėjote aukščiausias sampratas, tai jas žinoti ir suprasti reikia, bet plačiau ir daugiau reikėtų diskutuoti kaip pasiekti kuo platesnę žmonių brolybę. Čia Jūs taip susukote savo klausimą, kaip kokiame psichiatrų simpoziume Beje man labai nepatinka simbolio ":D" naudojimas, jis tarsi reiškia, kad tavo pašnekovas Debilas...

Jolanta: Vaidai, yra toks prichologinis aspektas, kad samonė priima tik tą informaciją kurios priėmimui yra jau padėtas pamatas. Todėl skaitant pirmą kartą neaiškios vietos paprasčiausiai praslysta. O kai jau skaitai antrą kartą, turi kitą suvokimą ir daugiau suvoki, daugiau atsimeni. Tačiau manau kai skaitysiu trečią kartą vėl atrasiu tai ką mano samonė buvo atmetusi. nereikia nieko per jėgą daryti. Tiek kiek suprantu vadinai tiek esu pasirengusi suprasti. Jau kuris laikas kai suvokiau kad bet koks knygos braukymas ar kitas žymėjimas yra bevertis. Aš mėgaujuosi skaitydama Urantijos knygą, man tai yra labai didelis malonumas.

Adleris: 08.03.13 11:42. Pavadinimas: Adleri, nežinau.. Šioje pat temoje :D - na kam taip asmeniškai ...apie visų priimtą simbolį - juoką

Adleris: Mano naršyklėje forumo laikas=Lietuvos laikas + 1 val.

VaidasVDS: Adleri, psichoanalize gali užsiiminėti su savo pacientais. Šiame forume tai šiek tiek nekorektiška... Kiek aš pastebėjau, simbolį :D vartoja dažniausiai narcizinės pakraipos žmonės, kada siekia pažeminti savo pašnekovą, ta D raidė atrodo, kaip Durnius, Durnelis, Debilas - čia gal tik lietuvių kalbai būdinga . Kultūringi žmonės naudoja simbolius :) :(. Jų manau pakanka. Be to gali naudoti tikras šypsenėles...

VaidasVDS: Jolanta, be abejo negaliu tau nurodyti, kaip turi mąstyti ar elgtis. Tačiau turiu kitokią nuomonė dėl žymėjimosi. Labai vertinu minties tikslumą. Kaip pavyzdį galiu pateikti garsią frazę "Pasigailėti negalima sušaudyti". Tik vienas simbolis nepritaikytas, o kaip gali pasikeisti prasmė... Be to apmąstyk šią citatą Plauko šešėlis, sąmoningai pasuktas turint neteisingą tikslą, menkiausias suktelėjimas ar iškreipimas to, kas yra principas – visa tai sudaro melą. Bet sufaktintos tiesos, suakmenėjusios tiesos, fetišas, vadinamosios nekintančios tiesos geležinis lankas, žmogų aklai laiko uždarame nuogo fakto apskritime. Formaliai jis gali būti teisus, kas susiję su faktu, bet gali be galo klysti tiesos požiūriu.

Jolanta: Bet Vaidai, aš čia įskaitau būtent atskirų tiesų pateikimą be atskiro bendro suvokimo grėsmes. Būtent ši vieną "Bet sufaktintos tiesos, suakmenėjusios tiesos, fetišas, vadinamosios nekintančios tiesos geležinis lankas, žmogų aklai laiko uždarame nuogo fakto apskritime. Formaliai jis gali būti teisus, kas susiję su faktu, bet gali be galo klysti tiesos požiūriu." Manau kad suvoki Vaidai žmogaus samonės niuansus. Kad tą patį sakinį skaitydamas, manau tu greičiausiai matai būtent žodžio, formuluotės tikslumo naudą, o aš matau, žmogaus samonės ribotume daromas klaidingas išvadas remiantis siura informacija.

Vikaras: ...nu...kas teisybė-tai-ne-melas...:)) Jolanta rašo: Manau kad suvoki Vaidai žmogaus samonės niuansus. Kad tą patį sakinį skaitydamas, manau tu greičiausiai matai būtent žodžio, formuluotės tikslumo naudą, o aš matau, žmogaus samonės ribotume daromas klaidingas išvadas remiantis siura informacija. ...tu čia jam...gerai in uodegų...įgnybai...anas su mažu minusu - mokytojo kompleksu..:)) če mano-ne Adlerio analizas...:))))

VaidasVDS: Jolanta, šioje citatoje aš labiausiai akcentavau šią vietą "Plauko šešėlis, sąmoningai pasuktas turint neteisingą tikslą, menkiausias suktelėjimas ar iškreipimas to, kas yra principas". Antrą citatos sakinį norėjau išmesti ir palikti trečią, bet be antro sakinio nebūtų tinkamai suprastas trečias sakinys... Matai tas "šešėlis" gali būti pasuktas dar ir nesąmoningai... Nežinau, ar supratai ką norėjau pasakyti. Be abejo išvadų negalima daryti remiantis tik siaura informacija, suprantu ką tuo nori pasakyti. Todėl ir reikia labai gerai įsiskaityti į tikslią frazę ar citatą ir paieškoti kitų informacijos šaltinių ar citatų, ir jas taip pat labai atidžiai išnagrinėti. Aš tą ir dariau, kuomet cituodavau gana daug citatų vienu metu. Tą retai kas suprasdavo. Bet taip dariau dėl to, kad žmogus iš pateiktų citatų pats sugebėtų surasti prasmę. Daug kas užpykdavo ir dar mane kvailiu išvadindavo. Na savanaudžiai žmonės pripratę, kad jiems viską duotų sukramtytą, o aš manau, kad norint mokytis, reikia ir pačiam pastangų įdėti...

Jolanta: Supratau Vaidai, ir suvokiu ką tuo norėjai pasakyti, bet ne taip viskas paprasta, nes kiekvienas mano kad mato teisingą vaizdą, jei tą plauką nesamoningai pasuka.

VaidasVDS: Jolanta, į aiškias prasmes kažkaip kitaip žvelgti sunku, o į sudėtingesnes reikia diskusijų. Kada po diskusijų randama bendra nuomonė, tada prasmė tikriausiai būna atskleista tinkamai. Beveik neįmanoma diskutuoti tik su narcizais...

Jolanta: O tu manai Vaidai, kad Dvasiniuose dalykuose svarbu rasti bendrą nuomonę. Juk tai vidinis santykis žmogaus su Dievu. jei žmogus jaučia taip o ne kitaip tai jis sau ir yra teisingas. Tai juk kiekvieno atskirai evoliucija. Skaitau Urantijos knygą nes ji man duoda tvirtumą tilėjime ir pasitikėjime, o ne atvirkščiai, tikėjimas ir pasitikėjimas duoda didesnę įzvalgą. paprastas nuoširdus apkabinimas liūdesio metu gali būti daug veiksmingesnis nei Urantijos knygos nors ir puikiu suvokimu citavimas

Jolanta: Vakar į darbą buvo atėjęs buvęs narkomanas, išmaldos prašyti, jis stipriai ieškantis Dievo, bet sako na nelimpa man nieklur, bet jo nuoširdumas ir mane nuginklavo. Galima diskutuoti dėl įdomumo, bet suvokiant kad tikėjimas tai jausmas atskiro žmogaus į Dievą.

Vikaras: ..ui..kaip če...kažkas mėgin-savą-uodegą-išsukt...nuo Adlerio psichoanalizės...:))) ...če ne Jolantai...e...tu man patinki, Jolanta..:)

Jolanta: Ačiū Vikarai už vertinimą.

Jolanta: bet nebūtinai esu teisi Vikarai. Kai rašiau diplominius darbus tiek bakalauro tiek magistro (juos rašiau gana vėlai pagal amžių ir ne taip seniai pagal laiką), buvau puikiai įvaldžiusi perfrazavimo meną, kada reikiamą citatą perfrazuoji savais žodžiais ir kokiu vienu atrodytu nereikšminingu žodeliu pakeisdavau citatos kontekstą. Šioje vietoje Vaidas teisus. Tačiau buvau įvaldžiusi ir kitą, citavimo meną. Kai cituojant yra citata pradedama rašyti ne visai nuo pradžių, arba ne visai iki galo, taip nedasakanr esmės ir tuo pakreipiant informaciją norima linkme. Tačiau, kai jau rašiau mokslinį straipsnį, atsirado vidinės etikos kriterijus, nes puikiai suvokiau, kad neteisingai interpretuota informacija duos neteisingas išvadas, kuriomis gal būt naudosis kažkas kitas rašydamas savo darbus ir todėl klys. Todėl nuo čia pradėjau suvokti citos konteksto iškraipymo žalą. O apie Urantijos knygą galiu tik pasakyti savo nuomonę, mes galime jos informaciją pateikti teiningai tiktai tą, kuri asmeniškai buvo susijusi su mumis mūsų realiame gyvenime. Visi kiti išmastymai yra tik mūsų interpretavimas. Va čia ir galima smagiai padiskutuoti, bet nesiekiant įrodyti kitam savo teisingumą, o pateikiant tik savas interpretacijas ir tai manau būtų labai įdomu.

VaidasVDS: Vikare, tik narcizai stengiasi kam nors įkirpti į uodegą. Urantijos Knyga gera tuo, kad ji nuo to gydo. Kuomet tu Ją perskaitysi įdėmiai visą, turėtai suprasti. Nebent būtum nepagydomas narcizas. Ir dar: vienas dalykas kaip nors pakreipti ar pataisyti kad ir žinomų žmonių mintis (visi žmonės gali klysti), kitas reikalas yra iškreipti dvasinę Apreiškimo prasmę...

Jolanta: Vaidai, kaip tau atrodo kodėl tiek daug Krikščionybės krypčių, juk nebuvo jie kvaili.....kodėl nesusikalba žmonės kalbėdami apie vieną Tėvą, kuris visiems yra meilė ir kažkodėl įrodinėja savo tiesas. Vaidai, žmonės gali matyti skirtingą informaciją tuose pačiuose žodžiuose. Ir jei nežiūri į bendrą kontekstą, o cituoja tik atskiras citas (kaip yra su Jahovos liudininkais, kitų nežinau) ginčijasi iki nukritimo dėl smuklmenų, nors bendrai kalba apie tą patį, visuotinį Tėvą kuris yra meilė. Ir su Urantijos knyga panašiai gaunasi, nuostabiai dauguma dalyvių ją aiškina, tik kažkodėl ginčijasi vieni su kitais.

VaidasVDS: Jolanta, ginčijasi ne tie, kurie Ją perskaitė, bet tie, kurie neperskaitė visos arba iš viso tik truputį paskaitinėjo, dar tie, kurie žiūri ne į Knygą, o į Autoritetą. Atskira problema yra kontaktuotojai. O normalūs žmonės diskutuoja...

Jolanta: Šiandien skaičiau Apie Adomo ir Ievos atėjimą bei jų pražangą. Ir galvojau, juk Ieva nebuvo samoningai sugundyta, tiek ji tiek tas vyras tikėjo jog elgiasi gerai, jog taip pagreitins civilizacijos evoliuciją. O kiek yra dabar žmenėje mirtingųjų tikinčių kad jie elgiasi gerai, vykdo Tėvo valią ir iš tikro klysta? Kiek mes iš tiesų teisingai kažką suvokiame. Tame skyriuje buvo parašyta viena užuomina "Ieva buvo nekantri ir norėjo viską pagreitinti". Ir vėl mintys apie mūsų padėtį dabar. Juk visą laiką yra akcentuojame evoliucija, palaipsninis ėjimas pirmyn. Ir darau išvadas, kad viskas ko siekiama pakeisti greitu būtų, staigia intervencija, ar staigiu žmogaus samonės pakeitimu yra klaidinga. Viskam turi būti pamatas. Ir atsispiriant nuo to taško galima bandyti atkasti kas gerai o kas tik neišmanymas ar dvasinis nekantrumas, kuris veda į pražangą.

VaidasVDS: Jolanta, kiek vėliau prieisi ir prie šios vietos Bet tai yra tiesiog kvaila mėginti per daug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi. Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, ________________________________________ [1005]▼ kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu, plius, kas atitinka jos sugebėjimą adaptuoti. Sėkmės skaitant ir įsigilinant

Jolanta: bet Vaitai, tai lygiai tas pats ką aš rašiau anksčiau, kad kiekvienai informacijai turi būti padėtas pamatas. Todėl skaitant man nuosekliai antrą kartą Urantijos knygą informacija visai kitaip gula, kad tada man buvo neįdomu, pvz. Urantijos evoliucija, dabar labai įdomu. Todėl ir negalima ginčytis, nes mūsų pamatai yra skirtingų tipų, todėl skirtingai ir informacija gula. tavo tiesa yra tiesa tik tau, mano tik man, mes tik galime dalintis savo tiesomis, nes gal būt ką nors adaptuosime sau, o gal ir ne.

VaidasVDS: Jolanta, o kur aš čia ginčijuosi?

Jolanta: Gal ir tu ne Vaidai, bent dėl šito, bet apskritai čia juk prieštaravimas pastovus. Tolerancija ne šiaip sau manau sugalvota, kad nusileisti, tolerancija daugiau reiškia kad suvoki jog ne būtinai turi būti taip kaip tu manai, dėl tikimybių teorijos, o kas jeigu.......

Adleris: VaidasVDS rašo: Kiek aš pastebėjau, simbolį :D vartoja dažniausiai narcizinės pakraipos žmonės, kada siekia pažeminti savo pašnekovą, ta D raidė atrodo, kaip Durnius, Durnelis, Debilas - čia gal tik lietuvių kalbai būdinga Pirmą kartą girdžiu. Čia, matyt, 'suveikia' lietuviškas provincialus mentalitetas...Esu taip pripratęs bendrauti savam rate, tad prašyčiau pakęsti tą mano :DDD Gink Dieve, jokios psichoanalizės...tik jūsų analitiniam protui darbo. Kol kas nesusidorojam...nors esam beveik teisingam kely: Na savanaudžiai žmonės pripratę, kad jiems viską duotų sukramtytą, o aš manau, kad norint mokytis, reikia ir pačiam pastangų įdėti... Užmirštam (KAŽKODĖL) savąjį komentarą... – čia dar kartą „raktas“ :D ir pabandykim dar kartą... Sėkmės! 08.03.13 11:42 VaidasVDS rašo: Adleri, nežinau kodėl, bet feisbukas man nelabai patinka. Jame man trūksta erdvės. Didelis teksto kiekis ten atrodo labai gremėzdiškai ir nepatraukliai. Yra žmonių, kurie dirba su feisbuku, bet kad tai duotų gerus rezultatus, paprasčiausiai negirdėjau. Tiesa, užsienyje kai kas duoda kažkokius rezultatus, net ir nuorodas šioje temoje dėjau. Bet net pažvelgus į tuos feisbukus aš daugiau matau kiekybę, o ne kokybę. Todėl man labiau prie širdies forumas. Šito forumo iš tiesų tik vienas didelis trūkumas - tai nuoroda "ru", kuri gali klaidinti. Gal kas sugebės sukurti kitą forumą, bet tuomet būtų labai gerai visą čia esančią informaciją perkelti ten.

Fredas: Čia yra labai geras forumas,galima net savus asmeninius skyrius sukurti,nes ten gali rašyti kas tau patinka,bet su sąlyga,kad čia niekas nieko neįžeidynės, jokių necenzūrinių žodžių,na o kas liečia ginčus,tai ginčykitės į valias,bet dar karta pasikartosių, jokių įžeidynėjimų,kitų asmenų niekinimo. Gražios dienos, mieli forumo bičiuliai,svečiai,draugai,ponai ir ponios,panelės ir kavalieriai !

Tadas: Fredai, ar jūsų tikslas yra skleisti žinią apie Urantijos Knygą, ar tik diskutuoti siauram rate – taškytis šiltoje baloje? Įvesk į Google ir pažiūrėk, ką išmeta pirmiausiai – daugumai į šį forumą kelias užkirstas, nes randa štai ką URANTIJOS knyga urantija.forum24.ru/ - „Google“ kopija - Išversti šį puslapį URANTIJOS KNYGA. ReadMe.Ru • У сына Мадонны нашли рак • Названо самое здоровое блюдо на завтрак • Татьяна Буланова и Владислав Радимов ... Ar Jus visus tai tenkina?

Fredas: Žinoma,tai jau tikrai tikra nesamonė,..reikia kažką daryti,nes tai tikrai manes netenkina.

Jolanta: Šiandien Urantijos knygoje skaitydama skyrius apie Adomo ir Ievos palikuonių sukurtą kultūrą ir po to jos vėl regeresiją, perskaičiau puikų sakimį "ne civilizacija sukuria visuomenę, bet visuomenė kuria civilizaciją evoliuciniu būdu". Taip kad nors ir iškilių palikuonių sukurta civilizacija buvo pasmerkta sužlugti visuomenėje kurios vystymasis daug labiau atslikęs. Galima tai pritaikyti ir šiai svetainei, jei čia bus puiki visuomenė, ji išvystys puikią svetainę, nesvarbu kokiu pavadinimu ji būtų, jei visuomenė bus priešiška ar pikta, ji gali sumenkinti ir pačią geriausią svetainę.

Fredas: Gerb Tadai,kai surenki 'URANTIJOS FORUMAS',tada pirmame puslapio gale, galima surasti šią svetainę.

Fredas: Su urantijos knyga susijusios paieškos - >/urantijos forumas /urantijos knyga pirkti/urantijos knyga kaina/urantijos knyga knygos/fondas urantijos/dvasiu knyga .... štai kas yra pirmo puslapio apačioje gerb. Tadai, kai surenki 'Urantijos Knyga'. 'Nuėjęs' į apačią, nesunkiai atrandi ir šią svetainę. ,..Geros dienos visiems, ir gražaus šeštadienio.

Tadas: Nelaikyk manęs kvailiu, Fredai Forumas - URANTIJOS Knyga www.urantija.lt/lt/forum/index - „Google“ kopija Forumas. Spausdinti. URANTIJOS Knyga nieko netikina, nieko neįrodinėja. Visų dokumentų autoriai, labai vientisai, mėgina, kuo suprantamesniu, kuo labiau ... URANTIJOS Knyga - namų užduotis mums, mirtingiesiems www.urantija.lt/ - „Google“ kopijaForumas · Rojaus Trejybės simbolio kilmė · Kur įsigyti apreiškimus URANTIJOS KNYGA, Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, ir Jėzus Kristus KALBU JUMS ... Kaip Urantijos Knyga "mane susirado" - Forumas: temos peržiūra www.urantija.lt/lt/forum/view/1 - „Google“ kopija 11 žin. - 11 autor. - 4 vasario 2005 Kaip Urantijos Knyga "mane susirado" :))). Prieš 5 metus visiškai atsitiktinai Kaune knygynėlyje (prie Laisvės paminklo)radau rusišką šios ... Tėvo mokymas-atsakymas apie matricą.‎ - 11 žin. - 18 rugsėjo 2012 Nauji puslapiai mūsų svetainėje - GARSO įrašai ...‎ - 5 žin. - 24 rugpjūčio 2012 Bendradarbiaukite AKTYVIAI su APVAIZDA ...‎ - 11 žin. - 22 liepos 2011 1‎ - 11 žin. - 30 spalio 2009 Daugiau rezultatų iš urantija.lt » Urantija - Forumas - Draugas.lt forumas.draugas.lt/messageview.cfm?...urantija... - „Google“ kopija2009 kov. 19 – Ar kas turi iš forumiečiu šią knygą, ar kam teko ją skaityt? Kokia nuomonė? Ar pakeitė požiūrį į gyvenimą? Supermamų klubas > Urantijos knyga www.supermama.lt › ... › Religija ir ezoterika - „Google“ kopija 28 žin. - 19 autor. - 19 kovo 2007 Sivakar netycia uzpuoliau ant tokios nuorodos: http://www.urantija.lt/ Niekada apie ja nebuvau girdejusi... Perskaiciau ivadini zodi ir kelias ... Urantijos Knygos atsiradimas - Dieviško atsivėrimo patirtis - puikiai.lt viduje.puikiai.lt/?ae=2169 - „Google“ kopija 2011 rugp. 4 – Vėliau šitai grupei buvo lemta gauti “Forumo“ vardą ir suvaidinti savo vaidmenį Urantijos Dokumentų istorijoje. Ir ši grupė nebeapsiribojo vien ... Forumo naujienos wap.urantija.forum24.ru/?1-8-0-00000001-000... - „Google“ kopija 2010 kov. 20 – Urantas: Su užklausa Urantijos forumas, man tai tokius rezultatus išmetė: Algimanto ir Sauliaus "MŪSŲ FORUMO TAISYKLĖS VISIEMS" 11 vasario 2010 . Ar sutiktumėte kiekvieną savaitę papasakoti apie Urantijos ...‎ - 16 vasario 2012 Vaido iš Klaipėdos sukurto puslapio www.viduje.puikiai.lt aptarimas‎ - 7 rugsėjo 2011 Rojaus apaštalas ar ???‎ - 28 gruodžio 2010 Kaip Urantijos Knyga atsirado?‎ - 19 kovo 2010 URANTIJOS knyga urantija.forum24.ru/ - „Google“ kopija - Išversti šį puslapį URANTIJOS KNYGA. ReadMe.Ru · У сына Мадонны нашли рак · Названо самое здоровое блюдо на завтрак · Татьяна Буланова и Владислав Радимов ... Kauno Vedų kultūros centro forumas • Temos rodymas - Urantijos knyga forumas.veducentras.lt › ... › Knygos - „Google“ kopija 16 žin. - 7 autor. - 9 rugsėjo 2007 Sakoma, kad Urantijos Knygos tiesos apreikštos gelmės dar tūkstantį metų niekas nepranoks, sakoma, kad į Urantijos knygą sutelpa visi kiti ... Bernardinai.lt: Urantija - kas tai? Kokio judėjimo tai šventraštis? archyvas.tst.bernardinai.lt/index.php?url=qna/q/... - „Google“ kopijaUrantijos knyga nėra susijusi su religija įprastine prasme. ... Urantija, kaip teigiama knygoje, yra senovinis Žemės planetos pavadinimas. ... Ir jums čia viskas gerai? Nieko nereikia keisti? Žmonės pirmiausia įveda Urantijos Knyga...o ką randa prie mūsų forumo nuorodos - parašiau raudonai! Galvą guldau, kad visi pagrindiniai šio forumo „žaidėjai“ apie jį sužinojo vienas iš kito, bet ne iš Google. O tai blogai, nes neįsilieja naujo kraujo.

Fredas: Nieko nekvalinu,bet palauksiu, kol ką nors pasakys apie šį reikalą kiti šio forumo dalyviai. :)

Tadas: O apie UK bendrijos Facebook'e puslapį net neužsimeni...Kodėl? Jei galvojat, kad jis nereikalingas, tai panaikinkit paskyrą ir baigtas kriukis, nes dabar tiesiog matosi, kokie APKIAUTĘ yra šios bendrijos nariai.

Fredas: Žmogau mielas, svetainių yra nemažai,kuri patinka,tą ir rinkites. Jokio "apkiautimo" šioje svetainėje nematau,greičiau tai yra jūsų problema,tikriausiai ieškote kokių nors priekabų.O jeigu,kasnors nepatinka, galite kitose svetainėse lankytis,galite išviso niekur nesilakyti,skaityti,studijuoti Urantijos Knygą ir tiek. Gražaus šeštadienio vakaro. :)

Tadas: Hmm, Fredai, pasirodo, greit supyksti...Tik dabar supratau kodėl - pasirodo, esi administratorius, važna persona. Nepriimk visko savo adresu, jau anksčiau dėl to kreipiausi į VaidąVDS ir N-vardį. Palaikymo sulaukiau tik iš Adlerio. Pasikartosiu - jei jums čia smagu keliems turkštis, tebūnie kaip yra, bet jei jaučiate misiją platinti Urantijos Knygos perduodamą žinią, to neužtenka. Jei tikėjimo nelydi veiksmai - jis negyvas.

VaidasVDS: Tadai, tai siūlyk pats ką nors, aš jau labai seniai rašiau apie tą pačią problemą, kai šis forumas dar vos kvėpavo, pats įdėjau pastangų jį reklamuodamas kitur. Nematau problemos kur nors persikelti, bet reikia asmens, gerai išmanančio administravimą ir svetainių valdymą. Būtų idealu perregistruoti šį forumą į kokį nors su priesaga lt, nes Algimanto forumas jau ne Urantijos Knygos forumas, o Jo sugalvotos religijos. Jei reikia kokios nors finansinės paramos, susitarkime ir susimeskime. Bet tegul kas nors tą išmanantis pasisako. Kiek kainuoja? Kaip perkelti čia esančią informaciją? Kaip ieškantiems šio forumo patekti į naujai sukurtą? Gal kas atsakys bent į šiuos klausimus.

Fredas: Hmm,pasirodo Tadai,kad esi 'žiauriai' neįžvalgus,nes nėra man prasmės pykti ant ko nors. Kas liečia administravimą,jeigu nori, gali ir pats juo būti,ir galėsi būti labiau 'važnesnis' nei kiti. :)

VaidasVDS: Jolanta, nesupratau tavęs beveik visiškai. Na tikrai nesiginčijau, kai čia pamokslininkas buvo įsisukęs, tai kai kas man nepatiko, bet po to viskas buvo gerai. Adleri, kitur, kur man tenka būti, kur dvasiniai reikalai yra antraeiliai, tą simbolį naudoja, siekdami pažeminti pašnekovą. Bet jei tau jis taip patinka, naudok... Išsakiau savo nuomonę, negi negaliu? Jei kas nors ką nors rimto išvystys feisbuke, ir pats prisidėsiu, ir ačiū kad ir tau pasakysiu, tik raitokis rankoves ir pirmyn, a my za taboi...

Jolanta: Ką manai Vaidai apie Tarpinių būtybių dalyvavimą mūsų gyvenime? Šiandien apie jas kaip tik skaičiau ir kartu esu girdėjusi aibę pasakojimų kaip jos reiškiasi, man įdomi tavo nuomonė.

Fredas: (1122.3) 102:3.7 Mokslas žmones išrūšiuoja; religija žmones myli, net ir tokius, kaip jūs; išmintis suteikia pripažinimą skirtingiems žmonėms; bet apreiškimas žmogų šlovina ir atskleidžia jo sugebėjimą partnerystei su Dievu.(1122.4) 102:3.8 Mokslas bergždžiai stengiasi sukurti kultūros brolystę; religija pagimdo dvasios brolystę. Filosofija siekia išminties brolystės; apreiškimas pavaizduoja amžinąją brolystę, Rojaus Užbaigtųjų Korpusą.(1122.5) 102:3.9 Žinios sukelia pasipuikavimą asmenybės faktu; išmintis yra asmenybės prasmės sąmonė; religija yra asmenybės vertybės suvokimo patyrimas; apreiškimas yra asmenybės išlikimo garantija. (Tai štai gerb.Tadai,..man regis,kad šios citatos daug ką pasako,...ar ne taip? :)

Jolanta: Atleisk Fredai gal ne į temą, bet.....šiandien kalbu su drauge religijos tema, ji griežtai atmeta Urantijos knygą (čia dėl aiškumo), kalbamės aplamai religine tema, ir ji sako, "visada sakiau, kad tikinčiu būti labai sunku", mano spontaniškas atsakymas buvo "man tai labai paprasta, nežinau kaip gyvenčiau be to", draugė šiek tiek pyktelėjo, tai palaikė pasipūtimu, bet tai tiesa, kai perskaičiau pirmą kartą Urantijos knygą pajutau visišką išsilaisvinimą, nežinau iš ko bet tai buvo realus pančių nukritimas. O vėliau pagalvojau, štai būtent Urantijos knyga suteikia suvokimą kas yra Dievo Meilė, o draugė nors ir neigia tai vis dėl to vadovaujasi Dievo Baime. Ir tai tikrai sunku, gyventi su Dievo Baime ir bandyti atitikti kažkieno nustatytus standartus.

Fredas: O ką tu padarei tokio,kad prašai atleidimo.:) :)... Jokių atleisk,.. kalbėk, klausk viską, kas tave domina, jaudina, filosofuok, dėstyk savus išmąstymus, kurk eilėraščius, piešk,tapyk,dainuok,mylėk ir džiaukis gyvenimų...gyvenk. :) Gerb.Jolanta,žmonių yra šiame pasaulyje labai daug,ir visi jie skirtingi,ir ne visų gali būti suprastas,suprasta,tačiau,kai Kūrėjo Dvasia paliečia tave per apreiškimą,per kitus gyvenimo vingius,pajunti,kad net ir tuos,kurie tavęs nesupranta,nemyli,tu sugebi juos suprasti ir pamilti,net ir tokius,kokie jie yra,žinodama's kas laukia tavęs,jų,visos žmonijos,..... po fizinės kūno baigties. Gražaus šeštadienio vakaro! :)

Jolanta: Suprantu ką sakai Fredai, nors dar nejaučiu to visa siela ir visu kūnų. Kartais pagalvoju, tikėti tai galvoti apie kažką ko negali suvokti, bet kai suvoki Tėvą lygiai taip kaip suvoki save, kaip suvoki jo realią asmenybę taip kaip suvoki savo tikro tėvo realią asmenybę, ar tai tikrai yra tikėjimas, tai žinojimas ir jis toks realus, nors negirdžiu balsų, man niekas nieko nesako, tačiau vidumi pastoviai juntu vedimą ir suvokiu kad tokia kokia esu dabar nebuvau prieš pusmetį, juo labiau dar anksčiau. Tačiau tikėti Tėvu, tai dar nereiškia visiškai pasitikėti savimi. Iš vakarykščio pokalbio su drauge suvokiau tai, kad žmonės dažnai savo laimingą ar nelaimingą gyvenimą tiesiogiai sieja su Dievu. nesuvokdami savo gyvulinio proto prigimties ir Dieviškosios prigimties skirtumų, jie suplaka viską į viena, ir dėl materialių nelaimių dažnai kaltina Dievą, arba tai priima kaip Dievo bausmę. Taip Dievas yra mumyse per savo dalelę Minties Derintoją, tačiau jis juk nesikiša į žmogaus priimamus sprendimus, jo baimes, jo nesuvokimus. Gali būti duoti ženklai, situacijos kad žmogus atsigrežtų į Tėvą, net galvoju kad tai daugiau Dieviškų būtybių darbo vaisius. Tėvas yra meilė, yra siekiamybė yra mūsų ateitis, bet viss kelias iki jo priklauso tik mums, mūsų samonei, mūsų valiai, mūsų siekiams. Suvokimas savo begalibės kelionės, duoda suvokimą koks menkas šis materialus psaulis, tačiau mes iš jo turime pasiimti viską ką tik galime, kad palengvintumėme savo kelionę link Tėvo. bet tai visiškai nereiškia kad turime užmiršti gyventi Gal skambės parodaksaliai, bet perskaičius Urantijos knygą noras gyventi tik sustiprėjo, noras veikti realiame pasaulyje, o laikui einant manau kaip ir tu sakai Fredai, pamilsiu jį su visais jo trūkumais. Bet kol kas dar nesu toje stadijoje.

Jolanta: noriu pasodalinti...872 puslapis "Vadinamoji Indoeuropiečių kalba formavosi Turkestano aukštumoje, tai buvo to regiono Andoninės tarmės ir Adomsonitų ir vėlesniųjų Anditų kalbos mišimys. " O juk Lietuvių kalba sako yra panašiausia į Indoeuropiečių kalbą......Jūs įsivaizduojate kur slypi jos šaknys

VaidasVDS: Jolanta, vis tik sunkų klausimą uždavei. Gal Emilis geriau atsakytų. Kažkodėl man atrodo, kad dabartiniu metu tarpinės būtybės (tiek pirminės, tiek antrinės) dirba daugiau dvasinį darbą. Antrinės tarpinės būtybės taip pat atlieka darbą su Rezerviniu korpusu, kurį atlieka kartu su Derintojais ir kitomis būtybėmis. Bet rezervinio korpuso nariai (žmonės) lyg apie tai ir patys nežino, nes Knygoje yra parašyta, kad "šiame nesąmoningame mokyme dalyvauja didelis skaičius kitų dangiškųjų asmenybių", "Rezervistai nesąmoningai veikia kaip esminės planetinės informacijos saugotojai". Be to nurodyta, kad "rezervistų pagrindinė funkcija yra užkirsti kelią evoliucinio vystymosi žlugimui; jie yra tos priemonės, kurias dangiškosios jėgos parūpino tam, jog būtų apsisaugota nuo netikėtumų; jie yra tie garantai, kad neištiktų katastrofa".

Jolanta: Dažnai pagalvoju Vaidai, koks žmogus yra primityvus padaras, ir save turiu omenyje, turim pačią gražiausią savo ateities viziją, tai kelionę pas Dangiškąjį \Tėvą, o vis knaisiojamės po žemiškus skudurus, kas kada ir kodėl kažkur kažką padarė ar nepadarė. Čia tik šiaip mintis, gal misticizmo atsisakymas ir yra to tikrojo tikėjimo požymis, kada nebelaukiama stebuklų, nebelaukiama kol kas pakiš pagalvę, o paprasčiausiai siekiama tapti panašiu (šia) į Tėvą. Lygiai prieš metus laiko, na savatė gal į vieną ar kitą pusę, man buvo nutikimas, kai apkabinusi vargetą pajutau tokį didelį šviesos antplūdį, neturiu net su kuo palyginti ir jis staigiai pasireiškė, todėl negalima maišyti su jokiu kitu įvykiu. Tada sau pasakiau (gal ir rašiau čia), sutikau Angelą elgetos pavidale, bet vėliau kai perskaičiau apie tarpines būtybes, pagalbojau kad viena iš jų ten buvo. Keisčiausia tame, kad tuo metu man reikėjo kažkokio atspirties taško, ieškojau už ko užsikabinti, kad galėčiau save iš duobės ištraukti, ir davė...bet ne šiaip davė, o dar patikrino, ar nepraeisiu, ar sugebėsiu atsispirtisavo žemajam ego ir atsiklaupusi apsikabinsiu tą Angelišką elgetą mieto cente, esant aplinkui daugeliui žmonių. Tada apie tai negalvojau, viskas vyko natųraliai, dabar tik pamastau apie tai, kokiu būdu ir kokiomis salygomis mums kažkas parodoma, kažkas duodama. O gal ir nėra jokių salygų, tik poreikis ir naudingumo koeficentas. Kas žino kaip ten yra ir manau kad tikrai neišskaičiuosi tų nuostabių būtybių pasireiškimo, jos greičiausiai būna tada kada labiausiai yra reikalingos.

Jolanta: šiaip man minčių sukėlusi citata. 887 puslapis. "Pamažu Geltonosios rasės genijus vietoje to, kad siektų to, kas yra nežinoma, buvo nukreiptas į tai, jog išsaugotų tai, kas yra žinoma. ir būtent dėl šios priežasties sustabarėjo tai, kas buvo pasaulio sparčiausiai besivystanti civilizacija".

Jolanta: 888 puslapis "Tiesa yra santykinė ir besikeičianti; ji visada gyvena dabartyje, pasiekdama naują išraišką kiekvienoje žmonių kartoje-net ir kiekvieno žmogaus gyvenime" wow, va čia citata. Galima net naują temą užvesti. Šitos vietos negalima praleisti, tai atspara vertinant daugelį dalykų, net Urantijos knygą.

Vėjas: ...kylantieji, po to, kada pasiekia Salvingtoną, tvarkant visatos reikalus yra panaudojami beveik begalinėje įvairovėje veiklų. Iš kiekvieno pasiekimo lygio šitie besivystantieji mirtingieji sugrįžta atgal ir žemyn tam, kad ištiestų pagalbos ranką savo bičiuliams, kurie kildami į viršų eina paskui juos. Tokie mirtingieji, laikinai gyvenantys Salvingtone, kada paprašoma, tada būna skiriami iš esmės į visus dangiškųjų asmenybių korpusus padėjėjais, studentais, stebėtojais, ir mokytojais. [0416_6_2]

Vėjas: Adaptyvi Adekvati “nauja tiesos išraiška“ priklauso ar ji sugeba –ar ją sugebame adaptuoti konkrečiam laikmečiui, konkrečioje aplinkoje, konkrečiam individui. Ar išraiška adekvati visų šių aplinkybių-sąlygų visumai. Taip Jolanta, būtent ketvirtoji dalis šiuo aspektu iškalbingiausia; kada Jėzus kalbasi veidas į veidą su vienu žmogumi. Šią daly vengiau ilgai vengiau skaityti; kaip ne kaip tai nepriklauso prie Penktojo apreiškimo; neveltui buvo intensyviia svarstoma ar Mokytojo gyvenimą pateikti kaip priedą prie Penktojo. Ir kada pradėjau skaityti -!!!atsilošiau –kaip individualizuotai bendrauja Mokytojas –kaip kiaurai košia pašnekovo būseną, sąmonę, supratimo gebėjimą ir negebėjimą; čia tai WOW

Jolanta: O tau nebuvo taip, kad kai baiginėjai skaityti ketvirtą dalį, jog kažkas pakito. Jog taip aiškiai suvoki tiesą, matai žmones ir stebėsi kaip jie save įkišę į kokonus ir bijo galvą iškišti, kad kažkokia nesamonė žemėje darosi, tau atrodė taip viskas akivaizdu o kiti to nesuvokia. ..... tai praėjo, bet tada tai buvo taip stipru.

Vėjas: gerai pasakyta “save į kokonus“ kad Urantijos Knyga būtų kažkoks ledlaužis mano gyvenime, ar jos dėka pamatyčiau daugiau nei mačiau iki –nepasakyčiau. Tikriausiai taip, kad dvasinė-filosofinė literatūra mano gyvenime pasirodė anksti; vertinant tą faktą, kad okupacijos metais pasisiekti tokią literatūrą buvo sudėtinga –reikdavo įveikti vienokius ar kitokius vingius, jog tavim pasitikėtų, ir tekstus ar knygas paskolintų sparčiam perskaitymui. Tai ilgesnis rutinuotas kelias. Įspūdingiausi būdavo nutikimai, kuriuos dabar galima kvalifikuoti kaip suderintą veikimą Tarpinių Tvarinių, sargo Serafimo, ir Paslaptingojo Minčių Manipuliuotojo. Kai kurie šių nutikimų ir šiandien dar išlieka kažkuria dalimi ir paslaptimi, ir mysle. Tai tikrai -egzotika, spalvinga intriguotė; ką pasaulietine kalba galima vadinti “reikiamu laiku, reikiamoj vietoj“, ir ne tik.

Jolanta: jooooo, tokie nutikimai abai akivaizdūs. fantastiškai man į rankas pakliuvo Aivhanovo pirma knyga, net dabar šypteliu kai prisimenu, ji pirma ir buvo ezoterinės meno skaitytos literatūros. Tuo metu man patiko psichologija, galvojau na gal kiek psichiatrija pasidomėti, vaikštau po knygyną ir matau knyga. "Psichinis gyvenimas struktūtos ir elementai" na kažkas panašaus. Ir nusipirk knygą net pratarmės nepaskaičius. Na nesielgiu paprastai taip. Tai buvo pirmasis mano atradimas Man labai daug knygų atėjo netikėtais keliais. Tačiau tada aš buvau tik ieškanti. Dabar esu žinanti ir lyg ir turėčiau imtis konkrečių veiksmų, kažkaip kitaip kreipti gyvenimą, bet vis stoviniuoju vietoje. dabar man nebereikia pagalbos kad atrasčiau Tėvą, aš jį jau radau, nežinau kokia dalimi, bet radau, tačiau keistai pasijutai viena ir neveiksni ir mane tai liūdina.

Vėjas: Motina Teresė visiems gerai žinoma žmogiškoji būtybė. Ir dauguma kitų dvasinių ieškotojų yra panašiai pasake, panašiai pasijute. Bet jiems tai nutikdavo jų aktyvios veiklos pabaigoje. Šiandien turiu atsakymus į šiuos klausimus, bet tai ne viešai diskusijai.

Jolanta: Būtų šaunu, kad būtų šalia žmonių kurie matytų materialų gyvenimą per Tėvišką prizmę, taip kartais vieniša. Niekada neabejojau savo žinojimu, bet kartais suabejoju savo buvimo prasmingumu.

Vėjas: Dvasinis gyvenimas, kaip ir fizinė energija, yra vartojamas. Dvasinės pastangos pasireiškia santykiniu dvasiniu išsekimu. Visas kilimo patyrimas yra realus, taip pat ir dvasinis patyrimas; dėl to, teisingai užrašyta, "Būtent Dvasia sužadina." "Dvasia suteikia gyvybę." Ko šiandieniniam pasauliui stinga, tai tos tiesos, kurią jūsų mokytojas iš senovės skelbė: "Ne tik žodžiu, bet taip pat galia ir Šventąja Dvasia." Teorinės tiesos sėkla yra negyva, aukščiausios moralinės sampratos neturi efekto, jeigu ir tol, kol dieviškoji Dvasia nesuteikia gyvasties tiesos formoms ir nesužadina teisumo formulių. ________________________________________ [381]▼ Tie, kurie priėmė ir pripažino viduje gyvenantį Dievą, tie užgimė iš Dvasios. "Jūs esate Dievo šventovė, ir Dievo dvasia gyvena jūsų viduje." Nepakanka, kad šitoji dvasia būtų išlieta jums; dieviškoji Dvasia turi valdyti ir kontroliuoti žmogiškojo patyrimo kiekvieną aspektą. Būtent šios dieviškosios dvasios, gyvojo vandens, buvimas ir neleidžia kilti mirtingojo nepasitenkinimo deginančiam troškuliui ir nesudvasinto žmogiškojo proto tam neapsakomam alkiui. Dvasios vedamos būtybės "niekada neištrokšta, kadangi šitas dvasinis vanduo tikrai bus jų viduje pasitenkinimo šaltinis, ištrykštantis į amžinąjį gyvenimą." Tokios dieviškai pagirdytos sielos yra visiškai nepriklausomos nuo materialios aplinkos, kas susiję su gyvenimo džiaugsmais ir žemiškosios egzistencijos pasitenkinimais. Jos yra dvasiškai apšviestos ir atgaivintos, moraliai sustiprintos ir apdovanotos. ieškojau kitos citatos -tiek to. šita irgi savotiškai paranki. bandysiu komentuoti

Vėjas: Tarp citatos pradžios ir tesinio didelė distancija. Manau esame vistik citatos pradžioje -!!! Jei būtume toliau –nebūtų šios diskusijos. Kalbant toliau, reikėtų liesti “pamatų“ klausimą. Žinai, LAIKAS sukėlė kai kam pasimetimą, kai ką suerzino. Tiesa yra ta –kada nueinama pakankamai toli- diskusijos turi išsikelti iš “gyvenimo turgaviečių“ –iš forumų.

Jolanta: bet parinkai puikią citatą. Bet ar tas Gyvybės vanduo ima ir taip staiga pasireiškia visuose srityse? sakykim daugelyke sričių materialus pasaulis manęs nebevaldo, bet yra sritys kurioms aš dar jautri.

Jolanta: Sutinku kad esame , bent aš esu citatos pradžioje ir būtų gerai kad diskusijos išsikeltų iš forumo, bet kaip ir kur? Juk mes čia tik šešėliai vieni kitiems.

VaidasVDS: Kažkur dingo Algirdasmm, po to atsirado Algirdas (Kaunas), bet tas buvo kažkoks ne toks. Dabar įskriejo Vėjas, kaip Algirdas senasis. Įskrido iš kažkokios slaptos vietos, iš kažkur už forumo. Bet šneka labai įdomiai, ir citatas cituoja, ir analizuoja. Vėjau, atsakyk, kodėl reikia vengti viešos diskusijos ir reikia išsikelti kažkur, už forumo?

Jolanta: Vaidai, koks skirtumas kas rašo, svarbu ką rašo. Ir mano samonė 100 procentų priimta tai kas rašoma, ir visiškai nenoriu gilintis tai vienas ar keli skirtingi žmonės.

Vėjas: Apatinės Salos energijos –fizinės, vadinamos JĖGA. Sumontuojamos Visatos, Pasauliai. Iš kažkokios “gyvybės plazmos“ ir esamos planetinės aplinkos sukibimo vystosi laisvai judanti gyvybė. Maitinama Apatinėm Energijom. Sėkmingai evoliucionuoja toji, kuri dinamiškai domisi kas vyksta, kas yra (aplinka). Šaunuoliai kad dairotės, kad domitės. LAIKAS yra tas, prie ko galima priglusti, ir atsipūsti nuo visokių besidairančių.

VaidasVDS: Iš tiesų, nesvarbu, kas rašo. Bet dvasinė išmintis teigia Apsimetinėjimas yra neišmanėlio juokingos pastangos atrodyti išmintingu, bandymas tuščiai sielai atrodyti turtinga. Na juk rašo akivaizdžiai ne koks nors neišmanėlis, bet kažkodėl apsimetinėja...

Jolanta: Kiekvinas Vaidai turi savo žaidimo taisykles, ir nereikia manysti kad savos pačios geriausios. Čia ne pažinčių svetainė, čia forumas, diskusijos Dvasinėmis temomis, tik tai ir svarbu, visa kita yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

Jolanta: Vėjau, man per sunku. Tai neišmanymas .........

Vėjas: VSD išsidūrė. Kiek čia daugiavardžių, bet jie neužkliųva. “NAŠI“ Tai va Jolanta; -šio forumo pamatai sąmoningai, kryptingai, piktavališkai, kenkėjiškai suorentuoti. Tai priešingas judėjimas DVASINGUMUI. Tai nepersunku, tai tiesiog NEVERTINGA

Jolanta: Vėjau, niekas negali uždrausti būti savimi tai yra sakyti tai kas atrodo teisingiausia nepriklausomai nuo to kokiais vardais vadinamės ir nesvarbu ką sakys kiti. Tai yra mūsų lobis, mūsų laisva valia.

Vėjas: Vaidai turi savo žaidimo taisykles, ir nereikia manysti kad savos pačios geriausios. uždrausti būti savimi tai yra sakyti tai kas atrodo teisingiausia yra mūsų lobis, mūsų laisva valia. bet jie neužkliųva. “NAŠI“

VaidasVDS: Vėjau, prie ko čia kažkokios žaidimo taisyklės. Aš čia žaidimų nežaidžiu, bet šiek tiek saugau nuo narcizų. Tu ne su manimi diskutuoji, o su Nebadono Archangelu. Nori būti pranašesnis už jį, būk, tikrai neturiu teisės tau uždrausti, bet tik Dievas ir jo Arbitrai žino tikruosius mūsų tikslus ir ketinimus, tame tarpe ir kitų, jei jie už kažko dangstosi, gali paklaust Fredo (jis IP turėtų matyti), ar aš nors vieną komentarą kitu niku prisidengęs šiame forume parašiau. Rašai: "šio forumo pamatai sąmoningai, kryptingai, piktavališkai, kenkėjiškai suorentuoti." Iš pradžių ir aš taip maniau, bet laikas man to nepatvirtino. Na kažkiek aišku, kad šis forumas yra "paslėptas" už to "RU" po taško. Tačiau pažiūrėjus į rusų pagrindinį forumą, tai tas, nors daug kartų stipresnis už šį jo dalyvių žiniomis, erudicija, išsilavinimu, išmintimi, įvairiapusiškumu, bei turi visus teisingus rekvizitus, paskutiniu metu tiesiog merdėja. Nori būti administratoriumi, gali kurti naują forumą. Bet jei pamatysiu, kad jį įkūrė narcizas, ateisiu ir ten, teks mane šalinti, kaip Algimantas pašalino. Beje man šiek tiek keista, iš šio ir iš Algimanto forumo pasitraukė tikrai nemažai dvasingų žmonių, kur jie prapuolė? Nesuprantu, kokiu tikslu gražiais ir gana protingais žodžiais ir mintimis bandai skaldyti šio forumo dalyvius ir kviesti juos kažkur...

emipetras: Manifestuoja Jo Didenybė Tuštybė . Kam tai naudinga ? Dvasia visada kukli ir tyli . Dvasia nemanifestuoja išmintimi , nors jos tikroji prigimtis yra protas ir išmintis . Dvasia spinduliuoja tik meilę , kantrybę , gerumą . Ar jūs manote brangieji , kad jūs iš molio nulipdyti . Aš manau , kad jūs visi iš dvasios . Tai ar gali Dvasia išmintį reklamuoti ? Tikrai negali , nes taip ir nemano . O ką mano ? Mano , kad kiekvienas yra vertas pergalės vainiko , jeigu tik žmogaus protas nusprendžia ir pripažįsta , kad DVASIA mumyse yra tikrasis vadovas ir išmintis .

emipetras: BANALI TIESA . Kol žmogus neatgims iš dvasios , tol jo mintyse manifestuos tuštybė .

Die Teufelsbuhle: VaidasVDS ______________DIDŽIAUSIAS FORUMO ZANŪDA ______________ o jau išsisukinėja nuo Tado pasiūlymų ir Adlerio analizės_____ HOHOHOHO_____neblogiau už mane ypač pamėgo žodį narcizas_____ir kirba įtarimas, ar ne pats ir yra juo_____ūūūūū vagie, kepurė dega HIHIHIHI

VaidasVDS: Die Teufelsbuhle, Nebūtai velnių prišveitęs Jau taip išsisukinėju nuo tų gerųjų pasiūlymų, kad net klausimus uždaviau, bet negavau nei vieno atsakymo. Paprastus klausimus, ne jokius suktus, kaip Adlerio. Žmogus, žinai tokia būtybė, yra suktas nuo prigimties, taip jau evoliuciškai yra užkoduotas. Tik dvasiškai tobulėdamas, jis gali gydytis nuo to savo suktumo - apgaudinėjimo savęs ir kitų...

Jolanta: Vėjau, ačiū už šviežio gūsio įnešimą. Mintys......jos kartais taip užsirutulioja kad sunku beatskirti kas tikra o kas tik iliuzija, ačiū kad bent tam kartui jas praskaidrinai, ir padėjai atskirti pelus nuo grūdų. Jei padėjai kažkam, visa kita nebesvarbu.

Vikaras: ..nu daba aišku-kodėl man nedavei emailo...laukei vėjo gūsio...:)))

Vėjas: Tarp Dvasios ir Materijos įsiterpentis protas sukuria lauką ir atstumus. Proto ryšys, tarp Dvasios ir Materijos dirba savo paties nulemtame lauke ir įveikinėja savo paties nulemtus atstumus.

Vėjas: Sustojimas progresuoti civiliniame (pasaulietiniame) gyvenime fiksuoja to momento pasiekimus Dvasineme gyvenime fiksavimas neįvyksta –vyksta regresas... kada tai pajuntama visa esybe, tuomet nereikia nei suprasti, nei pripažinti, tuomet taip skaudžiai, apmaudžiai aišku, tuomet LAIKAS atskleidžia savo tikslą, uždavinius ir aktualumą.

Vėjas: Primityviuose lygiuose tarp Materijos ir Dvasios pasireiškia antagonizmas. Pradėjus progresuoti tai pasireiškia kaip nesuderinamumas. Ir antagonizmas, ir ir nesuderinamumas pasilieka tol, kol protas nepradeda vienodai rimtai žiūrėti tiek į Materiją, tiek į Dvasią.

Jolanta: Vikare, tu juk ir neprašei, bendravimui esu atvira net kokioje terpėje. Jei kas norėtų bendrauti kitur. jkalinauskiene@gmail.com; arba skype adresas emilija186

Jolanta: Vėjau, būtent šiandien skaitydama Urantijos knygą ir sprendžiau šią dilemą. Skaitydama apie garbinimo evoliuciją, ritualus ir fetišus buvo asidarę gana liūdna, tai viskas sumetama tik atsitiktinumui ir žmogaus baimei, taip protas apsisaugo. O juk taip norisi tikėti kad tave veda, kad tau padeda susiorentuoti tame materijos ir proto labirinte. Tačiau vėl pagalvojau, stop Jolanta, tu dabar vertini tik materialaus roto evoliucinius reiškinius, o kaip reiškiasi Svasia juk šioje vietoje nesimato

Jolanta: Ir tada pagalvojau, kad skaitant Urantijos knygą visada būtina viską vertinti per pirmų dviejų dalių prizmę, ne veltui jos yra pradžioje. kol kas man dar sunku viską susieti, bet gal būt tai bus uždavinys skaitant trečią kartą.

Vėjas: Kaip pirmuosius metuis skaitant, Tu labai daug ką susieji. Manau, kad klišės, sistemos pasiteisina dirbant tik su auditorija. Suvaldant masiškumą. Individualiai –nepamainoma spontaniškumas “užkabinimas“, širdies palietimas; tuomet tai tampa tavo asmeniniais pamatais, prie kurių glaudžiasi ir kita.

Vėjas: Kas liečia “prizmes“ –tai tiesiog neįmanoma žvelgti per vieną. Šios Knygos unikalumas reikalauja turėti parengtyje keletą prizmių.

Jolanta: Ir tai tiesa, nieko negalima priimti pažodžiui. Viskas taip stipriai persipynę, kad kažko neįvertinus gauni jau netirą vaizdą.....o gal tikrą tik konkrečiam žmogui. Tačiau labai įdomu save stebėti kaip atrandi naujos informacijos jau žinomame tekste, manau kad tai todėl, kad jau gali pramatyti, nors ir silpnai, bet vis tik bendrą kontekstą.

Vėjas: Dirbi pedagoginį darbą. Netikrą vaizdą. Bendrą kontekstą. Neįsipareigok. Nesusikaustyk. Tavo neramus mąstymas teisingas, bet nereikalingas; šiuo atveju.

Vėjas: UK tokia lesyklėlė –prie kurios prisiartinus visuomet rasi ką palest-

Jolanta: Matai Vėjau, jis reikalingas man, nes čia rašau daugiau dėl savęs, taip jau yra, kad negali būti vietoje, kažką vertini, kažką pervertini iš naujo, kažkokias darai išvadas arba jas koreguoji, tai procesas, kuris tur būt tesis iki dienų galo. O kad mano protas neramus jau girdėjau ir iš kitur. Matyt taip yra. Taip kad ar reikalingas ar nereikalingas bet jis toks ir dirba savo darbą.

VaidasVDS: Jolanta, kai ką paaiškinsiu asmeniškai tau. Nereikia išradinėti dviračio, kai kiti jį seniai atrado. Kalbu ne apie save, bet apie protingesnius žmones, kurie Knygą išanalizavę geriau už mane ir tave. Taigi tie žmonės yra nustatę tiesą, su kuria ginčytis yra sunku. Knygoje yra tam tikri atrodantys prieštaravimai dėl vienos priežasties - kad Knyga netaptų DOGMATIŠKA. Kiekvienas žmogus gali turėti kitokį Knygos supratimą, atsižvelgiant į jo protinius sugebėjimus, išsilavinimą, profesiją, pomėgius ir aistras. Kodėl tie prieštaravimai vis tik yra? Ogi todėl, kad kiekvienas žmogus turi skirtingas gyvenimo aplinkybes, skirtingą suvokimą, tėvų ar kitų žmonių įtaką. Todėl ne tiek svarbios yra žinios (nors Knygos žinios yra labai svarbios), kiek yra svarbūs konkretūs kiekvieno žmogaus sprendimai, renkantis tiesą, gėrį, grožį per kiekvieno žmogaus nuoširdumo prizmę. Kai perskaitysi antrą kartą Knygą, padaryk pertrauką ir pasidairyk po pasaulį žmonių nuomonės apie šią Knygą. Po to daryk ką tinkama. Jei nenori, gali ir neklausyti šio patarimo, tarsi jo niekada ir nebuvo...

Jolanta: neklausysiu Vaidai, tikrai neklausysiu tavo patarimo, neklausysiu kitų žmonių nuomonės, nes tai tų kitų žmonių kelias, ne mano, tai jų suvokimas. O tai ką tu vadini jog jau kitų žmonių yra suvokta, tai labai džiaugiuosi už juos, bet tai nė kiek nepadidina mano suvokimo, norint kad aš suvokčiau turiu pati išgyventi kiekvieną žodį. Vaidai, mokytojas netrukdo mokiniam pačiam suvokti jam seniai žinomas tiesas, jis nepateikia mokinio prieš nuogą faltą, o padaro kad tai taptų jo pačio atradimu. Tik taip žmogus susigyvena su tuo.

Jolanta: Ir Vėjas man padeda daryti pačiai išvadas, padeda pačiai susigaudyti, už ką esu jam dėkinga.

Jolanta: Noriu parašyti seną, nebepamenu kokio filosofo mintį apie žmonėms sakomą tiesą. "Prieš ką nors sakant praeikite 3 filtrus. 1) pamastykite ar tai iš tiesų yra tiesa, ar tuo esate tikrai įsitikinę; 2) pasvarstykite ar verta tai sakyti; 3) pagalvokite ar tai duos kam nors naudos." Ir dar Vaidai, klausimas kvailas, ir gali nekreipti dėmesio, bet man kilo mintis, ar tu tikrai nežlugdai samoningai pokalbių? nesinorėtų tuo tikėti.

Vėjas: Neramus protas –jėga. Viso kas gyva –varomoji jėga Planetos gyvūnų bandoj Jis parodo kas... Visai kitas reiškinys NERAMUS MĄSTYMAS RAMYBĖ –šio produkto Kokybė VAIZDAI KONTEKSTAI Neturi mūsų kaustyti Matykim juos Kokie yra Rytoj papildysim Po ryt rūšiuosim Viskas turi Savo vertę

Vėjas: PAGALIAU Ir dar (VV) –vyskūpija, VSD Nesvarbu Ar tai etatiniai Ar sutartiniai Ar Asmeniniai fanatai Jų vaisiai Ir darbas Parodo Ko siekia

Jolanta: Šiaip šovė mintis "Mokančių daug, mokytojų vienetai per visą žmonijos istoriją"

Vėjas: PO SAULE NIEKO NAUJO Naujas vynas suplėšo senus vynmaišius Atnaujintas tiesas atpažysta širdis Sena pakyla į konkurencinę kovą Nauja aušra nugali užsibuvusią tamsą Stebėtojai, klausytojai, padėjėjai, mokytojai Stojasi į savo vietas, išaušus aušrai

VaidasVDS: VSD visada slepiasi, neatsako į klausimus, apsimetinėja, tiesą verčia netiesa, vertybę - beverčiu pakaitalu... ---- Staiga tapai aušra, kokioje naktyje buvai pasislėpęs. Tapai nauju vynu, kokiame rūsyje brendai? Ką statai į savo vietas? Geri ėjimai, puiki strategija... Gal kas nors dar yra toks naivus ir nesupranta, kad valstybės saugumo organai tiesiog privalo sėti destrukciją tarp atsiradusių kažkokių nuoširdžių keistuolių, tuomet geriausia taktika yra ardyti tuos keistuolius iš vidaus. Tame forume tikrai tokių buvo, šiame forume kartais užsukdavo, bet šitas forumas toks gana ramus buvo, grėsmės nekėlė. Bet dabar situacija keičiasi. Turiu čia pripažinti ir savo kaltę, kai kur užmyniau tikriems valstybės griovėjams ant mazolių. Įsisiautėjęs pamokslininkas nieko gero nedavė, atsiųstas vėjas jau daug kokybiškesnis produktas (matyt kursuose buvo)... Jolanta, tu esi labai naivi, bet būk tokia, kokia esi(o gal nesi?)...

Vėjas: Kaip gražu kaip gražu Krūtinė atlapota XXl amžiaus herojus

Vėjas: Mieli forumo lankytojai Gyvename ne Romos Imperijos laikais Bet mūsiškis VSD mąsto anų amžių kategorijomis

Vėjas: 313 m. Konstantinas I-asis uždraudė persekioti krikščionis, jiems suteikė tokias pat teisias kaip ir senosioms religijoms, ir ne tik –faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija.

Algirdas (Kaunas): Aš jus išsiunčiu į pasaulį ne tam, kad mylėtumėte žmonių sielas, bet vietoje šito, kad mylėtumėte žmones. Jūs turite ne vien tiktai skelbti dieviškuosius džiaugsmus, bet taip pat ir rodyti šitas dieviškojo gyvenimo dvasines realybes savo kasdieniame patyrime, nes jūs jau turite amžinąjį gyvenimą, kaip Dievo dovaną, įtikėjimo dėka. Kada jūs esate įtikėję, kada galia iš dangaus, Tiesos Dvasia, bus nusileidusi pas jus, tada savo šviesos jūs neslėpsite čia už uždarytų durų; jūs padarysite taip, kad Dievo meilė ir gailestingumas būtų žinomi visai žmonijai.

Adleris: [191 Dokumentas. Apsireiškimai apaštalams ir kitiems lyderiams. (2043 psl.)] Gerb. Algirdai, reiktų vis tik nurodyti šaltinį, nes tas Die T... gali apkaltinti plagijavimu :D

viesulas: citavimo vergai-vargšai

VaidasVDS: Jolanta, taip ir nepastebėjai net pagrindinių Urantijos Knygos prasmių. 1. Jokių autoritetų-mokytojų. Knyga yra mokytojas. 2. Apreikšta tik Asmeninė religija, "Autoriteto religijos niekada negali susivienyti. ...Autoriteto religijos žmones gali tiktai suskaldyti ir sąmoningai sukurstyti vienus prieš kitus", UK-1732 3. Visų tikslas gali būti tik vienas - Dievo tėvystė ir žmonių brolystė "Eikite, tuomet, po visą pasaulį skelbdami šitą Dievo tėvystės ir žmonių brolystės evangeliją visoms nacijoms ir rasėms, ir visą laiką būkite išmintingi rinkdamiesi savo metodus, kaip pateikti tą gerąją naujieną žmonijos skirtingoms rasėms ir gentims. Veltui jūs gavote šitą karalystės evangeliją, ir jūs veltui suteikite šią gerąją naujieną visoms nacijoms. Nebijokite blogio pasipriešinimo, nes su jumis aš esu visada, net iki amžių pabaigos. Ir savąją ramybę aš palieku su jumis." UK-2042

Vėjas: Garbinimas – apmąstymas apie tai, kas yra dvasinis – turi kaitaliotis su tarnyste, turėti ryšį su materialia tikrove. Darbas turėtų kaitaliotis su poilsiu; religiją turėtų subalansuoti humoras. Gilią filosofiją turėtų palengvinti ritminė poezija. Garbinimas yra numatytas tam, kad būtų tikimasi geresnio gyvenimo ateityje, o tada tam, kad šitos naujos dvasinės reikšmės būtų atspindimos atgal į šį gyvenimą, kuris yra dabar Garbinimas yra tas metodas, kurio dėka yra žvelgiama į tą Vieną, kad būtų gautas įkvėpimas tarnauti daugeliui. Garbinimas yra toks veiksmas, kada dalis susitapatina su Visuma; ribinis su Begaliniuoju; sūnus su Tėvu; laikas tokiame veiksme, kada žingsnis yra žengiamas į amžinybę. Garbinimas yra toks veiksmas, kai sūnus asmeniškai bendrauja su dieviškuoju Tėvu, kai žmogiškoji siela-dvasia įgauna gaivinantį, kūrybinį, brolišką, ir romantišką požiūrį. Nors apaštalai iš jo mokymų stovykloje suvokė tiktai nedidelę dalį, bet kiti pasauliai suvokė, o žemėje suvoks kitos kartos. 143 dokumentas 7 dalis

Vėjas: Argi jūs esate išsigandę, silpno charakterio, ir ieškote lengvų kelių? Argi jūs bijote savąją ateitį patikėti į tiesos Dievo rankas, kurio sūnūs esate? Argi jūs nepasitikite Tėvu, kurio vaikai esate? Argi jūs sugrįšite į tradicinės oficialiosios religijos tikrumo ir intelektualaus sustabarėjimo lengvą kelią, ar pasiruošite eiti su manimi į priekį į tą NEAIŠKIĄ ir NERAMIĄ ateitį, kai yra SKELBIAMOS dvasinės religijos naujosios tiesos, dangaus karalystė žmonių širdyse?” [1730_2_8]

Vėjas: NUOŠIRDUMAS -tai natūralumas. Buvimas tokiu, kokiu iš tikrųjų esi; neperdėtu, nesusivaržiusiu, nebaugščiu. Natūralumas (nuoširdumas) –tai laisvė; pirmiausia vidinė, ir išorinė. Natūralų žmogų lengva suprasti, perprasti, prognozuoti. Jo savybės ir galimybės labiau matomos. Žodis nuoširdumas labiau literatūrinis, atitrauktas nuo esmės, abstraktus. Jis naudojamas kaip trumpinys; -pasakiai kad “nuoširdus“ ir žinokitės kas už to slepiasi. Reiškia, šis žodis užskleidžiantis esmę, neinformatyvus, juo galima mulkinti, apgaudinėti, painioti pašnekovą. Išvada būtų; visuomet mintyse jį pakeisti žodžiu “natūralus“. Tuomet daug kas stos į savo vietas, bus konkrečiau, suprantamiau. Tie kas perdažnai kaišioja žodį –nuoširdumas-; pagrystai kelia įtarimą –turintį savo kėslų, kurio apgaulės reikia saugotis.

VaidasVDS: Vėjau, nepudrink smegenų. "Nuoširdumas – tai gebėjimas sakyti tiesą. Nuoširdus žmogus gyvena ir veikia taip, kaip liepia jo būdas. Jis nei giriasi, nei dedasi vertesnis, negu iš tikrųjų yra, nei sąmoningai menkina save..." Mintis ne mano ir ne iš Urantijos Knygos, bet jai pilnai pritariu. Nuoširdus žmogus visada sugebės apriboti savo vidinę ar tuo labiau išorinę laisvę tam, kad neįskaudintų kito žmogaus. Siūlymas nuoširdumą keisti į natūralumą yra visiškas absurdas. Natūralus žmogus gali būti piktas, klastingas, apsimetinėjantis. Nebūk įtarus, nes Įtarumas yra primityviesiems žmonėms būdinga reakcija; ankstyvaisiais amžiais kova dėl išgyvenimo natūraliai pasitikėjimo neugdo. Pasitikėjimas yra žmogaus įgytas naujas bruožas, kurį suteikė šitų Adominio režimo planetinių serafimų tarnavimas. Būtent tokia yra jų užduotis pasitikėjimą įdiegti į besivystančių žmonių protą. Nežinojimas gimdo įtarumą, o įtarumas yra nesuderinamas su esminiu atjautos ir meilės požiūriu. "Ei tu, kas tu? Paskirti terminai, viskas nuspręsta, Einam rytoj. Knyga parašyta, išpilstytas vynas, Pasaulis reikalauja autoriaus. Sena suvalgyta, žalsva, alkana, Pergalių naujų. Rankos dreba ne nuo baimės, o nuo šalčio Žodžių plikų. Pasaulio snukiai, piramidžių šauksmas Nakties tylumoj. Senų betoninių plytų griuvėsiuose Vėjas kitoks. Gatvių apkasai, bet iki pasaulio krašto Trys žingsniai. Tavo pirštai jau palytėjo Šią aušrą. Ei tu, kas tu? Save įvardink. Koks slaptažodis šioje planetoje? Trys šimtai tūkstančių kartų pas mus kraujyje, Bet išskyrus MEILĘ daugiau nieko nėra. Tie patys genai laimės ir skausmo Tavo gerklėj. Mus įtikinėja, kad laisvė su nelaisve Tik skirtinga apimtis. Naujoji gentis trokšta gėrio, Bet ką tu mums pagimdei? Ir iššliaužia į Saulę naujas fiureris – Pranašas su ožio galva. Ei tu, kas tu? Save įvardink. Koks slaptažodis šioje planetoje? Trys šimtai tūkstančių kartų pas mus kraujyje, Bet išskyrus MEILĘ daugiau nieko nėra. Bet pas baimę trumpi terminai, Vienas stoviu vėjuose. Išlekia eilės armada, Ar gavai žinią mano? Virš mūsų Grįžulo Ratų tatuiruotė Ar girdi laiko baisų ryšį? Mūsų istorija – ne piguma, Mūsų istorija prasidėjo. Mūsų istorija – ne piguma, Mūsų istorija..." Jurijus Ševčiukas

Vėjas: ŽVELKIME Į ATEITIES HORIZONTUS Jūs girdėjote tris dalykus. Bendruomeninis susirinkimas, kad pabūti kartu, ką nors veikti; valgyti, kalbėtis, prisiminti Jėzaus gyvenimą žemėje, gerėtis gamta; jos spalvom ir kvapais. Esant utopinėm sąlygom, pradėjo iliuzinį egzistavimą DVASINĖ AKADEMIJA. Konklavos funkcija -suformuluoti gaires.

Jolanta: Algirdai, pritariu, kad ne šaltinio nurodymas yra svarbu, o žodžis, kuris pasiekia sielą. vat ko nemėgstu tai taisyklių dėl taisyklių, šioje vietoje maištauju visada ir tegu kaltina kas jkuo nori, vat.

Jolanta: Vaidai, nesudogmatinkim Urantijos knygos. Kaip Emilis pasakė, ji juk yra tik karkasas, kuris nurodo kas yra kas, o va jau mėsa tą karkasą turime apsauginti patys, kiekvienas su savo suvokimu. Ir nėra turi būti, yra žmogaus siekis ir jo valia. Anksčiau galvojau, kad žmogus norintis pasiekti tikrą gyvąjį tikėjimą privalo pirma išsivalyti iš pykčio, pavydo, godumo apnašų, tik tada galima pajusti tą tikrą tikėjimą. Dabar manau kad klydau. Galimas ir kitas procesas, kai žmogaus samonėje yra noras tikėti, ir po truputį jam darosi tai nesvarbu, leiko eigoje, ne iš karto bet jo samonė pradeda savaime atmetinėti tuos blogus bruožus. Ir kas žino kas geriau. Pirmu atveju mes aukojamės, nes bus tikrai vidinis diskomfortas, antru atveju tai gaunasi savaime, gal lėčiau bet tikriau manau. Tik reikia tikėti ir tiek.

Jolanta: 6iandien skaičiau apie manldą, apie 1000 puskapį, fantastiškas skyriu, taip kad suvokiau jog net savanaudiška malda yra naudinga, nes orentuoja žmogaus samonę. Tačiau buvo paminima ir tarnystė žmonėms, kad jei žmogus jau aukštesnės maldos pakopoje, jis negali užsidaryti ir tik melstis, jis turi padėti žmonėms, na nepatinka man tas žodis padėti, net neatrandu kito kuris reikštų ne kažkokią dvasinę pagalbą atskirai ar materialią, bet apskritai gyvenimu būti orentuotam ne į savo dvasinį statusą at išlikimą, o į žmones.

Jolanta: O man ir vienas ir kitas nuoširdumo apibūdinimas atrodo teisingi. Ir laisvė yra nuoširdume, bet ir apribojimas savęs yra nuoširdume, tik manau kad tas apribojimas yra laisvas pasirinkimas, todėl neapriboja laisvę.

VaidasVDS: Jolanta esi neatidi. Kai supyksti, tai tikriausiai net žodžių nepastebi. Aš gi tau rašiau būtent apie negalimumą sudogmatinti Urantijos Knygą... Jeigu ką nors iš priešingų prasmių pasirenki, tai sugebėk sukritikuoti tą, kurią atmeti, bent tai, ką aš savo žodžiais parašiau. Aš esu atviras kritikai ir už ją tikrai nepykstu.

Jolanta: vaidai viena ką rašai, o kita kaip pateiski tam tikras tiesas kaip vieninteles be alternatynų. O tai nereiškia sudogmatinimas?

Jolanta: kad ir vienintelis mokytojas Urantijos knyga? tai nėra dogmatinio požiūrio apraiška?

VaidasVDS: Kur ir ką pateikiau kaip vieninteles tiesas be alternatyvų. Prašau pavyzdžių.

VaidasVDS: Jolanta, iškraipai prasmes. Rask mano parašymą, kad vienintelis mokytojas Urantijos knyga. Mokytojų gali būti daug, bet geresnių už Urantijos Knygą aš tikrai nesutiksiu, o kitiems yra jų asmeninis reikalas ieškoti ir kitokių, čia jau tikrai kiekvieno laisva valia rinktis...

Jolanta: parašiau, tavo žodžiai, kad Urantijos knyga vienintelis mokytojas. O aš taip nemanau, nes Urantijos knyga nieko nemoko, ji tik pateikia faktus

VaidasVDS: Be to niekada neskelbsiu savęs mokytoju, nes per šį gyvenimą tikrai visko išmokti yra neįmanoma, tad geriau liksiu studentu. Nesudvasinto mokytumo puikavimasis žmogaus patyrime yra klastingas dalykas. Tikrasis mokytojas savo intelektualų vientisumą išlaiko tuo, kad visą laiką jis lieka mokinys.

VaidasVDS: Jolanta, prašau nurodyti vietą ir tikslią frazę, o ne parašei, nes parašei

Jolanta: Baik, neturiu laiko ir noro žaisti tavo žaidimus, manau paros žinutes praversk ir rasi.

VaidasVDS: Jolanta išmok atsakyti už savo žodžius. Čia nėra žaidimai. Mane apkaltinai, tai sugebėk įrodyti.

Jolanta: 1. Jokių autoritetų-mokytojų. Knyga yra mokytojas. Suradau. Tik vienas niuansas, visi mes skaitome šią knygą ir visi esame nepatenkinti vieni kitu supratimu. Kodėl Vaidai?

Vėjas: 1. Jokių autoritetų-mokytojų. Knyga yra mokytojas tai teisinga tik asmeniniam-individuakliam lygmenyje

Jolanta: Darosi nebeįdomu, sakyčiau ne Urantijos knygos forume esu, bet kokiam primityviam Biteplius ar kitam forume, kažkos pinbolas. žadėjau nerayti jokių neigiamybių, bet kažkaip čia neišeina, gal kuriam laikui reikia paildžsėti.

VaidasVDS: Jolanta nieko tu neradai, bet ištraukei iš konteksto. Visa mintis skamba taip: "nepastebėjai net pagrindinių Urantijos Knygos prasmių. 1. Jokių autoritetų-mokytojų. Knyga yra mokytojas. ..." Kaip matai žodžio vienintelis tikrai nėra. Knygos prasmė tai nėra kokia nors dogma. Jei rasi Knygoje kur nors parašyta, kad Jūs turite ieškoti kokių nors mokytojų (ypač žemiškų), kad geriau suprastumėte šios Knygos ar kitos religijos prasmes, tai galėtai paneigti mano nurodytą Knygos prasmę. Ar gali tai padaryti?

VaidasVDS: Vėjau, nerašyk vėjų. Daraisi juokingas, ir baik šmeižti. Šmeižimas yra prasimanymų apie kitą žmogų skleidimas žodžiu, raštu ar kuriuo nors kitu būdu nors vienam asmeniui. Nebijok, neduosiu tavęs į teismą. Bet atrodai kvailai...

Vėjas: tapatumo susidvejinimas –slepemas darbų kryptingumas

VaidasVDS: Vėjau, Tik tiek gali parašyti, kur dingo tavo išmintis, kuri čia tryško į visas puses. Meti eilinį kaltinimą be jokių įrodymų ir sprunki. Ar tau ne gėda?

Jolanta: parašyk nuorodą į tas kitas erdves Vėjau, norėčiau juose dalyvauti.

VaidasVDS: Jūs gerai žinote, jeigu kviečio grūdas nenukrenta į žemę ir neįsminga, tai jis ir lieka vienas; bet jeigu jis įsminga į gerą dirvą, tai jis vėl pakyla gyvenimui ir duoda gerą derlių Tas, kuris savo gyvenimą myli savanaudiškai, yra patekęs į pavojų, kad gali jį prarasti; bet tas, kuris savąjį gyvenimą nori paaukoti mano labui ir evangelijos labui, tas tikrai džiaugsis gausesne egzistencija ant žemės ir danguje, amžinuoju gyvenimu. Jeigu jūs tikrai eisite paskui mane, net ir po to, kada aš jau būsiu išėjęs pas savąjį Tėvą, tada tikrai jūs tapsite mano mokiniais ir savo bičiulių mirtingųjų nuoširdžiais tarnais. Gerų dirvų...

Jolanta: Vaidai iš Dvasingumo forumo norisi išeiti pilani naujų minčių ir ryžtinga nuotaika gyvenimui ir dvasiniams potyriams, o ne išsivoliusia purve. O čia kol kas labai daug purvo.

VaidasVDS: Jolanta, o kas jį kelia. Štai tu papylei purvo ant manęs, bet nieko neįrodei. Vėjas (dvasininkas, gydytojas, laikas) papylė purvo ant manęs, bet nieko neįrodė. O tai gal gali nurodyti, kur aš kažkokį purvą pyliau ant tavęs. Su tuo apsimetinėtoju aš jau labai seniai diskutuoju, labai greitai jį pajaučiu ir perprantu, kad ir kokias jis čia gražias citatas cituoja ir komentuoja. Vis tikėjausi, kad gal kada nors taps nuoširdžiu, bet iš šiandieninių jo išmąstymų, matau, kad tai kol kas sunkiai įmanoma. Sugebėk skirti nuoširdumą nuo klastos, gražius žodžius nuo prasmingų. Juk norai tavo lyg ir geri, bet veiksmai kažkokie kitokie. Norint keisti kitus, reikia išmokti keisti save...

Jolanta: nevietoj ir nelaiku dedi savo komentarus Vaidai, tik tiek. Ir jie palieka liūdesį. net kai tavęs pokalbis neliečia bandai jį sugadinti priekabėmis. Man buvo gana svarbi paliesta tema su vėju, o tu įsikišai su priekabe kad ne tas vardas. Ar tai nėra blogas poelgis sugadinti kitiems dvasines diskusijas?

Jolanta: Tuo metu net suabejojau ar tu to samoningai nedarai, nes nebuvai visai liečiamas. Kokią teisę turi gadinti kitų diskusijas, kokią teisę turi vertinti kas gerai o kas blogai. nejau nepastebi Vaidai kaip elgiesi. Gal atsitrauk ir permastyk viską, nemanau kad tai darai samoningai, na noriu tikėti kad nedarai.

VaidasVDS: Jolanta aš matau klastą Vėjo veiksmuose. Tu jos nepastebi, nes esi nepatyrusi. Aš suprantu tavo pyktį, bet Vėjas, net ir skirdamas žodžius tau, nemažą dalį savo žodžių skiria man, ar Emiliui, ar dar kam nors. Aš juos puikiai pastebiu ir tuomet įsikišu. Vėjo tikslas būna pasiektas, tu užpyksti ant manęs, mes pradedame diskutuoti ne Knygos temomis, o pasileidžiame į asmeniškumus. Beje Vėjas veikia ne vienas, arba puikiai apsimetinėja keliais asmenimis. Čia nieko naujo. Kai kas veikia principu "skaldyk ir valdyk". Bet kai man dar pradėjo VSD etiketę klijuoti, tai mano mintys pasisuko ir į tą organizaciją... O čia nuoroda, kurią pamačiusi gal suprasi, kas nori šią valstybę užvaldyti http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=utVLescQI8s#! , o žmones supriešinti...

Jolanta: Vaidai, mūsų tikslai skirtingi, tu ieškai klastos, o man reikia šviesos ir visiškai nekreipiu dėmesio į tai kas manęs nedomina. gal tai egoizmas, bet nusišalinimas manau padaro mažiau blogio nei blogiu atsakymas na kad ir į blogį, bet dar klausimas ar tai nėra tik įsivaizduojamas blogis. jo tiek daug pasaulyje, kad čia žmonės ieško atsvaros jam, o ką randa, tą patį blogį.

Jolanta: O tu tai norėjai atsiūsti, aš girdžiu kažkokį briedą. iki galo nedažiūrėjau.

VaidasVDS: beviltiškas pokalbis, studijuok pati kaip nori ir toliau, žiūrėk tik savęs, juk tu sau svarbiausia... O ten ne briedas, o realybė, baisi, bet realybė. Miegantys ir nemąstantys padeda tai realybei veržtis į gyvenimą ir ta realybė jau pradedama įgyvendinti ir Lietuvoje...

Rantulija: Tai netelpa į jokius rėmus. KAS LAUKIA ŽMONIJOS???

emipetras: Tikrai taip , tas VĖJAS sąmoningai arba nesąmoningai sėja protuose sumaištį , o kažkas tai priima kaip tobulai originalų proto nušvitimą . Nėra ten jokio nušvitimo , tiesiog žmogus nori išreikšti originaliai save , štai ir viskas . Buvo ir kitų labai originalių pranašų , kurie pažėrę eilę savanaudiškų temų , išgaravo , o gal vėl materializuosis . Mielieji , mokykitės atskirti vilkus , apsirengusius ėriukų kailiais , mokykitės užgirsti kur TIESA , o kur tik asmeninė tiesa . Prisiminkite ko jus mokė Kristus . Jeigu pamiršote , tai pasiskaitykite . ,, Prieš pasaulio pabaiga , atsiras daug netikrų pranašų '' ,, Mokėkite , mokykitės , pasitelkite savo dieviškąją dvasią atskirti kur TIESA , o kur tik tariama tiesa . '' Gyvenimas visada stato ir toliau statys mus visus pasirinkimų kryžkelėse , jis jas statys nuolatos . Tai ar žmogaus , pasiryžusio savo gyvenimą pajungti Dievo Tėvo valiai , ar žmogaus suvokiančio , kad virš jo gyvenimo stovi Dieviškoji dvasia , ar gi galima tokį žmogų sudominti tik trumpalaike asmenine tiesa ? Asmeninė tiesa visada yra vyniojama tik į blizgutį . O tikroji TIESA yra balta , nuoga ir balta , štai ir viskas . Tikroji TIESA yra visiškai paprasta . Ji visa aiški be jokių mistinių , filosofinių , poetinių pagrąžinimų . TIESA balta ir paprasta , nieko joje nėra intriguojančio . Tik žmogaus protas , egoistinis protas , bando sukelti mistinę intrigą apie Dieviškąją TIESĄ . Mylėkite , brangieji , tik baltąją TIESĄ . Tai skiriu JOLANTĖLEI . Neužkibk už ,,originalo" . Vaidas VDS labai teisingai viską pastebėjo ir užkirto nedvasinės , nedieviškos tiesos manifestacijai FORUME , tariamai sakomai iš originalaus dvasinio aukščio . Vaidas VDS , tai atliko ryžtingai , tačiau be asmeninio intereso , o su kryptinga nuoroda į tikrą šaltinį , tai yra , į URANTIJOS KNYGĄ , į jos atatinkamas pastraipas . Mieli bičiuliai , damos , vėjai , pranašai , dvasininkai . Ištirkime savo širdis , ištirkime savo protus taip , kaip to moko daugybė Urantijos knygos puslapių . NELIŪDINKITE dieviškosios Dvasios mumyse , apsigyvenusios mūsų vidinėse šventovėse , bet teikime šiai DVASIAI džiaugsmą , rodykime , kad mūsų protuose jau auga bendra dvasinės brolystės dvasia .

VaidasVDS: Ačiū tau, Emili Esi puikus žmogus, niekada tavimi neabejojau...

VaidasVDS: KGBistui, Dėl mano įdėtos nuorodos. Gal ir aš ja būčiau kažkiek suabejojęs. Bet taip netikėtai gal prieš dvi savaites teko pažiūrėti per LTV laidą apie emigrantus (lietuviškų televizijų laidų beveik nežiūriu, išskyrus kai kurias analitines laidas, nes jose arba makaronai, arba popsas). Joje lietuvė skundėsi, kad Norvegijoje negali niekaip atgauti savo vaiko. Jį paėmė tarnybos po to, kai moteris susipyko su savo vyru, suisterikavo ir vežėsi automobilyje, nesiimdama saugos priemonių, vairavo žiemą su vasarinėmis padangomis. Štai jos "nusikaltimas". Ir už šį "nusikaltimą" iš jos buvo atimtas vaikas, su kuriuo ji iki šiol beveik negali matytis, o vaikas atiduotas dviems lezbijietėms. Atrodė, kad tai kažkoks marazmas, gal motina čia kažką slepia. Tačiau pažiūrėjus mano įkeltą nuorodą labai daug dalykų stojasi į vietas. O kaip yra Lietuvoje. Štai Garliavoje vyksta tikra tragedija. Ir kas darosi, viena mergaitė visiškai paslėpta nuo visuomenės, o kita išlupta iš senelių ir globėjos namų. Na išlupo, tai išlupo, bet per 10 mėn. net seneliams šiukštu ne tik, kad žvilgtelėti į mergaitę, bet ir žodį gyvą iš jos išgirsti. Ir tai vyksta šalyje, kur neva yra kažkokia tai demokratija. Skundai rašomi į tą neva tobulą Europą, bet toje "tobuloje" Europoje natūrali šeima jau tampa atgyvena ir nykstančia rūšimi. Yra apie ką pagalvoti ar ne KGBiste...

emipetras: CZV ir KGB atsiprašau , turiu ką nors jums atsakyti , ar ne ? Tekančiame laike mes bręstame arba stovime vietoje . Todėl visada maniau ir manysiu , kad tam tikroje sistemoje ar organizacijoje , kiekvienas dalyvis turi tiesiog laikytis bendrasisteminių nuostatų . Tai ką pateikia Vaidas VDS kaip temas , komentarus , ištraukas , jos savo aiškumu ,prie manęs tiesiog lipte prilimpa , nes aš jose matau TIESĄ . Tai jeigu du žmonės pateikia tą pačią TIESĄ , manau , kad ji yra gera TIESA ir ŠVIESA . Štai ir viskas . GEROS DIENOS .

emipetras: Tikrai ne ,, leva "' , tikrai ne . Reikia mokytis , daug mokytis ir norėti matyti ir suprasti tą Šviesą ir Tiesą , kuri mielasis jau seniai gyvena ir tavyje ir manyje ir visuose . REIKIA MOKYTIS .

Jolanta: Miebas broli Dvasioje Petrai, bet jei aš matau Tiesą daugelyje Vėjo parašymų, tai išeitų kad tai taip pat tiesa, nes mes du ją matome. Čia tarp kitko, matymas blogio yra viena, akcentavimas blogį yra jo skatinimas nors ir netiesiogine prasme. Vaidas nepastebėjo net to, kad Vėjas jo komentarą palaikė diskretiškai nepažemindamas mano komentaro. Paliakymo nepastebėjo, nes kažkodėl nori matyti tik blogį. O ir filmuke, atkreipiau dėmesį iš karto kaip moteris žemino tą šakį, kokia ji laukinė, koki atsilikusi ir t.t. tai jau nuostata buvo tokia. Gal būt ją ir nuskriaudė, gal kaip ji sako ir buvo įvelta į pedofiliją ar dar ką ko nepažiūrėjau, tačiau tai taisyti visai visuomenei.....tai žiauru. O pas mus kas nors kitaip. Tai daugiau nei akivaizdu kad tas pats darosi. Tik ką mes galime padaryti. Akcentuoti blogį, kuris ir taip per visus galus skleidžiamas, tv, spauda. O gal rodyti gėrį.

Jolanta: Mielieji tai ir matykime ŠVIESĄ o ne kabinėkimės su išankstinėmis nuostatomis. Beje Vėjas moka ką retas tik sugeba nenukrypri į kraštutinumus. man kol kas sunkiai tai sekasi, bet žinau savo bėdą, o jis pateikia taip komentarus, kad parodo viršutinį siekį, apatinę ribą ir variacijas trap jų. To kol kas nėmačiau nė viename komentare kitų pašnekonų, net Algimanto. Jis puikiai suvokia augimo niuansus ir kiek žmogus gali sugebėti pasiekti tam tikrame etape, jo išmintis yra platus matymas, ne tik Dvasinės tikrovės, bet gyvenimo realybės ir nežinau kiek, bet bandymas tai apjungti. Tai fantastiška. Ir man liūdna kad netekau bent aš, tokio pašnekovo.

emipetras: NENUSIMINK JOLANTA . VĖJAS YRA . Buvo NORD vėjas , dabar OST vėjas ir dar CZV ir dar KBG ir dar pamokslininkas ir dar dvasininkas ir dar daug krypčių pateiks tas Vėjas . Tačiau jis yra ir pučia ..., pučia ..., pučia ...

Jolanta: Žinau Emili, nesu tokia naivi kaip gal būt pasirodau, kai ką geriau nutylėti, kai ką geriau praleisti nemačiomis. O tu nepastebėjai kad nikai keičiasi priklausomai nuo konteksto. CZV; KGB yra ta dalis kuri manęs neliečia, Vėjas, Laikas yra ta dalis kuri man savo filosofija yra artima ir gal būt net padeda pačiai neužsiciklinti. Jis puikiai padoro žmogaus daugialypiškumą ir kokią pusę norime žmoguje matyti tokią ir matome.

Jolanta: pasaulis margas ir mes turime skirtingus bruožus, operuojame skirtingais suvokimais, skirtingais gabumais. Filosofija suteikia progą pažvelti į skirtingo pasaulio turtingumą. Tie kas neatmeta skirtingo pasaulio filosofijos praturtina savają ir tampa dar turtingesnis, tie kas atmeta lieka prie to pačio, savo suvokimo nežengdamas nė trupučio į priekį. Algimanto filosofija fantastiška. Tačiau ją perpratus or priėmus tiek kiek tau reikia toliau nebelieka nieko. Tačiau negalima neigti kad tai gali būti pradžia kažko labai didingo. Nes pamatas ant kurio viskas statoma pritrenkiančiai nuostabus. Tačiau statomų sienų architektūra man nepriimtina. Bet tai kas pas jį vyko viduje ilgą laiką yra nuostabu, kiek leido tai pamatyti pasakojimai. jei nekreipti dėmesio į tam tikrus man nepriimtinus dalykus iš jo išmokau labai daug per tuos metus. Tačiau matyt buvo prieita riba kada viskas jau atiduota ir man jau nebeliko tikslo būti jo grupėje.

Jolanta: Ką tik mane aplankė Jahovos liudininkė, mergina 20 metų, bet su tokia didele šviesa širdyje, kad retas tokią turi. Mes kartas nuo karto pabendraujame gal pusę metų ir kai kalbamės ji kalba citatomis iš Biblijos o aš citatomis iš Urantijos knygos ir kas keisčiausia mes susikalbame. Keista, pagalvojau o žmonės remdamiesi ta pačia Urantijos knyga įsivelia į tokias nesantaikas. Su šia mergina pabendravus visada lieki pakylėta ir nesvarbu kad jie kartais sureikšmina tai kas man atrodo nereikšminga, bet juk jei gerbiu žmogų turiu gerbti ir jo požiūrį, tačiau esmė visna, neilė žmogui ir Dievui. Ir nebėra jokios priešpriešos.

Jolanta: Viskas gal ir taip, bet jo nuopelnas kad visa tai apjungęs jis moko gyvojo tikėjimo. To nuoširdaus ryšio su Dievu. O visi girdėjimai ir kita yra smulkmena kuri manęs nedomina.

emipetras: Atsakau visiems . Aš tikrai atradau didelį atradimą - būti naivuoliu . Tai nepaprastai didingas atradimas , tai nepaprastai malonus atradimas . Kaip gera žvelgti į pasaulį ir naiviai manyti , kad tave visi supranta . Aišku žinau , kad ne visi mane supranta , tačiau aš į tai žvelgiu per rožinius akinius ir turiu viltį , kad jūs mane suprasite vis geriau ir geriau , ir vieną gražią dieną jūs visi iš KGBfilosofijos , iš Vėjų , iš XXX , iš YYY , ir t.t. , parašysite man gražius laiškus ir pasidžiaugsime kartu , kad TIESA yra viena ir ji yra pas DIEVĄ .

emipetras: Jūs visi esate tik maži modeliukai , ir jeigu nenorite prisiderinti prie DIDŽIOJO MODELIO prie PIRMOJO ŠALTINIO ir CENTRO MODELIO , per kurį esate sukurti , tada jūsų modeliukai tiesiog subyrės ir neturėsite jokio likimo ateityje .

Jolanta: Ir tuo esu tikra, kad galima rasti daug kur tikrų Dvasinių šviesuolių, tačiau yra vienas niuansas, kiek jie suvokia realybę, kiek pas juos yra baimės apraiškų ir ritualizmo. O šati kas liečia gyvajį tikėjimą, tai šiuo klausimu eisiu prieš bet ką kas bandys tai paneigti. Būsiu gal primityvi kovotoja, bet tai mano manymu vienintelis tikras dalykas ką žmogus gali turėti gynedamas čia ir dabr. Ką tik skaičiau todėl buvo lengva rasti 9. Veiksmingos maldos sąlygos (1002.6) 91:9.1 Jeigu jūs norėtumėte melstis veiksmingai, tuomet turėtumėte atsiminti šiuos dėsnius, kurie nulemia prašymų sėkmę: (1002.7) 91:9.2 1. Tam, kad jūsų malda būtų pajėgi, jūs turite nuoširdžiai ir drąsiai žvelgti į visatos tikrovės problemas. Jūs turite turėti kosminės ištvermės. (1002.8) 91:9.3 2. Jūs turite būti dorai išnaudojęs žmogiškąjį potencialą žmogiškajam prisiderinimui. Jūs turėjote būti darbštus. (1002.9) 91:9.4 3. Jūs privalote kiekvieną proto norą ir kiekvieną sielos troškimą pašvęsti dvasinio augimo transformuojančiam apkabinimui. Jūs turėjote patirti prasmių išplėtimą ir vertybių išaukštinimą. (1002.10) 91:9.5 4. Jūs privalote iš visos širdies pasirinkti dieviškąją valią. Jūs turite apleis ti negyvą neryžtingumo centrą. (1002.11) 91:9.6 5. Jūs ne tik suvokiate Tėvo valią ir nusprendžiate ją vykdyti, bet jūs jau įgyvendinate beribį pasišventimą, ir dinamišką atsidavimą, aktualiam Tėvo valios vykdymui. (1002.12) 91:9.7 6. Savo maldoje jūs išskirtinai prašysite dieviškosios išminties tam, kad spręstumėte konkrečias žmogiškąsias problemas, kurias sutiksite kildami į Rojų—siekdami dieviškojo tobulumo. (1002.13) 91:9.8 7. Ir jūs turite turėti įtikėjimą—gyvą įtikėjimą.

Jolanta: Žinoma galima sužaisti savokomis tikėjimas ir įtikėjimas. Bet kai tai jauti savo kūnu ir siela, žodis nėra toks svarbus, tai jausmas, tai santykis realus jauminis ar emocinos, ar dar kitaip galima pavadinti santykis su Dievu. tai ką jaučiu viskuo savyje galiu būti kategoriška, nes tai patiriu gyvai savo kailiu.

Jolanta: kaip manote, ar sumenkina Dievą tai kad kažkas juo netiki o gal šaiposi? Jis juk išlieka tokai pat didingas, tai kodėl gali sumenkinti "Gyvajį įtikėjimą" man labaiu patinka procesą reiškiantis žodis tikėjimą, jei kažkas ne taip naudoja šią savoką ar patį faktą? Tai kas liečia smeniškai mus kiekvieną atskirai negali būti netikra. Ir galima priešpastatyti viso pasaulio filosofiją, jei tai yra mano širdyje tai ir yra man tikra. Algimantas daro tai kas jam atrodo reikalinga daryti, gerai tai ar blogai ne mums spresti, mes galime daryti tai kas mums atrodo reikalinga ir teisinga. tačiau jei nieko nedarome o tik peikiame, tada ,mes atsiduriame blogiukų vaidmenyje. Darbais įrodykit savo tiesą ir nereikės nieko smergti.

KGBFilosofer: Bet kokiu atveju, savoka "gyvas tikejimas", taip pat is knygos pasisavinta. Yra parazituojama naudojantis knygos autoritetu. Aplomai Jokubenas,kazka savo atrado ar viskas pasisavinta?

Jolanta: LAIKAS geriausiai žino žodžio vertę, jis arba išlieka laike arba ne, nieko nepagudrausi, Dievo neapgausi, Dievo nepapirksi, viskas laike išsigrynina. Ar verta bandyti patiems tai daryti, kai laikas tai padarys daug geriau. Savo veiksmus, savo mintis mes taip pat atiduodame Laiko teismui, ir tai mes galime keiti, tai save, kad Laikas džiaugtusi mumis, o ne liūdėtų dėl mūsų.

VaidasVDS: Jolantuk, paskaityk kokius tris kartus iš eilės Liuciferio laisvės deklaraciją, o po to gerai, gerai pagalvok. Neskubėk su išvadomis...

Jolanta: Vaidai paaiškink į ką turėčiau atkreipti dėmesį. Jei tai rašai dėl Algimanto, taip, kai skaičiau man kilo tokia asociacija. Tik pameni kaip elgėsi Dievybės, jos kantriai laukė kad jų mylimi sūnūs apsigalvotų. Bet tai Dievybės, mes esame mirtingieji visi, ir teisdami kažką jau darome nuodėmę, mes galime nepritarti, galime išsakyti savo nuomonę, bet ne smergti ir teisti. Šiaip džiaugiuosi kad esu mirtingoji ir man nereikia priimti sprendimo dėl kito teisumo ar neteisumo. Vaidai kartą rašiau kad daug daugiau suvoliu nei parašau, nes jei suvokiu tai kas man nepatinka ir kelia neigiamas emocijas galiu tik priešpastatyti kitą savo sampratą, bet nebandyti menkinti man nepatinkančios. Šiuo metu man tai atrodo teisinga. Bet tai tik mano taisyklė.

VaidasVDS: Jolanta, skaityk įdėmiai Liuciferio laisvės deklaraciją ir tik ją, ir nieko apie ją, o po to apmąstyk, ką tu veiki savo susikurtoje temoje ir ką veikia tavo "naujieji draugai". Be to apmąstyk šią citatą Atkakliai dirbkite, jog išgelbėtumėte visą šeimą, kad žmogaus priešais netaptų jo paties šeimos nariai. Tačiau, kada jūs esate padarę viską, ką galėjote kiekvienos šeimos visiems nariams, tada, aš pareiškiu jums, kad tas, kuris myli tėvą ar motiną labiau negu šitą evangeliją, tas šios karalystės nėra vertas. Ar sakysi, kad Jėzus labai dogmatiškai išsireiškė? Tai gal tau nereikia skaityti tokios "dogmatiškos" Knygos ir eiti su "naujaisiais draugais" laisvės takais...

Jolanta: Vaidai, meilė, gėris, grožis vieninteliai kriterijai ir jei tavo žodžiai jų neatitinka vadinasi tai nėra tiesa. pagalvok kiek tavo žodžiai skatina kitus ieškoti meilės, gėrio, grožio. O gal tik smukdo į realybės purvą. kažkada kai skaičiau pirmą kartą Urantijos knygą kažkurioje vietoje buvo apėmusi baimė, kad galiu kažką ne taip padaryti ir nepateksiu tarp išlikusių ir tada apėmė toks sveikas pyktis ir sau pasakiau, galite sunaikinti mane, gali manęs nelikti bet niekas neatims to kas yra tikra, kuo gyvenu, kuo kvėpuoju, tai tiesa, gėriu, meile.....na grožio kažkaip nesureikšminau. Niekas neatims tikrumo ir nuoširdumo mano veiksmuose ir žodžiuose. Ir jei išlikimo kaina yra atsisakymas nuoširdumo, š atsisakau išlikimo. Dievą myliu ne todėl kad patekčiau į Rojų, o todėl kad jis fantastiškos meilės šaltinis ir nebūtina man visija išlikimo kad jaučiau jam meilę.

Jolanta: Kai tu jauti tą didžiulės meilės antplūdį tai nereikia jokių vizijų apie išsigelbėjimą, tu jauti tą meilę čia ir dabar, tu esi laiminga kad pažinai tai čia ir dabar ir visiškai nesvarbu kas ką sako, mano veiksmai niekam nekenkia, mano žodžiai ir gyvenimas yra tokie kokia yra savijauta, niekur neveidmainiauju, nes man taip patinka, o ne todėl kad norėčiau kažkuo būti. Niekas neprivers mane bijoti dėl kažkokios tariamo mano nesupratimo, kuris gali būti visai nesupratimas. Noriu jausi Meilę o ne pyktį, noriu dalinti džiaugsmą o ne įtarumą. Ir niekas neprivers manęs elgtis kitaip, kad ir kokias tiesas deklaruotų.

emipetras: Tai va , tai va , iš tiesų , tiesiai į dešimtuką . Tik pozityvių minčių iškėlimas , tik tikėjimo prasmių iškėlimas savo sąmonėje į pirmą vietą , Dievo Tėvo šlovei ir garbei , kiekvienai žemiškai sielai suteikia viltingą garantą , į amžinąjį šlovės vainiką , kurį gausime prisikėlime . Tiesiog nedovanotina kvailystė , ištisai manipuliuoti asmeniškomis tiesomis . Jos aišku yra gražios ir įdomios tik iki tam tikro lygmens . Tačiau pažengus su savo siela į aukštesnę sąmonę , siela trokšta dieviškų tiesų analizavimo , aiškinimosi , įsisavinimo . O laikas tai ribotas kiekvienam . Todėl neleiskime laiko tuštiems asmeniškumams , laikas mums mirtingiesiams turi labai didelę vertę .

Jolanta: Emili, kiekvienam savo. Kodėl taip norisi viską sukišti į vieną kurpalį. Tik prašau, neskleiskime negatyvumo, ir viskas bus puiku. matykime gėrį ir nesvarbu apie ką kalbame, matykime kiekvieno gerasias savybes, o ne tai kas mums netinka. Juk nieko naujo neišrasime, jei mumyse nėra meilės, mes esame tušti.

emipetras: Nereikia nieko JOLANTĖLE atsisakyti , nereikia nieko aukoti , reikia būti tuo , kuo Dievas tavimi patikėjo ir įsibūtino tavyje . Tu esi Aukščiausiojo ateitis .

VaidasVDS: Jolanta, aš tau galiu pasakyti tik viena, tu manęs visiškai nesupranti, kada tu ką nors parašai, tai aš suprantu, kad tu visiškai nesupratai manęs. Tu padarai gana neblogas išvadas, o prasmė tampa labai suvelta. Mes nesusikalbame. Gal tau sunku surasti, tai įdedu, išskiriu raudonai vietas, ką labai dažnai netiesiogiai siūlo visokie taip vadinami "nauji draugai" Maištininkų reikalą išdėstė trys pagrindiniai punktai. 1. Visuotinio Tėvo Tikrovė. Liuciferis tvirtino, kad Visuotinis Tėvas realiai neegzistuoja, kad fizinė gravitacija ir erdvės energija nuo visatos yra neatskiriamos, ir kad Tėvas yra mitas, kurį sugalvojo Rojaus Sūnūs tam, kad Tėvo vardu visatas jie galėtų valdyti. Jis neigė tai, jog asmenybė yra Visuotinio Tėvo dovana. Jis net užsiminė, jog užbaigtieji yra išvien susimokę su Rojaus Sūnumis tam, kad įsiūlytų apgavystę visai kūrinijai, kadangi sugrįžę jie niekada nepateikdavo aiškios sampratos apie Tėvo realią asmenybę, kokia ji yra matoma Rojuje. Jis spekuliavo tuo, jog garbinimą vadino neišmanymu. Kaltinimas buvo radikalus, siaubingas, ir šventvagiškas. Būtent šitas niekingas užbaigtųjų užsipuolimas be jokios abejonės turėjo įtakos kylantiesiems piliečiams, tuo metu buvusiems Jeruseme, kad visiems maištininkų pasiūlymams jie tvirtai ir ryžtingai pasipriešintų. 2. Sūnaus Kūrėjo – Mykolo – visatos valdymas. Liuciferis reikalavo, jog vietinės sistemos turi būti autonomiškos. Jis protestavo prieš Mykolo, Sūnaus Kūrėjo, teisę prisiimti Nebadono aukščiausiąją valdžią hipotetinio Rojaus Tėvo vardu ir iš visų asmenybių reikalauti, kad pripažintų ištikimybę šitam nematomam Tėvui. Jis tvirtino, jog visas garbinimo planas yra gudri užmačia, skirta tam, kad būtų išaukštinti Rojaus Sūnūs. Mykolą jis sutiko pripažinti savo tėvu-Kūrėju, bet ne savo Dievu ir teisėtu valdovu. Kuo aršiausiai jis užsipuolė Dienų Senųjų – "svetimų valdovų" – teisę kištis į vietinių sistemų ir visatų reikalus. Šituos valdovus jis pasmerkė kaip tironus ir uzurpatorius. Jis ragino savo pasekėjus patikėti, jog nė vienas iš šitų valdovų negalėtų padaryti nieko, kad įsikištų į grynai vidinį valdymą, jeigu tiktai žmonės ir angelai turėtų drąsos atkakliai ginti savo teises ir drąsiai reikalauti savo teisių. Jis tvirtino, jog Dienų Senųjų vykdytojai negalėtų veikti vietinėse sistemose, jeigu tiktai savo teises į nepriklausomybę pareikštų ________________________________________ [604]▼ vietinės būtybės. Jis aiškino, jog nemirtingumas nuo sistemos asmenybių yra neatskiriamas, jog prisikėlimas yra natūralus ir automatinis, ir jog visos būtybės gyventų amžinai, jeigu ne Dienų Senųjų nuosprendžių įvykdytojų savavališki ir neteisingi veiksmai. 3. Visuotinio kylančiųjų mirtingųjų mokymo plano užsipuolimas. Liuciferis tvirtino, kad per daug laiko ir energijos yra išeikvojama tokiam planui, pagal kurį kylantieji mirtingieji taip išsamiai yra mokomi visatos administravimo principų, principų, kuriuos jis laikė neetiškais ir neprotingais. Jis pasisakė prieš amžius trunkančią programą rengiant erdvės mirtinguosius kažkokiam nežinomam likimui, ir užbaigtųjų korpuso buvimu Jeruseme rėmėsi kaip įrodymu, jog šitie mirtingieji buvo praleidę amžius ruošdamiesi kažkokiam grynai išgalvotam likimui. Su panieka jis pažymėjo, kad užbaigtųjų likimas niekuo nėra šlovingesnis, nes jie yra sugrąžinami į kuklias sferas, kurios yra tokios pačios kaip ir jų kilmės sferos. Jis užsiminė, kad juos suvedžiojo per didelė disciplina ir ištęstas mokymas, ir kad tikrovėje jie yra savo mirtingųjų bičiulių išdavikai, nes dabar jie bendradarbiauja šioje užmačioje, jog visą kūriniją pavergtų prasimanymai apie mitinį amžinąjį likimą kylantiesiems mirtingiesiems. Jis gynė savo nuomonę, jog kylantieji turėtų turėti individualaus atsiskyrimo laisvę. Jis metė iššūkį visam mirtingųjų kilimo planui ir pasmerkė visą mirtingųjų kilimo planą, kaip jį remia Dievo Rojaus Sūnūs ir pritaria Begalinė Dvasia. Ir būtent su tokia Laisvės Deklaracija Liuciferis pradėjo savo tamsos ir mirties orgiją.

Jolanta: Vaidai prieš skaitant citatą noriu pasakyti, kad nesu asmenybių gernėja ar priešė, vertinu kiekvieną citatą atskirai, jei ji yra išminties ir gėrio skleidėja sulauks mano pritarimo ir diskusijos, jei ji neša pyktį ar kokias kitas blogas emocijas geriausiau atveju jos nepastebėsiu arba pasakysiu ką priešiškai, bet tikiuosi kad man užteks išminties patylėti. Nesu teiėja, nesu tobula kad kitus teisčiau, tačiau galiu tikrai atskirti neigiamas skleidžiamas emocijas. Dvasingumo forume jos yra patys didžiausi nuodai. Ir džiaugiantis kad su kažkuo susidorojot, jūs susidorojot su pačiu Dvasingumu šiame forume.

Jolanta: O dabar skaitau citatą

Jolanta: Perskaičiau bet ir puikiai atsimenu šią vietą Vaidai, paaiškink kokias tu asociacijas čia matai. O tu nemanai, kad viskas čia daug paprasčiau ir nereikia nieko įžvelginėti. Man čia visaks aišku ir paprasta, bent taip atrodo. Apie kurį punktą norėtum padiskutuoti?

Jolanta: Perskaičiau bet ir puikiai atsimenu šią vietą Vaidai, paaiškink kokias tu asociacijas čia matai. O tu nemanai, kad viskas čia daug paprasčiau ir nereikia nieko įžvelginėti. Man čia visaks aišku ir paprasta, bent taip atrodo. Apie kurį punktą norėtum padiskutuoti?

CZV: Kai kurie zmones tiesiog nepajegus suvokti,kad,kol jie yra asmenis,tol ju suvokiama tiesa, bus asmenine. Ar tai bukumas?

Jolanta: Išmintis be meilės sausa ir negyva.

Jolanta: Kad ir kaip man pattiktų tiesų suvokimas, tačiau jei tas suvokimas neneša gėrio, jis yra bevertis.

VaidasVDS: Jolanta, čia gi tavo "naujieji draugai" mane įžeidinėja, tau juk neturėtų skaudėti, juk tie draugai tave kvietė skristi su Vėju, o tu sakei, tik duok adresą... Kiekvienas žmogus savo laisve turi naudotis labai atsakingai, ir mokytis turi labai atsakingai. Tą norėjau pasakyti iš tos Liuciferio deklaracijos. Juk paskui Liuciferį nuėjo daug labai šviesių dvasinių asmenybių kur kas protingesnių už mus visus čia esančius. Tu iš esmės dar tik pradėjai studijuoti Urantijos Knygą, o jau bandai mokyti kitus. Kitų nereikia mokyti, jei jie neužsiima kitų įžeidinėjimu ar savęs aukštinimu. Tačiau visada reikia diskutuoti bet kokia tema iš Urantijos Knygos arba temomis iš gyvenimo. Diskusijose daug lengviau surasti tiesą ir pašalinti nesusipratimus. Aš visada reaguoju, kai kas nors čia pasirodo ir pradeda aukštinti save ar žeminti kitus. Man su tokiais tikrai ne pakeliui, net jei jie ir skaito Urantijos Knygą ir net labai protingai komentuoja kai kurias jos dalis. Gal tu gyvenime nesi pakliuvusi į klastingų žmonių pinkles, o štai man tokias situacijas tenka narplioti beveik nuolat. Tam tikra prasme aš esu šioje vietoje profesionalas. Todėl tu net nepastebi ir net nesupranti, kai kas nors bando tyčiotis iš manęs ar iš kitų, o aš pastebiu ir reaguoju. Kartais ir tu tam tikrus ragučius rodai. Bet tavo atžvilgiu aš visada esu nusiteikęs geranoriškai. Matau, kaip tu palaipsniui tobulėji. Kartais norisi tau šiek tiek padėti, bet tu nesupranti minties ir net įsižeidi. Bet tai visiškai suprantama ir gana natūralu. Man svarbiausia visų čia dalyvaujančių šiltumas ir artumas, bet jei atsiranda koks nors skaldytojas, jam tikrai neatleisiu. Esu kovotojas ir su tokiais visada kovosiu, net jei tai neatrodo dvasinga ar kas nors tos kovos nesupranta. Aš čia esu ne dėl savęs, aš čia esu dėl brolystės platinimo tarp žmonių...

Jolanta: Klysti Vaidai, mano gyvenimas pilnas kovos už būvį, klasta mano gyvenime buvo ne kartą, ir darbe, ir šeimoje. Ir žinai.....aš išeidavau nugalėtoja, nes niekada neatsakydavau klasta atgal, tačiau buvau labai atsargi ir sverdavau pateikiamą informaciją. kartą darbdavys ir direktorius manęs paklausė, Jolanta o žinai kad viena darbuotoja apie tave kalba tai, tai ir tai (man į akis ji norėjo atrodyti drugė, tačiau greitai ją perkandau, plius darbuotojai man suteikdavo informaciją praktiškai visą) žinau sakau direktoriui, viską žinau ką apie mane jums kalba. Jis tada labai nustebo, kaip tai žinai ir nieko nedarai kad tai užbaigtum. O tada aš atsakiau. Direktoriau, kolegės valia kalbėti tai ką ji nori, o štai Jūsų valia tikėti ar ne. Pasekoje ši kolegė buvo atleista, tačiau prie to aš nė piršteliu neprisidėjau. Esu ramia sažine. Tu neįsivaiduoji kokias peripetijas tego išgyventi kai per savaitę buvo priimtas sprendimas keisti gyvenamą vietą irgi dėl intrigų, tačiau tai padariau tada kai atstovėjau savo orumą, bet vėl neatsakiau į intrigas intrigomis, bet sudaraiu salygas kad eitų į derybas, nes kitaip tikrai nebūtų nugalėję ir t.t. Vaidai patikėk, kovotoja esu ne mažesnė už tave, man net klijavo Robino Hudo sibdromą, tačiau jau šiai dienai žinau kad tuo pačiu niekada neatsakysiu. patikėk esu labai tvirta ir nebijau iššūkių ir bandantys įkasti dažnai dantis išsilaužo, tačiau niekada neatsakau į klastą klasta, tik atvirais sprendimais. Ir iki šiol dar nepralaimėjau, net tada kai kitiems atrodė jog atsitraukiu kažkodėl jie blogai jausdavosi, o ne aš, todėl kad nė vienas žinsnis nesirėmė nei klasta nei įžeidimais, tik tvirtu atstovėjimu.Prisimink Vaidai Kristaus elgesį į patyčas. prisimink jo žodžius nukryžiavusiems jį "Viešpatie atleisk, jie nežino ką daro" Tu manai, kad tai silpnumas. kai skaičiau šią vietą aš verkiau, va čia galvojau yra stiprybė, kilnumas ir Dvasios tvirtumas. Jis juk mums pavyzdys. Greitai prieisiu vėl ketvirtą dalį ir su didžiausiu nekantrumu laukiu to jausmo kuris paliečia širdį skaitant apie Kristų. I

Vikaras: ...nu... tiesiog caca-mergyte...:))) https://www.youtube.com/watch?v=vd0Df08bYtk

VaidasVDS: Jolanta, aš esu ir laimėjęs, ir pralaimėjęs. Būtent pralaimėjimai priverčia kai ką iš naujo apmąstyti, pasirinkti geresnę strategiją, kartais nusileisti. Plikam į dilgėles šokti ne visada apsimoka... Neskubėk nei dvasioje, nei skaityme...

Jolanta: Vikare, su multimu tiesiai į 10 tuką pataikei juokiausi iš širdies, bet ir yra panašumo.

Jolanta: Miejieji, o Jūs negalvojote, kad mes visi klystame esu tuo tikra. Skaitydama šiandien apir Melkizedeko, Saliamono išminčiaus mokymus ir kaip priėmė jo mokiniai, o dar gražiau, net ir priėmę kaip gryždavo prie senų papročių naujas apreiškimas juk priimamas senai nusistovėjusios samonės ir ji adaptuoja jį jai. Taip kad galime ginčytis iki nukritimo, vis tiek nerasime tiesos, nes ta tiesa vėl adaptuosis mūsų nusistovėjusiam supratimui

Jolanta: Bet smagiausia tai, kad niekas ir nenori iš mūsų kad mes neklystume Jei mes turime įtikėjimą ir remiamės gėriu grožiu meile viskas yra ok. Todėl bet kokie filosofiniai išvedžiojimai yra tik tam žmogui reikšmingi nes tai jo ar mano klystanti versija

Jolanta: bet mūsų klystančios versijos ir mus augina Tai labai ryškiai pajutau kai pradėjau skaityti antrą kartą Urantijos knygą. Pirmu kartu guldama informacija dalinai pakeitė mano suvpkimą, todėl skaitant antrą kartą jau kitaip matau nei pirmą kartą. Manau kad kai perskaitysiu antrą kartą mano suvokime vėl bus adaptuota naujos informacijos dalis ir dar kai kas pasikeis, bet vėl tai bus tik kažko seno ir naujo mišinys, bet jau su didesne naujo priemaiša Tai va klystantis broliai ir sesės, mylėkime vieni kitus tokius netobulus

Jolanta: Skatinėju dabar kompe, citata ir tiek, be jokios minties 1033.7) 94:6.4 Lao-tse taip pat pateikė vieną iš ankstyviausiųjų doktrinų apie atsilyginimą už blogį gėriu; “Gėris sukuria gėrį, bet tam, kas iš tikrųjų yra geras, gėrį taip pat sukuria ir blogis.”

Jonas: Gerb. Jolanta, du klausimai. Kaip Jums atrodo, iš šalies, ar iš vidaus, kad su vienais daugevardžiais einama “obuoliauti“, tuo tarpu kiti apsimetėliai. Kas žmoguje turi dėtis, kad iš šalies užsipulti diskutuojančius pašnekovus. Ačiu.

Jolanta: Jonai, neturiu atsalymų į Jūsų klausimus. Nevertinu čia žmonių, vertinu tik komentarus. Tik žinau kad visi kažkada "susimauna", apsikvailina, išsišoksta, čia nėra nieko stebėtina, tik nereikia to sureikšminti.

Adleris: Šio forumo gaidukams: http://www.egu.lt/pdf-knyga

Jonas: dar daug bus skaitytojų, aiškintojų, merdėtojų, iki Knyga pakils gyventi tikrą gyvenimą –tikram gyvenime.

Jolanta: Esu tuo tikra Jonai, juk ir Urantijos knygoje rašoma apie ankstesnių apreiškimų tolesnį vystymąsi. Jie taip pat sunkiai skynėsi kelią į žmonių protus, bet būdavo iškraipomi.

Jolanta: Save stebėdama ir lygindama su Urantijos knygoje pateiktais evoliuciniais faktais pastebiu, kad taip pat daug ką vertinu per seno suvokimo prizmę, ir turės praeiti laiko kol išsivalysiu nuo senų apnašų, arba neapsivalysiu. Diskusija nėra savo tiesos įrodymas, tai ir yra savo minčių savo suvokimo gryninimas.

Jonas: Šį kart iškraipyt neįmanoma. Orginalas guli ne vienam vienuolyne, bibliotekoj ar tautoj. Šį kar raštai “ištakos“ vieši visiems iš kart. Taip kad reikia tik aktyvumo. Per daug nuklydus- -ištakos pasiliks tos pačios.

Tadas: Jonai...N-vardi, perskaityk mano pasiūlymus Naujienų skyriuje. Ką manai apie forumo perkėlimą į lietuvišką serverį? Nei Vaidas, nei Fredas nereaguoja, jiems matyt ir ruskam gerai. Domenas (lt) metams kainuoja 25 Lt, palaikymas 3 lt mėn. Šias išlaidas galiu padengt. Interneto vardų zona www.urantijos knyga.lt užimta, tačiau www.urantijos.lt – laisva. Nu, paskaitysi, ten rasi www.serveris.lt administratoriaus paaiškinimą. Tereikia iš Fredo gauti reikalaujamus duomenis ir pirmyn – sužinoti, kiek kainuotų. Man rodos, tu inf. technologijose gaudaisi. O pinigėlius gal visi susimestume. Juk iš esmės mums čia nėra dėl ko pyktis, visi esam toje pat valtyje. O šviežaus oro gūsio šiame forume trūksta, nes plūduriuojant tik keliems, kūdra pradeda užželt. Pagarbiai

Jonas: Visų pirma “tiesos įrodymas“ ar “tiesos gimimas“ –tiesiog spekuliatyvi formuluotė, akių dūmimas. Tiesa atpažystama, arba neatpažystama. Ją atpažinus turima sunkumų –kiek ją suprasim, padarysim sava, pritaikysim..

Jonas: Kas įdomiausia, kad kūdra uuūūūžžžžžeele vieno želdintojo dėka, ar tai šis, ar tai anas forumas.

Jonas: Tadai...N-vardi. Būna šeimose tokių nutikimų, kada sakoma “persikelkime į kitą namą, ar kitą miestą“ ir nesantaikos tarp sutuoktinių pasibaigs. Kaip akivaizdžiai –tai nerimta. Povilas atliko labai gerą veiksmą, padovanodamas šį forumą. Tai leido evoliucionuoti Lietuvos skatytojams laisvai. Anas forumas užsikoncervavo, šis užžėlė. Manau kad tik laiko klausimas, esant tokiems augimo nesklandumams, atsirasti sekančiam e-puslapiui. Mintis savalaikė. Palaikau. Bet mąstau ne apie tai, bet kaip pažadinti naujas kokybęs; neatitrūkusias tiek nuo žmoniškosios kasdinybės, tiek nuo dieviškųjų žinių.

Tadas: Kas be ko, svarbiausia kokybė, bet reik ir naujų pajėgų, negi jum įdomu kalbėtis vos ne su savim...nors kartais ir tai gerai :)

Fredas: Nei jis užžėlė, nei ką. Beprasmių plepapalų pasiilgote? Yra skyrius 'pliurpalai',tačiau jūs nei pliurpiate, nei kalbate. Kalbėkite,diskutuokite,..kas draudžia?

Jonas: Tadai Tadai, kaip Tu sieji nauja puslapį su pajėgom? Fredai, Tavo rūpinimasis puslapiu įspūdingas, jaudinantis. Kada nors rūpinsiesi labiau apčiuopiamais dalykais. Nes tai ką pradėjome šiandien, tęsime rytoj, poryt gerinsime, -tikėkimės.

Tadas: Naujos pajėgos - tai tie, kurie Google surinkę urantijos knyga...paklius į lietuviško domeno svetainę (www.urantijos.lt) o ne taip, kaip šiandien: URANTIJOS knyga urantija.forum24.ru/ - „Google“ kopija - Išversti šį puslapį URANTIJOS KNYGA. ReadMe.Ru · Дима Билан целуется в метро · Беременная Пенелопа Крус попалась на Барбадосе · Ксения Бородина и Терехин ... :)))

VaidasVDS: Palaukit, palaukit vyručiai, Jonai, ar tai tu tas paukštelis, čia giedantis gražiausiai. Gražus giedojimas dar nieko nereiškia. Tas senas Jonas, kuris taip reiškėsi pas Algimantą? Tiesa, kartais visai neblogai pasisakydavai, bet tik kartais... Tyra širdis yra tyra širdis. Ko žmonėms reikia siekti šiame gyvenime, tai valyti savo širdis nuo visokiausių evoliucinių, paveldėtų, įgytų aklėjant, įgytų su netikromis žiniomis teršalų... Jooooo, MOKYTOJAS Jonas, sulaukėme TIKROJO PRANAŠO

Jonas: Koks pasaulis būtų šiandieną, jeigu istorija neminėtų mokytojų, pranašų, apaštalų, šventųjų, jeigu jis dabar yra toks. Kaip atrodytų tautos ir šalys, jeigu po Jėzaus gyvenimo nebūtų buve apaštalų, šventųjų, mokytojų. Kokiam būvyje rastųsi žmonija jeigu po I-mojo ir II-ojo Sodo Adomitai nebūtų paplitę po pasaulio tautas. Kokias civilizacijas žinotume jeigu Dalamatijos mokiniai nebūtų grįžę mokyti savo gentainių.

Jonas: Tadai, nesusimąsčiau apie tai. Kita vertus tai labai gyvenimiškas vaizdas. Pasaulio laikinumas-menkumas ir aukščiausiosios vertybės egzistuoja greta. Tai taip simboliška.

Fredas: Kai surenki google 'urantijos knyga', pirmame puslapyje aiškiausiai parašyta ->URANTIJOS Knyga,paspaudi ir jau esi forume,tai kokių galų jūs dar ieškote?

Jonas: ..iš tikrųjų kažkokių galų ieškoma- Fredai Dabartiniu metu pilnai funkcionalus, visiškai tenkinantis lankytojus tinklapis.

VaidasVDS: "Pasaulio laikinumas-menkumas". Ir kokią tu Knygą skaitei, kad taip apie pasaulį išsireiškei. Tavo žiniai, šis pasaulis yra labai nuostabus. Šitame pasaulyje gyveno ir gyvena daug nuostabių žmonių, buvo daug nuostabių mokytojų, pats Visatos dvasinis vadovas čia gyveno kaip žmogus, jame gyveno, gyvena ir gyvens nuostabios pirminės ir antrinės tarpinės būtybės, jame nuolat reziduoja angelų gausybės. Šis pasaulis yra nuostabus, bet akli ir išpuikę to nepastebi...

Jonas: Neklausai radio Nežiūri TV Tad Tavo vaizdas NEPILNAS

Jolanta: Jonai, tavo tiesa akivaizdi, tačiau nors knyga ir prieinama visiems, ji suvokiama ne visada taip pat, o apaštalai......jie išsakys tik savo sampratą į knygą. Suvokiu, kad reikia skleisti šią žiniią, tačiau labai abejoju dėl pajėgumo tai daryti. Vaidas kaip ir imasi šios veiklos, skleisti žinią apie Urantijos knygą, bet jis pilnas pykčio, žmonės nepatikės kad tai apreiškimas jei jis bus skleidžiamas per pyktį. Algimantas ruošia mokytojus, na ne visai knygos......bet jei tik pamėgdžioja jį, nors yra ir nuoširdumo, bet vistiek tai jau ne Urantijos knygos skleidimas. Forumas......šis forumas nė iš tolo neatrodo šviesos skleidėjas. Kaip dar galima skleisti žinią apie apreiškimą?

DA: LAIKĄ saugo PUMA, Laikas saugo RAKTĄ

VaidasVDS: Per kokį pyktį, Jolanta? Čia šiame forume yra labai nuostabių žmonių: Emilis, Fredas, Irena (Rantulija), puikioji G-sesuo, buvo ir kitų (kažkur prapuolė). Ir visi šie žmonės ganėtinai skirtingi. Bet tarp jų yra dvasinė vienovė. Visi jie čia puikiai bendrauja, puikiai jaučia savo skirtumus ir kas svarbiausia nei vienas prieš kitus pabrėžtinai nesipuikuoja. Pamąstyk ties šia citata Dvasios religija reikalauja tiktai patyrimo vienybės – likimo vienodumo – suteikdama visišką laisvę tikėjimo įvairovei. Dvasios religija reikalauja tiktai įžvalgos vienovės, bet ne požiūrio ir nuostatos vienodumo. Dvasios religija nereikalauja intelektualių pažiūrų vienodumo, o tiktai dvasinio jausmo vienybės. Nėra to jausmo su Jonu. Su tavimi aš tą jausmą dar jaučiu (nors tu ir labai pikta esi mano atžvilgiu), bet su Jonu tikrai ne.

Jonas: Taip taip Dvasios religininkai turi maitinti pasaulio religija –tiek dvasią, tiek religiją nešti į gyvenimo pakraščius

Fredas: Urantijos Knyga skleidžia šviesą,išmintį,gėrį. Knygą, jos tekstus, galima perskiatyti šiame forume. Kas skleidžia kažką negatyvaus,..tai jo paties asmeninis reikalas.

Jomas: taip taip Fredai, nuo šito ir reikia preadėti -perskaityti knygą

Jolanta: Šiandien su sūnumi kalbėjau. Jis pateikė tokią mintį, naiviai klaidingą, bet tai jo mintis. Kad religija žlugs po truputį plečiantis mokslui, nes dabar žmonės garbina tai kas jiems nesuvokiama. Iš karto paprieštaravau ir pasakiau, kad iš tikro, giluminę religiją gali suvokti tik tas žmogus, kurio proto gebėjimai gana aukšti, žemesnių gebėjimų žmonės tikrai garbina tik tai kas nesuvokiama, o aukštesnių gebėjimų žmonės suvokia tikėjimo gelmę. Pateikiau pavyzdžių kad mokslininkai senieji daugiausia buvo labai tikintys. (kažkur girdėjau bet pavardžių nepasakysiu ) Toliau galvodama apie knygą ir žmogaus prigimtis, įvairias prigimtis, apie tai galvojau autobuse stebėdama įvairius žmones, pamasčiau, kad kaip bebūtų liūdna skaitant tiesiogiai Urantijos knygą ne daugelis sugebėtų priimti apreiškimo visą tiesą, daugelis gali daryti pragaištingas išvadas imdami kokią vieną vietą, nors gal dauguma aplamai neimtų Uranyijos knygos į rankas net 100 žmonių sakant kad tai apreiškimas. Šiandien skaičiau apie Mozę, kaip jis vedė laukinius savo gentainius iš Egipto. ten buvo parašyta tokia fražė, kad tie žmonės būdami laukiniai negalėjo suvokti Mozės mokymo, todėl ji pasitelkė Jahvę ir kaip įrodymą Dievo rūstybės pasitelkė ugnikalnį, taip sutramdymamas gentainius ir per baimę jiems skiepydamas vieno Dievo idėją. Ir tada važiuojant autobusi ir stebėdama žmones galvoju, o kiek iš jų imtų garbinti Dievą neturėdami baimės? Ir daugelyje jų pamačiau tuos laukinius beduinus. Ir padariau išvadą, kad ne daug yra tų kurie nesvarbu kaip supranta, bet vis bando gilintis į Urantijos knygod tiesas, bet ką daryti su likusiais. Ir šovė kvaila Utopinė mintis. Žmonės, kurie ne tik skaito, ne bando aplamai filosofuoti, bet tie kurie gyvena Urantijos knyga, turėtų turėti kažlą panašaus kaip Masonų ložę, ložę, gana uždarą, kad į ją patektų tik tie kuriems Urantijos knyga yra jų gyvenimo vedlys ir kurie nori ta tiesa dalintis. Toliau manau jau turėtų būti ieškoma sprendimo būdų kaip tai daryti. Ir tik nesakykit kad yra apreiškimas ir to pakanka. nepakanka mielieji. kaip Ichnatono Egipto išminčiaus laikais, kuris Puikiai įsisavino Melkizedeko mokymus ir bandė savo tautai tai skleisti, tačiau kaip buvo rašome jį suprato tik labai išmintingi žmonės, lygiai ir dabar. Duok Dieve, kad būčiau neteisi bet man dabar atrodo kad iš Urantijos knygos semtis gyvenimo išminties gali nedaugelis, todėl jiems reikėtų mokymų kurie jiems būtų priimtini. Šiuo atveju ir ritualai jau nebetampa tokie blogi, nes tam tikrai kategorijai žmonių tai vienas tik būdų atpažinti religiją ir tikėjimą.

emipetras: Matai TADAI , kaip žmonės išsisukinėja iš tiesaus atsakymo . Visai taip kaip senovės fariziejų laikais . TADAI , žinoma kad gerai , žinoma kad naujas forumas , lietuviškoje svetainėje geriau . Gal vizualiai geriau matysis ir daugiau dalyvių pritrauks .

Tadas: Tą, Emili, patvirtink VaiduiVDS ir Fredui, bo aniems nelabai suprantama, kam kažką reikia keist. Dėkui už palaikymą.

žvilgsnis: Jolanta, ar čia alternatyva LAIKO Konklavai. gerai, dar ir Ložė. vienas pasirinkimas kelia įtampą, du jau komfortiškiau.

VaidasVDS: Tadai, gausi guzą Visada palaikau mintį dėl domeno keitimo į lt. Man irgi Gūglas nerodo šio puslapio. Bet dabar bėda kitame, reikia išlaukti čia prasidėjusią audronašą...

Jolanta: Parleidau, nepastebėjau apie Laiko Konklavą. Bet pripažinkit, kad tik Algimanto grupė kažką daro ir kitų labui, visi kiti tuo tarpu ir aš šiuo metu tik liežuviu pliauškiam ir tai ne pačias Dvasingiausias mintis. jei apie forumą tai bet kur bus gerai, tačiau esu tikra kuo daugiau pašaliečių, tuo daugiau rietenų bus. Gal ir tai reilkalinga, tačiau tai neturi būti pagrindinis dalykas.

žvilgsnis: Atsirado knyga, atsirado ant vienos rankos suskaičiuojami šventuoliai –akivaizdi realybė-aklavietė

Jolanta: Nematau tarp žmonių nė vieno švento tačiau reikia pripažinti, kad Algimato grupė puikiai dirba. Ji yra skatinama suvokti Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės nors gal tai ir neakcentuoja. Tai manau tikrai puikus tam tikras mokymas. 1089 puslapio citata "Religijos reikalas yra sukurti, palaikyti ir įkvėpti atskiram piliečiui tokią kosminę ištikimybę, kuri jį atves į sėkmę vystant visas šitas sunkias, bet pageidaujamas visuomenines tarnystes" Ir turiu pripažinti kad Algimantas puikiai tvarkosi su šita užduotimi. Urantijos tiesų suvokimas ne tiek svarbu kiek žmogui įkvėpti kosminę ištikimybę, ką Algimantas ir daro. Dabar sakau tik savo nuomonę, tačiau jo veiklos sritis nebus labai paplitusi dėl vienos priežasties, nes jis atmeta sena ir bando kurti visiškai nauja. Tačiau ir religijos vystymisi istorijoje dažnai kartojama, kad negalima daryti kardinalių pokyčių, kad sena turi asimiliuoti nauja. Ir tai logiška, žmogus neturintis kosminės įžvalgos visada pasitikės labiau tuo ks sena ir jau laiko patikrinta, nei kas nauja ir Dievas Žino ar tikrai teisinga. Mano nuomone, kad dabartinės civilizacijos esmė tai įskiepyti žmonėms Meilę Dievui, nebe Dievo meilę, o būtent Meilė Dievui, tam kuris yra aukštai danguje ir tuo pačiu yra jų viduje, suvokimą kad kiekvienas iš mūsų turi To pačio Dievo dalelę, tuo ir yra visi vienodi Dievo sūnūs ir Dukros, o tuo pačiu broliai ir sesės vieni kitiems. Dauguma žmonių tikrai neskaitys Urantijos knygos, o ir skaitant jos ne dažnas turės kantrybės, o dar ar suvoks Sūnystės ir Brolystės esmę. Esu tikra, kad tradicinės religijos asimiliavusios Urantijos knygos išmintį puikiai galėtų atlikti tą tarpinį vaidmenį skatindamos gyvojo tikėjimo su Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės mintimi. Tai būtų fantastiška, jei Dvasininkija po truputį pradėtų asimiliuoti Urantijos knygos išmintį. Taip parengdama žmonių protus naujai Gyvojo tikėjomo idėjai.

=vilgsnis: Labai jautrę jungtį palietei: -kiek kas svarbu - “Urantijos tiesų suvokimas ne tiek svarbu kiek žmogui įkvėpti kosminę ištikimybę“ KAIP galima turėti ištikimybę tam, ko gerai NESUVOKI!!!??? Toliau. Padarei pačią didžiausią klaidą kokiąą tik begalima: -“kad sena turi asimiliuoti naują“, o gal per neapdairumą suklydai ir parašiai priešingai. Bet toliau skaitant matosi kad nesuklydai –tiesiog šiandien ne ta koja iš lovos išlipai. “...žmogus neturintis kosminės įžvalgos visada pasitikės labiau tuo kas sena ir jau laiko patikrinta, nei kas nauja ir Dievas Žino ar tikrai teisinga. Dar toliau prasideda paistalai netinkantys ne tik UK forumui, bet nedatempentys ir iki bernardinai lt, netgi žemiau delfi lt. “...kiekvienas iš mūsų turi To pačio Dievo dalelę, tuo ir yra visi vianodi...tuo pačiu broliai ir sesės vieni kitiems“. Į kokį samonės dugną reikia nusileisti kad ne nematyti-nesuprasti kas vyksta aplink –arti ir toli; čia tai bent misticizmas –šiandien ne Tavo diena, būk atsargi. Panašu kad pavargai nuo knygos, pavargai nuo gyvenimo, pavargai pati nuo savęs

Jolanta: puiki citata 1098 puslapyje" ne tiek svarbu mylėti visus žmones šiandien, kike svarbu kad kiekvieną dieną Jūs išmoktumėte pamilti dar vieną žmogišką būtybę (anksčiau rašo kad meilės pradžioje atsiranda žmogaus motyvo supratimas). Jeigu kiekvieną dieną ar kiekvieną savaitę jūs išmoksite suprasti dar vieną savo bičiulį, ir jeigu tai yra jūsų sugebėjimo riba, tuomet jūs iš tikrūjų visuomeninant ir sudvasunat savo asmenybę......nuošiedi ir nesavanaudiška meilė yra tikrai užkrečiama."

Jolanta: Baik Žvilgni, žodžiu galėčiau apginti kiekvieną sakinį ar žodį tai sunku padaryti forume. Kita vertus gal būt ir neįrodyčiau. Yra viena puiki smulkmena, na nėra taip svarbu visiems patikati normalu kad kžkas kardinaliai nepriima, kai kas abejinas, o kai kas supranta Viskas ok, bet parašiau tai ką ir norėjau parašyti ir tikrai nekeisčiau nė vieno žodžio

žvilgsnis: Bandai operuoti tais, kuriuos galima stumdyti kaip šaškes Apginti nereikia; išsakomos mintys, deklaruojama pozicija kalba pati už save, apgindama tik sustiprintai tą poziciją kurią išsakei; ,nesisten sviestuoti sviesto, vaizdas nesikeis; vienus apmulkinsi, kitiem pasėsi neaiškumą, bet niekados nebus taip su visais. Nepaevertink savęs

žvilgsnis: Ne tiek svarbu iš kokio UK konteksto paimama citata, kie iliustratyvu kokiam kontekstui ji taikoma. Knygos kontekstas citatą pozicionuoja, citata kontekstą iliustruoja. Gi taikant citatą ne knygos kontekstui pasirodo žmogiškosios gelbės apgaulingi kėslai

Jolanta: Ir kontekste gal esmė, bet manau kad pagrinde esmė yra tame kas ką nori matyti arskiroje citatoje. ir to neišvengsime. Ir tu teisus kritikuodamas, nes Dvasinių tiesų neppaaiškinsi nei viena citata, nei vieno aspekto įžvalga, gal čia produktyvus gali būti tik pliurpimas apie nieką. Priimu kritiką. tačiau citata gal būt sukels norą kalbėti kažkam kas supranta ir kontekstą, man tada būtų malonu padiskutuoti.

Jolanta: O šita citata norėčiau pasidalinti savo siekiamybę, kurią esu kartas nuo karto trumpai užčiuopusi, tiek kad sužinočiau kokia tai laimė, tačiau tai netapo mano gyvenimu tiek, kad testusi visą laiką. Tačiau vien žinojimas siekiamybės jau suteikia tvirtumo. 1101 puslapis "Viena iš labiausiai stebinančių religinio gyvenbimo požymių yra ta dinamiška ir išaukštinta ramybė, toji ramybė, kuri pranoksta bet kokį žmogiškajį supratimą, tas kosminis šaltakraujiškumas, kuris reiškia, kad nėra jokių abejonių ie neramumų. Tokių Dvasinių stabilumo lygių negali pažeisti nusivylimai"........Apaštalas Paulius sakė "Aš esu įsitikinęs, jog nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei aukštesniosios jėgos, nei galios, nei kas yra dabar, nei kas bus, nei kas yra viršuje, nei kas yra apačioje, nei bet kas kitas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės"

žvilgsnis: “...jo veiklos sritis nebus labai paplitusi dėl vienos priežasties, nes jis atmeta seną ir bando kurti visiškai naują. Tačiau ir religijo vystymosi istorijoje dažnai kartojama, kad negalima daryti kardinalių pokyčių, kad SENA TURI ASIMILIUOTI NAUJĄ.“ Jolanta Nauja turi asimiliuoti seno tuos segmentus, kurie išlike nepakitę nuo ankstesnių Apreiškimų. Tie, kurie nėra evoliuciniai. Kada sena asimiliuos naują –sugrius-supliš. Jėzus: -nauja nepilama į senus vynmaišius. Šito negalima daleist, o Jokūbėnas tai daro [Krikščionybės duženos], nes ištisos vyresniųjų kartos bus apiplėštos; iš jų atiman tai ką jie turėjo ir turi geriausio. Nauja religija besiformuojanti iš savo šaltinio UK, ir besimaitinanti dokumentų ištakomis neturi žeisti esančių, nebadyti jų pirštais. Knygos pasirodymas jau yra deklaracija NAUJESNĖS GERESNĖS PLATESNĖS Žinios Pasaulio Žmonijai. Ir dabar nuo asmeninių ir bendruomeninių praktikų priklausys AR NAUJOJI NAUJIENA TAPS KŪNU.

Jolanta: Žvilgsi, gal esu kvaika bet paaiškink, kuo skiriasi naujo asimiliavims seno ir seno asimiliavimas naujo.....Nors dašilo, kai sena asimiliuoja nauja, tada būna prisitaikėliškas procesas, kai yra manipuliuoma nauja idėja kad išsaugoti senają, o kai nauja asimiliuoja seną, tai nauja pasinaudoja tomis gerosiosiomis idėjomis. Ačiū Žvilgsni.Tačiau dabar man kilo asmeninė dilema, nes galvojau kad nereikia bandyti naikinti senų religijų, o Urantijos tiesas bandyti įdiegti tenai. Dabar pasimečiau.

žvilgsnis: žodis “Naikinti“ nei prie ko, nei teoriškai, nei praktiškai nei kaip nors kitaip. Senosio turi likti tiek natūraliam gyvavimui, tiek natūraliam mirimui. Salemo Melkizadekas stengėsi šiektiek labiau pakylėtą tiesą pateikti, nei esamos tiesos-religijos. Jis jų nenaikino. Jėzus taip pat naująsias tiesas [Gerąją Naujieną] bandė auginti sasajoje su senosiomis [Senasis Testamentas]. Nazarėnas senosios religijos nenaikino. Urantijos Knygos “materilizuotojas“ naikinti bando [Krikščionybės Duženos-ritualai-tamsa...], vietoj to kad paliktų Krikščionybę ramybėje. Silpnųjų bruožas –ko nepavyksta pasiekti TEIGIMU, tai bandoma pasiekti NAIKINIMU. Nieko naujko po saule.

Tadas: Sveiki, tikrinu, ar forumas jau tikrai veikia, ar man tik vaidenas...

VaidasVDS: "Nazarėnas senosios religijos nenaikino." Argi tikrai taip? Ir kada jis nustojo skaityti iš įstatymo, tada paėmė Isają ir ėmė skaityti: “Viešpaties dvasia yra manyje, nes jis patepė mane, kad skelbčiau gerąsias naujienas vargšams. Jis pasiuntė mane, kad skelbčiau išlaisvinimą vergams ir praregėjimą akliesiems, kad suteikčiau laisvę tiems, kurie yra skaudinami, ir kad skelbčiau deramus Viešpaties metus.” Jėzus užvertė knygą, ir grąžinęs ją sinagogos valdytojui, atsisėdo ir pradėjo kalbėtis su žmonėmis. Jis pradėjo, sakydamas: “Šiandien šitie Raštai yra įgyvendinti.” Ir tada Jėzus beveik penkiolika minučių kalbėjo apie “Dievo Sūnus ir Dukras.” Daugelis žmonių buvo patenkinti šita kalba, ir jie gėrėjosi jo nuoširdumu ir išmintimi. ---- Be abejo nereikia kažko naikinti, ar tuo labiau niekinti, bet reikia sakyti, tai, kas paseno, reikia keisti...

Die Teufelsbuhle: HOHOHO __________ne sakyti reikia, o daryti!!!______________

Die Teufelsbuhle: Jolantėle, ar many išsigandai, kad neberašai? Žinai, ką, čia priviso perdaug pašalinių____davaj pašalinam juos visus ir skraidom sau dviese____ juk aš galiu ir vėju pabūt ar dar kuom tik nori____________HHIHIHIHI Tik mudu ir nieko daugiau__________ech tai bus FORUMAS!!!

Jolanta: kai neturi ką pasakyti, geriau patykėti

Algiirdas: taip kaip vėjas Nepapūsi upės bėgimod Nesustabdysi knygos ateities Neuždusinsi ryto aušros Nepamatysi Pramiegosi vakaro žarų Nepaliesi psimesi

VaidasVDS: Hm, ką reiškia "patykėti"? Variantai: patikėti, patykoti, patylėti Hm, ką reiškia "psimesi"? Variantai: pasimesi, apsimesi

Jolanta: Į kvailus klausimus neatsakinėju.

Jolanta: Šiandien skaičiau apie Rojaus Trejybę, trivienybę, apie Dievo suvokimą ir t.t. Ir pajutau kad tai yra virš mano gebėjimo lygio suvokti kas tai iš tiesų yra. Kai bandai viską dėlioti savo patirtinio proto lygmenyje,pajunti kad pradedi nusigrybauti, o giluminiai....yra riba kurios mano samonė neoeržengia, tikiuosi kol kas neperžengia. Nors toliau ir buvo rašoma, kad pilnai trejybės suvolti negali net tobulos asmenybės, tačiau jei tai mums pateikta, vadinasi pateikta kad gali būti mūsų samonės priimta. Ir dar įdomus pastebėjimas, ten rašoma, kad bet koks ribinio proto bandymas suvokti tai kas neribinis dėl tik dalinio suvokimo veda prie faktų iškraipymo. Bet vėl galvoju, o ką daryti su ta informacija kuri yra pateikta ir kurios iki galo mes negalime suvokti? Palikti? Bet jei tai pateikta vadinasi tai nėra nesvarbu.

VaidasVDS: Teisingai Jolanta, nėra ko su kvailiais kalbėti, kadangi pati esi protinga, tai gali pakalbėti ir pati su savimi

Jolanta: Įsižeidė nieko nepadarysi, esame žmonės, puikybė lenda

Algiirdas: lenda liguistumas savotiškas psichiunis nedasivystymas

Jolanta: Kiekvienas mes turime turime savų čyzų jei kas man pasako kad esu tremkta.... priimu tai kaip komplimentą. Taip kad Vaido Čyzai ne patys blogiausi, pas mane būna ir blogesnių Ir nematu dėl to bėdos O Vaidas daro gerą darbą būdamas savimi, kad ir kaip kartais susikertame, aš jį gerbiu už savitumą.

Algiirdas: KĄ DARYTI Su knygoje pateikta medžiaga? Pirmiausia pirmieji pastebėjimai Dviguma aklavietė; kada bandomą visą turinį imtinai vertinti, kaip lygereikšmį –vertinti gyvenimą visu turiniu –priešingybė, kada gyvenimo reiškinį bandoma prispausti (tarsi kopūstus rauginimui) viena ar keliomis citatomis. (nepagaunamas kampas, nesusigaudoma kas prie ko –neadekvatu). Šiom žymėm pažymėti abu forumai, tai tapo jų įvaizdžio dalimi. Vilniškis pasiekė ko norėjo. Čia F2 vilniškio šmėkla sklando dvejuose veikėjuose. VSD atstovauja subtiliąją Algimanto pusę –dusina, slopina aktyvumą, ieškojimo dvasę, įvairovės pasireiškimą. Fredas atstovauja grubiąją Jokūbėno pusę –diskusijas uždenginėja citatomis, trina. M,anyčiau, beatsirasiančiame naujame lt. Turėtų atsirasti administratorius-moderatorius pakankamai visapusiškas, universalus individas. Nesiūlau, bet balsuočiau už Tadą.

Algiirdas: Ne tiek svarbu kiek knygą supratai, kiek svarbu tai ką tu supratai –kaip taikai konkrečiam kontegstu: gyvenimo reiškiniui, atskiro klausimo nagrinėjimui, asmeninės įžvalgos argumentavimui

Jolanta: Taip tu esi teisus, tačiau gana pasijuto fiziškai kai tu nori suvokti, kad tai yra, ir jauti kad negali, net fiziškai tavo galimybių ribos jaučiamos. Žinau kad tas suvokimas nepakeistų mano gyvenimo, o gal ir pakeistų ir Vienas Dievas žino ar į gera, nes manau suvokus tokį Absoliutą yra rizika kad gali visai nebesidomėti žemiškais dalykais. Ir aplamai ta dualistinė prigimtis dažnai kelia vidinius konfliktus, lyg ir mūsų tobulumo siekimas padaro žemiškas problemas nereikšmingas, tačiau tu negali atitrūkti nuo tikrovės ir persistengus į vieną ar į kitą pusę atsiranda disbalansas. pasijunti blogai, arba pradedi skraidyti padebesiais arba pasineri į primytivias probkemas, o balansuoti kažkur per vidurį man gana sudėtinga, bet įmanoma manau kad įmanoma

Jolanta: Kartais pasiilgstu to nauvumo, tyro naivumo, kai galvojau jog visas problemas už mane kažkas aukščiau išspres ir man nereikia stengtis. Bet taip kaip mokintis man patinka ir siekti tikslo patinka, tas siekis būti panašiai į Tėvą yra užduotis visam gyvenimui ir dar daugiau Tačiau reikia neužmiršti kad mūsų tikslas kaip kažkas atsiuntė citatą yra ne tik siekti tobulomo bet ir mylėti žmones, ne Dvasines būtybes o žmones.

Algiirdas: Septynių pasaulių įpatumai ...pabudus nebus atstatyta atminties dalis; apie visus blogus mūsų pasireiškimus, -tuo tarpu visos blogos ir geros savybės ir toliau išliks kaip mūsų tapatybės dalis. Kol pirmąsias mes neišguisime iš savęs, tol nematysime Aštuntojo krantų. Labai apgailėtinas dusinimo-slopinimo reiškinys. Įpatingai autoriui. Nes tai ką jis ir savyje yrauždusinęs, šiuose pasauliuose turės naujai generuot, pakankamai išvystyt. Katalikai kalbėdami apie skaistyklos apsivalymus yra visiškai teisūs. Tuo pačiu turės yvykti regeneracija visko vertingo, kas buvo užslopinta kituose ir savyje.

Algiirdas: Dabar visiškai iš savo asmeninės praktikos BALANSAS Kažkada praeityje, pradžioje –tiesiog nuskrisdavau padebeseis, po to, nesvarbu ar nukrisdavau, ar tvarkingai nusileisdavau Į primityvių problemų-užduočių sprendimą. Ir tu žinok, tai labai gerai atsiliepdavo tiek dvasinei sveikatai, tiek fizinei. Kaita, yvairumas reikalingi mūsų prigimčiai. Dabar pradedu mąstyti, kad šis stilius netgi geresnis, nei tada, kada balansavimas vyksta sukibime dvasinės ir fizinės egzistencijos. Nes civiliniam, kasdieniškam gyvenime labai daug kas trukdo tokį balansa palaikyti. Kai padebesiuose ir grumstuose atskirai įsijaučiant –savijauta išlieka gera ie tada, ir tada.

Jolanta: Viskas tai taip Algirdai, bet tu neperšoksi savęs, mane visada stebina žodis reikia....dirbu vadybinį darbą ir vakar kalbėjau su Komercijos direktore, reikia be konkrečios strategijos nieko nereiškia sakiau jai, turi turėti viziją kaip tą reikia įgyvendinti. Lygiai ir Dvasiniame tobulėjime, tu matai strategiją tik tam tikru lygiu ir reikia nieko nereiškia jei tai neatitinka esamos tavo gyvenimo strategijos. Ir Vaidas dėl vieno yra teisus 100 procentų, kai kad svarbu Tėvo sūnystė ir žmonių brolystė. O priemones jau rinksiesi pagal savo gyvenimo strategiją. Ir nėra vienodų priemonių. kažkur Urantijos knygoje bubo parašyta, kad tikslas yra vienas pas visus, o būdai kaip tą tikslą pasiekti yra skirtingi, ir jei pas du žmones tos priemonės panašios, vadinasi jų patirtis gyvenimiška buvo panaši. Va taip mielas broli sieloje

Jolanta: labai įdomus tavo patyrimas Algirdai apie balansą, ir turiu pastebėti iš savo dabartinės patirties, kada ilgiau paskaitai Urantijos knygą ar pabūni padebesiuose, atsiranda fiziškas noras daryti kažlą paprasta, žemiška be jokių prasmių. Tačiau atsitrauti visu 100 procentu negali, nes tai jau tavyje įaugę, tačiau fiziškai atitrūkstu. Bet tavo sprendimai būna priimami jau tavo Dvasiniam suvokimui, nors gali kuduiliuotis fizinio pasaulio smulkmenuose.

Algiirdas: Jolanta Kalbamės greituke, rašome greituke Neskiriu laiko ir energijos tinkamiausių žodžių parinkimui. Ateityje mano “reikia“ suprask kaip tusčią klišę į kurią reikia (ir vėl reikia)(nu tiesiog jumoras su tuo reikia) įstatyti tinkamesnę reikšmę nešantį žodį.

Jolanta: O taip Algirdai, čia gal pats didžiausias internetinio bendravimo minusas. Tu nori kažką pasakyti, o iš komentarų supranti kad kiti perskaitė visai ką kitą nei norėjai pasakyti. Manau tai dažnas atvejas kai aš suprantu klaidingai Vaidą, o jis mane ir t.t. Ir manau kad to išvengti neįmanoma bent internete.

Algiirdas: Sūnystė, brolystė. Dvasia dvasingumas. Meilė jos darbai. Tėvo valia. Vis dažniau susimąstau apie šių žodžių RYŠĮ su turinių. Savokos-reiškinio ryšį su žodiniu simboliu. Šiuose ryšiuose glūdi paslaptingi, migloti, keblūs akstinai. Prieš pradedant administruoti Dvasinės Akademijos tinklapį; šiuos ryšius detaliai turiu išgliaudyti, kitaip bet kokia veikla bus pavojuje įsivelti į nereikalingas problemas. Noriu pasakyti kad tokius ir panašius klausimus su Tavim galiu aptarinėti tik veidas į veidą –konklavos režimu- ar kaip Tu sakei: slapto koledžo režimu

Jolanta: nekreipk labai daug dėmesio į tai ką parašysiu, man patinka filosofuoti, tai kaip žaidimas, todėl panorau pagliaudėti apie tavo iškeltą sau užduotį Tėvo valia.....tai kas artina žmones link jo. Tėvo pasireiškimą ribinė būtybė gali suvokti tik per Meilę, nes tėvas Ribiniam asmeniui pasireiškia per meilę. Sūnystės suvokimas, tai suvokimas Tėvo beribės meilės, ko pasekoje pasijaučiama saugiu, nes suvokiama kad kelio tikslas yra pas Tėvą. Bet suvokiama ne tik savo sūnystė suvokiama Ribinių tvarinių vienodas galimas likimas, jei kiekvienas iš mūsų turime potencialų vienodą likimą ir esame to paties Tėvo vaikai, vadinasi esame broliai ir sesės su tomis pačiomis galimybėmis, kad jau savaime duoda akstiną meilei žmonėms. O vasingumas man kol kas tik paprasta savoka žmogaus kuris pasirinko kelią pas tėvą, kurio viduje gyvena Tėvo Dvasia, nepriklausomai ar jau surado ją ar ne, bet to siekia, gal būt net nesuvokdamas to. Tiek pafilosofavimo

Algiirdas: Formaliai labai gražus tekstas, gražios mintys, gražūs konstatavimai Matau pasaulį daug spalvingesnį, utopinę galimybę reiškinius sieti daug subtiliau Mąstau iliuzinės Dvasinės Akademijos tematika Buvo malonu –tarsi po kaštonu ant suolelio pasišnekučiuoti. Ačiu.

полная версия страницы