Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
emipetras: Miela Jolanta , šitame tavo sakinyje ( ,, Čia yra labai daug niuansų ir nėra vienos taisyklės.'' ) viena taisyklė yra ir tik viena ir ne daugiau . O ta taisyklė tai tokia . AR TU TIKI ? Šito mus išmokė mūsų Viešpats Jėzus Kristus . Jis visada klausdavo žmogaus. ,,Ar tu tiki ? " Ar tu tiki , kad aš tave išgydysiu , ar tu tiki , kad aš tave pakelsiu , ir pan. Ar tu tiki ? Štai raktas į sėkmingą sielų ir protų bendravimą , pagalbą ir susikalbėjimą .
Jolanta: ne Emili, tai ne ta taisyklė. Atsimeni kaip tau pasakojau, sakyčiau kad pasakojau, kaip prieš 20 metų gal 18, kai kalbėjau su vienuole ir jai sakiau, "gera jums sakyti kad tiki, kai jūs tai jaučiate, o jei aš nieko nejaučiu, nejaučiu tikėjimo, nejaučiu tos šviesos, ką man daryti, tuščia širdyje ir tiek " O ji man tada atsakė, prašyk ir bus duota. Štai Emili, tikėjimas jau yra rezultatas, noras tikėti, noras psitikėti yra pradžių pradžia ir to noro žmonėse kad neužgesinti reikia būti lbai subtiliam. Nes man buvo duota su kaupu.
Vikaras: ..meluoji susiriesdama...ba vakar prašiau- nedavei. o rašai... noras pasitikėti yra pradžių pradžia... ir prašom atleist...ė...kad vakar į pokalbį su laiku įterpiau trigrašį...ba laikas nuėjo savo keliais...man patiko - LAIKE, sugrįžk! ..ale praėjęs niekad negrįžta...:)
Jolanta: nu nieko nesupratau bet nesvarbu
Jolanta: Skaitau Urantijos knygą ir radau puikią citatą. Dažnai girdime gazinant karastrofomis, žemės sunaikinimu ir prieš kelis metus vienas žmogus paklausė, o kas tada bus su mumis, o čia ir atsakymas 583 puslapyje "Jeigu kada nors tikrai grėstų fizinė katastrofa besivystančių rasių planetiniam gyvenimui, tai Melkizedekai ir gyvybės nešėjai įdiegtų dematerializavimo metodą visiems išliekantiesiems, ir šitos būtybės serafininiu transportu būtų išgabentos į naujajį pasaulį, parengtą tam, kad egzistenciją toliau testų. Žmogiškosios rasės evoiucija, kartą pradėta erdvės pasaulyje , turi testis visiškai nepriklausomai nuo tos planetos fizinio išlikimo.
puma: laikas praeinantis, tai tiesa. bėda ta, kad praeinantis laikas nusineša ir to laikotarpio galimybes. nusinešiau LAIKĄ, apsaugodama nuo nevaisingo savęs plėtojimo-sklaidymo. LAIKAS saugus. LAIKAS saugojamas savam laikui. P U M A
barsukas: Emili, VSD, Seklumas ir kreivų veidrodžių karalystė dvelkia iš jūsų pagyrų viens kitam, ir buko ciniško citavimo, kuris rodo visišką negebėjimą susieti žmogiškąjį patyrimą su dvasinėm žiniom, tikėjimo užtikrintumu. Jokios dinamikos laiko-erdvės išorinėje tėkmėje, vidinė būsena nuolat fiksuojas-stagnuoja; nevyksta nei pasirinkimai, nei apsisprendimai, tiktai miglų ir šešėlių stumdymas, su snobizmo užgaidumu. Ačiu Dievui Jolanta šiam užkratui atspari.
VaidasVDS: Atsakau Jolantai, visų pirma matai tą barsuką, kokį dvidešimtą kartą keičiantį niką. Tai štai pirmoje eilėje reikia išmokti tokius tipus ignoruoti (apsimetėliai ir narcizai visada demonstruoja savo tuštybę), visiškai neapsimoka su jais diskutuoti, nes jie turi vieną tikslą skleisti destrukciją. Jie apsimetinėja esantys labai protingais, kartais panaudoja labai įdomias žinomų žmonių citatas, demonstruoja savo išsilavinimą ir net Urantijos Knygą pacituoja. Tokie asmenys (ar panašūs) manau ir išleido tą straipsnį Delfyje. Kita siekiamybė vis tik atsiriboti nuo visokių kontaktuotojų, ypač tų kurie neabejoja savo kontaktų grynumu. Tuo atsikratyti tikrai sunku, nes aš ir pats patyriau, kaip derinamos mano mintys, bet niekada nepatyriau, kad kažkoks tekstas yra nuo kokios nors konkrečios dvasinės asmenybės. Net ir Urantijos Knygos gana atidžios studijos neleido man iš karto įžvelgti Algimanto nuklydimo nuo pačios Urantijos Knygos (tiesa prie to prisidėjo ir tai, kad apie tris metus skaičiau Urantijos Knygą, tuo pačiu pats laikydamas Algimantą savo mokytoju). Man prireikė beveik metų laiko tam, kad įsitikinčiau, kad Algimantas atvirai ignoruoja pačios Urantijos Knygos tiesas, o jo gaunami "mokymai" yra jo paties pasąmonės, o ne sąmonės ar viršsąmonės vaizdiniai. Bet tuo galutinai įsitikinau, kada asmeniškai su juo bendravau (jis pradėjo mane trinti, nesugebėdamas pateikti atsakymų), mes susirašinėjome elektroniniu paštu, bet viskas buvo beprasmiška. Iš tiesų kai kurie drakonai gana ilgokai mane draskė, kaip drasko daugelį, ieškančių to savojo teisingo kelio. Šiuo metu jie jau beveik nedrasko, savo kelią žinau - reikia kovoti už dvasinių žinių skleidimą (kadangi Urantijos Knygą laikau neabejotinai geriausiu dvasiniu šaltiniu, tad propaguoti noriu būtent Ją be jokių priemaišų iš žmonių patyrimų-kontaktų), o kartu siekti apjungti kuo daugiau protingų ir dvasingų žmonių, palaipsniui pradėti kurti visuotinę žmonių brolystę. Tokie mano tikslai. Tai ką tu čia taip daug kalbi aš pats patyriau ir tai man jau praeitas etapas. Paskutiniu metu aš gilinu Urantijos Knygos žinias (Ją studijuoti reikia nuolat, norint ką nors visuomeniškai nuveikti), taip pat bandau analizuoti Jos sklidimą po pasaulį. Yra dvi tokios sklidimo kryptys. Štai iš šios nuorodos http://www.facebook.com/pages/The-Urantia-Book-OutReach-Organization/162929067084149 matyti, kad populiarus (beveik pusę milijono žmonių sudominęs) skleidimo būdas yra jos santykis su krikščionybe ar kitomis religijomis. Aš pritariu tokiam skleidimo būdui ir manau, kad šiame forume tokiam būdui gana gerai atstovauja Emilis. O štai iš šios nuorodos https://www.facebook.com/UrantiaFoundation matyti, kad ne toks populiarus (virš 6000 žmonių sudominęs) skleidimo būdas yra gilesnis pačios Urantijos Knygos studijavimas, bet šitą būdą renkuosi aš. Abu būdai yra vienodai geri, bet antrasis sunkesnis...
barsukas: “...propaguoti noriu būtent ją...“ reklamuoti?, garsiai skaityti -cituoti?, dalinti veltui? Knyga jau yra. Vieni ją sutiko, kiti sutiks ateityje. Kaip svarbu matyti toliau, toliau nei žodžiai, kas esmingai slepiasi už žodžių. Kad ir už tokių “...siekti pajungti...“ Zombius gali pajungti, bet prieš tai; juos tokiais reikia padaryti. Stengiesi atrodyti pasitikintis, užtikrintas, profesionalus. Savo paties akyse gal ir atrodai. Nesivaizduok, kiti irgi matantys. Visi netikri mokytojai-skleidėjai slapčia viliasi naivių, patiklių avelių. Sėkmės.
Jolanta: Vaidai, man nesvarbu kas rašo Barsukas, Laikas, puma ar dar kas, skaitau tai kas pasrašyta, žmonės gali dėl įvairių priežsčių dengtis po nicais ir tos priežastys ne visada blogos. Tai kad yra keičiami nicai nė kiek nei pablogina, nei pagerina turinį. O tave Vaudai irgi suprantu. Nežinau teisi aš ar neteisi, bet paskurinėmis savaitėmis dažnai galvodavau kodėl žmonės atmeta Urantijos knygą. Ir atsakymą radau pačioje Urantijos knygoje, tenai rašoma, kad per anksti brukamas apreiškimas gali sunaikinti gležnus besikalančius tikėjimo daugelius. rašiau kažkur šią citatą. Obana galvoju, ką tai reiškia. Ir tada prisiminiau kai kurių žmonių reakcijas, neigiamas reakcijas į Urantijos knygą. Aha mastau, vadinasi jiems dar ne laikas. Toliau vesdama saviugdos paskaitas mokiniams ir skaitydama medžiagą, pastebėjau kad tenai bandoma ugdyti stiprius žmones viduje, Ir per pamaldas šeštadienį sakiau, jie patys nesuvokia, kad ugdo Urantus, tik kad nėra religinio atspalvio, mokoma klausyti savęs, atsikratyti baimių ir t.t. nepamenu dar ten yra sasajų. Tada kilo mintis, tik ant stipraus žmogaus pagrindo gali būti modeliuojamas tikras, nuoširdus tikėjimas, Urantijos knyga yra niekas jei jos neskaito stiprus iš baimių ir stereotipų išsivadavęs žmogus, o dar blogiau ji gali tapti fanatizmo šaltiniu. Ir vėl mintyse modeliuojasi vaikystės ir jaunystės kinofilmai apie Budos vienuolius. Kaip atėjusiems naujokams nedėsto jokių tiesų, o bando sudaryti salygas kad patys ugdytų stiprią asmenybę ir atrastų išmintį ir tik kai padaro tam tikras išvadas pats mokinys, patvirtina tai mokytojas, kad to ir buvo siekisma. Štai galvoju mokykla, paichologinė tiesa, kad žmogus nepriims nieko kas nėra su juo susiję, ko nėra jo samonėje, tai ir sudaromos salygos kad į samonę ateitų vienas ar kitas dalykas. Beje, Barsukas teisus, Urantijos knyga jau yra, ir už tai turime būti dėkingi Algimantui, ir nesvarbu kiek jis klysta kiek ne, galų gale raskite bent vieną neklystantį, o gal jo paklydimai tai tik mano ar tavo suvokimo vaisius. Tačiau jo veržlumas, Dievo akivaizdus jo vedimas, jo stiprybė ir nepasidavimas spaudimui, kelia didelę pagarbą. Kuris iš mūsų Vaidai, tai būtų atlaikęs. Kai neturi pretenzijos kad kažkas turi būti tobulas ir atmeti tai kas tau netinkama, galima atrasti gana nemažai perliukų. Ir nereikia nei peikti nei garbinti, augti pasitelkus visas priemones. O gryžtant prie barsuko pasakymo, kad Urantijos knyga jau parašyta, ir ją atras tas kuris ieško, bet tu Vaidai jei manai kad tai tavo misija, pirmyn, propaguok šią knygą, jei ir vienas ją suras tavo dėka, misija bus pasiteisinusi. Tačiau suvok, kad Urantijos knygos propagavimas, ne vienintelis mokytojo kelias, tai tik vienas iš kelių, kad skaityti ir priimti Urantijos žinias, žmogaus samonė turi būti tam pasirengusi, dabar kai pati bandžiau pasakoti ne vienam žmogui apie Urantijos knygą tuo įsitikinau. Dar vienas niuansas, skaityti Urantijos knygą ne kiekvienas gai savarankiškai, kai kam yra labai daug neaiškių dalykų ir ne tų kur pasakojama apie Havoną, Supervistą, Dievybes, bet elementarių, iškyla kalusimas ar Urantijos knyga pranašauja, ar mes būsime neprikelti jei čia žemėje negimsime iš Dvasios (man labaiu patinka Budistinis terminas Nusšvitimas, bet tiek to) ir t.t. Skaitydamas ir keldamas tuos klausimus, nesuvokiantis žmogus gali ne atsikratyti baimių o jų dar padauginti ir kas tada gaunasi, SEKTINĖ BAIMĖ. Mano nuomone Vaidai tu atlieki kilnią misiją, tačiau ir kitos misijos yra tikrai ne mažiau kilnios ir tik laikas parodys kokį rezultatą duos tavo, Algimanto (na jo jau viena misija davė rezultatą, tai Urantijos knyga), Irenos ar kitų žmonių misijos. Barsuko žodžius patvirtinant man patiko vienos moters pasakymas, knygos turi būti kryžkelėje, kad žmogus kada jos reikės galėtų pasiimti bet neturi būti peršamos. O vieno katalikų kunigo pasakyti žodžiai pasako kad nereikia bijoti jog kažkas įstabaus išnyks. "Kas iš Dievo tas išliks, kas ne iš Dievo tas išnyks savaime"
Jolanta: Perskaičius Vaidai tavo aprašymą dėl savo kelio, kad buvai Algimanto mokinys iki neperskaitei Urantijos knygos, susimasčiau, o šeštadienį paklausiau vieno Uranto, kuris mano manynu turi labai daug gero potencialo, bet kažkaip labai man atrodė su baime reiškia mintis, tiksliau daugiau tyli, paklausiau ar jis perskaitė Urantijos knygą, atsakymas buvo, kad ne, tik IV dalį. O prieš kurį laiką vienas Urantas pasakė tokį pastebėjimą, kad štai buvo tas ir tas žmogus, kurie labai intensyviai skaitė Urantijos knygą ir pasitraukė iš grupės, ir tada galvoju, o kiek grupėje žmonių yra perskaičiusių Urantijos knygą? dauguma Vaidai Algimanto pasekėjų jos visos tikrai neperskaitė ir neturi savo suvokimo apie šią knygą. Jie pasiklaiuji kitu žmogumi o ne savo vertinimu, jie mėgdžioje o ne patys priima sprendimus. Ir vėl tu teisus, tai nėra Urantijos knygos grupė, kaip ji gali būti jei knygos nėra perskaitę. Ir dar viena Vaidai tavo tiesa, taip kaip tai ne Urantijos knygos grupė, ji neturėtų save sieti su šia knyga. Bet vėl pasikartosiu, kad dėl to nereikia kelti pūkų, kas iš Dievo tas išliks, kas ne iš Dievo tas savaime išnyks. Gal reikia palikti ramybėje kitų veiklą ir palikti spresti Dievui kiek ji teisinga, o vykdyti savo misiją. Beje išeitų taip, kad Urantijos knygos nagrinėtojų grupės Lietuvoje ir nėra.
prototipas: "Urantijos knyga yra niekas jei jos neskaito stiprus iš baimių ir stereotipų išsivadavęs žmogus" apie stereotipus šiandien pakalbėsime
barsukas: Tyrinėti potencialius amžinybės keliautojus yra žengimas pirmyn su minuso ženklu. Kada keliaujama su pliuso ženklu; mintys, žodžiai, darbai nukreipti į ateitį, ir dabartis, tarsi besiveržiantis šaltinis nuolat nukreipiama ateities horizontų link. Tuomet vienas kitą netyrinėjam, neanalizuojam, nekritikuojam. Išlaisvinamas laikas. PUMA, ką dabar veikia LAIKAS? Laiko neįkalina neaiškumai, nesutarimai, prieštaravimai. Laikui nereikia dirbti profilaktinio darbo, nereikia dezinfekuoti dvasinės veiklos erdvės. Tuomet laikas laisvas. Arba naudojamas produktyviam darbui, arba gaivinančiam poilsoui.
Jolanta: Tur būt apsirikau sakydama kad Urantijos knygą turi skaityti stiprus žmogus, apie ją gali kalbėti ką ji duoda tik ją aplamai perskaitęs :) dažnai paėmę vieną ar kitą citatą daromos labai ribotos išvados, tai ir suklaidino mane, nes maniau kad tie žmonės jau perskaitę šią knygą. Sorry suklydau anksčiau rašydama.
barsukas: Stiprumas yra universalus. Visuomet įspūdingai efektyvus. Jis pajuntamas tiek ribotose smulkmenose, tiek plačiose aprėptyse.
barsukas: Kiemsargis arba nedėkinga karta Sniego valymas reikalingas darbas. Bet nutinka taip. Dieną antrą plušama iki devinto prakaito. Padaryta. Trečią dieną švysteli saulutė ir kur kas didesni sniegynai dingsta. Po 200, 300 metų urantiniai dokumentai nepalyginamai lengviau, sėkmingiau integruosis į gyvenimą. Šiandien mes kaip tas kiemsargis. Dievulėliau dievulėliau. Kaip rusai sako “mnogo dviženija malo dostiženija“ Cha cha chahaha. Paklausykit ką prisiminiau. Tarybiniais laikais pažinojau vieną poetą mėgėją. Jis buvo didelis Vladimiro Visockio gerbėjas. Jo plunksnai priklauso toks sparnuotas dvieilis. “jis norėjo atsiskleisti, bet bijojo blogą kvapą paskleisti“ ir F1, ir F2 tokių kvepiančių atsiskleidimų pakankamai.
Rantulija: Net linksma pasidarė:kokia spalvinga publika renkasi šiame forume;po truputį,palengva, JAU ir FAUNA pradeda būriuotis. Visiems geros dienos. Su meile, Irena.
Jolanta: Oi Basuke, nejuokink. Juk niekas neplanuoja iš čia leisti savo sms knygos Jei kalbėjimas tai yra kažkas tokio tipo atsiskleidimas, tai tik tavo supratimu. Kodėl žmonės kalbas? Elementaru, todėl kad nori kažką pasakyti, ir jei surandi kitą žmogų kuris tavo pasakymą suprantai tai puiku, jei nesurandi, tai pasakai ir tiek tikrai nemanau kad kas sureikšmintų šį forumą kaip savęs atsiskleidimo erdvės. Atsiskleidimui reikia plačių masių O kas liečia kiemsargį, kad ir kaip bebūtų pikta, bet esi teisus. Tik nemanau kad tai turi trukdyti bandyti valyti sniegą ir kas kad kažkada bus kitaip, bet tai bus kažkada, o dabar yra taip ir ne kitaip. Ir turime tokias priemones kokias turime ir su tomis priemonėmis norisi gauti geriausią rezultatą Jei man beveik per jėgą nebūtų kai kas įgrūdęs Urantijos knygos, gal būt iki šiol nebūčiau jos ėmusi į rankas. Taip kad nieko nėra veltui. Gal būt ir ta saulė ateis ir greičiau ištirpins sniegą, jei mes kiemsargiai jį dabar valysime.
žolė: aga visi ženklai rodo kad pavasaris artinasi, valykim sniegą
Jolanta: Bet tai nereškia, kad jei po kleių savaičių ateis pavasaris tai dabar nekreipkime dėmesio kad negalima praeiti, nekreipkime dėmesio kad dėl sniego ir slidumo gali daug kas suslaužyti rankas ar kojas. Taip. valykime sniegą ir džiaukimės tada kai ateis pavasaris, tada valysime šiukšles išlindusias iš po sniego. Kieksargis reikalingas visus metus.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû