Форум » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (продолжение) » Ответить

Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (продолжение)

Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant

Ответов - 301, стр: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 All

Elė: Kadangi žmogus eina į savo amžinuosius namus, raudotojai būriuojasi gatvėje laukdami, kol bus nutrauktas sidabrinis siūlas ir sudaužytas aukso dubuo; ąsotis sukultas prie šaltinio ir vandens ratas sulaužytas prie talpyklos. Dulkės sugrįš į žemę, kaip jos kadaise buvo, o gyvybės alsavimas sugrįš pas Dievą, kursai jį davė. Rūkų rūkas! – sako Koheletas. Visa yra rūkas!

mužikas: Toto, anoto, Jolanta, vieni turi vaikų tiek, kiti tiek.

Algirdas (Kaunas): “Dulkės sugrįš į žemę, kaip jos kadaise buvo, o gyvybės alsavimas sugrįš pas Dievą, kursai jį davė.“ ELĖ DULKĖS KELIAS Iš dulkės užauga daržovė, subręsta vaisiai, grūdai –jais maitinasi galvijai -juos suvalgo moteris, kurios įsčiose vaisius. Užgimęs kūdikis –yra dulkė iš dulkės, kurios kelias į dulkes. Dievo alsavimas aprašomas UK dokumentuose.


Elė: Visos upės nuolat teka į jūrą, tačiau jūra niekad nėra pilna. Į vietą, iš kurios išteka, upės vėl nuteka. Visi dalykai yra labiau varginantys, negu žmogus gali apie juos pasakyti. Akis žiūrėdama nepasisotina, ausis girdėdama neprisipildo. Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja! Kartais yra dalykas, apie kurį sakoma: “Žiūrėk, tai šis tas nauja!” Betgi tas dalykas jau buvo šimtmečiais prieš mus. Kaip dabar neatsimenama buvusių dalykų, taip pat ateities dienomis būsiančių dalykų neatsimins vėliau gyvensiantys žmonės.(K.K.)

VaidasVDS: Pamokslininkas-gydytojas-tarnas svajoja apie 8 pasaulį. Graži svajonė Tik per daug neužsisvajok Įdėmiai įsiskaityk citatą, kuri atrodo nurodo lengviausią kelią bent į pradinius pasaulius Kai dėl mirtingojo išlikimo galimybių, tai tebūnie kartą ir visiems laikams aišku: Mirtingosios egzistencijos kiekvienos įmanomos fazės visos sielos išliks su sąlyga, jeigu jos parodys norą bendradarbiauti su viduje gyvenančiais savo Derintojais ir išreikš troškimą surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, nors šitie troškimai būtų ne daugiau kaip pirmieji nestiprūs primityvaus suvokimo, kas yra "tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, kuris ateina į šį pasaulį," virpesiai. Perskaičius citatą, atrodo kaip paprasta patekti anapus. Bet nereikėtų labai apgauti nei savęs, nei kitų. Kokiu būdu tu parodai norą bendradarbiauti su viduje gyvenančiu savo Derintoju, jeigu Dievas yra Meilė, o tavo žodžiai meile nespinduliuoja? Kokiu būdu tu išreiški troškimą surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą? Tie, kas ieško Dievo nėra išpuikę, yra nuoširdūs ir, siekdami dieviškojo tobulumo, stengiasi bent jau gyventi pagal auksinę taisyklę (net ne tą, kurios mokė Jėzus). Ar tau malonu, kuomet tave kas nors vadina buku ir siaurapročiu. Mano pavyzdys apie gelbėjimą teiktas buvo daugiau dėl to, kad iš tiesų šiais laikais labai retas žmogus ištiesia ranką kitam nelaimėje, žmonės yra susvetimėję ir labai savanaudžiai. Bet tavo reikalas mane vertinti, kaip buką ir siauraprotį. Jei žiūrėti tik gyvūniškos logikos prasme, tai tu neabejotinai teisus. Bet kalbant apie išlikimą toliau, panagrinėsiu kitą citatą "Jeigu jūs negimstate vėl, negimstate iš dvasios, tai į Dievo karalystę jūs įeiti negalite." Nepaisant šito, visiems tiems, kurie yra sąžiningi iš širdies ir nuoširdžiai įtikėję, amžinai bus tiesa: "Žiūrėkite, aš stoviu prie žmonių širdžių durų ir beldžiu, jeigu bet koks žmogus tikrai man atidarys, tai aš iš tiesų įeisiu ir pavakarieniausiu su juo, ir tikrai pamaitinsiu jį gyvenimo duona; mes dvasia ir tikslu būsime viena, ir šitaip mes amžinai iš tiesų būsime sielos broliai ilgoje ir vaisingoje tarnystėje ieškodami Rojaus Tėvo." Ir tokiu būdu, mažai ar daug turi būti išgelbėta, tai visiškai priklauso nuo to, mažai ar daug atkreips dėmesį į šį pakvietimą: "Aš esu tos durys, aš esu tas naujasis ir gyvasis kelias, ir kas tik nori, tas gali pradėti begalinį tiesos ieškojimą, kad pasiektų amžinąjį gyvenimą." Šiaip tai čia ir nagrinėti nėra ką, viskas labai aišku. Galima išskirti du Jėzaus reikalavimus - sąžiningi iš širdies ir nuoširdžiai įtikėję. Jei pastebėjai čia reikalavimai jau gerokai didesni, reikalavimas yra gimti iš dvasios. O tai kokie reikalavimai buvo Jėzaus dar. Kad ir šitas Jūs gerai žinote tą įsakymą, kuris nurodo, kad jūs mylėtumėte vienas kitą; kad savo artimą mylėtumėte net ir taip, kaip save patį. Bet aš nesu iki galo patenkintas net ir tokiu nuoširdžiu savo vaikų atsidavimu. Aš norėčiau, kad jūs atliktumėte dar didingesnius meilės veiksmus tikinčios brolijos karalystėje. Ir todėl aš jums duodu šitą naująjį įsakymą: Kad jūs mylėtumėte vienas kitą net ir taip, kaip jus mylėjau aš. Ir pagal tai visi žmonės iš tikrųjų žinos, kad jūs esate mano mokiniai, jeigu šitaip jūs mylėsite vienas kitą. Ajajai, reikalavimai vis sunkėja. Matai, daugiau žinai ir reikalavimai vis didesni Gal geriau jau neskaityk, nes su šiuo reikalavimu tau tikrai sunkiai sekasi... Bet ir tai dar ne viskas, kita citata yra dar baisesnė Per visą visatą į kiekvieną vienetą žiūrima kaip į visumos dalį. Dalies išlikimas priklauso nuo bendradarbiavimo su visumos planu ir tikslu, nuo nuoširdaus troškimo ir tobulo noro vykdyti Tėvo dieviškąją valią. Ne tik nuoširdaus troškimo reikalauja, bet dar ir tobulo noro vykdyti Tėvo dieviškąją valią. Dar kitur Urantijos Knyga sako Nors visatos ir supervisatos karjeros metu nė vienas žmogus negali tarnauti dviems šeimininkams, bet dabartiniame savo gyvenime Urantijoje kiekvienas žmogus turi nori nenori tarnauti dviems šeimininkams. Jis turi įsisavinti nuolatinį žmogiškąjį žemiškojo kompromiso meną, tuo tarpu savo dvasinę ištikimybę jis paskiria tiktai vienam šeimininkui; ir būtent dėl to tiek daug suklumpa ir jiems nepasiseka, jie netenka kantrybės ir neišlaiko evoliucinės kovos įtampos. Deja, deja tiek daug suklumpa Bet ir tai dar ne viskas Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai Nesvarbu kuo save tu laikai, svarbu kaip į tave pažiūrės Dienų Senieji... Gal geriau jau nestudijuok tų citatų, nes nervus tik susigadinsi... Emilis beje, savo paskutiniame komentare buvo teisus...

Vikaras: ..neskaitau tavy, Vaidai-nepyk...šiądien če poezijos pavasaris :))))

psalmė: SANTAIKOS PALAIM 133 psalmė Štai kaip gera ir kaip malonu, Kur žmonės gyvena vienybėje! Tai lyg brangus aliejus ant galvos, Varvantis į barzdą –Araono barzdą, Kol nuteka ant apykaklės jo apdaro. Tai lyg Hermoną gaivinanti rasa, Kuri krinta ant Ziono kalnų, Nes čia Viešpats teikia savo Palaiminimą- Amžinąjį gyvenimą.

Jolanta: vaidai yra žmogaus noras ir yra jo prigimtinės pasichologinės savybės, kad ir imant tuos pasaulius, žmonės ne su vienodomis galimybėmis startuoja. Va nuo čia ir reikia pradėti, jei esi mažo suvokimo žmogutis, tai tau ir noro pakaks, nors ir tavo veiksmai rodys ką kita, o va brolyti jei jau gavai dovaną ir puikų suvokimą, tai ir reikalaus iš tavęs pagal visą programą Taip kad negalima džiaugtis puikia išmintimi nes ir pareikalaus atitinkamų iš tavęs veiksmų, o iš to kas neturi išminties, mažiau ir purtys Tai va mielieji. Mano teorija pasitvirtina, kad visų pasaulių atstovai turi galimybę išlikti ar ne, tą Vaidas įrodė citata. Ir tikrai kaip Elė sako nieko naujo po šia saule, liekame prie to pačio nuoširdumo ir noro O būtent antra citata labai ir neaiški Vaidai, tu neparešei, kad visas tas procesas tęsiasi ne tik čia Žemėje bet ir Morontiniuose pasauliuose, žmogus turi gimti Iš Dvasios iki išeis iš mūsų Visatos ribų. Taip kad net jei ir nepsiekiamas samoningumas didelis čia, mes turime galimybę mokintis to Morontiniuose pasauliuose, žinoma jei norime to, vėl gryžtame prie noro ir nuoširdumo. O štai tečia citata vėl patvirtina tai kas sena meilė vienintelis matas, kuriuo galima matuoti savo veiksmų pasemes ketvirta citata Vaidai jau apima daug daugiau nei mūsų Visata, tuo tu ir truputį panioji, kad skirtingų lygių reikalavimus plaki į viena. paskutinė dvi citatos logiškos ir tiesa, gali lankstytis kiek nori jei neturi meilės ir nuoširdumo viskas tusčia Nereikia bijoti, viskas yra gana paprasta, jei tyra širdis ir geri ketinimai ir jei nejauti kažko įpatinko viduje, bet to sieki tu jau išgelbėtas. O laiko mokintis mes turėsime labai daug, juk mūsų laukia dar norontiniai pasauliai ir jei neapsirinu tik šeštajame morontiniame pasaulyje paprastai susiliejama su Minties Derintoju iki tol vieni greičiau kiti lėčiaus mokinsis mokinsis ir daug mokinsis Nusiteikit mielieji ilgom ir nesibaigiančiom studijos

Jolanta: Tiesa gimti iš Dvasios mirtiengieji gali ir ansčiau nei šeštas morontinis pasaulis, bet toje stotelėje sustojama jei tai neįvyksta. bet juk mokslai taip ir surėdyti kad tai įvyktų, laiko limito juk nėra. O dar būna juk taip, kad susiliejama su Dvasia ir liekam žemesniuose lygiuose, bijau pameluoti ar tai Visatos ar tai Supervitatos ribose, vadinasi ir nesusiliejus su Minties Derintoju dėl tam tikrų priežasčių yra šansas į išlikimą, tik kitame lygyje. negalima Vaidai citatos imti kaip konstanta, nes yra daug vardiklių, daug galimybių, tik reikalingas nuoširdumas, meilė ir noras

pamokslininkas: Visa citatų tirada –tuštybė, jei nesupini pynę kartu su gyvenimu Jei užmeti iš viršaus ant gyvenimo –dusini, pozuoji, gražini save –neapgausi Kada Emilis iš knygos atstovo tapo požiūrio į knygą atstovu –jūsų dainelė per tą pačią triūbele Tiesą pasakius, knyga panaši į kompotą, ir rankiojant skaniausias vietas tau malonu sūpuotis susiaurintam protavime Pats sau atrodai labai arti Jėzaus (gimnazijoje tokius vadina “kalikais“) išrankiota-išfragmentuota medžiaga gula tarsi šydas ant proto matymo, pasijunti iliuzinėj padėtį –nori kad kiti kaip avinai tau linkčiotų raguotom (citatuotom) galvom Nuo to niekas nesikeičia –sudegusio teatro artiste procesas tęsiasi ne tik čia Žemėje bet ir Morontiniuose pasauliuose, žmogus turi gimti Iš Dvasios iki išeis iš mūsų Visatos ribų. Taip kad net jei ir nepsiekiamas samoningumas didelis čia, mes turime galimybę mokintis to Morontiniuose pasauliuose, žinoma jei norime to, vėl gryžtame prie noro ir nuoširdumo. [Jolanta, kaip gera tave matyti; šalia tavo nepilnų metų stažo taip apgailėtinai atrodo šešių metų stažas]

KOHELETAS: Kai atsidėjau iš širdies mokytis išminties Ir stebėti užsiėmimus, atliekamus žemėje, -apsieidamas net be miego dieną ir naktį, Tada pamačiau, kad visa yra Dievo darbas. Iš tikrųjų žmogus negali išaiškinti Viso vyksmo po saule. Nors ir stropiai triūstų ieškodamas, Jis niekaip neišaiškins. Juk išminčiai, nors ir tariasi žiną, Negali to išaiškinti

S A L E M O N A S: Juk išmintis jautresnė už viską, kas juda,- ji apgaubia visus daiktus ir pripildo savo tyrumo. Juk ji yra Dievo galybės alsavimas Ir tyras Visagalio šlovės išsiliejimas; užtat niekas, kas sutepta, į ją neįeina. Juk ji yra amžinosios šviesos atspindys, kuriamosios Dievo galybės veidrodis be dėmės ir jo gerumo paveikslas. Nors ji viena, bet gali visa aprėpti; pati nesikeisdama, ji visa atnaujina. Per kartų kartas ji įeina į Šventas sielas padarydama jas Dievo draugais ir pranašais.

VaidasVDS: Na gerai, gal aš kur nors klystu, bet pametėkite tą citatą, kad visi prisikelia morontiniuose pasauliuose. Taip yra tik su vaikais iki 16 metų pagal mane. o štai su kitais yra berods taip Jums mirus, jūsų įrašus, tapatybės aprašus, ir žmogiškosios sielos morontinę esybę – išvystytą bendrai dirbant mirtingam protui ir dieviškajam Derintojui – likimo sargas ištikimai saugo drauge su visomis kitomis vertybėmis, susijusiomis su jūsų ateities egzistencija, viską, kas sudaro jus, tikrąjį jus, išskyrus besitęsiančios egzistencijos tapatybę, kurią išreiškia išvykstantis Derintojas ir asmenybės aktualybė. Tą patį akimirksnį, kai tik žmogiškajame prote vairuojanti šviesa, tas dvasinis švytėjimas, kurį serafimai sieja su Derintojo buvimu, išnyksta, lydintysis angelas ________________________________________ [1247]▼ asmeniškai pateikia pranešimą eilės tvarka būrio, kuopos, bataliono, dalinio, legiono, ir gausybės vadovaujantiems angelams; ir po to, kai būna tinkamai užregistruotas dėl paskutiniojo laiko ir erdvės jaudinančio patyrimo, tuomet toks angelas gauna planetinio serafimų vado sutikimą pateikti pranešimą Vakaro Žvaigždei (ar kitam Gabrielio padėjėjui), kuri vadovauja serafinei armijai, esančiai šito kandidato į kilimą visatoje. Ir gavęs leidimą iš šito vado, kuris vadovauja šitam aukščiausiajam organizaciniam vienetui, toks likimo sargas vyksta į pirmąjį gyvenamąjį pasaulį ir ten laukia, kol jo buvusiam globotiniui materialiame kūne bus sugrąžinta sąmonė. Tuo atveju, jeigu žmogiškoji siela, gavusi asmeninio angelo paskyrimą, neišlieka, tada lydintysis serafimas turi vykti į vietinės visatos būtinę, kad ten paliudytų savo papildinio iki galo pateiktus įrašus, kurie buvo perduoti anksčiau. Po šito jis stoja prieš archangelų teismą tam, jog būtų atleistas nuo kaltės dėl savo subjekto neišlikimo; ir tada jis sugrįžta į tuos pasaulius, kad vėl būtų paskirtas kitam mirtingajam, turinčiam kilimo potencialą arba į kokį nors kitą serafinės tarnystės skyrių. Tie asmeniniai sargai, kurių subjektai į gyvenamuosius pasaulius neina tuoj pat, neleidžia laiko nieko neveikdami, kada laukia, kol mirtingieji bus prikeliami pagal sąrašą paskelbus naujos dieviškosios tvarkos nuosprendį; jie būna vėl paskiriami į daugelį tarnavimo misijų po visą visatą. Serafimas sargas yra mirtingojo žmogaus miegančios sielos išliekančiųjų vertybių saugantis globėjas, kaip ir išvykęs Derintojas yra tokios nemirtingos visatinės būtybės tapatybė. Kada ryšium su naujai pagaminta morontine forma šitie du bendradarbiauja mansonijos prisikėlimo salėse, tada įvyksta kylančiojo mirtingojo asmenybės sudedamųjų faktorių atstatymas. Derintojas jus identifikuos; serafimas sargas jus iš naujo įasmenins ir tada jus iš naujo pristatys jūsų žemiškųjų dienų ištikimajam Pagalbininkui. Taip būna net ir tada, kada pasibaigia planetinis amžius, kada tie, kurie būna mirtingojo pasiekimo žemesniuose lygiuose, yra surenkami, būtent jų grupiniai sargai gyvenamųjų sferų prisikėlimo salėse juos atstato iš naujo, net ir taip, kaip jūsų dokumentai pažymi: "Ir jis tikrai pasiųs savuosius angelus su galingu balsu ir savo išrinktuosius surinks draugėn nuo vieno valdos krašto iki kito." Teisingumo metodas reikalauja, jog asmeniniai arba grupės sargai atsilieptų visų neišlikusiųjų vardu tada, kada, paskelbus naują dieviškąją tvarką, yra kviečiama pagal sąrašą. Tokių neišlikusiųjų Derintojai nebesugrįžta, ir kada būna kviečiama pagal sąrašą, tada atsiliepia serafimai, bet Derintojai neatsako. Tai sudaro "neteisiųjų prisikėlimą," tikrovėje tai yra tvarinio egzistencijos nutraukimo oficialus pripažinimas. Šitas teisingumo šaukimas pagal sąrašą visada būna tuoj pat po gailestingumo kvietimo pagal sąrašą, po miegančiųjų išlikusiųjų prisikėlimo. Bet šitais reikalais rūpinasi tiktai išlikimo vertybių aukščiausieji ir visažiniai Teisėjai. Esmė - "neišlikusiųjų Derintojai nebesugrįžta, ir kada būna kviečiama pagal sąrašą, tada atsiliepia serafimai, bet Derintojai neatsako. Tai sudaro "neteisiųjų prisikėlimą," Kas tingi citatas skaityti, skaitykite tik raudonai paryškintus žodžius...

Algirdas (Kaunas): Turime atvejį kada proto grandinės –Trečiojo- grandinėms, ir tatnaujančioms gausybėms kelią į individo energetines sąrangas apsunkina tų sąrangų netobulumai (akivaizdžiai prigimtiniai). Šeši metai su knyga. Jokių sintezuojančių sąsajų. Jokių apibendrinimų kokiu nors aspektu. Jolanta šiek tiek daugiau nei šeši mėnesiai su knyga, ir VSD šeši metai. Ir štai; net ir dabar stuksenimas citatom. Proto nerasta. Labai analogiška, kada Aušra F1 uždavė Algimantui klausimus, jis vargšelis tegalėjo tik rojaus tėvo paklausti ką atsakyti.

VaidasVDS: Na čia jau iš Knygos apie prisikėlimą po mirties, Этот журнал был создан усилиями преданных учеников и сторонников учения Книги Урантии. Источник: www.truthbook.com Наш Райский Отец - Бог разумной любви, который желает, чтобы все его дети жили всегда. Но правда о любви Бога не должна быть неправильно интерпретирована, будто Бог слеп, все разрешает или не интересуется нашей жизнью. Небесный Отец любит грешника, ненавидя грех, и готов прощать любого, кто искренне ищет прощение, независимо от того насколько разрушительной была его жизнь. Однако, когда человек сознательно и преднамеренно упорствует в неправильном действии (грехе) и сознательно отклоняет любовь и милосердие Бога, эти акты предумышленного вызова приводят к неизлечимой коррупции разума, которая заканчивается в космическом безумии. Те, кто решает навсегда отклонить любовь Райского Отца и милосердие, теряют способность различать хорошее от плохого. Этот разрушительный эгоизм заканчивается смертью. Эти люди не будут рождены заново. Для них земная смерть является заключительной. Как будто их никогда и не было. Чтобы пережить смерть, мы должны иметь веру в существование божественной власти больше чем в себя. Создатель отвечает даже на самую слабую вспышку веры, но вера должна быть. Эгоизм приводит к смерти, в то время как самоотверженность приводит к вечной жизни. Джордж Макдональд сказал: "Все двери, которые ведут внутрь, к священному месту Самого Высшего, являются дверьми, ведущими наружу - от себя, от малости, от несправедливости." Our Paradise Father is a God of intelligent love who desires that all his children live forever. But truth about God's love should not be misinterpreted as God being blind, permissive, or disinterested in our lives. The Heavenly Father loves the sinner while hating the sin and stands ready to forgive anyone who sincerely seeks forgiveness, no matter how destructive their lives have been. However, when a person knowingly and willfully persists in habitual wrong doing (sin) and consciously rejects the love and mercy of God, these acts of premeditated defiance generally result in the incurable corruption of the mind, which terminates in cosmic insanity. Those who decide to forever reject the Paradise Father's love and mercy lose the ability to discern right from wrong. This destructive selfishness ends with death. These people will not be reborn. For them, earth death is final. It is as if they never were. In order to survive death, we rnust have faith in the existence of a power greater than ourselves. The Creator responds to even the faintest flicker of faith, but there must be faith. Selfishness leads to death while selflessness leads to eternal life, Said George McDonald, "All the doors that lead inward, to the sacred place of the Most High, are doors outward— out of self, out of smallness, out of wrong." Algirdai, pas ką yra proto, o pas ką nėra, deja sprendi ne tu.

pamokslininkas: ...pirmiausiai išmok kalbėti žmonių kalba

Algirdas (Kaunas): “Naplivat“ –kiek pas ką proto. Vertinu tik TEKSTĄ

VaidasVDS: Algirdai, nejuokinga.

Algirdas (Kaunas): Iš tikrųjų Juokinga nebuvo; gaila, apmaudu, vis labiau beviltiška; bet po sulyginimo 6 mėnesių su biškiu, ir 6 metų; viskas dingo; nei juokinga, nei gaila... pasaulyje yra vietos visiems, visiems yra vietos po saule

Algirdas (Kaunas): Taip Jolanta,vieni nukeliauja iki Vietinės Visatos būstinės ir susilieja su Begalinės Dvasios padovanotu atstovavimu, kiti pasiekia Super Visatą ir apkabinami Amžinojo Sūnaus padovanojimo. Urantijos Knyga yra visapusiška ir universali (nors ir nepina)informacija visai Kūrinijai, kai tuo tarpu Jėzaus gyvenimas ir mokymas, didžiąją dalimi skirtas Vietinės Visatos visiems piliečiams. Ir ne kaip pavyzdys, ir ne kaip pavyzdinis, bet kaip pasimokymo šaltinis. Kaip “gyvasis vanduo“, su kuriuo susipažinę, drąsiau einame VIENINTELIU ASMENINIU keliu. Kuriam būdingas unikalumas, nepakartojamumas, bet ne neišskirtinumas



полная версия страницы