Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: O aš manau kad Urantija atitinka laikmetį, nes jei tai kas yra nebetenkina žmonių Dvasinių poreikių, turi atsirasti kažkas nauja, jei nebūtų Urantijos knygos manau atsirastų daug neformalių sektinių judėjimų nežinia ką mokančių. Tai išsigelbėjimas mūsų laikmečio žmonėms. O kas dėl tuštybės, manau kad yra visko daug daugiau......tai tik viena žmogaus blogos prigimties dalis. Bet tu teisus, norint ką kalbėti reikia išsiaiškinti su kuo kalbi. Nors......greičiausiai kad tuštybė laikmečio įda. Prabėgo mintyse vaizdiniai aplamai žmonių ir neradau nei vieno kuris mažiau ar daugiau nėra paveiktas tuštybės. Bet juk tai sutvarkyti gali tik pats žmogus asmeniškai, čia mokytojai nepadės, ir knyga nepadės
Algirdas (Kaunas): Tuštybė –savotiškas žaismingas išdykavimas. Tai atpalaiduoja, relaksuoja natūraliai. Manau kad ją galima palikti, tik užbrėžti ribas jos bujojimui. Tiesiog šalia jos, nepalyginamai didesne proporcija reikia ugdyti pozityvius pajėgumus. O, Tu čia įdomiai pažvelgei. Taip. Sektu daugyn. Tai gerai. Žmonės ieško, nepasitenkina esamu. Dabar ieškotojai gali nutraukti savo ieškojimus. Tereikia naudotis dokumentai.
Jolanta: nemanau kad viskas taip parasta, juk kad patikėti reikia suvokti, kad suvoktum reikia žinoti, kad žinotum reikia domėtis o kad domėtis reikia patikėti o kodėl turi patikėti, va čia jau kitas klausimas.
pamokslininkas: Šias hipotetines galimybes neverta analizuoti. Kilmės pasaulis neišvengiamai yra elevatorius. Grūdai atsiskiria nuo pelų. Paskutinis sakinys anam tekste taip pat buvo hipotetinis, utopinis. “ juk kad patikėti reikia suvokti, kad suvoktum reikia žinoti, kad žinotum reikia domėtis o kad domėtis reikia patikėti o kodėl turi patikėti“- padėtis, kurią apibūdina citata, turi įspūdingą momentą . tie kurie sako garsiai ar nebyliai “o kodėl turiu tikėti? Kam to reikia?“ jų akys pasidaro mažutės tarsi kiaulės, tiesiog susitraukia į save, visa asmenybė susitraukia į save, visas pasaulis susitraukia taip, kad telpa tose kiauliškose akutėse. Apreiškimai duodami ne dėl tokių. Mums reikia ramiai praeiti pro juos. Tuomet daug daugiau bus paprastumo JOLANTA.
emipetras: Taip , taip ALGIRDAI , tikrai taip . Urantijos dokumentus reikia naudoti kaip AŠĮ , apie kuria tegu ir sukasi visokios žmogaus kūrybinės mintelės . Laisvas pasipliurpimas , iš savo varpinės dvasinio taško , manau , kad tai tik kiekvieno asmeninis proto pasidemonstravimas . Giliau ką tai pasakyti negu, kad pateikė dvasinės esybės per Urantijos dokumentus Urantijos knygoje , tikrai niekas negalės išmintingiau ką tai pasakyti , tačiau visa tai perleisti per savo sąmonę ir pasidalinti tai su draugu , tikrai reikia ir visada galima . Ir tai sudaro prasmingą dialogą , į kurį čia ir susirenkame su skirtingais protais , tačiau su viena ir tą pačia DVASIĄ . Taip ALGIRDAI , taip JOLANTĖLE , mes esame tik žaidėjai , bet ne tikrieji šeimininkai , šio gyvenimo panoramoje . Mūsų tikrasis , visos protingos gyvybės , žaidimo režisierius yra DVASIA. Štai nuo čia prasideda protų konfrontacija , kurie to nenori pripažinti , o jeigu ir pripažįsta , tada sakoma , kad tu ne tuo vardu pavadinai mano DIEVĄ , tu ne tuo vardu pavadinai mano DVASIĄ .
katė: Aplin Panevėžį yra du magistraliniai žiedai. Aptverk jos betonine siena, išrašydamas urantinius dokumentus. Ir visuose įvažiavimuose į miestą ištiesk plakatus “Čia yra tai, už ką niekas protingiau, išmintingiau, giliau nepasakys“ Tu senas bezdalius vien savo gyvenimiška patirtimi turėtai protingiau kalbėti
Jolanta: : http://www.youtube.com/watch?v=rptMg_GgSBg Vakar pasžiūrėjusi šį klipą pradėjau aiškintis ką reiškia pavadinimas, o ten vikipedijoje kalbama, apie žmones kurie atsisako Nirvanos vardan kitų mokymo, kitaip vadinami Dvasiniai mokytojai. vadinasi nuo seno jau buvo atskirti du dalykai, žmogus einantis šviesos keliu dėl savęs ir žmogus mokantis kaip surasti šviesos kelią kitus. Ir nesutiksiu kad pro ką nors reikia praeiti.....tik gal būt apkamai neturima vidinių resursų mokinti kitus, o samoningai skirstyti tam reikia o tam ne.......na negalima, gal aš galiu tai daryti ar negaliu tai daryti.
D*D*D*: Ne tu skirstai. Gyvenimas suskirsto. Realybė suskirsto. KLAUSIMAS Kiek tu sugebi pažinti Gyvenimą, atpažinti Realybę??????????????????????
Jolanta: Aš joje gyvenu tiesa, mane dažnai ta realybė stebina, net pati skirstau žmones tam tikra prasme. Čia šiaip saviveiklai, tai mano parašyta kalba Viešojo kalbėjimo mokymams. Dabar jau truptį ją koreguočiau, bet tai mano supratimas apie žmones, tikrai bus įdomu išgirsti kritiką. Nes tai mano proto vaisius. Pasaulis pagal..... Girdėjau pasakymą „ neįsivaizduoju, kaip žmonės dar susikalba, taip skirtingai priimdami tą pačią informaciją“....Kodėl taip yra? Atsakymas slypi žmogaus Pasaulio suvokime. Įsivaisduokime, kad yra 5 paraleliniai pasauliai. Horizontaliai išsidėstę vienas už kito. Kiekvienas pasaulis turi skirtingas taisykles, elgesio normas, skirtingus tikslus. Pirmasis pasaulis yra instinktų pasaulis, būtent jie yra žmogaus varomoji jėga. Visi žmogiškojo elgesio motyvai siejasi su instinktų patenkinimu.. Antradsis pasaulis yra materialių vertybių pasaulis. Jo varomoji jėga, tai siekis įgyti kuo didesnį kiekį gėrybių. Trečiasis pasaulis yra jaukumo ir emocijų pasaulis. Šio pasaulio žmonių tikslas kurti jaukią ir saugią aplinką, pagrindinė elgesio motyvacija yra, aplinkinių meilė bei pripažinimas. Ketvirtasis pasaulis prestižo ir karjeros pasaulis. Šių žmonių gyvenimo siekis būti kuo aukštesnėje padėtyje lyginant su kitais žmonėmis. O varomoji jėga garbė, pripažinimas, bei demonstratyvus altruizmas. Ir penktasis pasaulis - savirealizacijos pasaulis, šių žmonių veiksmų motyvas yra vidinis noras pilnai išnaudoti savo gebėjimus visų labui, tai yra nesureikšmintas altruizmas. Žmonės turintys vieną ir tą patį pasaulio suvokimą puikiai supranta vieni kitus, jų gyvenimo tikslai panašūs, renkasi panašias problemų sprendimo priemones, sureikšmina panašias gyvenimiškas situacijas. Tačiau kai susiduria skirtingų suvokimų žmonės, kyla problemos. Dar šalia esančių paralelinių pasaulių gyventojai gali bandyti suprasti vieni kitus bent dalinai, tačiau kai į pasaulį yra žiūrima iš visiškai skirtingų pozicijų, nesusikalbėjimas garantuotas. Instinktais ir materialinėmis vertybėmis besivadovaujantys žmonės nedemonstratyvus altruizmas atrodo nepraktiško kvailumo bruožas. Aukštesnių savirealizacijos idėjų pasaulyje gyvenančiam žmogui, besaikis instiktų tenkinimas atrodys kaip neprotingas trumparegiškumas. Kada skirtingo matymo žmonės susiduria tik trumpomis laiko atkarpomis, galima dar toleruoti kitonišką pasaulį, tačiau kai skirtingų suvokimų žmonės gyvena vienoje šeimoje.....problema didelė, ką daryti? Mokintis tolerancijos? Na tai neišvengiama, bet kažkas tada turės paminti savo interesus ir bandyti prisitaikyti prie kito pasaulio.Bandymas vadovautis kito suvokimo lygio taisyklėmis, priverstinai sau diegiant tikslus, kurie yra nepriimtini to žmogaus pasauliui, manau, kad garantuotai iššauks vidinį konfliktą.. Kai yra prieštaravimas tarp įgimtų gyvenimo tikslų ir iš išorės diegiamų tikslų, tikrai kels sumaištį, nepasitenkinimą, gal net psichologines problemas. Vaikai tėvų nepasirinks, kaip ir tėvai vaikų. Jei šių šeimos narių pasauliai skiriasi, galima palinkėti tik stiprybės, tolerancijos ir supratimo. Tačiau renkantis gyvenimo partnerį ar sutuoktikį, būtina suvokti kokiomis alimis į pasaulį žiūri tavo išsirinktas žmogus. Nes skirtingų pasaulių atstovai, gyvenantys kartu, patys to nesuprasdami kodėl taip vyksta, gali vienas kito gyvenimą paversti pragaru.
Jolanta: Bet neužsiciklinkit vertindami tai to meto supratimas, dabar manau kad yra daug daugiau niuansų, nors bendri bruožai žmonėse matomi, tačiau manau kad visų tų pasaulių žmonės turi galimybę į išlikimą arba ne.
tapatybė: taip būtent to meto to momento to epizodo to susitikimo mes negalime begaliniai studijuoti objekto jėgos reikalingos šaltinio studijavimui jo pervirškinimo pateikimo atskleidimo sau pačiam kitiems ateities planavimui tolimų perspektyvų utopiniam peržvelgimui tai va kaip matai tai nėra užsiciklinimas ar tau trūksta sąvokų ar įžvalgų ar kalbi greičiau nei galvoji pati išsiaiškink
Algirdas (Kaunas): "Pasaulis pagal..." Viskas taip. Noriu pailiustruoti. Giminės, draugai susirenka į laidotuves ir į krikštynas, na dar į vestuves nevisada. Prie tavo teksto nėra ką pridėti, nei atimti, toks gyvenimas. Gerai kad treniruoji psichinę terpę, protą, nevengi su tuo susijusių nepatogumų, nesklandumų. Toks bagažas ateityje gali būti labai parankus. Šaunuolė.
VaidasVDS: Sveiki, pradėsiu nuo paties bjauriausio. Kažkas pasakė: "Tu senas bezdalius..." O aš į tai pasakyčiau: Kai kurie mokslininkai mano, kad kai kurias kates reikia kastruoti... Dabar į labai džiuginantį. Seniai šiame forume neskaičiau tiek daug gerų Algirdo minčių. Bet dingo tarnas, o Algirdas perėmė tarno greitį???, atsirado ir kitų išminčių. Tačiau tikrai diskutuočiau su teiginiu, kad "Tuštybė –savotiškas žaismingas išdykavimas. Tai atpalaiduoja, relaksuoja natūraliai. Manau kad ją galima palikti, tik užbrėžti ribas jos bujojimui." Liuciferis pabandė užbrėžti ribas ir paišdykavo 200.000 metų. Pasekmes jaučiame dar ir mes, nors jau seniausiai nereikėtų mėtytis tarp visų Jolantos išvardytų pasaulių... Algirdai, mano vidiniame aš niekas netrūkinėja, ten, kaip niekada, viskas tvarkoje, bet tikrai nesutikau išminčiaus, kuris vienas sugebėtų susikalbėti su minia, kurioje yra visko: slaptų agentų, naivuolių, šiaip žioplių, gudrių machinatorių, nepilnapročių, labai protingų, labai gerų, perdėtai dvasingų, stabilizuotų ir nestabilizuotų... Net Jėzus ne su visais kalbėdavo. O štai brolystę kažkaip pasiekti tai reikės. Nori ar nenori gėrį nuo blogio reiks atsijoti. Ir tą galima padaryti tik kolektyviomis pastangomis, ir tik kuriant aukšto kultūrinio, moralinio ir dvasinio lygio bendriją ir ją plečiant. Man tikrai nepriimtina praeiti pro šalį, jei matau kokį nors blogį. Taip elgsiuosi ir šiame forume. Taip elgiuosi ir realiame gyvenime: stojau skirti du besimušančius, aukštesnius už mane visa galva ir išskyriau; plaukiau gelbėti į banguotą jūrą jaunos poros, kai šalia buvęs jaunas vyrukas kartu plaukti atsisakė, padėjau jiems atgauti kvėpavimą, kurį laiką laikėmės ant vandens, kuomet mergina griebėsi už manęs ir netikėtai panardino, netikėtai užspringau ir jau pats puoliau gelbėtis, visa laimė, kad ir jie, atgavę jėgas, išsigelbėjo, pasirodo krante buvome šalia vieni kitų, o ant kranto jų laukė du mažamečiai vaikai... Jolanta, supranti mes visi mokomės ir dar mokysimės. Gerai, kai turi savo asmeninę nuomonę, bet kiti turi ir nuomonę, ir patyrimus. Jei net jauti kokį nors nepasitenkinimą, tai geriau paklausk, pasiaiškink, o nelaikyk kažkokį nesuprantamą pyktį viduje. Aš tikrai ne šiaip sau tas citatas cituodavau. Jas žinoti, surasti ir surankioti reikia tikrai nemažų pastangų ir labai ilgų rimtų studijų. Tik nepaaiškindavau tų citatų esmės ir prasmės, nes galvojau, kad daug maloniau būna, kai skaitantis savo jėgomis sugeba įžvelgti esmę ir prasmę. Tuo labiau, kad kitame forume (ne dvasinio pobūdžio) neseniai įdėjau vieną pliką citatą iš Urantijos Knygos (jos neminėdamas), ir žmogus man pasakė ačiū būtent už citatą, kartu sakydamas, kad jis citatos dėka gerokai pakeitė savo nuomonę apie Jėzaus mokymus ir nei vienas (nors tame forume buvo ir labai nekultūringų) nepavadino manęs nei buku, nei kitokiu būdu įžeidinėjo. Kadangi leidai pakritikuoti tuos tavo penkis pasaulius, tai pasakysiu šiokią tokią nuomonę. Antrajame pasaulyje pasireiškia siekis įgyti kuo didesnį kiekį materialinių gėrybių. Trečią pasaulį sukeisčiau vietomis su ketvirtu. O po to pasakyčiau, kad žemiausios moralinės grandies žmonės gyvena pirmuose dvejuose pasauliuose. Nedidelė grupė pasiekia trečią pasaulį, tame pasaulyje vietos visiems tikrai per mažai... Kai kurie iš trečiojo pasaulio bando gyventi ir ketvirtajame pasaulyje, bet dar mažesnė dalis sugeba pasiekti penktąjį pasaulį. Kuomet taip pagal etapus sudėlioji, gali geriau konstruoti galimybes susikalbėti skirtinguose pasauliuose gyvenantiems. Tai yra žemesniuose pasauliuose gyvenantys turi siekti pereiti į aukštesnį lygį. Kodėl reikėtų siekti bent jau ketvirto pasaulio? Manau dėl to, kad išlikimą gali užtikrinti tik ketvirtas (gal ir su tam tikromis sąlygomis, bet čia jau Dievų kompetencija) ir penktas pasauliai...
pamokslininkas: Vaido paliesti penki pasauliai, o jei kalbėt apie visus turinčius pavadinimą “pereinamieji“, tai jų septyni. Taigi, šiuos pasaulis apmastyt reikėtų taip dažnai, kaip “Tėve mūsų ir Sveika Marija“. Nes tai kas vyksta ten kiekviename pagal savą kategoriją, dalinai vyksta ir kilmės pasaulyje. Čia epizodiškai, ten visuotinai. Visuotinumo niekada nebus iki nebus šviesos ir gyvenimo visuomenės. Religija, dvasinis mokymas kažkiek ta kryptimi veda, kažkiek ir klaidina. Kiekvienas naujas apreiškimas didina vedimo proporciją, ir mažina klaidinimo proporciją. Žinai, tas tavo pasakojimas, kaip gelbėjai –miesčioniškumo, snobizmo, tuštybės,- apraiška. Kiekvienas daug ką padaręs, daug ką padarys. Kaip ten sako “tegul nežino dešinė, ką daro kairė“. Galėčiau daug daugiau sukrečiančius atsitikimus pasipasakoti, bet neesu toks bukas siauraprotis. Nei savo pavyzdį, nei pavyzdingumą kitiems nekaišioju. Kaišioti citatas neturinčias ryšio su einamąja diskusija, neatitinkančias temos konteksto, tai daugiau nei siauraprotiškai buka. Katės reikalingos tam, kad išguitų tuos kas gadina gerus dalykus.
Jolanta: Gal būt Vaidai, gal ir reikia sikeisti kai ką vietomis, šios mintys ne šiaip sau atėjo tai medžiagos kurią rinkau moskliniam straipsniui sisteminimo lengvas kasdieninis pateikimas. Nes tai realiai pripažysta ir pasichologai, badindami tai pasichologinės brandos etapais, tai pripažysta ir vadybos atstovai, vadindami kitais vardais bet esmė ta pati ir pateikia tai kaip socialinius sluoksnius, o pagrindą duoda religiniai senieji raštai. O greičiausiai pamokslininkas ir teisus, kad tai susiję su pereinamaisiais pasauliais. Viskas kinta ir suvokimas kinta, galų gale tiesa niekada žmogaus prote neatsiranda iš karto, ji po truputį evoliucionuoja. Tačiau......tai man naujas galvosūkis, kaip....bet esu įsitikinusi savo vidumi, bet negaliu dar pagrysti faktais, kad visų pasaulių atstovai turi galimybę išlikti, nestudijavau, bet atkreipiau dėmesį į Budizmo tokias įvairias mokyklas ir iš nuogirdų apie kai kurias susidariau nuomonę, kad dauguma jų stimuliuoja atskirų pasaulių žmones. Tai fantastiška, vadinasi jau atrastas nūdas kaip pasiekti ir žemiausio pasaulio atstovo samonę. Bet čia dar ateityje jei turėsiu jėgų. Minčių yra daug, tik kol kas jos padrikos, bet po truputį gal išsikristalizuos. Ir dar....svarbu atrasti kam tai būtų naudinga, nes rašymas dėl rašymo yra banalu O proto vaisių būtina kritikuoti ir esu dėkinga Vaidui už tai širdies, išgyvenimo vaisius geriau neliesti, nes tai žmogaus gyvenimo pamatas būna, sugriaunant jį gali palikti žmogų kaboti erdvėje nesuvokiant ką ir dėl ko jis daro. Su šia sritimi atsargiai.
pamokslininkas: Brolystė taip. Ką mokė Jėzus taip. Ką moko visi “šventieji“ raštai taip. Bet tai procesas. Utopinis savo vystymusi. Iliuzinis mūsų įsivaizdavimu. Bet ne taip bus nuo aštuntojo Gyvenamojo Pasaulio. Mirtingas žmogus nemoka atsirinkti tai kas svarbiausia einamuoju momentu, kas šiuo konkrečiu metu daryti pirmučiausiai (prioritetas). Jam patinką utopinė propoganda. Į savo iliuzijas žvelgia kaip į tikrovę.
pamokslininkas: Šiandien pakaitalas brolystei (visuomenine prasme) religininkų susirinkimai, urantinės grupės, akademinis studijavimas, konklavos gairės. Asmenine prasme brolystė tai nevaldomas, nepasiduodantis koordinacijai spontaniškas ryšys su Derintoju, prasiskverbimas į aukštesnius proto lygius, taip pat didžiulė iliuzijos ir dvasinės tuštybės priemaiša.
Jolanta: Šiandien skaitydama Urantos knygą apie rasių atsiradimą, skaičiau apie pirmykščio žmogaus degradavimą, o tam įtakojo aukštesnio išsivystymo poravimasis su žemesnio išsivystymo gentimis. Beje dabar žmonių degradacija gana didelė, kai aukštesnio mentaliteto žmonės turi tik po 1 palikuonį, o žemesnio, kad ir geriantys yra daugiavaikės šeimos. Taip kad mielieji brolystės seserystės dar reikės ilgai laukti
pamokslininkas: Nieko neraginu, nieko nekviečiu. Tačiau pasirodžius individui, kuris vienodai intensyviai tyrinėja ATEITĮ PRAEITĮ DABARTĮ -matau galimybę (utopinę) Dvasinės Akademijos (iliuzinės) užuominai.
Algirdas (Kaunas): KOHELETO KNYGA lygiai kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimas į kaulus motinos įsčiose, taip nežinai, kaip Dievas elgiasi Visatoje. Rytą sėk savo sėklą Iki vakaro neleisk savo rankai Ilsėtis nes niekada nežinai, ar šis ar anas darbas pasiseks, ar galbūt abu bus sėkmingi. [11,5]
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû