Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Rantulija:
budim: Nesivargink katė guli prie šeimininko kojų, prie tarno kojų PUMA guliu prie LAIKO kojų mes ramūs saugūs ir visuomet budim
Rantulija: Tiek jau to. Šį vakarą, kažkodel, labai nepatinku savo kompiuteriui. Kai kada mes būnam tokie protingi,kad nors imk ir plaukus nusirauk. O jeigu rimčiau, tai man atrodo, kad su Urantijos Knyga yra viskas O K. Jėzus savo Mokymus skyrė daugiau individui. Tame ir yra pagrindinė prasmė, kad individai susivienija,patys savo protu,savo rankomis kurtų savo visuomenines institucijas;kurtų laimingą civilizaciją. Ypatingai dabartinėje kartoje: yra tokių individų,kurie visiškai nenori mastyti, nors truputį daugiau įtempti protą; nenori kažką keisti savo gyvenime. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad esu pamėginusi paskatinti vieną asmenį nors trumpam giliau pamąstyti, įtempti protą; po kiek laiko tas asmuo verkti pradėjo; net labai išsigandau. Algimantas ir moko giluminio mąstymo. Vieniems mastyti sekasi geriau,o kitiems labai prastai sekasi.Tai priklauso nuo, daugumai, jau žinomų faktorių. Man asmeniškai sekasi gana sunkokai. Sunkiau einasi tvarkytis su savo nuosavo, kai kuriais, charakterio bruožais. Širdimi ir protu suvokiu, kad ne taip elgiuosi; nesąmones,kartais, pasakau. Aš tikiu Algimanto nustatyta diagnoze : tai pasąmonės teršalai. Daugumai iš mūsų tai, iš tiesų, labai rimtos psichologinės problemos. Negaliu nevertinti Algimanto pastangas padėti, nes patiriu savyje didžiulius pokyčius. Mielieji,kurie turite gerą genomą, gerus charakterio bruožus, kurie turėjote džiaugsminga vaikyste, būkit pakantesni tiems, kurie viso šito stokojo. Aš ne dejuoju, man jau nebeskaudą; aš rūpinuosi del kitų, dvasiškai silpnų. Žinoma, šitą planetinę problemą, gal būt, Hitleris išspręstų kitaip. Bet mes diskutuojame dvasiniame forume, todel ir auditorija yra gana spalvinga, nes Aukščiausioji Būtybė panoro įgyti įvairią patirtį. Visiems linkiu gero vakaro. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Įdomi diskusija. Pasirodo įžeidžiau Jolantą, ir jau senokai. Nepyk, Jolanta. Jei gali atleisk, kalbu nuoširdžiai. Matai, mes visus savo vertinimus darome per savo asmeninių patyrimų ir asmeninių charakterių prizmę. Mane iš tiesų labai nustebino tavo Urantijos Knygos skaitymo greitis. Kada aš įsitraukiau į Urantijos Knygos studijas, aš jai skirdavau iki 3-4 valandų per dieną, bet skaičiau labai atidžiai, kad galėčiau kuo geriau suprasti. Ir mano pirmas perskaitymas užtruko net 2 metus, gal ir daugiau. Šiemet sueina jau šešti metai, kai aš studijuoju šią Knygą ir domiuosi viskuo, kas yra aplink šią Knygą, tačiau net ir šiandien aš dar negaliu savęs laikyti šios Knygos profesoriumi ar mokytoju. Kai kurias jos sritis išmanau geriau, kai kurias silpniau. Kur manau, kad žinau geriau, ten ir komentuoju užtikrinčiau, o gyvenimas temas padiktuoja. Visai gali būti, kad esi gerokai imlesnė ir protingesnė už mane, čia to proto kiekio ir kokybės niekas su samčiu nepasems ir nepasvers, bet šalia Urantijos Knygos studijų, aš stebiu įvairių šalių žmones, kurie studijuoja Urantijos Knygą. Už buvusios tarybinės erdvės labai gerąja prasme stebina tų žmonių aukšta kultūra ir nuoširdumas (tą gali pamatyti čia, nuo vidurio filmuko 6min. http://vimeo.com/56004302# ). Rusai yra subūrę labai stiprią intelektualią ir aukšto dvasinio lygio bendriją ir jie visiškai neįsileidžia pas save mistikų (na leidžia jiems pašnekėti, bet jie ten neužsibūna, nes būna gana lengvai diskredituojami), o kultūros lygis yra tikrai labai aukštas. Ten jie taip pat susiduria su tam tikra "senių" problema (rusų armijoje tai vadinama diedovščina), kada koks nors naujokas pradeda "purkštauti". Ir tenka pripažinti, kad tai yra gana rimta problema, kuri gali atbaidyti naujokus. Jie taip pat turi dėl to problemų. "Naujokų" problema yra ta, kad jie stengiasi pamokyti "senius", o "seniams" kartais sunku atsilaikyti nuo "pamokslų". Štai aš bandžiau daryti išvadas, bet tikriausiai irgi prašoviau pro šalį. Aš galvojau tą problemą pabandyti išspręsti kiek kitaip. Aš parinkdavau kokiai nors temai citatas iš įvairių Knygos vietų (nes viena citata dar nebūtinai atskleidžia esmę) ir jas pateikdavau, kad žmogus pats susirastų esmę tose citatose. Tai yra pats analizuoja ir pasidaro savo išvadas. Berods taip pat prašoviau, mane gerai suprasdavo Emilis, kiti seniau studijavę Knygą, bet va naujokai deja ne. Reiks galvoti kažką kitką... O sportinių varžytuvių čia tikrai nebus. Per daug brangi mano sielai yra Urantijos Knyga, kad aš iš jos kažkokias varžytuves daryčiau, šou rengčiau ar kažką panašaus. Ramybės visiems
Altaristas: Labai žemai lenkiuosi Vikarai. Malonu. Labai malonu. Labai. Dabar turiu laisvo laiko pakankamai. Labai malonu čia pasidairyti. Kokia įdomi knyga. Džiaugiuosi su jumis.
Altaristas: Šeši metai seminarijoje bet kokį aulą ištemps už pažastų, ir suteiks laipsnį, ir pareigas. Reikia pasitenkinti stebėtojo, klausytojo statusu, tai saugu. Stebėdamas iš šalies nenusikalbėsi, nenusikvailiosi.
Altaristas: Kas brangu sielai, savo širdyje apmąstoma, daug mąstoma, gal net visą gyvenimą.
Jolanta: Koks skirtumas per kiek perskaitai knygą, klausimas kaip ji tave įtraukia, tavo Vaidai metodas vienas, nagrinėjau iš karto viską, mano kitas, antrą kartą skaitydama, jau trečią skyrių skaitau, atrandu naujų dalykų, tačiau tie nauji dalykai jau sedasi ant suvokimo kurį suteikė pirmas skaitymas. Ir antrą kartą skaitau viską nuo pradžių. Kad ir Šiandien skaitydama apie žmonijos pradžią Andono ir Fiordo (blogai atsimenu vardus, galiu siklysti), atrodo tik istoriniame aprašyme tiek pasakyta daug. Kad ir jų garbinimo užuomazgos, jų susiliejimas su Minties derintoju, ką tai reiškia, vadinasi mūsų Dvasinė karjera nepriklauso nuo žinių, o tai priklauso nuo mūsų valios pasireiškimo, nuo sprendimo eiti tobulėjimo keliu, nes juk pirmieji žmonės ir buvo tapę pagarbos objektu dėl to, kad jie nusprendė atsiskirti nuo gentainių tik dėl to kad apsaugoti tolesnį vytymasi. Tai va, mano skaitymas yra sluoksniuotas, pirmu kartu vienų vietų suvokimas susiformuoja, kitu skaitymu kitų ir trečiu kartu kai skaitysiu vėl manau kai kas atsiras ir t.t. Tačiau kartosiuosi gal N kartų, jei visa tai ką perskaitai nepereina į gyvenimo lygį, į asmenybę ir t.t. Viskas yra tusčia ir netikra. Todėl man daug labiau malonu skaityti realiu asmeninius patyrimus, nei išmintingas bet tik literatūrines frazes. bet tai tik man maloniau, kiekvienas gali veikti kaip nori, tik mielieji NETRUKDYKIT KITIEMS GYVENTI. Čia jau ne religinis klausimas o elementaraus žmogiškumo. Vaidai, atsiprašymas priimtas, tu neįžeidei, manęs, tik tokie vertinimai pabodę buvo todėl ir parašiau, juo labiau kai jie trukdė tolesnei diskusijai, kaip galima buvo suprasti....Jūs patylėkit, nes Jūs per greitai arba per mažai laiko studijuojate.....Tai nuskambėjo gana ne kaip, todėl taip ir sureagavau. bet viskas ok, gyvenimas tęsiasi :)
katė: Ne gyvenimo trukdymo klausimas. Knygos egzistencialumo minimizavimo klausimas. Net teršalai ir Hitleris pasitelkiami klausimo sprendimui.
Jolanta: kate yra vienas niuansas. Kad ši svetainė Urantijos knygos nepropaguoja tai faktas, nes žmogus neskaitęs jos paskaitinėjęs komentarus tikrai neims jos į rankas, kad ir sausos citatų analizės taip pat nepaskatins žmonių susidomėti Urantijos knygas. Ko ieško žmonės? Užpildyti vidinę tuštumą, kurios negali užpildyti Katalikų ar kita bažnyčia. Ieško atsakymų į savo vidinius klausimus, o jie paprastai susideda iš asmeninių išgyvenimų; ko dar ieško žmogus, egzistencinės prasmės; o daugiausia žmonių ieško vidinės paramos gal geriau sakyti atramos, materialaus gyvenimo iššūkiams, nelaimėms, skausmui ir t.t. Klausimas vėl, kiek ši svetainė tenkina žmonių lūkesčius, kiek ji informuoja žmones kad štai Urantijos knygoje gali rasti atsalymus. Kiek ši svetainė padeda lam nors susigaudyti gyvenimo klystkeliuose? Beje Kate, vienas žmogus skaitydamas tam tikras ištraukas iš Urantijos knygos atrado vietas...jis pasakė čia net hitleris ratų savo veiksmams pateisinimą, bet juk tai tiesa, jei skaitai atskirą citatą, o ne imi bendrą kontekstą. Tada vėl klausimas kiek naudingas atskirų citatų pateikimas, kiek jis šviečia žmogų, o kiek painioja. Erudicija puikuotis gal ir galima, tai pasiekimas, bet mielieji, atsakykit man į klausimą kokia šios svetainės paskirtis. na nejau nesuvokiate elementarių dalykų, koks skirtumas ar žmogus aplamai yra skaitęs Urantijos knygą jei jo vidus širdis ir protas ieško Dievo, jei jis suvokia elementarų dalyką, kad Dievas tai yra meilė ir bando tai asimiliuoti savo gyvenime. Ar jūs savo žinutėmis padedate kam ar dar labiau painiojate. Atsakykite kiekvienas sau. Manau kad dauguma čia esančių yra jau išaugę iš savo primityvaus Ego marškinėlių, norisi tikėtis kad dauguma nori gero žmonėms, padėti jiems susigaudyti. Tai ir darykite tai.
Algirdas (Kaunas): 56 dokumentas, 3dalis “ Nesvarbu, kokiame visatos veiklos lygyje jūs galite susidurti su dvasiniais reiškiniais arba užmegzti ryšį su dvasiniais tvariniais, jūs galbūt žinote,“... “ yra reguliuojama iš vietinių visatų būstinių. Iš šitų Sūnų Kūrėjų sostinių atvyksta Šventoji Dvasia ir Tiesos Dvasia, drauge su pagalbinių proto dvasių tarnyste, į materialių protų žemesniuosius ir besivystančius lygius.“ “ Mirtingas protas yra Amžinojo Sūnaus ir Begalinės Dvasios Sūnų ir Dukrų kūrinys, ir, kada yra susiliejęs su Minties Derintoju iš Tėvo, tada turi evoliucinių sferų trikartį dvasinį apdovanojimą. Bet šitas tris dvasines išraiškas tobulai suvienija užbaigtieji, net ir taip, kaip jos buvo amžinybėje suvienytos Visuotiniame AŠ ESU...“ Jeigu tu pasiekęs devintos klasės lygi, atėjęs į pirmą klasę nesugebi susikalbėti; reiškia tavo vidiniame AŠ kažkas trūkinėja, kažko trūksta. Ane Vaidai.
Algirdas (Kaunas): Išskirčiau vienintelį dalyką –“kaip“. Jis vienija ir kokiomis priemonėmis. Ir kokioje aplinkoje (šio, kito forumo, ar dar kokioje)
Jolanta: Algirdai tu tik patvirtinai vieną dalyką, kad nesvarbu kiek ir kokios literatūros yra skaitęs žmogus, jei jis ieško Dievo, tai jį veikia Tiesos Dvasia ir jis jį suranda. Tai galiu patvirtinti iš savo patyrimo, Dievo samprata ar mano gyvenimas ieškant Dievo nepakito perskaičius Urantijos knygą, aš tik įgavau žinojimą kas man davė lengvumo ir sumažino abejonių, tačiau tai kas yra pagrindas, tai turėjau dar gerokai anksčiau nei aplamai išgirdau apie Urantijos knygą. Bet kad ji suteikė žinojimo laisvę tai faltas.
Algirdas (Kaunas): Net nežinau kada ir kur perskaičiau “tiesa jus padarys laisvais“. Kad Tu šitai patvirtini “uždėjus ranką ant širdies“ –labai džiugina. Dabar apie pagrindus. Pagrindas ieškoti –yra vienas. Skleist, kalbėti, aiškinti, mokyti –pagrindas reikalingas VISAI KITAS.
Jolanta: Taip Algirdai, sutinku 100 procentų, nes nemokant skleisti nuostabios žinios ji gali tapti net labai atmestina. Ar mes suvokiame kaip pateiktą informaciją priims atskiras žmogus, su kuo ji asocijuosis, su kokia patirtimi jis ją lygins ir t.t. Kad informacija pasiektų žmogaus protą visa tai veikia ir dar daugiau faktorių. Todėl reikia būti labai atsargiems prieš pateikiant bet kokią informaciją. Manau kad pateikiant asmeninius patyrimus suklysti negalima, nes jie yra išgyventi, išjauti, išgryninti pasekmėmis ir jų vertinimais. Pateikiant kad ir nuotabios knygos faktus, kurie nėra perėję per kalbančio žmogaus patyrimų virtuvę, labai stipriai rizikuojame pateiką informaciją sumenkinti, padaryti lėkšta ar fanatška, o gal mistiška. Urantijos knyga yra mano gyvenimo pats nuostabiausias įvykis, manau daugumai čia esančių taip pat, tačiau paskaičius šią svetainę tokios nuomonės tikrai nesusidarys skaitytojas
Algirdas (Kaunas): Pirmiausia atsargumas. Jeigu jauti kad turi būti atsargus; reiškia esi ne savo rogėse, ir, arba dar nesubrendai tam. Tas pat je bijai rizikos. Na dėl svetainių. LAIKAS kažką sakė apie paslaptį.
Jolanta: Prie ko rizika.....rizika kai bijai kažką prarasti, o čia gal atsakomybė, atsakomybė už pateiktą informaciją ir jos įtaką kitiems. nepamenu apie LAIKO paslaptį.....primink.
Algirdas (Kaunas): Nesvarbu, kas praėjo –praėjo. PUMA išsaugos visa. Atsakomybė ir rizika panašios sąvokos. Jeigu jauti, kad viena ar kita tave tempia už švarko, reiškia dar nepribrendai PRODUKTYVIAI VEIKLAI. Bet dėl to nereikėtų stagnuoti. Galutinis brendimas vyksta jau konkrečioje veikloje.
Jolanta: Oi Algirdai, niekada neturėjau tokių pretenzijų kitus mokinti. Matau aiškų pavyzdį su Urantais kurie mano jog yra Dvasiniai mokytojai ir kaip pateikia informaciją. nesakau kai kas susidomi, bet manau daugiau misticizmu nei pačiu Dvasiniu augimu. Taip kad šioje vietoje kol kas tikrai nieko nedarysiu. galiu tik čia diskutuoti bei dalintis savo patyrimu tuo ką patyriau savo kailiu.
Algirdas (Kaunas): tie kas skaito aktualia; tik laiko klausimas, kada aiškins taip pat aktualiai. Čia toks žvilgsnis į ateitį. Apreiškimas –šaltinis –kuris neišvengiamai liesis tik platyn, jo supratimas neišvengiamai -gilyn. daugelis apžvalgininkų pažymi, kad šiandieninė krikščionybė neatitinka laikmečio. Neina kartu. Dvasiniai dalykai visuomet vedantys –pranokstantys esamą padėtį. Paradoksas, šiandien LAIKAS ir APLINKA pranoko krikščionybę. Ačiu Dievui, Dievams, ir visoms Dangiškosioms Karalijoms; turime Naują Apreiškimą, kuriame slypi visa, kas gali užpilti kiekvieną įdubą, ir sulyginti kiekvieną kalnelį. Taigi turime reiškinį, UK dokumentus, pranokstančius esamą laikmetį. Turime faktą, kada žmogus išpuikimą ir tuštybę atsineša iš prigimties. Turime faktą, kad esamas laikmetis sklidinas tuštybės ir toliau paikina žmogų. Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad padėties išsiaiškinimas –pirmaeilis dalykas.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû