Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: O tu manai Tarne, kad masiškumas yra tikslas kiekvienbam mūsų? mano galvoje būtent dabar ir verda apmastymai, kiek knyga ar mokytojai turi lemiamos reikšmės, ar jie paprasčiausiai tik tam tikru etapu padeda. Ar jų žodžius reikia priimti kaip neginčijamą tiesą (čia aplamai bendrai apir žmones kalbu) ar tik pasinaudoti tiek kiek tau atrodo reikalinga.
tarnas: Ne ne Tokios formuluotės kaip “tikslas“ dvasiniuose dalykuose; man svetima. Svarbu kokybė. UK tikrai kokybiškas produktas. Tiek individas, tiek mokytojas, tiek bendruomenė –gera tiek, kiek kokybiška.
Jolanta: O kas apsprendžia kokybę, kaip ją pamatuoti?
tarnas: Tai savaime suprantama savos srities atstovam, gal į vakarą apie tai. Yra klausimų į kuriuos geriau pačiam dasikasi atsakymą, nei gauti gatavą.
Jolanta: Sutinku, ypač Dvasiniuose dalykuose
tarnas: Žinai, dykumoje labai pritrenkiančia gera sutikti kitą keliautoją, džiaugiuosi TAVIMI
Jolanta: Ačiū tarne, dabar kai likau viena, be urantų palaikymo komandos :) man taip pat gera sutikti žmogų kurio žodžiai rastų saskambį mano širdyje ir suvokime. Tai tik įroso auksinę taisyklę kad kažką prardus kažlą naujo atrandi
tarnas: Tikrasis tikėjimas, tikroji religija –savaime veda i bendruomeniškumą. Čia jo galima išvengti. Morontijoje ne.
Jolanta: Aš dažnai apie tai pagalvoju, lyg ir logiška, žmogus turi gyventi dėl kitų ne tik dėl savęs, todėl tas bendruomeniškumas kaip ir savaime gaunasi. tačiau taip kaip čia ir dabar yra tokie skirtingi žmonės ir sunkiai suprantantys vienas kitą, sunkiai priimantys kitą nuomonę ir t.t. bendruomeiškumas reikštų prisitaikėliškumą. savo Aš praradimą vardan kitų įgeidžių tenkinimo ir t.t. Šiuo metu man bendruomeniškumas skamba kaip su savo patyrimo atsisakymu. nebent galima gyvenant savo vidinį gyvenimą ir neįsileidžiant kitų į jį, savo fi\inio gyvenimo dalį kaip auką atiduoti visuomenei.
tarnas: Klausimas paprastas ir sudėtingas. Asmeniškai nematau jokių problemų visais trims atvejais (vidurio kelio taip pat). Visas problemiškumas priėjime. Kokios bebūtų vertybės, svarbumai; jų smaigalyje stovi KAIP. Kaip pateikiame patys save, kaip pateikiame savo žinojimą, kaip pateikiame Apreiškimą. Tai nėra įpakavimas, ar kažkoks monijimas prieš pasakant kas reikia. Tai kalbėjimo filosofijos (ane Emili) klausimas, ir būtinai susietas su norimu pateikimu.
tarnas: Fantastišką užuominą išsakė Jėzus “kada manęs nebus, sueikite draugėn, kad ką nors darytumėte; -valgytumėte, prisimintumėte mano žemiškąjį gyvenimą, -pabūtumėte prie ežero, -pasimėgautumėte pušyno aromatu, -aptartumėte rūpimus klausimus... tiesiog nereikia sukurti tokios atmosferos, kad kažkas jaustųsi jog turi prisitaikyti. Žinoma gali buti tiksliniai susirinkimai, kažkokio klausimo gliaudijimas, tuomet griežta metodika būtina. Kasgi bus jei kiekvienas pradės braidyti po savo pievas. Bet tai gali vykti Dvasinės Akademijos struktūroje, bendruomeniškus susirinkimus paliekant, kaip atskirą savarankišką reiškinį.
Jolanta: O tu manai , kad tai įmanoma? pasižvalgome kas darosi šiame forume......pagrindas priekaištai, kad ne taip suprantama, ne taip matoma, ne ten žiūrima. Kas darosi grupėje.......dažni priekaištai kad ne taip turi būti, va jei būtų taip tai tada pamatytumėte kas yra kas ir t.t. Tai ką tu Tarne rašai, gali būti tik labai aukšto Dvasinio inteleto žmonių rate. Tai būtų fantastiška, jei būtų grupė kurioje galima būtų dalintis savo patyrimais, prisiminti Jėzų, bet kol kas man tai atrodo Utopija, fantazijos gabalėlis. Gal tai dėl mūsų prigimties, norime būti svarbūs, tuo pačiu labai sureikšminame savo patyrimus ir atradimus, ko pasekoje greičiausiai netyčia sumenkindami kitų. Jei imsime intelektualią pusę, knygos aiškinimą, manau kad kol kas susipriešinimo neišvengsime. bet vėl mastau, ar knygos aiškinimas yra Jėzaus religijos esmė? tai įdomu tik ir tiek, tai duoda stiprybės tai taip, bet religijos esmė yra Jėzaus gyvenimas, beu gyvas ryšys su Dievu. Kol mes tik nagrinėsime knygos tiesas manau kad vienybės neprieisime. Norint ją prieiti turime iš tikro pradėti gyventi religija, tai yra Kristaus gyvenimo pavyzdžiu ir gyvuoju tikėjimu.
tarnas: Nieko nereikia pradėti, nieko nereikia sekti, net ir Jėzaus. Esame mes patys, turime savo kelią ir žingsnį, mokytis galime iš Jėzaus, iš knygos, iš kitų, iš klaidų, iš pasiekimų, iš Paslaptingojo pašnibždėjimų...
tarnas: ir dar Šalia religinio bendruomeninio susirinkimo, šalia darbo Dvasinėje Akademijoje, pasauliui yra žinoma KONKLAVA. Šių trijų instrumentų dėka sprendžiama viskas AMEN.
VaidasVDS: Šiandieniniai tarno pamąstymai nustebino šiek tiek (gerąja prasme), išskyrus repliką Emiliui (tai tarno žemos kultūros likučiai, tikėkimės). Labai daug teisingų minčių (perskaičiau visas). Kad ir ši: "mūsų asmeniniai praktikavimai įgaus visuomeniškumo (platumo, masiškumo) požymius". Beje galiu pripažinti (aliuzija į F-1), kad tu praktikuoji su Urantijos Knyga jau daugiau laiko nei aš. Taigi gali būti brandesnis savo patyrime už mane ir laiko atžvilgiu, bet nesu įsitikinęs ar esi iki galo perskaitęs Urantijos Knygą. Kai aš perskaičiau Urantijos Knygą, įdėmiai ir visą, man kilo klausimai Algimantui(be abejo su Knygos pagalba), į kuriuos jis jau nesugebėjo atsakyti. Tai lėmė mano požiūrį į Algimantą, ir į jo "mokymus", kurie tiesiog negali būti nuo Tėvo, o tuo labiau nuo Rojaus Trejybės. Tuo tarpu tu visą laiką bandei pašaipomis įveikti Algimantą, bet tau tas nepavyko... Be to vis neatsakai į mano klausimą: kaip ir kokiu būdu per tiek daug laiko savo asmeninius praktikavimus vedei prie visuomeniškumo platumo ir masiškumo? Kiek esu pastebėjęs, tai tik iš pasalų uždavinėji klausimus ir keiti nikus. Šiuo atveju visiems, Vikarai ir tau, siūlau atkreipti dėmesį į NUOŠIRDUMO problemą. Kada kas nors ką nors ir ko nors moko, pirmas dėmesys (pajautimas) turi būti nukreiptas į tai, ar savas mintis dėstantysis yra nuoširdus, ar jį galima tokiu laikyti. Ir čia susidursime su dvejomis problemomis: proto (intelekto) ir dvasinio atsidavimo lygio. Geriausias variantas, kada kalbantysis turi labai aukštus abu lygius, o jo pasisakyme taip pat jaučiama išmintis (toks gėris, kuris nekelia abejonių arba kelia labai mažai, o ypač nekelia priešiškumo jausmo pačiam kalbėtojui). Kodėl tą laikau labai svarbiu. Viskas dėl Apreiškimo, kurį studijuojame. nuo mirtingojo laisvos valios nuoširdumo priklauso, ar dieviškasis Derintojas įgaus amžinąją asmenybę Raktai nuo dangaus karalystės yra: nuoširdumas, daugiau nuoširdumo, ir daugiau nuoširdumo. O dabar dėl mokytojų-kalbėtojų "reputacijos". Idealių mokytojų nebuvo ir nebus, nes tokie būna tik už šio pasaulio ribų. Jei mokytojas per daug pasitiki dvasia ir yra nuoširdus, reikia vis tik atidžiai vertinti jo "mokymus", tačiau palinkėkime tokiems mokytojams pasiekti Dangaus karalystę, nes nuoširdus klydimas nėra blogis, nors puikybė blogiu vis dėlto yra... Jei mokytojas pasitiki daugiau intelektu, tai tokio mokytojo mokymus taip pat turime vertinti itin kritiškai, nes tiek mokytojas, tiek pasekėjai gali viso labo tapti Aukščiausiosios Būtybės dalimi. Kaip tą tikrinti? Vėlgi žiūrime į Apreiškimą Tiesą – kosmoso ryšių, visatos faktų, ir dvasinių vertybių supratimą – galima geriausiai pasiekti Tiesos Dvasios tarnavimo dėka ir ją geriausiai gali kritikuoti apreiškimas. Kaip daug kas, kas tyrinėja Urantijos Knygą, supranta, kad į ją apreiškėjai sudėjo tik tą išmintį, kuriai jie pritaria. Ta proga "išgliaudytų citatų rinkinys Tie, kurie savo bičiulius myli ir kurie turi tyrą širdį, tikrai pamatys Dievą. Dievas niekada neužmiršta nuoširdumo. Jis nuoširdžiai sąžiningus ves į tiesą, nes Dievas yra Tiesa. (išmintis iš cinizmo) Nemirtingumas yra nuoširdumo tikslas; mirtis yra nemąstančio gyvenimo pabaiga. Tie, kurie yra nuoširdūs, nemiršta; nemąstantys jau yra mirę. … Nesavanaudžiai eina į dangų, kur džiaugiasi begalinės laisvės palaima ir toliau plečia savo kilnų nuoširdumą. (išmintis iš budizmo) Už įskaudinimą atsilyginkite nuoširdumu. Jeigu jūs žmones mylite, tuomet jie links prie jūsų – jums bus nesunku pasiekti jų palankumą. (išmintis iš daoizmo) Tačiau, kada šviesa nėra priimama nuoširdžiai ir kada pagal ją negyvenama, tada tos sielos viduje ji turi polinkį pavirsti tamsa. (apie Judą) Jis suteikė didžiulę vertę nuoširdumui – tyrai širdžiai. (Apie Jėzaus mokymus) Nuoširdumas karalystės darbe pasitarnauja labiausiai tada, kada jis yra glaudžiai susietas su apdairumu. (Jėzaus išmintis) Pastaba tarnui: Jei cituoji Jėzų, nurodyk šaltinį, nes tai tikrai nėra citata iš Urantijos Knygos, o gal čia turime naują Apaštalą?
katė: baik atrajot koktu
Jolanta: Tarne, o prie ko čia Konklava, ji visai neįsipaišo, arba aš kažko besuprantu. Nesu nusiteikusi prieš šventikus bet kokio rango, bet čia man toks falšas......kaimo paprastas kunigas man atrodo arčiau Dievo nei šie.
emipetras: Taip tikrai VaidaiVDS , nuoširdumas , aiškumas ir tiesumas , tai svarbiausia , einant šiuo gražiu , Urantijos knygos apreiškimų aptarimų , kaliu . Daugelis per lingvistinę filosofiją , ( specialiai paėmiau tokį terminą ) nori išreikšti savo dvasią . Tai neįmanoma , brangieji , tai veda tik į susvetimėjimą ir savojo ,,AŠ'' išaukštinimą . Kai čia prasideda žaidimai , ( Tarnų , Vikarų , Kačių ) tai ir mane užkabina ir mestelių kokią nors lingvistinę kvailybę , tačiau tai ne mano stilius . Aš esu tiesiakalbis ir labiausiai mėgstu tikslą ir aiškumą . Štai Jolanta , Vikaras , kelia bendruomeniškumo , pasaulietiškumo suartėjimo klausimą su pradžiamoksliais arba tik , tik , keliančius dvasinio piligrimo kojas į Urantijos knygos apreiškimų pažinimo karalystę arba kaip šalikelėje sėdinčius pakviesti į šį kelią . Brangieji , pirmiausia tobulėkime patys , jau tada ieškokime ir auditorijų , visa tai perkelti į patarnavimą pasauliui . Mieli žmonės , mieli broliai ir sesės dvasioje , tai kas jums neleidžia čia pasiėmus bet kokią Urantijos knygos citatą išdiskutuoti , išanalizuoti savomis mintimis ir aprašyti tai , savais žodžiais ? Prašau , darykite tai , darykime tai visi ir vystykime tikrą dvasinę filosofiją ir tikrą dvasinę kūrybą , su meile ir laisva valia . Urantijos knygos kiekvienas sakinys turi aukso vertę . Kokia plati , kokia gili , kiekvieno sakinio gelmė . tik plaukite brangieji , tik plaukite per šias citatų bangas , kurias jums taip prasmingai parenka VaidasVDS ir komentuokite , ir komentuokite kiekvieną citatą . Štai brangieji kur jūsų augimas , štai kur jūsų dvasinis universitetas . Reikia dirbti su savo mintimis , reikia savo protą priversti dirbti konstruktyviai . Dirbkime brangieji kartu , dirbkime su meile . Viskas mūsų rankose , viskas , tik reikia nuoširdumo ir tiesos siekimo .
emipetras: O TARNAS jau padarė pažangą , kažkaip praslydo pro mano dėmesį . Tai atsiprašau pagal havajietiška mantrą . Atsiprašau Atleisk Ačiū Aš tave mylių .
tarnas: Citatos pačios sau, visiškai nepataikant į kontekstą. Na, dinozaurai, kiek galėjot, kiek supratot, tiek ir matosi. Kada tas pat per tą patį, tuomet panašu į varlių kvaksalynę toj pačioj baloj, tuo pačiu laiku. Kuo skiriasi jūsų šiandieninė diena nuo vakarykščios, nuo užvakarykščios. Pasaulietiškuos reikaluos sustojęs progresas fiksuoja pasiektą lygį. Ne taip su dvasiniais. Sustojęs progresas tuo pačiu reiškia ir regresą. Dinozaurai tapo neįgaliais nesugebėdami naujai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, nesugebėdami atnaujinti save. Emili, jeigu tau Penktasis tik proga ugdyti davatkiškumą!? Tai gali daryti ir be Jo.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû