Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Koan: neieškok kruopose kirminų
pasirinkimas: Pradeda atsirasti utopinei reiškiniai tiesiantys kelią Dvasinės Akademijos iliuziniam egzistavimui. Jūsų norų ir vilčių išsipildymui bus reikalinga žinoti 52 Dokumento turinį. [tarnavimas] “ Vis smarkiau, auga tikroji planetinė ištikimybė Aukščiausiajai Būtybei.“ [0599_4] “ištikimybė“ – atsidavimas – pasiaukojimas – pasirinkimas – tarnavimas. Mirtingojo žmogaus veikimas kartu su Dievais, Dievybėmis, tarnaujančiomis dvasiomis. Ir visa tai ne tik jūsų biografijos istorija, tai ir Aukščiausiosios Būtybės praturtinimas –Dievų sėkme –mirtingųjų pasiekimu
katė: Tu atstovauji ką? Kirminus ar kruopas?
tarnas: “ Pasirodo, jog mirtingasis žmogus yra būtinas tam, jog Dievas Septinkartis veiktų iki galo, kada šitoji dieviškumo grupė kulminaciją pasiekia Aukščiausiojo aktualizacija.“ [1273_5] Jūs kuriate Dievą. Septinkartės Dievybės struktūros ir metodo dėka mes lygiaverčiai su Aukščiausiaisiais Kūrėjais dalyvaujame Aukščiausiosios Būtybės patirtiškumo mobilizavime. Ne jūsų tėvas, motina, ne jūsų atžalos aukščiausiu laipsniu įprasmins jūsų gyvenimą. Žinoma, juose ir ryšiuose su jais jūs galit suteikti savo gyvenimui ir aukščiausią prasmingumą.
tarnas: “ Evoliucinių visatų tikslas yra energijos-materijos pajungimas protui, proto suderinimas su dvasia, ir visa tai yra pasiekiama kūrybinio ir suvienijančio asmenybės buvimo dėka. Taigi, asmenybės požiūriu, fizinės sistemos iš tiesų tampa pavaldžios; proto sistemos tampa lygiavertės, ir dvasinės sistemos tampa vadovaujančios. Šita energijos ir asmenybės sąjunga dievybiškuose lygiuose pasireiškia Aukščiausiajame ir kaip Aukščiausiasis. Bet dvasios viešpatavimo tikroji evoliucija yra toks augimas, kuris remiasi didžiosios visatos Kūrėjų ir tvarinių laisvos valios veiksmais“ [1275_2_3] Dar kartą apie asmenybę Asmenybės bruožas, charakteris, veikla –SUVIENIJIMAS. Šis Suvienintojas, nepanašus į Derintoją gyvenantį minčių pasaulyje. Nepasiduokite klaidinimui, tiek mokytojų, tiek knygos; kada sakoma, kad Paslaptingasis gyvena prote. Iki Jis gyvens ir ten, daugumai praeis ne viena morontija, kuomet pažinsite vienas kitą lygiaverčiai, ir bendravimas bus ne kliedinčio įsiteigimo dėka, bet... savu laiku patys patirsit. Dabar protas toks pat laisvas, kaip ir valia. “Savo laiku“ bus dar laisvesnis, kuomet gerte gers begalinius buvimus, nesidangstydamas citatomis, virpesiais, balsais. Bet ką gi suvienyti asmenybei, jeigu žinios nepakankamos, norai išskydę, valia baikšti minkštaširdė, matymas lėkštas, mąstymas seklus, protas tenkinasi vidutiniškumu. Asmenybė “vegetuoja“, ji yra, bet nefunkcionali. Kas gi būdinga grožiui. Suderinimas. Kulinarai žino ką reiškia suderinti ingradiantus, kad maistas būtų geras. Dailininkas –suderinti spalvas, formas... kad būtų gražu. Muzikas –garsus. Statybininkas –žvyro, cemento, kalkių proporcijas, kad statinys būtų tvirtas. Nebūkit abejingi grožiui. Pirmiausia išvardintam išoriniui. Ugdysite suderinimo jausmą. Po to pereisite prie vidinio grožio; derindami jautrumą, dėmesingumą, supratingumą, gailestingumą, principingumą, konkretumą, moralumą, teisingumą, tiesos pripažinimą... Apibendrinkim Asmenybė, -tai suvienijimas Grožis, -tai suderinimas Minčių derintojas, nėra derintojas, jis pasufleruoja, pašnibžda. Derintojas jis bus tuomet “... bet materialaus proto, tokio, kaip žmogaus proto, lygiai reaguoja į visatos gravitacijos abipusį veikimą, šitą reagavimą prarasdami tiktai proporcingai susitapatinimui su dvasia. Dvasinės tikrovės lygiai yra atpažįstami pagal jų dvasinį turinį, o dvasingumas laike ir erdvėje yra matuojamas atvirkščiai proporcingai reagavimui į linijinę gravitaciją.“ [0482_3_6] kada jūsų didžiąją proporciją sudarys dvasinis turinys. Tuomet gyventojui bus ką derinti. Šiandien negalvokite apie save per daug gerai. Šiandien išgirskite jo šnibždesį, kuris niekuomet nėra naujų žinių šaltinis, bet derina tai, ką jūs patys įgijote. Kas kita bus morontijoje, “kada vieno protas pažins kito protą“
tarnas: žodis siela yra sutartinis terminas, reiškiantis, kad mes taip vadiname tai kas turi galimybę išlikti. Tai pasyvus žengimas amžinybės keliu. Jūs neišvengiamai savo gyvenime padarot ką nors gero, gražaus, prasmingo –o tai atitinka amžinybės filosofiją; patirtine prasme, idėjine prasme. Ir šitai lygiai taip pat galėtume įvardinti bet kokiu kitu sutartiniu terminu-žodžiu. Kada jūs kuriate save viešpataujančio proto iniciatyva, tuomet jūs kuriate aktyviai. Sekančios citatos tad ir sako: -jums sukuriama formą ne pagal sielą, bet pagal jumyse viešpataujantį protą. “ Kosminio proto ryšys ir pagalbinių proto dvasių tarnavimas sukuria tinkamą fizinį tabernakulį besivystančiai žmogiškajai būtybei. Lygiai taip ir morontinis protas individualizuoja morontinę formą visiems išlikusiems mirtingiesiems. Kaip mirtingas kūnas yra asmeniškas ir būdingas kiekvienai žmogiškajai būtybei, taip ir morontinė forma tikrai bus labai individuali ir adekvačiai būdinga tam kuriančiajam protui, kuris joje viešpatauja.“ [0483_5...] ... “dvasinės formos lygiai taip yra skirtingos, asmenės, ir būdingos jų viduje gyvenantiems atitinkamiems dvasiniams protams.“
VaidasVDS: Tarnui (gydytojui ir kitiems nikams), Neblogos įžvalgos. Ypač šita "Jis gyvens ir ten, daugumai praeis ne viena morontija, kuomet pažinsite vienas kitą lygiaverčiai". Kelios pastabos. Knyga neklaidina. Klysta tik tie, kurie pervertina savo suvokimą ar masto apie save ir savo "pasiekimus" per daug gerai. Kito asmens, net ir klystančio, pajuokiantis įžeidinėjimas - tai nesubrendusios ir vis dar (?) egoizmu aptemdytos sielos požymis. Kaip Jums pasiseka, nesidangstant citatomis, cituoti citatas? Ar Jūs, maloningasis tarne, kylate link puikybės ar bandote nuo jos išsivaduoti? Iš visų tų pavojų, kurie užgriūna žmogaus mirtingąją prigimtį ir sukelia pavojų jo dvasiniam vientisumui, didžiausias yra puikybė. Drąsa yra šauni, bet egoizmas yra tuščiagarbis ir savižudiškas. Protingas pasitikėjimas savimi neturi būti smerkiamas. Žmogaus sugebėjimas pranokti save patį yra tas vienintelis dalykas, kuris jį išskiria iš gyvūnų karalijos. Pasipuikavimas yra apgaulingas, apsvaiginantis, ir gimdantis nuodėmę, nesvarbu, ar jį turėtų individas, grupė, rasė, ar nacija. Tiesiogine prasme tai yra tiesa, "Puikybė būna prieš nuopolį.”
Jolanta: Obana Tarne, pritrenkei, skaitysiu dar kartą kad viską suvokčiau bent taip kaip galiu. Tik skaitant niekas neipriešimo manyje, vadinasi mano samonė tai priima. Mano lygiui čia jau ne įžvalga, o išmintis.
tarnas: jeigu skaitai pusę metų, skaitysi ir toliau. Tavo kelių mėnesių skaitymo rezultatyvumas –“atsirandantis utopinis reiškinys“, kuris paskatino “iliuzinį Dvasinės Akademijos egzistavimą.“ Viskas kada nors, ir nuo ko nors prasideda.
Vikaras: ..labas, Jolantyte, labas....skaityk dar kartų...būtinai..ir dar kartų...ba, aš ir po n kartų nu...nieko absoliuč....nesuprant...:)))
Vikaras: ...o tu tarnautojau, kiba negali...nu...paprasčiau...:)))...a gaila...?
tarnas: Tai tik apibendrinimas sąsajoje kelių aspektų. Tikrai nereikia stengtis suprasti tai ką kiti supranta, prieš tai neišsiaiškinus tai, kas tave domina (kabina). Produktyvumas gali būti ten, kur kiekvienas atsineša savo asmenį supratimą (ne pacituotą, ne balsų pasufleruotą). Tuomet vienas protas kalbasi su kitu protu. Ar įmanoma kalbėtis su balsais, su nuogom citatom?
Vikaras: ..su citatom...nu ne...ale su balsais...m..mm...e...yr tekę...:))))
emipetras: Labai gerai kalbatės BALSAIS , labai gerai . Šaunuoliai , kad protas protą pažįsta ir atpažįsta savo vaisius . Ir ateis diena , kai atpažinsite pranašus iš jų vaisių , o ne iš kalbų . Manyčiau , kad visa proto gravitacijos paslaptis - panašus pritraukia panašų , todėl kiekvienam kas turi , bus duota ir dar pridėta , o iš kito bus atimta ir tai , kas taip skurdžiai surankiota ir turėta .
VaidasVDS: Jolanta, kad aiškiau tau taptų, tai ką tarnas neva išmąstė, tai aš pateiksiu citatą ir ją paanalizuosiu, nes tarnas ir jo draugai yra dideli tinginiai ir tingi analizuoti citatas patys Po susiliejimo su mirtingaisiais Derintojai turi jūsų likimą ir patyrimą; jie yra jūs. Po nemirtingos morontinės sielos ir susieto Derintojo susiliejimo, vieno visas patyrimas ir visos vertybės galiausiai tampa ir kito nuosavybe, taip, kad abu jie realiai yra viena esybė. Kažkuria prasme, šita naujoji būtybė yra iš amžinosios praeities, o taip pat ir amžinajai ateičiai. Visa tai, kas kažkada buvo žmogiška išliekančioje sieloje, ir visa tai, kas patirtiškai yra dieviška Derintojuje, dabar tampa naujosios ir visą laiką kylančios visatos asmenybės realia nuosavybe. Bet kiekviename visatos lygyje naująjį tvarinį Derintojas gali apdovanoti tiktai tomis savybėmis, kurios yra prasmingos ir kurios turi vertės tame lygyje. Absoliučią vienovę su dieviškuoju Pagalbininku, Derintojo sugebėjimo visišką išeikvojimą, galima pasiekti tiktai amžinybėje, galutinai pasiekus Visuotinį Tėvą, dvasių Tėvą, šitų dieviškųjų dovanų amžinąjį šaltinį Iš šios citatos matyti, kad net po susiliejimo su Derintoju (kas įvyksta ne šiame pasaulyje), žmogiškajai asmenybei tapus Derintojo nuosavybe ir atvirkščiai, tvarinys vis tiek dar neapdovanojamas visomis dieviškomis savybėmis, t.y. kiekviename visatos lygyje naująjį tvarinį Derintojas gali apdovanoti tiktai tomis savybėmis, kurios yra prasmingos ir kurios turi vertės tame lygyje. Kuomet kyli į naują lygį per amžinybę, įgauni ir išmoksti vis naujas vertybes, t.y. tobulėji po truputį, o ne iš karto, kaip skelbia koks Algimantas. Ir tiktai galutinai pasiekus Visuotinį Tėvą tu pasieksi absoliučią vienovę su dieviškuoju Pagalbininku. O čia liaudiška išmintis tarnui ir jo pagalbininkams, nemėgstantiems studijuoti pateiktas citatas: -Tinginy, tinginy, še kiaušinį. -Ar luptas? -Ne. -Mesk per tvorą...
Vikaras: VaidasVDS rašo: Jolanta, kad aiškiau tau taptų, tai ką tarnas neva išmąstė, ..eee...kodėl tik Jolantai kalbi? o mes visi kiti kur?...ir kodėl 'neva išmąstė'?.. žinoma, išmąstė, o nenukopijavo iš knygos, kaip tu, bičiau..:))) ..nori, kad čia visi tave girtų?...nu, taip nebūn...gyvenims daug sudėtingesnis...jei visur kiši citatas, man...garantuotai atpuls nors skaityt toliau.. geriau parašyk citatos nr...o mes jau susirasim...bus šioks tokis stimuliuks...:))
tarnas: Emili Dantys ačipo nuo UK dokumentų, tai natūralu. Bet kada pateikinėji daugybę kitų knygų tekstų, tai jau panašu į išdavystę (dokumuntų). Kartėlis tavo viduje nepritinka tavo solidžiam amžiui. “... iš jų vaisių , o ne iš kalbų.“ –KĄ TU PRIEŠINI. Visų pirma būna “mintis“, po to “žodis“, ir galiausiai “darbas“. Mintyje protą užčiuopti sunku. Žodyje tai galima. Darbuose geriausiai matosi kiek yra proto. Galų gale, tai yra atitikmenys Pirmojo Šaltinio ir Centro, Atrojo Šaltinio ir Centro, galiausiai Trečiojo Šaltinio ir Centro. EMILI Sugrįžk prie dokumentų, ir parodyk savo brandą ir kompetenciją. Ne mažas vaikas. Suimk save.
Jolanta: Tarne, matosi tavo platus patyrimas. mano samonė kalba manau kad panašiai, Urantijos knyga yra pagalbininkas o ne taisyklė. Juo labiau kad ji nieko ir nemoko. Paskutinis metas buvo truputį apmastymo metas. Vidinis "aš" manau kad suvokė, jog Urantų grupės etapas praėjo, stengiausi sudėlioti kodėl. Kaip ir anksčiau Matau lyderyje didelį potencialą, matau jo fantastiškus patyrimus, taip kaip esu apdovanota empatija, kartais net galvoju kad galiu realiai, savyje pajusti jo patyrimų gelmę (o gal tai tik mano suvokimo gelmės dugnas) bet tai nesvarbu, ir neskaitant visa ko to ką jis turi nuostabaus, vidinis "Aš" mane išmetė iš tos grupės. Ir gal pasirodys kavaila, bet vakar atsakymus man davė kino filmas apie Krikščionybės įsigalėjimą Romos imperijoje, Aleksandrijoje. Kaip pirmieji krikščionybės skleidėjai elgėsi su kitatikiais. Kristaus mokymai fantastiški, jo kaip asmenybės patirtis pavyzdingas, jo sprendimai parenti meile, gėriu, atleidimu ir supratingumu. Pasekėjai meilės žinią neša pykčiu neapykanta, netolerancija. O labiausiai suintrigavo vienas pasakymas, kai vienas pasekėjas pasakė "Bet juk Kristus mokė atlaidumo, jis pats Žydams atleido", Vyresniojo atsakymas buvo "Kristus buvo tobulas, tu ką lygiuojiedi į Dievą?" Suprantu kad tai kino filmas, bet Urantų skaitytojų tarpe, o ir grupės tarpe, pastebiu labai panašias gaidas. Urantijos knyga, ir tai kas svarbiausia Kristaus mokymai mus moko Meilės, grožio, gėrio, teisingumo. O svarbiausia Dievo meilės. Savęs iškėlimas kaip vinintelio teisiojo, ne skatinant žmonių evoliucijos o sausų tiesų pateikimas veda į tą patį kultą. Dar, žmonės užsirutulioja smulkmenuose, stebuklose, bandymo save iprasminti tarp žmonių, gal ir gerai, kai atsiranda tam tikros įžvalgos, tam tikri reiškiniai. Tačiau ar tai yra tikslas?
tarnas: Įdomiausia, ir labai intriguoja tai, kad nei knygos-apreiškimai, nei mokytojų pavyzdys nėra lemiamas. Aktualu tai; kokia viso to tąsa kiekviename iš mūsų, ir ar mes pasieksime kritinį tašką (tapsime pakankama mažuma-dauguma). Ir mūsų asmeniniai praktikavimai įgaus visuomeniškumo (platumo, masiškumo) požymius.
Jolanta: Vikarai, tu juk gudrus vyras sugebėsi pasiiti tai kas tau tinka jau kuris laikas norėjau paklausti būtent tavęs Vikarai. Savo misiją čia kaip ir paaiškinai. Bet paaiškink dar kokią naudą tavo misija turi eiliniams žmonėms, ne tiems kurie skaito vienokias ar kitokias religines knygas, o paprastiems kurie toki nuo visa ko šito.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû