Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
barsukas: taip dvasinis darbas universalus ir nuolat tęstinis ar audros ar vėjai ar saulės kaitra visuomet mes keleiviai ir kelininkai taip pat
Jolanta: naivu bet genialu. taip kad viskas savo vietose
bebriukas: po metų turėsi progą būti burlaivio įgulos nare, neabejoju, kad žody naivu pakeisi kažkuo kitu
Jolanta: Nedrysk vadintis bebriuku bebriukė yra mano pravardė
Jolanta: Naivumas nesiejamas su kažkuo mažu ir neišmanėliška. Naivumas, tai tyra be išskaičiavimų.
bebriukas: tyras gražus aklumas, jis ne tik be išskaičiavimų, jis nesugeba ir vertinti –palaimingas tyras kūdikis, nežinantis kad kūdikis pasirodo giminės –rizikinga –su svetimais ryšiai daugiau žadantys –bandykim sugyventi
Jolanta: kas yra aklumas, ar nematymas, ar nenoras matyti, ar nesakymas ką matai, bet žinai kad viešinimas to ką matai vis tiek nieko neduos. Kai kam visi trys atvejai atrodo aklumas
barsukas: kada į gyvenimą nežiūrai per daug rimtai -lengviau atpažinti ir įvardinti. kai kam atpažinimus ir įvardijimus sunku priimti, ir tai ne tik aklumas, tai ir akligatvis AMEN "ne visi akli mato" savo pačių įsivaizdavimų matymas -aklumo pakaitalas gimda, kur gyvybė vystosi savotiškai aklumo karalystė kilmės pasaulio izoliuotumas nuo morontijo, tuo labiau nuo dvasinių realybių irgi aklumas, evoliucinė religija -aklumas, užsiciklinimas atskiram aspekte -taip pat. pasilikimas aklume apsisprendimo reikalas.
Jolanta: Jokių komentarų........ kai kada geriau patylėti ir nuolankiai tyliai sutikti tai kas parašyta - neginčijama.
Jolanta: barsuke, ką reiškia tavo parašymas "Kai į gyvenimą nežiūri per daug rimtai...." noriu suvokti ar tai ta pati būsena kuria patoriu ir aš
Jolanta: Grįžtant prie aklumo temos. Aklumas išeitų yra sąlyginis, nes neaklas viename kontekste tampa visiškai aklu imant platesnę sferą, kas seka toliau....Aklumas yra normali kylančiūsų būsena, klausimas ar yra noras praregėti,
VaidasVDS: Jolanta, štai pabendravai šiandien su visokiais bla bla bla. Ką tau tai davė? Tam tie bla bla bla ir yra sukurti, kad nukreipti dėmesį. Jie nėra šiaip sau. Jie anksčiau labai aktyviai reiškėsi F1 tuomet, kai F1 tikrai buvo labai stiprus forumas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šis forumas netraukia nei 20-30 % to buvusio forumo lygio. Algimantas tuomet dar nebuvo Rojaus Trejybės ambasadoriumi, į tą forumą susirinkdavo tikrai daug šviesių ir labai įdomių žmonių. Atmosfera tame forume iš tikro buvo kažkokia fantastinė. Tiesa, kai kas nors šiek tiek svaigina, nesimato smulkios detalės, pasiduodama Autoriteto įtakai, nepastebi atsirandančių požymių, kad kažkas su tuo Autoritetu ne taip. Ateičiai galiu pasakyti, kad jeigu aš save paskelbsiu kokiu nors ambasadoriumi, tai bėkite visi kuo toliau nuo manęs (ką aš žinau, gal kokio nors psichotropinio ginklo pagalba galima pradėti žmogui diktuoti kokius nors "mokymus"). Taigi sename forume buvo gausybė diskusijų, didelis nuomonių įvairumas, temas kūrė visi aktyvesni dalyviai, aktyviai buvo diskutuojama įvairiomis temomis iš Urantijos Knygos, Algimantas buvo neįtikėtinai pakantus, jis net tų bla bla bla netrindavo. Bet tai, kas yra gražu šiame pasaulyje nėra amžina, o ypač jei tai netikra. Matai aš gana aktyviai reiškiuosi ir kituose forumuose, juose pareklamuoju šį forumą. Taigi vieną gana vėlų vakarą parašiau aštresnį komentarą ten, kur žmonių nebūna daug, ir ką, ogi į šį forumą užsuko net 7 "besidomintys" ir jie kurį laiką aktyviai "studijavo" beveik visas temas, o po to šie bla bla bla pradėjo dygti kaip grybai po lietaus. Ką tai rodo? Gal šiek tiek stiprėjantį forumą. Kodėl jie susitelkė į tave? Na tu čia vėl pradėjai studijuoti Urantijos Knygą ir dalintis savo patyrimais? Ką pirmiausiai sunaikino Algimantas F1, pradėjęs savo sunkiai protu paaiškinamus įvairių puikių temų trynimus? Ogi patyrimus, nuostabius patyrimus, kuriais dalijosi to forumo dalyviai. Dabartiniu metu tas forumas - tai kaip kokių fantastų, kas kokius gražesnius ditirambus sugiedos Algimanto mokymams. Matai net su tavimi padiskutuoti nelabai išeina. Tavo mintys dar labai šokinėja nuo vieno krašto iki kito. Bet tai yra normalu, pergyvenama Ąš nerašiau apie jokią savo misiją, net komentarą iš naujo perskaičiau Bet tikrai neišsižadu kovos. Taip nemėgiama bla bla bla citata Religiniai keblumai yra neišvengiami; negali būti augimo be psichinio konflikto ir dvasinio sujaudinimo. Gyvenimo filosofinės normos formavimas sukelia žymų sambrūzdį filosofinėse proto sferose. Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Reikalingos pastangos dvasinės vizijos išsiaiškinimui ir kosminės įžvalgos išplėtimui. Be to - "Tie, kuriems duota žinoti, turi pareigą veikti" – Albert Einstain.
Jolanta: Vaidai, Nesiparink visko reikia, galima perdegti nuo vien tos pačios temos studijavimo. Urantijos knyga ir yra fantastiška tuo, kad ji gyvenimui duoda lengvumo, nekiša į jokius rėmus. kaip tu rašai bla bla bla tau tai niekas, o man labai puiki diskusija. kada niekas neįrodinėja savo teisumo, o argumetuotai pateikia savo suvokimą, kad ir filosofine tema. Ir patikėk, atsipalaiduoti reikia, kitaip nė pats nepastebi kaip užsiciklini Patikėk, valarykštis bla bla bla man davė puikią savijautą, o tai daug. Norėčiau kad daugiau pašnekovų taip bla bla bla bendrautų, jokio pykčio, jokio įrodinėjimo kito neteisumo, man vakarykštis pokalbis buvo vienas iš geriausių per tą laiką kai esu šiame forume. beje Vaidai, juk filosofijos mokomasi ir morontiniuose pasauliuose, o tezės perkeltine prasme paprastai daugiau pasako negu tiesmukiškas pasakymas. Kodėl Kristus kalbėjo alegorijomis......juk ir jo tuos pasakojimus galima priimti kaip bla bla bla.
Rantulija: Kai apaštalai atsidurdavo ant išprotėjimo ribos, Jėzus išmintingai suteikdavo jiems atsipalaidavimo akimirkas.Buvo toks atvejis,kada jis jų akivaizdoje sėdo valgyti,dalino duoną, prieš tai,kaip jam įprasta buvo, nepadėkojęs Tėvui. SVARBIAUSIA JAM BUVO ŽMOGUS. Jėzus ,beveik,tobulai atspindėjo Tėvą; iš to pademonstravimo galima spręsti: ANT KIEK MES SVARBŪS ESAME PAČIAM TĖVUI-KŪRĖJUI-ROJAUS TREJYBEI! Mylimi vyrai,kada pagaliau pradės kalbėti Jūsų širdys? Kada atvira širdimi pažvelgsit pirmiausiai į kalbančiojo motyvus? Argi ne apie tai kalbama Urantijos Knygos Dokumentuose,kuriuose yra mokoma ieškoti vienas kitame to,kas riša sielas, o ne to kas skiria. Tai kur gi ta, nuolat deklaruojama tolerancija? Ne be reikalo UK Knygoje pabrėžtinai akcentuojamas Dievo Tėvo-Kūrėjo plane numatytas TEVO-SŪNAUS santykis-ryšys. Daugelis iš šio forumo dalyvių turime vaikus. Ir kaip tėvai žvelgia į savo vaikų netobulumus kiekvienas žinome patirtiškai; kiek tėvai vaikams dovanoja;beveik nuolat,net ir tuomet,kai vaikai labai žiauriai įskaudina.Nes tokios yra tos tėvų širdys. Nes tokias jautrias širdis Rojaus Dieviškieji Tėvai sukūrė pagal savo nuosavas širdis-modelius. Tie iš mūsų,kurie užaugome kelių vaikų šeimoje,prisimename iš vaikystės tokius nutikusius šeimoje dalykus: kai tėtis ar mama su diržu auklėdavo nusikaltusį brolį ar sesę,tai likusieji vaikai garsiau vergdavo už auklėjąmąjį;toks gilus gailestis būdavo. Kartais manę nupurto, kada intelektualiai pranašesnis vyrukas,ar moterytė savo liežuveliu pasistengia smigtelti,taip,kad kuo skaudžiau būtų,ir dar viešai pasididžiuoja,kaip jinai ar jis oponentą nusodino. Na,ką aš čia atvirauju.Dieviško teisingumo dėlei turiu pripažinti,kad šitoks gilus netobulumo suvokimas mano ne vien protą,bet ir ŠIRDĮ pasiekė visai neseniai.Kol bus nebylios mūsų širdys,tol taiką ir ramybė mūsų sferoje bus NUOLAT tik tolima siekiamybė. PIRMIAUSIA- O,KAS AŠ ESU,o po to Barbora. Visiems geros dienos. Su meile, Irena.
barsukas: citata: "Religiniai keblumai yra neišvengiami; negali būti augimo be psichinio konflikto ir dvasinio sujaudinimo. Gyvenimo filosofinės normos formavimas sukelia žymų sambrūzdį filosofinėse proto sferose. Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Reikalingos pastangos dvasinės vizijos išsiaiškinimui ir kosminės įžvalgos išplėtimui." Viena iš mėgstamų UK vietų Išsiaiškinti reikia ne tik vizijas, UK tekstus, bet visų pirma patį save pačiam sau, po to aplinką; gamtinį kontekstą, visuomeninį-socialinį, religinį, mokslinį, meninį-grožio. Galiausiai tai kas svarbiausia (išmintis), vis atai sugebėti susietai analizuoti, kritiškai išfiltruoti, po to filosofiškai plėtoti.
Jolanta: Obana kaip sudėtingai parašei o aš galvoju kad viskas daug paprasčiau. Anksčiau irgi sęliojau žmones pagal suvokimo lygį, bandžiau suvokti kaip jie mato pasaulį ir kokiais lūkesčiais gyvena, bandžiau analizuoti kiek kiekvienas sluoksnis turi potencialo pažinti Dievą ir t.t. bet šiandien skaičiau apie Šviesos pasaulius, tuos kurių nepalietė Liuciferio maištas, ir tokia maža savo suvokime pasijaučiau. Ir tada šyptelėjau, kiek iš Dėviškojo tobulumo taško žiūrint aš skiriuosi nuo sakykim labiau gyvulimį gyvenimą gyvenantį žmogų ir skirtumas juokingai nepastebimas pasirodė. O tada pagalvojau, mylėti ir trokšti pažinti tereikia, o kiek jau sugebame tiek. Žinoma tie atradimai labai malonūs ir naudingi sau pačiam, jie duoda gyvenimo skonį, bet tai nereiškia kad aš ar kas kitas yra didesnis Dievo akyse už mums atrodantį žemesnio suvokimo žmogų.
Jolanta: O juokingiausia tai, kad kada pradėjau eiti Dvasiniu keliu kėliau sau vieną klausimą, tiksliau užsikabinau už vieno teiginio "Ieškokite meilės paslapties, ji visa kame esmė ir prasmė" Ir norėdama atsakyti kokia gi esmė ir prasmė skaičiau kalnus knygų, atradau fantastiškų dalykų, galiausiai priėjau prie Urantijos knygos, vieną kartą gerte ją sugėriau jau gana nemažai antrą kartą perskaičiau ir galiausiai sau pasakiau. Mes galime išvedžioti įvairias filosofines mintis, bandyti laikytis Urantijos knygos kaip gyvenimo taisyklės, bet juk vis dėl to meilė yra esmė ir prasmė. "kada pasaulyje bus viena religija, kada bus viena valstybė tik tada pasaulis išeis iš pirmoji šviesos etapo" (čia tiek kiek pamenu ne pažodžiui) tik tada ateis supratimas ir aš pridedu meilė, o ką reiškia brolystė ir seserystė, argi ne tą pačią meilę. Man patinka pafilosofuoti savo lygmenyje, tai lyg proto mankšta, bet juk esmė žiūrint iš Dieviškojo taško yra meilė.
barsukas: Dievulėliau. Du planetos piliečiai man be galo mieli, tai Albertas Einšteinas ir Vinstonas Čerčilis. Vien jų pavardes pamatęs labai gerai pasijuntu. Širdis –tai pati giliausia gelmė individe. Tai kažkas giliau paslaptingiau netgi už intuiciją. Ne veltui pabrėžiama atskirtis tarp proto ir širdies. Apie aklumą kalbėti nenoriu. Be abejo, šio žodžio reikšmė labai santykinė. Jį naudoju kad kalbos turinys praranda savo gerąją proporciją (žemiau kritikos lygio), arba kaip žaismingesnį (vaizdingesnį) išsireiškimą. Šiandien man išeiginė (gaivinančio poilsio) Labanakt kad aš ar kas kitas yra didesnis Dievo akyse už mums atrodantį žemesnio suvokimo žmogų. tai gynybinė pozicija. UK tekstai visų pirma skatina žiūrėti ir eiti pirmyn, savotiškai "pulti" "atakuoti" JOLANTA, išgirdau tai kuom jau praradau TIKĖJIMĄ. dieviškasis taškas, žmogiškasis taškas. dsievų požiūris iš jų pozicijų, mūsų požiūris iš mūsų padėties ir sąlygojančių aplinkybių. JOLANTA, jeigu rytoj mirsiu, tai mirsiu su džiaugsmu, kad žemėje yra protas-siela, kuri aktualiai žvelgia į šiuos du požiūriu.
barsukas: Jėzus iš tiesų sukaupė visą tą religinio dvasinio vystymosi patyrimą, kurį žmogus pradeda žemėje ir paprastai pasiekia tiktai užbaigdamas ilgą mokymąsi dvasinio lavinimo mokyklose per savo ikirojinės karjeros vienas po kito einančius lygius. [2092_1_2] tarpinis požiūris -trečiasis taškas
barsukas: ...Jėzus tęsė toliau: “Visada jūs turite suvokti bet kokio mirtingojo elgesio du požiūrius – žmogiškąjį ir dieviškąjį; materialaus kūno kelius ir dvasios kelią; laiko įvertinimą ir amžinybės požiūrį.”
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû