Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: šis dokumentas įrodo dar viena, kad yra pageidaujama, kad nė vienas žmogus susijęs su Urantijos knyga nebūtų iškeliamas iki šventojo arba kitokio statuso kuris eiliniam žmogui atrodytų nepasiekiamas. Vadinasi knyga turi kalbėti pati už save ir visi aiškinimai yra tik žmogaus interpretacija, nes nė vienas nėra įgaliotas būti šios knygos atstovu. tai labai svarbu. To arba nedaskaičiau arba neužfiksavau.
VaidasVDS: Jolanta, čia iš Urantijos Knygos apreiškimo istorijos, ji publikuojama šio forumo viršutiniame skyriuje, visas variantas su Algimanto "priedais" yra Algimanto forume, pilnas variantas rusų forume http://urantia.ru/sadler/03.asp
Jolanta: Aš skaitau dabar Urantijos knygą ir tenai gaunu tiek fantastiškų įspūdžių kad tikrai nesiblaškysiu. va kad ir čia, informacija kuri reikalinga ateina iš diskusijos. Kuo labai esu dėkinga. Toliau įspūdžiai skaitant Urantijos knygą. Šiandien pritrenkė maloniai Kistaus aiškinimas apie Budizmą ir Izraelio tikėjimą. pritrenkė maloniai, nes to perskaityti tikrai nesitikėjau norma tiek kiek domėjausi įvairiomis religijomis man buvo akivaizdu ir kai tai perskaitai apreiškime.....na buvau lengvoje euforijoje.....ne kiek dėl pačios perskaitytos informacijos, o kiek suvokus, kad minčių derintojas teisingai mane veda, nors ir pati to nežinojau. nepamenu ar čia rašiau, ar tik inirtingai diskutavau su keliais Urantais savo ankstesniais samprotavimais, kad visos religujos katru suvedus į centrinę ašį gautume vientisą, išbaigtą, pilną tiesą apimančią religiją. Nes mačiau kaip vieną religija papildo kitą, kaip vienoje religijoje trūkstamas grandis gali atrasti kitoje religijoje ir t.t. Bidizmą laikiau žmogaus samonės ugdymo religija iki mokytojo statuso kol gali įsijungti garbinimo dvasia. To Budizme tikrai trūksta, bet pats žmogaus samonės ugdymas yra stipriausias iš visų kitų religijų. Ir šiandien savo mintis perskaičiau Urantijos knygoje, negalėsiu pacituoti, bet jei neklystu tai buvo aprašyta 1467 puslapyje, tik delikačiau parašyta. Kažkas panašaus į tai "Budizmo laivas plaukė tiesiia į uostą ir kai jie buvo jau prie pat kranto, per šūksnio atstumą, šis laivas užplaukė ant seklumos. Buda didis mokytojas, tačiau jis turėjo daug daugiau šviesos nei Budizmas (Todėl visada man iš samonės, ar pasufleravus minties derintojui ateidavo mintis, gilintis tik į pirminius šaltinius ir neliesti vėlesnių mokytojų mokymų), toliau buvo komkrečiai paaiškinta pora sakinių. Budizmas pažino Dievą dvasia, bet nesugebėjo pažinti Dievo protu, Judaizmas pažino Dievą protu, bet nesugebėjo jo pažinti dvasia. Ši citata atsako į diskusijas kurios kyla apie proto pažinimo ir dvasios pažinimo svarbą. Abu šie faktoriai lygiaverčiai. Vadinasi lošiškai suvokti ir pajausti yra vienodai svarbu, kaip ir maniau, išsiugdytį pojūtį, pajusti viepesius ar šviesą gali padėti Budizmas (jei priimsi jį kaip tik dalinio mokymo programą, o ne kaip užbaigtą religiją, toliau įvedu į garbinimą, o tai manau savaime ateitų, jei neatitrūktume mokymuose nuo visuotino tėvo mes gautume vientisą mokyklą, kuri ne tis skelbia idėjas, ne tik rodo švieną, bet ir nurodo kelius ir takelius kaip link tos šviesos nueiti daugeliui žmonių kurių gal būt sąmonė nėra dar pasiruošusi priimti šviesą. Ir analogiškai, kitose religijose įvedus žmogaus samonės ugdymą, kad pajusti vidinį ryšį, atsipibojus nuo materialios minties ir pripažystant vienintelį visuotną tėvą su visais jo įsakymais, nors jei žmogus praeina samonės ugdymą įsakymai tampa tik vertinimo atskaitos taškais, vėl mes gautume vientisą žmogaus vedančio į gyvąjį tikėjimą kelią. Bet tai tik filosofinė mintis, kaip ir daugelis kitų minčių :) o gyvenimas pats parodys kur eis žmonija :)
Jolanta: Atsiradus Urantijos knygai kaip visi išvedžiojimai, pertvarkymai tampa nereikalingi, jei žmogus galėtų atsijungti nuo savo religijų ir siektų asmeninio Dievo pažinimo, tačiau yra masė žmonių kurie to negali padaryti na, kad ir dėl ne nuo jų tiesiogiai priklausančių priežasčių, ne visiems yra duodama taip parastai protu suvokti ir Dvasia pajusti. O tiems kurie ir gali suvokti ir pajusti (na čia kalbu tik apie save :) ) ir tai teko pereiti per įvairius filosofinius lygmenis. Pradedant nuo moralės filosofijos, pereinant prie egzistencinės filosofijos, toliau sekė religinė filosofija kitaip vadinama ezoterika, toliau sekė tradicinių religijų filosofijos pažinimas ir viską suvedu į vieną plius patyrimai, kuriuos siejau su įvairiomis filosofijos šakomis ir Dievo meilės pažinimas, o tik vėliau atėjo į rankas Urantijos knyga, kuri apjungė visą per tą laiką įgytą informaciją. Tačiau, kai pagalvoju, jei ši nuostabi knyga būtų atėjusi anksčiau nei aš praėjau visas šias stadijas, ar aš ją būčiau taip pat priėmusi, supratusi, taip pat ji greitai būtų persismelkusi per mano sąmonę, ar aš galėčiau taip paprastai ją priimti. Todėl ir pradedu galvoti, kad teisinga religija gal būt palengvintų tą sunkų ir ilgą patyrimų ir paieškos kelią. Gal daugiau žmonių nukreiptų link tikrojo kelio tai Dievo pažinimo tiek protu, tiek dvasia. Tai tik pasvarstymai.
Jolanta: http://www.youtube.com/watch?v=g6HsjcH4FCs Fantastiška daina, gal ir ne į temą, o gal visai į temą.
emipetras: Taip , iš tiesų fantastiška ir tai atitinka Kūrinijos Planą ir dvasią .
Jolanta: Toliau įspūdžiai skaitant Urantijos knygą, suvokiau savo klaidingą manymą, kad galima suvienyti religijas, radau puikų paaiškinimą kodėl tai neįmanoma, tiksliau įmanoma bet tada ir stengtis nelabai reikia, jei religijos dėmesį skirs ne savo išlikimui ir ststuso išlailymui, o Tėvo garbinimui, jod pačios pradės suprasti ir gerbti viena kitą, kitokios pašalinės priemonės poveikio neduos. Tai va, vienas mano rožinis dėebesėlis subliuško. Bet kartu atėjo naujas supratimas, kur nereikia savęs blaškytis ir kad nereikia bandyti pakeisti pasaulį, o reikia keisti tik save ir gyventi Tėvo dvasioje ir tiek. Gyenimas paprastesnis nei man atrodė. :)
VaidasVDS: Kad suvienyti religijas neįmanoma, galima pažvelgti į naujausios religijos propaguotoją Algimantą taip aš dabar sakau JUMS VISIEMS, kad jūs negalėsite pateikti pas JĖZŲ niekaip kitaip, kaip tik per MANO MOKYMUS, kurie yra iš ROJAUS TREJYBĖS. Kartoju dar dar kartą - NĖ VIENAS - NEI KUNIGAS, NEI PASTORIUS, NEI IMAMAS, NEI POPIEŽIUS, NEI KARALIUS, NEI PRINCAS, NE ŠAMANAS, NEI PROFESORIUS, NEI BENAMIS VALKATA, NEI VERSLININKAS, NEI TURTUOLIS OLIGARCHAS, NEI PREZIDENTAS, NEI PREMJERAS, NEI POLICININKAS, NEI KAREIVIS, NEI GENEROLAS, NEI KALINYS, NEI, BUDELIS, NEI AUKA, NIEKAS VISOJE URANTIJOJE NEPATEKS PAS JĖZŲ NIEKAIP KITAIP, KAIP TIK PER MANO MOKYMUS. bet žmones (religininkus) suvienyti įmanoma, bet taip bus tikriausiai negreitai Kada nors religininkai susirinks draugėn ir iš tikrųjų bendradarbiaus remdamiesi idealų ir tikslų vienybe, vietoje to, kad tą mėgintų daryti remdamiesi psichologinėmis nuomonėmis ir teologiniais tikėjimais. Tikslai, o ne tikėjimai turėtų suvienyti religininkus. Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas, todėl yra neišvengiama, jog kiekvienas atskiras religininkas turi turėti savo paties ir asmeninį to dvasinio patyrimo suvokimo interpretavimą. Tegu terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu, o ne dogmatinę formuluotę to, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. "Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje.
Jolanta: Ką tik ieškojau trumpos informacijos apie knygos atsiradimo istoriją moteriai kuriai nupirmau Urantijos knygą ir kuri neturi jokio supratimo kad ji tokia yra. Ir atradau Bernardinai lt. puslapyje atsakymą ir paklausimą apie Urantijos knygos. Atsakinėjo vienuolis kuris buvo perskaitęs šią knygą, nebuvo nė vieno sakinio kuris atkalbinėtų ją skaityti, komentaro žodžiai pasverti bet neatbaidantys, vienas pastebėjimas kad žmonijos kilmės istorija prasilenkia su tiek su Darvino teorija, tiek su Biblija. Tačiau buvo pastebėjimas, kad šia knyga vadovaujasi daugelis krikščionių. Vakar pas mane į namus pasibeldė Mormonų atstovai, du jauni vaikinukai, taip išėjo kad ne jie man apie savo knygą papasakojo o aš jiems apie Urantijos knygą, na esu plepė :) nieko nepadarysi, nebuvo girdėję apie ją, dabar žinos kad tokia yra :) praeitą savaitę prie manęs priėjo Jahovos liudytoja, ir vėl kalbėjoma apie Urantijos knygą, taip pat nežinojo kad tokia yra, dabar ir ji žinos :) jauna mergaičiukė, visas gyvenimas prieš akis. Įdomu būtų sužinoti ar bent pasidomės kas yra Urantijos knyga, bet čia grįžtamojo ryšio nebus :) bet Vikas Dievo valioje, bent turi informaciją :)
Jolanta: Nenoriu nieko komentuoti apie Algimanto religinę kryptį. Tačiau man per daug patiko Jėzaus mokymai Urantijos knygoje, nuoširdumas, meilė ir tiesioginis ryšys su Tėvu, dorovingas gyvenimas ir savo asmenybės karjeros suvokimas kaip dvasinės esybės. Visa tai yra ir Algimanto mokymuose, tik tai kas yra individualus mano patyrimas yra mano mokymasis, gerbiu Algimanto mokymus, tenai gaunu daug dvasinio peno, tačiau turiu eiti savo patyrimų ir suvokimo keliu. Ir dar kartą pasikartosiu, visada būsiu dėkinga Alginantui kad galiu skaityti jo išverstą Urantijos knygą. Ši knyga suteikia laisvę, išlaisvina iš Baimių, duoda neginčijamą kelio kryptį. O didžiausias atradimo džiaugsmas buvo tada, kai suvokiau kad galiu būti netobula. ir tai visai normalu, jei mano mintys ir norai veda link Tėvo turėsiu aš dar laiko savo netobulumams ištaisyti :)
emipetras: Tikrai Jolanta , daug , labai daug laiko turėsime - milijonus metų . Ir kai aš dabar stebiu ir matau tiek Vilniaus , tek Kauno urantų pagreitintą dvasinio Kelio forsavimą , tai kažkaip visas tas Kelias atrodo , kaip išgalvotas . Per keletą metų , nuo Jėzaus Kristaus mokymų , nušokta net iki Rojaus Trejybės mokymų - panašu į gražiai fantazuojamą , naujos religijos deklaracija . Aš to negaliu suprasti . Negaliu suprasti fanatiško krikščionybės neigimo . Gal ji ir ne visai tobula , bet kol kas laiko pririšusi prie savo ideologijos milijonus tikinčiųjų . Štai , tose urantų šventovėse , jau nebeliko Dievo Tėvo garbinimo , atsirado visa Rojaus Trejybė , o pagal knygą , tai visas sąmoningas Trejybės garbinimas vyksta tik nuvykus į Havonos visatą. Ką tai prideda prie šiandienos sielų tobulėjimo ? Kam tas skubėjimas ir dirbtinis forsavimas HAVONOS VISATOS . Visas darbas su savo protu ir siela nukeliamas į antraeilį planą , o eiliniai , kokio nors uranto , proto jausmų pliūpsniai , aiškinami jau kaip kažin kokie superapreiškimai . Nevystoma , proto ir dvasios vienovė , net draudžiama apie tai diskutuoti . net nediskutuojama apie pagrindinį sielos grožio aspektą , tai brolystę ir seserystę , kaip visapusišką , žmogiškųjų asmenybių , dvasinį turtą Užsuktas labai greitas dvasinio vystymosi maratonas jau čia Žemėje . Norima kažką , labai aukštą dvasinį lygi rodyti , tačiau tų šviesių ir dvasią spinduliuojančių veidų , kaip ir nematyti . Sekamos buitinės pasakėlės . Tai čia mano toks kritinis pamąstymas , kai paskaitau forumą F1.
sodas: tik ysivaizduo Emili; kad jie jau Amzinojoje Saloje; ir kokia patirty atsinese is Kilmes Planetos. Taskymasis ant mielu-silpnu-nebrandziu-baugsciu zmoniu -atsieit "gyvuliniu". Skaiciau kad jie siukslies renka su tevu, ramina atmosferos reiskinius su trejybe, ledlauzis ysigudrino net pigesnies detales gauti su tevo pagalba. Tie zmones nesugeba aprept dokumentu turinio -vietij to; fragmentuojasi y siauras iliuzijas -tevas, trejybe, meile, apvaizda, balsai...
VaidasVDS: Emili, tikrai nesi vienišas, kuris taip galvoja. Kad ir kaip esu dėkingas Algimantui už jo išverstą Urantijos Knygą (milžiniškas darbas), už jo labai didelį indėlį urantinio judėjimo pradžioje, už labai įdomius ankstesnius jo pasisakymus, bet už autoritarizmu kvepiančią autoritetinę jo religiją tikrai negaliu agituoti dėl tavo nurodytų priežasčių, kurioms pritariu. Pats Algimantas jau senokai nesilaiko Urantijos propaguojamų tiesų, misticizmą iškėlė į aukščiausią vietą ir remiasi beveik išimtinai misticizmu, nors Urantijos Knyga būtent nurodo saugotis per didelio misticizmo poveikio, per greito religinio mokymo. O dar Algimantui nepatinka ir ši Urantijos Knygos išmintis Tai yra faktas, jog religija nesivysto, jeigu jos nedrausmina konstruktyvi kritika, nestiprina filosofija, negrynina mokslas, ir nemaitina ištikima bičiulystė. Šiai išminčiai pas Algimantą neliko vietos. Bet nepaisant šios mano išsakytos kritikos, aš pastebiu ir iš dalies pritariu tam pačiam Algimantui, kad vien tik intelektu suprasti kad ir Urantijos Knygą iš tiesų negalima (jis tą man taikė nuolat:)). Čia iš tiesų turi būti tam tikras balansas tarp dvasios ir proto, o tą balansą galima surasti tik išminties pagalba, kurios visiems ir palinkėsiu...
sodas: ismintis; visu pirma -REZULTATAS. Jis parodo ar esi ismintingas. Ismintimi nesinaudojama. Tavo veiklos, tavo savybes parodo kiek isminties tavyje gyvena
Jolanta: Mielas Emili, būdama tarp Urantų išmokau viso labai fantastiško dalyko, jei kažkas man nepatinka, darau prielaidą, kad galiu kažko nežinoti, kažko neįvertinti ir taip kaip negaliu tiksliai pasyti ar tai yra tikrai blogai ar tik aš kažko neįvertinu, palieku tą informaciją šalia savęs, jos negvildenu, apie ją negalvoju, tai kol kas ne man informacija ir toliau einu savi keliu. Nenoriu kritikuori F1 nes gal būt kažko aš nežinau, vertinant tai, kiek pasikeitė mano požiūris vien perskaičius knygą, gal būt turint Algimato suvokimą aš taip pat elgčiausi, negaliu matyti taip kaip jis, negaliu jausti taip kaip jis, todėl negaliu ir pritarti ar nepritarti. Galiu tik pasinaudoti tuo ką siūlo arba ne. Tam ir duotas laisva valia, laisvas pasirinkimas, laisvas protas. Kaip iki jo ateiti, gal būt tai vienas iš būdų, nežinau, nes tai ne mano būdas. Bet paneigti to irgi negaliu, nes tai ne mano būdas, juo aš negyvenu ir nežinau visų niuansų. Žinau kad visada palaikysiu žmogų turintį kryptį link gėrio, ir nesvarbu ar man tai atrodo pats geriausias kelias ar ne, bet jei einama link gėrio (bent link gėrio) mano palaikymas bus.
Jolanta: Sodui. Visi apreiškimai daugiau ar mažiau interpretuojami žmogiškosios samonės, taip juk ir susikuria naujos religijos per laiką. Kažkuriai idėjai sukuriama forma, forma įvelkama į ritualus ir įdedama į tam tikrą vietą kuri papuošiama idėjos atvaizdais, kurie būna sudievinami ir pradedama jiems melstis. To neišvengė nė vienas apreiškimas iki Urantijos knygos. Kaip dabar bus......kas žino......gal bus visaip :) Bet mes juk galime patys rinktis ;)
Jolanta: Vaidui, juk Urantijos knygoje pasakyta, kur kalbama apie kitas religijas, kad Budizmas suvokė Dievą Dvasia bet nesuvokė protu, o Juda-zmas suvokė protu bet nesuvokė Dvasia. Dvasią aš pritapinau širdžiai, jausmui, Būsenai. Vadinasi kaip ir sakai geriausia kai yra balansas, tur būt tai idialu kai yra ir tai ir tai. Tačiau juk visada nuo kažko pradedama ir jei neužsiciklinama ties savo teisuoliškumu, turbūt ir suvokus Dievą tik protu, bet norint suvokti Dvasia galiausiai tai patiriama ir atvirkščiai. Greičiausiai svarbu neužbrėžti linijos, kad viskas man pakanka ir viską jau žinau nieko kitaip nebūna. Todėl norint kritikuoti Algimantą turi save laikyti aukštesnio suvokimo už jo, nes tik tada gali suvokti žemesnio suvokimo žmogaus proto ir dvasios motyvus sakant vienokius ar kitokius sakinius, darant vienokius ar kitokius dalykus.
Jolanta: Kai dirbau sename darbe mane stebino aukštesnio rango vadovo elgesys kai apie žemesnio rango vadovą rinkdavo informaciją iš jo pavaldinių. Juk pavaldiniai nežino tiek kiek jų viršininkas, negali varikuoti ta informacija, gal būt netur ir strateginio mastymo, jie gali spresti tik iš savo pozicijos, ir tai gana primityviai, jiems sprendimai kelia problemų ar ne, bet ne vertinti iš perspektyvos. Čia taip pat. Tai kas matosi šiandien, nežinia kas matysis rytoj. Šiandien gali atrodyti kvailystė, o rytoj išmintis. Vienas geras pažystamas seniai yra pasakęs, kad išmintis su kvailyste eina greta, jei kažkoks rizikingas, netradicinis žingsnis pasiteisina, visi šaukia, kaip išmintingai pramatyta, jei nepasiteisina apšaukia kvailiu. Naujos idėjos gali imtis tik labai drąsus žmogus, tai reikia įvertinti. nesakau kad pritarti ar nepritarti, kad garbinti ar peikti, bet įvertinti už drąsą, už ryžtą, už mintį. Ir vedant savo protui, savo minties derintojui elgtis taip kaip atrodo pačiam geriausia, bet nemenkinant kito nuopenų. man nepatiko kai mane ištrynė F1, tenai neinu ir tiek. Manau jiems puikiai sekasi be manęs, o man ne ano forumo. kam man tenai dėstyti mintis jei esu nepageidaujama, yra čia tam skirta vieta :) bet juk pykti dėl to negaliu ( o pykau iš karto :)) ) tai jų pasirinkimas, ką palikti o ką ne, taip kaip ir mano pasirinkimas dalyvauti tenai ar ne. Ir viskas :) tebūnie Tėvo valia, kas iš jo išliks, kas ne iš jo, savaime išnyks.
VaidasVDS: Jolanta, iš tiesų žmogui visiškai eliminuoti pyktį greičiausiai neįmanoma. Kaip ten bebūtų, jei tu pamatai ką nors žudant, kitaip skriaudžiant, meluojant, žeminant kitus, tyčiojantis - pirma reakcija yra užpykimas. Tad momentinis pyktis tuo atveju yra natūrali reakcija. Bet nuolat būti pykčio būsenoje jau tikrai yra tiek kvaila, tiek kenkia savijautai bei sveikatai ir reikia sugebėti kuo greičiau jį suvaldyti. pyktis yra kaip akmuo stipriai sviestas į širšių lizdą Baimė ir pyktis silpnina charakterį ir griauna laimę Pyktis yra materialus pasireiškimas, kuris, apskritai, išreiškia tą dydį, kokiu dvasinė prigimtis nesugeba valdyti sujungtos intelektualios ir fizinės prigimties. Pyktis rodo, kad jums stinga tolerantiškos broliškos meilės, taip pat, kad jums trūksta savigarbos ir savikontrolės. Pyktis ardo sveikatą, gadina protą, ir trukdo žmogaus sielos dvasiniam mokytojui. Argi jūs neskaitėte Raštuose, jog ‘įtūžis kvailą žmogų pražudo,’ ir jog žmogus ‘pykčiu suplėšo save’? Kad ‘tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas,’ tuo tarpu ‘tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština kvailystę’? Jūs visi žinote, jog ‘švelnus atsakymas įtūžį nusuka,’ ir kaip ‘grubūs žodžiai sukelia pyktį.’ ‘Išmintingumas pyktį sulaiko,’ tuo tarpu ‘tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų.’ ‘Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.’ ‘Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes.’ ‘Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi kvailių krūtinėje.’ Bet be pykčio yra dar tokia bloga savybė, kaip abejingumas blogiui. O blogis gali būti piktybinis ir nepiktybinis. Rašai norint kritikuoti Algimantą turi save laikyti aukštesnio suvokimo už jo, nes tik tada gali suvokti žemesnio suvokimo žmogaus proto ir dvasios motyvus sakant vienokius ar kitokius sakinius, darant vienokius ar kitokius dalykus. Žmogus gali turėti ne aukštesnį, o panašų, skirtingą arba nepilną suvokimą apie tai, ką jie studijuoja. Jei kalbėti tik apie Urantijos Knygą, nesijaučiu nei aukštesnis, nei žemesnis už Algimantą. Visada diskutuoju tik argumentų pagalba. Bet mano diskusijos tokiu būdu visada pasibaigdavo Algimanto trynimais ir neatsakymais į iškeltas Urantijos Knygos citatas. Šiame forume yra pavyzdžių skyrelyje apie Algimanto mokymus, o savajame forume jis tas diskusijas ištrynęs. Paskutinis pavyzdys buvo apie tai, kaip Algimantą ir tikriausiai jo pasekėjus pradėjo garbinti pačios Rojaus Trejybės asmenybės. Tą diskusiją be abejo Algimantas ištrynė, bet dabar jau Rojaus Trejybės asmenybės Algimantą garbinti nustojo :)
Jolanta: Vaidai, suvok vieną dalyką ir apsaugok save nuo nenaudingo laiko švaistymo. Tai ką daro Algimantas yra tik jo ir Tėvo reikalas, jo pasekėjai......jie turi savo laisvą valią ir gali patys priimti sprendimą kaip jiems elgtis, taip kaip ir tu bei aš. Kas dėl trynimo.......jis turi tokią privilegiją ir tai kaip ja naudojasi vėl yra jo ir Tėvo reiklas. Tavo, mano ir kitų tikslas esant vienioms ar kitokios aplinkybėms priimti savo sprendimus, bet ne su tikslu pakeisti kito žmogaus sprendimą, o savo. Žinau viena, sakymas kad tai blogai niekam niekada nepadėjo, kita vertus ar mes 100 procentų esame tikri kad tai blogai? Ar kalbame iš savo ego, kad va mus ištrynė tai lyg ir pažemino kaip netinkamus (tokia mano reakcija iš karto ir buvo). Taip kaip F1 man suteikė neigiamų emocijų aš ten neinu ir problemos dėl to nematau. Bet suvokiau kad negaliu kaltinti dėl to kad man tai nepatinka kito žmogaus. Jis turi savo tikslą aš savo, na susikirto mūsų tikslai ir nesutapo, jis šioje vietoje šeimininkas aš svečias, todėl pasišalinti turiu aš. Atėjau čia kaip svečias :) Čia mane priėmė, todėl ir esu. Žmogus sudėtinga būtybė, gal ne tiek sudėtinga, kiek sunku kartais suvokti vieniems kitus, todėl visada yra tikimybė, kad mes galime kažko nesuprasti, blogai interpretuoti, dalinę informaciją ištrauktą iš konteksto priimti kaip visumą ir t.t. Todėl susilaikau nuo vertinimų. Priimu Algimantą kaip išskirtinį žmogų, to nepaneigs manau niekas, o jo darbų nevertinu, tik pati priimu sprendimus priklausomai nuo aplimkybių. mano sprendimai turi netrukdyti kitų žmonių sprendimams ir tiek. Kitas klausimas Vaidai, ką pasieksi kritikuodamas Algimantą? Nori jį atveti į tiesos kelią? Nori kad giliau įtikėtų? Nori, kad suvoktų dvasinio gyvenimo kažkokią esmę? na nemanau kad to nori, manau kad jis gali visus mus pamokyti kai kurių niuansų. Tai tada kam kritika? Koks jos tikslas? Gėris? O gal ne.....? Tu esi Dieviškos dalelės saugotojas, tu turi savo misiją savo Dievišką dalelę, tu turi savo atskaitos taškus, savo tikslus. Ir kuo daugiau laiko skirsi kito žmogaus tikslų analizei tuo mažiau laiko liks savo tikslų įgyvendinimui. Algimantui mes nepakenksime, jo nepakreipsime kita kryptimi, ir baimės ar nepatogumo neįnešime, mes tik netinkamai išmėtysime savo laiką. Štai ir visa matematika, norėjome sudėti, o išėjo kad atėmėme.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû