Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
VaidasVDS: Jolanta, surask citatą apie sąmoningą garbinimą, tada pakomentuosiu. Tu gal šiek tiek sumaišei su garbinimu pačioje Havonoje, ten iš tiesų bus kažko mokoma...
Jolanta: :) va ir paaiškinai. Ačiū. Supranti, kai suvoki visos esmės didybę, nori rodyti pagarbą. Atsisakiau prašymo maldos, nes ji tapo lyg ir bereikšmė, juk mano vedliai mane veda, jų tikslas yra vesti trumpiausiu keliu, o pati nesuprasdama galiu savo prašymais tam trukdyti, todėl norėjosi pakeisti samoninga garbinimo malda. Norisi dėkoti už šį suvokimą ir kaip samoningą dėkingumą maniau pateiksiu pe garbinimą, bet neišeina, o kaip tu sakai Vaidai juk negaliu peršokti kažko, tai tur būt bus įgyjama evoliucijos būdu. Ir puiku, tada nesuksiu dėl to smegenų, rasiu kitokios naudingos veiklos :)) Ir dar Vaidai, tiek kiek perskaičiau Utantijos knygos negalėčiau nieko ciyuoti, nes viskas gula manyje. Arba negula, tai kad yra pateikiama kaip tik informacija įsimodeliuoja kaip trūkstamos grandinės mano pažinime, bet viskas tikra, tikra ne todėl kad tai perskaičiau ir patikėjau, o todėl kad matau visa ko vientisumą ir tas vientisumas atsirado ne tik skaitant Urantijos knygą, o tai viso mano patirtinio gyvenimo vientisumas. Ir dar kartą ačiū už tai kad padėjai suvokti jog ieškau to ko neįmanoma rasti :)
Rantulija: Aciu musu mieliems vyrukams. Kaip ten bebutu,manau,kad nieko nebus paslepta,kas nebutu atidengta. Visa amzinybe pries akis. Gero vakaro. Su meile, Irena.
emipetras: Matai miela Irute , dvasinis pasaulis vis tik yra didelė paslaptis . Kai pasiskaitau F1 atrodo , kad kai kam , taip viskas aišku , kad aiškiau jau ir būti nebegali . Tačiau aš visada maniau ir manysiu , kad mūsų santykis su Dievu yra didelė asmeninė paslaptis , kurią kartais net neverta garsinti , nes tai yra žmogaus , kaip asmens ir Dievo kaip asmens , asmeniškas santykis . Iš to asmeninio santykio , reikėtų nepamiršti , kad mes žmonės , esame tik ribiniai mirtingieji ir mūsų visas dvasinis bagažas yra tik padovanotų galimybių projekcijoje . Viskas dar ne aktualybėje , bet tik potencialioje projekcijoje , kuri spinduliuoja į mūsų protus , žadina mūsų protus ir stiprina tikėjimą , kad ši dvasinė dovana yra tikra ir amžina . Forume F1 , daugelis Rojaus Trejybę , patį ROJŲ , vadina gimtaisiais namais . Tai jau yra sektantiškas mokymas ir niekuo neparemtas , bet išgalvotas . Aš sakyčiau , kad mums yra suteikta Dievo malonė įtikėti į Dievo Tėvo dvasios buvimą mūsų protuose , o per tai , turėsime ir lemtį pasiekti ROJŲ , kaip savo amžinuosius namus . Ne gimtuosius , bet amžinuosius namus . Gimtaisiais namais Rojų , gali vadinti tik tos Dvasios , kurios yra sukurtos Rojaus Trejybės. Tačiau F1 , nuolatos akcentuojama , grįžimas į gimtuosius namus ir todėl skaitau , kad tai yra sektantiška . Žmogus yra Vietinės visatos kūrinys , tai yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Visatos Motinos Dvasios Nebadonijos , dieviškųjų sistemų ir agentūrų sukurtas planetinis mirtingasis žmogus . Žmogus tik savo evoliucionuojančio proto brandoje gali atpažinti potencialų proto žadintoją , kaip dieviškąjį pasiuntinį , minčių Derintoją . Ir tai yra mirtingojo žmogaus , dvasinio proto triumfas , kuris žmogų jau išskiria iš visos kitos planetinės gyvūnijos . Kai žmogus savo protu jau suvokia , kad jis yra išskirtas iš visos kitos gyvūnijos tarpo , tada ir prasideda tikrasis dvasinis proto augimas , vedantis į Dievo Tėvo garbinimą .
Rantulija: Aha,mielas broli,Emili Petrai,si karta ne suvisais tavo argumentais sutinku.Kad,sioje zemeje dvasinis pasaulis yra mums didele paslaptis,si dalyka suvokti pajegiu.Bet turesi su manimi sutikti,kad Dievo Tevo-Rojaus Trejybes Kurinija yra pastoviame judejime-kitime.Kas vakar man buvo paslaptis,siandiena gali buti aiskumas neispasakytas.Minties Derintojas manyje dirba be jokiu iseiginiu,be jokiu atostogu.Jeigu tik as nors menkiausiu laipsniu parodysiu susidomejima kokiu nors dvasiniu klausymu, mano nuostabusis Pagalbininkas anksciau ar veliau "prisikas" prie mano proto ir atsakyma iskels i samones lygi, ir ta darba JIS atliks taip subtyliai,kad as visa diena /gal but/ didziuosiosi savimi,galvodama ,kad tai mano pacios atradimas.Kuklus tas Tevo dvasios fragmentelis. Sita zinojima man atskleide Urantijos Knyga ir Algimanto aiskinimai F-1. Evoliuciniam mirtingajam zmogui Tevu-Kureju dvasines,intelektualios ir materialios paslaptys atsiskleisti pradeda evoliuciniame APGYVENDINTAME pasaulyje;po kuno mirties-GYVENAMAJAME pasaulyje einant MORONTINIU rezimu,toliu -einant DVASINIU rezimu;iki pat ROJAUS.Po TEVO apkabinimo paslapciu atsiskleidima patirsime einant APSONITINIU lygiu.Toliau -ABSOLIUCIU lygiu.Dar toliau- AS ESU lygiu.O dar toliau... Manau,kad ir patys Urantijos Knygos apreiskejai nelabai zino tuos kelius, kuriais jie ir mes ieskosime tu, vis nauju paslapciu atsiskleidimu;vis nauju Tevo pozymiu.Ir kiekviena karta/as taip manau/ mes dziaugsimes dar viena atskleista paslaptimi,ir dar labiau troksime buti panasiais i DIEVISKUOSIUS ROJAUS TEVUS. Beje,tu rasai ir apie urantu paklydima,kurie Roju laiko savo gimtaisiais namais;laikai tai sektantisku reiskiniu.Nelabai noreciau sutikti ir su situo tavo argumentu. Pameginsiu paaiskinti. Pirmiausia as bandau issiaiskinti: KAS AS ESU;na,ta TIKROJI Irena? Jeigu as esu- kunas? Na,tuomet,persasi logine isvada:kad, /gal but/ dar po keliu meteliu Irenos kunas NUMIRS, ir dar kvapa nekoki paskleis.Aha,tuomet, tikroji Irena NERA KUNAS. Evoliuciniu keliu ieskant Dievo Tevo ir atsakymu i tokius klausymus, galima labai toli "nugrybauti". Va,cia,musu visu mylimieji Dieviskieji Rojaus Tevai,o ipatingai DIEVAS TEVAS, ateina i pagalba savo sukurtam evoliuciniam vaikui;siuncia DANGISKUOSIUS DVASINIUS MOKYTOJUS,APREISKEJU KOMISIJAS, ipareigodamas suvarineti issisklaidziusias,pasiklydusias aveles atgal i TIESU KELIA. I ta kelia,kuris JO VAIKUS PARVES NAMO. Sitame,musu planetos zmoniu dvasiniame vystymosi etape,turime URANTIJOS KNYGA.O,kad ESAME DIEVISKUJU TEVU VAIKAI-taip pat patvirtina Urantijos Knyga. Gyvulines,ar GYVUNINES kilmes tvariniui reikalingas ipatingas demesys;sita funkcija Dievas Tevas pasiliko SAU;JIS yra TREJYBEJE PIRMAS ASMUO IR ASMENYBE;atskyre nuo SAVO DIEVISKOSIOS ASMENYBES DVASIOS DALELE,SAVO VAIKA,asmenybes grandines pagalba nuleido,nuo saves atskirta vaika i evoliucini apgyvendinta pasauli ir aprenge TA,SAVO MYLIMA DALELE-VAIKA,materialiu drabuzeliu.Tai ivyksta uzgimimo metu. Negana to,mazdaug 5-6 metu begyje Tevas padovanoja savo DVASIOS dalele-Minties Derintoja;jeigu vaikas yra nesutrikusio intelekto;iki to meto materialiam vaiko protui vadovauja pagalbines proto dvasios.Sielos-dvasios protas issivysto dvasinio zengimo pirmin metu. Nezinau,Emili Petrai ar tu prisimeni,kad mazdaug pries 20 metu i Lietuva buvo atvaziaves Stigmatizuotas italas Dzordzo Bondzovani.Buvo platinama jo bendrazygio ir rasytojo Oracio Valenti knyga rusu kalba:"Êóäà èäåøü, ÷åëîâå÷åñòâî?"Ta knyga iliustruota. Buvo ideta mokslininku padaryta nuotrauka,kada kudiki is isciu isejimo metu yra apgaubiamas is nezinia kur atsiradusia balta sviesa. Tuo metu as nezinojau to reiskinio konkretaus pavadinimo. Urantijos Knyga atsake man i rupima klausyma.,kad mes sios sferos vaikai turime ASMENYBES GYVYBES KATEGORIJA.Esame Dievo Tevo Pirmojo ASMENS Dvasios DALIS ivilkta i materialu kuna. Manau,kad drasiai galiu vadintis Dangiskojo Tevo vaiku; ir is kur isejau,ten ir sugrizti man reikia.Turbut,tam tikslui Dieviskieji musu Tevai ir GRAVITACIJA SUGALVOJO IR JA IGYVENDINO. Tai tokia butu siai dienai mano nuomone;rytoi gal bus jinai kitokia.Bet tikrai zinau,kad iki pat Rojaus dar daugeli paslapciu man bus pastatyta ant ITIKEJIMO. Liuciferio itikejimas buvo menkas ir jis apkabino nuodeme.JIS norejo paciupineti viska CIA ir DABAR. Pabandysiu pasidziaugti procesu.Tikrai nenuobodziausiu.Ir be jokios abejones "n" kartu suklysiu.Na, ir kas? Svarbu nestoveti vietoje. Tai tiek. Su meile, Irena.
Jolanta: Suvokti, kad tu tai ne kūnas labai svarbu, bet suvokus iškyla kita dilema, ką tokiau su tuo suvokimu daryti. Žinoti gerai kas iš ko susideda, kas iš ko išeina, kur būsime po to kai nebūsime ir t.t. Bet žinojimas vien dėl žinojimo nėra daug vertas, klausimas o kas toliau kai jau žinai? Suvokimas ir būsena tur būt. Ok, turi suvokimą ir būseną, o kas toliau? Žmogus sustoti negali, tai evoliucijos esmė, kuo mums gali pasitarnauti įgytas suvokimas ir būsena?
Rantulija: Kas toliau? Savo likusi gyvenima pasvesti Kurejui, kuriant GERI ir GROZI visumos labui! Ir kuo dazniau BUTI tokiu tobulu,koks tobulas yra Tevas,tokiu kokie is JO isejome.Mes isejome i laikina uzmarsti pasisemti patirties.Pats Tevas per mus panoro pasisemti tos patirties. Aciu Trejybei,man asmeniskai mano netrumpame gyvenime toks klausymas kaip, ka veikti sioje zemeje niekada neiskilo. Uz tai dekoju ir isejusiems zemiskiesiems savo gimdytojams. Keturiu skyriu Smetonines mokyklos turinti issilavinima mano motina, mums savo vaikams sakydavo:"Vaikai,darykite zmonems gera,Jeigu jums mes su akmeniu,jus jiems meskit su duona,Dievas yra teisingas atlygins jums uz tai su kaupu." Su meile, Irena.
Jolanta: Nesupratai Irena ką norėjau parašyti. Daryti gera tai etikos klausimas. Žinoma, kad žmogus norintis eiti Dvasingumo keliu tiri būti etiškas, tačiau, etiškas žmogus gali būti ir pagonis, ir katalikas, ir Budistas, ir aplamai netikintis. Tačiau, kai mes pradedame eiti dvasingumo keliu daug skaitome, vertiname, svarstome, kažkuo patikime, kažuo pasitikme, gauname dvasinės informacijos, diskutuojame kas teisinga, o kas neteisinga, diskusijos rodo, kad žmogus dar ieško. Toliau tuo žinojimu turime persmelgti save, tai vėl mes žinome kad gyvulinis protas trukdo šviesos atėjimui, tada bandome tvarkyti save, kad kuo mažiau liktų gyvulinio proto, tai jau būsenos įgyjimas, juk natūralu, kad vien žinoti, kad pyktis, pavydas, pagieža, didybė yra patys didžiausi stabdžiai ėjimui į švieą, norint kad jie nebūtų stabdžiai turime išsivalyti nuo jų, tai sunkus darbas, bet įveikiamas. Išsivalome, gal ne visai, bet didžia dalimi, atrandame būseną. laisvą, beveik nebeįtakončią baimių, tada žinojimas kad reikia gyventi brolystėje ir seserystėje tampa realus, nes mes atvira širdimi, be pavydo, be pykčio, be pasipuikavimosi galime priimti žmones, su jais bendrauti, su jais bendradarbiausti. Tvarkoj įgauname šią būseną, maldą pakeičiame garbinimu (turbūt :) ) visa tai vyksta sąmoningai dirbant ir gaunant tam tikrus dvasinio pojūčio rezultatus. Ir toliau.....o kas toliau. Žinau, suvokiu, jaučiu.......va čia man ir iškilo klausimas. Toliau lyg ir sektų mokymas, bet......na, nepykit, net nemačiau žmonių kurie galėtų mokinti, aplamai žemėje mokytojų vienetai, vaikščioti ir aiškinti kokį tu kelią nuėjai, kvaila, nes bet kiek mastantis žmogus suvokia, kad kiekvino kelias bent kiek skirsis, o turintis žinių apie žmogų suvokia, kad žmogaus samonė gali priimti tik tą informaciją kuri yra jai artima. taip, kad mokymas atkrenta, gero darymas yra gyvenimo būdas, kai tai tampa matūralia būsena tada jau nebegalvoji ar darai gera ar nedarai, taip gyveni ir tiek, tai vėl atkrenta, o kas toliau,,,,,,,Ir man dabar rašant kilo mintis, nežinau ar ji gera ar ne, o toliau paprastas kasdieniškas gyvenimas, nieko nesureikšminant, gyvenimas buitimi ir žemiškais rūpesčiais, tik jau su kitu supratimu. Tai nuo ko pradžioje bėgau, tai yra nuo paprasto materialaus gyvenimo ten apėjus ratą gryžtu, tik jau žinau jo vertę. Gyventi neišsišokant, nedemonstruojant, neaisškinant, bet gyventi pagal savo supratimą, kažkodėl prieš akis iškilo iš filmo Budistų vienuolio kuris klajojo vaizdas. Santūrus, kuklus, tylus, nekalbantis, bet išskirtinis, savo didinga tyla, savo iškalbiu tylumu, savo pakiliu kuklumu. Ačiū Irena, rašant tau suvoliau :) viskas juk eina apskritimais, apeiname ratą ir gryžtame prie to paties, tik jau prie kito apskitimo pradžios ir kitokia. :)
VaidasVDS: Kas toliau? Mokėjimas bendrauti ir draugauti išminties pagalba arba visų žmonių brolystės siekis. Ir tai be galo sunkus darbas. Labai lengva tapti vos ne šventu - pašvenčiu save tik Dievui, labai jį myliu, jį garbinu ir esu labai tuo patenkintas. Bet kartais toks pasiekimas tampa išimtiniu savanaudiškumu, pasipūtėliškumu ir savęs išaukštinimu, puikavimusi. Va čia F-1 yra puikus pavyzdys. Aš taip pat ilgiuosi to forumo, koks jis buvo iki Rojaus Trejybės religijos atsiradimo ir kitokios nuomonės beatodairiško trynimo. Atsidavimo prasme lyg ir logiškas žingsnis, bet išminties prasme tai labai kvailas ir net sektantiškas žingsnis. F-1 ir Algimanto veikla akivaizdžiai prieštarauja Urantijos Knygos tiesoms. Nors jie nieko blogo savo mokymais ir pamokymais nepropaguoja, bet faktas, kad tampa sekta ir beveik uždara. Ten, kur nėra diskusijos, ten jokia brolyste nekvepia, ten, kur leidžiama tik pritarti vienintelei nuomonei, ten tik sekta gali kurtis - nieko gero tokia veikla atnešti negali... Bet tai yra tiesiog kvaila mėginti per daug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi. Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu, plius, kas atitinka jos sugebėjimą adaptuoti. Ir daugiausiai kartų Algimanto F-1 ištrinta Urantijos Knygos citata, po kurios nuolatinio citavimo pirmą kartą buvau pašalintas iš F-1 Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. "Ten, kur yra viešpaties dvasia, ten yra laisvė." Žmogus vystosi geriausiai tada, kada šeimos, bendruomenės, bažnyčios, ir valstybės spaudimas yra mažiausias. Bet šito nereikia suprasti taip, jog pažangioje visuomenėje nėra vietos šeimai, visuomeninėms institucijoms, bažnyčiai, ir valstybei. Kada visuomeninės religinės grupės narys laikosi tokios grupės reikalavimų, tada jis turėtų būti skatinamas naudotis religine laisve iki galo reikšdamas savo asmeninį aiškinimą apie religinio tikėjimo tiesas ir religinio patyrimo faktus. Religinės grupės saugumas priklauso nuo dvasinės vienybės, o ne nuo teologinio vienodumo. Religinė grupė turėtų sugebėti naudotis nesuvaržyto mąstymo laisve taip, kad jos nariai netaptų "laisvamaniais." Bet kuri bažnyčia, garbinanti gyvąjį Dievą, patvirtinanti žmogaus brolystę, ir išdrįstanti pašalinti savo nariams bet kokį dogmatinį spaudimą, gali su didžiule viltimi eiti į ateitį.
Rantulija: Vaidai VDS, man atrodo,kad supranti, kodel ir as esu cia-F-2. Ir dar viena pamoka isisavinau.Ismokau neskubeti zmoniu vertinti,labiausiai tu,kuriu nesu maciusi, su kuriais nesu akivaizdziai bendravusi. Kad zmogu pazinti su juo kartu puda druskos reikia suvalgyti-taip sako rusu patarle. Visiems linkiu gero vakaro. Su meile, Irena.
emipetras: Vaidai VDS ,tenka tik apgailestauti , kad Algimantas nesuprato arba nenorėjo suprasti paskutinės tavo įškeltos Urantijos knygos citatos . Aš tai visada sakiau ir sakysiu , kad Urantijos knyga parašyta ne durniams . Ją gali skaityti visi , tačiau gilumines tiesas suprasti tegali tik išmintingi žmonės . Ir aš visai neaukštinu nei savęs nei Vaido VDS , tačiau Vaido VDS dvasinis įdirbis akivaizdus ir tai rodo , kad Urantijos knygos tiesas gali suprasti ir laisvai jomis naudotis , ne kiekvienas . Jeigu žmogui užteks parako garbinimo būseną įtvirtinti savyje nuo ryto iki vakaro be jokių intelektualių žinių , tikrai aš labai džiaugčiausi kartu su tuo žmogumi , kad nugalėjo savo protą ir tapo laisvu paukščiu . Kito išsireiškimo nesugalvojau , kaip tik tapti laisvu paukščiu . Kas dieną ir kas valandą būti garbinimo džiaugsme ir čiulbėti kaip paukščiui , kad esi laimingas ir nieko nestinga ir nieko nebenori . Įdomi būsena ar ne ? Tokios būsenos trokšta visi sektų vadovai , kad jų avelės pasiektų tokią būseną ir nieko daugiau žemiško nebenorėtų . Kad neanalizuotų nei savo proto , nei savo jausmų , nei dvasinio vadovo veiksmų , nurodymų ir jo apreiškimų . Tačiau Urantijos knyga mus moko , kad šį žemišką kelią reikia eiti 50/50 . Nebūk nei uolus materialistas , nei uolus dvasinis fanatikas . Viską priimk savo nušviesėjusiu protu . Ar Dievo tėvo dvasia atėjo į žmogaus širdį ? Taigi , kad ne į širdį atėjo , bet į protą . Dievas nori protingo garbinimo ir protingos maldos , nors ir emocionalios . Nors daugelis savo dvasine būsena manipuliuoja ir sako ; širdies meilė , Jėzus mano širdyje , Dievas mano širdyje ir pan . Šituos žodžius ir savokas naudoja ir urantai , o tai jau ir yra didžiausia klaida , nes ignoruojamas Urantijos knygos apreiškimų prasmės . O didžiausia prasmė yra ta , kad Dievo Tėvo dvasia atskrido iš Rojaus ir apsigyveno žmogaus prote , tik nuo penkių vaiko metukų . Iki to meto , iki vaikui sukako penki metukai , šį vaiką šefavo Jėzaus Kristaus Tiesos dvasia ir Visatos Motinos Dvasia ( septynios pagalbinės proto dvasios ) Algimantas aišku to net negirdi , jeigu prie tų žodžių pridedama Rojaus Trejybė , tada viskas gerai ir jau esi pažangus urantas . Taip tikrai Vaidai VDS , Algimantas sukūrė savo religiją ir tai visai nebesiriša su Urantijos knygos dvasia . kurioje aiškiai pasakyta , kad visi pasauliai garbina Dievo Tėvo dvasią ir visur stovi tam tikslui pastatytos Tėvo Šventovės . Ten aiškiai parašyta , kad mirtingojo protas negali suvokti dieviškosios Trejybės buvimo savo asmenyje , kaip vientisos asmenybės , tai suvoksime tik HAVONOS visatoje . Todėl visi garbintojai , tiesiog bijo prisipažinti kad jie nieko nesupranta , apie dieviškąją Rojaus Trejybės veikimą savo asmenyje , bet kartoja kaip papūgos paskui Algimantą ir tiek , nes tai yra nauja religija . Garbinimo būsenoje žmogaus protas turi aiškiai suvokti su kuo tu susijungei ir kaip teka šviesa iš asmenybės į asmenybę . Dievybių trejybės tekėjimo per žmogaus protą , joks protas negali suprasti . Tai aiškia kalba Urantijos knyga . Todėl visos dangiškos dvasios savo apreiškime nurodo , kad žmogus turi išmokti garbinti Dievą Tėvą kaip asmenybę ir jokių papildomų garbinimų nepateikia . Aukšto rango dangaus Dvasios manau , kad žino ką kalba ir kas yra tiesa , ir kaip geriau atsiverti tam žmogaus protui , šios tiesos pažinime . Aš savo garbinimo Akte , naudoju ir TREJYBĖS savoką , tačiau aš ją išskaidau į atskirus DIEVUS ir tada jau kreipiuosiu kaip į atskiras asmenybes , gyvenančias Rojaus Saloje . Suvokti tris lygiaverčius DIEVUS savo prote ir tai skaityti kaip Tėvą Trejybę , mažų mažiausiai yra sektantiška , nes tai yra žmogaus išgalvota . Ne dvasių atnešta ir apreikšta , bet žmogaus išgalvota . Tai mano komentaras tiek į Vaidą VDS , tiek į Įreną , tiek ir į Jolantą . Jolantos , - O kas toliau ? , labai filosofiškas ir turintys didelę dar neatrastą dvasinę potenciją , klausimas . Linkiu sėkmės .
Jolanta: Nedarykime vertinimų, neieškokime kaltų, ieškokime šviesos ir viskas bus gerai :)
Jolanta: Emili, su visa pagarba Tau kaip mano mokytojui ir žmogui kurio pasaulėjauta pasitikiu turiutai paprieštarauti Tavo citata "Garbinimo būsenoje žmogaus protas turi aiškiai suvokti su kuo tu susijungei ir kaip teka šviesa iš asmenybės į asmenybę . Dievybių trejybės tekėjimo per žmogaus protą , joks protas negali suprasti . Tai aiškia kalba Urantijos knyga . Todėl visos dangiškos dvasios savo apreiškime nurodo , kad žmogus turi išmokti garbinti Dievą Tėvą kaip asmenybę ir jokių papildomų garbinimų nepateikia . Aukšto rango dangaus Dvasios manau , kad žino ką kalba ir kas yra tiesa , ir kaip geriau atsiverti tam žmogaus protui , šios tiesos pažinime ." Šiandien skaitydama 4 skyriau dar tik pirmuosius dokumentus suvokiau, kad miekas nieko neturi, niekas nieko neprivalo" :) Visa ir esmė yra gyvojo tikėjimo. Negali būti turi ar privalo. Ten buvo užsiminta apie įvairias pagoniškas religijas. Ir vienos iškeltos kaip geresnės kitų atžvilgiu. Tačiau kuo geresnes, geresnes tuo, kad žmogaus protą paruošia priimti gyvąjį tikėjimą. taip protas suvaidina gana didelį vaidmenį žmogaus pasirinkime ir siekyje. Juk be pasirinkimo ieškoti gyvojo kelio jo ir nerasi, juk be siekio pajusti gyvąjį tikėjimą jo ir nepajusi. Tačiau tai nereiškia, kad išlavintas filosofiškai protas turi didesnes galimybes. tenai buvo rašoma, kad minėtos pagoniškos religijos paremtos filosofija įtvirtino etiką ir moralę, tačiau neskatino pažinti Dievą. Šis išsireiškima man labai užkliuvo, na ta gerąja prasme, PAŽINTI DIEVĄ. Kita citata "Tačiau Urantijos knyga mus moko , kad šį žemišką kelią reikia eiti 50/50 . Nebūk nei uolus materialistas , nei uolus dvasinis fanatikas ." Vėl prieštarauju, neprivalo niekas nieko. Tu gali būti bet kas. Tavo tikslas PAŽINTI DIEVĄ. Na meterialistui manau sunku pažinti Dievą, tačiau Emili, juk ne visi žmonės pagal vieną kurpalį surėdyti. Ir jei žmogus natūraliai, savo būsena jaučia, kad jau išaugo iš tų marškinėlių, kada norisi sodinti medį, statyti namą, auginti sūnų, jam tai neįdomu, na kad ir Vienuoliai.....nesakau, kad jų gyvenimas geresnis už meterialų gyvenimą gyvenenčių, bet......tu sakai, kad tobulumas pasiekiamas havonoje, na taip, absoliutus tobulumas tik ten, bet mes negalime ir įsivaizduoti koks tas tobulumas, o siekdami čia žemėje tobulumo, mes pasiekiame tik pirmos pakopos tobulu,ą, tačiau...juk gali žmogus pasiekti ir čia tokį tobulumą kada atsiduoda garbinimui, manau kad gali. Kas ten žino kokių vidinių prištaravimų tenka žmogui patirti......bet juk ne tame esmė, o siekis PAŽINTĮ DIEVĄ. Jei žmogus sako, kad jaučia Kristų savyje, Dievą savyje, mes to negalime patikrinti, mes galime tuo tikėti arba netikėti. Bet teigti kategoriškai, kad taip nėra mes negalime, nes taip sakydami patys jau statome ribas į kurias spraudžiame savo suvokimą. Tai ką patirias atskiras žmogus yra tik jo ir Dievo santykio reikalas, Dievo neapgausi, o žmogus turi žinoti kad jam svarbu tik jo ir Dievo santykis, todėl kito samonėje Kristaus buvimas ar nebuvimas nelabai turėtų džiuginti ar piktinti. Žemiški mokymai beveik visi yra žmogaus proto vaisius, išskyrus kelis apreiškimus, Adomo ir Ievos buvimas, Melkizedeko (atleiskit, bloga atmintis pavadinimams), Kirstaus įsilūnijimas ir Urantijo knygos apreiškimas. Visi kiti mokymai yra žmogaus proto, kuris priėmė vieną ar kitą apreiškimą vaisius. Seka tolesnė mintis, kad tai žmogaus pasirinkimas tikėti kito žmogaus suvokimu ar sekti savo širdies balso. Tiek kiek man tego pažinti žmones, su apgailestavimu turiu pripažinti kad dauguma žmonių nepajėgūs patys suvokti apreiškimų giluminio tikslo. na gal kitą žodį reikėtų panaudoti, gal kitaip pasakysiu apreiškimai nepasiekia daugelio žmonių giluminio suvokimo. Kodėl? gal kaip tu sakai Emili dėl proto riboto panaudojimo, o gal todėl kad žmogaus samonė neparuošta tam kas yra virš proto suvokimo ribos. Nežinau, tokie žmonės paprastai pasitiki mokytojų suvokimu. Tai normalu, o gal net puiku. Bet juk jie taip pat nori pažinti Dievą. Tikslas jų tas, kurio ir siekia apreiškimais, tik gal kelias per aplinkelį, bet vis tiek ten, geriau toks, nei jokio. mano nuomone sakyti kad tas teisinga o tas neteisinga neturime teisės, kai jau pradedame suvokti tokius giluminius dalykus. Vertintinimus palikime kitiems. kartais ir aš pykstu, kad Algimantas elgiasi ne taip kaip man atrodo, parašiau ir nusijuokiau, bet būtent taip ir būna, tik va, kokia tada pas mane išlenda arogancija. Pagalvokit, elgiasi ne taip kaip man atrodo. Kuo aš gerenė už kitus taip teigdama, juk parodau tik savo ribotumą, savo pasipūtėlišką ego ir savo neišmanymą. Užbaigdama noriu pasikartoti. NIEKAS NIEKO NEPRIVALO, NĖRA ŽINOMA KIEK PROTAS ĮTAKOJA DVASINĮ RYŠĮ SU TĖVU, MEŽINOME KAS KĄ TURI SAVO SAMONĖJE. MES GALIME TIKĖTI IR PRIIMTI ARBA NETIKĖTI IR NEPRIITI, BET BET KOKS NEIGIMAS AR SMERKIMAS DUODA MINUSĄ MUMS PATIEMS. Ir kaip viena kunigas pasakė "Kas iš Dievo išliks, kad ne iš Dievo savaime išnyks" Nesukime dėl to sau galvos :)
Jolanta: Šiandien Urantijos knygoje perskaičiau įdomią mintį, kad išleisdami Kristų į Urantiją, į įsikūnijimo misiją jam buvo duoti patarimai, nustebino tai, kad busvo liepta jam atsiriboti nuo politikos, ekonomikos ar net kokios įtakos šiuose srityse. O labiausiai nustebino kad buvo pasakyta, kad nepaliktų jokių raštiškų šaltinių. Na mano primityvus protas iš karto galvoja, aha, kaip čia išeina, o iš kur gaus mokymus kitos kartos, na kas gyveno Kristaus laikais puiku, o kitiems kas, špyga, te tau ir rutuliokis su savo primityviomis mintimis. Bet po to galvoju, o kodėl? Juk viskas turi prasmę ir esmę. Kuo gali trukdyti raštiški šaltiniai vedantys į šviesą. Na sakykim buvo minima, kad nepaliktų nieko ką būtų galima garbinti. Logiška, bet juk manau suvokė, kad žmogaus protas jei norės garbinti stabą pasistatys pagaliuką ir garbins, tai neturi būti pagrindinis motyvas.....Tai kodėl, kaip dažnai man nutinka, rašymo eigoj ateina atsakymas. Nežinau ar jis teisingas. O šią minutę jis toks. Žmogus turi žinoti tik tikslą, tai yra Dievo pažinimą, o kelią turi surasti pats asmeniškai, kitaip jis tik iššvaistys laiką ir nieko getro nepasieks. Nes jei skatino nepalikti jokių mokymų, vadinasi tie mokymai nepadėtų žmonių tobulėjimui (gal?) išeitų žmogus turi tobulėti savo keliu, kurį pats suras. Gal evoliucijos esmė ne tokia jau paprasta kaip man atrodo, kai yra du taškai, materializmo ir dvasios, o žmogus maskatuojasi kažkur per vidurį ir stengiasi atsitraukti nuo vieno taško ir pasislinkti link kito. Dabar vėl mityse iškilo žodžiai, ėjimas gilyn į save. labai tikėtina, kad to gilumi į save visai dar nesuvokiu, manau, kad va jau garbinu, jau pasiekiu tam tikrą būseną ir aš jau šaunuolė, ve netraukia materialūs dalykai tai jau ir beneik pasiruošusi keliauti į tolesnius lygius. kažkaip kaip pagalvojau ėjimas gilyn, apėmė toks nežinomybės ir dar nesuvokiamų erdvių jausmas. Kyg kažkur viduj būtų neaprėpiama dar nepažinta erdvė. Blyn, nieko nebesuprantu ir tai mane dabar išgazdino, kažką paliečiau apie ką prieš kelias minutes net nenutuokiau. Bet galvoju, kad garbinimas kažką, kad tikrą, kad ir gryną žmogų palieka paviršiuje, ir žmogus net nesuvokia apie ėjimą gilyn į save. O teisybę pasakius ir aš nesuvokiu. Anksčiau galvojau kad tai reiškia minties derintoko išgirdimą, bet tas pojūtis kuris atėjo trumpam, tas vidinid gilumas, ir tai ne mintys, tai ne proto vaisius, tai mane išgazdino, nes kol kas visiškai man nesuvokiama.
emipetras: Jolantele , nepalikti mokymų buvo pasakyta todėl , kad vėlesnės kartos savo interpretacijomis visada iškraipys tą tiesą kuri buvo pasakyta tuo momentu . Kad žmogaus protas nemanipuliuotu to momento pasakyta Dievo Sūnaus kalba ir tuo neprarastų savo asmenybės dvasinio , kasdieninio evoliucinio augimo , buvo priimta tokia nuostata . Kadangi Žmogaus protas visada nori kažką pridėti arba atmesti . Dar reikia suprasti ir tai , kad po Kristaus savęs padovanojimo Urantijai , visiems Žemės žmonėms buvo suteikta galimybė gauti dieviškuosius minčių DERINTOJUS , kurių dieviškas pasiaukojimas , tapo kaip Dievo Tėvo meilės ir išminties , palankiausias atėjimas į kiekvieno žmogaus sveiką protą . Taigi , kad sveiką . Dvasinis pasaulis puikiai žino , kad tai kas šiandiena žmogaus protui jau yra konstanta , rytoj jo proto ir sielos dvasinis matymas gali būti jau kitoks - arba aukštesnis , arba žemesnis . Visa Kūrinija yra nuolatiniame tekėjime iš pliuso į minusą . Tai dualaus pasaulio dėsnis , jis jau yra nekintamas ir pastovus , kad būtų dvasinės išminties ir dieviškos meilės tekėjimas . Čia reikėtų labai daug kalbėti . Todėl trumpai drūtai kalbant , Kristus juk aiškiai sakė : ,, Garbinkite tik Dievą Tėvą danguje "' KRISTAUS garbinimas bažnyčiose ir painiojimas jo su Rojaus Amžinuoju Sūnumi , arba net su pačiu TĖVU , yra krikščioniškos religijos įteisintos dogminės konstantos iš ketvirtojo amžiaus , kai buvo sukurta krikščioniška bažnyčia . Iki šiai dienai niekas nepakito . O reikėtų labai pasikeisti ir ir visai žmonijai išaiškinti šias ir kitas dangaus paslaptis jau ne tik naujojo apreiškimo šviesoje , bet ir naujausių mokslinių atradimų šviesoje . Dėl visos žmonijos laimės ir pažangos , religija ir mokslas turėtų dirbti ranka rankoj .
VaidasVDS: Jolanta, neskubėk su vertinimais ir išvadomis, bei būk atidesnė. Joks žmogus per savo trumpą materialų gyvenimą tikrai nesugebės pažinti Dievo. Nesvarbu, kiek išaugtų jūsų suvokimas apie Tėvą, bet jūsų protą visada stulbins Tėvo-Aš Esu neatskleista begalybė, neištirta platybė, kuri visada liks neišmatuojama ir nesuvokiama per visus amžinybės ciklus. Nesvarbu, kokią Dievo dalį jūs galite pasiekti, bet visada jo liks daug didesnė dalis, apie kurios egzistavimą jūs net ir neįtarsite. Ir mes tikime, jog tai yra lygiai tiek tiesa transcendentiniuose lygiuose, kiek ir ribinės egzistencijos sferose. Dievo ieškojimas yra begalinis! Mes visi esame tik pradžioje pažinimo. Gal koks savanaudis ir nori visko iš karto, bet jo troškimai tikrai neišsipildys. Labai daug kalbi apie gyvąjį tikėjimą (gal įtikėjimą). Bet tas gyvas įtikėjimas sukuria tam tikras pareigas Kada kartą įtikėjimo dėka save sukuriate kaip Dievo sūnų, tada daugiau niekas nebėra svarbu, kiek tai yra susiję su išlikimo garantija. Bet nepadarykite klaidos! šitas išlikimo įtikėjimas yra gyvas įtikėjimas, ir jis vis didesniu laipsniu pademonstruos tos dieviškosios dvasios, kuri jį iš pradžių įkvėpė žmogaus širdyje, vaisius. Tai, kad jūs kartą priėmėte sūnystę dieviškojoje karalystėje, jūsų neišgelbės, jeigu jūs sąmoningai ir atkakliai atmesite tas tiesas, kurios yra susijusios su Dievo sūnų materialiame kūne vis gausesnių dvasinių vaisių vedimu. O mūsų pagrindinis tikslas tikrai nėra išmokti garbinti Tėvą, nes tai ieškančiam Tėvo žmogui yra pats natūraliausias patyrimas. Mūsų tikslas - visų žmonių brolystė Jėzus nesiūlė jokių taisyklių visuomeniniam vystymuisi; jo misija buvo religinė, o religija yra išimtinai individualus patyrimas. Labiausiai išsivysčiusios visuomenės tobuliausias tikslas niekada negali tikėtis, kad pranoks Jėzaus žmonių brolystę, grindžiamą Dievo tėvystės pripažinimu. Jokio visuomeninio išsivystymo idealo negalima įgyvendinti neatėjus šitai dieviškajai karalystei. Visų žmonių brolystės pasiekimas yra iš tiesų labai sudėtingas, čia tikrai nepakanka nušvisti, patikėti ir įtikėti į Dievą ir įsitraukti į protą svaiginantį garbinimą. Čia reikia labai daug žinių, daug išminties, daug dvasinio atsidavimo, daug bendravimo, daug savitarpio suvokimo, daug diskusijų ir pačių geriausių žmogiškų ir dvasinių savybių atskleidimo Aš žinau, kad tik su dviejų rūšių žmonėmis negalima pasiekti brolystės, tai su tikrai nepagydomais sutrikusio intelekto žmonėmis ir su sektantais, kurie pripažįsta tik savo religiją (dažniausiai religinį lyderį - mokytoją) ir savo religinę grupę, o kitus arba niekina, arba žemina... Aš pats turiu du nuostabius mano mokytojus - tai mano Minties Derintoją ir Urantijos Knygą, kurių man pilnai pakanka, o dabartinis gyvenimo tikslas (po to, kai pradėjau ieškoti Tėvo) šiame pasaulyje yra siekti būtent visų žmonių brolystės, t.y. pradėti ieškoti to tikslo įgyvendinimo galimybių.
Jolanta: Pavydžiu tau Vaidai geraja prasme, tai nuostabus tikslas, ir jei tu juo tiki, tai fantastiška. Nežinau ar gerai suprantu brolystę, tu kalbi kaip apie asmeninį santykį į žmones ar apie grupės žmonių šviesią sąmonę. Žmones myliu, bet jų samonės šviesėjimo galimybėmis sunkiai betikiu. Visai nesunku man juos priimti kaip brolius ir seseris, bet pabandyti jiems įdiegti brolystės ir seserystės idėją manau kad yra beviltiška. na šiai dienai taip manau. Gal esu negabi, gal kai ko nesuprantu, bet tiek kiek mano suvokimas leido pažinti žmones, jie taip save riboja, apstato sienomis, neįsileidžia nieko kas jiems dar nesuprantama ir nepatirta. Kai pagalvoji ir pati tokis buvau. gerai kad mano patyrimas atvedė čia. Bet....bandau apžvekgti kitus man pažystamus žmones. Turiu gerą empatiją, ir galiu pajusti tai ką jaučia kitas žmogus, na manau kad galiu, Ir tikrai nemtau kelio kaip būtų galima psiekti jų širdis. Atėjo mintis, juk taip ir tampama sektantu, tu bandai pasiekti kažkieno širdį skelbdamas tiesą, o visų tiesų tu skelbti negali, kalbi apie tai kas tau artima ir rezultate gaunasi kad jiems perši savo nuomonę. Čia taip sudėtinga. Tiesa, per Urantijos sambūrį mane užkalbino šalia apsistoję jaunuoliai, pakbiečiau juos paklausyti pranešimų, vienas sutiko. Na viena jis sakė, kad nieko nesupranta, Pranešimą skaitė Violeta, man viskas atrodė aišku, bet matyt žmogui iš šalies sunku sugaudyti savokų reikšmes. Bet ne tame esmė, jis man pasakė '' Pas mane tokia nuomonė, ka į tokias grupes renkasi silpni ir dvasisškai palaužti žmonės, taip kaip tokia neatrodžiau jam asidarė smalsu o kas ten yra" Ir tada pagalojau, o kaip mes atrodome iš šalies, kitų akimis, sunku pažiūrėti iš šalies, bet pradėjau mastyti kitaip, o ko mes prašome per prašymo maldas....daugiausia pagerinti žemišką egzistenciją. Išeitų, kad esame tame kelyje tikintis lyg ir sandorio, va aš įtikėsiu tai man taps geriau gyventi materialinėje plotmėje. reikia pripažinti, kad Algimantas yra tas, kuris yra stiprus, žinantis kur eina ir ką daro, todėl ir traukis žmonės, bet mes, kiti, tai tik naivios avelės. O kad pasiektų kitą žmogų žinia pats žinios skleidėjas turi būti tvirtas, bet vienas dažnai pasimeta ir būna nematomas. Tvirti psichologiškai žmonės nebus paklusnios avelės, turies kiekvienas vis kitokį, na bent kiek kitokį suvokimą. Ir...mielas Vaidai, siekiant brolystės ir norint manau, kad tas siekis ir neliktų tik siekiu o duotų vaisius, žmonės kurie yra tvirti savo apsisprendime, turėtų vienytis ir nesvarbu kad jie masto truputį kitaip, ir nesvarbu kad tikslai jų gal truputį kitokie. va kas gaunasi iš karti gal būt turime išmokti priimti kitokius, kad ir Algimantą, galima neiti jo keliu, bet priimti kaip tvirtą, ryžtingą, rinantį ko nori ir siekiantį to ko nori žmogų. Nes kol būsime grupelės, po vieną kažkur išsibarsčiusį tvirtą žmogų, kurį sups būrys silpnų žmonių, taip ir atrodysime, kaip nelaimėlių bendruomenė, ir žmogus kuris turi savo vietą po saule į tokią bendruomenę neįsijungs. Teisingai Emilis sako, viskas yra kitime, kas šiandien atrodo konstanta, rytoj jau gali kitaip atrodyti, gal būt galima bus kažką daryti kai patys nustosime būti teisuoliais ir sugebėsime būti mažesni už kitus jei to reikia. Prirašiau visko, bijau ir kad pati galiu nebesuprasti :))
Jolanta: Emili, tu man pasakojai apie tai, kaip įvairių tikėjimų kunigai meldėsi vienoje bažnyčioje ir kad tai buvo jau nertą. tada tik išklausiau, o dabar pagalvojau. JUk jie jau ir pradeda vienyti religijas. tai pradžia, tai užuomazga, bet mintis jau paleista ir ji paleista tradiciniuose tikėjimuose, na ir sektuose, kaip supratau. Labai nūsų įdomu sužinoti kas tokią akciją surengė. Ir stodiu prieš visus kas sakys, kad tarp tradicinių tikėjimų nėra šviesos žmonių, kad aš jiems nepriklausau tai nereiškia, kad jie blogesni. jei jau einama tolerancijos ir bendrystės keliu, tai labai šviesus žingsnis ir ne griaunant o statant. Gal tai buvo tik atrakcija, bet ji parodė, kad vienybė įmanoma. Na gal tai utopinė mintis :)
VaidasVDS: Jolanta, Nėra jokio Algimanto kelio, Emilio kelio ar Vaido kelio, kuriuo tik vieninteliu galima eiti link Dievo Tėvo. Aš pats juk buvau tas, kuris beveik besąlygiškai pasitikėjau Algimantu ir labai dažnai reiškiau jam paramą ir žavėjausi jo nueitu keliu ir daromais darbais. Tai, ką darė Algimantas iki jo apsisprendimo kurti naują Rojaus Trejybės religiją, iki jo pranašystės, kad artėja katastrofa, nusinešianti 5 milijardus gyvybių, iki tol kol, jis pradėjo trinti bent kiek kitokią nuomonę, nesutampančią su jo nuomone, buvo iš tiesų įspūdinga. Iš tiesų tuomet žavėjo jo nueitas kelias, ryžtas, patyrimai (kartais šiek tiek juokingi), labai didelė tolerancija net atvirai besišaipantiems (tuo metu pats maniau, kad tuos besišaipančius reikia trinti be jokio gailesčio) ir be abejo labiausiai žavėjo jo darbas tiek verčiant Urantijos Knygą, tiek aiškinant Jos prasmes. Per tą susižavėjimą iš tiesų kai ką prarandi - tai atidumą, kritišką mąstyseną ir be abejo išmintį. Kada išsiblaivai iš susižavėjimo tada pradedi matyti tai, ko anksčiau nepastebėdavai - kartais iš smulkių detalių susideda gana stambi panorama. Taip pamačiau, kad ir Urantijos Knygos vertimas yra netobulas (ypač kalbant apie gyvulinį protą, randu kai kuriose vietose grynai loginių klaidų, yra viena grubi filosofinė klaida (noriu, kad koks naujokas ją pastebėtų), bet rašyti apie tai Algimantui kol kas yra beviltiška), kad Algimantas labai išsiaugino savo puikybę ir neklystamumą, kad negalima dėti į neva labai aukštų dvasinių asmenybių mokymus neišmintingus savo proto pridėtus žodžius, atskleidžiau evoliuciją, kaip patį Algimantą ir kitus pradėjo garbinti Rojaus Trejybės asmenys, po ko jau lyg ir negarbina (matai kažkoks ribinis pamokė pačią Rojaus Trejybę - čia aš su jumoru apie save), tik vėliau pastebėjau, kad polinkis į puikybę buvo ir tuo metu, kada aš žavėjausi Algimantu ir dar nebuvo pradėta propaguoti Rojaus Trejybės religija. Čia labai tinka viena citata, apie kurią diskutavau su Algimantu (jis ją pirmas pateikė) ir kurią Algimantas ištrynė Įstatymas yra pats gyvenimas, o ne jo elgesio taisyklės. Blogis yra įstatymo pamynimas, o ne pažeidimas tų elgesio taisyklių, susijusių su gyvenimu, kuris ir yra tas įstatymas. Melas nėra atpasakojimo metodo reikalas, bet kas nors iš anksto apgalvota kaip tiesos iškreipimas. Naujų paveikslų sukūrimas iš senų faktų, tėvų gyvenimo patvirtinimas iš naujo palikuonių gyvenime – šitai yra skoningas tiesos triumfas. Plauko šešėlis, sąmoningai pasuktas turint neteisingą tikslą, menkiausias suktelėjimas ar iškreipimas to, kas yra principas – visa tai sudaro melą. Bet sufaktintos tiesos, suakmenėjusios tiesos, fetišas, vadinamosios nekintančios tiesos geležinis lankas, žmogų aklai laiko uždarame nuogo fakto apskritime. Formaliai jis gali būti teisus, kas susiję su faktu, bet gali be galo klysti tiesos požiūriu. O štai klausimai, į kuriuos Algimantas neatsakė, bet juos ištrynė: "Kokia prasmė siekti Ryškiausios Šviesos? Kokia prasmė jau dabar įkurti Rojaus Trejybės religiją ir garbinti Rojaus Trejybę, kuomet tokie tvariniai kaip mes garbiname Tėvą, kartu garbindami ir kitus Rojaus Trejybės asmenis? Manau, kad norint garbinti Rojaus Trejybę reikia pasiekti labai didelį suvokimą apie Rojaus Trejybę, kurį mes pasieksime gal tik po milijardų metų mokymosi ir tarnavimo. Prisiminkime čia ir Liuciferio deklaraciją: „Liuciferis tvirtino, kad per daug laiko ir energijos yra išeikvojama tokiam planui, pagal kurį kylantieji mirtingieji taip išsamiai yra mokomi visatos administravimo principų, principų, kuriuos jis laikė neetiškais ir neprotingais. Jis pasisakė prieš amžius trunkančią programą rengiant erdvės mirtinguosius kažkokiam nežinomam likimui“. Taigi Liuciferis siekė labai greito kylančiųjų mirtingųjų mokymo iki jų likimo pasiekimo. O štai tokios neva labai galingos ir labai skambios Rojaus Trejybės religijos platintojai siekia labai staigaus kylančiųjų mirtingųjų Rojaus Trejybės garbinimo, turint tik labai ribotą suvokimą apie Rojaus Trejybę. Tad kyla klausimas: KAM TO REIKIA?"
emipetras: VALDAI VDS , Viso to reikia dėl išskirtinio požiūrio , dėl visiškai naujo požiūrio ir visiškai naujo ir negirdėto garbinimo Šaltinio , kokio dar nei viena , šios planetos , religinė sekta ar bažnyčia , ar konfesija , dar nebuvo tyrinėjusi ir garbinusi . Rusijoje , Sibire yra tokia Josifo religinė bendruomenė . Jis skelbiasi kaip Kristaus vietininkas Žemėje . Dar kažkur Amerikoje , Afrikoje susikuria sektos su religiniu statusu , kaip vieninteliai Išrinktieji . Tačiau tai kartojasi , kaip Kristaus vietininkų asmenybės . Bet štai ROJUS , visos Kūrinijos Centras , visos Kūrinijos trys Šaltiniai ir trys lygiaverčiai Centrai ir tu pradedi garbinimo aktą , kaip visiškai išskirtinį religinį garbinimo aktą , kokio dar niekas negirdėjo . Tai yra jau aukštas pilotažas naujo religinio judėjimo , kuris buvo manoma , išplis ir nurungs krikščionišką religinę terpę . Tačiau taip nevyksta . tik labai ribotas kontingentas renkasi . Ką tai rodo ? Idėja iš tiesų yra fantastiška , tačiau tik išoriškai . Protu , nei vienas mirtingasis realiai tai negali suvokti . Ir kaip tas žmogus suvoks , jeigu pasakyta , žmogaus prote apsigyveno Dievo Tėvo dvasia . Na galima filosofuoti ir tai iš tiesų taip ir manoma , kad Dievas Tėvas yra iš Rojaus Trejybės , o kadangi tarp Trejybės paslapčių nėra , tai ir garbinti reikia Tėvą Trejybę ir tai ir yra Trejybė . Kad šios negirdėtos religijos įspūdis būtų geriausias , nuolatos yra bendraujama su kiekvienu Rojaus Dievu atskirai , taip bando daryti ir kai kurie pažangūs mokiniai . Sukuriama fantastinė iliuzija , kaip tikrovių tikrovė , nes žmogus kalba , kad jis bendrauja su visa Rojaus Trejybe ir joks kitas tavo oponentas jau niekur aukščiau nepašoks , nes Rojus , tai lubos aukščiausios dvasių hierarchijos ir tu gali jau mėgautis išskirtiniu statusu iš visos žmonių brolijos . Aš kelis kartus esu klausęs , o kaip su mūsų Vietinės Visatos Dievais - JĖZUMI KRISTUMI ir Vietinės visatos MOTINA DVASIA NEBADONIJA . O kur dar mūsų planetos Princas , o kur dar mūsų žvaigždyno TĖVAI , o kur dar Orvontono supervisatos centro Dievai ? Ar jie mums ribiniams mirtingiesiams jau nieko negali pasakyti , ar jie negali mūsų mokyti kaip gyventi ir kaip tikėti ir kaip geriausiai garbinti Dievą Tėvą , arba Rojaus Trejybę . Žinai , kai aplink mus tiek daug Aukščiausio rango Dvasių ir kurios daro taip pat tiesioginę įtaką visam planetiniam gyvenimui , praleisti tai kaip visai nieko nereiškiančio fakto , o prašyti tik mokymų iš Rojaus Trejybės , man atrodo , tiesiog nerimta , nes tuo yra sureikšminama savo asmenybė , kaip dvasiškai išskirtinę visoje Žemės planetoje .
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû