Форум » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) » Ответить
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Ar galima būtų dar ką pridėti prie šitų pacituotų žodžių. Bet visa tai neateina žmogui savaime, tai tik mano nuomonė, bet manau, kad žmogus labai dažnai balansuoja tarp dviejų kraštutinumų ir reikia didelės išminties, valios ir proto, kad galėtum save subalansuoti taip kaip moko Kristus.
Jolanta: Šiandien diskutavau su vienu žmogumi kuris prieš kelis metus iš kito žmogaus girdėjo apie Urantijos knygą ir vės sulaukiau gana kategoriško vertinimo, "kvailiai, sektų aukos ir t.t.) Visai neseniai, kai perskaičiau Urantijos knygą galvojau, wow kaip faina, kokia informacija, juk žmogui tereikia ją perskaityti ir viskas taps aišku....dabar supratau kad buvau naivi gana. Urantijos knyga neduos išminties, ji nieko neduos jei žmogus nebus tam parengęs savo proto, savo mastymo. O pirminis atmetimas gali būti ir lemiamas. Bet kaip padėti žmogui kuris neturi giluminio matymo, kaip padėti jam susivokti, kad gali būti ir kitas, dvasinis pasaulis, bet to kurį jie mato aplinkui ir gali pačiupinėti. Galima palikti kiekvieną savo likimo valiai, bet ar gerai taip, ar gerai nebandyti ištraukti kitų į šviesą, o jei bandyti tai kaip. labai daug klausimų kilo ir nė vieno atsakymo.
VaidasVDS: Jolanta, ne tu pirma keli tokį klausimą. Atsakymas yra labai sudėtingas, o kartu ir gana paprastas. Asmeniškai tau reikia gyventi savo naują gyvenimą. Kada kiti pamatys kaip keičiasi tavo charakterio bruožai, sveikata, laimė, tuomet jie patys panorės (gal) išbandyti tavo gyvenimo laimės receptą. Bet tai labai ilgas procesas, nes tu visų pirma keiti savo vidų, o savo vidų tik pati gerai ir žinai, kiti tik gali nujausti. O sudėtingas yra dėl to, kad visada yra labai realus pavojus užsinorėti ką nors keisti staiga, tuomet tu gali išgąsdinti aplinkinius. Tik labai išmintingi žmonės gali daryti kokias nors rimtesnes permainas. Todėl aš pavyzdžiui daug daugiau vilčių dedu ne į tai, kad kažkokiu stebuklingu būdu žmonės užsimanys pasidaryti dvasingi, rinktis tiesą, meilę ir realų Dievo ieškojimą. Aš viltis dedu į laiką ir į mokslą. Kažkada galvojau: na kam ta Urantijos Knyga prirašė apie visokius atstumus, laikotarpius, kai kurias mokslines teorijas, jei joje svarbiausios yra dvasinės mintys ir nuostatos. Ir iš tiesų praėjus daugiau kaip pusei amžiaus labai nemažai mokslinių pasiekimų arba patvirtino Urantijos Knygos tiesas arba šiuo metu kelia hipotezes dėl Urantijos Knygos mokslinių tiesų teisingumo. Jei taip būtų su Biblija, tai būtų sukurta šimtai visokių dokumentinių filmų ir analitinių laidų, bet Urantijos Knygą pasaulis vis dar labai ignoruoja. Bet tikiu ateis toks laikas, kad jis negalės jos ignoruoti. Todėl bent aš manau, kad pagrindinis bent mano gyvenimo tikslas yra platinti žinią apie Urantijos Knygą ir stengtis gyventi gyvenimą pagal šios Knygos išmintį. Urantijos Knyga dar tik pradeda savo kelionę. Pagal apreiškėjus ji įsitvirtins per maždaug tūkstantį metų, o pradės įsitvirtinimą per 50-75 nuo jos paskelbimo (1955). Mes esame vieni iš pirmųjų ir mums be abejo yra kur kas sunkiau, negu vėlesnėms kartoms. Bet sunkumai tik užgrūdina charakterį...
Jolanta: Taip Vaidai, per tą trumpą laiką, kuris praėjo po pirmo karto kai perkaičiau Urantijos knygą (baiginėju pirmą dalį antrą kartą perskaityti) patyrimų gana daug buvo, pirmas toks patyrimas kai kardinaliai atmetė šią knygą mano brolis, toliau kalbant su žmonėmis vėl kiti patyrimai, iš kartą truputi buvau šokiruota, atrodo juk ši knyga fantastiškos žinios, o žmonės taip priešinasi jai (tačiau man reikia prisiminti save prieš kelis metus ir viskas aišku pasidao ), todėl kaip ir tu rašei pagalvojau, kad svarbu gyventi tuo kuo tiki, toliau jau pagal aplinkybes, jei klauia atsakai į klausimą. jei užsimena kažką į tą temą kalbi, bet pati savo iniciatyva nelieti šio klausimo. Plius domėjimasis žmonių augimu ir psichologiniais žmonių skirtumais padėjo suvokti, kad didelė žmonių dauguma niekada nepatikės tuo to negali pačiupinėti ar kitaip moksliškai įrodyti. Bet......prieš pora dienų Urantijos knygoje perskaičiau, kas visoje kelionėje iki Tėvo mes būname vienu metu ir mokiniai ir mokytojai, nelaikoma kad kažko išmokome kol tų žinių neišmokiname kažko kito. Ir susimasčiau juk taip ir yra, tiksliau turi būti, augame mokydamiesi iš kažko, ir auginame kažką mokydami, juk viskas yra procese ir sustojimas tai tolygu degredacijai, o nenoras dalintis savanaudiškumui. Tik manau kad viskas gaunasi natūraliai, atsiranda žmogus kuris klausia, atsiranda situacija kurioje tu gali veikti pagal savo žinias ir suvokimą, nieko nereikia daryti dirbtinai.
VaidasVDS: Įdedu pamąstymui kelias citatas ir nuorodą: http://urantia.ru/author_other/02.asp Вы должны научиться терпению. Вы имеете дело с откровением истины, которое является частью естественной эволюции религии в этом мире. Слишком быстрый рост был бы самоубийственным. Книга дается тем, кто готов к ней задолго до наступления времени ее общемировой миссии. Необходимо создать тысячи учебных групп, и книга должна быть переведена на многие языки. Так она будет готова утешать и просвещать людей, говорящих на многих языках, когда, наконец, будет одержана победа в бою за свободу человека и мир снова станет благополучным местом для религии Иисуса и свободы людей. За 1900 лет не возникало ничего, что может привести к такому же смятению и такой же борьбе за власть, как ваша организация, и только организация способна расстроить планы другой организации в нынешнюю эпоху». Им было сказано, что они столкнутся «со многими странными «измами» и эксцентричными группами, которые будут пытаться ассоциироваться с Книгой Урантии и ее широким влиянием. Наиболее трудным испытанием станет для вас общение с такими группами, которые будут громогласно заявлять о своей вере в учения книги и упорно пытаться присоединиться к движению. Потребуется огромная мудрость, чтобы оградить себя от отвлекающего и пагубного влияния этих разнообразных групп и не менее отвлекающих и сбивающих с толку индивидуумов – как благожелательных, так и злонамеренных, – которые будут делать все, чтобы примкнуть к действительным сторонникам урантийского движения. Вас будут высмеивать надменные ученые, а некоторые даже обвинят вас в тайном сговоре и мошенничестве. Действующие из лучших побуждений религиозные люди проклянут вас как врагов христианской религии и обвинят вас в клевете на самого Христа. Тысячи духовно изголодавшихся душ будут благодарить вас за ту весть, которую вы принесете им, и тысячи других предадут вас проклятию за то, что вы потревожите их теологическое самодовольство.
VaidasVDS: Įdėsiu ir nuorodas anglų kalba: http://www.ubhistory.org/Documents/HC19920101_KuliekeM_23.pdf - 26, 27 psl. "You must learn to possess your souls in patience. You are in association with a revelation of truth which is a part of the natural evolution of religion on this world. Over-rapid growth would be suicidal. The book is being given to those who are ready for it long before the day of its world-wide mission. Thousands of study groups must be brought into existence and the book must be translated into many tongues. Thus will the book be in readiness to comfort and enlighten the peoples of many languages when the battle for man's liberty is finally won and the world is once more made safe for the religion of Jesus and the freedom of mankind." They were told they would encounter "many strange isms and queer groups which will seek to attach themselves to The Urantia Book and its far-flung influence. Your most trying experiences will be with such groups who so loudly acclaim their belief in the teachings of the book and who will so persistently seek to attach themselves to the movement. Great wisdom will be required to guard against the distracting and distorting influence of these multifarious groups and from equally distracting and disturbing individuals, some well intentioned and some sinister, who will strive to become part of the authentic constituency of the Urantia movement. "Supercilious scientists will ridicule you and some may even charge you with collusion and fraud. Well-meaning religionists will condemn you as enemies of the Christian religion and accuse you of defaming Christ himself." "Thousands of spiritually hungry souls will bless you for the message you bring, and thousands of others will condemn you for disturbing their theologic complacence."
Rantulija: Jolantą galima,tik sveikinti. Manę domina įvairios ir įvairių žmonių dvasinės paieškos ir su tuo procesu susįjusios patirtys. Aš asmeniškai,ten kur yra nelabai man suprantama,ten, kur neturiu asmeninės patirties, jau senokai išmokau pati sau pasakyti:"Dieve Tėve visus tuos neaiškumus palieku Tavo Valiai Šventai;Tu vienintelis žinai,kada tas aiškumas ateis į mano širdį". Mielas Vaidai VDS. Manau,kad vis del to, tu su manimi sutiksi,kad iš tu, dabar plačiai paplitusių begalės Dvasinių Mokytojų ir jų nuoširdžių dvasinių Mokymų,tikrai nemažai galima sau naudingo pasiįmti;pasiįmti tai, kas atitinką kiekvieno dabartinį dvasinį imlumą;kas naudinga dabartiniam laikmečiui. Urantijos Knyga-visų knygų KNYGA;kad daugelis dvasiškai alkanų ir ištroškusių sielų atras atgaivą prie šito ŠALTINIO-net neabejoju. Na,o jeigu,kas nors jaučiasi labiau dvasiškai pažengęs, tokiems pasakyčiau:-GEROS KLOTIES;net nebandydama vertinti,pasiįmdama iš jų Mokymų tai,kas atitinka mano dabartiniam dvasiniam stoviui.Tai suvokiau-neperseniausiai. Mano Minties Derintojas mano galvelėje- tikrai viską surikiuos į savo vietas;tai tik laiko klausimas. Tokie būtų dabartiniai mano pamąstymai. Tai tiek. Visiems gero vakaro. Su meile, Irena
VaidasVDS: Irena, jei kalbi apie Algimantą, tai geriausia, ką jis sako, tai ne per jo gaunamus mokymus, o tuomet kai jis sako, atsakinėdamas į kitų klausimus - kartais tikrai įdomiai pasisako, o kartais - neaišku kokius šaltinius buvo skaitęs. O jo gaunamuose mokymuose tai ten beveik tas pats per tą patį, su didele mistinio svaigimo doze, kuri yra graži, kaip popsas muzikoje. Labai negražiai Andrejus Ivanovas apie KJV pasisakė, net cituoti nenoriu... O mes visi galime pabūti mokytojais tose srityse, kuriose mes dirbame, studijuojame, tobulinamės ir visa tai deriname su mūsų dvasinėmis studijomis, o kitose srityse pasimokyti iš kitų, aišku jei jie savo veiklą taip pat derina su dvasinėmis studijomis...
Jolanta: Ką reiškia KLV? Kekvienas renkasi savo mokytojus, mokymo programą ir mokinius. Nėra taisyklės kaip turi būti, tai tikrai faktas. Kaip vakar vienam iš mūsų sakiau, kad mūsų tikslas yra kelionė ..... ir prilaikykime vieni kitus joje, pakelkime kai pargriūname, prilaikykime kai paslystame ir nebūtinai turime žingsniuoti vienodais žingsniais, vieni gal būt pasšokinėdami eina, kiti vos koją už kojos vilkadmi, bet abieji laimi. Sužlugdyti žmogų galima greitai, bet pakelti kai jam suku......paduoti ranką atsirėmimui, štai kaip aš suprantu seserystės ir brolystės tikslą.
Rantulija: Ir vis del to, aš ir toliau manysiu,kad tu,mielas Vaidai, esi geros širdies. Aš taip pat skaičiau Ivanovo atsiliepimus. Nieko tokio;jis taip pat turi teisę į asmeninę nuomonę. Gal pačiam "mažiausiam" Dievo Tėvo-Trejybės vaikui Žodžiai toje knygoje suvirpins kurią nors,tokio mažutėlio, sielos stygą. Brolį mielas,aš tikrai matau ir suvokiu,kartais, daugiau negu pasakau. Algimantas taip pat yra augimo procese. Bėja taip,kaip ir mes visi. Iš tiesų, tai nuostabus,pasitenkinimą teikiantis, procesas. Visiems linkiu ramios nakties. Su meile, Irena.
Jolanta: Iššifravau...KJV (Kalbu Jums Vėl), man ši knyga patiko, va "Alimirkos Amžinybės" kol kas negaliu skaityti, gal ir negalėsiu. Bet yra kas skaito ir patinka jiems, gal randa kažką artimo sielai. Viena žinau kiek man kas patiktų ar nepatiktų yra žmonių kuriems Algimanto mokymai labai reikalingi, bandžiau įsivaizduoti kokią alternatyvą jie galėtų turėti be Algimanto mokymų ir nesuradau. Tai nėra kažkas nepakeičiama, bet tam tikrame tarpsnyje, žmogui reikia tokio mokymo, klausimas tik tame kiek jis aklai viską priima o kiek įjungia ir savo smegenis ir kritinį mastymą, kiek pažodžiui viską atkartoja, o kiek viską lygina su Urantijos knyga ir Kristaus gyvenimu. Bet atimti Algimanto mokymus iš kai kurių žmonių togygu kaip iš aklojo atimti lazdą.
emipetras: Nežinau , gal aš ką nors neteisingai suprantu , tačiau man atrodo , kad forumo Nr1 Mokytojas yra užsiciklinęs ant psichinio kaifo pagavimo . Bent jau to moko , kad per proto atsivėrimą ateis meilės virpesiai . Tikriausiai tame yra tiesa , jeigu visą žmogišką sąmonę suprasti tik kaip malonių ar nemalonių virpesių grandinę , tačiau jeigu sąmonę jausti kaip proto minčių , jausmų ir kūrybinių darbų visumą , tai garbinimo ar maldos metu , suvirpantys mūsų fiziniame kūne džiaugsmo virpesiai yra tik mažoji dvasinio kalno dalis , kuris iš tiesų yra užauginamas per sąmoningą kūrybinę dvasinę mintį , per kūrybinį dvasinį altruizmą , pasauliui , per žmogiškųjų susibroliavusių sielų , fizinio gyvenimo aspekto keitimą į kolektyvinę dvasinę brolystę . Tai gi šiame mano žmogiškosios dvasios ir sielos kūrybiniame kelyje - kūno lastelių virpesių grandinei lieka antraeilis uždavinys . Ar man jau taip svarbu , kaip mano kūrybinio darbo akte , kūrybinio materijos pažinimo ir apvaldymo akte , kūrybinio dvasinio sielų bendravimo akte - ar man jau taip svarbu mano kūno virpesių amplitudė ? manau , kad šiame dvasinio pažinimo kelyje yra daug svarbiau troškimas , noras pažinti dieviškąją dvasią , kuri apsigyveno , kaip mano , taip ir visų kitų žmonių protuose . Šiame , taip jau intensyviai propoguojamame ( forumas Nr.1 ) maldų ir garbinimų kelyje , manau , kad svarbiausias aspektas turėtų kristi į mūsų asmeninį santykį su Dievu , su dieviškuoju minčių DERINTOJU , kaip svarbiausiu amžinojo gyvenimo ir amžinojo išlikimo GARANTU . Tik nuolatiniame kūrybiniame santykyje su savo dieviškąją dvasia , su savo sąmonės šviesių minčių siela , mes kiekvienas , iš tiesų , augsime toje dieviškoje ŠVIESOJE ir MEILĖJE , kurią dovanoja , kiekvieną sekundę , kiekvieną šio gyvenimo mirksnį - dovanoja mums , mūsų dangiškasis TĖVAS . O per tai , neturėtume pamiršti ir milžiniško darbo Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasios ir tuo pačiu Visatos Motinos Dvasios - Šventosios Dvasios . Šių visų dieviškųjų Dvasių poveikio visuma mūsų protuose turi surasti , sukurti , pačią gražiausią dvasinę mintį , pačią gražiausią ir išmintingiausią kosminę įžvalgą , pačią išmintingiausią planetinio gyvenimo doktriną ir patį sveikiausią gyvenimo būdą . Mes turime išmokti imti ir naudoti Dievo Tėvo meilę . Mes ją turime išmokti imti ir naudoti šią meilę , savo visų kūrybinių minčių džiaugsme . Tik per tokį harmoningą minčių gyvenimą , per harmoningą mūsų fizinių kūnų ir sielų gyvenimą , aš matau prasmę ir tikslą garbinimo džiaugsmo išliejimo Dieviškajai Dvasiai , mūsų visų dangiškajam Dievui Tėvui , o ne vien tik gaudyti kaifą , psichinį kaifą , bažnyčiose ar šventovėse , kaip tariamai žmogaus ir Dievo susiliejimo aktą maldoje ar garbinime . Taip tas garbinimo kaifas tegu ateina , gali ir būti , bet tik tada , kai yra atliktas kūrybinis aktas savo proto ir minčių viduje , per dvasinį dialogą su visomis , mūsų asmenybę , supančiomis ir globojančiomis Dvasiomis ir su šio pasaulio draugystės ir brolystės dvasia .
Jolanta: Mielas broli dvasioje Emili. vienoje vietoje tu neigi virpesius kaip antraeilius, kitoje keli kaip svarbiausią dalyką.....juk Dieviškoji meilė it sukelia tuos virpesius, tai ir yra Dieviškos Šviesos ir meilės fizinis pasireiškimas. kada žodis tampa gyvu patyrimu, ne tik proto išraiška. Ką reiškia tie virpesiai, kada protas, kūnas ir širdis pasijungia vientisam garbinimui, neišskiriant nieko, tada atsiranda toks pojūtis lyg tavo energija susijungtų su kosmine energija ir cirlukiuotų, atsiranda visuotinas meilės jausmas, tokioje būsenoje žmogus negali elgtis kitaip, kaip tik pagal Dieviškaja valią, čia savanaudiškumui nėra vietos kur pasireikšti ir.... kai tik atsiranda egoistinės mintys, norai, kartais gyvulinio proto padiktuoti veikmai, bent man pajusti tą energiją tampa beprotiškai sunku, tai ir vadinu žemais virpesiais, lyg kažkas bloguotų kanalus,tu bandai mintimis, protu pasiekti tą būseną bet nesigauna. Tu karoji žodžius, kad Dieviškoji Šviesa ir Meilė yra tau svarbiausia, bet tai ir lieka tik žodžiai, be jokio patyrimo. Iš savo patirties kalbu ir tik apie save. Neatskiriama yra kasdienis gyvenimas ir Meilė Dievui, negalima sakyti, kad realybė tokia todėl turiu joje gyventi (na sakyti gal ir viską galima), tačiau save skriaudžiame tada (aš skriaudžiu). Ta iir yra ta didžioji kova, kad neįsileisti tų žemų virpsių kurie blokuoja aukštus ir atima tą nuostabų patyrimą, kurioje žmogus pats savaime tampa pasakiškai laimingu ir artimu Dieviškai samonei. mano patyrimai labai svyruoja, tačiau kartą pajutęs tuos pojūčius tu nebegali be jų gyventi, be jų tampi beprasmiškai tusčias, ir praradus stengiesi vėl juos atkurti, atkūrus po kurio laiko vėl užsirutulioji savo mintyse ir žemiškuose rūpesčiuose ir vėl prarndi.......gal kitiems lengviau, kalbu tik iš savo patyrimo, tačiau visu blaiviu protu suvokiu, kad tik nuo manęs priklauso kiek tas Dangiškas pojūtis ilgai manyje gyvena tam tikrais tarpsniais. Nieko nepadarysi, dualios kilmės mirtingiesiems tokia dalia suvokus savo duslumą kreipti save pasirinkta linkme. Man nebaisu kai nusiritu į žemų virpesių bedugnę, nes jau patyrimu suvokiu kas tai yra ir kodėl taip atsitiko, ir tuo pačiu pradedu save kreipti taip kad atstatyčiau, juk tai ir yra mokykla, tai ir yra mūsų evoliucija. Tikrai tvirtai sakau PALAIMINTAS ŽMOGUS GYVENENTIS AUKŠTUOSE VIRPESIUOSE, nes jo samonė tokioje būsenoje pati krypsta tik link Šviesos ir Meilės, pažinimui jis neturi dvejonių ir abejonių, kelias būna tiesus. Man tai pasitaiko tik kartėmis, jei kažkas gali tokioje būsenoje pastoviai gyventi, jam pasisekė. Bet ir visi kiti pažinimo variantai tur būt galimi, tik kiek aš suprantu jie sunkesni, nes neturi aiškaus katalizatoriaus kuris parodytų jei nukrypstama ne ten.
VaidasVDS: Aš išversiu, nes matyt ne visi supranta (skliausteliuose mano intarpai): Jiems (priimantiems Apreiškimą) buvo pasakyta, kad jie susidurs su daugeliu keistų „izmų“ ir su ekscentriškomis grupėmis, kurios bandysis asocijuotis su Urantijos Knyga ir jos plačia įtaka. Labiausiai sunkiu išbandymu jums bus bendravimas su tokiomis grupėmis, kurios garsiai šauks apie savo tikėjimą į Knygos mokymus (prisiminkite – „jūs negalėsite pateikti pas JĖZŲ niekaip kitaip, kaip tik per MANO MOKYMUS“, „Dėl to, ką jums sakau, tą SAKAU ŽINODAMAS IR TURĖDAMAS TĖVO IR JĖZAUS SUTEIKTUS ĮGALIOJIMUS JUMS SAKYTI IR JUS MOKYTI“) ir įnirtingai bandys prisijungti prie šio judėjimo. Bus reikalinga milžiniška išmintis, kad save atriboti nuo nukreipiančios ir pražūtingos įtakos šių įvairių grupių ir ne mažiau nukreipiančių ir išmušančių iš vėžių individų – kaip gero linkinčių, taip ir blogo linkinčių, kurie darys viską, kad prisijungtų prie tikrų urantiško judėjimo dalyvių. Aš prisimenu, kuomet buvau labai naivus ir pasitikėjau Algimantu, kai jis ištrynė mano sukurtą temą kartu su kai kuriomis beveik beprasmėmis temomis savo "didžiųjų trynimų" pradžioje, bandžiau kažkaip jį pateisinti, kol pats netapau nuolat trinamas; kai bandžiau susirašinėti su Algimantu elektroniniu paštu, tačiau vis tiek nejutau jokio noro suprasti. Tuo metu beveik idiotiškai galvojau, na žmogus gal tikrai turi ryšį net su pačia Trejybe, tai ji patars jam, kad aš tikrai nuoširdžiai su juo bendrauju ir mano norai yra tik patys geriausi. Labiausiai sunku buvo, kai mane užblokavo pirmą kartą. Man buvo beveik šokas. Nors veikė ir šis forumas, bet aš į jį žiūrėjau su tam tikru nepasitikėjimu ir į jį atėjau tik gal po kelių mėnesių. Bet Uranijos Knygoje yra viena neginčijama tiesa - Puikybė būna prieš nuopolį. Tas forumas beveik visiškai prarado brolystės paieškos dvasią. Ten gerbiama tik viena "Didžiojo Autoriteto" nuomonė ir pseudomokymai. Niekur nepabėgsime nuo kitos tiesos Labiausiai išsivysčiusios visuomenės tobuliausias tikslas niekada negali tikėtis, kad pranoks Jėzaus žmonių brolystę, grindžiamą Dievo tėvystės pripažinimu. Dabar religija susiduria su mokslinių protų ir materialistinių polinkių naujo amžiaus iššūkiu. Šitoje gigantiškoje kovoje tarp to, kas yra pasaulietiška ir kas yra dvasiška, galų gale triumfuos Jėzaus religija. Ne kokio nors Algimanto, ar labai skambi "Rojaus Trejybės", ar dar kokio nors autoriteto ar pranašo, bet tikroji Jėzaus religija. Ir kokiu apsvaigusiu savanaudžiu reikia būti, kad norėtum, kad per tave tekėtų "visuotinis meilės jausmas", kai tuo tarpu pasaulyje tiek daug neteisybės, vargo, apgaulės, savanaudiškumo, bedvasiškumo, o žmonių brolystė yra tiesiog išjuokiama. To norėti gali tik visiškai apsvaigęs sektantas, nes tuo metu, kol per vieną ar grupelę keistuolių tekės "visuotinis meilės jausmas", kiti juk privalės gyventi tą natūralų evoliucinį gyvenimą, kuris vis tik eis link brolystės, tik ne taip greitai kaip iliuzijose paskendęs sektantiškas mąstymas...
emipetras: Taip ir maniau , kad ne visi supras ką aš čia parašiau : ,,Šių visų dieviškųjų Dvasių poveikio visuma mūsų protuose turi surasti , sukurti , pačią gražiausią dvasinę mintį , pačią gražiausią ir išmintingiausią kosminę įžvalgą , pačią išmintingiausią planetinio gyvenimo doktriną ir patį sveikiausią gyvenimo būdą . Mes turime išmokti imti ir naudoti Dievo Tėvo meilę . Mes ją turime išmokti imti ir naudoti šią meilę , savo visų kūrybinių minčių džiaugsme . Tik per tokį harmoningą minčių gyvenimą , per harmoningą mūsų fizinių kūnų ir sielų gyvenimą , aš matau prasmę ir tikslą garbinimo džiaugsmo išliejimo Dieviškajai Dvasiai , mūsų visų dangiškajam Dievui Tėvui , o ne vien tik gaudyti kaifą , psichinį kaifą , bažnyčiose ar šventovėse , kaip tariamai žmogaus ir Dievo susiliejimo aktą maldoje ar garbinime . ,, JOLANTĖLE , aš turėjau omenyje , kad kuo daugiau norisi garbinti dievybes , tuo daugiau reikia vystyti savo kasdieninio gyvenimo kūrybą . Reikia mokytis dvasinių galių panaudojimo net geriant vandenį . Reikia mokytis dvasinių galių , Dievo Tėvo MEILĖS galių panaudojimo pasaulyje , tame pasaulyje , kuriame konkrečiai gyvename per brolystės dvasią . Reikia mokytis suprasti kaip Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasią , taip ir Visatos Motinos Dvasią . Juk jie mūsų KŪRĖJAI . Be šių Dvasių veikimo , net Dievo Tėvo Dvasia negalėtų mumyse gyventi . Rojaus Trejybės Dvasia , į kurią Algimantas taip sukoncentravo savo visą mokymą , gali būti šiandiena mūsų sąmonei tik kaip siekiamybė , kuri realiai kiekvienai žmogiškai sielai-dvasiai išsiskleis visame pažinime , tik nuo Havonos Visatos viso dvasinio pasaulio pažinimo . Todėl šiandiena Algimanto nustūmimas į dvasinio pažinimo užribį tokiu DVASIŲ kaip : Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia , kaip Visatos Motinos Dvasia - Šventoji Dvasia , kaip planetos PRINCO Dvasia , arba kaip Angelo Sargo dvasia . Ir dar daugybė kitų dvasinių asmenybių , kurios kasdieną sukūriuoja apie kiekvieną žmogų , kaip pagalbininkės iš dangiškų pasaulių . Todėl užmerkti akis ir nematyti šio pasaulio realybės , šių dangiškųjų Dvasių , o akcentuoti visą savo tik menamą pažinimą į Amžinąjį Rojų , kaip Trejybės Dievybių ŠALTINĮ , kurį tik tolimoje amžinybėje galėsime pažinti , kai šį mūsų siela - dvasia bus jau sukaupusi milijonų metų dvasinio mokymo patyrimą , ne čia Žemėje , bet kosminės Visatos morontiniuose Pasauliuose , tai šiandiena , mano manymu tokia akcentuotė , yra vaikiška ir naivi . Tarp kitko , žmonės gali Rojų kurti jau ir čia , šioje Žemėje . Tam tikslui reikia skirti visas žmogiškąsias pastangas , ir visas proto galias - kiekvienas pagal savo išgales ir pagal savo sąmonės sugebėjimus . MinčiŲ kūryba , vizualizacija įvykių ir procesų , vardan visos planetos harmonijos ir protų vienybės , turi įgauti kuo platesnį mąstą , Rojaus , žemiškojo Rojaus , vizijai priartinti . SVARBIAUSIA ką šiandieną turėtume vystyti kiekvienas , tai savęs pažinimą , savo psichikos pažinimą , savo proto pažinimą , savo fizinio kūno galių pažinimą , savo Dieviškos Dvasios pažinimą . Tuo pačiu neturėtume išleisti iš akiračio mūsų visų , kaip visos žmonijos susiderinimo , visos šios civilizacijos brolystės dvasios stiprinimo ir kuo geresnių bendravimo būdų suradimo . Reikia mokytis eiti į savo vidinius dvasinius kūrybinius aktus per visas Dieviškąsias Dvasias - kaip jau sakiau : ir per TIESOS DVASIĄ , ir per ŠVENTAJĄ DVASIĄ , ir per VISUOTINO TĖVO DVASIĄ . Rojaus Trejybė , kas to geidžia , prie Visuotino Dievo TĖVO garbinimo , aišku , kad gali būti garbinimo objektas , bet ne kasdieninių problemų sprendimo įrankis . PASAULIS , tuo labiau dvasinis , yra šimtus kartų labiau sudėtingesnis , negu mano Algimantas . Aš tai tikrai taip nemanau , nes man labai svarbu kiekviena dvasia , kuri yra šalia manęs , nes jos visos yra Rojaus Trejybės pasiuntinės ir įgaliotos spręsti visas ir šio , ir ano pasaulio problemas , todėl jos tikrai labai liūdi , kai žmonės į jas nekreipia jokio dėmesio . Vaidai VDS AČIŪ , tu mane supratai ir aš tavo citatas priskyriau prie mano rašinėlio geresnio paaiškinimo . Taigi visiems AČIŪ . Linkiu gerų ir drąsių minčių .
Jolanta: Taip Emili, visiškai sutinku su tavimi, tačiau ......stebiu šventovėje esančius žmones ir galvoju......nors pati priimu tik dalimę pasakytą išminį, tai kas man atrodo teisinga ir tikra ir nesureikšminu visumos, tačiau iš lankančių šventovę žmonių, pamaniau, atimk Algimanto mokymus ir kas gausis......ir pamačiau savo vaizduotėje sumaištį, pasimetimą, blaškymasi. Vienas dalykas mano manymu Algimanto mokymose yra tikras, tai asmeninis ryšys....tai žmogaus ir Tėvo ryšys (gali sakyti trejybė ar dar kas nors bet tas pats gaunasi), ir tai galinga jėga, atimk iš tenai esančių tikėjimą tuo asmeniniu ryšiu.....manau bus blogai, kad ir kaip daug kam nepritarčiau, daug nuo ko atsiribočiau, tačiau yra kam šie mokymai būtini, va kad truputį išugdyti žmonėse kritinį mastymą, kad suvoktų jog tai tik mokytojas, paprastas žmogus kurio samonė gali pažvelgti giliau, jo žodis gali būti svarbus, bet ne svarbesnis už Urantijos knygos ar Kristaus mokymo žodį ar gyvenimo pavyzdį. Kaip ten rašoma Urantijos knygoje, šalia tikėjimo Dievu ir garbinimo žmogus turi pajungti savi protą (kritinį mastymą) ir moralę. Tai va, Algimantas mokina garbinimo ir asmeninio ryšio, o kritinį mastymą žmogus turi įjungti pats, ir pajungti kartu moralę. Buvo laikas kai galvojau kad nėra ko eiti į Šventovę, kalba nesamones ir tiek, bet čia jau mano arogancija sužaidė, nepatiko kažkas, na nepatiko, o kas čia tokio, juk ir neturi visks patikti, niekas juk neruošia pamokslų skirtų man, plius niekas neliepia viskuo tikėti kas sakoma, pasiimi tai ko reikia, ir nebandai savęs parodyti. Manau realiai kad šie mokymai neišplis, bet gal būt jų įtakoje kas nors iš Urantų pradės kitus mokymus, taip pat mokančius "Gyvojo Tikėjimo" tik jau kitokiomis priemonėmis, primtinesnėmis žmogui. Kas žino kokią įtaką vėliau gali turėti šie mokymai....bet kas šventovės lankytojams reikia ugdyti savo kritinį mastymą, tai faktas.
Jolanta: užkliuvo Vaidai paskutinė pastraipa "Ne kokio nors Algimanto, ar labai skambi "Rojaus Trejybės", ar dar kokio nors autoriteto ar pranašo, bet tikroji Jėzaus religija. Ir kokiu apsvaigusiu savanaudžiu reikia būti, kad norėtum, kad per tave tekėtų "visuotinis meilės jausmas", kai tuo tarpu pasaulyje tiek daug neteisybės, vargo, apgaulės, savanaudiškumo, bedvasiškumo, o žmonių brolystė yra tiesiog išjuokiama. To norėti gali tik visiškai apsvaigęs sektantas, nes tuo metu, kol per vieną ar grupelę keistuolių tekės "visuotinis meilės jausmas", kiti juk privalės gyventi tą natūralų evoliucinį gyvenimą, kuris vis tik eis link brolystės, tik ne taip greitai kaip iliuzijose paskendęs sektantiškas mąstymas..." Gal aš ko nesupratau, gal nesuvokiau visumos, tačiau šioje vietoje jaučiu kategoriškumą, negerą kategoriškumą. Žinau kad galima tai jausti, iš mano patyrimų to neišmesi. Plius Vaidai, gal ne nuotaikoje buvai, bet, nepyk, ši pastraipa visai ne į temą. Dabar pasvarstome logiškai. Vargas, skausmas dažnai eina kartu su gyvuliniu protu, galima sakyti kitaip, su materijos sureikšminimu ir saves sureikšminimu materijos pasaulyje. Bus vargas, bus skausmas, bus neteisybė, kol žmonės materiją kels aukščiau dvasinių dalykų, o kad kels tai faktas. Tačiau suvokiant tai niekas netrukdo mykėti žmonijos su jų visais paklydimas. Kaip ten sako "Viešpatie atleisk, jie nežino ką daro". Kitas niuansas, mūsų gyvenimas čia yra tik blyksnis, tai suvokus galima prakentėti ir skausmą ir vargą ir neteisybę su Visuotina meile. Viešpats tikrai nepalieka savo vaikų kurie tiesia į jį savo širdis, visada parodys išeitį iš padietės, tačiau tuo reikia tikėti, kad taip įvyktų. Neigimas Dieviškosios meilės pasireiškimo žmoguje yra ne lengvai sakant gegudru, nes neigiama tai ko tik pats nejauti tačiau teigi kaip visuotiną tiesą. Gaiu tvirtai pasakyti yra tas pojūtis kai per tave teka Energija, yra tas Visuotinai Dieviškos meilės pasireiškimas, galite apšaukti beprote, arogantiška ar sektante, bet žinau kas yra tikra tik iš to ką pati pajutau ar išgyvenau. Tačiau tai įgijau tik savo asmeniniu patyrimu, ne kažkieno kito žodžių atkartojimu. Ir deje pas mane tai trapu ir gležna. Jei pas mane gležna, nebūtinai ps kitą turi būti gležna, gal būt kažkas tai jaučia tvirtai ir pastoviai, kodėl tokią galimybę rekėtų atmesti. Tai va mielieji, negalime noeko mes teigti, ko patys neišgyvenome, oir tai ką išgyvenome nežinia kokiu laipsniu palyginus su kitais.
VaidasVDS: Jolanta, yra dvi blogio rūšys: piktybinis blogis ir nepiktybinis blogis. Piktybinis blogis būna tuomet, kai žmogus aiškiai supranta, kad daro blogį ir jį daro savo laisva valia. Nepiktybinis blogis būna tada, kai žmogus nesupranta ar negali (nenori) suprasti, kad daro blogį. Dabar paanalizuosiu tavo pasisakymą: "Ką reiškia tie virpesiai, kada protas, kūnas ir širdis pasijungia vientisam garbinimui, neišskiriant nieko, tada atsiranda toks pojūtis lyg tavo energija susijungtų su kosmine energija ir cirlukiuotų, atsiranda visuotinas meilės jausmas, tokioje būsenoje žmogus negali elgtis kitaip, kaip tik pagal Dieviškaja valią, čia savanaudiškumui nėra vietos kur pasireikšti.... kai tik atsiranda egoistinės mintys, norai, kartais gyvulinio proto padiktuoti veikmai, bent man pajusti tą energiją tampa beprotiškai sunku, tai ir vadinu žemais virpesiais, lyg kažkas bloguotų kanalus,tu bandai mintimis, protu pasiekti tą būseną bet nesigauna." Jis susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis susideda iš tavo asmeninės garbinimo patirties. Tu gana tiksliai nusakei savo garbinimo būseną ir čia viskas būtų gerai, bet jai priskyrei ir veiksmus: "tokioje būsenoje žmogus negali elgtis kitaip, kaip tik pagal Dieviškaja valią". Klausimas tau, kokius tu veiksmus gali atlikti, būdama garbinimo būsenoje? Atsakymas yra - jokių, nes tu esi garbinimo būsenoje, todėl kažkokių protingų veiksmų atlikimas, esant "visuotinam meilės jausmui" yra tiesiog neįmanomas. Toliau tu prideda vėlgi klaidingą svarstymą, kad "kai tik atsiranda egoistinės mintys, norai, kartais gyvulinio proto padiktuoti veikmai, bent man pajusti tą energiją tampa beprotiškai sunku, tai ir vadinu žemais virpesiais, lyg kažkas bloguotų kanalus,tu bandai mintimis, protu pasiekti tą būseną bet nesigauna". Čia jau panašu šiek tiek į pamišimą ir labai panašu į sektantizmą. Jei įdėmiai studijuosi Urantijos Knygą, turi suprasti, kad tik labai įdėmiai ir išmintingai apsvarstęs žmogus tiek savo mintis, tiek Minties Derintojo pagalbą, gali priimti patį protingiausią sprendimą, o nesant konkrečių tavo minčių ir norų, o kartu ir Minties Derintojo pagalbos, tai padaryti yra tiesiog neįmanoma. O mūsų protas yra gyvūninės (ne gyvuliškos) kilmės ir to jau niekas nepakeis, todėl ta baimė paties savo proto yra šiek tiek nesveika, o kartu ir sektantiška... Aš tau nuoširdžiai linkiu tik gero.
Jolanta: Smagu Vaidai, man patinka konstruktyvi diskusija :) būtų smagu ją palaikyti. Atsakau į pastabas ir patikėk, tuo ką sakau nėra išvedžiojimai o konkretūs patyrimai. 1. Apie piktybinį ir nepiktybinį blogį. Tiksliau apie nepiktybinį blogį. jei žmogus nesupranta kad daro bloga, kiek jis už tai yra atsakingas? Nebent elgiasi ne vidaus vedamas, o iš baimės pagal kieo kito standartus, tada taip, jis atsakingas už savo bailumą. Ir Urantijos knygoje rašome, kad tikslas yra ugdyti tvirto charakterio asmenybes. 2. Apie garbinimo būseną. patikėk Vaidai, kai pasijungi tai energijai ji pilnai tavęs napalieka ir baigus garbinti. tau tampa taip viskas aišku ir paprasta, tikslai, veiksmai, pats gyvenimas tampa parastas, ne todėl, kad nematai jo problemų, bet suvoki kokias pasekmes turės vienas ar kitas sprendimas, vienas ar kitas veiksmas ir matai ne momentines pasekmes o giliai į priekį ir čia tikrai yra pajungtas ir protas ir Dvasia (ar dar kas negaliu pasakyti kas prisijungia pire mūsų). Tai nėra pamišimas, būnant tokioje būsenoje stebi žmones ir galvoji " Viešpatie kaip jie užsirutulioje smulkmenose, rūbai, mašinos, atostogos ir t.t. kai tu gauni tokius patyrimus kurie visiškai nepriklauso nuo išorinės aplinkos. nesuprask klaidingai, tai nėra atsiribojimas nuo realaus pasaulio, tu naudojiesi tokioms priemonėmis kurias turi ir visiškai nesureikšmini kad kitas turi daugiau. Nes suvoki, kad tavo tikslas čia yra asmeninis tobulėjimas, ne matematikoje, vadyboje ar dar kur kitur, bes asmeninių savybių tobulinimas, todėl iššūkius priimi kaip galimybes ir darbo su savimi objektą. Viskas vyksta be streso, be suirutės. Problema-veiksmas-rezultatas. Ir vėl kartojuosi čia yra pajungtas protas, bet ne tik jis, nedrysčiau sakyti, kad kosminė įžvalga, bet kiek suprantu kažkas arto to. 3. kas dėl blokavimo tos būsenos. tai tiesa, remiuosi tik savo patirtimi, taip kaip realiai suvokiu pakylėtą būseną taip realiai ir aiškiai suvokiu kai jos netenku. Joks čia misticizmas. Deje mūsų veiksmai mintys įtakoja ir būseną, jos nėra viena nuo kitos atskirtos. jau kuris laikas stebiu savo būsenas ir dėl ko ir kada atsiranda viena ar kita. Čia smegenų darbas, noras pažinti, bet labai veikssmingas. sakykim būnant aukštų virpesių būsenoje atsiranga nauja veiklos rūšis, kuri visiškai nesusijusi su Dvasiniu auginu ir kurį laiką mintis labai smarkiai koncentruoji į ją, automatiškai atitrūksti nuo tos būsenos ir pradedi spresti problemas materialias, kol jos yra gana intensyviai sprendžiamos, tu negali adaptuoti iš karto savo aukštų dažnių virpesių būsenos į naują materialią veiklą (aš negaliu), bent man reikia laiko ir adaptacinio laikotarpio, bet tik jei samoningai tai suvokiu, galiu viską vėl pradėti kontroliuoti, materialius dalykus adaptuoti dvasinėj aplinkoj, kad neužgoštų vieni kitų, tačiau sakykim kaip tokios stipresnės emocijos, kaip meilė kažkokiam žmogui (paprasta žemiška), stresas dėl kokio asmens (vaiko ar tėvų), darbo netekimas, labai stipriai paveikia tavo būseną. Tu jautiesi nusėdęs į dugną ir bent aš tikrai negalliu nieko panašaus bepajusti, tai kaip blokas, pro kurį neprasimuša tavo mintis, nes ji tampa atskirta nuo Dieviškos energijos kanalų. Va čia mano manymu ir yra pats tikriausias egzaminas ar tavo Dvasingumas yra tik paviršutinnis ar gilus. Jei tikrai turi dvasinį užtaisą atstatysi save, iš karto proto veikla, po to prisidės ir Dvasinė būsena, jei tavo Dvasingumas paviršutinis, galima labai giliai smukti į duobę, nes paprastai tikimas stebuklingo problemos sprendimo, kur nereikia dėti asmeninių pastangų ir manau kad realiai to neturima sulaukti ( su retomis išimtimis dėl tur būt konkrečių priežasčių), nes juk mūsų tikslas ugdyti tvirtą charakterį, o kaip jį ugdytume jei nebūtų sunkumų. Ir į tą pačią temą apie neteisybę ir sunkumus, kaip galima jauti Dieviską visuotinę meilę, kaip jie yra......o taip ir galima, nes tau negaila daugumos žmonių, nes suvoki kad tai jiems yra galimybės, o ne nelaimės, gal ir skamba žiauriai, bet žiauru jei žvelgsime tik iš šio pasaulio pozicijos ir visiškai nežiauru jei žvelgsime iš amžinybės pozicijos. Klausimas. labai daug girdžiu ir iš Šventovėle būnančių žmonių pasakymus, man padiktuos Minties Derintojas, reikiamu laiku žinosiu ką pasakyti nes pasakys Minties Derintojas.....va šioje vietoje man kyla klausimas, kas apsprendžia kada diktuoja Minties Derintojas, o kas gal būt eina iš pasamonės. gal kažkas girdi ne vidinį balsą o realų išorinį? Šiaip visada stebėjau ženklus ir gaudžiau pirmą mintį, bei pasitikėdavau ja, na neapvildavo dažniausiai, tačiau negaliu pasakyti kad tai minties Derintojas. neseniai net pyktelėjau kalbėdama su vienu žmogumi, kuris vėl gi sakė, kad reikiamu laiku jam minties derintojas pasakys ką turi sakyti kitam žmogui, mano reakcija buvo tokia " O kur tavo asmeninė atsakomynė, kur tavo samonė ir valia, kodėl visą atsakomybę nori kažkam kitam numesti, būktai aš nekaltas, taip sakė minties Derintojas, o iš kur tu žinai, kad minties Derintojas, o ne kokie teršalai eina iš pasamonės, pagal kokius kriterijus apsprenti kas yra kas". gal čia mano problema, kad neatskiriu dar savo mintyse Minties Derintojo nuo savo Sąmonės, neabejoju savo veiksmais, žinau ką turiu Daryti ko neturiu, problemų man tame nekyla, bet negalėčiau pasakyti kad girdžiu Minties Derintoją. Paaiškinkit man, kaip tai vyksta. O kas dėl Sektantiškumo....kaip norite mielieji, taip galite vadinti, tai kas yra mano išgyventa, tas yra tikra ir niekas negali iš manęs atimto to kas jau suaugę su manimi, kai žinojimas nėra vien žinojimas, o tampa tavo savastimi, to niekas neberagi išmušti. Plius kas gali atsisakyti tokios nuostabios būsenos tik sadomozochistas samoningai gali save panardinti į materializmo pančius
VaidasVDS: Tikrajame garbinime nėra absoliučiai jokio savojo aš prašymo ar kitokio asmeninio intereso elemento; mes tiesiog garbiname Dievą dėl to, kad suvokiame jį esant. Garbinimas neprašo nieko ir nesitiki nieko garbinančiajam. Mes negarbiname Tėvo dėl to, kad galėtume ką nors gauti už tokį gilų gerbimą; mes rodome tokį atsidavimą ir įsitraukiame į tokį garbinimą kaip į natūralią ir spontanišką reakciją, pripažindami Tėvo neprilygstamą asmenybę ir dėl jo mylėtinos prigimties ir dievintinų požymių. O štai tu, Jolanta, garbinime "suvoki kokias pasekmes turės vienas ar kitas sprendimas, vienas ar kitas veiksmas ir matai ne momentines pasekmes o giliai į priekį". Tai nėra garbinimas, o tik bendravimas su Minties Derintoju. Tu anksčiau parašei iš viso nesąmonę - kad garbinimo "būsenoje žmogus negali elgtis kitaip, kaip tik pagal Dieviškaja valią". Garbinimo būsenoje žmogus kažkokių veiksmų neatlieka, jis tik garbina Tėvą. Nors pats garbinimas irgi yra tam tikra prasme veiksmas, bet tavo pasisakyme aš įžvelgiu, kad tu rašei ne apie garbinimo būseną, o apie sprendimų priėmimą garbinimo pagalba, pagal tave teisingų. Net ir nebandyk atskirti, kur čia Minties Derintojas kalba, o kur tavo protas, nes gausi ligą. Yra kur kas geresnis metodas - "Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite", "kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, bet blogas medis neša blogą vaisių"... Pagal savo patirtį galiu pasakyti, kad Urantijos Knyga turi tik dviejų tipų kenkėjus - sąmoningus savanaudžius ir per daug linkusius į misticizmą. Antrieji kartais būna labai nuoširdūs, bet kaustomi visokiausių baimių ir būtinai ieškantys autoritetų. Misticizmas, kaip Dievo buvimo sąmonės ugdymo metodas, iš viso yra pagirtinas, bet, kada tokia praktika atveda į visuomeninę izoliaciją ir aukščiausiu laipsniu pasiekia religinį fanatizmą, tada tokia praktika yra verta pasmerkimo. Iš viso labai jau dažnai tai, ką pernelyg susijaudinęs mistikas laiko dieviškuoju įkvėpimu, yra jo paties pasąmonės pasireiškimas. Mirtingojo proto ryšį su jo viduje gyvenančiu Derintoju, nors dažnai ir palaiko atsidavęs meditavimas, bet jį dažniau palengvina nuoširdus ir kupinas meilės tarnavimas nesavanaudiškai padedant savo bičiuliams tvariniams Gyvasis įtikėjimas niekada nepuoselėja fanatiškumo, persekiojimo, ar nepakantumo Kada malda tampa per daug estetiška, kada ją sudaro beveik išskirtinai gražūs ir palaimingi apmąstymai apie rojišką dieviškumą, tada ji praranda didelę dalį savo visuomeninančio poveikio ir ima linkti į misticizmą ir į jai atsidavusiųjų izoliaciją
полная версия страницы