Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
emipetras: Jolanta , miela Jolanta , na kam ta konfrontacija ? Meilė Dievui , tikėjimas Dievu , garbinimas Dievo , pajautimas Dievo dvasios , ar gi gali konfrontuoti su žiniomis su žinojimu , su dvasine intuicija , su dvasiniu intelektu . Jau prieš šimtą metų J. ir N. Rerichai rašė , o jie tikrai žinojo ką sako ,- ,, visos žmonijos ligos iš nemokšiškumo '' To meto šimtamilijoninė Rusija skendo bemokslėje tamsoje . Moterų ir vyrų religinis fanatizmas buvo siaubingas , nes be mokslo šviesos , jie visi skendo religinio fanatizmo tamsoje . Jie visi tikėjo širdimi ir jausmais , bet ne protu ir ne dieviška išmintimi , todėl ir tikėjimas be proto , be išminties yra fanatiškas . O dabar jau žmonija prašviesėjo , todėl šiai prašviesėjusiai žmonijai buvo nuleista ir Urantijos knyga . Tai tegu vieni ieško Dievo širdimi ir jausmais . Tegu , tai širdies ir jausmų kelias , tai moteriškos giminės kelias . Ir kaip sakoma , laimingo joms kelio . O štai kiti , tegu ieško Dievo , per žinojimą ir įtikėjimą , per logišką savo jausmų ir žinių suderinimą ir tai bus vyriškos giminės kelias . Nepriklauso visiems vyrams iš meilės verkti ir jeigu taip darytų visa vyriška giminė , tai šioje planetoje greitai degraduotų visa žmonija , nes moterys netrokšta sumoterėjusių vyrų . Jau dabar Europoje iš sumoteriškėjusių vyrų gimsta vis silpnesni ir silpnesni palikuonys . Vyrai yra vyrai ir leiskime jiems būti dvasingais vyrais , tikrais dvasios milžinais , savo žiniomis ir tikėjimu , o moterys tegu myli pasaulį širdimi ir švelniais dvasingais jausmais , ir už save , ir už visus vyrus . Todėl miela Jolanta , ir tikėjime vyrai visada skirsis nuo moterų . Jūs ieškote Dievo jausmais , širdimi , o vyrai ieško Dievo per tikėjimą , per logišką proto įtikėjimą , per dvasinių žinių bagažą , o per tai , suderina ir savo jausmus ir savo širdeles , stabiliam dvasiniam būviui savyje , kurį puošia ir žinios ir tikėjimas , ir meilė , ir užuojauta , ir brolystė , ir pažinimas , kad visus mus sujungia Dievo Tėvo tėvystė ir jo amžinoji MEILĖ . Tačiau atminkime , kad Dievas , tai ne vyras ir ne moteris . Dievas yra MEILĖ , ne ta , visai ne ta , ką žmonės ant savo liežuvių nuolatos nešioja . Tai dvasinė meilės kategorija ir visa karalystė ir vargu ar kas ją , iš tiesų pažįsta , apart savo psichologinių jausmų būvių ir kitokių jausmų virpuliukų bėginėjančių per fizinį kūną . Todėl aš labai jus visus mylėdamas ir gerbdamas turiu sakyti tiesą - Vaidas VDS yra tikrai didelis dvasios VYRAS .
Jolanta: Netikiu Emili, nepyk, bet ten kur skatinamas pyktis, meilei vietos nėra. Duok Dieve, kad būčiau neteisi, noriu būti neteisi, bet šią minutę taip manau. Nėra čia meilės, pacituok man ką nors kas būtų su meile parašyta, juk pats rašei, kad Dievas tai meilė, tai kur troškimas būti į jį panašiu, kur npras tapti tokiu tobulu koks yra Dievas. Deje Emili, Urantijos grupėje yra žmonių kurie būtent to trokšta, čia retai tai apčiuopiu, na Irenos rašyme sklinda meilė, Sodininkas rašo su pažinimu tačiau ir su meile, o daugiau........ Pacituok man ką nors kur būtų skleidžiama meilė ar Dievui ar Žmogui, kokia brolystė gali būti be meilės.
VaidasVDS: Labai ačiū tau, Emili už puikų komentarą. Jis puikus, bet neįtraukiant į jį paskutinio sakinio. Jau geriau Jolantos kritika, nei per daug ryški panegirika. Jeigu proto dvasia yra labai stipri, ji per tam tikrą laiką užgydo visas nuoskaudas, pagrįstas ir nepagrįstas. Mane visada žavi išmintis. Aš turėčiau tik padėkoti Jolantai už kritiką, ji tik gynė neva puolamą žmogų. Aš prisiimu sau dalį tos kaltės, nes Jolanta turėjo rimto pagrindo taip manyti. Aš šiek tiek tyrinėjau Jolantą ir save. Galiu pasakyti Jolanta mano testo kol kas neišlaikė, bet realybėje taip ir turi būti. Labai jau greitai ji Urantijos Knygą skaitė. Man tas jos tempas beveik neįsivaizduotinas, nes aš pats Urantijos Knygą skaičiau beveik tris metus, neskubėdamas ir labai gerai analizuodamas, pirmiausiai protu, o po to dvasia. Siekiu tą balansą nuolat išlaikyti, net jei tai kam nors ir nepatinka. Jolanta, viskas yra gerai. Tu turi didelę sielą, pildyk ją gėriu, o visa kita atsiras savaime...
Patylek:
VaidasVDS: "Ispuike asilai.Totalus briedas." - gyvenime yra ir tokių išsireiškimų. Tokiu būdu parodoma kultūra, išprusimas. Tačiau toks žmogus nėra dvasiškai beviltiškas, jei jo ketinimai yra geri. Kur mes einame, kas mus veda, koks tas dabartinis pasaulis? Kai kurie žmonės bando tai atskleisti per savo kūrybą: http://www.youtube.com/watch?v=FetNyVozcGs
VaidasVDS: pasirodo yra ir labai geras mano nurodytos dainos videoklipas, siūlau pažiūrėti, geriau prasmė atsiskleidžia http://www.youtube.com/watch?v=ltNZPB4Jr5w&feature=related
Garsiau: Vaidai,tu esi citatine tupica.
Jolanta: Nesipykit vyrai, ir aš pasikaščiavau. O knygą greitai skaičiau iš karto dėl smalsumo ir užsidegimo, tada dėl noro kuo greičiau pabaigti ir pradėti iš naujo, nes....kai supratau, kad suvokti tai kas pradžioje iki galo negaliu tol kol neperskaitysiu visos knygos. Todėl būtina ją skaityti iš naujo jau turint visos knygos bendrą suvokimą. Tačiau mielieji......ši knyga nėra visnintelė mano dvasinio gyvenimo mokytoja, iki jos turėjau aibę patyrimų, buvo perskaityta aibė kitų knygų, nors ir jos nesuteikė visumos, bet palikdavo kiekviena po dalelę tiesos, tik kaip sakiau tos dalelės buvo atskiri tiesos taškai kurie niekaip nesusiėjo į vieną visumą, Urantijos knyga papildė tų taštų gausą, nepaneigė nė vieno iki tol jau atrasto dalyko tik juos papildė ir apjuosė į visumą. Tuo ji mane ir žavėjo, kad tai ką jau buvau suvokusi iš kitur skaitydama įgaudavau dar ryškesnį vaizdą. Bet, faktas ir tas kad be galo noriu pradėti ją skaityti iš naujo, tik ne tam kad kad galėčiau giliau pajusti tikėjimą, nemanau kad to reikia, bet va, kad giliau pajusčiau pasitikėjimą. Šiandien skaičiau apie Kristaus nukryžiavimą, visu kūnu jaučiau jo didingumą, tačiau kiek pamenu iš savo greito skaitymo, Urantijos knygoje yra dar vienas fantastiškas dalykas, kuris yra išmėtytas po visą paskutinį skyrių. Tai žmonių charakteriai, žmonių baimės, norai ir kaip jie pasireiškia tiek Dieviško plano vykdyme, tiek jo atmetime. Ir tai labai puikiai atskleidžiama tiek per apaštalų asmenybes, tiek per kitų mokinių asmenybes. Kai skaitydavau apie juos pradėdavau suprasti kitų žmonių elgesio motyvus ir suvokti, kad jie iš tikro nėra blogi nors ir kitokie nei mano. Atkreipus dėmesį į tai, galima labai praplėsti dvasinę įžvalgą kas liečia kitų žmonių dvasinius kelius ir neapsiriboti tik vien savo patyrimu. Urantijos knygos klausimu Vaidai esi teisus, ką galima skaityti, skaityti ir skaityti vis iš naujo :) Na bent du kartus O ar trečią kartą norėsis pasakysiu kai perskaitysiu antrą kartą :) Beje skaitydama apie Piloto asmenybę priėjau išvadą, kad bailumas yra nepateisinamas Dieviškajame plane. Tai ką žmogus daro iš nežinojimo arba suklaidinimo yra viena, o tai ką daro žinodamas bet iš bailumo yra visai kas kitą. Taip kad mielieji būkime švarūs prieš save pačius ir nepasiduokime bailumui
Jolanta: Šiandien skaitydama apie Kristaus nukryžiavimą verkiau. ne todėl kad buvo taip žiauriai su juo elgiamasi, na gal tik iš dalies ne todėl, bet verliau matydama jo tvirtybę, jo begalinę meilę net tokiomis akimirkomis. Ta vieta kai kabodamas ant kryžiaus jis pamatė savo motiną ir brolį ir atsisukęs į juos švelniai nusišypsojo........Viešpatie galvoju, taip suprantu kad tai ir žmogus ir Dievo sūnus, tačiau.....juk kančios jo buvo žmogiškos, jis kentėjo lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas prikaltas ant kryžiaus......Ir vis tiek jo mintys buvo pinos meilės. Iki skaumo žinoma frazė "Viešpatie atleisk jiems, jie nežino ką daro"....Iki šios skambėdavo kaip šalta bejausmė frazė, dabar įgavo meilės pulsaciją. Tai buvo didingiausia ką kada galėjau suvokti. "Ir Dievas pažino žmogų....." Nežinau kodėl tai pacitavau, tur būt dar nelabai suvokiu to pasakymo gilios esmės, bet jaučiu kad tai kažkas didingo. manau, kad tai suvoksiu kai skaitysiu iš naujo pirmą dalį. Kai išgyveni tai ką skaitai, kai per tavo pojūčius persisimelkia kiekvienas žodis, nebegali žiūrėti į pasaulį taip pat, žmonės.....jie taip pat tau atrodo daug mielesni, nors ir tokie patys surūgę, bet kažkaip mielai surūgę, nors ir tokie patys išdidūs, bet mielai išdidūs, nors ir tokie patys su panieka žiūrintys, bet vaikiškai mielai su panika žiūrintys. Urantijos knyga daugiau nei knyga, daygiau nei žinių šaltinis.......Kartais samoningai save stabdau ir metu į materialų pasaulį atsiribodama nuo to pasaulio kurį suteikia Urantijos knyga, nes pradedu baimintis, kad mano samonei tai gali būti per didelis krūvis ir ji gali to neatlaikyti....... Na kol kas atrodo pavyko kontroliuoti situaciją bet kartas nuo karto atsitraukiu ir palieku savo samonę ramybės būsenoje nekraunant jokios informacijos.
Jolanta: Vaidai, jei darai tai ką manai kad turi daryti, būk tvirtas savo tikėjime ir nei mano nei kito žmogaus komentarai tegu neišmuša tavęs iš vėžių, tačiau būt dar atviras pats sau neužblokuok savęs kitokiam visa ko vertinimui.
Jolanta: Dar Vaidai, kritikos tau, manau ir sau, ir kitiema. Tu parašei, kad aš tavo testo neišlaikiau........pastebėjimas ne tos citatos, o tai ką suvokiau jau kuris laikas, tačiau pati savęs dar neišsigydžiau, na bent mėginu gydytis. Tai puikybė. Vaidai tu tuo sakiniu pasakei.....na gal kitaip, aš tame salimyje išskaičiau, aš turiu absoliučiai teisingą Urantijos knygos suvokimą ir Jolanta neišlaikė testo kuris parodytų jog ji gerai ją suprato ir ....... na net nežinau kas po to ir. Tačiau Vaidai, lankydamasi Urantų grupėje pamačiau, kad taip mano apie 90 procentų Urantų, ir visi mano kad kiti turi elgtis pagal jų suvokimą, kad kiti klysta, ne jie juk išgyvena tai ką išgyvena ir tai tikra Tada pagalvojau apie save, o kaip aš elgiuosi? Bendraudama apie dvasinius dalykus juk išgyvenu lygiai tokius pačius pojūčius ir suvokiau kokia esu neteisi. Nuo tada ir pradėjau nebekritikuoti Algimanto, tai kas man nepatikdavo nustumdavau į šoną su mintimis, kad gal būt aš tik nesuvokiu jo patirties ir suvokimo ir kažką kritikuoti būtų mažvaikiška, tai būtų lyg jam primesti savo suvokimą. Supratau tai, tad to ko dabar nesuprantu nebūtinai yra neteisinga, kad gal būt ateityje parėjus kažkokiems patyrimamas galėsiu tai suprasti. Vaidai, tavije pastebiu tą mažvaikiškumą, kuriuo tu kritikuoji Algimatą už netoleranciją ir savo suvokimo primetimą, bet tuo pačiu primetinėji savo suvokimą kaip vieninteliai teisingą. Čia ne kritika, tai faktas su kuriuo dar ir pati nesusitvarkiau.
Rantulija: Miela Jolanta,tavo vidiniai isgyvenimai kazkokiu budu persidave ir man.Tavo isjautimu negalejau skaityti be asaru.Ketvirtaja dali Urantijos Knygos perskaiciau keturis kartus.Kiekviena karta skaitydama apie Jezaus nukryziavima verkiau.Verkiau ir tada,kai buvo aprasytas didelis ivykis Jezaus ir apastalu gyvenime:butent ju isvykimo diena apastaliniam darbui.Apastalai rado Jezu viena sedinti ir verkianti.Jezui pirmoji JO viesosios dvasines veiklos diena buvo didele svente,o is paciu artymiausiu Jam zmoniu nei vienas neatvyko jo pasvekinti ir palinketi geros kloties.Sis epizodas ir paliudija Jezaus is Nazareto taip pat ir paprasta zmogiskaja prigimti.Is tiesu,pradzioje, yra labai sunku,kai nuo taves nusigreze patys artymiausi tau asmenys,su kuriais esi biologiskai susietas. Visiems linkiu ramybes. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Jolanta, nesureikšmink pasakytos mano frazės "mano testo". Kuomet mes bendraujame visuomet testuojame vieni kitus, nes nesame robotai, o asmenybės. Pridarei krūvelę klaidingų išvadų apie mane. Tai ne aš - "aš turiu absoliučiai teisingą Urantijos knygos suvokimą". Aš turiu tik savą supratimą, labai dar džiaugiuosi Emilio suvokimu, labai džiaugiuosi daugumos rusų urantų suvokimu, iš kai kurių iki šiol mokausi. Labai džiaugiuosi kad ir šių urantų suvokimu By Carolyn Kendall, Wheeling, Illinois, USA It is with joy that we bid farewell to a lovely and gracious woman who has been a faithful server in the Urantia community for almost 80 years. Mary Lou Hales "graduated" to the mansion worlds on Saturday morning, August 4, 2012, at the age of 103. She suffered a heart attack in an ambulance on the way to the hospital from her home in Winnetka, Illinois. Her last illness began just three weeks ago after years of moderately good health considering her advanced age. Her Urantia experience began in 1932 in the Forum room at 533 W Diversey Parkway when she attended her first meeting with her then fiancé, William M. Hales, a second generation reader of the Urantia Papers. When Urantia Brotherhood was organized in 1955, Mary Lou was appointed to the 36 member General Council of Urantia Brotherhood and served for 30 years. She was a member of the Charter Committee for 32 years and its chairman for 13 years. During her tenure she travelled to many distant locations to install Urantia Societies. She and her husband were founding members of First Urantia Society in Chicago. Both were generous contributors to Urantia organizations financially. Mary Lou's husband Bill served as the first president of Urantia Foundation for 23 years and served as a member of the Board of Trustees for a total of 33 years. He was also a member of the General Council for 33 years. Mary Lou has been recognized as a true lady, a warm and gracious personality, but one who did not fear to express her views on timely issues in the Urantia organizations. Although her memory was failing toward the end of her life, our memory of her lifelong spirit of volunteerism inspires us to even greater service to our fellows. By John Strobel, Chicago, Illinois, USA Although my wife, Joanne, read The Urantia Book for many years, I did not start reading it until after the visit of a good friend who had a barrage of questions to ask Joanne about the book. It was Joanne’s thoughtful answers to those questions that intrigued me and finally sparked my interest to read it. First, I read Part IV, the Life and Teachings of Jesus. Then I read the papers about Adam and Eve. I still have not read all the papers. What struck me immediately was the book’s perfection; I had no doubt as to its authenticity. While I had found that much of the Bible was interpreted (many scholars have spent their entire life studying and interpreting just a few books of the Bible), The Urantia Book was in plain English. The more I read it, the greater is my appreciation and desire to continue reading it. I have found that the study group I attend has been a wonderful help in unlocking the treasures of the teachings of The Urantia Book. What means most to me is reading The Urantia Book with Joanne and sharing this experience with her. I’m sure she must have prayed many times that I would become interested in the book and that I would finally come around. Sėkmės visiems visų ieškojimuose
Jolanta: Nesiparink Vaidai, jei esi tvirtas savo tikėjime niekas negali išmušti tavęs iš vėžių, tačiau gal būt ne taip pateiki savo mintis, kad kiti klaidingai tave supranta, to irgi reikia mokinytis, išmintingas žmogus visada mokosi iš savo priešininkų, tikiuosi kad nenumušėm tavo Urantinės dvasios :) Būtų gaila :) Suprask, nėra pasaulyje žmogaus pro kurio testą norėčiau praeiti :) Nė vienas žmogus negali manęs testuoti ir ne todėl kad manyčiau jog esu tobula, toli gražu, man dar mokintis, mokintis ir mokintis, bet todėl kad nė vienas žmogus nėra yobulas, kad galėtų to imtis :)
VaidasVDS: Prisipažįstu buvau šiek tiek netaktiškas ir nekantrus. Tad vėlgi reikia pažvelgti į Urantijos Knygą ir taisyti klaideles: Sėkmingas gyvenimas yra nei daugiau, nei mažiau kaip patikimų metodų sprendžiant įprastas problemas įvaldymo menas. Pirmasis žingsnis sprendžiant bet kokią problemą yra šitą sunkumą nustatyti, izoliuoti problemą, ir atvirai suvokti jos pobūdį ir sudėtingumą. Didžiulė klaida yra tai, jog, kada gyvenimo problemos sužadina mūsų gilumines baimes, mes atsisakome jas suvokti. Lygiai taip, kada mūsų sunkumų pripažinimas sukelia mūsų ilgai puoselėto išdidumo sumažinimą, prisipažinimą dėl pavydo, arba giliai įsišaknijusių prietarų atsisakymą, tada eilinis žmogus yra labiau linkęs kabintis už senų tvirtumo iliuzijų ir ilgai puoselėtų apgaulingų saugumo jausmų. Tiktai drąsus žmogus nori sąžiningai pripažinti, ir be baimės žvelgti į tai, ką atranda nuoširdus ir logiškas protas. Bet kokios problemos išmintingas ir veiksmingas sprendimas reikalauja, jog protas tikrai būtų išsivadavęs iš šališkumo, aistros, ir kitų grynai asmeninių prietarų, kurie galėtų trukdyti realių faktų, kurie ir sudaro tą spręstiną problemą, nešališkam apžvelgimui. Gyvenimo problemų sprendimas reikalauja drąsos ir nuoširdumo. Tiktai sąžiningi ir drąsūs individai sugeba be baimės eiti gluminančiu ir painiojančiu gyvenimo labirintu į ten, kur gali vesti bebaimio proto logika. Ir šitas proto ir sielos išvadavimas niekada negali būti įgyvendintas be išmintingo entuziazmo, besiribojančio su religiniu uolumu, varomosios galios. Jam reikalinga didingo idealo vilionė tam, kad toliau žmogų trauktų siekti tokio tikslo, į kurį kelią pastoja sunkios materialios problemos ir daugybė intelektualių pavojų. Nors tu ir esi gerai pasirengęs sunkioms gyvenimo situacijoms, bet vargu ar galėsi tikėtis sėkmės, jeigu neturi tos proto išminties ir asmenybės žavesio, kurie tave įgalina laimėti savo bičiulių širdingą paramą ir bendradarbiavimą. Tu negali tikėtis didelės sėkmės nei pilietiniame, nei religiniame gyvenime, jeigu negali išmokti, kaip įtikinti savo bičiulius, kaip palenkti juos į savo pusę. Tu tiesiog turi būti taktiškas ir pakantus. O šiaip kartais tenka pasiparinti garinėse pirtyse, nieko blogo tame nėra :)
Jolanta: Puiki citata.....prie jos ben aš turėčiau gryžti, gryžti ir gryžti.......kai dar neskaičiau Urantijos knygos ir daug ko nežinojau, jei kažkurioje vietoje pajusdavau vidinį diskomfortą visada keldavau sau klausimą, o kurioje vietoje suklupau, kur išlindo mano kokia bloga savybė, dabar sakyčiau gyvulinio proto apraiška. Ir atrasdavau, ir mokindavausi ir dar dabar mokinuosi. Šiandien skaičiau apie Tiesos Dvasią.....kyla daug klausimų, bet turiu pati į juo atsakyti.
Jolanta: Ką tik baigiau skaititi Urantijos knygą, minčių ir jaumų gausa pas mane šiuo metu. Kai gerai panagrinėji savo samonę...prieš knygos perskaitymą ir dabar....lyg ir kardinaliai niekas nepakito. Nepakito tikslas.....nes jis dar ilgai iki paimant Urantijos kmygą buvo Dievo pažinimas......nepakito metodai, nes jie jau igi kurį laiką buvo remiami meile Dievui ir žmonėm, bet kažkas vis tik įvyko, kažkoks virsmas, gal ne, tai negalima pavadinti virsmu, nežinau kokiu metu, bet tikrai jau įpusėjus knygos skaitymą kažkas atsitiko. Žmonėms su kuriais bendrauju tada pasakojau, kad pasijaučiau lyg būčiau paraleliniame pasaulyje, tu viską matai tą patį kaip ir iki tol, bet viskas daug ryškiau, viskas atrodo taip paprasta ir aišku, nėra jokių abejonių, jokių dvejonių, jokios euforijos ar emocinio nuosmukio, ramu lygu, paprasta, suprantama ir dėsninga. Tačiau atsitiko kita bėda, pradėjau stebėtis, kodėl kiti žmonės nemato to, juk tai taip viskas logiška, paprasta ir aišku. Ir tik dabar jau pabaidusi skaityti Urantijos knygą realiai tik pradedu suvokti kodėl?......TIESOS DVASIA........štai kas atsitiko, skaitydama skyrių apie Tiesos Dvasią ir žmonių pojūčius jai nusileidus buvau pritrenkta, kad tai tas pats ką aš pati pieš kelis mėnesius išgyvenau......ir lygindama jų aprašytą samonę iki nusileidžiant Tiesos Dvasiai ir jų matymą po jos nusileidimą suvokiau kame yra to matymo ir nematymo priežastis. .....O GAL TAI TIK MANO ILIUZINIS MASTYMAS.......bet nesvarbu, svarbu kad pradedu po truputį suprasti kodėl kiti nemato atrodo tokio aiškaus ir paprasto dalyko....Bet dar reikia mokintis, labai reikia mokintis pažinti žmones, suvokti, kad jų samonė nėra dar pasirengusi priimti tai kas man atrodo gyvenimo esmė, kas yra išsilaisvinimas ir džiaugsmas. Ir nesvarbu, kad jie nagali to patirti, jei jie tik nori surasti Dievą, jie jau yra apdovanoti, nes Dievas jau surado Juos. Truputį chaotiškos mintys, nes jų per daug vienu metu, reikia laiko susigulėjimui.
sodininkas: ...jie tik nori surasti Diev¹, jie jau yra apdovanoti... NEPRIEKAISTINGAI pasakyta
sodininkas: Tiesiasnie ir sekmingsnis kelias –kada vyrauja saves pazinimas, po to aplinkos placiaja prasme, ir aplinkos siaurais konkreciais epizodais, dar iskiliu zmoniu palikimas; ir po to konkretus kitas zmogus darosi pazinus tarsi savaime
sodininkas: Labai svarbi pamatine aplinkybe –kilmes planetos statusas, ir dar “neduok die” jeigu tai eksperimentine planeta. Toliau, -valiai suteiktas absoliutumo lygmuo. Jus tik pamastykit; koks tai derinys –pati primityviausia besivystanti materiali gyvybe ir vienas is auksciausiu kosminiu lygmenu ABSOLIUTUMAS. Tai tiesiausias ir trumpiausias kelias y haosa. Visa tai pripazystant ir gimsta eilutes “…viskas daug ryskiau, viskas atrodo taip paprasta ir aisku, nera jokiu abejoniu, jokiu dvejoniu, jokios euforijos ar emocijos…”
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû