Форум » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) » Ответить
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Mielas Broli, skleiskime meilės religiją, nežiūrėkime kas ką daro, svarstykime ką mes galime padaryti. Juk Urantijos knyga tolia gili ir taip daug visko apimanti, visiškai normalu kad galimos įvairios kryptys, tačiau juk pagrindas yra meilė ir brolystė. Tai mūsų užduotis
VaidasVDS: Štai kaip rusai vertė Urantijos Knygą КНИГА УРАНТИИ НА РУССКОМ ЯЗЫКЕ Микаэл Ханьян В 1990 году я познакомился с Книгой Урантии и начал работать над первым вариантом перевода. В то время я не думал о масштабности работы; на первом этапе передо мной стояла вполне определённая задача: разобраться в этом весьма необычном тексте. Примерно через год мой брат, Андрей Резников, предложил свою помощь в качестве редактора. С течением времени Андрей по-настоящему увлёкся книгой, и его участие оказалось очень важным для успеха этого начинания. Спустя ещё три года Вадим Кнорре вошёл в группу на правах внешнего редактора. Ввиду того, что переводчик и редакторы жили по разные стороны границы, нам пришлось работать раздельно. Конечно, в нашем распоряжении были такие удобные средства связи, как электронная почта и телефакс, но каждая «живая» встреча была редкой и ценной возможностью для решения очередных трудностей. Вполне естественно, что в процессе работы над текстом мы столкнулись со множеством проблем; среди них можно выделить трудности концептуального, структурного и методологического характера. К первой группе относятся понятия, не имеющие аналогов в человеческой культуре - такие, как моронтия, агондонтер и т.п. Во вторую группу входят проблемы внутриязыкового (сложность оригинала) и межъязыкового характера (принципиальные отличия английского и русского языков). Благодаря преимуществам аналитического языка, английский допускает такую роскошь, как «нанизанные» определения и неизменяемые словоформы, когда одно и то же слово выполняет различные функции. Так, в английском практически любое существительное может стать глаголом или прилагательным без какого-либо изменения формы; в русском каждая функция должна получить своё формальное выражение. (О проблемах перевода см. также Форум) Среди методологических проблем – поиск адекватного подхода при переводе Книги Урантии. Должны ли мы учитывать то, что имеем дело с откровением? Если да, то как это должно отражаться на извечном поиске компромисса между точностью перевода и его красотой? Кто может считаться авторитетом в условиях отсутствия «человеческого» автора? Некоторые из этих вопросов имеют академический характер, однако каждый из них заставлял принимать трудные решения. … С тех пор появилось уже третье издание русского перевода Книги Урантии; не за горами и четвертое. Каждое новое издание позволяет снимать новую, все более тонкую стружку, ибо лучшее всегда будет врагом хорошего, а предела совершенству – во всяком случае, на конечном уровне существования – как известно, нет. O pas mus viskas toje Knygoje perdėtai gyvuliška. Tas gyvulinis protas (kuris turėtų būti kartais vartojamas kaip žmogiškasis, kartais kaip gyvūninis) tiesiog nuolat demonstruojamas, nors kai atsirado pirmieji žmonės, naminių gyvulių dar nebuvo, bet Jakubėnas sugebėjo gyvulinę evoliuciją "atkelti" į aušros žinduolių erą:). Beje nesu anglų kalbos specialistas ir anglų kalba net nekalbu labai laisvai, bet tas vertimas (gyvulinis protas) akivaizdžiai yra neteisingas, net kaip pažodinis vertimas. Aš taip pat, studijuodamas Urantijos Knygą, atrandu daug neteisingų vertimo vietų pagal stilių, o kartais ir pagal prasmę, bet ginčytis su Algimantu tai tas pats, kaip su pliku peštis:) Tiesa, kuomet skaičiau Urantijos Knygą, man taip pat vertimas beveik neužkliuvo. Iš tiesų Urantijos Knygos prasmė yra šiek tiek akinanti... Jolanta aš taip pat nekritikavau Algimanto net kai perskaičiau visą Urantijos Knygą (skaičiau atidžiai apie tris metus, ne greitaeige kaip tu), tuo metu man tik kirbėjo tokios mintys, bet net pats jas vijau šalin. Bet šiandien aš tiesiog esu įsitikinęs, kad Algimantas blogas mokytojas ir tokias savo išvadas padariau, gerai išstudijavęs Urantijos Knygos vietas, iš kurių aš tokias išvadas padariau. Štai mano senos diskusijos fragmentas su Algimantu Paanalizuokime: Rašoma: “PASĄMONINĖ BAIMĖ, KAD IR ROJAUS TREJYBĖ GALI TAVE GARBINTI TAU YRA DAR PER DIDELĖ”,- Algimantai, kodėl vengi pateikti komentarus į šias Urantijos Knygos citatas: “"MES NEGARBINAME TĖVO DĖL TO, KAD GALĖTUMĘ KĄ NORS GAUTI UŽ TOKĮ GILŲ GERBIMĄ". Tu man parašei “tau ir kyla klaidinga mintis, jog GARBINIMAS yra GILUS GERBIMAS”. Bet juk čia ne mano mintis, tai yra Uversos Dieviškojo Patarėjo mintis, ir tu sukritikavai ne mane, o Uversos Dievišką Patarėją. Taip pat Jėzus labai aiškiai nurodė: “pašvęsk visą savo ateities gyvenimo tarnystę tam, kad visiems žmonėms rodytum, jog Dievas NĖRA ASMENŲ GERBĖJAS; jog, Dievo požiūriu ir karalystės bičiulystėje, VISI ŽMONĖS YRA LYGŪS, visi tikintieji yra Dievo sūnūs." Net jei tu būtum teisus savo teoriniuose išvedžiojimuose, tavoji išminties dvasia tau turėtų pasufleruoti, kad tikrai dar ne laikas paskelbti tavo teoriją kaip tiesą tuo labiau, kad Urantijos Knyga labai aiškiai nurodo: "Nors Rojaus Dievybės, visatos požiūriu, yra kaip viena, bet savo dvasiniuose ryšiuose su tokiomis būtybėmis, kokios gyvena Urantijoje, jos taip pat yra ir trys skirtingi ir atskiri asmenys. Asmeninio apeliavimo, komunijos, ir kitų intymių ryšių reikaluose yra skirtumas tarp Dievybės asmenų. Aukščiausiąja prasme, mes garbiname Visuotinį Tėvą ir tiktai jį.“ Rašoma: “TĖVO TAU SUTEIKTAS MOKYMAS NĖRA TIESA, NES TU DAR NEGALI JO TIESOS IŠGIRSTI, KADANGI JOS DAR BIJAI“, - Štai Urantijos Knyga sako: „Žengimą pirmyn nulemia grynai individo dvasingumas, ir niekas kitas, išskyrus Dievus, nedrįsta spręsti apie jo turėjimą.“ Na nesuprantu ir ateityje nesuprasiu, kodėl tu prisiimi sau išskirtinę Dievų teisę spręsti apie kitų žmonių dvasingumo lygį. Rašoma: „TODĖL JŪS GALITE BŪTI RAMŪS, KAD TIKRAI URANTIJOS KNYGOS TEIGINIŲ NESU IŠKRAIPĘS NĖ VIENO, TAČIAU ESU DAUG JŲ IŠPLĖTĘS, IR TOLIAU DAR DAUGIAU IŠPLĖSIU. „, - Štai istoriniai faktai: „Kažkuriuo metu Dr.Sadleris ir jo sūnus, Bilas Sadleris, nusprendė, jog Urantijos Dokumentams reikalingas koks nors pristatymas, paaiškinimas. Jie parengė tokį dokumentą, tačiau vieno ryšio seanso metu jų parašytas įvadas buvo griežtai atmestas. Ir Apreiškėjai jiems paaiškino, nors jų ketinimai yra geranoriški, bet jų toks indėlis yra nepriimtinas: “ŽVAKĖ NEGALI APŠVIESTI KELIO SAULEI.“ O Sadleriams toliau pastebėjo, jog tinkamu laiku Knygos pristatymas bus parengtas. Kada jie gavo Įvadą Knygai, tada dr.Sadleris pripažino, jog tai, ką buvo parengęs jis drauge su sūnumi, visiškai neatitiko jiems pateikto Įvado.” Negi Algimantai, tu per tokį trumpą laiką pasiekei tokį lygį, kad gali pasakyti, kad tu jau gali būti ryškesnis nei Saulė? O tai kaip su šia Urantijos Knygos citata: „Nesvarbu, kiek išaugtų jūsų suvokimas apie Tėvą, bet jūsų protą visada stulbins Tėvo-AŠ ESU neatskleista begalybė, neištirta platybė, kuri visada liks NEIŠMATUOJAMA IR NESUVOKIAMA per visus amžinybės ciklus. Nesvarbu, kokią Dievo dalį jūs galite pasiekti, BET VISADA JO LIKS DAUG DIDESNĖ DALIS, APIE KURIOS EGZISTAVIMĄ JŪS NET IR NEĮTARSITE. Ir mes tikime, jog TAI YRA LYGIAI TIEK TIESA transcendentiniuose lygiuose, kiek ir ribinės egzistencijos sferose. DIEVO IEŠKOJIMAS YRA BEGALINIS!” Na netikiu Algimantai, tuo, kad tu vienintelis ėmei ir pranokai visus, o tuo pačiu ir BEGALINĮ IEŠKOJIMĄ. Ir dar viena Urantijos Knygos išmintis sako: "Puikybė būna prieš nuopolį". Man iš tiesų labai gaila to senojo forumo. Jame buvo visko: laisvės, dvasingumo, puikių žmonių, tokių kaip Gailė, Arnoldas, Vita, Rita ir kt. Po išimtinės Algimanto puikybės proveržio tas senasis forumas tiesiog sugriuvo - jame liko tik viena nuomonė, likusieji toleruojami tik tol, kol jie eina link tos vienintelės nuomonės. Pasistudijuok Jolanta Urantijos Knygoje, kas tokia yra Autoriteto religija ir ar ji yra teigiama, tuomet vertink mane, Emilį ir kitus. Aš čia ginu tikrai ne save, pats aš sau visai nesvarbus ir jokiu būdu nesutikčiau būti aukštinamas kaip koks Algimantas, bet ir protingų, ir dvasingų žmonių draugijos tikrai noriu, bet labiausiai noriu, kad Urantijos Knygos prasmė nebūtų iškraipoma. Aš laikau dvasiniu nusikaltimu skelbti savo mintį kaip Dievo Žodį, nesvarbu kad kažkam atrodo, kad jis skelbia tikrąjį Dievo Žodį. Vėlgi žiūrime į Urantijos Knygą Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu.. Asmeninis požiūris tiesiog negali būti Dievo Žodžiu...
Jolanta: Tikra yra tik Urantijos knyga, visa kita jau netikra. taip pat netikri mūsų samprotavimai, netikri komentarai apie Urantijos knygą, lygiai taip pat netikras mūsų tikėjimas ar netikėjimas Algimantu. Tai kas praėjo per žmogaus samonę yra jau netikra, bet iš to netikro yra gana daug tikro ir žmonės bet kokiu atveju turės patys atsirinkti ar iš Algimato kalbos ar iš šio forumo komentarų, žmonės turės patys atsirinkti kas jiems tikra o kas ne. Urantijos knygoje buvo parašyta, kad iš to kuris žinojo bus daugiau ir pareikalauta. Taip kad mielieji atsakysime kiekvienas asmeniškai ne tiek už konkrečius darbus, bet kiek samoningai darėme vieną ar kitą darbą, bei kiek išnaudojome savo žinojimo ir turimų galimybių. Yra labai daug dalinės informacijos, tačiau kad ir kokia nuostabi būtų Urantijos knyga ir joje žmonės pasiklysta, skirtingas vietas sureikšmina, skirtingai priima vieną ar kitą informaciją ir ginčytis kuris informacijos priėmimas yra tesingesnis, na negudru. bet matyt tokia žmogiškoji prigimtis. Juk net Kristaus buvimo žemėje laikais darėsi tas pats. Abneris juk nesutarė dėl Apaštalų mokymo metodų. kai pagalvoji kaip netoli mes nuėjome :) techologijos keičiasi kosminiu greičiu, o žmogus lieka toks pat :) yra kaip yra :)
VaidasVDS: savo vargus padidinate ir sėkmės galimybes sumažinate į save žvelgdami per daug rimtai. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui. Savojo aš sureikšminimas, ne darbo sureikšminimas, išsekina nesubrendusius tvarinius; sekina būtent savasis aš, o ne pastangos jį pasiekti. Jūs galite atlikti svarbų darbą, jeigu nesureikšminate savojo aš; jūs galite atlikti keletą dalykų lygiai taip lengvai, kaip ir vieną, jeigu save paliekate nuošalyje. Įvairovė atgaivina; monotonija yra tai, kas alina ir sekina. Urantijos Knyga nurodo mums siekti Dievo Tėvystės ir visų žmonių brolystės - tai svarbiausias visų mūsų tikslas ir darbas šitame pasaulyje. Ir visų samprotavimai, ir visų komentarai yra net labai svarbūs, jei jie padeda siekti šio tikslo. Metodus mes turime atrasti patys, bet garantuotai Urantijos Knyga nemoko žmogiškojo autoritarizmo metodo. Todėl aš asmeniškai pasisakau už viską, kas veda link visų brolystės, o ne link kažkokios išskirtinės grupelės su išskirtiniu save susireikšminusiu mokytoju. Jolanta, tu esi teisi, kad žmonės labai sunkiai keičiasi ir tai yra net labai normalus reiškinys. Kelintą kartą asmeniškai tau pakartosiu citatą Bet tai yra tiesiog kvaila mėginti per daug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi. Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu Štai šioje vietoje reikia dirbti ir dirbti labai daug. Bet galima nedirbti ir išdidžiai pareikšti: "taip aš dabar sakau JUMS VISIEMS, kad jūs negalėsite pateikti pas JĖZŲ niekaip kitaip, kaip tik per MANO MOKYMUS, kurie yra iš ROJAUS TREJYBĖS." Tuomet nereikia nieko galvoti, nieko dirbti, o tik aklai vykdyti AUTORITETO mokymus ir valią. Urantijos Knyga nėra religija, ji tik labai geras Mokytojas ir jei pastebėjai,ją sudaro dokumentai - Dvasiniai Dokumentai, o tokius reikėtų mums mirtingiesiems vykdyti, jei mes juos suvokiame ir jiems pritariame...
sodininkas: Emili Dar galima apsikesti stilistika, sakiniu ir zodziu pasirinkima, isdestyma. Bet kada sulauzoma mintis, prasme praranda logika –tokios vietos netoliaruotinos. Kas studijuoja jau ne pirmus metus; galetu atskiras vietas sukoreguoti ir peteikti temoje “korekcija”. Kiekvienas tokia vieta galetu isiterpti y savo elektroniny knygos teksta. Neabejoju, kad ansciau ar veliau sitai yvyks.
Jolanta: Tu teisus Vaidai, Urantijos knyga nėra religija, ir tai yra fantastiška, nes ja besalygiškai gali naudotis visi. O kas liečia religinį vytymasi.....rašau tik savo kol kas numatomus veiksmus........nenoriu nieko greitinti ar gerinti. Turiu gyvenimą kuriuo galiu demonstruoti savo tikėjimą, na negražus žodis demonstruoti, sakykim kitaip gyventi taip, kad mano gyvenimas būtų suderintas su Dieviškąja valia. Galiu parekomenduoti Urantijos knygą, kad kiti turėtų tą šansą kaip aš, ne išsigelbėjimo šansą, o žinojimo ir pasirinkimo šansą. Rinksis kiekvienas pats. Ir gali verstis per galvą jei žmogus pats nenorės tobulėti tu per jėgą neįkiši. O kas liečia Autoriteto mokymą.....nors jis man netinka, tačiau neatmetu galimybės kad kažkam jis gali tikti. Supranti Vaidai, beveik perskaičiusi Urantijos knygą supratau, kad cituoti ją kaip ir labai reikia atsargiai, nes skaitydama atskiras dali pas mane ateina skirtingi pojūčiai ir vienos citatos mintį gali paaiškinti daug anksčiau ar vėliau esančios mintys, Tai ką žmogus gali suprasti iš ištrauktų atskirų citatų gali suklaidinti. Visiškai teisinga citata, tačiau Kristus atsisveikindamas su savo mokiniais mokė, kad nerreikia per jėgą skelbti jo mokymų, taip pat jis mokė kiekvieną atskirai apaštalą elgtis taip kas labiausiai suderinama su jo samone ir visiems buvo pažadėta vieta prie jo. Vienus mokė imtis labai rimtų apaštalinių darbų, kitus gryžti prie savo darbo ir juo rodyti ištikimybę jam. Nėra taisyklės kaip elgtis teisinga, ar galbinti Rojaus Trejybę, ar ugdyti save, ar melstis ir prašyti apšvietimo, ar kovoti su savo drakonais bandant ištobulinti savo samonę. Yra daug kelių ir mes galime atsakyti tik už tą kuriuo mes patys einame, tačiau kritikuoti tai ko nesuvokiame yra nelabai gerai. Kad kritikuoti kažką, turime turėti to kažko sąmonę ir suvokimą, matyti to kažko akimis pasaulį ir įvertindami motyvų gerumą sakyti pastabas. To ko nesuprantame galime tik padėti šonan ir neliesti.
VaidasVDS: Jolanta, labai teisingi tavo pastebėjimai pirmoje tavo komentaro dalyje. Tačiau antroje sunkiai suvokiami. Kokiu būdu tu gali "turėti to kažko sąmonę ir suvokimą, matyti to kažko akimis pasaulį"? Mes turime tik savo asmeninius sąmonę ir suvokimus. Mes galime tik numanyti "to kažko" suvokimą, sąmonę ar pasąmonę. Vertinant "motyvų gerumą" jau reikia kalbėti arba apie blogį, kurį sudaro nesąmoningas klydimas, arba apie piktybinį blogį, kuri sudaro apmąstytas ir sąmoningas blogas darbas ar veiksmas. Aš nemanau, kad Algimantas daro piktybinį blogį, bet manau, kad daro gana didelį blogį Urantijos Knygos daugelio idėjų platinimui Lietuvoje. Jis realiai dabar užsiima labai siaura veikla - aukština save ir moko mistiniu būdu kalbėtis su visais Rojaus Trejybės asmenimis. To Urantijos Knyga tikrai nemoko. Jei radai kažką panašaus Urantijos Knygoje tai pasidalink - tuomet prisipažinsiu, kad esu žioplys. Kažkada daug kas buvo visai kitaip ir kažkada aš besąlygiškai palaikiau Algimantą. O dabar apie labai teisingą tavo pastebėjimą, kad cituoti Urantijos Knygą reiktų atsargiai, nes kartais (bet ne visada) reikia tikrai analizuoti kelias ar dar daugiau citatų, esančių skirtingose Knygos vietose. Štai kaip pavyzdį pateiksiu citatų rinkinėlį apie Liuciferį (jei cituoti tik kurią nors vieną citatą, realiai galima ne taip suprasti , o jų visuma sukelia labai įdomius apmąstymus, ypač apie tai, kad pasitikėti galima tik pačiu Dievu Tėvu, kurio fragmentas gyvena mumyse) Didelė, labai didelė, dalis to sunkumo, kurį patiria Urantijos mirtingieji, kad suprastų Dievą, yra dėl Liuciferio maišto ir Kaligastijos išdavystės toli siekiančių pasekmių. Pasauliuose, kurių nėra atskyrusi nuodėmė, evoliucinės rasės sugeba suformuluoti nepalyginamai geresnes Visuotinio Tėvo idėjas; jie kenčia mažiau nuo sampratos supainiojimo, išvedžiojimų, ir iškraipymo. --- Liuciferis buvo puiki būtybė, nuostabi asmenybė; tiesioginėje vietinės visatos valdžios hierarchijoje jis ėjo iš karto po žvaigždynų Pačių Aukštųjų Tėvų. Apmąstymai apie savąjį aš yra labai pavojingi, net ir dangiškojo pasaulio išaukštintoms asmenybėms. Apie Liuciferį buvo pasakyta: "Pasididžiavimą savimi tu iškėlei dėl savojo grožio; savo išmintį tu sugadinai savo gabumais." --- Liuciferis tvirtino, kad per daug laiko ir energijos yra išeikvojama tokiam planui, pagal kurį kylantieji mirtingieji taip išsamiai yra mokomi visatos administravimo principų, principų, kuriuos jis laikė neetiškais ir neprotingais. Jis pasisakė prieš amžius trunkančią programą rengiant erdvės mirtinguosius kažkokiam nežinomam likimui... --- Liuciferio kvailystė buvo mėginimas padaryti nepadaromą, užtrumpinti laiką patirtinėje visatoje. Liuciferio nusikaltimas buvo mėginimas iš kiekvienos Satanijos asmenybės atimti jos teisę kurti, nepastebimai suvaržyti tvarinio asmeninį dalyvavimą – laisvos valios dalyvavimą – ilgoje evoliucinėje kovoje dėl to, jog būtų pasiektas šviesos ir gyvenimo statusas tiek individualiai, tiek kolektyviai. --- Tris šimtus tūkstančių metų Kaligastija buvo vadovavęs Urantijai iki to meto, kada Šėtonas, Liuciferio padėjėjas, atvyko su vienu iš savo periodinių inspektuojančių vizitų. Ir kada Šėtonas pasirodė planetoje, tada jo išvaizda jokiu būdu nebuvo panaši į jūsų karikatūras, kurios vaizduoja jo piktybinį didingumą. Jis buvo ir dabar yra nuostabaus talento Sūnus Lanonandekas. "Ir nieko čia keisto, kadangi pats Šėtonas yra šviesos nuostabus tvarinys." Šito inspektavimo metu Šėtonas informavo Kaligastiją apie Liuciferio tuo metu pasiūlytą "Laisvės Deklaraciją," ir kaip mes dabar žinome, paskelbus maištą, Princas sutiko išduoti planetą. Ištikimos visatos asmenybės į Princą Kaligastiją žiūri su ypatinga panieka dėl šitos pasitikėjimo išdavystės, kuri buvo iš anksto apgalvota. Sūnus Kūrėjas šitą mintį išreiškė tada, kada pasakė: "Tu esi toks, kaip ir tavo vadovas, Liuciferis, ir tu nuodėmingai įamžinai jo sąmoningą pyktybinį blogį. Jis iš pat pradžių buvo savojo aš išaukštinimo falsifikuotojas, nes jis gyveno netiesoje."
Jolanta: Vaidai, gal būt kažko neįvertinau. Labai džiaugiuosi tavo suvokimu ir darbu kurį darai vardan Urantijos knygos, bet turiu tokią neišgydomą ligą, visada ginti tą kurį puola. Nieko negaliu padaryti, kol kritikuosite Algimantą ne abipusėje diskusijoje o atskirai vienpusiškai, aš jį ginsiu. Gali būti daug Urantijos knygos populiarinamų krypčių. Likimas paskutiniu metu mane suveda su labai įvairiais žmonėmis, bendravau su klestinčiu, išsilavinusiu, turinčiais gerą padėtį ir su sergančiu nepagydoma nors nemirtina liga, tačiau kurios įtakoje žmogų lydi pastovūs skausmai, judėjimo problemos, tačiau išlaikiusį šviesų protą, gerą valią. keista buvo lyginti, nes tai nesulyginama, tačiau paradoksas, gyvenimo džiaugsmo daug daugiau turi sergntis žmogus, kuriam kiekvienas žingsnis yra skausmas. Ir galvoju, visai neseniai susirinkime buvo diskusija, ar žmogaus dvasiniam augimui reikalingos pamokos, nemalonųs įvykiai......bet pavysdys buvo akivaizdus. Pastebėjau vieną dalyką, kad klestintis žmogus labai išgyvena kai negali kontroliuoti padėties, o žmogus kuriam likimas mėto vieną po kito išbandymus išmoko pasokliauti, na.....nežinau kuo, gal likimu, gal išmoko tik veikti šioje dienoje neverkiant kas bus jei bus. Ir tada vėl svarstymas, vadinasi jei žmogui sekai jis jaučiasi padėties šeiininas, o padėtis yra materiali, gera būti šeinininku ir kontroliuoti, todėl labai dažnai dėmesys ir krypsta į materialius dalykus. Žmogus kuriam likimas atėmė praktiškai viską kas yra materialu, tačiau išsaugojo sveiką nuovoką, pradeda remtis į tai kas liko, į Dvasią ir jo gyvenimas užsipildp šviesos. Gal ir nereikia bijoti, kad religines bendruomenes vadina silpnųjų vieta. Gal tai ir tiesa, juk mažiausias bus didžiausias, o didžiausias taps mažiausiu. (žinoma tie psatebėjimai tik iš kelių žmonių)
VaidasVDS: Jolanta, Algimantas abipusės mūsų diskusijos neatlaikė. Jis paprasčiausiai, nesugebėdamas atsakyti į mano klausimus iš Urantijos Knygos, pradėjo trinti tiek mane, tiek mano cituojamas Urantijos Knygos citatas ir tris kartus per du metus užblokavo mano galimybę rašyti komentarus jo forume. Tiesa dabar aš pasižadėjau ir pats ten daugiau nerašyti. Algimantas labai dažnai vertino mane, kaip tik intelektu besivadovaujantį asmenį, nors manyje yra labai didelis vidinis pasaulis, kurį aš labai branginu. Aš esu patyręs labai puikius dvasinius patyrimus ir tikrai labai tikroviškai (dvasine prasme) jaučiu Dievo Tėvo vedimą. Aš tau asmeniškai gal trečią kartą pakartosiu, kad kritikuoju Algimantą tik dėl vienos priežasties - jis labai smarkiai iškraipo Urantijos Knygos tiesas (tiesa jis sako, kad išplečia jas) ir turi labai didelę įtaką Urantijos Knygos platinimui (mano nuomone, labai neigiamą). Man visai nebūtų sunku ištiesti Algimantui ranką ir sakyti - dirbkime drauge, kaip ir anksčiau, bet be jokių savęs išaukštinimų. Žinai, jei man kada nors pati Rojaus Trejybė suteiktų kokius nors įgaliojimus, tai mano pirmas prašymas būtų Jai toks - lai apie tai nežino net artimiausi man žmonės, nes aš tik žmogus ir nesu Jėzus, be to žmonija dabar turi puikų MOKYTOJĄ - Urantijos Knygą... O štai Urantijos Knygos citata, kurią galima labai drąsiai cituoti ir vieną Dvasinis gyvenimas milžinišku laipsniu padidina tikrąją savigarbą. Bet savigarba nėra žavėjimasis savimi. Savigarba visada yra suderinta su meile ir tarnavimu savo bičiuliams. Neįmanoma gerbti savęs didesniu laipsniu negu jūs mylite savo artimą; vienas yra sugebėjimo matas kitam. Laikui einant, kiekvienas tikras tikintysis ima vis sumaniau savo bičiuliams skiepyti meilę amžinajai tiesai. Ar atskleisdami gėrį žmonėms jūs šiandien esate išradingesni negu vakar? Ar jūs šiais metais teisumą siūlote geriau negu praėjusiais metais? Ar išalkusias sielas vesdami į dvasinę karalystę jūs tą darote vis sumaniau?
Jolanta: Vaidai, tikiu kad turi fantastišką dvasinį patyrimą, ir džiaugiuosi dėl to, tai dirbkime mes kartu, Emilis kartu, ir visi kiti norintys kartu. Ar tu nesupranti, kad taip švaistai tau duotą brangų laiką, kurį galėtum panaudoti išalkusias sielas vesdamas į dvasinę karalystę. Trūksta žmogau vedlių, vedlių ne tų kurie nurodinėtų kas ką blogai daro, o tų kurie padėtų susiorentuoti. Pagalvok pats, ką perskaito žmonės, o perskaito tai kad nereikia pasitikėti Algimantu, o ar gauna informaciją kuo reikia pasitikėti???? Skleisk šviesą ir tau tikrai padės visos dangiškos būtybės. Tu turi patyrimą, padėk suvokti kitiems kaip nuostabu yra atsiduotė vedamam Tėvo. Padėk žmonėm susivokti tarp materijos laikinumo ir Dvasios amžinumo, padėk atsikratyti baimių, kaip materijos netekties, baimių dėl ateities, baimių dėl materialaus kūno. Padėl žmonėm atstatyti savo savigarbą jei jie yra sergantys ar šiaip neturtingi. padėk jiems pamatyti šviesą. Esu tikra, kad to iš tavęs nori Tėvas. Ir su tavo žinojimu ir patyrimu tu gali tai daryti. Tai labai sunki užduotis Vaidai, ir tai labai mažai duodanti rezultato užduotis, bet ir viena išgelbėta siela yra didelė vertybė. Pirmyn Vaidai, žinau kad tu jau pribrendai tam. Gal dar ir pasispyriosi, bet sėkla pas tave jau pasėta ir pasėta į derlingą dirvą. Tu jau pasirinkai savo kelią ir puikiai žinai, kad atgal jau nesigrežiosi, tik manau, kad labai baisu eiti tuo keliu, bent man baisu, aš nesu tiek subrandinusi savo minčių kaip tu, todėl labai atsargiai vertinu savo galimybes, man dar reikia subrandinti save. Tu jau subrendai, todėl atėjo laikas atiduoti duoklę. Tai ką gavai nemokamai, turi ir atiduoti nemokamai.
Fredas: Nori pasakyti, kad kiti skaitityti nemoka? Yra knyga, yra skaitytojas,nėra knygos,nėra skaitytojo.Jokio vedlio nereikia,išskyrus duoti tikslesnes nuorodas,draugiškai paaiškinti kas nesuprantama skaitytojui.Tavo vedlys yra tavo Minties Derintojas,darbuokis daugiau su savimi,su MD, ir viskas susireguliuos savaime,ir jeigu kas ko nors nesupranta,klausia,nepatingėti paaiškinti,galima pakalausti ir pačio Algimanto,ar ko nors kito,nesvarbu..kaip sakoma,... 'karūna nenukris'.
VaidasVDS: Jolanta, tu kai ko nepastebi, nes neturi dar patyrimo tai pastebėti. Aš tau pateikiau labai daug visokios informacijos, nes tu jau deklaruoji perskaičiusi Urantijos Knygą, bet tos informacijos tu dar nesugebi analizuoti. Tau dar reikia surinkti daug visokios informacijos, ką aš intensyviai darau jau penktus metus. Aš jaučiu, kad dirbu ne šiaip sau. Man pačiam nelabai svarbu, kad kai kas, kad ir tu, manęs nesupranta. Kiti supranta, nes yra šiek tiek išmintingesni, daugiau patyrę ir sukaupę didelį dvasinių žinių bagažą. Patikėk niekas nevyksta labai staigiai. Manau, tam kad atsirastų koks nors naujas žmogus, kuris galėtų daugmaž visapusiškai diskutuoti, reikia mažiausiai kokių 3 metų, tiek susipažįstant su Urantijos Knyga, tiek apsiprantant su naujais patyrimais, tiek su visapusiška analize. Čia dar daug kas priklauso nuo to, kiek laiko žmogus gali skirti savęs tobulinimui ir dvasinėms studijoms, todėl laikas gali išsitęsti ir iki 10 ar daugiau metų. Bet dar daug kas priklauso nuo ankstesnių dvasinių žinių ir patyrimų bagažo. Kartais aktyvus priklausymas kokiai nors religijai labai smarkiai trukdo naujų žinių įsisavinimui. Todėl labai greitų pasikeitimų mūsų visų dvasiniame gyvenime dar nebus. Žinok visame pasaulyje yra daugybė mistikų, vieni jų garsūs, koks buvo Sai Baba, kiti skelbia, kad jie antrieji Jėzūs, treti nuolat bendrauja su kosmosu ir pan. Su Urantijos Knyga susiję mistikai yra susibūrę į Mokytojų Misiją, su kuria kažkada bendradarbiavo Algimantas. Kol jie bendradarbiavo, visų tų mistikų patyrimai buvo labai panašūs, o Algimantas labai nemažai jų idėjų (neva gautų iš aukščiau) įkeldavo ir į savo forumą. Bet jiems išsiskyrus (Algimantui nustojus su jais bendrauti), staiga Algimanto mokymai kardinaliai pradėjo skirtis nuo tų mistikų gaunamų mokymų. Yra dar vienas esminis skirtumas tarp Algimanto ir Mokytojų Misijos. Nors Mokytojų Misija gerai žinoma daugeliui Urantijos Knygos skaitytojų, tačiau pasaulyje jie turi labai mažai įtakos tiems skaitytojams. Štai Rusijoje ir JAV jie beveik nevaidina jokio vaidmens Urantijos Knygos platinime. Rusijos Urantijos Knygos skaitytojai labai skeptiškai vertina Mokytojų Misiją, bet Lietuvoje mistikas Algimantas turi pačias tvirčiausias pozicijas Urantijos Knygos platinime. Deja šiuo metu jis pagrinde rūpinasi savo religija, prieštaraujančia Urantijos Knygai, ir savo įsivaizduojama misija. Ir Lietuvoje tai yra rimta problema. Lietuva ir taip yra gana nelaiminga šalis su daugybe problemų, užtenka į dabartinį Seimą žvilgtelėti, o čia dar ir su misticizmu didelės problemos... Beje Mokytojų Misija jau yra padariusi daug klaidų, buvo paskelbusi ir apie antrą Jėzaus atėjimą, pagal juos Morondžonsonas jau pradėjo savo misiją, dar šių metų gegužę turėjo įvykti dideli Žemės sukrėtimai, kiti sukrėtimai numatyti rugsėjo mėn. Dar ir šiandien jie skelbia, kad po 2012 gruodžio 23 d. bus dideli kataklizmai, atskris kažkoks kosminis laivas ir kitokios nesąmonės. Juokinga yra tai, kad pats Algimantas pranašavo: "Mes, urantai, dėl to, kad mūsų yra dar labai mažai, nebegalime sulaikyti ARTĖJANČIOS ŽMONIJOS KATASTROFOS, KURI PAREIKALAUS BEVEIK PENKIŲ DABARTINIŲ MILIJARDŲ GYVYBIŲ", o gal po poros metų po to smarkiai kritikavo mano paminėtas Mokytojų Misijos pranašystes. Bet jei esi labai baili, tai gali jau dabar pradėti bijoti...
Jolanta: Nuvylei mane Vaidai, manau kad nebėra man ką čia veikia. Bent kol kas nematau motyvo. Deje, manau kad moraline prasme esi ne geresnis už Algimantą, bent tą kokį tu deklaruoji, kaip ten sakė.....Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas. Tačiau iš Algimanto aš galiu dar pasimokinti gėrio, o čia nieko panašaus negaunu. Tur būt reikėjo pabandyti, kad sužinočiau kas yra kas. Nenoriu tapti panaši į tave ir tegu būsiu kvaila ir neišmananti, ten kur nėra propaguojama meilės religija man nėra kas veikia.
sodininkas: Nepurkstaukit ant buvusiu-esamu religiju, ir tuo labiau ant UK brandinamos religijos. Kol nesuvokiat kad tai Dieva pazystanciu-ieskanciu susirinkimas -visuomeniskas laisvaklaikio praleidimas -atsipalaiduojantis dziuginantis relaksuojantis harmonizuojantis buvimas drauge
Jolanta: Ačiū Sodininke
sodininkas: tiesiog skirkite -kas yra asmeninis kelias, ir savuoju keliu einanciuju susirinkimas -visuomeninis pasibuvimas -pakyletoji laisvalaikio forma -RELIGIJA
sodininkas: Religija nera nei tikslas, nai uzduotis. Tai pasekme jusu domejimosi anapusiskumu-trancendenciskumu, ir anapusiskumo ytaka egzistencialumui-siapusiskumui.
Jolanta: Nesutinku Sodininke, Religija gyvenimo ašis, visa kita turi būti pasekmė. Tai atspirties taškas, nuo kurio atsispirdami žiūrime kaip rutuliotis gyvenime, tai jausmas, kuris diktuoja reakcijas į kitų veiksmus, tai suvokimas, realus suvokimas, kokios priežastys įtakoja kokias pasekmes, tai žinojimas kad galima gyventi be baimės ir t.t. tai daugiau nei gyvenimas.
VaidasVDS: Jolanta, vėl nesupratai manęs ir man dėl to šiek tiek liūdna. Paskaityk šią Urantijos Knygos citatą, tik labai įdėmiai ir neskubėdama, ir gerai pergalvok mūsų dialogą “Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gabtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad galėtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.” Nors šviesa ir išsklaido tamsą, bet taip pat ji gali būti ir tokia “akinanti,” kad suglumintų ir sugniuždytų. Mus įspėja, kad savo šviesą skleistume taip, jog mūsų bičiulius ji vestų į naujus ir dieviškus išaukštinto gyvenimo kelius. Mūsų šviesa turi šviesti taip, kad neatkreiptų dėmesio į save pačią. Net ir kiekvieno profesiją galima panaudoti kaip veiksmingą “reflektorių” šitos gyvenimo šviesos paskleidimui. Stiprus charakteris neatsiranda dėl to, jog nesielgiama blogai, bet jis atsiranda dėl to, kad realiai yra daromas gėris. Nesavanaudiškumas yra žmogiškojo didingumo ženklas. Aukščiausieji saviraiškos lygiai yra pasiekiami garbinimu ir tarnyste. Laimingą ir aktyvų žmogų skatina ne baimė elgtis blogai, bet didžiulis noras elgtis gerai. “Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos.” Asmenybė iš pagrindų yra nesikeičianti; tai, kas keičiasi – auga – yra moralinis charakteris. Šiuolaikinių religijų pagrindinė klaida yra jų negatyvizmas. Tą medį, kuris neveda vaisių, “iškerta ir įmeta į ugnį.” Moralinė vertybė negali atsirasti vien tik dėl represijos – paklusimo reikalavimui “Nedrįsk.” Religiniam gyvenimui baimė ir gėda yra neverti motyvai. Religija yra veiksminga tiktai tada, kada apreiškia Dievo tėvystę ir sustiprina žmonių brolystę.
Jolanta: paskaityk tą vietą kur rašome apie negatyvizmą Vaidai, ir pagalvok apie save. Puikiai žinau šią citatą, puikiai ją suvokiu, tačiau ...... "Asmenybė iš pagrindų yra nesikeičianti; tai, kas keičiasi – auga – yra moralinis charakteris. " Va dabar ir pakalbėkime apie šį augimą. Manau Vaidai, jei žmogus šiandien yra toks tai jis ir bus pasmerktas, manai, kad negalima jam padėti atmerkti akis......Kam tada visas tas farsas, būti geriems, atsukti kitą žandą, skleisti šviesą, jei tai beviltiška. Gal užsidarom kiekvienas savam kiaute ir tyliai pralaukiam iki galo. Ir jei ne beviltiškai, kiek manai pricentaliai žmogus pats susivoks iš niekur nieko, ir kiek gali jam padėti kieno nors pavyzdys? Ir.....kiek padės jam moraliai augti, teikiamas negatyvizmas, kad ir apie Algimantą?.........Daug čia negatyvizmo, ir visai nesimato šviesos, arba šioje svetainėje jo po labai tamsiais gaubtais uždengta arba tai tik šviesos imitacija. Va dabar aš suprantu Algimantą, kai jis sako, kad kai kurių Urantijos knyga suvokiama intelektu. Žinoti kas yra gerai ir gyventi tuo kas yra gerai du visiškai skirtingi dalykai, Tu gali žinoti puikiai visas citatas, manipuliuoti frazėmis, tačiau jei nejausi realios šių frazių galios, tai visiškai bevertės žinios, nes jos nepadarys tavęs nei geresniu, nei tobulesniu. Nei tu galėsi kam kitam padėti. Tai netaikau tau, bet....nusivyliau......man tai primena iš Urantijos knygos žydų šventikus, kurie puikiai žinojo Šventuosius raštus ir laikėsi visų reikiamų ir nereikiamų įstatytų, tačiau jų širdies tai nepaliesdavo. Kol kas čia nekvepia gyvąja religija, čia kvepia tik Žydų šventikų darbo tesimu, nagrinėjimu, kad tik kur ten nebūtų kas praleista ar bent žodis ne taip pasakytas. Tu sakai, kad man 5 metus reikia studijuoti Urantijos knygą......gal būt taip ir darysiu, o gal ir ne......gal ją reikia pajauti, ir gyventi jau naujais pojūčiais, kuriuos įgijai skaitydama šią knygą ir visai nesvarbu ar tiksliai prisimeni kai kurias frazes. Paskutiniu metu bendraudama čia, šiame forume, suvokiau, kokį didelį darbą iš tikro daro Algimantas, pradėjau suprasti kodėl buvau ištrinta aš, kodėl trina ir kitus. Ir labai gerai daro, nes toks forumas veda į suirutę, o ne į šviesą. Kaltini jį kad nepriima kito nuomonės.....ir gerai daro, nes ta nuomonė gali būti destruktyvi, o ne kurianti. paskutinėmis dienomis Algimanto autoritetas man išaugo kelis kartus, nors su juo ir nekalbėjau jeu keleta mėnesių, bet kartais užtenka paklausyti oponentų, kad suvoktum koks teisus yra kitas žmogus. Ir tegu jis suklysta mažmožyje, tačiau jo kelias gyra gyvas kelias, gyvas tikėjimas, meilės tikėjimas. Tai tikrai vienientelis kelias. Tik meilės dėka galime artėti link Tėvo. Ir galima rašyti 100 kartų, kad "Jūs esate pasaulio šviesa", jei nesuvoksi kokia iš tiesų ta šviesa yra, galima taip ir likti tamsoje.
полная версия страницы