Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Iš Urantijos knygos. kada Tomas paklausė, kodėl Dievas nesielgia gailestingai kaip Tėvas ir neišklauso maldų, Jėzus atsakė, Tomai, išmok žiūrėti ne materialiomis akimis, o Dvasios akimis". Ką tai reiškia mielieji, tai kas mums matosi materialiomis akimis nebūtinai atrodo taip pat žiūrint Dvasios akimis. Spresdami apie kažką tai gerai ar blogai paklauskime sabęs, o kokios akys tai mato?
VaidasVDS: Kada jūs keliaujate link savojo tikslo Rojuje, nuolat įgydami daugiau žinių ir didesnį meistriškumą, tada jums visą laiką yra suteikiama galimybė jau sukauptą išmintį ir patyrimą išdalinti kitiems; visą laiką eidami į vidų iki pasiekiate Havoną jūs vaidinate mokytojo-mokinio vaidmenį. Sau kelią per šito milžiniško patirtinio universiteto kylančiuosius lygius jūs skinsitės darbu, perteikdami tiems, kurie yra žemiau už jus, naujai įgytas žinias savo žengimo į priekį karjeroje. Pagal visuotinę tvarką nėra manoma, kad jūs įgijote žinių ir tiesos tol, kol nepademonstravote savo sugebėjimo ir noro šitas žinias ir tiesą perteikti kitiems.
Fredas: .Lietuvoje turbūt nedaug yra skaitančių,studijuojančių Urantijos Knygą.
Jolanta: Nežinia Fredai daug ar nedaug, bet man liūdna kai man brangūs žmonės atmeta šią knygą nevartę, ji nuostabi, skaitant ją nelyla jokių abejonių apie jos turinio tikslumą. Ši knyga išlaisvina iš baimių, jei iki jos buvau tikinti, tai dabar visiškai paasitikinti. Kai skaičiau apie Kristų, kaip jis su liūdesiu žiūrėjo į to meto žmones kurie atmetė jo mokymus, taip su liūdesiu žiūriu į žmones kurie atmeta Urantijos knygą, keista, bet kai tai daroma su tokiu priešiškumu, net su pykčiu.....na mielieji sakau, paskaitykit o po to kritikuoite. pati buvau prieš ją priešiškai nusiteikusi kažkada bet iki tol kol nepradėjau skaityti. Ir gėda dabar man savo kvailumo. Tai lobis Fredai, pats didžiausias lobis kokį gyvenime galėjau atrasti. Ir man pasisekė :) Žmonės turi laisvą valią ir jie renkasi skaityti šį apreiškimą ar neskaityti, bet nors manęs tiesiogiai tai ir neliečia, bet taip skaudu žiūrėti, kai žmonės blaškosi tamsoje, kenčia, liūdi, pyksta, keikia likimą ir gyvebimą, kad jie suvoktų perskaitę šią knygą, kiek daug fantastiškų potyrių laikia kitapus, jei jie nuspres eiti šviesos keliu, kiek dar daug nuostabių akimirkų teks išgyventi, tada šio gyvenimo sunkumai pradės dodytis kaip mažos kliūtys kurios padeda ugdyti savybes reikalingas ne tik šiapus bet ir anapus. Deje Fredai, reikia pripažinti, kad dauguma žmonių kvaili, ilgą laiko tarpą tarp jų buvau ir aš. Ir mieko negalime padėti jiems kad ir kaip liūdna bebūtų. Jie nejaučia laiko ribotumo, nejaučia materialaus gyvenimo beprasmybės, juos jis pastoviai nuvilia, apgauna, įskaudina, bet vis tiek kabinasi į tai kas iš jų šaiposi ir niekina. Juk materialus pasaulis visada baigsis, daiktai sudyla, žmogiški jausmai pranyksta arba apsipina egocentriškumu jei nėra kurtomi Dieviškos ugnelės, asiekimai laikui einant nueina užmarštim ir t.t. Bet tai tik žmogaus gyvenimo žemesnioji pusė. Žmogaus gyvenimas gali būti be baimnių, su visada esančiu švelniu kutenimu širdyje ir skruostikaulių šonuose, kada tai kas materialu turi reikšmės tiek, kiek padeda eiti Dieviškuoju keliu, kada nebūna nusivilymų nes meilė kurią jauti tyra o Dievas neišduos, tu žinaiu kad tavo kelias bus tiesus nors gal ir duobėtas, bet juk tai irgi nieko blogo, na parkrisime kartą kitą, pamatysime pasaulį nuo dugno ir vėl kelsimės ir eisime. kai atrandi tai kas brangiausia nelieka jokių abejonių kad viskas tu jau nustojau ieškoti, tu suradai, dabar belieka tik žingsniuoti į priekį.
VaidasVDS: Labai geros išvados, Jolanta. Gal šiek tiek per daug pesimistiškos. Viskam yra savas laikas. Dėl tavęs aš asmeniškai labai džiaugiuosi. Buvau vienas iš tų, kurie kažkada tau siūlė skaityti Urantijos Knygą, nors tu ne vieną kartą mano pasiūlymus atmesdavai. Džiaugiuosi dar dėl vienos priežasties. Kažkada Algimantas pradėjo savąją "ambasadorišką" misiją ir nusprendė, kad nėra čia ko mokyti kažkokius naujokus, reikia mokyti tik jau pažengusius mokytojus ir nusprendė tapti "mokytojų mokytoju". T.y. prie jau prisiskirto (sakosi paskirto) ambasadoriaus titulo, jis prisidėjo dar ir "Mokytojų mokytojo" titulą. Be to 2009-08-25 Algimantas pareiškė :"MES, URANTAI, DĖL TO, KAD MŪSŲ YRA DAR LABAI MAŽAI, NEBEGALIME SULAIKYTI ARTĖJANČIOS ŽMONIJOS KATASTROFOS, KURI PAREIKALAUS BEVEIK PENKIŲ DABARTINIŲ MILIJARDŲ GYVYBIŲ, IR VIEN DĖL TO, KAD DABARTINIAI MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SESĖS MŪSŲ, ATSIVĖRUSIŲ ROJAUS TREJYBEI URANTŲ, DIEVIŠKĄ PROTĄ IR LOGIKĄ LAIKO APSVAIGIMU IR ILIUZINIU IŠSIGALVOJIMU". Nežinau su kuo jis ir jo sekta bendrauja, bet viena iš tos sektos narių Laima iš Velžio rašė, kad mes jau neturime laiko "kažkam" (ji to nedetalizavo), na lyg ir naujokų apmokymui. Taigi pasirodo mes dar turime laiko ir naujokams, ir pradedantiems, ir dar tiems, kurie šiandien visai nesidomi. Bet nueikime į F-1, ką gi ten rasime:) "Miela Inga, šis Forumas NĖRA SKIRTAS eiliniams, jis yra DVASINIŲ MOKYTOJŲ rengimo Forumas. Aš ruošiu DVASINIUS MOKYTOJUS, O NE MOKAU EILINIUS ŠIAME FORUME. Todėl aš ir kalbu BŪSIMIESIEMS DVASINIAMS MOKYTOJAMS, kurie jau yra pajėgūs mane suprasti DVASIA, o ne NUOGU INTELEKTU, nes jie jau daug ką yra išstudijavę. Tu – kol kas – dar nesi pasirengusi suprasti nei mano mokymų, nei šio FORUMO, VIENINTELIO TOKIO VISAME PASAULYJE, TODĖL IR NEJAUTI MANOSIOS ŠVIESOS IR MANOSIOS MEILĖS VISIEMS, IR TIEMS PATIEMS BRIUSELIO KLERKAMS." Algimantas 2012-09-13 17:10:37 --- Taigi vėl iškyla klausimas, kaip gi skleisti Urantijos Knygos idėjas? Prievarta brukti tikrai negalima. Galima pasakyti, kad kiek yra asmenybių, tiek ir galima atrasti naujų būdų. Štai pavyzdžiui aš lankausi kituose forumuose ir kartas nuo karto pareklamuoju ir Urantijos Knygą ir paskutiniu metu šią svetainę. Anksčiau reklamavau tik Urantijos Knygą, bet dabar suvokiu, kad reikia reklamuoti ir šią svetainę, nes ši svetainė yra labai sunkiai surandama net ir internetinėje erdvėje. O štai nei Algimanto autoritetinei religijai, nei jo dabartiniam mokymo stiliui aš tikrai nepritariu ir netgi turiu tvirtą nuomonę, kad dabartinė Algimanto veikla tikrai prieštarauja Urantijos Knygos tiesoms. Aš kažkada mokiausi, be Urantijos Knygos, pagrinde iš dviejų asmenų, iš Algimanto ir iš Emilio. O dabar turiu viskam savo nuomonę, savo pajautimą ir savo nuostabius patyrimus. Žinau tik vieną, kada esi nuoširdus ir pasitiki Dievu Tėvu, tada viskas savaime išsisprendžia. Bet niekas nevyksta labai greitai Savo milžiniškos visatos visiems pasauliams Jėzus parodė, kokia yra beprotybė sukurti dirbtines situacijas, turint tikslą pademonstruoti savavališką valdžią arba pasinaudoti išskirtine valdžia, turint tikslą padidinti moralines vertybes arba pagreitinti dvasinę pažangą. Bet tai yra tiesiog kvaila mėginti perdaug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi. Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu, plius, kas atitinka jos sugebėjimą adaptuoti. Visuomeninės, klimatinės, politinės, ir ekonominės sąlygos visos turi įtakos nulemiant religinės evoliucijos kursą ir vystymąsi. Visuomenės moralės nenulemia religija, tai yra, evoliucinė religija; vietoje šito būtent religijos formoms diktuoja rasinė moralė.
Jolanta: :) pasirodo Vaidai mes turime šį tą bendra, tai Emilio subtilus kreipimas ten kur reikia :) Emili, tu tikrai turi kuo didžiuotis, jei ne vienas žmogus sako, kad tu atvedei iki reikiamo taško, tur būt galima būtų pasakyti, kad padėjai užaugti, o kai jau užaugome, išėjome savo keliais :), tai tikrai džiugu Iš savo nedidelios patirties ir savo patyrimo. Tik mastau, taip kaip analogų Urantijos knygai nebuvo prieš tai, nes tai yra apreiškimas, žmonės nesuvokia kas tai yra. ją tapatina su eiline religine knyga, gal kokia ezoterine. Ir problema su kuria susiduriama yra ta, kad neįmanoma paaiškinti kokia čia knyga, pradedi pasakoti turinį iš karto išvada, tai sektinė knyga, pradedi prieštarauti, gauni atsakymą, kad visi taip sako. Dabar kai kalbu apie Urantijos knygą sakau, kad taip kaip prieš 2000 metų buvo Kristus ir jis neatnešė jokios religijos, tik žinią apie Dievo meilę, o religijos atsirado vėliau, tai žmonių sąmonės įtakoje, taip ir Urantijos knygą yra tik žinios, kurios nėra prikiriamos nei vienai religijai, nei vienam žmogui, o jau kokios religijos išsirutulios laikui einant, na čia nuo žmonių fantazijos priklauso. kalbant su drauge, kuri labai kategoriška šiais klausimais, toks aiškinimas truputį nuramino jos protą, nes ji labai baiminosi dėl manęs :) Šioje knygoje pateikta informacija neįkainojama, bet kokia ji nuostabi žmogus gali pasakyti tik ją perskaitęs. Iš dalies Algimantas teisus, jei žmogaus samonė atmeta aplamai mintis apie Dievą, tai jam nepadės Urantijos knyga. Kaip sakė Kristus "nemėtykite perlų kiaulėms", jei žmogus yra tingus ir bailus jam taip pat nepadės Urantijos knyga, nes ritualai jam patogus, atliko nesukdamas smegenų ir užsiliūliuovp samonę kad viskas gerai, kad beveik jau šventas :), jei žmogaus samonė nesugeba apčiuoti tai kas neapčiuopama vėl vargiai Urantijos knyga padės, na bet bent jau mitis gal būt liks užsikabinusi kažkur ir paskatins bent į tradicinę bažnyčią nueiti. Gyvasis tikėjimas drasiųjų kelias. čia tu turi išmokti ne tik tikėti, bet ir pasitikėti ir nėra mato kuris konkrečiai pamatuotų, turi pasitikėti savimi, savo samone, savo vidiniu vedimu, turi pasitikėti Dievu. Tai nėra taip lengva, gyvasis tikėjimas nėra lengvas kelias, jis neapsaugo nuo materialių nesėkmių, turi išlikti tvirtas tikėjime net ir atėjus juodoms dienoms, bet kai turi pasitikėjimą, kai turi matymą, kad šis pasaulis yra tik pirmas kūdikio žingsnis, kad turima ir kelius nusibrozdinti kol išmokstame vaikščiosti, kitaip tada žiūri ir į nesėkmes, tampi drasesnis savo veiksmuose, tampi labiau pasitikintis savimi, nes puikiai žinai kad tavo veiksmai yra teisingi jei ne materialaus pasaulio atžvilgiu tai bent Dievišjojo plano atžvilgiu, tada tai pradeda įvertinti ir aplinkiniai. Drasa niekada nelieka nepastebėta. Tai tur būt nėra taisyklė, bet man pradėjo materialusis pasaulis būti daug paprastenis nei anksčiau. Buvo ir juodų dienų, bet kaip viskas išsisprendė dauguma tik stebisi, nežinau ar man padėjo kas iš aukščiau, ar tai rezultatas to kokia tapau kaip žmogus. Todėl ir manau kad tik drasūs sugebės nesidairydami eiti šiuo keliu, duok Dieve kad jų būtų kuo daugiau, nes tai fantastiškas pojūtis. Norėčiau apibūdinti kaip ramybę, bet ramybė yra per daug pasyvi, norėčiau apibūdinti kaip dvasinį pakylimą, bet pakilimas asocijuojasi su Euforija kuri išmuša stabilumą. Tai įpatinga būsena ir net žmogiškoji meilė, kuri yra išliaupsinta žmonių nublanksyta prieš šią būseną. Nėra žemėje joko dalyko kuris būtų už ją vertesnis, na dar pagalvoju kad galėčiau šios būsenos atsisakyti tik mainais kad mano vaikai ją pajustų. Bet pati knyga šios būsenos nesuteikia, ji kaip priemonė, kaip galimybė, žmogaus samonė turi būti bent smalsi ir norinti šių žinių, jei ši knyga skaitoma atmestinai, na gal ir duotų kokios naudos......bet nesu tuo tikra.
Jolanta: Kas Dievo atiduokime Dievui, kas žmogaus atiduokime žmogui. Ir ne mums spresti apie laiko limitus, galimybes ir rezultatus :) Tai Tėvo valioje, ir nesvarbu kokiais motyvai ar mažų mokymas, ar mokytojų mokymas, darbas vyksta ir puiku. Prieš kelias dienas kaip tik skaičiau, kaip Petras išgirdęs mokant Kristaus vardu ne apaštalą pasipiktinęs tai pasakė Kristui, o jis atsakė, nesitikėkite, kad kiti mokins lygiai taip kaip jūs mokinsite. Bijau kad galiu ne tuos žodžius panaudoti, bet buvo parašyta, svarbu sužadinti žmogaus samonę ir norą, o kokia forma tai padorama ne taip svarbu. Taip kaip Vaidai, kol pyksi ant Algimanto dėl to kad jis elgiasi taip o ne kitaip, pats būsi tokioje pačioje pozicijoje kaip ir jis. :) Ar svarbu kaip jis moko, jos moko, tai svarbu. O jei ne taip moko, tai tu mokink taip kaip tau atrodo gerai. Bus du šaunūs mokytojai :) Manau, kad visas yra svarbu ir mokytojus ruošti ir mažus mokinti :)
VaidasVDS: Jolanta, aš nepykstu ant Algimanto, nes puikiai suvokiu šią tiesą - "pyktis glūdi kvailių krūtinėje". Aš iš viso nieko nerašyčiau apie Algimantą, jei jis nebūtų uzurpavęs Urantijos Knygos Lietuvoje, jei jis apsiribotų tik savo autoritetine Rojaus Trejybės religija, savo gaunamais mokymais ir internetinė nuoroda pas jį būtų "RojausTrejybė.lt". Bet šiuo metu labai daug kas iš tų, kurie studijavo, o ir šiuo metu studijuoja ir Urantijos Knygą yra betarpiškai susiję su Algimantu. Daug kas jau žiūri ne į Urantijos Knygą, o į Algimantą. Kada žmogus pradedamas dievinti, o ne pats Dievas - tai jau negerai. Bet kas dar yra negerai, kad daug kas, kas sužino apie Urantijos Knygą, bent internete pirmiausiai yra nukreipiamas į Algimanto forumą. Aš neturiu jokio malonumo nuolat rašinėti apie Algimantą ir man pačiam šis rašinėjimas yra net labai nemalonus, bet iš vidaus jaučiu, kad taip reikia. Galiu ir klysti...
Jolanta: Reikia pasitikėti savo vedimu iš vidaus. tai tik pastebėjimas iš mano suvokimo taško. Žmonės, kurie geba aiškiai suvokti pateiktą Urantijos knygoje tiesą tikrai nenuklys ten kur nereikia. ten juk aiškiai rašoma, kaip Kristus mokė garbinti Tėvą, kalbėjo, kad jis visa ko esmė. Tie žmonės suvoks kas naudinga jiems o kas ne, net jei ir lankysis pas Algimantą. Žmonės, kuriems sunku suvokti Urantijos knygoje aprašomą informaciją reikalingas vedlys, ne padrikas paskaitinėjimas informacijos forume, kuri reikia pripažinti yra padrika ir labai įvairi tiek krypties klausimu, tiek gilumu, bet reikalingas vedlys nuoseklus, kuris vestų žingsnelis po žingsnelio. Na nematau daugiau Lietuvoje žmonių kurie tai darytų, be tradicinių kunigų. Kol kas Algimantas vienintelis tai daro ir nežiūrint į tai kiek yra suklystama, tai jis bent daro. Kai atsiras žmogus kuris mokys žmones remdamasis Urantijos knyga, tada galima diskutuoti kas yra gerai o kas ne. Kol kas kai jis yra vienintelis, diskusija netenka prasmės. Bet pasikartosiu, visada reikia klausyti vidinio vedlio :) tai ką jis tau sako taip ir reikia elgtis. Bet tu tą žinai geriau nei bet kas kitas :)
Rantulija: As,kazkodel galvoju,kad sis forumas /F-2/ JAU yra Urantijos Knygos skleidziamoji sviesa NEMOKYTOJAMS / kol kas/. Gal but sioje svetaineje daugelis "sukedes" savo plunksneles, isskleis sparnelius ir staiga purptels aukstin;galbut, neprasciau uz senbuvius. Del Penktojo Epochinio Apreiskimo skleidimo Lietuvoje, taip pat, pastoviai galvoju;ne viena karta rasiau abiejuose forumuose. Bet turiu patirti. Man uzkliuvo Jolantos pateikta citata is Jezaus Mokymo apie perlu metyma kiauliems,tik sese nepabaige minties-..."kad atsisukusios jusu nesudraskytu". Musu miestelis nedidelis.Pameginau miestelio gatvemis pavaikscioti ir pasiulyti Jezaus knyga:"Kalbu jums vel". Jau pora metu,kai kurie miestelenai atsisuke i mane.O jau puolimas...jaucio odoje nesurasytum.Tuo labiau,kad kataliku Baznycios kunigas per savo pamoksla paliepe parapijiecius prisiekti,kad neprisides prie kitatikiu ir prie ju skleidziamos ryskios sviesos. Bet keista,kaip ir Jolantai,gatveje man teko kalbetis su Jehovos liudytojais;su dideliu susidomejimu sie jauni zmones klausesi apie Urantijos Knyga. Ir jau dvi moterys atejusios i mano namus su ivairiomis apklausomis anketoms /pagal profesija abi mokytojos /atydziai klausesi apie Urantijos knygos paaiskinimus;pries savaite laiko kalbantis su viena jauna mokytoja isejo kalba apie politika,nelengva zmoniu padeti; as jai uzsiminiau apie globalios problemos saknis ir jai parodziau Urantijos Knyga,kuri pas mane visada guli ant stalo. -Jus ja skaitot? -paklause jinai. Jau penki metai,kai as ja studijuoju, -atsakiau as. -As ja taip pat turiu;mano vyrui padovanojo;bet as ten nelabai ka supratau,todel nustojau ja skaityti. As savais zodziais,palengva, pradejau jai aiskinti tos knygos turini ir svarba. Ta jauna moteris pradejo uzdavineti man klausymus; isijaute taip,kad pamirso apie tai,del ko cia buvo atejusi.Kai sutemo, iseidama,jinai nuosirdziai mane apkabino,sake,kad noretu dar karta pas mane ateiti.Atsakiau,kad ir nakti gali ateiti;visada gali pas mane ateiti. -As jusu telefona turiu, -iseidama pasake jinai. Man tai buvo geras patyrimas.Atrodo,kad kazkas nematomas pasirupina suvesti zmones. Tikrai, Urantijos Knygos Sviesa neuzges ir Lietuvoje. O Algimantas,man atrodo,kad elgiasi teisingai ragindamas visus atsigrezti i save ir ten atrasti Dievo Tevo Dvasios Fragmenta-Minties Derintoja;be JO pagalbos yra nelengva susigaudyti Urantijos Knygos Dokumentuose;tokia mano nuomone. Su meile, Irena.
VaidasVDS: Jolanta, rašai: "Žmonės, kurie geba aiškiai suvokti pateiktą Urantijos knygoje tiesą tikrai nenuklys ten kur nereikia." Kažkada aš ir pats taip masčiau. Bet deja tai nėra tikrovė. Šiuo metu aš laikau Algimantą blogu mokytoju ir manau, kad dabartiniu metu jo mokymai realiai yra žalingi. Lygiai taip pat manau apie jo knygelę "Kalbu Jums Vėl", kuri neva padiktuota paties Jėzaus. Visų pirma dabartinis Jėzaus vardas visatoje yra Kristus Mykolas, tą labai lengva išsiaiškinti Urantijos Knygoje. KJV yra gana stipri knyga iki jos vidurio - tai savotiškas Urantijos Knygos tiesų perpasakojimas, ypatingą dėmesį skiriant virpesiams, kurie Urantijos Knygoje minimi itin retai. Antra KJV dalis yra toks norėtinas dabartinio pasaulio šiek tiek vėlesnis vaizdas, daug ten yra tikrai siektinų dalykų, tačiau tai tėra tik grynai asmeninis Algimanto požiūris, kuris nėra kažkuo blogas, bet akivaizdžiai neišmintingas ir gerokai prieštaraujantis Urantijos Knygos tiesoms apie visokiausius pagreitinimus ir asmeninius tų pagreitinimų išradinėjimus. Be to Jėzus savo misijos metu pagal Urantijos Knygą turėjo vengti bet kokio įsivėlimo į savojo meto ekonominę struktūrą ir politinius įsipareigojimus; jokiomis aplinkybėmis ir nė mažiausiu laipsniu, jis neturėjo kištis į normalią ir tvarkingą progresinę Urantijos rasių evoliuciją. Man pakanka vien to, kad Urantijos Knygoje nurodyta Nors Rojaus Dievybės, visatos požiūriu, yra kaip viena, bet savo dvasiniuose ryšiuose su tokiomis būtybėmis, kokios gyvena Urantijoje, jos taip pat yra ir trys skirtingi ir atskiri asmenys. Asmeninio apeliavimo, komunijos, ir kitų intymių ryšių reikaluose yra skirtumas tarp Dievybės asmenų. Aukščiausiąja prasme, mes garbiname Visuotinį Tėvą ir tiktai jį. Net ir Emilis gana dažnai pamiršta šią tiesą :), jau nekalbant apie visus Algimanto pasekėjus. Mano paties šioks toks tikslas yra surinkti kokią nors grupę asmenų, kurie atidžiai studijuotų tik Urantijos Knygą. Vienais klausimais, kuriuos jie pagal savo išsilavinimą arba labai aktyvų domėjimąsi, išmano geriau už kitus, jie būtų savotiškais mokytojais, kitais klausimais mokytojais būtų kiti asmenys. Reikia mokytis vieniems iš kitų, labai aiškiai ir suprantamai išdiskutuojant kylančius klausimus. Tai pilnai atitinka Urantijos Knygos tiesas - Ji numato asmeninę religiją ir religininkų susibūrimą draugėn (ne kartą citavau tas citatas). To pasiekti greitu laiku yra labai sunku. Kažkas panašaus buvo F-1, bet ten vienas asmuo panoro tapti pačiu pačiausiu, o tokio gali tik klausyti, bet nediskutuoti, o tai vėl prieštarauja Urantijos Knygai Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. Dvasinis augimas yra didžiausias ten, kur bet koks išorinis spaudimas yra mažiausias. "Ten, kur yra Viešpaties dvasia, ten yra laisvė." Žmogus vystosi geriausiai tada, kada šeimos, bendruomenės, bažnyčios, ir valstybės spaudimas yra mažiausias.
emipetras: Gerb. Vaidai VDS , turi nepaprastai gerą įžvalgą . Kokią ? Na , gal ir intelektualią ir dvasinę kartu sudėjus , visa tai subalansuoja tave , kaip stiprią asmenybę , kuri tiesiai eina , Urantijos knygos , apreikštų tiesų keliu . Tikrai manau ir galiu pritarti , kad visos religinės knygos ir mokymai yra žmogaus proto , žmogaus dvasios , žmogaus sielos sukurtas kūrinys . Vienaip ar kitaip tokiuose kūriniuose visada labai aiškiai atsispindi rašytojo asmenybė. Ir pasakymas , kad štai taip DIEVAS kalba per mane , yra tik iš dalies teisingas . Jeigu pastebėjai Vaidai VDS , o tai būtent ir rašai , Urantijos knygos vertimo dvasia , atsispindi ir knygoje KJV . Žmogus , kuris susidūrė su tokiu galingu dvasiniu šaltiniu ir kurį reikėjo išversti , be abejo savyje , į savo pasąmonę nukėlė milžinišką kiekį dvasinės informacijos ir dvasinių kūrybinių projektų . Vienas iš jų , nauja , savarankiška knyga KJV. Tai labai gera knyga , tačiau jeigu Jėzus Kristus net savo apaštalams nediktavo jokių Rąštų nuo savęs asmeniškai , tai nemanau , kad dvasios taip keistų savo tiesų skleidimo metodą . Štai , kad Algimantas tai parašė , o Viešpats Jėzus Kristus apšvietė mintis ir protą kartu su Tėvo Dvasią , būtų daug aiškiau visiems . Tačiau , kai sakoma , štai diktuoja man tas ir tas , o aš viską tik užrašau ir nieko mano asmeniško čia nėra . Man diktuoja , per mane kalba dievai . Toks nurodymas daugeliui yra kaip įtartina tiesa , nes XXI amžiaus žmonės yra pilni visokios informacijos ir gretutinių religinių šaltinių poveikis mūsų kūriniams tuoj atsispindi ir matosi . Na , aišku , mato tai tik tie , kurie turi gerą įžvalgą . Tai yra viena medalio pusė . Antra šio medalio pusė yra tai , kad visuose Algimanto mokymuose yra viskas kaip ir aišku , nes perskaičius supranti , kad tai labai gera tiesa , tačiau kažkur jau anksčiau girdėta . Ir norom nenorom į tave lenda šventvagiška mintis ,- taigi čia labai gražu , tačiau taip viskas žmogiška ir buitiška . O kas čia dieviško ? Kurioje vietoje sakyti ...wau ? Na , aišku , tuoj galima prikibti ; kaip gyvulinio proto trikdžiai , neleidžiantys suprasti gilumos , protas neatvertas dieviškai išminčiai priimti ir pan, ir pan. Tačiau , taip jau žmogiškai kalbant - nėra intrigos , nėra tos akinančios šviesos , kuri nušvistų ką tai negirdėto ir nematyto . Ir jeigu taip gerai pamąstai . tai ką tu žmogau gali daugiau pasakyti už angelus ir dvasias , kurie parašė tokią unikalią Urantijos knygą , kuriai nėra lygių , pagal DIEVO apibrėžimą ir KŪRINIJOS apibrėžimą . Taip mes savo komentarus , savo išmąstymus , savo fantazijas , savo religijas , aišku , kad galime kurti , tačiau žmogus visada bus tik dublis prieš šitokią šios knygos informaciją . Ir puikuotis , kad gauna asmeninius mokymus iš Rojaus , o Urantijos tiesos jau yra stagnacija , tai manau yra labai , labai nekorektiška . Tai yra antra medalio pusė . O dabar koks tas visas medalis ? Man kaip lietuviui , kartais taip ir norisi pertaisyti tų išverstų sakinių stilių . Žinau , kad aš esu labai nemokus lietuviškos rašybos srityje , tačiau tų sakinių stilius taip ir lenda , kad nori nenori jauti netobulą stilių ir tai sudarko visą sakinio dvasią . Žinau ir tai , kad vienam žmogui tai buvo milžiniškas darbas , tačiau tų sakinių stilius , daugelyje vietų toks griozdiškas , kad net širdį skauda. Štai kur reikėtų nukreipti visas mintis ir darbus , parašyti lietuviškai literatūrišką visos Urantijos knygos išsamų vertimą .
sodininkas: Yra tendensinga sakyti “…reiketu nukreipti visas mintis ir darbus…” Labai ydinga kryptis; sakyti “…ismano geriau uz kitus…” Tam kad kompensuoti menka prota, mazus sugebejimus; sugalvojama dirbtinos reiksmes (atsiverimas, gyvulinis, giluminis, tersalai) ir jais zonglieruojama -cirkininkas
sodininkas: Aiskinti kad KJV tai palengvintas UK tiesu destymas -reiskia nuvertinti zmogiskasias rases, ju gebejima suprasti. Dar didesnis nonsensa –pasirodymas Kretingos miskuose. Visa sudejus –viesieji rysiai, biznio planas.
Jolanta: Nesutinku Emili, kad reikalingas kitas Urantijos knygos vertimas, nežinau, gal ir stilius kai kur prasilenkia, man jis neužkliuvo, bet jei taip rašai gal taip ir yra, bet tai nė kiek nesumenkina šios knygos nuostabumo. Ir niekada pladiatas nebus geresnis už piminį variantą. O kiek daugiau šviesos atneštų naujas vertimas, nei šis. Kiek daugiau žmonėms padėtų? Tai būtų darbas dėl darbo ir esu tikra kad šis vertimas sužlugtų, nes nebūtų motyvuotas meilės ir gėrio, kaip kad buvo motyvuotas Algimantas versdamas šią knygą. Kiek sutikčiau ar nesutikčiau su Algimanto mokymais, visada lenksiu galvą jam už šios knygos pasirodymą Lietuvių kalba. gera kritikuoti kai jau ji išversta ir mes skaitome ir kabinėjamės prie žodžių. Šis žmogus prisidėjo prie tos šviesos atėjimo, jo versija buvo diktuojama iš visaus, ir kai padarytas toks milžiniškas darbas, dabar kabinėtis prie smulkmenų......na negalima taip. Mielieji, labai jus seseriškai myliu. Emili, tu esi vienintelis žmogus kuris mane nuosekliai vedei ilgus metus, bet nepykite, pasakysiu tai ką turiu pasakyti. Kiek paskutiniuose jūsų rašymose yra meilės ir šviesos ir kiek pykčio. Pasverkite patys vieni. Kiek paskutiniai jūsų rašymai skatina žmones mylėti, o kiek neapkesti, na kad ir kažko konkrečiai. Kiek jie neša gėrį, o kiek tik susipainiojimą. Urantijos knyga yra meilės, gėrio knyga. Ji visa persmelkta meile mums, mažiausiems ir mažiausių, pačios pradžios vaikams. Mes norime lygiuotis į Dieviškąjį planą, tai mylėkime, mylėkime kitaip manančius, mylėkime kitaip nei mes besielgiasnčius, mykėline net jei mums atrodo ir neteisūs, bet supraskime, kad gal būt ir mes atrodome kažkam neteisūs, ar jie mus menkina ir smerkia....kas tada yra pranašesnis ir iš tiesų arčiau Dieviškos tiesos. gal pasakysiu grubiai, na atstokite nuo Algimanto ir patys imkite skleisti meilę ir gėrį, o ne kanisiotis po kito žmogaus veiksmus. Jei manote kad kažką galite geriau padaryti, tai darykite ir 100 procentų palaikysiu Jus ir džiaugiuosi ir ginsiu prieš visus kurie bandys menkinti jūsų darbą, bet, kol kas kol nieko nedarote, mielieji, Jūs neturite teisės kritikuoti kito. Ne žodžiais parodama ištikimybė Dievui, o darbais, tai veikite arba tylėkite. Jūs galite išakyti savo nuomonę, bet neturite teisės kritikuoti kito. Tai kas be nuomėdės tegu meta akmenį. Kas iš visų likusių yra padaręs didesnių darbų už Algimantą? Kas sistemingai dirba ta pačia kryptimi, na bent kurį laiką, kad žmones šviestų? Kas atsisakė savo gyvenimo kad įgyvendintų, kad ir savo suprantamą teisą. Kai pralenksite darbais Algimantą, tada ir galima bus kritikuoti, tik abejoju ar tada to norėtusi, nes suvokus šio milžiniško darbo žmogiškasias sanaudas, ir kai tu gauni pagiežą iš aplinkinių......na man tai priminė Kristaus mokymus ir kaip iš jo mokymų šaipėsi, kaip jo lažkas nekentė......Taip, žmogus darydamas tokius darbus tikrai pasmerktas užsitraukti nemalonę, kitaip nebus, nes dauguma norės sutrypti aukščiau stovintį, kad nejaustų savo žemos padėties, bet jis šaunuolis, ir kaip ir kiek nepritarčiau kai kuriems jo mokymamas, jis susilauks visada mano paramos, bent tose vietose kur jam pritariu, kur nepritariu pabūsiu tik šone ir patylėsiu. Kol patys neskleisime meilės, matysime aplinkui blogį. Štai ir patikrinimas tikro savo dvasingumo :) Su meile Jolanta
emipetras: Miela Jolanta , kritika yra geras dalykas . Literatūroje , muzikoje , mene yra net tokia speciaslybė - kritikas . Taigi brangioji kritika visais laikais yra varomoji jėga . Tu štai mane kritikuoji , kartais ir Vaidą VDS , o kartais dar su kažkuo nesutinki , taigi , tai su kuo nesutinki jau ir yra kritika . Algimantas juk ne šventasis nuleistas iš dangaus . Tai apsišvietęs žmogus pasirinkęs tokį įdomų kelią . Saujelė žmonių norinčių jo klausytis rodo , kad kažkas daroma ne taip . Štai atėjo SAI SATJI BABA ir minios iš karto jį lydėjo , o paskui net milijonai . Tačiau kaip nekeista , vienoje temoje buvo rašoma , kad urantų mokslas ir tikėjimas daug stipresnis ir Sai Baba perduoda viską urantams , o pats sąmoningais nutraukia savo veiklą čia Žemėje . Ar tu skaitei apie tai ? Jeigu skaitei , tai ką manai ? Aš savo kritikoje visada laikausi tiesos ir noriu , kad ir kiti ją pasakytų . Tačiau tokių dviprasmiškų tiesų aš nesuprantu . Miela Jolanta , tu matomai visai neskaitai Algimanto forumo ir neanalizuoji jo mokymų . Jeigu geriau skaitytum , tai kai ką suprastum , ypač kokia yra SAI BABOS ir urantų misiją . Aš Algimanto nenoriu nei ypač kritikuoti , nei kaip tai vertinti , aš tik konstantuoju , kad su aiškinimais apie SAI BABĄ buvo gerokai prašauta. Ir tokiam mokytojui kaip jam , tai jau didelis minusas . Štai jeigu aš bučiau prišienavęs apie Rojaus Monžoronsono atėjimą , pavirtimą į SAI BABĄ , kai prieš tai buvo parašyta , kad Monžoronsonas , kaip Dievo Tėvo Sūnus Arbitras ateis tik po penkiasdešimt metų . Ir dar tas menamas misijos perdavimas , niekuo normaliai nepaaiškintas , nes net ir aiškinti nesiteikė , kai aš jo apie visą tai paklausiau . Taigi , būkime , kad ir biedni , bet teisingi .
Jolanta: Emili, neskaitau Algimato forumo, neskaitau tai kas neugdo manęs. Ir neskaitysiu, kam, kad surasčiau ką ne taip ir pradėčiau kritikuoti? Nepatinka kas ir nelendu tenai. O tai ką rašai apie lydinčius Sai Babą, tai kunigas seniai man pasakė, ko jaudiniesi, kad iš Dievo tas išliks, kas ne iš Dievo tas savaime išnyks, ir ne man spresti ar tai iš Dievo ar ne iš Dievo, jei tai sujudina žmonių mintis, tai ir puiku, na katalikybė labai vangiai tai daro. Tačiau, kad tai žmogus kuris neša šviesą, tai faltas. Kiek ta šviesa priimtina man jau kitas klausimas, bet kažkam ji priimtina. Ir turime juos gerbti. Savo vaikus mokinu apie literatūrą kurią atneša užklystantys į namus kitų tikėjimų žmonės, vaikai sakau, jūs galite nepriimti, jei paėmėte, galite padėti į toliausią kamputį, galite kam atiduoti ar padėti kur knygyne ar kitoje vietoje kur gali rasti kitas žmogus, bet nedarykite nieko kas išniekintų tas knygas, nes jos kažkam yra šventos, ir reikia gerbti tai kas kažkam šventa. Taip pat ir čia, tai kas kažkam yra neginčijama tiesa, tegu tokia ji ir išlieka, nes sunaikindami ją, mes neturime ką pasiūlyti mainais, o ir jei ir turime, ar tai bus stipriau už jų jau turimą tiesą. Pagarba ir meilė, štai tiesos atspindžiai. Prisikabinti visada ir prie visko rasime. Net prie Dievo galima rasti kaip prisikabinti iš savo netobulo suvokimo. O va išmokime toleruoti ir mylėti tai kas mums nesuvokiama. Auginkime save, juk toks mūsų tikslas, kitą kritikuodami mes patys neaugame, auginkime savyje meilę, atjautą, šviesą. Ir tegu kiti daro tai kas jiems atrodo geriausia. O tave Emili gerbiu, esi beprotiškai didelės įžvalgos vyras, bet už kritikavimą Algimato skalpuosiu :) ir ne todėl kad ginčiau jį, nes jam nereikia gynybos, o todėl kad norėčiau jog savo fantastišką įžvalgą kitur nukreiptum, kur duotum žmonės labai daug naudos :) Vat mielas drauge, būsiu bjauri padrūškė :) Su seseriška meile Jolanta P.s. beveik baisiu Urantijos knygą, liko gal 150 puslapių. Ir suniai galiu atsitokėti nuo jos didingumo. Tai kažkas neįtikėtinai nuostabaus.
emipetras: Miela Jolanta , atmink , kad knygų vertėjai nėra nei dievai , nei šventieji . Pasaulyje dirba šimtai tūkstančių knygų vertėjų ir niekas iš to nedaro religijos . Kai žmogus moka kokią tai kalbą tobulai , tai ir vertimas yra tobulas . Štai pav. yra verčiami eilėraščiai iš vienos kalbos į kitą . Ar tu nemanai , kad tam vertėjui reikia labai gerai mokėti jausti ir tėkstą ir to teksto dvasią ? Antraip iš to versto eilėraščio išeis tik eiliuotos eilutės . Taigi brangioji , kiekviename darbe reikia siekti tobulumo . Ir visai nesvarbu ar tu versi Urantijos knygą , ar eilėraščių rinktinę , ar nuotykių romaną , visur reikia tobulai perteikti jų dvasią per lietuviško sakinio stiliaus prizmę ir tų sakinių tvarką . Nors yra tokia taisyklė , kad vertimas originalui niekada neprilygs . Tačiau originalo aš nesuprantu , tai va , reikia mokytis anglų kalbos .
Jolanta: Nereikia Emili, tikrai nereikia, tas kas skaito Dvasia blogai nesupras :) o jei ir tobulas vertėjas vers, jei jis vers tik žodžius bet nejaus teksto gilumo, na nebus tobulas kūrinys.
Jolanta: O religiją daro ne vertėjas, o žmogus jaučiantis tai ką išvertė, na kiek tai teisinga ar ne ne man spresti.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû