Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :) » Îòâåòèòü
Naujas Dvasinės karjeros etapų supratimas :)
Jolanta: 1. Malda prašant apsaugoti save; 2. Malda prašant įtikėti; 3. Malda prašant suvokti; 4. Malda prašant apsaugoti kitus; 5. Malda prašant kad kiti įtikėtų; 6. Malda prašant suteikti galimybę veikti, kad padetum suvokti kitiems; 7. Malda tik garbinant ir nieko neprašant
Jolanta: Įspūdžiai skaitant toliau urantijos knygą. Šiandien vieną iš ryškiausių įspūdžių padarė Kristaus apsisprendimas nedaryti stebuklų, o labiausiai patiko motyvas. Suvokdamas, kad stebuklų darymas atneštų greitą populiarumą ir daug pasekėjų jis atsisakė to žingsnio, nes jo matymas gilesnis. Staigi euforija išnyks stebuklams nuslūgus, tai užsimirš nes tai neatves iki giluminio suvokimo, Dievo paieškos savo viduje. Rašydama šį sakinį prisiminiau Algimanto žodžius (tikiuosi kad gerai juos supratau) Įtikėjęs žmogus nejaučia didelės euforijos, jis yra ramus, jo vidinė būsena lygi, gali būti nedideli bangavimai, bet nedidelis, o ne tai kai emocijos pasiekia amplitudės maksimumą. Euforija yra tai tik efekto pagauta būsena, kuri išnyksta praėjus efektui ir žmogus gali likti nusivylime. manau tai ir įtakojo Kristaus sprendimą nedaryti stebuklų, nes jo tikslas ne sukelti efektus, kurie atneštų jam populiarumą, tačiau duotų mažai naudos žmonijos ėjimui link šviesos, o siekė žmonių giluminio tikėjimo. Su šypsena skaičiau vietą kai jo motina prašė padaryti stebuklą, nes baimėsi vestuvėse vynas, na tas motiniškas noras didžiuotis savo vaiku.....ką padarysi ir ji buvo tik žmogiška motina. bet tai puikus parodymas kaip neturime elgtis :) net ir gero vedami negalime nieko žadėti už kitą žmogų :)
VaidasVDS: Jolanta, štai tu mane kritikuoji, bet man net mintis neateina, kad reiktų tavo pasisakymą ištrinti. Štai tu gini Algimantą ir dėstai savo motyvus. Tiems tavo motyvams aš irgi pritariu, nes iš tavo motyvų aš matau tavo suvokimo galimybes. Per tą patį aš esu jau praėjęs ir taip pat labai nuoširdžiai esu gynęs Algimantą, o kartais ir Algimantas gynė (užstojo) mane. Aš, net ir kritikuodamas Algimantą, jį kritikuoju nuoširdžiai, be jokio pykčio. Laikau Algimantą ir labai protingu, netgi labai intelektualiu, labai dvasingu, netgi labai perdėtai, bet kartu laikau nelabai išmintingu. Skaityk kokius dar tris kartus šią citatą, gal kiek ir suprasi mane Tai yra faktas, jog religija nesivysto, jeigu jos nedrausmina konstruktyvi kritika, nestiprina filosofija, negrynina mokslas, ir nemaitina ištikima bičiulystė.
Jolanta: Vaidai, todėl ir esu čia, o ne Algimanto forume Kad manęs čia netrina Bandžiau rašyti F1 iki pirmo ištrynimo, tuo viskas ir užsibaigė. O tavęs nekritikuoju, tik vieką aspektą paliečiu tai kas liečia rašymą apie kitą žmogų :) O šiaip man smagu kad galiu su tavimi bendrauti. Kas liečia mane šią minutę, žinau kad kol kas esu viniša savo suvokime, yra žmonės kurie eina ta pačia kryptimi, galiu kalbėtis su jais gyvai ar čia forume, tačiau nepriimsiu nie vieno kito žmogaus kelio, tai mano kelias, su mano patyrimais, su mano klaidom ir pasiekimais ir džiaugiuosi kiekviena akimirka. dalinuosi savo mintimis visisškai nesitikėdama kad kas jas priims, dalinuosi todėl......tur būt tik kad pasidalinti. Tavo kelias irgi tikras ir gyvas, nes jis tavo kelias, ir kaip matau taip pat neleidi jo apraizgyti kito žmogaus suvokimais, taip ir turi būti. Todėl kad tu turi laisvą valią ir pasirenki tai kas tau geriausia. Viskas puiku, bet ir Algimantas pasirenka tai kas jam geriausia. pagalvok dabar taip, Algimantas nėra mokytojas, o jūs lygiaverčiai keliauninkai lyg Rojaus, ir tu pradedi aiškinti kad jis ne taip eina. Juk tai nekorektiška jo atžvilgiu. Tik tiek. O kas liečia religiją.....kol kas aš atsiriboju nuo bet kokios religijos, nes kur religija ten bus neišvengiamai ir taisyklės, nes be jų gautusi anarchija. Turi būti vienas vedlys, nes kitaip bus suirutė, atsiranda ritualai ir dogmos, tai neišvangiama. Štai ir viskas, bet pagal Urantijos knygą religija išsivysto laikui einant, vadinasi jas sukuria jau žmogaus samonė ir protas, o kur žmogaus samonė ir protas negali būti tobula. Bet juk taip gera žinoti kad turime kur tobulėti mėgaukimės tuo
VaidasVDS: Jolanta, aš kritikavau būtent Algimantą dėl vienos priežasties - dėl to, kad jis atstovavo Urantijos Knygą, bet nesilaikė Jos mokymų ir išminties. Jis pradėjo skelbti, kad jis jau peraugo Urantijos Knygą TODĖL JŪS GALITE BŪTI RAMŪS, KAD TIKRAI URANTIJOS KNYGOS TEIGINIŲ NESU IŠKRAIPĘS NĖ VIENO, TAČIAU ESU DAUG JŲ IŠPLĖTĘS, IR TOLIAU DAR DAUGIAU IŠPLĖSIU kad tapo pačios Rojaus Trejybės ambasadoriumi ESU NE TIK JO, TĖVO, BET IR ROJAUS TREJYBĖS AMBASADORIUS TARP SAVO SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ NE TIK ČIA, LIETUVOJE, BET IR VISOJE URANTIJOJE o štai pats Algimantas Urantijos Knygos apreiškimo istorijoje yra pateikęs žmonių pastangas kažkiek praplėsti ar paaiškinti Urantijos Knygos tiesas „Kažkuriuo metu Dr.Sadleris ir jo sūnus, Bilas Sadleris, nusprendė, jog Urantijos Dokumentams reikalingas koks nors pristatymas, paaiškinimas. Jie parengė tokį dokumentą, tačiau vieno ryšio seanso metu jų parašytas įvadas buvo griežtai atmestas. Ir Apreiškėjai jiems paaiškino, nors jų ketinimai yra geranoriški, bet jų toks indėlis yra nepriimtinas: “ŽVAKĖ NEGALI APŠVIESTI KELIO SAULEI.“ O Sadleriams toliau pastebėjo, jog tinkamu laiku Knygos pristatymas bus parengtas. Kada jie gavo Įvadą Knygai, tada dr.Sadleris pripažino, jog tai, ką buvo parengęs jis drauge su sūnumi, visiškai neatitiko jiems pateikto Įvado.” Aš pasiūliau jam pakeisti savo svetainės pavadinimą ir pasakiau, kad nesilankysiu joje. Tokį prašymą teikiau jam tuo motyvu, kad jei jis jau peraugo Urantijos Knygą, tai lai sąžiningai tegul kuria savo naują religiją ir nesinaudoja Urantijos Knyga savo asmeniniams religiniams tikslams ir savo religijos propagavimui. Jis ištesėjo savo žodį, o aš dabar turiu tesėti savo. Tiesa, prieš pakeisdamas svetainės pavadinimą, jis trečią kartą užblokavo mano apsilankymus svetainėje. Bet realiai aš apgavau pats save. Kada buvau išvykęs į kitą miestą, aš bandžiau patekti į šį forumą, pabandžiau jį surasti ieškodamas Urantijos Knygos. Ir ką gi šio forumo aš neradau, bet pirmiausiai mane nukreipė būtent į Algimanto forumą. Internetinio adreso jis juk nepakeitė. Taigi, tie, kurie pradeda domėtis ar domisi Urantijos Knyga yra nukreipiami į Algimanto forumą, kuriame Urantijos Knygos tiesos nagrinėjamos tik labai siaura prasme, t.y. tiek, kiek jos atitinka Algimanto sukurtą naują religiją ir Algimanto mokymus. Todėl aš pasilikau sau teisę ir toliau kritikuoti Algimantą, nes nuo jo kritikos neatsisakiau. Jei jis sies savo asmeninę religiją su Urantijos Knyga, aš jį turiu teisę kritikuoti, jei matysiu kad jo teiginiai prieštarauja Urantijos Knygos tiesoms. Šis mano pasisakymas nesusijęs su kažkokiomis mano dogmomis. Aš tik prisipažįstu, kad šiandien negaliu turėti didesnės išminties, negu jos yra Urantijos Knygoje, negaliu jau šiandien "šviesti" ryškiau nei Saulė... Pabaigai Urantijos Knygos išmintis Teologija turi reikalo su religijos turiniu, metafizika (apreiškimas) nagrinėja filosofinius aspektus. Religinis patyrimas yra tos religijos dvasinis turinys. Nepaisant religijos intelektualaus turinio mitologinių užgaidų ir psichologinių iliuzijų, nepaisant metafizinių klaidingų prielaidų ir saviapgaulės metodų, nepaisant politinių iškraipymų ir religijos filosofinio turinio socioekonominių iškrypimų, dvasinis asmeninės religijos patyrimas išlieka tikras ir pagrįstas. Religija yra susijusi su jausmu, veiksmu, ir gyvenimu, ne tik su mąstymu. Mąstymas yra glaudžiau susietas su materialiu gyvenimu ir iš esmės, bet ne iki galo, turėtų būti valdomas proto ir mokslo faktų, o savo nematerialiuose siekiuose link dvasinių sferų, tiesos. Nesvarbu, kokia iliuzinė ir klaidinga būtų individo teologija, bet jo religija gali būti visiškai tikra ir amžinai teisinga. Tikras yra tik vienas tikslas - ieškojimas Dievo, o ne kokio nors žmogaus ar jo pažiūrų sudievinimas...
Jolanta: Nė veoma, žodžiui neprieštarauju. Taip ir tik taip. Toliau jau išvedžioju iš savo žmogiškosios samonės ir dar to vaikiškai kvailo noro išgelbėti pasaulį. Taip kaip esu jau perskaičiusi didžiąją dalį knygos, kuri mane taip įtraukė, kad dabar nebeįsivaizduoju kaip galėjau gyventi tokioje tamsoje, neturėdama tų žinių, to matyto. Tačiau bendraujant su žmonėmis iš karto buvau labai nustebinta supratusi kaip skirtingai priima atrodo tokią aiškią informaciją. Toliau, žmonės yra tinginiai ir tik gana smalsus žmogus ims skaityti šią knygą. Suvokiau tai, kad gal būt žmonėms reikia priaugti iki Urantijos knygos, kad reikalinga terpė kuri juos laikui einant nukreiptų link jos, tačiau kol jų samonė dar nepriaugo iki Urantijos knygos turi būti atmaina kad akcentuotų gyvajį ryšį su Tėvu. Gal būt ši misija ir atliekama, o gal dar kita mintis yra atėjusi, nežinau, negaliu to pasakyti. Tik galiu pateikti iš savo samprotavimo taško. Plius dauguma žmonių negali realiai tikėti be tam tikrų tradicijų, be tam tikrų žodžių kurie turėtų materialią prasmę. Tai pastebėjau per prašymo maldas. taip yra. Ir ką daryti kad tuos žmones priartinti prie gyvojo tikėjimo? darau prielaidą kad gali būti tai ko dar nesuvokiu arba neturiu informacijos, todėl ir manau kad negalima kritikuoti to ko gali nesuprasti pilnai. O kas liečia Urantijos knygą, taip, tu teisus, nė vieno žodžio negalima išmesti ar pakeisti, ar kaip nosr kitaip interpretuoti. tai apreiškimas, o iš jo jau kas išsirutulios daugiau Vienas Tėvas težino.
Jolanta: Dar pastebėjimas. Kol neskaičiau Urantijos knygą turėjau suvokimą apie gyvajį tikėjimą tik jis buvo nesukonkretintas, todėl nors ir kartas nuo karto pajusdavau gyvąjį ryšį su Tėvu, bet tai buvo padrika, ir savijauta buvo padrika, nestabili, gana dažnai blogai jausdavausi. Lankasntis garbinime, tikrai įgaudavau stabilumo, kolektyvinė malda duodavo tikrai stabilumo, nepakartojamus pojūčius. ir taip galėdavau pragyventi iki kito karto. Tikrai su dideliu užsidegimu važiuodavau iš Vilniaus į Kauną, kai negalėjau šeštadieniais lankytis maldije ir dabar dar važiuosiu. nenoriu gilintis į Algimanto nuodėmes ir pasiekimus, bet faktas tas, kad šio garbinimo metu įgaudavau stabilumo, tvirtumo, kad tai būdavo mano atspirties taškas daugeliui dienų yra faktas. Tik va vakar kalbėdama su vienu urantu nusistebėjau, kad kažkaip nebėra to dvasinio blaškymosi ir nebelieka poreikio lyg ir važiuoti Į Kauną. nėra poreikio, bet noras išliko, nuo pirmo apsilankymo, kada dar buvau viena aršiausių priešininkių pripažinau, kad malda tenai galinga. Žmonės ieškantys, niekur kitur nesu buvusi tarp tokių kylančių žmonių. Štai tau ir nauda, nors ir ne pagal taisykles. tai mano patyrimas. manau kiekvienas besilankantis turi savo patyrimą ir priežastį kodėl yra tenai.
Jolanta: Žinai Vaidai, dar kartą perskaičiau tavo paskutinę žinutę, su nuoširdžia šypsena, gera linkinčia šypsena, nes man prieš akis iškilo tiesos karys, be jokių išvežiojimų ir kompromisų, be jokių apėjimų ar svarstymų, tai karys kuris žino savo idialus ir iki galo kaunasi už juos. Džiaugiuosi kad taip yra, o manau, kad taip ir yra :) Gal gyvenimas daug paprastesnis kai neįsileidžiame o jeigu, o gal....Manau kad turi savo misiją šioje žemėje ir puikiai ją atlieki :)
VaidasVDS: Matai Jolanta, karas tikrai nėra gėris Karas yra besivystančio žmogaus natūrali būsena ir paveldėjimas; taika yra visuomeninis matuoklis, matuojantis civilizacijos išsivystymą. Tad geriau draugauti, bendrauti, o ne kariauti. Bet visuomeninis taikingas požiūris priešiškumo požiūrį keičia iš tikrųjų tiktai palaipsniui Todėl kova neišvengiama:) Žmonijos kova dėl to, jog būtų patobulintas valdymas Urantijoje, yra susijusi su administravimo kanalų tobulinimu, su jų pritaikymu prie nuolat besikeičiančių laikmečio poreikių, su valdymo sferoje valdžios padalinimo gerinimu, o tada su parinkimu tokių vadovų, kurie yra iš tikrųjų išmintingi. Nors yra dieviškoji ir ideali valdymo forma, tokios apreikšti negalima, bet ją vyrams ir moterims privalu atrasti palaipsnio ir įtempto darbo dėka kiekvienoje planetoje visose laiko ir erdvės visatose.
Jolanta: nenoriu aš kovoti, nenoriu stengtis aiškintis kas yeisus o kas ne. Bet tai aš nenoriu........ Vakar bendravau vėl su mergaite iš Javovos liudytojų, labai nuovoki mergina. Jos paklausiau, o koks skirtumas koks Dievo vardas, galima juk ir Tėvu vadinti, na kad ir Dievu ir t.t. Ji atsiuntė keletą citatų kurios išimtos iš konteksto kur minimas Dievo vardas ir bandė įrodyti kaip tai svarbu, kreiptis į tėvą vardu. tada pagalvojau, kaip žmonės užsirutulioja smulkmenose ir nežiūri į esmę. Bet tada pagalvojau, pala.....jei žmogus pripažysta, kad svarbiausia pažinti Dievą, jei atmeta visų kultų ritualus, vadinasi jis turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kiek žinau žmonių psichologiją ir būdus, labai nedaugelis žmonių ir materialioje plotmėje gali prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus, o čia juk daug svarbiau, plius dauguma žmonių nepasitiki savimi, suprantu, kad nepasitiki todėl, kad neklauso savo minties derintojo, o neklauso minties derintojo kad nepasitiki savimi ir t.t. užburtas ratas, bet tai faktas. Todėl žmonės ir prisiriša prie ritualų, tai juk paprasčiau kai žinai konkrečias taisykles, gali mokintis jų laikytis, o jei neišeina irgi yra išeitis, atlieki išpažintį ir vėl viskas gerai. Jokios asmeninės atsakomybės, taisykles sugalvojo kažkas kitas, atsakomybė po išpažinties permetama Dievui, ir vėl galima gyventi atsipalaidavus. Vieniško Dievo kario kelią gali prisiimti tik labai drąsus žmogus, kuris visų pirma nebijo asmeninės atsakomybės, po to įgijo žinojimą, bet jį įgijo tik grąsos pagalba, todėl kad nebijojo suklysti. Ir už tai manau kad buvo apdovanotas gyvuoju tikėjimu. Gal parašysiu ne į temą, bet ne veltui Rericho raštuose minima, kad ateinanti rasė bus ugninio žmogaus rasė, drąsaus, pasitinčio savo vidiniu vedimu žmogaus. jei žmogus neturės vidinės drąsos ir ryžto, jei bijos asmeninės atsakomybės manau, kad Urantijos knyga nepadės. Toliau seka mintis, kad Algimantas daro tikrai didelį darbą, mokydamas žmones pasitikėti savo minties derintoju, savo vidiniu vedliu. Kiek tai tinka visiems, nežinau, bet kad tai tikrai šiuo metu reikalingas ir milžiniškas darbas.
Jolanta: Skai tau toliau Urantijos knygą, ir vėl buvau nustebinta. ten parašyta, kad Jėzaus skelbiamos evangelijos, jo apaštalai pilnai nė vienas nesuprato, vieni suprato vieną jos dalį, kiti kitą, bet jos iki galo nesuprato nė vienas, bet tai buvo gyvas mokytojas, jis galėjo paaiškinti. Urantijos knyga yra rašytine forma pateiktas apreiškimas, ją perskaitęs žmogus taip pat juk greičiausiai suvokia ne viską (aš ne išimtis), galimo įvairios interpretacijos, proto išvedžiojimai ir t.t. Tai man davė suvokimą, kad savo supratimo negaliu piršti nė vienam žmogui, galiu tik pasidalinti, o kiekvienas privalo spręsti tik pagal save į ką atkreipti dėmesį o ką praleisti pro ausis, nes klaidingo supratimo tikimybė yra kiekviename rašyme. Toliau nustebino aprašomi apaštalai, jų charakterio bruožai, kokie jie skirtingi, skirtingais temperamentais, skirtingu elgesiu. Bet visi sugebėjo dirbti vini šalia kitų, tačiau labai gražiai buvo aprašyta, kaip vienas brolis nors dvasisškai ir gilesnį suvokimą turėjo kitam broliui nepavydėjo jo oratorinių gebėjimų ir kad jis žmones labiau pritraukia, padėdavo jam. Tane aš įžvelgiau savo ego sunaikiniką, kai jau nebesinorima pasirodyti teisiu šiame pasaulyje. Man šis pavyszdys buvo įspūdingas.
VaidasVDS: “Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gabtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad galėtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.” Nors šviesa ir išsklaido tamsą, bet taip pat ji gali būti ir tokia “akinanti,” kad suglumintų ir sugniuždytų. Mus įspėja, kad savo šviesą skleistume taip, jog mūsų bičiulius ji vestų į naujus ir dieviškus išaukštinto gyvenimo kelius. Mūsų šviesa turi šviesti taip, kad neatkreiptų dėmesio į save pačią. Net ir kiekvieno profesiją galima panaudoti kaip veiksmingą “reflektorių” šitos gyvenimo šviesos paskleidimui. Stiprus charakteris neatsiranda dėl to, jog nesielgiama blogai, bet jis atsiranda dėl to, kad realiai yra daromas gėris. Nesavanaudiškumas yra žmogiškojo didingumo ženklas. Aukščiausieji saviraiškos lygiai yra pasiekiami garbinimu ir tarnyste. Laimingą ir aktyvų žmogų skatina ne baimė elgtis blogai, bet didžiulis noras elgtis gerai. “Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos.” Asmenybė iš pagrindų yra nesikeičianti; tai, kas keičiasi – auga – yra moralinis charakteris. Šiuolaikinių religijų pagrindinė klaida yra jų negatyvizmas. Tą medį, kuris neveda vaisių, “iškerta ir įmeta į ugnį.” Moralinė vertybė negali atsirasti vien tik dėl represijos – paklusimo reikalavimui “Nedrįsk.” Religiniam gyvenimui baimė ir gėda yra neverti motyvai. Religija yra veiksminga tiktai tada, kada apreiškia Dievo tėvystę ir sustiprina žmonių brolystę. ---- "Mūsų šviesa turi šviesti taip, kad neatkreiptų dėmesio į save pačią" - sako Urantijos Knyga "JŪS NĖ VIENAS TIEK NESTUDIJUOJATE URANTIJOS KNYGOS, KIEK JĄ STUDIJAVAU IR TOLIAU STUDIJUOJU AŠ, TODĖL JŪS GALITE BŪTI RAMŪS, KAD TIKRAI URANTIJOS KNYGOS TEIGINIŲ NESU IŠKRAIPĘS NĖ VIENO, TAČIAU ESU DAUG JŲ IŠPLĖTĘS, IR TOLIAU DAR DAUGIAU IŠPLĖSIU. IR TĄ JAU LIUDIJA DAUG MANO DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ ĮVAIRIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE. O TOLIAU TĄ PALIUDYS IR KITOSE PASAULIO VALSTYBĖSE, NES TAI PATI RYŠKIAUSIA ŠVIESA, KURI YRA GYVA IR BESIVYSTANTI, O NE SUSTINGUSI IR STAGNUOJANTI." - sako Algimantas --- Moralinė vertybė negali atsirasti vien tik dėl represijos – paklusimo reikalavimui “Nedrįsk.” - sako Urantijos Knyga taip aš dabar sakau JUMS VISIEMS, kad jūs negalėsite pateikti pas JĖZŲ niekaip kitaip, kaip tik per MANO MOKYMUS, kurie yra iš ROJAUS TREJYBĖS. Kartoju dar dar kartą - NĖ VIENAS - NEI KUNIGAS, NEI PASTORIUS, NEI IMAMAS, NEI POPIEŽIUS, NEI KARALIUS, NEI PRINCAS, NE ŠAMANAS, NEI PROFESORIUS, NEI BENAMIS VALKATA, NEI VERSLININKAS, NEI TURTUOLIS OLIGARCHAS, NEI PREZIDENTAS, NEI PREMJERAS, NEI POLICININKAS, NEI KAREIVIS, NEI GENEROLAS, NEI KALINYS, NEI, BUDELIS, NEI AUKA, NIEKAS VISOJE URANTIJOJE NEPATEKS PAS JĖZŲ NIEKAIP KITAIP, KAIP TIK PER MANO MOKYMUS. - sako Algimantas --- Religija yra veiksminga tiktai tada, kada apreiškia Dievo tėvystę ir sustiprina žmonių brolystę - sako Urantijos Knyga "Mielieji, tie, kurie lankote Urantijos grupę ir Rojaus Trejybės šventovę jau dabar matote, kad daugelyje vietų Urantijos Dokumentus jau išplėtėme, ir toliau išplėsime dar daugiau. Štai kodėl mes jau DABAR GARBINAME NE TIK TĖVĄ, BET IR ROJAUS TREJYBĘ, IR MES ESAME PATI PIRMOJI PLANETA, KURI PRADĖJO GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ VISOJE KŪRNIJOJE, NORS APIE TAI NIEKO NERAŠO URANTIJOS KNYGA, O TIKROVĖ JAU TURI MUS. MUMS VIEN TIK TĖVĄ GARBINTI JAU nebeužtenka, ir tai yra dėl to, kad mūsų atsivėrimas yra GILUMINIS, IR JAM REIKIA IR KITŲ DVIEJŲ IR LYGIAVERČIŲ SU TĖVU IR TARPUSAVYJE ROJAUS TREJYBĖS NARIŲ." - sako Algimantas --- "Pagrindinė priežastis, dėl ko nebuvo atskleista “Kontaktuojančios Asmenybės” tapatybė, yra ta, kad Dangiškieji Apreiškėjai nenori, jog kokia nors žmogiškoji būtybė – bet koks žmogaus vardas – kada nors būtų siejama su Urantijos Knyga. Jie nori, kad šis apreiškimas stovėtų ant savo paties pareiškimų ir mokymų. Jie yra pasiryžę, kad ateities kartos tikrai turėtų šią knygą, kuri būtų visiškai laisva nuo bet kokių sąsajų su mirtinguoju – jie nenori kokio nors Švento Petro, Švento Pauliaus, Liuterio, Kalvino, ar Vizlio. Ši knyga neturi net ir spaustuvės, paleidusios ją į gyvenimą, ženklo." - sako Urantijos Knygos apreiškėjai ---- Mano asmeninė nuomonė - Algimanto mokymai palaipsniui tapo ne naudingais, o kenksmingais Urantijos Knygos propagavimui, kad ir kokius gerus darbus jis prieš tai padarė, nes tokiais mokymų metodais stiprinti žmonių brolystę beveik neįmanoma. Galima sustiprinti tik grupelę arba sektą (Sekta (iš lot. secta) – kontroversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti. Secta lotyniškai reiškią kryptį, doktriną, mokyklą.)
Jolanta: Mielas Vaidai, palikime tai Tėvo valiai, tegu būna taip kaip yra ir kinta taip kaip to nori Tėvas. Tu pateikei puikią citatą iš Urantijos knygos, apie negatyvizmą, kad tai didžiausia religijų klaida, pateikei šią citatą kaip Algimano mokymams priešpastatymą, bet mielas Vaidai, atsimerk, juk negatyvizmas smelkiasi ir į tavo rašymus, žinau kad nori tik gero, žinau, kad žiūrint iš tos pozicijos kurios tu žiūri neklysti, bet.......užtenka negatyvismo, kam reikia dar vieno neigimo. Gal geriau ne kritikuokime Algimanto mokymus o propaguokime Urantijos knygą, juk neigdami Akgimanto mokymus žmonių neskatiname eiti šviesos link, kaip tik juos stumiame nuo jos. O rodydamo Urantijos knygos didingumą gal būt ką nors paskatinsime ją perskaityti ir įvertinti viską tik savo protu, savo minties derintojo pagalba, gal pasatinsime garbinti tėvą ir t.t. nesakau kad esi neteisus ar teisus, tik tvirtai tikiu, kad ne rodymas kas mums atrodo blogai skatins žmones gėriui, o tik rodymas tai kas yra nuostabu. Rodymas kad yra blogai gali tik padidinti žmonių baimę, o tai juos dar labiau supainioja. Gėrio rodymas juos išlaisvina iš baimių ir jei kas pasirenka tada gėrio kelią tai tik atvira širdimi be baimės. Čia ir yra negatyvizmo didžioji blogybė, kad jis neskatina daryti gėrio vedant atvirai samonei, o skatina bijoti blogio pasekmių ir tik todėl rinktis gėrį. Vaidai, tu gali, žinau, kad gali, TAPK ŠVIESOS AMBASADORIUMI.
VaidasVDS: Jolanta, nebūsiu aš Šviesos ambasadoriumi:) Aš siekiu būti tik Dievo ieškančiu asmeniu. Žinau, kad tai, ką teikiu atrodo, kaip negatyvizmas, bet realiai taip nėra. Paprasčiausiai ryte atklydo tam tikros mintys, dieną "netyčia" atsivertė tam tikros citatos, atėjo suvokimas, kad ryto mintys ir "netyčia" atverstos citatos yra susiję, taip gimė šis mano parašymas. Kažkam reikia daryti kažkokius darbus, kartais tų darbų prasmė atsiskleidžia vėliau:) O visiems linkiu kuo geriausios kloties ir supratimo.
Jolanta: O kas tavo nuomone yra šviesos ambasadorius tai ir yra Dievo ieškantis, gal suradęs ir skleidžiantis jo šviesą žmogus. jei pats švieti Dieviška šviesa tau jau stengtis nereikia būti kažkuo, esi kuo esi. Bet kiek galiu spresti iš savo patirties, nes dar prieš kelias savaites kalbėjau ir ilgą laiką tai kartojau, kad nenoriu būti mokytoja, nenoriu niekam aiškinti kas yra gerai o kas blogai, bet kai pajunti tą Dieviškos šviesos jėgą ir prie tavęs prieina koks žmogus, na kad ir iš kito religinio judėjimo, tu nori nenori bent jau informuoji juos apie Urantijos knygą ir kokia ten jėga yra. Ir tai gaunasi ne todėl kad norėtusi kažkam kažką įrodyti, o tik todėl kad privalai suteikti žmogui galimybę pažinti tai ką tu pažysti. Pajusti tą nuostabų Dievo pažinomo jausmą. Negali užsisklęsti savyje ir džiaugtis tik savimi.
Jolanta: Perskaičiau ką tik labai pamokantį sakinį Urantijos knygos 1567 puslapyje "kada šviesa nėra priimama nuoširdžiai ir kada pagal ją negyvenama,tada tos sielos viduje ji turi polimkį pavirsti tamsa". "Judas augo intelektualiai kas susiję su Kristaus mokymais, bet nesugebėjo padaryti pažangos, kad įgytų dvasinį charakterį" truputį mane išgazdino šie sakiniai, nes dvasinis cgarakteris.....yra bent man gana sunkiai pamatuojamas, kas tai yra, kokiais būdais pasireiškis, žmogus juk nori ne tik kažkuo tikėti aklai, kas leidžia atsirasti ir galimybėm suklysti, o kas yra tikra, kuo sekti, bet ir suvokti protu, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip. bet protas čia pasirodo tik įrankis, kuris suteikia galimybę žengti toliau, ugdyti dvasinį charakterį. Šitą informaciją dar pati turiu suvirškinti, kodėl būna taip ir kitaip.
Jolanta: ką tik perskaičiau " Simonai, kiek kartų tave esu mokęs susilaikyti nuo bet kokių pastangų , ką nors ištraukti iš širdies tų, kurie siekia išsigelbėjimo, kaip dažnai aš tau sakydavau, kad dirbtum tam, kad įdėtum į šitas išalkusis sielas. (1852pusl.) jaučiau kad neigimas kitų žmonių patyrimo noeko gero neduos, nereikia nieko naikinti, reikia tik dėti tai kas reikalinag žmogaus sielai :)
VaidasVDS: Jolanta, aš teikiu tau tikro ambasadoriaus pavyzdį Remembering Werner Sutter 1934-2012 Werner Sutter was born in Germany, but he immigrated to Canada in 1954. He found The Urantia Book in the early 1970s, and ever since, the teachings were the most important part of his life! His dream was to have a translation of The Urantia Book in German, which came true in 2005. After Das Urantia Buch was printed, Werner moved back to Germany and dedicated his time and efforts to disseminating The Urantia Book and its teachings throughout Austria, Germany and Switzerland. And this he did very well! Today there are active study groups in all of these countries, and the young readers are enthusiastically carrying on with his service. He will be missed by many! Irmeli Ivalo-Sjölie, Helsinkis, Suomija Werner Sutter gimė Vokietijoje, tačiau jis emigravo į Kanadą 1954 m. 1970-ųjų pradžioje jis rado Urantijos Knygą, ir nuo tada Jos mokymai buvo svarbiausia jo gyvenimo dalis! Jo svajonė buvo Urantijos Knygos vertimas į vokiečių kalbą, kuri išsipildė 2005 m. Po to,kai Das Urantija Buch buvo atspausdinta, Werner persikėlė į Vokietiją ir skyrė savo laiką ir pastangas skleisti Urantijos Knygos mokymus visoje Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Ir tai jis padarė labai gerai! Šiandien yra aktyvios studijų grupės visose šiose šalyse, ir jaunieji skaitytojai entuziastingai vykdo savo tarnystę. Ir tai jis padarė labai gerai!
VaidasVDS: Paskutinis sakinys turėjo būti išverstas taip: "Jo ilgėsis daugelis".
Jolanta: Mielas, Vaidai, kai Jėzus pasirinko skirtingų charakterių, skirtingų sugebėjimų apaštalus, suvokdamas, kad Dievožodį geriausiai supras iš sau panašių žmonių, bet kad suteiktų tikėjimą, kad Dievo karalystė ne elitui priklauso, o visiems kas nuoširdžiai jos trokšta, nepriklausomai nuo gebėjimo iki galo suvokti žinią, tai ir šviesos ambasadoriaus nėra vieno tipo. Tai troškimas ir veikla, bet nuoširdi veikla. Ir nėra tai tikras ar netikras. Yra nuoširdus savo kalbamai tiesai ar tik kartoja kitą žmogų. Visų pirma šviesos ambasadorius turi gyventi tuo ką sako, taip, tavo pateiktas pavysdys toks, bet kitas pavyszys nebūtinai turi būti identiškas. Jis ir turi būti kitoks jei yra nuoširdus. Nes tai bus kitas žmogus, bet šviesa, Tėvas yra tas pats ir vedimas link jo yra taip pat tikras. kaip ten rašoma Urantijos knygoje "negalima uždegtos žvakės pakišti po gaubtu, ją reikia įdėti į žvakidę, kad apšviestų"
Jolanta: Dar Vaidai, Urantijos knyga yra tik įrankis, sunkiausias darbas padėti suvokti žmogui kad jos jam reikia. Deje......čia labai liūdna padėtis.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû