Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Tarnauti Dievui » Îòâåòèòü
Tarnauti Dievui
Jolanta: Šiandien perskaičiau Šventosios Teresėlės gyvenimo istoriją ir jos veiklą, bei intenciją su kuria ji viską darė. Tai tikras pavyzdys tikrojo dvasingumo. Man tai atradimas ir pavyzdys, nes jos gyvenimo filosofija labai panaši į mano, tik aš dar visai nedaug pažengusi, o ji jau kelio gale. Pagrindinė mintis, meilė Dievui ir žmonėms ir visa veikla paremta šia gyvenimo samprata.
Îòâåòîâ - 64, ñòð:
1 2 3 4 All
VaidasVDS: Emili, vakar įdėjau straipsnį iš Urantijos Fondo. Šiandien aš jį truputį paanalizuosiu (pacituosiu UK ištraukas) kolektyvizmo prasme: Intelektualiai, visuomeniškai, ir dvasiškai du moralūs tvariniai ne tiesiog padvigubina savo asmeninius visatos pasiekimo potencialus partnerystės metodo dėka; jie beveik keturgubai padidina savo pasiekimo ir laimėjimo galimybes. Bet kadangi asmenybė yra unikali – nėra dviejų vienodų mirtingųjų – dėl to neišvengiamai seka, jog nėra dviejų žmogiškųjų būtybių, kurios galėtų vienodai interpretuoti dieviškumo dvasios, kuri gyvena jų proto viduje, vadovavimą ir akstinus. Mirtingųjų grupė gali patirti dvasinę vienybę, bet jie niekada negali pasiekti filosofinio vienodumo. Viena pagrindinių pamokų, kurią reikia išmokti per jūsų mirtingą karjerą, yra komandinis darbas. Civilizacijoje daug kas, labai daug kas priklauso nuo įkvepiančios ir efektyvios kolektyviškumo dvasios. Keliant didžiulį krovinį, dešimt žmonių turi tik šiek tiek daugiau naudos už vieną žmogų, jeigu jo jie nekelia drauge – visi vienu metu. Ir toks komandinis darbas – visuomeninis bendradarbiavimas – priklauso nuo vadovavimo. Praeities ir dabarties kultūrinės civilizacijos rėmėsi piliečių protingu bendradarbiavimu su išmintingais ir pažangiais vadovais; ir tol, kol žmogus neišsivystys į aukštesnius lygius, tol civilizacija ir toliau priklausys nuo išmintingo ir energingo vadovavimo. Visada gerbkite žmogaus asmenybę. Teisingo reikalo niekada nereikėtų siekti jėgos pagalba; dvasines pergales galima laimėti tiktai dvasinės galios dėka. Šitas perspėjimas nenaudoti materialių poveikių apima psichinę jėgą, o taip pat ir fizinę jėgą. Neturi būti naudojama kvapą gniaužiančių argumentų ir protinio pranašumo tam, kad vyrai ir moterys būtų verčiami stoti į karalystę. Žmogaus protas neturi būti gniuždomas vien tiktai logikos svorio pagalba arba laikomas baimingos pagarbos būsenoje gudraus iškalbingumo dėka. Nors priimant žmogiškuosius sprendimus emocijų kaip faktoriaus pašalinti iki galo negalima, bet tiems, kurie karalystės reikalą norėtų vystyti, savo mokymuose nereikėtų į jas apeliuoti tiesiogiai. Kreipkitės tiesiai į dieviškąją dvasią, kuri gyvena žmonių proto viduje. Nesikreipkite į baimę, apgailėjimą, arba vien tik į jausmą. Kreipdamiesi į žmones, būkite dori; rodykite savikontrolę ir demonstruokite reikiamą susilaikymą; savo mokinių asmenybėms rodykite deramą pagarbą. Prisiminkite, kad aš esu sakęs: “‘Žiūrėkite, aš stoviu prie durų ir beldžiuosi, ir jeigu tiktai koks nors žmogus jas atidarys, tai tikrai aš įeisiu.”
Naktinis sargas: Ei, VaidaiVDS, ir kodėl nerandu to straipsnio iš Urantijos fondo? Kiba visai apžlibau... Pagarba, kad čia vis dar rašai
VaidasVDS: To straipsnio nuorodos Forumo naujienose. Dažniau lankytis reikia ir draugus, paklydusius ar priklydusius, dar pakviesti reikia...
Naktinis sargas: Dėkui. Susiradau. Dažnai lankytis trūksta laiko. Vat, didžioji šio amžiau bėda - kažkodėl visiems trūksta laiko...
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû