Ōīšóģ » DVASINĖ KARJERA » Tarnauti Dievui » Īņāåņčņü
Tarnauti Dievui
Jolanta: Šiandien perskaičiau Šventosios Teresėlės gyvenimo istoriją ir jos veiklą, bei intenciją su kuria ji viską darė. Tai tikras pavyzdys tikrojo dvasingumo. Man tai atradimas ir pavyzdys, nes jos gyvenimo filosofija labai panaši į mano, tik aš dar visai nedaug pažengusi, o ji jau kelio gale. Pagrindinė mintis, meilė Dievui ir žmonėms ir visa veikla paremta šia gyvenimo samprata.
Īņāåņīā - 64, ńņš:
1 2 3 4 All
Jolanta: Jėzaus žodžiais aš taip pat vadovaujuosi, tik kartais pagalvoju, kiek iš tiesų teisingai aš juos suprantu. Kad ir tas posakis, kad mylėk savo artimą kaip pats save. Viskas gerai, kol viskas taikoje. Iki to momento aš suvokiu šį posakį, tačiau sakykim, tau samoningai kenkia, suvokdami ką ir kodėl daro........mylėti artimą.....nekovoti už save, tai reiškia nemylėti savęs. Labai dažnai mane bardavo kad pasitraukiu ir nekovoju už save, tačiau dabar galvoju ar esu teisi. juk leidžiant kitam blogai elgtis tu lyg ir pritari jo elgesiui......Tačiau kaip kovoti ir neįsivelti į pyktį? Ne taip viskas man paprasta, atrodo toksai aiškus posakis o kiek klausimų kyla.
Rantulija: Miela Jolanta,ir vis delto visai draugiskai tau patarciau,kantriai, neskubant ir atidziai perskaityti Urantijos knygos IV dali.Jezaus is Nazareto nugyventas gyvenimas,turetu i tavo asmenini gyvenima inesti daug aiskumu;isvaduotu is daugelio susipainiojimu.Tu suprastum,kad Jezaus meile artymui buvo PROTINGA. Su meile, IRENA,Sakiai.
VaidasVDS : Pilypai, todėl aš ir nesakau ir nesakysiu, kad aš žinau, ką sakau. Todėl aš ir analizuoju tik tai, kas manęs iki šiol nenuvylė. Aš darau ir darysiu klaidas, bet aš jų nebijau daryti. Save analizuoti taip pat reikia. Visada kritiką reikia taikyti pirmiausiai sau, tuomet viskas tvarkoje. Be to žmogus turi eiti link tobulumo (tai ir žodžiai, kurie buvo prarasti iš maldos "Tėve mūsų"), todėl negalima visko vertinti tik paviršutiniškai. Rimantai, atsakydamas man, tu visada paimi nedidelį epizodą iš mano pasisakymo ir tokiu būdu iškraipai viso mano pasisakymo prasmę. Aš tokiu atveju net man pačiam tikrai atrodau nepatrauklus. Supranti daryti nedideles klaidas gali visai nepiktybiškai, bet rezultatas gaunasi nei šioks, nei toks. Tu tik nepyk dėl mano tokių pasisakymų, nes šiaip gyvenime aš esu labai kruopštus. Man Urantijos Knyga - tai didelis netikėtumas. Aš beveik nestudijavęs kitų religijų tik dėl vienos priežasties - kai tik pradėdavau jas studijuoti labai greitai rasdavau tai, kas man neleisdavo toliau tęsti studijų. Falšą aš tiesiog "užuodžiu". Man Urantijos Knyga iki šiol labai didelis netikėtumas. Aš tik dėkingas būčiau bet kuriam, kuris galėtų pateikti kokį nors UK "falšą", bet įtikinamo "falšo" man dar niekas nepateikė, nors jo aš taip pat ieškau. O žmogus, tol kol jis bus žmogus, jis visada darys klaidas ir tik neišmanėlis žmogus gali sakyti "aš žinau, ką sakau"...
Jolanta: na taip Irena, tos protingumo ribos aš ir nežinau. Kita vertus ir reakcijos į neprotingą elgesį aš nežinau. Nors vien meile artimui ir negalima apsiriboti, tačiau į brutalų elgesį manau brutaliu elgesiu irgi nieko gero atsakyti. Kai prdėjau eiti dvasingumo keliu rėmiausi tik gėrio ir meilės formule. tačiau dabar suvokiu kad to neužtenka, yra dar kažkas išmintingo kad galima būtų svariai atsakyti į piktybiškumą.
Pilypas: Viskas tvarkoj, VaidaiVDS, niekas net ir nesiruosia pykti. Visi mes mokomes ir darom klaidas. Manau, svarbu nevartoti tokiu issireiskimu kaip: tu nesuvoki, tu neteisus. Zmogus supranta savo supratimo lygyje ir turi savo nuomone, kuria reikia gerbt. Ne mums sprest kas teisus, o kas ne. Manau, kad butu labai grazu ir tolerantiska, jeigu sakytume: as galvoju kitaip, nes ...
Rantulija: Miela Jolanta,as galiu tik paantrinti savo pacios tau parasytus zodzius apie Jezu UK knygoje;ten parasyta konkreti situacija,kaip pasielge Jezus,pamates du tarp saves susipesusius vyrus. Mano nuomone tokia:kovoja tik gyvulinio lygmens Dievo Tevo tvariniai;zmogus butinai suras buda,kaip taikiai uzglaistyti konfliktine situacija,arba ismintingai, tyliai pasitraukti is kovos lauko. Mums nebutina biciuliautis su tais,kurie yra mums nemalonus,kurie megina tvarkyti musu gyvenimus,arba mes jiems esame nemalonus. Mes turime Tevo-Rojaus Trejybes mums padovanota didele, kurybine energija-MEILES ENERGIJA;jinai nuostabiai pasireiskia per atstuma;pasireiskia MINTIES GALIA.Sakyciau,tai net labiau ir geriau veikia artyma mano,negu leisdimasis su juo i polemika,leidimasis i moralizavima.Kalbu apie tai drasiai,nes siuo klausymu turiu nemenka patirti.Ipatingai toks metodas pravartus seimyniniuose konfliktuose. Tai tiek. Su meile, IRENA,Sakiai.
VaidasVDS : RimantaiV, mūsų diskusijoje aš negyniau savo nuomonės, aš gyniau Urantijos Knygos tiesas. Aš išreiškiau savo požiūrį į Urantijos Knygą, bet ne į tave, kurį aš gerbiu už daugybę kartų labai protingai išreikštą nuomonę įvairiausiais klausimais. Aš tikrai džiaugiuosi tavimi, kurį laikau tikru savo sielos broliu. Tačiau aš labai didelę dalį savo laiko per paskutinius 4 metus skyriau Urantijos Knygos įvairiapusiškoms studijoms, apie kurias aš ir užsiminiau mūsų diskusijoje. Todėl aš galiu atremti daugelį nepagrįstų kaltinimų ar abejonių šiam Apreiškimui. Man šiek tiek keista, kad aš būtent su tavimi tokiu būdu diskutuoju...
Jolanta: Nežinau ar suprasi Irena, iki neseno laiko visiems aš deklaruodavau lygiai tą patį. Pasitraukdavau, net jei matydavau kad sąminingai kenkia, nekovodavau ir dabar atrodo atsiduriu ties išgyvenimo riba, juk traukiantis kažkada irgi prieini kraštutinį tašką, gal aš dar jo nepriėjau, tačiau man metamiems išbandymams juk turi būti priežastis, kažkodėl pagalvojau, kad mano traukimasis ir nekovojimas nėra taip jau gerai kaip man atrodo, bent jau neperžengiant teisingumo ribas. Kova pati iš principo man yra svetima, tačiau ieškau atsakymo ir galvon ateina tik viena mintis, mane moko nesitraukti, mane moko atstovėti už savo interesus. Per savo neilgą lekią, kai domiuosi dvasiniu pasauliu pastebėjau, kad kai vidinės problemos pas žmogų yra nesprendžiamos, duodamos tam tikros situacijos, kad į jas atkreiptume dėmesį, o kai antrą kartą analogiška situacija atsitinka, darau išvadą, kad ne taip elgiausi anksčiau. Tačiau kaip sunku susiprasti kur mano klaida, ką darau ne taip. Esant tokiai situacijai traukimasis man nepadėjo.
Rantulija: Miela sese,tu teisi, nevisada reikalingi atsitraukimai.Kaip surasti aukso viduri? Va,sito as,savo pokalbiuose su Tevo-Rojaus Trejybes Dvasia,nuolatos klausiu. Galvoju,kad tu manes neapkaltinsi,jog as kaip papuga kartoju Algimanto zodzius,bet man jo pamokymai pasitvirtino praktiskai.Patikek, man beveik kiekviena diena yra issukis.Pagal Urantijos knyga galima padaryti tokia isvada,kad musu "apsaugininkai"-Angelai Serafimai surezisuoja mums labai idomias,musu dvasios stiprybe ugdancias situacijas;as suprantu,kad jie stebi kaip mes spresime iskilusias problemas;ar pasyviai,nuleide rankas aimanuosime,ar drasiai imsimes jeskoti sprendimu ir stengsimes jas igyvendinti materialioje ar dvasineje tikroveje.Ypatingai dvasineje,nes tai baze viskam. Man susidare ispudis,kad mudvieju praeityje yra kazkas bendro. Abi katalikes,tos pacios skaitytos dvasines knygos, tie patys iskylantys klausymai. 27 metus as aimanavau;praradau net kelis butus,darbus ir dabar sulaukusi 60 metu su bedarbiu sunumi tenka isgyventi is 450 litu.Todel man tenka vis dar sunkiai dirbti,kad siek tiek eitu papildyti seimos biudzeta. Tik urantiniame kelyje supratau,ko is tiesu is manes nori Dangiskos Butybes. Visame Kosmose ne viena Dvasine Butybe netinginiauja;jos dirba visos Kurinijos labui.Ir as patyriau,kad kai save,savo darbo didesne dali atiduoti visuomenei, tuomet ateina asmenine nauda,nekalbant apie beribi,asmenini pasitenkinima.Zinoma, ir sitokioje veikloje susiduri su nesuprantanciais tokio poelgio.Nesupranta,kad kartais,zinoma ne visuomet ir NE VISIEMS,galima si ta padaryti ir be jokio materialaus uzmokescio. Uzmokestis ateina visai is kitos puses. Be jokios abejones,po kurio laiko pasijunti,kaip tave pradeda atakuoti savanaudziai zmones.Na,kas gi cia nenores pasinaudoti "nachaliau" kvailute.Na,tuomet vel kreipiuosi i TEVA-ROJAUS TREJYBE,i JO Dvasia manyje,patarimo.Nenuvyle ne karto,per pastaruosius ketverius metus. Suprantu, siais laikais daugelis baznytininku,ypac katalikai,yra iprate,kad patiems deti kazkokias pastangas sprendziant gyvenimiskas problemas yra nebutina;pakanka nueiti pas kunigeli uzpirkti misias ir viskas,arba baznycioje susirinkusioms "davatkelems" uzmoketi,kad jos kalbetu rozanciu uz mano intencijas.Ir viskas. Galvojama,kad to pakanka atsiteisiant su Dievu.IR NIEKAS NEUZPERKA MISIU UZ ASMENINIUS, DVASINIUS DALYKUS. Visai neseniai, kasdienybeje gana aptingusi jauna moteris panoro isigyti automobilio vairavimo teises.Jinai yra katalike.Atejo pas mane ir prase pasimelsti,kad jai pavyktu laikant egzaminus.As jai pasakiau,kad TEVAS nori,kad jinai ismoktu gerai vairuoti.Po kiek laiko jinai atejo pas mane jau su maisto produktais;pasisake,kad per vaziavimo egzamena nepavyko.Dovana priemiau,bet pakartojau,kad TEVAS nori,kad jinai ismoktu gerai vairuoti. Gerai neprisimenu,bet tai kartojosi kokius keturis ar penkis kartus.Kai pagaliau islaike vairavimo egzamenus.Atejo vel pas mane ir gana pakeltu tonu man gyresi,kaip jai gerai pavyko islaikyti pravaziavima.Is jos pakelto tono ir ziurejimo i mane is auksto supratau,kad josios atnestos man dovanos buvo skirtos mane papirkti,o ne del to,kad jai is tiesu norejosi palengvinti mano nelengva materialia padeti.Jinai,kazkodel buvo nusprendusi,kad mano malda gali permaldauti Dieva ir jai be jokiu pastangu pavyks islaikyti egzamenus.Ka padarysi;tikrove yra tokia,kokia yra.Siuolaikines Baznycios butent tokius turi savo aukletinius.Todel ir gyvenimas musu planetoje yra toks, koks dabar yra.Mes esame kontroliuojami is aukstai,ir Auksto rango Dvasinems Butybems keliam rupesteli,nes musu planeta kelia pavoju kitoms kosmoso civilizacijoms. Dauguma esam aptinge,nudvaseje, ieskom tik malonumu,o sunkesne savo nasta stengiames uzkrauti kitam. Tai tik mano asmenine nuomone ir patyrimai. Miela Jolanta,esi jautrus zmogus,buk gerute, is mano parasytu zodziu tau nebutina viska prisitaikyti sau. Tai yra mano. Parasiau noredama tau padeti. Gal si ta naudingo is mano parasymo atrasi ir sau,nes is tavo parasytu zodziu tikrai radau sau asmenines dvasines naudos.Dalinkimes ka,kikvienas turim,manau,kad tai iseis i gera. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, IRENA,Sakiai.
VaidasVDS : Irena, šitie žodžiai iš Urantijos Knygos tikrai ir apie tave: "Raktai nuo dangaus karalystės yra: nuoširdumas, daugiau nuoširdumo, ir daugiau nuoširdumo. Šituos raktus turi visi žmonės. Jais žmonės naudojasi žengia pirmyn dvasiniu statusu priimdami sprendimus, daugiau sprendimų, ir dar daugiau sprendimų. Aukščiausias moralinis pasirinkimas yra kiek įmanoma aukščiausios vertybės pasirinkimas, ir visada bet kurioje sferoje, jose visose tai yra pasirinkimas vykdyti Dievo valią. Jeigu žmogus pasirenka šitą, tai jis yra didis, nors jis būtų labiausiai nusižeminęs Jerusemo pilietis arba net pats mažiausias iš mirtingųjų Urantijoje." UK 0436-1 Sėkmės tau
Jolanta: Miela Irena, kažkodėl pagalvojau, kad po to kai mes pradedame eiti dvasingumo keliu, iš karto bandome atmesti bet kokias blogas emocijas, tokias kaip pyktis, pagieža, egoizmas. Tada kai jau sutvirtėjame savo tikėjime mums siunčia išbandymus, kad išmoktume ne tik nuolankumo, bet ir tvirtumo atstovėti tikėjimą prieš tuos kurie eina nedoru keliu. Čia nuolankumu nieko nelaimėsi, todėl, tik dabar darau tikią išvadą, kad mus moko išminties, būtent rasti tokį sprendimą, kad neįsiveltum į blogas emocijas ir sugebėtum atstovėti savo interesus kaip tvirtas ir žinantis ką daro šiame pasaulyje žmogus. Kaip ir kiekviename mokyme, taip ir davsingumo mokyme, pirma reikia išmokti dvasingumo abėcėlės ir toliau bandyti save toliau. kažkodėl šiuo metu pagalvojau apie tai. Materialinės gėrybės man reikalingos tiek, kad galėčiau normaliai funkcionuoti. Žinoma darbas reikalauja ir atrodyti tinkamai. Nėra tikslas finansinė sėkmė, labai norėčiau turėti galimybę gilintis į dvasinius klodus, bendrauti su bendraminčiais ir matyt reikia išmokti pastovėti už save ir už kitus. Akivaizdžiai rodomi tam ženklai. Iš buvusio vyro gyvenimo pasitraukiau be kovos, viską palikusi, bet intrigos nesibaigė, matyt mano nekovojimas užaugina blogiui sparnus ir jis pradeda bujoti. Šiai dienai iškilo problema vėl su gyvenama vieta, aiškiai matosi, kad bando pasinaudoti situacija, tik šiai dienai aš jau suprantu, kad negaliu trauktis, šios situacijos ne veltui kartojasi, tačiau tai man išbandymas, kad kova nepareikalautų dvasinių mano vertybių, kurias įgijau per laiką. Ar sugebėsiu išmokti šią pamoką, tikrai nežinau, tik labai tikiuosi, kad ženklų išsiaiškinimas yra teisingas ir teisingai suvokiu savo silpną vietą. O Algimantą kartoji todėl manau, kad jis rašo išmintingai. yra žmonių kuriuos aš irgi cituoju. Niekas nieko negali kaltinti kad renkasi vieną ar kitą lyderį, renkamės tai kas arti mūsų dūšios. Tu nuostabi moteris, turi tiek tvirtybės, kad užtektų kelioms moterims. Tai ne dėl to kad randi sprendimus sunkiose situacijose, o todėl kad švieti kaip spindulėlis pamačiusi kad kitam yra negera. Vienas pats sau spindulėlis gal ir nėra labai ryškus, tačiau kai jų yra tai vienur, tai kitus, jau ir apšviečia pasaulį. O tokių spindulėlių čia galima sutikti ne vieną. Su meile Jolanta
Moteris: Kipras rašo: galvoju, kad yra vienas kelias - gyvenimas nėra žmonių vien dvasingų, ar vien grynai materialistų. kad pas vienus labiau dominuoja vieną, pas kitus kitą, tas tiesa, bet niekas nežinom, kas galiausiai tų žmonių pasirinkime nugalės-visi turim paslaptinguosius derintojus, turim Tėvo dovaną-asmenybę, žmonijai buvo išlieta Tiesos dvasia, veikia priežasties veiksmo pasėkmės dėsnis. ypač mėgstu stebėt, kai kartais tiesiog tobulai jis veikia-kiekvienam atseikėdamas pagal nuopelnus Pritariu jūsų mintims, mielieji Rantulija, Kiprai, Pilypai, nes galvoju visiškai taip pat Jolanta rašo: kažkodėl pagalvojau, kad po to kai mes pradedame eiti dvasingumo keliu, iš karto bandome atmesti bet kokias blogas emocijas, tokias kaip pyktis, pagieža, egoizmas. Nereikia atmesti neigiamų emocijų, nes atmestos jos kaupiasi ir prasiveržia nervų bei kūno organų sistemų ligomis. Tikrai tikintis žmogus ar kaip mėgsta sakyti Jolanta - einantis dvasingumo keliu - su neigiamomis mintimis ir emocijomis susitvarko palyginti lengvai. Kaip? Vieno recepto nėra, tai atseikėjama, manau, pagal kiekvieno asmeninę dvasios stiprybę, nes sugebama į kitų asmenų reiškiamas neigiamas emocijas neatsakyti tuo pačiu - nesilaikoma patarlės "kaip šauksi, taip atsiliepsiu
Rantulija: Aciu Jolanta.Nuo tavo zodziu silta pasidare. Tu tikrai nugalesi.Tau TEVAS tavo sirdyje pades,JIS troksta pokalbio sirdingo su tavim.JIS jaucia tavo skausma;dziaugiasi kartu su tavimi.Pamegink JAM issakyti viska,viska;po to palauki menka valandele.Tyloje.Sustabdyki begancias mintis.As tvirtai tikiu,kad tau labiau pavyks,negu ,kartais,man.Nors gerai zinau,kaip komunikuoti su Dievu. Dvasines ramybes tau, sese nuostabioji. Gero vakaro visiems. Su meile, IRENA,Sakiai.
Kipras: Jolanta rašo: kad po to kai mes pradedame eiti dvasingumo keliu, iš karto bandome atmesti bet kokias blogas emocijas, tokias kaip pyktis, pagieža, egoizmas Jolanta rašo: Kaip ir kiekviename mokyme, taip ir davsingumo mokyme, pirma reikia išmokti dvasingumo abėcėlės ir toliau bandyti save toliau. kažkodėl keista skaityt amžinai deklaruojamą 'dvasingumo kelią', 'dvasingumo mokymus' galvoju, kad yra vienas kelias - gyvenimas nėra žmonių vien dvasingų, ar vien grynai materialistų. kad pas vienus labiau dominuoja vieną, pas kitus kitą, tas tiesa, bet niekas nežinom, kas galiausiai tų žmonių pasirinkime nugalės-visi turim paslaptinguosius derintojus, turim Tėvo dovaną-asmenybę, žmonijai buvo išlieta Tiesos dvasia, veikia priežasties veiksmo pasėkmės dėsnis. ypač mėgstu stebėt, kai kartais tiesiog tobulai jis veikia-kiekvienam atseikėdamas pagal nuopelnus
Pilypas: Kipras rašo: galvoju, kad yra vienas kelias - gyvenimas nėra žmonių vien dvasingų, ar vien grynai materialistų. kad pas vienus labiau dominuoja vieną, pas kitus kitą, tas tiesa, bet niekas nežinom, kas galiausiai tų žmonių pasirinkime nugalės Sutinku veikia priežasties veiksmo pasėkmės dėsnis. ypač mėgstu stebėt, kai kartais tiesiog tobulai jis veikia-kiekvienam atseikėdamas pagal nuopelnus Tikrai, kad taisykle "kokiu saiku seikesi, tokiu ir tau bus atseiketa ir dar prideta" veikia simtu procentu
Gerdas: taip, Moterie, sutinku bet pats šios temos pavadinimas 'tarnauti Dievui' neteisingas-netikslus Dievą ir artimą savo turim mylėti, kaip mylėjo Jėzus Kristus, mums gal dar iki to toli, bet bent tuo priešinamės blogiui, o jei būti teisingam, tai nuo žodžio dvasingumas mane vemt verčia, čia juo lyg ir bandoma pastoviai spekuliuoti, priešinant į dvasingus ir ne, ar norint pasididžiuoti, va, koks/kokia aš dvasinga ar norinti tokia būti ką tik paieškojau uk tekste to termino, tai net 'neišmetė', bet forume-kiek nori
VaidasVDS : Alkis ir troškulys teisumui veda į tiesos atradimą, o tiesa padidina idealus, o tai atskiriems religininkams sukelia naujų problemų, nes mūsų idealai turi polinkį augti geometrine progresija, tuo tarpu mūsų sugebėjimas pagal juos gyventi yra padidinamas tiktai aritmetine progresija. Kaltės jausmas (ne nuodėmės sąmonė) atsiranda arba dėl nutrauktos dvasinės komunijos arba dėl žmogaus moralinių idealų sumažinimo. Išsivadavimas iš tokios nemalonios padėties gali ateiti tiktai suvokus, jog žmogaus aukščiausi moraliniai idealai nebūtinai reiškia Dievo valią. Žmogus negali tikėtis gyventi pagal savo aukščiausius idealus, bet jis gali būti ištikimas savajam tikslui surasti Dievą ir tapti vis labiau ir labiau panašus į jį.
emipetras: Noriu pasidalinti viena nuostabia istorija. kurią patarčiau perskaityti kiekvienam šios žemės žmogui. Nežinau koks šios istorijos tikrasis šaltinis. Bet ar tai svarbu... - - - - - - - - - Sapnavau sapną, kad aš pakliuvau į dangų ir šalia manęs atsirado Angelas, kad palydėtų mane ir parodytų man, kas ten yra. Mes ėjome kartu tol, kol atėjome į didelę salę, kurioje buvo daugybė Angelų. Mano Angelas - vadovas sustojo ir pasakė: -Čia Gavimo skyrius. Čia mes gauname visas peticijas ir prašymus Dievui, kuriuos žmonės išsako savo maldose. Aš apsidairiau aplinkui, čia buvo labai triukšminga, gyva ir aplink mane buvo daug Angelų, kurie rūšiavo prašymus - ištisas popierių šūsnis, parašytas žmonių iš viso pasaulio kampelių. Ten buvo ritinėliai, lapai, popieriai ir tiesiog lapeliai su žinutėmis. Po to mes ėjome ilgu koridoriumi, kol atėjome į antrą skyrių. Tad Angelas man pasakė: - O čia Įpakavimo ir Išsiuntimo skyrius. Čia ta Dieviška Malonė ir Viešpaties Malonė, kurios prašė žmonės, dalinama ir išsiunčiama jiems. Ir vėl aš atkreipiau dėmesį į tai, kad čia buvo labai gyva. Labai daug Angelų darbavosi šiame skyriuje, kadangi žmonės labai daug prašo ir, atitinkamai, tiek daug ruošiama išsiuntimui. Ir pagaliau ilgo koridoriaus gale mes sustojome priešais duris, kurios vedė į mažutėlį kambarį. Mano didžiausiai nuostabai ten sėdėjo tik vienas Angelas, kuriam nebuvo kuo užsiimti. -O čia, Padėkų skyrius,- tyliai pasakė mano draugas Angelas šiek tiek susinepatoginęs. -Kaip taip gavosi, kad čia nėra jokio darbo?- paklausiau aš. -Tai labai liūdna,- atsiduso Angelas.- Po to, kai žmonės gauna visa tai, ko prašė, labai mažai kas atsiunčia Padėkas. -Kaip gi atsiųsti savo Padėką ir pranešimą apie tai, kad tu gavai Dievišką Malonę? -paklausiau aš. -Labai paprastai,- atsakė Angelas.-Paprasčiausiai pasakyk: -Ačiū, Viešpatie! -O už ką žmonės turėtų dėkoti? - paklausiau aš. -Jeigu tu turi maisto šaldytuve, rūbų ant kūno, stogą virš galvos, na ir vietą, kur miegoti, tai tu turtingesnis, negu 75 procentai žmonių visame pasaulyje. Jeigu tu turi pinigų banke, pinigų savo piniginėje ir dar taupyklėje, tai tu jau esi tarp 8 procentų pasiturinčių pasaulio žmonių. O jeigu tu gavai šį laišką, tai tu pakliuvai į 1 procentą žmonių pasaulyje, kuriems duodamas šansas. Jeigu tu prabudai šįryt ir pasijautei esąs sveikas, o ne ligonis, tai aišku, kad tu laimingesnis, negu daugelis tų, kurie net neišgyvens šios dienos. Jeigu tu niekada nejautei baimės kovoje, kalėjimo vienatvės, kankinimų agonijos ar bado kančių, tai tu absoliučiai tiksliai aplenkei 700 milijonų žmonių šiame pasaulyje. Jeigu tu atėjai į savo bažnyčią ir gali ten melstis be baimės būti persekiojamu, areštuotu, mirtinai kankinamu, tai tu esi privilegijuotoje padėtyje, lyginant su 3 milijardais žmonių šiame pasaulyje. Jeigu tavo tėvai vis dar gyvi ir vis dar susituokę..., tai tu labai retas žmogus. Jeigu tu gali eiti su aukštai pakelta galva ir šypsotis, tai tu neatitinki normai, tu unikalus tarp tų, kurie abejoja ir yra nusivylę... -Gerai, o kas dabar? Kaip man pradėti? -Jeigu tu skaitai šį laišką, tai tu jau gavai dvigubą Palaiminimą, nes kažkas galvoja apie tave ir laiko tave ypatingu. Ir tu jau gavai dvigubai daugiau Palaimos, negu du milijardai žmonių pasaulyje, kurie visiškai negali skaityti. Geros tau dienos! Sukaičiuok savo Palaiminimus, kuriuos gavai ir, jeigu nesi abejingas, tai perduok juos kitiems, kad priminti visiems ir kiekvienam apie tai, kaip jie mylimi ir kaip jie palaiminti. KAM: Padėkų skyriui. Ačiū Tau, Viešpatie, kad Tu duodi man galimybę pasidalinti šiuo laišku, ir už tai, kad aš turiu tiek nuostabių žmonių, su kuriais aš galiu tuo pasidalinti> Ir jeigu tu perskaitei iki šios vietos, tai kaip galima būti nedėkingam už visa tai, kas tau duodama Palaiminime ir kaip galima to nepasiųsti kitiems? Aš dėkoju Dievui už viską! Puikios jums nuotaikos! - - - - - - - - - Su meile ir tikėjimu Jumis! Robertas Karvauskas www.GyvenimoRytas.lt
LaimaIrena: *** Gėris ir blogis nedaug išmanė apie juos, bet viską: kada triumfuoja blogis, gėris slepias; kai gėris apsireiškia, blogis tyko pasaloj. Nei vieno, anei kito neįmanoma įveikti, anei nustumti taip, kad nesugrįžtų. Dėl to, jei džiaugsmas, tai atmieštas nerimu, jei sielvartas, tai niekad be tylios vilties. Gyvenimas, tegu ir ilgas, visados bus trumpas. Pernelyg trumpas, kad prie jo ką nors pridurtum. (Wislawa Szymborska, vertė Sigitas Geda)
LaimaIrena: ach, mes tokie didingi ir svarbūs nepastebim mažųjų - nusisukam nuo jų, tenorinčių draugauti http://youtu.be/nas51x3ZQCg
ļīėķą’ āåšńč’ ńņšąķčöū