Ōīšóģ » DVASINĖ KARJERA » Tarnauti Dievui » Īņāåņčņü

Tarnauti Dievui

Jolanta: Šiandien perskaičiau Šventosios Teresėlės gyvenimo istoriją ir jos veiklą, bei intenciją su kuria ji viską darė. Tai tikras pavyzdys tikrojo dvasingumo. Man tai atradimas ir pavyzdys, nes jos gyvenimo filosofija labai panaši į mano, tik aš dar visai nedaug pažengusi, o ji jau kelio gale. Pagrindinė mintis, meilė Dievui ir žmonėms ir visa veikla paremta šia gyvenimo samprata.

Īņāåņīā - 64, ńņš: 1 2 3 4 All

Urantas: Kukas rašo: O jeigu supranti,kad zmogus tera fikcija ir yra totalei valdoma fikcija,tada tarnavimas jam priligsta tarnavimui tarkim kompui Pranešimą perkeliu į tinkamą temą.

Brolisxx: Jeigu jauti malonumą tarnauti žmogui , tai žmonės visada tai pastebės ir kada nors atlygins , tačiau tai dar ne transcendentinė meilė ir ne tikrasis atlygis . Tik tarnystė Dievui Tėvui , per transcendentinę meilę , duoda šimtaprocentinį malonumą , kurį mūsų protas , kaip saulės dušas nuplauna visą mūsų esybę nuo galvos iki kojų ir suteikia atsinaujinimo pojūtį iki pat sielos gelmių .

Gabija: Brolisxx rašo: Geriau Kukas tegu įsisąmonina , kad žmogus , tai Dievo minties funkcija , išreikšta materijoje . Man, Brolixx, patinka tavieji pasisakymai. Tik kažkodėl šiame forume beveik nesilankai. O gaila Užsuk čia dažniau, žinok, kad esi laukiamas. Aš tarnystę Dievui suvokiu tik kaip tarnystę artimui savo, todėl nelabai suvokiu apie ką kalbi: Brolisxx rašo: Tik tarnystė Dievui Tėvui , per transcendentinę meilę , duoda šimtaprocentinį malonumą , kurį mūsų protas , kaip saulės dušas nuplauna visą mūsų esybę nuo galvos iki kojų ir suteikia atsinaujinimo pojūtį iki pat sielos gelmių . Čia tu apie garbinimą? apie reiškiamą meilę žodžiais? na, taip, potyriai tada būna geri... bet manau, kad potyrių neturėtume vaikytis, o realiai, kiek galime, veikti, kiekvienas pagal savo išgales.


Vaidas: Gabija rašo: Galbut as ir mastau mazai,bet akivaizdu kad tu perdaug,taip iki kledesiu prieinama.Sustabdes mastyma ,ijunges stebejima, tyloje, isitikinsi kiek esi valdomas nuo a iki z perfrazuojant žymius pasakymus paprasčiau "be veiksmo, nepažinsi savęs" sėdėti nieko nedarant ir manyti kad save pažįsti atvirkščias dalykas

Brolisxx: Ar žmogus fikcija ? Taip niekada negali būti . Tokias teorijas ir samprotavimus talpina mažai mąstantys žmonės . Žmogus negali būti fikcija , nes ir pats kosmosas nėra fikcija , o žmogus tai gi kosminis darinys . Tik pamąstykime geriau . Štai yra ŽEMĖ PLANETA . Žmogus kojomis vaikšto Žeme , o savo galva tai remiasi į kosmosą . Na , netiesiogiai , tačiau tik per atmosferos orinį apvalkalą , kuris toliau nutysta į kosmosą . reiškia kojomis semiesi galių ir energijos iš žemės , o galva - iš kosmoso . Tarp kitko - per maistą žmogus gauna tik 20 procentų energijos , o 80 procentų gauna per kvbėpavimą , per plaučius iš oro . Visa saulės sistema su visomis aštuoniomis planetomis buvo sukurta , kad Žemė kaip planeta būtų šiame kosminiame darinyje pati saugiausia , reiškia jau prieš milijardus metų Dievas matė ir žinojo , kad po šią planetą vaikščios biologinė esybė - žmogus , kuri vis labiau sąmonėjant ir protingėjant supras , kad ji yra Dievo rankų kūrinys . Todėl apie kokią tai fikciją neverta ir kalbėti . Geriau Kukas tegu įsisąmonina , kad žmogus , tai Dievo minties funkcija , išreikšta materijoje .

Kukas: Galbut as ir mastau mazai,bet akivaizdu kad tu perdaug,taip iki kledesiu prieinama.Sustabdes mastyma ,ijunges stebejima, tyloje, isitikinsi kiek esi valdomas nuo a iki z

Naktinis sargas: Vaidai, atidžiau žiūrėk, ką cituoji. ne Gabijos tai frazės, o Kuko: Galbut as ir mastau mazai,bet akivaizdu kad tu perdaug,taip iki kledesiu prieinama.Sustabdes mastyma ,ijunges stebejima, tyloje, isitikinsi kiek esi valdomas nuo a iki z Man tai atrodo, kad Kukas ne mažai mąsto, bet per daug, o taip ir susirgt galima, nesistebiu, kad ima atrodyt, kad yra valdomas nuo a iki z tarsi asmenybė neturėtų laisvos valios, Tiesos dvasios ir Paslaptingojo pagalbininko. Bet šokinėjant per įvairiausius mokymus ir praktikas, smegeninė gali netyčiom imt ir sustreikuot. Nesistebiu, kad vakariečiai ir lietuviai/rusai nulėkę į indijas/tailandus "nušoka nuo proto". Tarnauti Dievui - tai tarnauti artimui, bent taip suprantu nuo pat vaikystės, nes taip buvau mokomas senolių ir tėvų. Jei Urantijos knygoje kitaip parašyta, prašyčiau pacituoti, nes jau esu sakęs, kad nesu visos perskaitęs. Pagarbiai

Pilypas: Naktinis sargas rašo: Tarnauti Dievui - tai tarnauti artimui Butent, Naktini sarge. Ar galima kitaip myleti Dieva, negu mylint savo artima, kaip ir pati save. Zodis tarnauti man nepatinka, nes nenoriu, kad ir mano vaikai man tarnautu. Jezus moke, kad santykiai tarp Tevo ir zmoniu turi buti kaip ir zemiskoje seimoje tarp tevu ir vaiku, pagristi meile. O ten kur yra meile, nera tarnu ir seimininku. Dar Jis moke, kad reikia dziaugtis gyvenimu. Tai ir mokausi myleti ir dziaugtis. Reikia padaryti plakata, kaip Kuko apie dangaus karalyste: o tu ar mokaisi myleti ir dziaugtis?

VaidasVDS : Žodis "tarnauti" vis tik yra labai reikalingas. Tik jo prasmė mums asocijuojasi su prievartiniu tarnavimu. Reali šio žodžio prasmė yra šioje citatoje: "Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė." Be to dieviškieji valdovai ne tik valdo, bet ir tarnauja: "Barbariška idėja nuraminti supykusį Dievą, palenkti į savo pusę įsižeidusį Viešpatį, laimėti Dievybės palankumą aukomis, atgailavimu, ir net kraujo praliejimu, reiškia tokią religiją, kuri yra visiškai naivi ir primityvi, tokią filosofiją, kuri nėra verta mokslo ir tiesos apšviesto amžiaus. Tokie tikėjimai yra iš viso bjaurūs toms dangiškosioms būtybėms ir tiems dieviškiesiems valdovams, kurie tarnauja ir valdo visatose. Dievui tai yra įžeidimas tikėti, manyti, ir mokyti, jog turi būti pralietas nekaltas kraujas tam, kad būtų laimėtas jo palankumas arba kad būtų į šalį nukreiptas išgalvotas dieviškasis įniršis."

Pilypas: Kai sako, kas parasyta, to kirviu neiskirsi, VaidaiVDS, bet kai skaitai tokius parasymus VaidasVDS rašo: Dievui tai yra įžeidimas tikėti, manyti, ir mokyti, jog turi būti pralietas nekaltas kraujas tam, kad būtų laimėtas jo palankumas arba kad būtų į šalį nukreiptas išgalvotas dieviškasis įniršis." kazkaip pradedi abejoti ar tai parase tobulos butybes. Manau, kad Dievo izeisti yra neimanoma todel, kad Jis dave mums pasirinkima ir jeigu mes pasirinkome viena ar kita kelia arba dar nesubrendome galvoti kitaip, tai yra tik laiko klausimas. VaidasVDS rašo: Tokie tikėjimai yra iš viso bjaurūs toms dangiškosioms būtybėms ir tiems dieviškiesiems valdovams, kurie tarnauja ir valdo visatose. Vel gi, bjauretis savo broliais, kad jie yra netobuli? Man tokie uzrasai nepatinka, kur jie bebutu

Jolanta: Mielas Pilypai, tam mums ir duotos smegenys, kad vertintumėme ir patys spręstume kuo tikėti, o kuo ne. Nors būtų lengviau kad nebūtų pasirinkimo, juk tada ir atsakomybę galima kažkam suversti. Kiek pastebėjau iš savo nedidelės patirties, labai dažnai žmonės žavisi tomis religinėmis kryprimis, kur nereikia prisiimti asmeninės atsakomybės už savo dvasinį gyvenimą ir veiksmus. Atlikai tam tikrus ritualus ir vėl kaip naujas. Gal tai irgi vienas iš kelių, kaip mes iš savo gyvenimo taško galime pamatuoti? Gal ir teisus esi Pilypai, juk jei kažką netaip kas daro tur būt dar neatėjo laikas jo suvokimui. Tik pagalvojau, kad šioje vietoje didžiausia blogybė yra tinginystė, kai žmogus suvokia kas yra kas, tačiau ir suvokia, kad tobulėjimas tai didelis darbas, ir labai sunkus darbas, todėl nenori to siekti. Turiu vieną pažystamą, kuri pasakojo, kad kai suvokė, kad norint būti religingu reikia labai daug dirbti su savimi, daug ko negalės daryti, nes jau suvokia kad taip negerai, iš karto išsigando, ir pirma mintis buvo, kad nenoriu būti religinga.

VaidasVDS : Pilypai, Urantijos Knygos apreiškimą pateikė ne Dievas, o įvairios dvasinės būtybės. Mano pateikta citata priklauso gana aukštos kategorijos dvasinei būtybei - Uversos Dieviškajam Patarėjui. Todėl jis žino Dievo jauseną. O kaip tu pats jaustumeis, jei kas nors pasakytų apie tave, kad tave nuraminti galima, kai tu užkirsi kepsnį žmogienos, ar kai kas nors už tavo neva įžeidimą nužudys kokius penkis žmones ar dar kokią nors nesąmonę padarys. Tu jaustumeisi gerai? Tu norėtum, kad žmonės apie tave taip galvotų...

Pilypas: VaidasVDS rašo: O kaip tu pats jaustumeis, jei kas nors pasakytų apie tave, kad tave nuraminti galima, kai tu užkirsi kepsnį žmogienos, ar kai kas nors už tavo neva įžeidimą nužudys kokius penkis žmones ar dar kokią nors nesąmonę padarys. Tu jaustumeisi gerai? Tu norėtum, kad žmonės apie tave taip galvotų... Jei apie mane kas nors tokių nesamonių prikalbėtu, tai net ir man būtų juokinga pirmiausiai. Paskui aišku nemalonu, jeigu visi patiketu, bet aš tik žmogus. O Uversos Dieviškasis Patarėjas sako, kad Dievui, Kūrinijos Tėvui yra ižeidimas kažkieno veiksmai kitų atžvilgiu. Čia kažkas ne taip, kažkas kažko nesuprato arba ne taip užrašė, bet nesiginčysiu, nes negaliu spręsti už kitus

Pilypas: Pilypas rašo: Jei apie mane kas nors tokių nesamonių prikalbėtu, tai net ir man būtų juokinga pirmiausiai. Paskui aišku nemalonu, jeigu visi patiketu, bet aš tik žmogus. O Uversos Dieviškasis Patarėjas sako, kad Dievui, Kūrinijos Tėvui yra ižeidimas kažkieno veiksmai kitų atžvilgiu. Čia kažkas ne taip, kažkas kažko nesuprato arba ne taip užrašė, bet nesiginčysiu, nes negaliu spręsti už kitus Vertimas: Jei apie mane kas nors tokiu nesamoniu prikalbetu, tai net ir man butu juokinga pirmiausiai. Paskui aisku nemalonu, jeigu visi patiketu, bet as tik zmogus. O Uversos Dieviskasis patarejas sako, kad Dievui, Visos Kurinijos Tevui yra izeidimas kazkieno veiksmai kitu atzvilgiu. Cia kazkas ne taip, kazkas kazko nesuprato arba ne taip uzrase, bet nesigincysiu, nes negaliu spresti uz kitus Dar pridesiu, kad UK yra Jezaus mokymas Rastuose atskirti gera nuo blogo, Jis sake, kad ne viskas ten yra teisingai parasyta. manau, kad UK gali visko pasitaikyti. Ten autoriai daznai sako, kad vieno ar kito nezino

VaidasVDS : Pilypai, ar galima kurti religiją, kuri teigtų kad Dievas yra įtūžęs ir neva pasitenkina tik tuomet, kada praliejamas nekaltas kraujas (istorija apie Sadomą ir Homorą). Bet juk tokia religija egzistuoja ir ji yra labai paplitusi, ir kiek žmonių ja tiki. Ir tai dar vadinama Dievo žodžiu, o tai jau mažiausiai nejuokinga...

Pilypas: VaidasVDS rašo: ar galima kurti religiją, kuri teigtų kad Dievas yra įtūžęs turbut galima, jeigu ji buvo sukurta, bet siais laikais tokia religija jau turi uzleisti savo pozicijas. Ir dabar jau, manau, negalima sakyti, kad Tėvas isizeidzia. Bet cia aisku tik mano numone

Tadas: Ar tėvas supyksta ant vaikų? Taip, ir dar kaip Bet moment atleidžia ir visiškai užmiršta dėl ko kažkada pyko, nes meilė vaikams išlieka per visą gyvenimą nepakitusi

Pilypas: VaidasVDS rašo: Todėl dar kartą sakau, kad kai tik žmogus pats pradeda samprotauti savais žodžiais, paimdamas tik dalį citatos, ir dar nesupratęs prasmės ar esmės apie ganėtinai rimtus dalykus, prasideda įvairiausi nusišnekėjimai. Kazkur tai matyta, VaidaiVDS Ten dar buna "as zinau ka sakau, tu nesuvoki" ir panasiai. Man patinka mokytis is Jezaus: "Jėzus nedvejodamas panaudojo iš Raštų geresniąją dalį, tuo tarpu atmetė menkesniąją dalį. Savo didįjį priesaką, “Mylėk savo artimą kaip save patį,” jis paėmė iš to Rašto, kuris sako: “Nekeršyk savosios tautos vaikams, bet iš tiesų mylėk savo artimą kaip save patį.” Jėzus pasinaudojo šito Rašto teigiama puse, tuo tarpu atmetė neigiamą pusę." UK 1770 psl. Tadas rašo: Ar tėvas supyksta ant vaikų? Taip, ir dar kaip Bet moment atleidžia ir visiškai užmiršta dėl ko kažkada pyko, nes meilė vaikams išlieka per visą gyvenimą nepakitusi Negaliu patiketi, Tadai, kad Rojaus Trejybe, kuria mes suprantame kaip Teva, galetu nusileisti iki tokio lygio, kad supyktu ar isizeistu. Nors ka gali zinot?

VaidasVDS : Pilypai, dvasinės būtybės pasvarstymas, kad yra Dievo įžeidimas ir tavo teiginys, kad neva Dievas įsižeidžia turi dvi skirtingas prasmes Todėl dar kartą sakau, kad kai tik žmogus pats pradeda samprotauti savais žodžiais, paimdamas tik dalį citatos, ir dar nesupratęs prasmės ar esmės apie ganėtinai rimtus dalykus, prasideda įvairiausi nusišnekėjimai. Su UK galėtų visko pasitaikyti tik tokiu atveju, jei prie šio Apreiškimo būtų pridėję žmonės. Man teko nagrinėti ne tik UK, bet ir įvairią papildomą literatūrą, bet taip ir neradau tokių įrodymų... Pagarba Tadui, kad jis bando tai išvesti į humorą...

Pilypas: Isivaizduoju Kuko plakata: o tu ar zinai, ka sakai?

Jolanta: Jėzaus žodžiais aš taip pat vadovaujuosi, tik kartais pagalvoju, kiek iš tiesų teisingai aš juos suprantu. Kad ir tas posakis, kad mylėk savo artimą kaip pats save. Viskas gerai, kol viskas taikoje. Iki to momento aš suvokiu šį posakį, tačiau sakykim, tau samoningai kenkia, suvokdami ką ir kodėl daro........mylėti artimą.....nekovoti už save, tai reiškia nemylėti savęs. Labai dažnai mane bardavo kad pasitraukiu ir nekovoju už save, tačiau dabar galvoju ar esu teisi. juk leidžiant kitam blogai elgtis tu lyg ir pritari jo elgesiui......Tačiau kaip kovoti ir neįsivelti į pyktį? Ne taip viskas man paprasta, atrodo toksai aiškus posakis o kiek klausimų kyla.

Rantulija: Miela Jolanta,ir vis delto visai draugiskai tau patarciau,kantriai, neskubant ir atidziai perskaityti Urantijos knygos IV dali.Jezaus is Nazareto nugyventas gyvenimas,turetu i tavo asmenini gyvenima inesti daug aiskumu;isvaduotu is daugelio susipainiojimu.Tu suprastum,kad Jezaus meile artymui buvo PROTINGA. Su meile, IRENA,Sakiai.

VaidasVDS : Pilypai, todėl aš ir nesakau ir nesakysiu, kad aš žinau, ką sakau. Todėl aš ir analizuoju tik tai, kas manęs iki šiol nenuvylė. Aš darau ir darysiu klaidas, bet aš jų nebijau daryti. Save analizuoti taip pat reikia. Visada kritiką reikia taikyti pirmiausiai sau, tuomet viskas tvarkoje. Be to žmogus turi eiti link tobulumo (tai ir žodžiai, kurie buvo prarasti iš maldos "Tėve mūsų"), todėl negalima visko vertinti tik paviršutiniškai. Rimantai, atsakydamas man, tu visada paimi nedidelį epizodą iš mano pasisakymo ir tokiu būdu iškraipai viso mano pasisakymo prasmę. Aš tokiu atveju net man pačiam tikrai atrodau nepatrauklus. Supranti daryti nedideles klaidas gali visai nepiktybiškai, bet rezultatas gaunasi nei šioks, nei toks. Tu tik nepyk dėl mano tokių pasisakymų, nes šiaip gyvenime aš esu labai kruopštus. Man Urantijos Knyga - tai didelis netikėtumas. Aš beveik nestudijavęs kitų religijų tik dėl vienos priežasties - kai tik pradėdavau jas studijuoti labai greitai rasdavau tai, kas man neleisdavo toliau tęsti studijų. Falšą aš tiesiog "užuodžiu". Man Urantijos Knyga iki šiol labai didelis netikėtumas. Aš tik dėkingas būčiau bet kuriam, kuris galėtų pateikti kokį nors UK "falšą", bet įtikinamo "falšo" man dar niekas nepateikė, nors jo aš taip pat ieškau. O žmogus, tol kol jis bus žmogus, jis visada darys klaidas ir tik neišmanėlis žmogus gali sakyti "aš žinau, ką sakau"...

Jolanta: na taip Irena, tos protingumo ribos aš ir nežinau. Kita vertus ir reakcijos į neprotingą elgesį aš nežinau. Nors vien meile artimui ir negalima apsiriboti, tačiau į brutalų elgesį manau brutaliu elgesiu irgi nieko gero atsakyti. Kai prdėjau eiti dvasingumo keliu rėmiausi tik gėrio ir meilės formule. tačiau dabar suvokiu kad to neužtenka, yra dar kažkas išmintingo kad galima būtų svariai atsakyti į piktybiškumą.

Pilypas: Viskas tvarkoj, VaidaiVDS, niekas net ir nesiruosia pykti. Visi mes mokomes ir darom klaidas. Manau, svarbu nevartoti tokiu issireiskimu kaip: tu nesuvoki, tu neteisus. Zmogus supranta savo supratimo lygyje ir turi savo nuomone, kuria reikia gerbt. Ne mums sprest kas teisus, o kas ne. Manau, kad butu labai grazu ir tolerantiska, jeigu sakytume: as galvoju kitaip, nes ...

Rantulija: Miela Jolanta,as galiu tik paantrinti savo pacios tau parasytus zodzius apie Jezu UK knygoje;ten parasyta konkreti situacija,kaip pasielge Jezus,pamates du tarp saves susipesusius vyrus. Mano nuomone tokia:kovoja tik gyvulinio lygmens Dievo Tevo tvariniai;zmogus butinai suras buda,kaip taikiai uzglaistyti konfliktine situacija,arba ismintingai, tyliai pasitraukti is kovos lauko. Mums nebutina biciuliautis su tais,kurie yra mums nemalonus,kurie megina tvarkyti musu gyvenimus,arba mes jiems esame nemalonus. Mes turime Tevo-Rojaus Trejybes mums padovanota didele, kurybine energija-MEILES ENERGIJA;jinai nuostabiai pasireiskia per atstuma;pasireiskia MINTIES GALIA.Sakyciau,tai net labiau ir geriau veikia artyma mano,negu leisdimasis su juo i polemika,leidimasis i moralizavima.Kalbu apie tai drasiai,nes siuo klausymu turiu nemenka patirti.Ipatingai toks metodas pravartus seimyniniuose konfliktuose. Tai tiek. Su meile, IRENA,Sakiai.

VaidasVDS : RimantaiV, mūsų diskusijoje aš negyniau savo nuomonės, aš gyniau Urantijos Knygos tiesas. Aš išreiškiau savo požiūrį į Urantijos Knygą, bet ne į tave, kurį aš gerbiu už daugybę kartų labai protingai išreikštą nuomonę įvairiausiais klausimais. Aš tikrai džiaugiuosi tavimi, kurį laikau tikru savo sielos broliu. Tačiau aš labai didelę dalį savo laiko per paskutinius 4 metus skyriau Urantijos Knygos įvairiapusiškoms studijoms, apie kurias aš ir užsiminiau mūsų diskusijoje. Todėl aš galiu atremti daugelį nepagrįstų kaltinimų ar abejonių šiam Apreiškimui. Man šiek tiek keista, kad aš būtent su tavimi tokiu būdu diskutuoju...

Jolanta: Nežinau ar suprasi Irena, iki neseno laiko visiems aš deklaruodavau lygiai tą patį. Pasitraukdavau, net jei matydavau kad sąminingai kenkia, nekovodavau ir dabar atrodo atsiduriu ties išgyvenimo riba, juk traukiantis kažkada irgi prieini kraštutinį tašką, gal aš dar jo nepriėjau, tačiau man metamiems išbandymams juk turi būti priežastis, kažkodėl pagalvojau, kad mano traukimasis ir nekovojimas nėra taip jau gerai kaip man atrodo, bent jau neperžengiant teisingumo ribas. Kova pati iš principo man yra svetima, tačiau ieškau atsakymo ir galvon ateina tik viena mintis, mane moko nesitraukti, mane moko atstovėti už savo interesus. Per savo neilgą lekią, kai domiuosi dvasiniu pasauliu pastebėjau, kad kai vidinės problemos pas žmogų yra nesprendžiamos, duodamos tam tikros situacijos, kad į jas atkreiptume dėmesį, o kai antrą kartą analogiška situacija atsitinka, darau išvadą, kad ne taip elgiausi anksčiau. Tačiau kaip sunku susiprasti kur mano klaida, ką darau ne taip. Esant tokiai situacijai traukimasis man nepadėjo.

Rantulija: Miela sese,tu teisi, nevisada reikalingi atsitraukimai.Kaip surasti aukso viduri? Va,sito as,savo pokalbiuose su Tevo-Rojaus Trejybes Dvasia,nuolatos klausiu. Galvoju,kad tu manes neapkaltinsi,jog as kaip papuga kartoju Algimanto zodzius,bet man jo pamokymai pasitvirtino praktiskai.Patikek, man beveik kiekviena diena yra issukis.Pagal Urantijos knyga galima padaryti tokia isvada,kad musu "apsaugininkai"-Angelai Serafimai surezisuoja mums labai idomias,musu dvasios stiprybe ugdancias situacijas;as suprantu,kad jie stebi kaip mes spresime iskilusias problemas;ar pasyviai,nuleide rankas aimanuosime,ar drasiai imsimes jeskoti sprendimu ir stengsimes jas igyvendinti materialioje ar dvasineje tikroveje.Ypatingai dvasineje,nes tai baze viskam. Man susidare ispudis,kad mudvieju praeityje yra kazkas bendro. Abi katalikes,tos pacios skaitytos dvasines knygos, tie patys iskylantys klausymai. 27 metus as aimanavau;praradau net kelis butus,darbus ir dabar sulaukusi 60 metu su bedarbiu sunumi tenka isgyventi is 450 litu.Todel man tenka vis dar sunkiai dirbti,kad siek tiek eitu papildyti seimos biudzeta. Tik urantiniame kelyje supratau,ko is tiesu is manes nori Dangiskos Butybes. Visame Kosmose ne viena Dvasine Butybe netinginiauja;jos dirba visos Kurinijos labui.Ir as patyriau,kad kai save,savo darbo didesne dali atiduoti visuomenei, tuomet ateina asmenine nauda,nekalbant apie beribi,asmenini pasitenkinima.Zinoma, ir sitokioje veikloje susiduri su nesuprantanciais tokio poelgio.Nesupranta,kad kartais,zinoma ne visuomet ir NE VISIEMS,galima si ta padaryti ir be jokio materialaus uzmokescio. Uzmokestis ateina visai is kitos puses. Be jokios abejones,po kurio laiko pasijunti,kaip tave pradeda atakuoti savanaudziai zmones.Na,kas gi cia nenores pasinaudoti "nachaliau" kvailute.Na,tuomet vel kreipiuosi i TEVA-ROJAUS TREJYBE,i JO Dvasia manyje,patarimo.Nenuvyle ne karto,per pastaruosius ketverius metus. Suprantu, siais laikais daugelis baznytininku,ypac katalikai,yra iprate,kad patiems deti kazkokias pastangas sprendziant gyvenimiskas problemas yra nebutina;pakanka nueiti pas kunigeli uzpirkti misias ir viskas,arba baznycioje susirinkusioms "davatkelems" uzmoketi,kad jos kalbetu rozanciu uz mano intencijas.Ir viskas. Galvojama,kad to pakanka atsiteisiant su Dievu.IR NIEKAS NEUZPERKA MISIU UZ ASMENINIUS, DVASINIUS DALYKUS. Visai neseniai, kasdienybeje gana aptingusi jauna moteris panoro isigyti automobilio vairavimo teises.Jinai yra katalike.Atejo pas mane ir prase pasimelsti,kad jai pavyktu laikant egzaminus.As jai pasakiau,kad TEVAS nori,kad jinai ismoktu gerai vairuoti.Po kiek laiko jinai atejo pas mane jau su maisto produktais;pasisake,kad per vaziavimo egzamena nepavyko.Dovana priemiau,bet pakartojau,kad TEVAS nori,kad jinai ismoktu gerai vairuoti. Gerai neprisimenu,bet tai kartojosi kokius keturis ar penkis kartus.Kai pagaliau islaike vairavimo egzamenus.Atejo vel pas mane ir gana pakeltu tonu man gyresi,kaip jai gerai pavyko islaikyti pravaziavima.Is jos pakelto tono ir ziurejimo i mane is auksto supratau,kad josios atnestos man dovanos buvo skirtos mane papirkti,o ne del to,kad jai is tiesu norejosi palengvinti mano nelengva materialia padeti.Jinai,kazkodel buvo nusprendusi,kad mano malda gali permaldauti Dieva ir jai be jokiu pastangu pavyks islaikyti egzamenus.Ka padarysi;tikrove yra tokia,kokia yra.Siuolaikines Baznycios butent tokius turi savo aukletinius.Todel ir gyvenimas musu planetoje yra toks, koks dabar yra.Mes esame kontroliuojami is aukstai,ir Auksto rango Dvasinems Butybems keliam rupesteli,nes musu planeta kelia pavoju kitoms kosmoso civilizacijoms. Dauguma esam aptinge,nudvaseje, ieskom tik malonumu,o sunkesne savo nasta stengiames uzkrauti kitam. Tai tik mano asmenine nuomone ir patyrimai. Miela Jolanta,esi jautrus zmogus,buk gerute, is mano parasytu zodziu tau nebutina viska prisitaikyti sau. Tai yra mano. Parasiau noredama tau padeti. Gal si ta naudingo is mano parasymo atrasi ir sau,nes is tavo parasytu zodziu tikrai radau sau asmenines dvasines naudos.Dalinkimes ka,kikvienas turim,manau,kad tai iseis i gera. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, IRENA,Sakiai.

VaidasVDS : Irena, šitie žodžiai iš Urantijos Knygos tikrai ir apie tave: "Raktai nuo dangaus karalystės yra: nuoširdumas, daugiau nuoširdumo, ir daugiau nuoširdumo. Šituos raktus turi visi žmonės. Jais žmonės naudojasi – žengia pirmyn dvasiniu statusu – priimdami sprendimus, daugiau sprendimų, ir dar daugiau sprendimų. Aukščiausias moralinis pasirinkimas yra kiek įmanoma aukščiausios vertybės pasirinkimas, ir visada – bet kurioje sferoje, jose visose – tai yra pasirinkimas vykdyti Dievo valią. Jeigu žmogus pasirenka šitą, tai jis yra didis, nors jis būtų labiausiai nusižeminęs Jerusemo pilietis arba net pats mažiausias iš mirtingųjų Urantijoje." UK – 0436-1 Sėkmės tau

Jolanta: Miela Irena, kažkodėl pagalvojau, kad po to kai mes pradedame eiti dvasingumo keliu, iš karto bandome atmesti bet kokias blogas emocijas, tokias kaip pyktis, pagieža, egoizmas. Tada kai jau sutvirtėjame savo tikėjime mums siunčia išbandymus, kad išmoktume ne tik nuolankumo, bet ir tvirtumo atstovėti tikėjimą prieš tuos kurie eina nedoru keliu. Čia nuolankumu nieko nelaimėsi, todėl, tik dabar darau tikią išvadą, kad mus moko išminties, būtent rasti tokį sprendimą, kad neįsiveltum į blogas emocijas ir sugebėtum atstovėti savo interesus kaip tvirtas ir žinantis ką daro šiame pasaulyje žmogus. Kaip ir kiekviename mokyme, taip ir davsingumo mokyme, pirma reikia išmokti dvasingumo abėcėlės ir toliau bandyti save toliau. kažkodėl šiuo metu pagalvojau apie tai. Materialinės gėrybės man reikalingos tiek, kad galėčiau normaliai funkcionuoti. Žinoma darbas reikalauja ir atrodyti tinkamai. Nėra tikslas finansinė sėkmė, labai norėčiau turėti galimybę gilintis į dvasinius klodus, bendrauti su bendraminčiais ir matyt reikia išmokti pastovėti už save ir už kitus. Akivaizdžiai rodomi tam ženklai. Iš buvusio vyro gyvenimo pasitraukiau be kovos, viską palikusi, bet intrigos nesibaigė, matyt mano nekovojimas užaugina blogiui sparnus ir jis pradeda bujoti. Šiai dienai iškilo problema vėl su gyvenama vieta, aiškiai matosi, kad bando pasinaudoti situacija, tik šiai dienai aš jau suprantu, kad negaliu trauktis, šios situacijos ne veltui kartojasi, tačiau tai man išbandymas, kad kova nepareikalautų dvasinių mano vertybių, kurias įgijau per laiką. Ar sugebėsiu išmokti šią pamoką, tikrai nežinau, tik labai tikiuosi, kad ženklų išsiaiškinimas yra teisingas ir teisingai suvokiu savo silpną vietą. O Algimantą kartoji todėl manau, kad jis rašo išmintingai. yra žmonių kuriuos aš irgi cituoju. Niekas nieko negali kaltinti kad renkasi vieną ar kitą lyderį, renkamės tai kas arti mūsų dūšios. Tu nuostabi moteris, turi tiek tvirtybės, kad užtektų kelioms moterims. Tai ne dėl to kad randi sprendimus sunkiose situacijose, o todėl kad švieti kaip spindulėlis pamačiusi kad kitam yra negera. Vienas pats sau spindulėlis gal ir nėra labai ryškus, tačiau kai jų yra tai vienur, tai kitus, jau ir apšviečia pasaulį. O tokių spindulėlių čia galima sutikti ne vieną. Su meile Jolanta

Moteris: Kipras rašo: galvoju, kad yra vienas kelias - gyvenimas nėra žmonių vien dvasingų, ar vien grynai materialistų. kad pas vienus labiau dominuoja vieną, pas kitus kitą, tas tiesa, bet niekas nežinom, kas galiausiai tų žmonių pasirinkime nugalės-visi turim paslaptinguosius derintojus, turim Tėvo dovaną-asmenybę, žmonijai buvo išlieta Tiesos dvasia, veikia priežasties veiksmo pasėkmės dėsnis. ypač mėgstu stebėt, kai kartais tiesiog tobulai jis veikia-kiekvienam atseikėdamas pagal nuopelnus Pritariu jūsų mintims, mielieji Rantulija, Kiprai, Pilypai, nes galvoju visiškai taip pat Jolanta rašo: kažkodėl pagalvojau, kad po to kai mes pradedame eiti dvasingumo keliu, iš karto bandome atmesti bet kokias blogas emocijas, tokias kaip pyktis, pagieža, egoizmas. Nereikia atmesti neigiamų emocijų, nes atmestos jos kaupiasi ir prasiveržia nervų bei kūno organų sistemų ligomis. Tikrai tikintis žmogus ar kaip mėgsta sakyti Jolanta - einantis dvasingumo keliu - su neigiamomis mintimis ir emocijomis susitvarko palyginti lengvai. Kaip? Vieno recepto nėra, tai atseikėjama, manau, pagal kiekvieno asmeninę dvasios stiprybę, nes sugebama į kitų asmenų reiškiamas neigiamas emocijas neatsakyti tuo pačiu - nesilaikoma patarlės "kaip šauksi, taip atsiliepsiu“

Rantulija: Aciu Jolanta.Nuo tavo zodziu silta pasidare. Tu tikrai nugalesi.Tau TEVAS tavo sirdyje pades,JIS troksta pokalbio sirdingo su tavim.JIS jaucia tavo skausma;dziaugiasi kartu su tavimi.Pamegink JAM issakyti viska,viska;po to palauki menka valandele.Tyloje.Sustabdyki begancias mintis.As tvirtai tikiu,kad tau labiau pavyks,negu ,kartais,man.Nors gerai zinau,kaip komunikuoti su Dievu. Dvasines ramybes tau, sese nuostabioji. Gero vakaro visiems. Su meile, IRENA,Sakiai.

Kipras: Jolanta rašo: kad po to kai mes pradedame eiti dvasingumo keliu, iš karto bandome atmesti bet kokias blogas emocijas, tokias kaip pyktis, pagieža, egoizmas Jolanta rašo: Kaip ir kiekviename mokyme, taip ir davsingumo mokyme, pirma reikia išmokti dvasingumo abėcėlės ir toliau bandyti save toliau. kažkodėl keista skaityt amžinai deklaruojamą 'dvasingumo kelią', 'dvasingumo mokymus' galvoju, kad yra vienas kelias - gyvenimas nėra žmonių vien dvasingų, ar vien grynai materialistų. kad pas vienus labiau dominuoja vieną, pas kitus kitą, tas tiesa, bet niekas nežinom, kas galiausiai tų žmonių pasirinkime nugalės-visi turim paslaptinguosius derintojus, turim Tėvo dovaną-asmenybę, žmonijai buvo išlieta Tiesos dvasia, veikia priežasties veiksmo pasėkmės dėsnis. ypač mėgstu stebėt, kai kartais tiesiog tobulai jis veikia-kiekvienam atseikėdamas pagal nuopelnus

Pilypas: Kipras rašo: galvoju, kad yra vienas kelias - gyvenimas nėra žmonių vien dvasingų, ar vien grynai materialistų. kad pas vienus labiau dominuoja vieną, pas kitus kitą, tas tiesa, bet niekas nežinom, kas galiausiai tų žmonių pasirinkime nugalės Sutinku veikia priežasties veiksmo pasėkmės dėsnis. ypač mėgstu stebėt, kai kartais tiesiog tobulai jis veikia-kiekvienam atseikėdamas pagal nuopelnus Tikrai, kad taisykle "kokiu saiku seikesi, tokiu ir tau bus atseiketa ir dar prideta" veikia simtu procentu

Gerdas: taip, Moterie, sutinku bet pats šios temos pavadinimas 'tarnauti Dievui' neteisingas-netikslus Dievą ir artimą savo turim mylėti, kaip mylėjo Jėzus Kristus, mums gal dar iki to toli, bet bent tuo priešinamės blogiui, o jei būti teisingam, tai nuo žodžio dvasingumas mane vemt verčia, čia juo lyg ir bandoma pastoviai spekuliuoti, priešinant į dvasingus ir ne, ar norint pasididžiuoti, va, koks/kokia aš dvasinga ar norinti tokia būti ką tik paieškojau uk tekste to termino, tai net 'neišmetė', bet forume-kiek nori

VaidasVDS : Alkis ir troškulys teisumui veda į tiesos atradimą, o tiesa padidina idealus, o tai atskiriems religininkams sukelia naujų problemų, nes mūsų idealai turi polinkį augti geometrine progresija, tuo tarpu mūsų sugebėjimas pagal juos gyventi yra padidinamas tiktai aritmetine progresija. Kaltės jausmas (ne nuodėmės sąmonė) atsiranda arba dėl nutrauktos dvasinės komunijos arba dėl žmogaus moralinių idealų sumažinimo. Išsivadavimas iš tokios nemalonios padėties gali ateiti tiktai suvokus, jog žmogaus aukščiausi moraliniai idealai nebūtinai reiškia Dievo valią. Žmogus negali tikėtis gyventi pagal savo aukščiausius idealus, bet jis gali būti ištikimas savajam tikslui surasti Dievą ir tapti vis labiau ir labiau panašus į jį.

emipetras: Noriu pasidalinti viena nuostabia istorija. kurią patarčiau perskaityti kiekvienam šios žemės žmogui. Nežinau koks šios istorijos tikrasis šaltinis. Bet ar tai svarbu... - - - - - - - - - Sapnavau sapną, kad aš pakliuvau į dangų ir šalia manęs atsirado Angelas, kad palydėtų mane ir parodytų man, kas ten yra. Mes ėjome kartu tol, kol atėjome į didelę salę, kurioje buvo daugybė Angelų. Mano Angelas - vadovas sustojo ir pasakė: -Čia Gavimo skyrius. Čia mes gauname visas peticijas ir prašymus Dievui, kuriuos žmonės išsako savo maldose. Aš apsidairiau aplinkui, čia buvo labai triukšminga, gyva ir aplink mane buvo daug Angelų, kurie rūšiavo prašymus - ištisas popierių šūsnis, parašytas žmonių iš viso pasaulio kampelių. Ten buvo ritinėliai, lapai, popieriai ir tiesiog lapeliai su žinutėmis. Po to mes ėjome ilgu koridoriumi, kol atėjome į antrą skyrių. Tad Angelas man pasakė: - O čia Įpakavimo ir Išsiuntimo skyrius. Čia ta Dieviška Malonė ir Viešpaties Malonė, kurios prašė žmonės, dalinama ir išsiunčiama jiems. Ir vėl aš atkreipiau dėmesį į tai, kad čia buvo labai gyva. Labai daug Angelų darbavosi šiame skyriuje, kadangi žmonės labai daug prašo ir, atitinkamai, tiek daug ruošiama išsiuntimui. Ir pagaliau ilgo koridoriaus gale mes sustojome priešais duris, kurios vedė į mažutėlį kambarį. Mano didžiausiai nuostabai ten sėdėjo tik vienas Angelas, kuriam nebuvo kuo užsiimti. -O čia, Padėkų skyrius,- tyliai pasakė mano draugas Angelas šiek tiek susinepatoginęs. -Kaip taip gavosi, kad čia nėra jokio darbo?- paklausiau aš. -Tai labai liūdna,- atsiduso Angelas.- Po to, kai žmonės gauna visa tai, ko prašė, labai mažai kas atsiunčia Padėkas. -Kaip gi atsiųsti savo Padėką ir pranešimą apie tai, kad tu gavai Dievišką Malonę? -paklausiau aš. -Labai paprastai,- atsakė Angelas.-Paprasčiausiai pasakyk: -Ačiū, Viešpatie! -O už ką žmonės turėtų dėkoti? - paklausiau aš. -Jeigu tu turi maisto šaldytuve, rūbų ant kūno, stogą virš galvos, na ir vietą, kur miegoti, tai tu turtingesnis, negu 75 procentai žmonių visame pasaulyje. Jeigu tu turi pinigų banke, pinigų savo piniginėje ir dar taupyklėje, tai tu jau esi tarp 8 procentų pasiturinčių pasaulio žmonių. O jeigu tu gavai šį laišką, tai tu pakliuvai į 1 procentą žmonių pasaulyje, kuriems duodamas šansas. Jeigu tu prabudai šįryt ir pasijautei esąs sveikas, o ne ligonis, tai aišku, kad tu laimingesnis, negu daugelis tų, kurie net neišgyvens šios dienos. Jeigu tu niekada nejautei baimės kovoje, kalėjimo vienatvės, kankinimų agonijos ar bado kančių, tai tu absoliučiai tiksliai aplenkei 700 milijonų žmonių šiame pasaulyje. Jeigu tu atėjai į savo bažnyčią ir gali ten melstis be baimės būti persekiojamu, areštuotu, mirtinai kankinamu, tai tu esi privilegijuotoje padėtyje, lyginant su 3 milijardais žmonių šiame pasaulyje. Jeigu tavo tėvai vis dar gyvi ir vis dar susituokę..., tai tu labai retas žmogus. Jeigu tu gali eiti su aukštai pakelta galva ir šypsotis, tai tu neatitinki normai, tu unikalus tarp tų, kurie abejoja ir yra nusivylę... -Gerai, o kas dabar? Kaip man pradėti? -Jeigu tu skaitai šį laišką, tai tu jau gavai dvigubą Palaiminimą, nes kažkas galvoja apie tave ir laiko tave ypatingu. Ir tu jau gavai dvigubai daugiau Palaimos, negu du milijardai žmonių pasaulyje, kurie visiškai negali skaityti. Geros tau dienos! Sukaičiuok savo Palaiminimus, kuriuos gavai ir, jeigu nesi abejingas, tai perduok juos kitiems, kad priminti visiems ir kiekvienam apie tai, kaip jie mylimi ir kaip jie palaiminti. KAM: Padėkų skyriui. Ačiū Tau, Viešpatie, kad Tu duodi man galimybę pasidalinti šiuo laišku, ir už tai, kad aš turiu tiek nuostabių žmonių, su kuriais aš galiu tuo pasidalinti> Ir jeigu tu perskaitei iki šios vietos, tai kaip galima būti nedėkingam už visa tai, kas tau duodama Palaiminime ir kaip galima to nepasiųsti kitiems? Aš dėkoju Dievui už viską! Puikios jums nuotaikos! - - - - - - - - - Su meile ir tikėjimu Jumis! Robertas Karvauskas www.GyvenimoRytas.lt

LaimaIrena: *** Gėris ir blogis – nedaug išmanė apie juos, bet viską: kada triumfuoja blogis, gėris slepias; kai gėris apsireiškia, blogis tyko pasaloj. Nei vieno, anei kito neįmanoma įveikti, anei nustumti taip, kad nesugrįžtų. Dėl to, jei džiaugsmas, tai atmieštas nerimu, jei sielvartas, tai niekad be tylios vilties. Gyvenimas, tegu ir ilgas, visados bus trumpas. Pernelyg trumpas, kad prie jo ką nors pridurtum. (Wislawa Szymborska, vertė Sigitas Geda)

LaimaIrena: ach, mes tokie didingi ir svarbūs nepastebim mažųjų - nusisukam nuo jų, tenorinčių draugauti http://youtu.be/nas51x3ZQCg

emipetras: Na , labai gražūs LAIMUTE , tie tavo atkelti žmogeliukai . Tačiau aš noriu pateikti vieną svarbią informaciją , apie mūsų tarnystę visumai Kūrinijai , tuo pačiu ir Žemės planetai . Gelbėkime savo Žemės planetą , o nuo ko gelbėti , manau kiekvienas turi savo mintis ir troškimus . Taigi nuo dabar . iki šio mėn - 21 d. , visame Žemės rutulyje paskelbtas tarptautinis planetos gelbėjimo laikas - iš širdies į širdį . Mūsų Vakarų Pusrutulyje šis laikas prasideda 00. 00 val . pagal Grinvičą . Visą valandą galite melstis , medituoti ir jaustis tikraisiais planetos šeimininkais , trokštantiems geriausiai ir saugiausiai pareiti visai žmonijai dvasinę transformaciją ir tapti visiems Dievo Tėvo Šviesos vaikais .

emipetras: Kiekvienas laikas pasirenka tinkamą Mokymą. Tam momentui visi ankstesni Mokymai jau būna pilnutinai iškraipyti. Pati žmonija kiek įmanydama stengiasi sumenkinti tai, ką gerbė jų tėvai. Tačiau nei viena Naujo Mokymo frazė , iš tiesų , neneigia ankstesnio mokymo. Į šią detalę mažai kreipiamas dėmesys, nors dauguma Mokymų savo gerovę kuria niekindami kitus mokymus... Mokymas neparduodamas, jis net ir nesiūlomas , jis tik žymi Naują Epochą.

Koan: plagijatas iš http://yogasun.2x2forum.com/spa/prijola/477205220/120

emipetras: Ģīč äšóēü’! Ń÷ąńņüå — ńėóęčņü ńļąńåķčž ėžäńźīé äóųč. Īńņąāüņå āńå ļšåäšąńńóäźč č, ļīėüēó’ńü ńčėīé, äóõīāķī ļīģīćąéņå ėžä’ģ. Óńņšåģčņå óšīäėčāīå ź ļšåźšąńķīģó. Źąź äåšåāī īįķīāė’åņ ėčńņāó, ņąź ėžäč ļšīöāåņąžņ ķą ļóņč äīįšą.

Koan: plagiatas - autorystės pasisavinimas

emipetras: MIELOS FORUMO MOTERYS , JŪS SAVO BUVIMU PUOŠIATE ŠIO FORUMO AURĄ . JŪS SAVO BUVIMU GERIAUSIAI TARNAUJATE MŪSŲ VISŲ DIEVUI TĖVUI . JŪS SAVO BUVIMU PUOŠIATE VISĄ URANTIJOS PLANETĄ. TAI ŠIA , TARPTAUTINĖS MOTERS DIENOS PROGA, SVEIKINU VISAS ŠIO FORUMO DALYVES IR LINKIŲ PRASMINGŲ MINČIŲ , PAVASARIŠKAI SKAIDRIŲ DVASINIŲ AKIMIRKŲ IR NAUJOS PAVASARIO ENERGIJOS IR SIELOMS , IR KŪNAMS . LINKSMŲ ŠVENČIŲ

varna: Visos moterys šventė, tad neturėjo laiko padėkoti :) Už jas dėkoju, Emili, aš, nes esmi irgi moteriškas sutvėrimas :))

emipetras: LABUTIS VARNELE , O Aš maniau , kad išskridai į šiltus kraštus . Jėzus Kristus sakė ; ,, kai aš atsiūsiu Dvasią , jūs darysite dar didesnius darbus už mane .’’ Manau ,kad tuo mūsų Viešpats numatė , kad prie dvasinių tiesų , kurios , be abejo yra pirmoje vietoje - žmonėms reikės ir pasaulietiškų švenčių , ir pasaulietiškų reginių tiek protui , tiek ir sielai . Žmonėms reikės ir džiaugsmo , ir juoko , ir humoro spektaklių , kad jie verstų protą ir sielą džiaugtis gyvenimu . Kad žmogus džiaugtusi šiuo realiu , esamu gyvenimu , čia ir dabar , o per tai , geriau suprastų ir turėtų vis geresnį tikėjimą į dvasinio pasaulio buvimą čia , šalia mūsų , dėl kiekvieno žmogaus . Tai būtų tikras Dievo vaiko ir jo sūnystės atgimimas iš Dvasios ir tuo savosios sūnystės , Dievui tėvui, liudijimas . Gal būt reikėtų , visomis savo įtikėjimo galiomis , švelninti tą kontrastą tarp įtikėjusio ir neįtikėjusio žmogaus . Mokytis spinduliuoti brolystę ir meilę , ir taip sušildyti bendravimą , tarp įtikėjusio į Dievo Tėvo dvasios buvimą žmoguje ir tarp neįtikėjusio , gamtos vaiko-žmogaus proto . Mokėdami įkelti gražias Urantijos knygos citatas , tobulinkime savo protą , mokykimės naudotis praktine šio dvasingumo puse . Liudykime šiam pasauliui , savo gyvensenos pavyzdžiu , kaip turtingos ir laimingos asmenybės , įtikėjusios į Dievo Tėvo - Rojaus Trejybės veikimą , mūsų kiekvieno visoje gyvensenoje ir bet kurioje kūrybinėje veikloje . Liudykime žmonėms savo elgesiu ir žodžiu , darbu ir bendravimu , kad įtikėję į Dievą Tėvą , mes kaip žmonės , galime būti ir laimingi ir turtingi , nes priešingu atveju , žmonės pasiklausę mūsų mokymus suvoks juos , kaip dar vieną dvasinę iliuziją . Reikėtų mokytis mums visiems , kaip save harmoningai , be konfrontacijos , išskirti iš nemąstančių , dvasinėmis kategorijomis , pasauliečių tarpo , o savo dvasine pasaulėžiūra panašėti į dvasinius mokytojus , kurie , jau pakankamai kryptingai , žino kelią į amžinąjį gyvenimą . Ir tai dar ne viskas . Reikėtų su meile ir kantrybe dalintis visomis tikromis žiniomis : kaip sveikai maitintis , kaip sveikai dirbti , kaip sveikai , linksmai ir laimingai gyventi jau čia , šiandiena . 2012-03-25

Fredas: (1750.2) 157:6.8 “Nuo šiol, jeigu koks nors žmogus norėtų su mumis būti brolijoje, tai tegul jis prisiima sūnystės įsipareigojimus ir eina su manimi. Ir kada manęs daugiau nebebus su jumis, -> tai nemanykite, jog pasaulis su jumis elgsis geriau, negu jis elgėsi su jūsų Mokytoju. Jeigu jūs mane mylite, tai pasiruoškite šitą meilę įrodyti savo noru paaukoti aukščiausiąją auką.”

Koan: “Ir gerai įsidėmėkite manuosius žodžius: Aš atėjau kviesti ne teisiųjų, bet nuodėmingųjų. Žmogaus Sūnus atėjo ne tam, kad tarnautų jam, bet tarnauti ir padovanoti savąjį gyvenimą kaip dovaną visiems. Aš jums pareiškiu, jog aš atėjau ieškoti tų ir gelbėti tuos, kurie yra pasiklydę.”

Fredas: Bet, ar nepagalvojai,kad yra ir tokių,.,kurie vietoj to,kad imtusi iniciatyvos patys,..specialiai nukrenta į pelkę ir šaukia ant visos gerrklės g-e-l-b-ė-k-i-t !!!....po to žiūri,..ar ateis kas nors gelbėti ar ne. Ir ar nepagalvojai, kad yra tokių,kuriems jau daug kartų yra sakytą,..neik i mišką nes pasiklysi...,bet jie vistiek,kaip užsispyrę ožiai eina ir pasiklystą,a?

Algirdas: Fredai Kartais aplinka labai sunki-minusuojanti; ir toks jos pamatymas slegia. Kad išvengti slegiančios įtampos -geriau persmelkti padėtį; tenka šalintis į filosofijos lauką; nerandant patenkinančio aiškumo –šalinamasi nuo konkrečių realijų dar toliau -į kosminę plotmę –na, iš čia, tai jau kaip dievai galime apžvelginėti reiškinius. Neutralizuoti įtampą padeda asmenis žengimas į priekį. Sveikinu su pavasariu drauguži. Gamta –nusiraminimo eleksyras.

Algirdas: diena mano naktis Tavo naktis mano diena Tavo ir nepajutau kaip atidaviau rytą Tau

Algirdas: sukurti mechanizmus-metodus-sistemas reikalinga sklaidai. Sklaidai žinių, sklaidai patyrimų-įžvalgų-prognozių. Emili, ne adresatus reikia mokyti kaip gyventi sielos gyvenimą, bet mokytojus-Dievo žodžio skelbėjus reikia skatinti surasti mechanizmus efektyviam-veiksmingam-rezultatyviam-pasišvenčiančiam gyvenimui

emipetras: Visų šalių urantiečiai , susivienykime . Daug gražių vaizdų ir širdingų prasmių supa mūsų gyvenimus , tik reikia tai pastebėti . Tik reikia tai pastebėti ne tik akimis , bet ir širdies jausmu . Uždekime dvasines ugnis savo širdyse , tegu šios ugnys liudys mūsų spinduliuojančias asmenybes , kurios žvelgia į pasaulį su džiaugsmu ir viltimi , su tikėjimu , kad Dievo Tėvo -Rojaus Trejybės ugnys užsidegs ir daugelio kitų žmonių širdyse , meilei ir tikėjimui . Rašau - uždekime ugnis širdyse , tai ne todėl , kad Dievo dvasia nusileis į žmonių širdis . Rašau tai todėl , kad dieviška pabudusi sąmonė žmogaus prote , rastų tiesiausią kelią į mūsų jausmų šaltinį , į prabudusius tuo pačiu ir mūsų širdies jausmus . Tik jausmo ir minties dėka , tik savo valios dėka , ateisime į savo vidinį pasaulį ir uždegsime visas psichinės energijos ugnis , kurios ir bus tas ryškiausias švyturys , ta ryškiausia šviesa , apšviečianti visą mūsų pasąmoninių troškimų pasaulį . Ši vidinė ugnis , ši vidinė šviesa , sulydys visus mažus troškimus į vieną pagrindinį troškimą - norą jausti ir mylėti savo dieviškąjį Tėvą , kuris su meile ir viltimi gyvena , kaip manyje , taip ir jumyse , o šios uždegtos ugnies ir dvasinės šviesos sintezėje , tegu užauga naujas žmogus , morontinis , dvasinis žmogus . Visų šalių urantiečiai , susivienykime .

emipetras: NUOŠIDŽIAUSI LINKĖJIMAI VISIEMS SEKMINIŲ ŠVENTĖS PROGA . PRIEŠ DU TŪSTANČIUS METŲ , MŪSŲ VIEŠPATS JĖZUS KRISTUS , PALIKĘS ŠĮ ŽEMIŠKĄ PASAULĮ , ATSIUNTĖ IŠ MŪSŲ VIETINĖS VISATOS CENTRO , IŠ SALVINGTONO - TIESOS DVASIĄ , TIESOS IR MEILĖS DVASIĄ , KURI KIEKVIENĄ ŽMOGŲ PASKATINTŲ IEŠKOTI IR PAŽINTI DIEVO TĖVO DVASIĄ . IR TAI BUVO IR YRA VISA PRASMĖ , KIEKVIENAM NORMALIAM PROTUI , SIEKIANČIAM ATVERTI SAVO PROTĄ , ROJAUS TREJYBĖS DIEVYBIŲ PAŽINIMUI , PER MŪSŲ VIEŠPATĮ JĖZŲ KRISTŲ , PER JO ATSIUSTĄ TIESOS DVASIĄ .

emipetras: PRISIMINKIME SEKMINIŲ ŠVENTĖS PRASMĘ 2. PENTAKOSTO REIKŠMĖ Jėzus gyveno žemėje ir mokė tokios evangelijos, kuri atperka žmogų iš to prietaro, kad jis yra velnio vaikas ir išaukština jį iki turinčio įtikėjimą Dievo sūnaus orumo. Jėzaus žinia, kaip savo laiku jis skelbė ją ir kaip jis gyveno ja, buvo žmogaus dvasinių sunkumų veiksmingas tirpiklis jos skelbimo laikotarpiu. Ir dabar, kada asmeniškai iš šito pasaulio jis yra išvykęs, vietoje savęs atsiunčia Tiesos Dvasią, kuri yra sumanyta tam, kad gyventų žmoguje ir, kiekvienai naujai kartai, kad iš naujo perteiktų Jėzaus žinią taip, jog kiekviena nauja mirtingųjų grupė, kuri pasirodo ant žemės paviršiaus, tikrai turėtų naują ir šiuolaikinę evangelijos versiją, tiesiog tokį asmeninį apšvietimą ir grupinį vedimą, kuris pasirodys, jog yra veiksmingas visą laiką naujų ir skirtingų žmogaus dvasinių sunkumų tirpiklis. Aišku, šitos dvasios pirmoji misija yra puoselėti ir įasmeninti tiesą, nes būtent tiesos suvokimas ir sudaro aukščiausiąją žmogiškosios laisvės formą. Antra, būtent šitos dvasios tikslas yra sunaikinti tikinčiojo tokį jausmą, kad jis yra našlaitis. Jėzui pabuvus tarp žmonių, visi tikintieji patirtų vienišumo jausmą, jeigu Tiesos Dvasia nebūtų atėjusi gyventi žmonių širdyse. Šio Sūnaus dvasios padovanojimas veiksmingai parengė visų normalių žmonių protą tam, kad vėliau visai žmonijai būtų visuotinai padovanota Tėvo dvasia (Derintojas). Tam tikra prasme šitoji Tiesos Dvasia yra tiek Visuotinio Tėvo, tiek šio Sūnaus Kūrėjo dvasia. Nepadarykite klaidos tikėdamiesi šią išlietą Tiesos Dvasią sąmoningai stipriai pajusti intelektualiai. Ši dvasia niekada nesukuria tokio jausmo, kad pajustumėte ją sąmoningai, ji sukuria tiktai tokį jausmą, kad sąmoningai pajustumėte Mykolą, šį Sūnų. Iš pat pradžių Jėzus mokė, jog ši dvasia nekalbės savo vardu. Dėl to jūsų bičiulystės su Tiesos Dvasia įrodymas nebus tai, kad šią dvasią jūs imtumėte suvokti sąmoningai, bet vietoje šito toks įrodymas bus tai, kad jūs imsite patirti padidintą bičiulystę su Mykolu. Ši dvasia taip pat atėjo ir dėl to, kad padėtų žmonėms prisiminti ir suprasti Mokytojo žodžius, o taip pat, kad apšviestų ir iš naujo paaiškintų jo gyvenimą žemėje. Be to, Tiesos Dvasia atėjo ir tam, kad padėtų tikinčiajam paliudyti Jėzaus mokymų ir jo gyvenimo, kokį jis gyveno materialiame kūne, ir kokį jis iš naujo ir naujai dabar vėl gyvena Dievo dvasia-pripildytų sūnų kiekvienos praeinančios kartos individualiame tikinčiajame, realybes. Šitokiu būdu pasirodo, jog Tiesos Dvasia ateina, kad iš tikrųjų visus tikinčiuosius vestų į visą tiesą, į besiplečiantį žinojimą apie tą patyrimą, kurį sudaro amžinos ir kylančios sūnystės su Dievu dvasinės tikrovės gyvenimas ir auganti sąmonė. ( URANTIJA 2O60-2O61 psl. )

vakaras: tas skatinantis nujautimas is tikruju pastumeja musu samomes ribas "auganti samone"

emipetras: Ateina laikas, kai susitelkimas į savo siaurus asmeninius interesus stoja į priešpriešą su laikmečio reikalavimu. Ateina laikas, kai savo vystymosi perspektyvą turės tik kolektyvinė sąmonė, sąmonė, susitelkusi į rūpinimąsi artimaisiais, Bendra planetos Gerove ir kiekviena planetos gyva būtybe. ( sako Gaudama Buda ) Taigi brangieji , pagvildenkime šia mintį , nors ir ne urantišką , tačiau dieviškai ir dvasiškai prasmingą . Ką gali kiekvienas žmogus , ką turi kiekvienas žmogus daryti , kasd greičiau ateitų šviesos epochos amžius . Pagvildenkime šią mintį ir prisiminkime , kad aš ir tu , mes kiekvienas , savo prabudusiu protu dvasioje , esame savosios Žemės planetos , savosios Urantijos planetos , kolektyvinė sąmonė . Mes kiekvienas ęsame , visos šios planetinės kolektyvinės sąmonės , sąmoninga dvasinė lastelė . Mes esame Žemės planetos , saąmonės ir proto energetinė lastelė. Mes kiekvienas ęsame sąmoningas , dvasioje gimstančių , minčių sukūrys . Žmogus yra sąmoningas dvasinio proto sukūrys , harmoningai įsiliejantys į dvasinius planetinius sąmonės energetinius žiedus , juosiančius mūsų gimtąją Žemę . Negriaukime šio žiedo , bet stiprinkime ir harmonizuokime jį , savo protu ir dvasine energetine minčių veikla . Šviesinkime ir stiprinkime savo šviesiais jausmais ir dvasinga sąmone . Taip , mes kiekvienas esame protas ir sąmonė , dieviškosios Dvasios apšviestas protas ir sąmonė ir savo dvasine energetika galime prisidėti prie planetinio proto ir sąmonės energetinio žiedo kokybinio tobulėjimo , geriausių ir šviesiausių harmoningų dvasinių sąmonės sukūrių susikomplektavimo , šiame planetiniame sąmonės energetiniame žiede . Taigi mes visi žmonės , atbudę dvasioje , savo protą ir sąmonę pašventę Dievo Tėvo pažinimui ir garbinimui , galime ir privalome šviesinti ir tobulinti visą planetinę sąmonę . Savo protą ir sąmonę pašventę fizinio kosminio Centro pažinimui , savo protą pašventę , šio Centro , Rojaus Trejybės Dievybių garbinimui ir pažinimui , mes visi savo veikla ; fizine , mentaline , dvasine , filosofine kosmine ir planetine energetine veikla , energetinių asmeninių dvasinių galių vystymo veikla , mes visi turime užtikrinti , šios kolektyvinės sąmonės , šios planetinės sąmonės , šio planetinio energetinio sąmonės žiedo , gyvybingą ir harmoningą , energetinių dvasinių galių potencialo išsivystymą , užaugimą . Mes visi savo mintimis ir troškimais , turime ištobulinti , kaip geriausią ir gražiausią , šio dvasinio energetinio , žmonijos potencialo išsiskleidimą ir sušvytėjimą , aplink visą mūsų mieląją Žemę . Tai yra mūsų kiekvieno konkreti dvasinė energetinė veikla , kuri savo potencialia asmenine dvasine šviesa , įsilies į kolektyvinę sąmonę ir tuo sustiprins mūsų bendrą planetinį spindesį , dėl greitesnio šviesos epochos priartėjimo .

pajurys: poetine proza zodziai liejas i melodija, vinguriuoja tarsi upelis –teorija, idialogija auksciausio lygio –netgi saulelydis prie juros nublanksta labai estetizuotas destymas –tiesiog “nusvitusi” busena, ir taip banga po bangos grazu ziureti i bangas

VaidasVDS: Emili, vakar įdėjau straipsnį iš Urantijos Fondo. Šiandien aš jį truputį paanalizuosiu (pacituosiu UK ištraukas) kolektyvizmo prasme: Intelektualiai, visuomeniškai, ir dvasiškai du moralūs tvariniai ne tiesiog padvigubina savo asmeninius visatos pasiekimo potencialus partnerystės metodo dėka; jie beveik keturgubai padidina savo pasiekimo ir laimėjimo galimybes. Bet kadangi asmenybė yra unikali – nėra dviejų vienodų mirtingųjų – dėl to neišvengiamai seka, jog nėra dviejų žmogiškųjų būtybių, kurios galėtų vienodai interpretuoti dieviškumo dvasios, kuri gyvena jų proto viduje, vadovavimą ir akstinus. Mirtingųjų grupė gali patirti dvasinę vienybę, bet jie niekada negali pasiekti filosofinio vienodumo. Viena pagrindinių pamokų, kurią reikia išmokti per jūsų mirtingą karjerą, yra komandinis darbas. Civilizacijoje daug kas, labai daug kas priklauso nuo įkvepiančios ir efektyvios kolektyviškumo dvasios. Keliant didžiulį krovinį, dešimt žmonių turi tik šiek tiek daugiau naudos už vieną žmogų, jeigu jo jie nekelia drauge – visi vienu metu. Ir toks komandinis darbas – visuomeninis bendradarbiavimas – priklauso nuo vadovavimo. Praeities ir dabarties kultūrinės civilizacijos rėmėsi piliečių protingu bendradarbiavimu su išmintingais ir pažangiais vadovais; ir tol, kol žmogus neišsivystys į aukštesnius lygius, tol civilizacija ir toliau priklausys nuo išmintingo ir energingo vadovavimo. Visada gerbkite žmogaus asmenybę. Teisingo reikalo niekada nereikėtų siekti jėgos pagalba; dvasines pergales galima laimėti tiktai dvasinės galios dėka. Šitas perspėjimas nenaudoti materialių poveikių apima psichinę jėgą, o taip pat ir fizinę jėgą. Neturi būti naudojama kvapą gniaužiančių argumentų ir protinio pranašumo tam, kad vyrai ir moterys būtų verčiami stoti į karalystę. Žmogaus protas neturi būti gniuždomas vien tiktai logikos svorio pagalba arba laikomas baimingos pagarbos būsenoje gudraus iškalbingumo dėka. Nors priimant žmogiškuosius sprendimus emocijų kaip faktoriaus pašalinti iki galo negalima, bet tiems, kurie karalystės reikalą norėtų vystyti, savo mokymuose nereikėtų į jas apeliuoti tiesiogiai. Kreipkitės tiesiai į dieviškąją dvasią, kuri gyvena žmonių proto viduje. Nesikreipkite į baimę, apgailėjimą, arba vien tik į jausmą. Kreipdamiesi į žmones, būkite dori; rodykite savikontrolę ir demonstruokite reikiamą susilaikymą; savo mokinių asmenybėms rodykite deramą pagarbą. Prisiminkite, kad aš esu sakęs: “‘Žiūrėkite, aš stoviu prie durų ir beldžiuosi, ir jeigu tiktai koks nors žmogus jas atidarys, tai tikrai aš įeisiu.”

Naktinis sargas: Ei, VaidaiVDS, ir kodėl nerandu to straipsnio iš Urantijos fondo? Kiba visai apžlibau... Pagarba, kad čia vis dar rašai

VaidasVDS: To straipsnio nuorodos Forumo naujienose. Dažniau lankytis reikia ir draugus, paklydusius ar priklydusius, dar pakviesti reikia...

Naktinis sargas: Dėkui. Susiradau. Dažnai lankytis trūksta laiko. Vat, didžioji šio amžiau bėda - kažkodėl visiems trūksta laiko...



ļīėķą’ āåšńč’ ńņšąķčöū