Форум » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai (продолжение) » Ответить
Dvasines karjeros etapai (продолжение)
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
VaidasVDS : Labas Irena, tikrai galiu pasakyti, kad Algimantas ir man padėjo sprendžiant kai kuriuos klausimus, ypač pradinėse Urantijos Knygos studijose. Nenuostabu, nes jis pats išvertė šią Knygą ir be abejo geriausiai ją pažįsta. Tačiau būtent Trijų Šaltinių ir Centrų garbinimai man kelia didžiausias abejones dėl paties Algimanto. Po mano užblokavimo aš susirašinėjau su Alginantu ir kėliau būtent šias abejones jam asmeniškai, dar anksčiau aš jas kėliau jo forume, bet tos abejonės buvo ištrintos. O reikalo esmė yra tokia: Pagal UK "Nors Rojaus Dievybės, visatos požiūriu, yra kaip viena, bet savo dvasiniuose ryšiuose su tokiomis būtybėmis, kokios gyvena Urantijoje, jos taip pat yra ir trys skirtingi ir atskiri asmenys. Asmeninio apeliavimo, komunijos, ir kitų intymių ryšių reikaluose yra skirtumas tarp Dievybės asmenų. Aukščiausiąja prasme, MES GARBINAME Visuotinį Tėvą IR TIKTAI JĮ. Tas tiesa, mes galime garbinti ir iš tiesų garbiname Tėvą taip, kaip jis pasireiškia savo Sūnuose Kūrėjuose, tačiau, TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI, YRA GARBINAMAS IR DIEVINAMAS BŪTENT TĖVAS." Ar jauti, kas yra sakoma - MES GARBINAME Visuotinį Tėvą IR TIKTAI JĮ, ...TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI, YRA GARBINAMAS IR DIEVINAMAS BŪTENT TĖVAS. Tiesa kitoje UK vietoje yra sakoma "Kada mes garbiname Visuotinį Tėvą, tada mes iš tikrųjų tuo pačiu metu garbiname Dievą Sūnų ir Dievą Dvasią." Aš nuėjau į buvusią ir Algimanto lankomą svetainę, kuri vadinasi "Mokytojų Misija", kuriai kažkada priklausė ir Algimantas. Ten jie bendrauja su Morondžonsonu ir dabartiniu Urantijos dvasiniu vadovu Makiventa Melkizedeku, kitomis dvasinėmis asmenybėmis. Tai štai kaip jis atsisveikina: "Я благодарю, поклоняюсь и воздаю огромное восхищение нашему Отцу/Создателю, Христу Михаилу, и нашему Отцу в Раю. До свидания. Макивента Мелхиседек". Ir vėl apie Rojaus Trejybę neužsimenama. Štai kas toliau kalbama UK "Garbinimo kokybę nulemia tvarinio suvokimo gilumas; ir kada žinios apie Dievų begalinį charakterį vystosi, tada garbinimo veiksmas tampa vis labiau visaapimantis, kol galiausiai jis pasiekia aukščiausio patirtinio pasitenkinimo ir pačio nuostabiausio malonumo, kuris yra žinomas sukurtoms būtybėms, šlovę. ... Periodiški, spontaniški, grupiniai, ir kitokie ypatingi aukščiausiojo garbinimo ir dvasinio šlovinimo proveržiai, patiriami Rojuje, vyksta vadovaujant pirminių supernafimų specialiam korpusui. Būtent tai ir yra garbinimo vadovų užduotis, išmokyti pakilusius tvarinius garbinti taip, kad jie būtų įgalinti šitą pasitenkinimą gauti iš saviraiškos ir tuo pačiu metu sugebėti sutelkti dėmesį į Rojaus režimo esminę veiklą. Be garbinimo metodo pagerinimo vidutiniam mirtingajam, kuris pasiekia Rojų, prireiktų šimtų metų, kad jis visiškai ir patenkinamai išreikštų savo protingo pritarimo ir pakilusiojo dėkingumo emocijas. Garbinimo vadovai atveria naujus ir iki tol nežinomus išraiškos horizontus taip, kad šitie nuostabūs erdvės įsčių vaikai ir laiko kankiniai sugebėtų per daug trumpesnį laiką garbindami patirti visišką pasitenkinimą. ... Garbinimo būdas Rojuje yra visiškai nesuvokiamas mirtingajam, bet jo dvasią jūs galite pradėti suvokti net čia žemai Urantijoje, nes Dievų dvasios net dabar gyvena jūsų viduje, plevena virš jūsų, ir įkvepia jus tikrajam garbinimui." Taigi norint realiai garbinti Rojaus Trejybę reikia pasiekti Rojų, turėti visišką dvasinį suvokimą (užbaigtą dvasinę karjerą) ir praeiti pirminių supernafimų apmokymus. Tai ar įmanoma tą patirti čia šiame pasimetusiame ir vis dar tamsiame pasaulyje. Kam reikia tokios revoliucinės religijos mūsų pasaulyje. Kodėl žmogus gali savintis dvasinių būtybių pareigas. Į šiuos klausimus man Algimantas neatsakė ir mūsų susirašinėjimas nutrūko...
ELEGIJA: Aciu Vaidai,tavo issamus paaiskinimas tik patvirtina ta,ka jauciau sirdimi.Taip ir as skaiciau,kad tada,kada pasieksime Rojaus krantus, mus pasitiks Absolventu Vadovas Malvorianas,ir kad daug dalyku mums reikes ismokti,tame tarpe ir garbinimo./Jeigu gerai prisimenu/. Nezinau,gal is tiesu yra taip labai pazenge dvasioje asmenys ir jiems jau nera idomu,ka po kuno mirties patirsime po atsibudimo mansonijos salese pirmajame gyvenamajame pasaulyje,po to antrajame pasaulyje,treciajame ir t.t. Asmeniskai mano troskimas yra toks:nepraleisti nieko, igyti visus,kad ir pacius maziausius patyrimus visuose pasauliuose;morontijos pasauliuose,dvasiniuose pasauliuose.Trokstu megautis tuo procesu. As tau jau esu sakiusi,kad man nesigauna tokiais septinmyliais zingsniais eiti dvasiniu keliu.Todel nusprendziau netrukdyti,tiems,kurie gali eiti kitaip.Nuosirdziai jiems linkiu geros kloties. Po prisikelimo naujuose pasauliuose noriu jaustis patogiai pries naujus mano Mokytojus;nepatirt gedos. Gero vakaro. IRENA,Sakiai.
Pilypas: ELEGIJA rašo: Trokstu megautis tuo procesu. As tau jau esu sakiusi,kad man nesigauna tokiais septinmyliais zingsniais eiti dvasiniu keliu.Todel nusprendziau netrukdyti,tiems,kurie gali eiti kitaip.Nuosirdziai jiems linkiu geros kloties. Gerai pasakyta,"Trokstu megautis tuo procesu". Kazkada rasiau F1, kad tiksla galima pasiekti labai greitai lektuvu, arba labai letai pesciomis. Pirmu atveju nedaug nuotykiu patirsi ir nedaug pamatysi. Kam skubet, jeigu galima cia viska isbandyt ir isnaudot visas galimybes
VaidasVDS : Štai čia noriu priminti vieną Urantijos Knygos citatą: "Į Rojų nėra karališkųjų kelių, kelio sutrumpinimų, ar lengvų takelių. Nepriklausomai nuo atskirų maršruto variacijų, jūs įsisavinate vienos sferos pamokas prieš tai, kada einate į kitą sferą; bent jau taip yra po to, kada jūs vieną kartą paliekate savo gimtąjį pasaulį." 551-2
Pilypas: VaidasVDS rašo: Б Rojш nлra karaliрkшjш keliш, kelio sutrumpinimш, ar lengvш takeliш Ar tai reiskia, kad kelias i Roju butinai turi buti sunkus? Ar vis tik galim pasirinkti?Ne visi gi vargsta. Sitam gyvenime yra ir besidziaugianciu. Is ju reiketu pasimokyti.
ELEGIJA: Kaip suvokiau is Urantijos Knygos tai po pazadinimo is mirties miego,po samones atgavimo,musu atminciai bus sugrazinta tai, kas pasitarnaus musu tolimesniam dvasiniam vystymuisi.Po atostogu,kurios uztruks 10 dienu vietos laiku,mums bus pateikti pasirinkimui tolimesni, dvasinio vystymosi keliai;ir ten, taip pat rinksimes kelius-patys. Ta pati darome ir zemeje;koki gyvenima susikuriame toki ir turime.Kadangi esame Dievo Kurejo vaikai,tai savo kurybai naudojame tas pacias energijas kurias naudoja Tevas-Kurejas,butent-Minties Energija,Zodzio galia, ir Veiksmo Energijas. -Na,as prie tokios dabartines sukurtos tikroves tikrai neprisidejau, -pasakytu daugelis. Ir tikrai,daugelis butu teisus.Ir as pati asmeniskai taip pat pasakyciau,kad prie atominiu elekrtiniu statybos tikrai nesu prisidejusi/nors ir statybininkes profesija esu igijusi/. Bet pagal Dieviskaji plana mes visi esame apjungti i seima,broliai ir seses tarp saves esame.Todel pasitikedami savo broliais- mokslininkais,pasitikedami labiau uz mus protingesne,musu paciu isrinkta valdzia-dabar turim ka turim.Nes musu broliai -protuoliai i savo kurybos planus pamirso pasikviesti DIEVA-TEVA-KUREJA,kurio dvasios "svytureli" turim kiekvienas;ir mokslininkas ir benamis.Gal Joponijoje butu pasufleruota visai kitokie budai sprendziant elektrofikacijos problema.Na,mielas Pilypai,gal tu turi visai kitokia nuomone,manau,kad mudu, del savo skirtingu nuomoniu neapdovanosime vienas kito "aplodismentais" per ausis.As visada labai vertinau vyru nuomone,nes jus intelektualiai tikrai, kai kada, lenkiat moteris.Mes labiau vadovaujames sirdimi,labiau linkusios i sentimentus. Tai tiek. Linkiu geros dienos. IRENA,Sakiai.
Tadas: Gal Joponijoje butu pasufleruota visai kitokie budai sprendziant elektrofikacijos problema. Manau, kad "pasufleruota" buvo tinkamai, kaip kad ir dabartinė padėtis Japonijoje "pasufleruos", ką ateityje daryti, kad tokių tragedijų pasaulyje, kiek įmanoma, išvengti. Po Černobilio viso pasaulio atominės elektrinių saugumas buvo peržiūrėtas ir sustiprintas, net rusai ėmėsi kito tipo reaktorių statybos. Tik gal nebuvo numatytas tokio galingumo žemės drebėjimas, nes stebint dabar, kas ten vyksta, negaliu atsistebėti, kad japonai nesugeba greit pažaboti katastrofos padarinių. Bet tai žmogaus protui tik dar vienas iššūkis. Neužmirškim, kad japonų tauta turi labai gilias tikėjimo tradicijas, iš kurių mums derėtų tik pasimokyti.
ELEGIJA: Tadai,tu rasai:Neuюmirрkim, kad japonш tauta turi labai gilias tikлjimo tradicijas, iр kuriш mums derлtш tik pasimokyti. Be jokios abejones musu pasaulyje tikinciuju labai daug;laisvai galime ispazint bet kokia religija.Kaip katalike esu girdejusi apie Svenciausia Trejybe;kaip ir daugelis, maniau,kad Jezus yra Antras Trejybes Asmuo.Tik susipazinus su UK Apreiskimu ne protu,o savo vidumi suvokiau kas yra Dievas kaip A S M U O,ir kas yra Rojaus Trejybe ir kas yra tikrieji JOS nariai. ASMUO.Tai reiskia,kad tai yra PROTINGA BUTYBE,su kuria galima uzmegzti dialoga.O jeigu ta butybe yra DIEVAS.Reiskia as galiu vesti pokalbius su LABAI PROTINGA BUTYBE. Nezinau,gal kartais ir suklysiu sakydama,kad visu religiju ispazinejai per ritualus atlieka tik kazkokia pareiga;ir as taip dariau,budama uolia katalike. Dabar poziuris yra pasikeites.Taip tai DIEVAS,jis sukure Didinga Kosmosa, apgyvendino ji tokiais tvariniais ,kaip tu, as,jis.Jeigu is JO atsiradau as,tu,jis-vadinasi JIS yra TEVAS;jeigu mes esame asmenys/manau,kad nera del to jokiu abejoniu/,tai ir musu sukurejas negali buti mazesnis uz asmeni.Asmenys tarp saves susikalba,pasitare.O patareju tureti Dieva Teva,nuosirdziai isiklausyti i Jo patarimus manau,kad tai pats didziausias turtas visai zmonijai,tuo labiau,kad tas patarejas kiekviename is musu gyvena.Is patirties galiu pasakyti gyvenimo kokybe is esmes pasikeicia,nes i visus ir i viska pradedi ziureti visai kitomis akimis;su gailesciu ir atjauta pasiziuri i kita net /pagal musu supratima/, ir labai klystanti zmogu...ir t.t. Na,as cia jau labai issipleciau. Tiketi yra viena,o patiketi,kad Dievas yra gyvas ir su savo tvariniais bendrauti pageidauja,tai jau yra itikejimo reikalas. IRENA,Sakiai.
LaimaIrena: VaidasVDS rašo: Man asmeniškai tikėjimas - tai pasitikėjimas, nuojauta. O įtikėjimas - tai žinojimas per patyrimus. Tas pats ir man, Vaidai. ELEGIJA rašo: Dabar poziuris yra pasikeites.Taip tai DIEVAS,jis sukure Didinga Kosmosa, apgyvendino ji tokiais tvariniais ,kaip tu, as,jis.Jeigu is JO atsiradau as,tu,jis-vadinasi JIS yra TEVAS; Kad Dievas Tėvas yra asmuo, tai sužinojau ne iš UK. „Tėve mūsų, kurs esi danguje...“ Su kuo kalbasi visi krikščionys, mesdamiesi? Su Dvasia, Su Energija? Aišku, kad su Asmeniu.
Kukas: Irena,su tuo "itikejimu" tau apastalas prota susuko.Ar zinai,kad uk originale vartojamas butent "tikejimas",na nesvarbu,klausyk, tu gal irgi komunikuoji su dievu?jeigu taip,tureciau klausimu
VaidasVDS : Kukai, įtikėjimas yra vis tik geras terminas, kur kas geresnis už angliškus žodžius, tokio termino ir rusai neturi. Ir apreiškėjai yra nurodę savo pastabas į mūsų žodynų skurdumą. Todėl šis lietuviškas terminas "įtikėjimas" yra kur kas geresnis tiek už angliškus, tiek ir rusiškus variantus. Man asmeniškai tikėjimas - tai pasitikėjimas, nuojauta. O įtikėjimas - tai žinojimas per patyrimus.
ELEGIJA: Kukai,"dusia" mano. Kam tau per mane klaustis. Tu ir taip kalbiesi su Tevu,tik sito nezinai. O as zinau. Nori,va taip paprastai, "ukiskai" papasakosiu tau kaip as,dienos begyje bendrauju su TEVU?Zinoma,mintimis. Buvo tokia situacija.Ryte skubu i darba,prieinu prie duru,o duryse nera raktu,viso rysulio nera.Zinoma, itempiu savo atminti,apieskau visas vietas, kur galeciau padeti raktus.Paskiau pradedu nervintis,nes i darba veluoju. Po kiek laiko priverciau save atsisesti,apsiraminti,pro asaras pradejau mintyse sakyti Dievui:"Teve,Teve,matai, jau visai pasenau,mane karsinti jau laikas,o esu priversta eiti i darba,sau ir bedarbiui sunui duona uzdirbti.Matai,ta mano galvele jau visai neveikia".Po akimirkos pradejo plaukti aiskios mintys:"Vakar vakare, uzsimirsusi,mechaniskai istraukei raktus is duru,isidejai i shalato kisene.Eidama miegoti nusirengei chalata,kuri numetei ant "tapciano".Raktai isslydo is kisenes ir uzkrito uz "tapciano";atitrauk "tapcana",rasi raktus". "Cia dabar"- -pagalvojau as Vis delto patikrinau tas ramias, itaigias mintis.Raktus radau uzkritusius uz "tapciano". Galeciau begale savo ,ir kitu,su Tevu gyvai bendraujanciu asmenu pavyzdziu parasyti. Tai tiek. Irena,Sakiai.
ELEGIJA: Taip,miela Laima-Irena,tu teisi "Teve musu"malda yra asmeniui;apie tai nepagalvojau.Tikriausiai todel,kad kokius du desimtmecius nelankau Baznycios.Butent tai ir rodo,kad Jezus kalbejosi su savo Tevu kaip su asmeniu. Irena.
Kukas: Elegija,tiek jau to.Saugok savo "dusia" nesizvairus i svetimus.Cius
ELEGIJA: Gera yra,kai draugiskai issiskiriam. Ir tau,Kukai,CIUS. Irena.
ELEGIJA: Vaidai, tu uzsiminei apie Mokytoju Misijos svetaine. Ar galetumei ideti nuoroda? Irena,Sakiai.
Tadas: Irena, manau, kad tai ta nuoroda, bet Vaidas gal mane pataisys: •Teaching Mission Archives: http://www.tmarchives.com
VaidasVDS : Šiaip tai reikėtų eiti čia: http://www.tmarchives.com/translations.php pasirinkti kalbą ir galima skaityti tekstus norima kalba, juos irgi dar reikia paieškoti, kai kurie tekstai rusų kalba yra neįskaitomi, o kai kurie įskaitomi. Tik vėlgi tai yra tik asmeninių bendravimų užrašymai. Manau juose įsipina ir kiekvieno to pranešimo gavėjo pasąmonė, todėl Urantijos fondas, nors kategoriškai ir neneigia tokių bendravimų galimybės, bet perspėja pasitikėti visu tuo rezervuotai ir ne aklai. Kai susipažinau su kai kuriais archyviniais tais mokymais, tai juose radau daug to, ką savo ankstyvuose mokymuose dėstydavo Algimantas, bet Algimantas šiuo metu jaučiasi gerokai toliau pažengęs, tad su jais jau beveik du metai nebendrauja (bent taip pats sakė)...
ELEGIJA: Dekoju Tadui ir Vaidui VDS. Gerai,kad yra parasyta rusu kalba.Atsirinksiu.Tiesiog panorau susipazinti. Irena.
VaidasVDS : Teikiu pamąstymams vieno žmogaus istoriją. Joje yra daug atsakymų tiems, kurie kelia daug klausimų, siūlo daug kelių ar įvairių šaltinių. Tačiau sunkiausi klausimai yra iškelti pačioje paskutinėje pastraipoje. Dėl tų klausimų vienodai sunkiai kankinosi Vanas, Adomas ir Ieva, Makiventa Melkizedekas, pats Jėzus, taip pat ir šiuolaikiniai žmonės, einantys dvasiniu keliu. Istoriją šiek tiek sutrumpinau, bet jos esmė manau bus pakankamai aiški: "Родился я в сибирском шахтерском поселке 7 мая 1956 г в 5 час 20 мин. утра. Считаю, что мне повезло, т.к. здесь я узнал не только чудесную природу, но и удивительных людей, которые в изобилии здесь были. Интеллигенция поселка основывалась на ссыльных, которые формировали в то время уникальный дух. Там я действительно обнаружил целую серию книг «Жизнь замечательных людей». Но чтение первой же из них привело меня к разочарованию, это было не то, что я искал. Не найдя Книгу Жизни я решил, что надо изучать это с помощью научных методов. Именно это послужило мне путеводной звездой при выборе ВУЗа и специальности для поступления. Я выбрал специальность теоретическая и экспериментальная физика и поступил на физтех Томского политеха в 1973 г, благо, что диплом по окончании школы был с отличием.. Изучение физики казалось мне сможет помочь разобраться в том, как устроен наш мир на физическом уровне. Но уже на втором курсе я понял, что вряд ли смогу это сделать. Я перестал понимать суть вещей, когда дело дошло до атомной физики и других более глубоких дисциплин. Причем на формальном уровне я учился отлично: решал задачи, сдавал зачеты и экзамены на отлично, но внутри себя я понимал, что это делается как-то механически, без ясного осознания. Интересно, что по прошествии 2-х десятков лет я обсуждал со своими бывшими сокурсниками этот вопрос, и спросил: «понимают ли они физику сейчас, по прошествии стольких лет, защит диссертаций и реального опыта работы?». Все они честно признались, что нет, не понимают. Более того, при случайной встрече со своим бывшим преподавателем атомной физики на борту самолета из Москвы в Томск я рассказал ему о том, что ничего не понимал из его курса лекций на «глубинном» уровне. В то же время я сообщил, что нашел книгу под названием «Дао Физики», которую написал Ф.Капра (кстати, родственник В.Гейзенберга), в которой было великолепно изложена суть современной физики на фоне анализа связи ее положений с концепцией древних учений индусов. К моему удивлению мой бывший учитель очень заинтересовался этим фактом. Далее я обнаружил, что многим людям, которые связаны с физикой, «Дао физики» пришлась по душе настолько, что в итоге мой печатный экземпляр книги был «замылен» в недрах сообщества томских физиков. Именно в их стенах можно отметить первые радости открытия информационных пластов, связанных с Раджей Йогой, Булгаковым (на пленках), Лао Шэ. Окончив институт, я продолжал активно работать по полученной специальности, занимаясь сетями ЭВМ, разработкой АСУ и моделированием процессов управления в организационных системах. Эта работа вылилась в итоге в кандидатскую диссертацию, в которой были сформулированы новые подходы к моделированию, основанные на адаптации спектра модельных представлений в зависимости от объема и качества исходной Информации. В ходе работы над диссертацией я помню моменты озарения, которые были связаны с формулированием того, что в таких работах называют «научной новизной». Для меня это было определенным шагом к познанию мира, который до сих пор остается ценным. Появившийся книжный вал и возможность доступа в Интернет наряду с огромными возможностями по поиску создали и проблему выбора. Что читать? Мой путь был отмечен такими вехами как: Капра - Блаватская – Рерих – Бейли – Мельхиседек – Ченнелинг – Сатья Саи Баба – КОБа – Веды – ДЭИР. Надо сказать, что за каждым пунктом этой цепи стоит целый ряд усилий, который пришлось преодолеть, чтобы честно сказать себе – это не то. В это же время неоднократные попытки понять Ветхий и Новый Завет постоянно наталкивались на их неприятие за счет непривычного изложения, связанного с одной стороны с огромным числом пометок и ссылок, а с другой – с отсутствием логики для человека привыкшего к математически взвешенным решениям. Наконец, после прочтения только что вышедшей книги В.Мегре «Анастасия», голова открылась. Я почувствовал, что пришло что-то новое, ясное и понятное. Это новое вдруг ясно все осветило своей простотой и позволило увеличить возможности моего различения. Около 2-х лет я занимался тем, что организовал клуб «Кедры Сибири», где объединились многие Анастасиевцы Томска. Затем состоялось знакомство с Мегре и его семьей, появился совместный проект «Родовое Дерево», а также возможность общаться с огромным числом очень хороших людей. Необходимость дальнейшего движения вперед заставило меня продолжить поиск Информации о Жизни. Но к этому моменту у меня уже было обширное поле для поиска в виде Интернета, а также инструмент различения, данный Анастасией. Помню, что первой попыткой опробования нового подхода явилась очередная попытка прочесть и понять Библию. К моему удивлению, на этот раз я настолько быстро сумел прочесть обе книги и настолько ясно все понял, что готов был рассказать их основную суть любому желающему человеку за несколько минут. Наконец, после очередного поиска где-то в 2000 году я наткнулся на сайт «Фонда Урантии», где была выложена книга. Я не смог оторваться от монитора пока не дочитал ее до конца. Произошло это очень быстро, так как я понял, это то, что я искал всю жизнь. Только ближе к концу я наткнулся на ссылку, что можно заказать книгу по почте. Сейчас я уже имею почти 10 летний опыт работы с моей Книгой. Практически каждый день я читаю или думаю о ней, вернее о том, что в ней написано и про тех, кто написал и о ком. После встречи с книгой я практически не могу читать других источников. Могу сказать, что сейчас уровень различения еще более повысился по сравнению с тем, что был к 2000 г. Сейчас я могу очень быстро и легко понимать внутреннюю суть событий и явлений. Суждения людей также не вводят в заблуждение любыми теоретизированиями, сколь сложными они не кажутся на первый взгляд. Все стало ясным и простым. Но появились новые вопросы. Что делать с этим? Надо ли менять привычный уклад жизни? Как сформировать дело, которое будет достойно твоих новых знаний? Это вопросы из той же серии, которые задавал себе Учитель. И когда ты пытаешься найти на них честный ответ, то понимаешь, насколько это трудно сделать сейчас, и насколько труднее это было сделать Ему тогда."
полная версия страницы