Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Dvasines karjeros etapai (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
Jolanta: Kukai, pagal kai kurias religines filosofijas, dvasia tai grynoji Dieviškoji dalelė, siela yra tarpininkas tarp kūno ir dvasios, Ir ji turi tiek žmogiškų savybių, tiek dvasios. Todėl mes ir dirbame su siela, kad jos turinį priartintumėme prie Dvasios turinio, kuris yra grynas ir nekintantis. Sielos maistas meilė artina mūsų sielą prie dvasios, instinktai ir materialūs poreikiai artina sielą prie kūniškų poreikių, bei gyvuliško gyvenimo. Čia iš tam tikros filosofinės pusės.
IRENA: Jolantai. Aciu, miela sese, uz siltus zodzius,uz dideli troskima padeti man ir kiekvienam. Dabar esu nemazam apmastyme apie jau buvusi broli, sieme zemiskajame plane,Toma.As ji asmeniskai pazinojau.Vakar jis iskeliavo i kitus pasaulius.Kas esate apsilanke F1, ten tikriausiai pastebejot Algimanto pranesima apie TOMO VLN isejima. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, Irena
Jolanta: viskas teisinga Kukai. Tik esu visiškai įsitikinusi, kad diskutuojant apie tai pamatytum kaip žmonės skirtingai supranta tą patį tekstą. Truputį varčiau UK, ir radau va tokią citatą. Labai įdimu kaip tai kiekvienas suptanta. nes aš šioje citatoje matau tai, dėl ko F1 su Urantais ginčijausi labai stipriai ir dabar atrandu tai, kas patvirtino mano žodžius. Tačiau labai gali būti, kad taip šią citatą matau tik aš viena. Todėl pagalvojau, kad cituodami gana aiškius mums dalukus, galime perduoti visai ne tą žinią. 1. Intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą – Dievo-sąmonė. 2. Dvasinis akstinas surasti Dievą – Dievo ieškojimas. 3. Asmenybės troškimas būti panašiu į Dievą – iš visos širdies troškimas vykdyti Dievo valią.
Gerdas: Sese Jolanta, nemokyk mokytų, o pati studijuok Urantijos knygą. Dabar tavo galvoje tiek viso persimaišę, kad pati nebsusigaudai, kas prie ko... sklinda purslai o šaltinis tai užakęs... Prašau nepykti, bet susimąstyti, nors ir sakai, kad daug mąstai... Sėkmės tau
Jolanta: nenoriu komentuoti. galiu pasakyti Gerdai tik, tai ką neseniai jau sakiau. neabejoja ir neužduoda klausimų tik patys didžiausi neišmanėliai. Čia aš apie save Kad ir kiek pajusčiau simpatijų tam tikriems Urantams, tačiau tokie pareiškimai užmuša bet kokio smalsumo kibirkštėlę. jei UK išmoko tik tokio siauro matymo, nenoriu jos studijuoti. Atleisk vaidai ir Irena, jums tai netaikoma. Jokios diskusijos, jokio paaiškinimo, jokio samprotavimo, įsikalta viena frazė ir kartojama, bei kaltinimai. Tai Urantų tradicija? Bent paaiškintum? Atleisk Geradai, tavo komentaras nieko vertas, nes nieko nepaaiškina, todėl jo kompetencija labai abejotina, todėl juo visiškai neopasitiniu, kas skatina jo ignoravimą Sėkmės ir tau
VaidasVDS : Jolanta, atsakymas atspindi tik kiekvieno žmogaus asmenines savybes, svarbu kad jos nebūtų piktybinės, kaip dažnai Kuko. Kukai2 tai ką pasakei, esu suvokęs jau labai seniai, tiesiog tokiam asmeniui kaip Kukui, duodamas grąžos, jį tik paskatinsi dar grubesniam išsireiškimui. Tai kam nuolat kurstyti pyktį dvasiniame forume. Dar apie Gerdą: jo pasisakymas tikrai nėra piktybinis, tačiau nėra ir išmintingas. Jis tik atspindi jo temperamentą. Jis gal neįsigilino į šią UK citatą: "Ir kada žmogiškoji būtybė iš tikrųjų suranda Dievą, tada tos būtybės sielos viduje yra patiriamas toks neapsakomas atradimo triumfo nenustygstamumas, kad ji yra verčiama ieškoti kupino meilės tarnavimo ryšio su savo mažiau apšviestais bičiuliais, ne dėl to, jog atskleistų, kad ji surado Dievą, bet greičiau dėl to, jog leistų savo pačios sieloje prisipildžiusio amžinojo gėrio trykštančiai srovei atgaivinti ir sukilninti savo bičiulius." 1121-6-2
Gerdas: VaidasVDS rašo: Jis gal neįsigilino į šią UK citatą: "Ir kada žmogiškoji būtybė iš tikrųjų suranda Dievą, tada tos būtybės sielos viduje yra patiriamas toks neapsakomas atradimo triumfo nenustygstamumas, kad ji yra verčiama ieškoti kupino meilės tarnavimo ryšio su savo mažiau apšviestais bičiuliais, ne dėl to, jog atskleistų, kad ji surado Dievą, bet greičiau dėl to, jog leistų savo pačios sieloje prisipildžiusio amžinojo gėrio trykštančiai srovei atgaivinti ir sukilninti savo bičiulius." 1121-6-2 Tikrai neįsigilinau, Vaidai, kaip ir į daug ką :) Dar jaunas esu, gal spėsiu...bet falšą užuodžiu net iš anapus žemės rutulio :(
VaidasVDS : Jolanta paimkime visą citatą: "Dievo egzistavimo aktualybę žmogiškajame patyrime demonstruoja viduje gyvenantis dieviškasis buvimas, dvasinis Pagalbininkas, atsiųstas iš Rojaus tam, kad gyventų žmogaus mirtingame prote ir kad ten padėtų išvystyti amžinojo išlikimo nemirtingą sielą. Šito dieviškojo Derintojo buvimą žmogiškajame prote atskleidžia trys patirtiniai reiškiniai: 1. Intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą – Dievo-sąmonė. 2. Dvasinis akstinas surasti Dievą – Dievo ieškojimas. 3. Asmenybės troškimas būti panašiu į Dievą – iš visos širdies troškimas vykdyti Dievo valią." Savo komentare neparašei, dėl ko gi kilo ginčas. Tad pateiksiu savo suvokimą apie šią citatą. Remsiuosi tiek savo asmeniniu patyrimu, tiek žiniomis iš Urantijos Knygos. Intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą. Be savo intelekto mes nesugebėtume ieškoti Dievo. Bet aukštas intelektas gali pasitarnauti tiek labai dideliam akstinui ieškoti Dievo, tiek ir atvirkščiai nusigręžti nuo Dievo, ir manau pagrinde šiuo atveju didžiausią svarbą turi žmogaus polinkis į materializmą arba į dvasingumą. Todėl kaip žmogus - taip įvairiausios variacijos gali būti. Be to nereikia suprasti, kad dvasingas žmogus turi turėti mažai turtų ar jų visai neturėti, jis tuos turtus turi įgyti tik sąžiningai... Iš asmeninės patirties galiu pasakyti: man intelektas niekuomet netrukdė ieškoti Dievo, aš jo tikrai ieškojau, nes mokslas ir turimos žinios negalėjo atsakyti į mano klausimus ir nuojautas. Tai, kad intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą yra Dievo sąmonė nujausti yra sunku, todėl žmonės tai vadina šeštuoju pojūčiu, nepaaiškinamais reiškiniais ir pan., tačiau apreiškimas UK mums apreiškia, kad tai yra Dievo-sąmonė arba Minties Derintojas, kuris gyvena mūsų prote. Dvasinis akstinas surasti Dievą – Dievo ieškojimas. Na bent man čia viskas aišku. Kadangi aš visą savo suaugusio gyvenimą ieškojau Dievo, tai aš jutau tokį akstiną jau labai seniai ir dabar dar ieškau, nes dar reikia ir pažinti jį... Asmenybės troškimas būti panašiu į Dievą – iš visos širdies troškimas vykdyti Dievo valią. Nors man tai paprasta suvokti, bet paaiškinti trumpai sudėtinga. Galiu pasakyti tik tiek, kad Urantijos Knygos studijos labai padėjo pasiekti tą troškimą. Bet tai daugybės žinių asmeninis susisteminimas ir įvertinimas. Tačiau mus tame troškime labai riboja aplinka, dabartinis dvasinis žmonijos lygis ir suvokimas, kad didelių dvasinių pasiekimų mes greitai nepasieksime, nes mes esame šių pasiekimų pradinėje stadijoje, o anksčiau ar vėliau tie pasiekimai triumfuos...
Laima: Dėkui, Vaidai, už Tavo nuoširdumą ir kantrybę. Viską, ką parašei, suprantama, nes man panašiai, tik Dievo ieškojau nuo pat vaikystės...intuityviai žinodama, kad jis nėra dėdulė, sėdintis ant debesėlio Visa perskaityta literatūra iš esmės buvo skirta tam. Jaučiau, kaip pasitikėjimas Dievu Tėvu veikia gyvenime, stebėjau, kaip tai suvokia kiti... Susipažinusi su UK dar toje stadijoje, kai buvo verčiama į lietuvių k., iš karto supratau, kad čia rasiu tai, ko ieškau. Tik abejoju, ar čia materialiame pasaulyje galime jį tiesiogiai pažinti. O ir kam skubėti, juk susitiksim su juo akis į akį Amžinybėje... tad nelabai skubu ir UK nuodugniai studijuoti, bet gerbiu tuos, kurie tam skiria visą savo laisvą laiką. Man svarbu suvokti esmę, o visi Knygos techniniai aspektai nelabai domina. Verčiu puslapius tik tada, kai sielai to reikia. Gal klystu, bet jau toks mano kelias. Dar kartą dėkoju, kad įsijungei į šį forumą.
vanduo: panašiais ir skirtingais keliais einame į pažinimą ir tikėjimą savo Kūrėju. visi keliai yra geri, jei atveda į tikslą. bet...tokia jau mūsų žmogiška prigimtis, kad dažnai kelią iškeičiame į šunkelį... bet ir tai yra patyrimas, nes gyvename čia tam, kad išmoktume tam tikras pamokas... mokykimės! to linkiu visiems
Jolanta: Mielas Vaidai, vakar tik pati sau pasidžiaugiau, kad šis forumas įgauna tokį veidą apie kokį aš svajodama kalbėjau su kai kuriais urantais ir maniau, kad bus šiame forume. Tai konstruktyvi diskusija, diskusija pagrindžianti savo nuomonę arba kasdieniais išgyenimais arba tam tikrais suvokimais. Kai suaugęs žmogus bando kitą menkinti ir nepagrindžia dėl kokios priežasties, be jokio paaiškinimo, tai ne tik kad neleidžia susidaryti gerą nuomonę aie pasšnekovą, bet net menkina tai jo atstovaujamą instituciją, šiuo atveju UK gerbėjus. Ir kur tu Vaidai matai šiame pasisakyme gėrį. Jis pilnas pykčio, pukčio tam, ko jis nesuvokia, o nesuvokia šis pašnekovas daug, net pats pateikei, kad nesuvokia net UK. Ar galima tokiu žmogumi pasitikėti. Jei nagalima paitikėti, tai kvaila būtų ką nors ir aiškinti.
Jolanta: taip Gerdai, nepyk, bet esi jaunas ir kvailas. Čia niuksas, kad pagalvotum prieš sakydamas ir teigdamas. Tik jei tikrai esi jaunas, teiki vilčių, kad dar gali būti pataisomas. O gal ir ne, čia jau nuo tavo pastangų priklauso. O dėl kvailumo noriu pagrysti, žmogus kuris pripažysta kad nesupranta nieko ir kategoriškai kitam vis tiek įrodinėja, kad tas kitas neteisus, aukščiausia kvailumo stadija.
Gerdas: Jolanta rašo: taip Gerdai, nepyk, bet esi jaunas ir kvailas. Čia niuksas, kad pagalvotum prieš sakydamas ir teigdamas. Tik jei tikrai esi jaunas, teiki vilčių, kad dar gali būti pataisomas. O gal ir ne, čia jau nuo tavo pastangų priklauso. O dėl kvailumo noriu pagrysti, žmogus kuris pripažysta kad nesupranta nieko ir kategoriškai kitam vis tiek įrodinėja, kad tas kitas neteisus, aukščiausia kvailumo stadija. Dėkui Dievui, kad nesi mano motina
Jolanta: Vaidui, puikiai paaiškinai. Išeitų pagal citatą, norint pažinti Dievą žmogus turi turėti intelektualinius sugebėjimus (1), kuriuos vystant Dievo ieškojimo srityje, jis susidaro savo vaizdą, kitaip tariant suranda savo tobulėjimo kelią (2) ,ko pasekoje Dievą pajunta savyje ir prdeda širdimi jį jausti ir išgyventi (3) Ginčiai kildavo dėl Dievo paiekos per savo širdies šauksmą, bei savą patyrimą bei išgyvenimus. Skaitydama pražią, trumpą gana UK knygos ištrauką neradau nieko, ko nebūčiau jau žinojusi. Gal kai kas kitais žodžiais įvardinta ir tiek, bet jei ramunę pavadinsi laukų gėle, ji juk netaps nuo to mažiau graži, gal tik ji bus tapatinama su kitomis gėlėmis kaip visuma. Taip ir daugumoje religijų, kalbama apie tą patį tik vienus paiimamas ir ryškiau išskiriamas vienas akstinas, kitur kitas. neneigiu Uk, tačiau mane stebina kai kurių skaitančių UK neišmanėliškas fanatizmas, o čia jau blogai. Ir galvoju, ar pati sau knyga gali padaryti tokią blogą įtaką. Prisimink Vaidai save F1, tenai tu buvai kitoks. pagalvok, kodėl tenai toksai buvai ir pasistenk padėti savo broliams ir seserims iš tikrųjų pajusti UK išmintį. Tu supranti kokia situacija gavosi. Kai čia nebesilanko Algirdas ir Brolisxx, tu likai vienas iš tų, kurie suvokia protu ir siela ką daro (su tam tikrais nukrypimais , kurių mes turime visi ). Tai tau didelė atsakomybė, tačiau ir galimybė išbandyti save, pamatyti silpnas vietas, o tai irgi neblogai. Dvasinė plotmė yra svarbiausia žmogaus gyvenimo dalis, ir negalima leisti, kad neišmanėliai žalotų kitus žmones. Taip, kad mielas brolau, manau, kad tau teks imtis tėvelio vaidmens O aš būsiu bjauri ragana, kuri duos niuksų, kai per daug įsijausi Kitaip šis forumas taps visišku chaosu.
Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Dvasinė plotmė yra svarbiausia žmogaus gyvenimo dalis, ir negalima leisti, kad neišmanėliai žalotų kitus žmones. Taip, kad mielas brolau, manau, kad tau teks imtis tėvelio vaidmens O aš būsiu bjauri ragana, kuri duos niuksų, kai per daug įsijausi Kitaip šis forumas taps visišku chaosu. na, moteriške, to jau per daug. nieko prieš tave neturiu, bet į raganas man nesipiršk. savo raganą jau myliu visą amžinybę, o tokios bjaurios velnienės, vaidinančios šikantį katiną nepakęsčiau net anapus durų. tas forumas gyveno be tavęs, išgyvens ir kai tavęs čia nebus. nevaidink antro Algimanto ir savo dirigento lazdelę slėpk po sijonu, vsio, pasakiau viską, ką norėjau JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
Jolanta: Žinoma, kad nepakęstum, tuo net neabejoju bet tai manęs nė truputėlio netrikdo. Išaugau iš tų vystyklų, kada norėjau atrodyti gera. Kita vertus nemanau, kad ir aš pakęsčiau tokį pasipūtėlį ir Vienas Dievas žino kas liktų anapus durų Forume būsiu tiek kiek man čia bus įdomu, viskas, taškas, Hau. Ir pabandyk mane iš čia iškrapštyti neišdegs. Va dabar ir aš pasakiau, ne viską, bet tai ką norėjau
Kukas: Dvi mazos zuveliukstės akvariume didziam i ginca didi įsivėlė.Viena ir sako oponentei: -Gerai,jei dievo nėra ,tai kas tada mums vandenį keičia? ....nesikarsciuokim....
Jolanta: Nieko Kukai, Die T...., parašė tiesą. Žinoma kaip tikra žemaitė pirma padariau iš pasipūtimo, o po to pagalvojau. kartais taip jau būna, kad pasidarai labai jau sau svarbi, ir pradedi veltis arogancijoje. O šios svetainės viena iš gerųjų funkcijų ir yra, kad to čia pašnekovai tikrai nepraleis, ir pastatys į vietą. bet tai tik tuo atveju, kai konkrečiai pasakoma dėl ko esi pastatyta į vietą. Kompetetingas spyris irgi yra Dievo dovana.
Jolanta: Tai tik tai kas ką tik išsiliejo Negalima pirštu uždengti saulės, Negalime priverst paklusti vėjo ir vandens, Taip pat jausmų žmogaus mes pažabot negalim, Jie liesis tol, kol šis gyvens. Gyvybės pradžią davė meilė, Ji kilo iš nežinomų gelmių, Šį vardą pirmas ištarė juk Visagalis, Pamilęs savo kūrinį, o pavadino jį Žmogum. Jis buvo meilės vaisius, kurtas meilei. Kad ją galėtų padalint kitiems, Juk Viešpats savo meilės nenustatė dalį, Jos būni sklidinas, tol kol dalini visiems. Tokia jau Dieviška tvarka Visatoj, Jei atiduodi meilę, grįžta didesne dalim. Tokia progresija juk laikinai tik tęstis gali, Kol meilė suliepsnoja Dieviška ugnim. Tai tas šaltinis iš kurio ji kilo, Kuriam sugrįžti noris į namus, Į tašką tą, kuris ir davė meilei pradžią, Kaip gera grįžti į pirmus ir mylimus namus. Tačiau užaugusi esi, stipri, turi šaltinį savo, Tau jau nereikia Viešpaties globos, Ir tu gebi jau pasirinkti kelią savo, Paskleisti gebi Visatoj savo meilės daigelius.
Kukas2: Jolanta rašo: Tačiau užaugusi esi, stipri, turi šaltinį savo, Tau jau nereikia Viešpaties globos, Ir tu gebi jau pasirinkti kelią savo, Paskleisti gebi Visatoj savo meilės daigelius. ar didesnės nesąmonės negalėjai parašyt?
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû