Форум » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai (продолжение) » Ответить
Dvasines karjeros etapai (продолжение)
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
IRENA: labos nakties mielasis. Irena.
Die Teufelsbuhle : ir tau, Irut labanakt, ramių, spalvotų sapnų
Jolanta: Nebūčiau tikra Kukai. Bhagavad-gitą irgi skaičiau, kaip ir keletą kitų Krišnoizmo knygų. Tai tikrai didelis išminties šaltinis. O labiausiai žavi tai, kad tenai nėra atmetamas nė vienas tobulėjimo būdas. Apie dvasinį mokytoją labai išmintingai parašei arba pacitavai, tačiau, net neskaičiusi UK tvirtai galiu pasakyti, ką man patvirtino ir Bhagavad-gita, bet koks siekis pajusti Dievo meilę yra sveikintinas it jis nebus neapdovanotas. Mane bet koks kategoriškumas atstumia. Nežinau UK mokymų, bet tikrai žinau kokių nuostabių žmonių domisi UK. Jų išmintis ir tolerancija labai didelė, todėl pasitikįdama jais, galiu sakyti, kad tokie žmonės nepasiduotų lengvai įtikinami, panašu kad ši knyga sutapo su jų širdies plakimu. O kad ir Vaidas, sugebėjęs atsiplėšti nuo Algimanto įtakos, tai rodo gana stiprų jo būdą ir dvasinę išmintį, na gal ne tobulą, nes tobulų man sutikti dar neteko, bet nuoširdžią, nuoširdžiai pykstantį, nuoširdžiai klystantį, nuoširdžiai mokantis iš savo ir kitų klaidų, nuoširdžiai tikintį tai ką daro. Nuoširdžiai pripažystantį savo klaidas. Gal būt toksai žmogus ir nebus tas aukščiausioj pakopoj esantis dvasinis mokytojas, o tu Kukai pasakyk, kas toksai yra, tačiau kartu su juo einant, juo labiau ką domina ta pati kryptis, galima daug ko išmoksti. Visų pirma išmokti atsiverti sau ir Dievui, po to atsiverti pasauliui ir Dievui. Beje Bhagavad-gitoi labai smulkiai nagrinėjamos kastos, ir kiekviena iš jų turi savo tikėjimo įrankius pagal savo išsivystymo lygį. Jei žmonės elgsis dorai ir garbins Viešpatį ir bus apdovanoti, o tikėjimo įrankiai duoti tam, kad žmogus gyvenimas būtų skirtas doriems darbams.
Jolanta: Irenai, neturiu teisės patarinėti, bet priimk tai kaip moteriškės sapaliojimą. Vienai tau sunku bus eiti dvasiniu keliu. Matau tai iš parašytų sakinių, jaučiu tai iš rašymo manieros. Tau reikia žmogaus kuris padėtų tau praskaidrinti mintis. Aš turiu tokį žmogų, jis Urantas, nors mūsų dvasiniai keliai skiriasi, bet moralinis, žmogiškasis, emocinis krūvis labai panašus. manau, kad jis labiau pasiekęs išminties ir tolerancijos plotmėje. Todėl kai apninka dvasiniai ar žmogiški svarstymai dažnai kreipiuosi į jį. Nepriimu visko už tiesą, pasiimu tai kas man padėtų išlipti. Tai man labai padeda. Tuo norėjau pasakyti tai, kad nesvarbu kokios religijos būtų tas asmuo, tačiau jis neturėtų tavęs pasmerkti pačiose kvailiausiose situacijose, neturėtų pamokslauti, o tik pabandyti suprati ir atpažinti tavo širdies šaukšmą ir pabandyti pačiai tau išsiaiškinti, ko tau iš tiesų šiuo metu reikia. Neseniai perskaičiau D. Hjumano žodžius "Būk filosofas, bet pasinėręs į filosofoją būk ir žmogus." Tai gal ir ne į temą, bet išlikti žmogumi ne taip jau paprasta, kai pasineri į egzistencines problemas. Tačiau tai gali būti kaip ir katalizatorius tikrinant ar teisingai eini.
IRENA: Visiems labas rytas. Aciu Jolanta tavo pasiulymas is tiesu suintrigavo.Mieloji, as gerai pagalvosiu ir artymiausiu laiku butinai parasysiu i tavo el.p. Visiems linkiu geros dienos.
IRENA: Nors ir velniukas esi bet sapnai is tiesu spalvoti buvo. Geros tau dienos,ir per daug neisdykauk.
IRENA: Dar karta perskaiciau tavo laiskeli. Tu rasai:"Tuo norejau pasakyti tai,kad nesvarbu kokios religijos butu tas asmuo,taciau jis neturetu taves pasmerkti paciose kvailiausiose situacijose,neturetu pamokslauti,o tik pabandyti suprasti ir atpazinti tavo sirdies sauksma ir pabandyti paciai tau issiaiskinti,ko tau is tiesu siuo metu reikia". Va,cia ir yra tikra tiesa,ir kaip man, paciu laiku pasakyta.Todel as vis ir griztu prie Urantijos knygos. Kazkada budama uoli katalike,labai domejausi Jezumi,kaip asmenybe.Norejau giliau JI pazinti,nemazai perskaiciau knygu apie Jo gyvenima ir Jo veikla."Sovietmeciais",pogrindzio salygomis,net filma apie Ji maciau.Bet tik Urantijos knygoje giliai yra atskleista Jo asmenybe;tiksliau pasakius,man Jo asmenybe tapo artyma. Butent,toje knygoje ir yra rasoma,kad JEZUS IS NAZARETO,pradedamas viesaja svietejiska veikla GERAI PAZINOJO ZMONES.JIS su didziausiu demesiu isklausydavo,gana kvailokus, Pilypo pateiktus klausymus,ir su didziausia kantrybe duodavo jam atsakymus,net ir tuomet,kada Pilypas nutraukdamo JO pamokamaji Zodi ,skirta visiems apastalams. Su meile,Irena
IRENA: KUKUI. Nesu jau labai kompetetiga UK knygos nagrinejime,bet manau yra/liadiskai tariant/ tas TILTAS tarp Dvasinio proto/isminties/ ir musu /pagal Vaida VDS-man labiau priimtinas variantas/Gyvuninio;/pagal Algimanta-GYVULINIO/,tai yra zmogiskojo proto. Si tilta UK knygoje vadina SIELA,arba besivystanciu morontiniu protu.Jeigu si morontini prota ,nors menka jo daigeli suformuosime dar sioje zemeje,tai bus garantas i trecia para prisikelimui morontijos /sielos vystymosi/ pasauliuose. Uzgimdami sielos mes negauname,mes gauname ASMENYBE,kaip as suvokiu-svytincia energetine-dvasine substancija.Siela yra vystoma zmogaus gyvenimo eigoje. Ai,na ka as cia tauskiu. Mielas Vaidai,prasau pagelbek,kol as galutinai nenugrybavau.Tu protingiau tai issakysi,nes ir man paciai norisi aiskesnio interpretavimo. Su meile,Irena.
VaidasVDS : Irena, aš nesiskelbiu savęs mokytoju... Protą žmogus turi vis tik žmogiškąjį arba materialų. Gyvūninis protas apibūdinamas tik tuomet, kuomet yra svarstoma tam tikrų žmogiškųjų savybių atsiradimo eiga... Siela - tai unikali Visatos vertybė, ryšys tarp proto ir dvasios. Siela yra morontinė realybė, potencialiai turinti amžiną išlikimą. O mūsų visų likimo tikslas - tapti dvasia arba, kitaip sakant, susivienyti su dvasia, kuri mumyse jau gyvena...
Kukas: VaidasVDS rašo: O mūsų visų likimo tikslas - tapti dvasia arba, kitaip sakant, susivienyti su dvasia, kuri mumyse jau gyvena gal kas paiskins kas tie mes,kurie vienyjasi su dvasio,jeigu vienintele realybe mumise yra deritnojai-ta pati dvasia,aciu
VaidasVDS : kas ta minties tobulumo esme tai filosofinis išsireiškimas, kurį kiekvienas individas gali suvokti pagal savo suvokimo lygį, lygiai taip pat, kaip ir pagal savo dvasingumo lygį. Aš tik noriu priminti visiems, kad Kukui šiuo atveju nelabai galiu padėti, nes negaliu vertinti jo dvasingumo lygio, nes šis vertinimas yra tik Dievo kompetencijoje. Galiu pasakyti tik savo suvokimą. Minties tobulumo esmė priklauso minties atsiradimo priežasties ir tikslo. Kartais mes siekiame labai gero tikslo, bet savo mintį išreiškiame netiksliai, nors minties esmė yra kitokia. Kartais mūsų minčių nesupranta kiti ar supranta tik nedaugelis, bet minties tobulumo esmė nuo to nei kiek nesikeičia...
Kukas: VaidasVDS rašo: tai filosofinis išsireiškimas tikrai filosofinis,kas taip pasake? VaidasVDS rašo: Aš tik noriu priminti visiems, kad Kukui šiuo atveju nelabai galiu padėti, nes negaliu vertinti jo dvasingumo lygio, nes šis vertinimas yra tik Dievo kompetencijoje ar tave prase vertinti Kuko dvasinguma? VaidasVDS rašo: Minties tobulumo esmė priklauso minties atsiradimo priežasties ir tikslo kas per abrakadabra,cia tokia tavo logika ane VaidasVDS rašo: Kartais mes siekiame labai gero tikslo, bet savo mintį išreiškiame netiksliai, nors minties esmė yra kitokia. Kartais mūsų minčių nesupranta kiti ar supranta tik nedaugelis, bet minties tobulumo esmė nuo to nei kiek nesikeičia kaip tu gali postringauti apie minties tobulumo esmes dinamika,kada nezinai kas tas apskritai yra,tu net nezinai kas yra tobula mintis be esmes.... Ka rodo sitas pavyzdys-bandymas bet kokia kaina,su davatkumo elementais atsakyti,tegul kiekvienas nusprendzia pats sau
IRENA: Vaidui VDS. "Kartais mes siekiame labai gero tikslo,bet savo minti isreiskiame netobulai,nors minties esme yra kitokia.Kartais musu minciu nesupranta kiti ar supranta tik nedaugelis,bet minties tobulumo esme nuo to ne kiek nesikeicia." Mielas broli,manau tai apie tai,kas is musu dialogo ir gavosi.Tikrai nenorejau kitiems parodyti,kad tu sieki isskirtiniu Mokytojo teisiu.As buciau tikrai laiminga,kad tu pagal galimybes galetum atsakyti i pateiktus klausymus kas butu susije su Urantijos knyga.As nuosirdziai sakiau ir sakau,kad trokstu labiau suvokti UK knygos nesuprantamas vietas. Tikrai nesu piktos sirdies,kad sitoje virtualioje erdveje pradeciau tyciotis is,visai man nepazistamo zmogaus.Jeigu kas ne taip, tai atsiprasau. Na,mielieji,manau nereiketu daryti F1 klaidu.Ieskokime to,kas mus suvienytu,o ne to kas mus skirtu. Su meile,Irena.
IRENA: Mielas Kukai,vel pabandysiu paaiskinti taip,kaip as suprantu. Iseje is motinos isciu mes iskart gauname ASMENYBE,TA DVASINI AS ESU.Todel Dvasiniuose Visatos registruose musu planeta yra uzregistruota,kaip EKSPERIMENTIS pasaulis,turintis ASMENYBES gyvybes kategorija. Kada mes gauname PROTA, ir pagalbines proto dvasias, dabar tiksliai atsakyti negaliu,bet manau tada,kada gyvybe isciose uzsimezga./Manau,kad broliai-seses mane pataisys jeigu suklydau/.Toks PROTAS idetas i materialu kuna ir yra vadinamas zmogiskuoju protu;kunas ir protas kartu sudaro tapatybe.Kad po mirties tapatybe isliktu reikalinga,kad joje issivystytu morontinis-sielos protas.Tam tikslui Dievas Tevas,pats asmeniskai,per savo dvasios fragmenta-Minties Derintoja,apsigyvena zmogiskajame prote.Tai atsitinka,mazdaug,nuo sesiu metuku;tuomet kai vaikas padaro pirma moralu veiksma,nesavanaudiska veiksma.Tegul tai buna paprastas su kaimyno vaiku,ar su kitu asmeniu,pasidalinimas kazkokiu skanestu.Tevui-Kurejui tai yra signalas,kad sis vaikutis yra potenciali dvasine butybe-patirtine dvasine butybe.Va,tada Tevas drasiai is savo pasaulio-DIEVININGTONO tam vaikui atsiuncia NEASMENE BUTYBE,bet gerai apmokyta savo busimam darbui.As isivaizduoju,kaip svytinti svytureli vaiko prote.Tas Minties Derintojas- svyturelis savo bliksniais vis labiau energizuoja vaiko prota.Vaikas pradeda vis didesniu laipsniu reaguoti i"svyturelio" veikima;jis vis daugiau ir daugiau padaro geru veiksmu,o dar to vaiko tevai pasufleruoja,kad jo sirdeleje labai geras Dievulis gyvena ir,kad JIS myli gerus vaikucius ir nori,kad ir vaikuciai JI myletu,ir pastoviai darytu gerus darbus kitiems.Ir,ateina toks metas,kada vaikas pradeda vis labiau klausytis savo sirdies balso,uzauga vadovaudamasis to vidinio balso vedinas.Tampa zaviu jaunuoliu,savo vidumi graziu,mylinciu Dieva ir zmogu kiekviena.JIS savo elgiasiu demonstruoja tikra dvasini aristokratizma.Uzgaves kita asmeni jis visuomet jaus vidini diskomforta iki tol,kol netsiprasys,jis troks matyti aplink save laimingus zmones ir,pagaliau supras,kad susivinije geri,grazus zmones gali sukurti grazia ateiti busimiems vaikams.Pradinis padovanotas protas tampa labiau sudvasintas.Taip issivysto SIELOS MORONTINIS PROTAS,turintis realia galimybe issaugoti savo tapatybe po materialaus kuno mirties.Morontijos pasauliuose vystysis toliau tol kol susilies su MINTIES DERINTOJU-su Tevo Dvasios Fragmentu.Toliau,tapatybes AS esu,vystys savo DVASINI PROTA iki tol,kol netaps ISTOBULINTA DVASINE BUTYBE.Ir atsibus ant ROJAUS krantu. Butu idomi ir kitu broliu ir sesiu interpretacija siuo pateiktu klausymu. Su meile,Irena.
VaidasVDS : Kukai, tu visai nesupratai mano minties, dvasingumo lygis sudaro didelę tos "esmės" dalį. Bet kam neduota, tas ir nesupras... Praleidau žodelį "nuo". Eina sau kaip apsižioplinau, tikiuosi niekas už tai į kalėjimą nepasodins... Užduodi klausimą gal kas paiskins kas tie mes,kurie vienyjasi su dvasio,jeigu vienintele realybe mumise yra deritnojai-ta pati dvasia , nors sakaisi skaitei Knygą. Jei tikrai skaitei, tai tokių klausimų neuždavinėtai. Sėsk, dvejetas...
Kukas2: Vaidai, protingas esi, tad turėtum suprasti, kad mano broliukas - apsigimęs provokatorius, na, kuris tyčia apsimeta ir erzina Kartais net pagalvoju, ar Tu nebūsi mūsų abiejų trečias brolis...na., žinai, būna, kad tėvai paišdykauja... o tu net nežinai, kad kitam Lietuvos gale turi sesę ar brolį. Toks jau tas realus, o ne morontinis gyvenimas Su nuoširdžiausiais linkėjimas visiems
Kukas: Kukas2 rašo: Vaidai, protingas esi, tad turėtum suprasti, kad mano broliukas - apsigimęs provokatorius, na, kuris tyčia apsimeta ir erzina Kartais net pagalvoju, ar Tu nebūsi mūsų abiejų trečias brolis...na., žinai, būna, kad tėvai paišdykauja... o tu net nežinai, kad kitam Lietuvos gale turi sesę ar brolį. Toks jau tas realus, o ne morontinis gyvenimas Su nuoširdžiausiais linkėjimas visiems pastebejai braliuks,zinoma,as nesitikejau gauti atsakymus,is ankstesnio pabendravimo aiskiai pasimate oponento ziniu gylumas,tas kam tada klausiau? ogi,buvo idomu pamatyti nusisnekejimu progresija,vis tikejausi,kad sustos,bet gavosi kaip patarlei,kuo toliau i miska....nusisnekejimu :) :) Jolanta,negu rasiau,kad nusvitimas nepriklauso nuo zmogaus,nors tame yra tiesos grudo.Kiek as zinau,nusvitima intelektualiomis ziniomis nepasieksi,siela tera rubas dvasiai.Del Vaido,nezinau,kokie ten tobulejimai,bet aivaizdu,davatkizmu sparciai vejamasi napoleona gelbetoja O UK yra kazka panasaus?: "Сосредоточить свое внимание на внутреннем чувстве «я» и держаться этого чувства как можно дольше. Если внимание отвлекается другими мыслями, то следует возвратиться к сознаванию «я»-мысли. Для содействия такому процессу искатель может вопрошать себя: «Кто я?» или «Откуда приходит это я?», но окончательной целью должно быть непрерывное сознавание «я», которое полагает, что именно оно ответственно за все активности тела и ума. Не кто - я , в смысле человека, личности, а кто он - этот "я", где он, осознающий себя, как "я" внутри меня. На ранних стадиях практики внимание к чувству «я» есть умственная активность, которая принимает форму мысли или ощущения. По мере развития практики мысль «я» уступает место субъективному переживанию чувства «я», и когда это чувство перестаёт связываться и отождествляться с мыслями и объектами, оно полностью пропадает. То, что остаётся, есть переживание бытия, в котором чувство индивидуальности временно прекращает действовать. Это довольно трудный и очень тонкий процесс, едва уловимый и, поначалу, мгновенно ускользающий. Переживание может быть сначала прерывистым, но с повторением практики оно становится всё более легким для достижения и сохранения. Когда само-исследование достигает этого уровня, то присутствует сознавание бытия без усилий, в котором индивидуальное усилие уже становится невозможным, так как «я», которое предпринимает усилия, временно перестаёт существовать. Данное состояние не является Само-реализацией, поскольку «я»-мысль периодически проявляет себя, но здесь уже высочайший уровень практики. Повторяющееся переживание этого состояния бытия ослабляет и уничтожает умственные тенденции, которые вызывают появление «я»-мысли, и, когда их власть уже достаточно ослаблена, сила Атмана(Абсолютного Сознания) разрушает остаточные тенденции настолько полно, что «я»-мысль никогда уже не появляется вновь. Это есть окончательное и необратимое состояние Само-реализации. И это есть ключ к ней. Практика само-внимания, или сознавания «я»-мысли, мягкая техника, которая обходит обычные репрессивные методы контроля ума. Она – не упражнение в концентрации и не ставит своей целью подавление мыслей; она просто вызывает сознавание источника, из которого возникает ум. Метод и цель само-исследования – пребывать в источнике ума и сознавать истинную природу человека, удаляя внимание и интерес от того, чем он не является. Ценность этого метода выше всех алмазов мира. На ранних стадиях практики усилие в форме перемещения внимания от мыслей к мыслителю весьма существенно, но как только сознавание «я»-чувства твердо установлено, дальнейшее усилие мешает продвижению. После этого практика есть уже более процесс бытия, чем делания, бытие без усилий скорее, чем усилие быть. После этого практика есть уже более процесс бытия, чем делания, бытие без усилий скорее, чем усилие быть. «Не медитируйте – будьте! Не думайте, что вы есть, – будьте! Не думайте о бытии – вы есть!» Бытие, которым человек уже является, свободно от усилия, ибо бытийность всегда присутствует и всегда переживается. С другой стороны, старание быть тем, чем человек в действительности не является (то есть телом и умом), требует непрерывного умственного усилия, пусть даже почти всегда на подсознательном уровне. Отсюда следует, что на высших стадиях само-исследования усилие отвлекает внимание от переживания бытия, тогда как прекращение умственного усилия открывает это переживание. В конечном счете, Атман (Абсолютное Сознание) открывается как результат бытия, а не делания чего-либо. Само-исследование не надо рассматривать как практику медитации, которая проводится в определенное время и в определенных позах; оно должно выполняться непрерывно в течение всего бодрствования независимо от вида занятий. Нет противоречия между работой и само-исследованием, и при небольшой практике последнее можно осуществлять в любых условиях." Рамана Махарши "Будь тем кто ты есть".
Kukas2: Kukas rašo: pastebejai braliuks,zinoma,as nesitikejau gauti atsakymus,is ankstesnio pabendravimo aiskiai pasimate oponento ziniu gylumas,tas kam tada klausiau? ogi,buvo idomu pamatyti nusisnekejimu progresija,vis tikejausi,kad sustos,bet gavosi kaip patarlei,kuo toliau i miska....nusisnekejimu :) Mylimas braliuk, na ko tu pastoviai dairaisi krislo artimo akyse Ale genai yra genai, aš irgi, ką tik tokį krislą užfiksavau... Teatleidžia man Dievas Tėvas. Amen.
Jolanta: Kukai, kad ir kaip gerbčiau tave, ir neprisidėčiau prie UK. Esu tikra, kad Vaidas eina geru keliu, geru keliu sau. Tu neteisus, kad nušvitimas visiškai nepriklauso nuo žmogaus. Gal dalinai priklauso nuo žmogaus. Kad ir imkim Budos pavyzdį, kiek metų jis ieškojo tiesos pas įvairius dvasinius mokytojus, tapdamas jogu ir asketu, tačiau nusšvitimas atėjo atsižadėjus senojo mokymo, sėdint po medžiu ir mąstant. taip, lyg tai ir patvirtintų tavo tiesą, kad nušvitimas ateina arba ne. Tačiau juk negalime atmesti to, kad labai siselę įtaką jam turėjo įgytos žinios, suvokimas, kurias jis sumodeliavo bendroje visumoje taip kaip jam atrodė ir tik po to pasiekė nusšvitimą. jei Vaidas ir kiti urantai iš širdies jaučia, kad ši knyga jiems reikalinga, ne kito žmogaus įtakoje, o jų pačių išgyvenimų įtakoje, valio, esu tikra, kad šis kelias teisingas. Nežinau ar jie atras nušvitimą su Uk, tačiau tvirtai žinau, kad taip eina jie link to. Kas žino kas dar gali jų dvasiniame kelyje pasitaikyti, koks mokytojas, ar kokia perskaityta citata, o gal pačios mintys išplauks iš jo paties. tai Dievo valioje. Kad ir neskaitau UK, bet palaikau Vaidą jo kelyje, tačiau nerimauju dėl Irenos jos kelyje, bet manau, kad ir ji ras atsakymus, nes klausimus jau pradėjo kelti.
Jolanta: Irenai, miela sese. Tu jauti krūtinėje švelnų virpėjimą, kai pamatai kažką miela, kai žiūri į vaikus, gal į mylimą žmogų? Tai yra meilė. Ne mano sugalvota, Meilė yra sielos maistas. Kuo daugiau jausi meilės aplinkai ir aplinkiniams, tuo labiau auginsi sielą. Ir nesvarbu kur ir kada ji prasidėjo, svarbu, kad ji yra pas tave ir tu turi ja rūpintis. Ji tavo kūdikis, kurį tu turi užauginti, pastoviai maitindama ją meile ne tik jai, bet ir viskam, ką tik įmanoma mylėti. O norint mylėti sielą, turi visų pirma pamilti save pačią, nes juk siela ir tu tai beveik tas pats. kada nors galėsi pasakyti kad tai visiškai tas pats, tačiau dabar beveik tas tas pats. Tu esi sielia, gal dar apgaubta tą pamatyti trukdančių dalykų, tačiau tai faltas, kuris yra. Todėl tu esi nuostabi, tavo mintys, nors ir painiojasi, bet jos nuostabios, nes jos painiojasi pasieškoje gražaus ir tyro dalyko. Nieko baisaus, dabar susipainiojo, paklausysi Vaido, Kuko ir kitų skirtingų pasisakymų, pagalvosi ramiai ir suprasi, kuris tau priimtiniausias, ir kuris duos daugiausiai maisto tavo sielai, tai yra meilės. Niekas neatsirado šioje žemėje šventas, tai procesas, ir nereikia jame skubėti. Tu jau užduodi klausimus savo sielos auginimo tema, tu ŠAUNUOLĖ, nekausia ir viską žino tik visiški neišmanėliai. Priimk tikimybę suklysti, tai irgi nieko nepataisoma. Kurioje vietoje suklydai, atntrą kartą tikrai nebepaslysi ant to pačio akmenėlio. Bet tu atsikelsi, nes turi nuostabą Dievo dovaną Sielą, kurią tu turi puoselėti, todėl ir nepasiduosi šiame gyvenime. Taip, kad Irena, su meile tau sakau, ŠAUNUOLĖ TU ESI.
полная версия страницы