Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai (ïðîäîëæåíèå) » Îòâåòèòü
Dvasines karjeros etapai (ïðîäîëæåíèå)
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
VaidasVDS : "Visi evoliuciniai pasauliai, kuriuose gyvena mirtingieji, turi šituos įtikėjimo Dievo sūnus, maloningumo ir gailestingumo sūnus, mirtingas būtybes, priklausančias dieviškajai šeimai ir atitinkamai vadinamas Dievo sūnumis. Urantijos mirtingieji turi teisę save pačius laikyti Dievo sūnumis, nes: 1. Jūs esate dvasinio įžado sūnūs, įtikėjimo sūnūs; jūs esate priėmę sūnystės statusą. Jūs tikite savo sūnystės tikrove, ir šitokiu būdu jūsų sūnystė su Dievu iš tikrųjų tampa amžinai tikra. 2. Dievo Sūnus Kūrėjas tapo vienu iš jūsų; iš tiesų jis yra jūsų vyresnysis brolis, ir jeigu dvasioje jūs tapote iš tiesų susietais Kristaus, Mykolo nugalėtojo, broliais, tuomet dvasioje jūs taip pat turite būti to Tėvo, kuris jums yra bendras – net visų Visuotinio Tėvo – sūnūs. 3. Jūs esate sūnūs, nes vieno Sūnaus dvasia buvo išlieta jums, buvo laisvai ir tikrai padovanota visoms Urantijos rasėms. Šitoji dvasia visą laiką jus traukia prie dieviškojo Sūnaus, kuris yra jos šaltinis, ir prie Rojaus Tėvo, kuris yra šito dieviškojo Sūnaus šaltinis. 4. Savo dieviškąja laisva valia, Visuotinis Tėvas jums suteikė tvarinių asmenybes. Jūs buvote apdovanoti laisvos valios veiksmo tuo dieviškojo spontaniškumo matu, kuriuo Dievas dalinasi su visais tais, kurie galėtų tapti jo sūnumis. 5. Jūsų viduje gyvena Visuotinio Tėvo fragmentas, ir tokiu būdu jūs esate tiesiogiai susietas su visų Dievo Sūnų dieviškuoju Tėvu." ----- Visi mes esame vieno Tėvo vaikai; Visų mūsų Tėvas yra vienas visoms rasėms ir visoms asmenybėms, kad ir kokios jos yra skirtingos; Tėvą mes surandame per tikėjimą; suprantame, kada jis mus veda, per įtikėjimą; mes esame tiesiogiai susieti su Tėvu, todėl svarbiausia yra tai, kad mes visi sugebėtume tapti realiais jo vaikais...
Gailestingoji sesuo: VaidaiVDS, nuoširdus ačiū Tau, švieti šiame forume, kaip
Jolanta: Visai neseniai, išgyveniant gana stiprų kenkimą iš tam tikrų asmenų, bei po sekančias labai neigiamas emocijas, ir pasiguodus vienam žmogui, jis pasakė fantastišką dalyką. "kenkiantys žmonės iš tikro yra silpnos dvasios, kurios tik kabinasi į savo egzistenciją visomis išgalėmis, jos stiprios tiek, kiek gauna maisto iš baimės bei pykčio". Šie žodžiai pasakyti žmogaus buvo Dievo siūsti. Sustabdžiau save, kad neįsivelčiau į pyktį ir davė peno tolesnėms mintims. Tada pagalvojau, kaip mano požiūris į pasaulį pasikeistų jei žiūrėdama į žmogų nematyčiau kūną, plaukus, rankas, kojas ir t.t. o matyčiau dvasią. kartais silpną ir piktą, besiblaškančią ir nežinančią ką daryti, o kartais stiprią ir ramią. Juk matydama tuo aspektu aš save taip pat suvokčiau kaip dvasią, kartais silpną, o kartais stiprią, savo energiją taip pat daugiau skirčiau dvasios stiprinimui, o ne kūno išgyvenimui. Supratau ir tai, kad perkelti šį proto suvokimą į širdies plotmes yra be galo sunku. Tačiau tai tolenis mano uždavinys. Mielas žmogau, manau, kad skaitysi šį pasisakymą, esu tikra, kad esi ta dvasia, kurios ir buvo misija mane, o gal ir dar daug daug sielų ištempti į tam tikro suvokimo šviesą. Su meile Jolanta
Gilė: Jolanta rašo: Tada pagalvojau, kaip mano požiūris į pasaulį pasikeistų jei žiūrėdama į žmogų nematyčiau kūną, plaukus, rankas, kojas ir t.t. o matyčiau dvasią. kartais silpną ir piktą, besiblaškančią ir nežinančią ką daryti, o kartais stiprią ir ramią. Juk matydama tuo aspektu aš save taip pat suvokčiau kaip dvasią, kartais silpną, o kartais stiprią, savo energiją taip pat daugiau skirčiau dvasios stiprinimui, o ne kūno išgyvenimui. manau, pirmiau turi save suvokti, kaip dvasią/sielą, tada nebereikės jokių pastangų ir kituose tai įžvelgt. argi mes bendraujame su kito žmogaus kūnu? visuomet įžvelgiame, kas už jo slypi. tik čia arba įvyksta sielų sąskambis arba ne. jei taip - tampame draugais jei ne - tik pažįstamais.
Cezaris Teruelis: Gilė rašo: manau, pirmiau turi save suvokti, kaip dvasią/sielą, tada nebereikės jokių pastangų ir kituose tai įžvelgt. argi mes bendraujame su kito žmogaus kūnu? visuomet įžvelgiame, kas už jo slypi. tik čia arba įvyksta sielų sąskambis arba ne. jei taip - tampame draugais jei ne - tik pažįstamais. Gryna tiesa manau, kad šiame forume tas sielų sąskambis po truputį gaunasi, nes kūnų vienas kito nematome, tik skaitome užrašytas mintis, o jos iš dalies atspindi mūsų protą ir sielas. Ar klystu?
VaidasVDS : Galima prisiminti ir šią Urantijos Knygos vietą: "Apvaizda nereiškia, jog Dievas nusprendė viską už mus ir iš anksto. Dievas per daug mus myli, kad elgtųsi šitaip, nes tai niekuo nesiskirtų nuo kosminės tironijos. Žmogus tikrai turi santykines pasirinkimo galias. Dieviškoji meilė taip pat nėra toji trumparegiška aistra, kuri žmonių vaikus lepintų ir gadintų." Bei vieną žmogišką išmintį: "Dievas duoda kiekvienam išbandymus pagal jo sugebėjimą juos atlaikyti" O čia vėl iš Urantijos Knygos: "Sunkumai gali tapti didžiuliu išbandymu vidutinybei ir palaužti išsigandusius, bet jie tiktai stimuliuoja tikruosius Pačių Aukštųjų vaikus.", "Dievo karalystė nėra maistas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. Ir kiekvieno išbandymo metu ir kiekvieno sunkumo akivaizdoje, dvasioje gimusias sielas palaiko toji viltis, kuri nugali bet kokią baimę, nes Dievo meilė yra skleidžiama plačiai visose širdyse dieviškosios Dvasios buvimu." O tų išbandymų rezultatas yra toks: "Didžioji dauguma žmogiškųjų būtybių miršta, kadangi, nesugebėjus pasiekti susiliejimo su Derintoju dvasinio lygio, mirties metamorfozė sudaro vienintelę įmanomą procedūrą, kurios dėka jos gali išsivaduoti iš laiko pančių ir iš materialios kūrinijos ryšių, šituo yra įgalinamos žengti dvasinį žingsnį su amžinybės augančia procesija. Išlikus po laiko ir materialios egzistencijos gyvenimo išbandymų, tampa įmanoma tai, kad jūs toliau žengtumėte palaikydami ryšį su amžinybe, net ir kaip amžinybės dalis, toliau amžinai skriedami su erdvės pasauliais aplink amžinųjų amžių apskritimą."
Jolanta: Dažniausiai bendraudami matome žmogaus temperamentą, ambicijas, norus, siekius ir t.t., tai nėra siela, tai yra materijos apraiškos, kurių pagalba, siela bando save auginti. O kalbant su žmogumi, kuris tave koneveikia, kad pamatytum, mažą, pasmetusią sielą, kuri yra tokia maža, jog norėdama išgyventi turi save įtvirtinti, kaip jai padaryti, jei ji silpna, pyktis, ambicijos ją susvarbina, ji už jo ir kabinasi. Ir žiūrint į piktą žmogų, kuris tave koneveikia tokiu žvilgsiu, kaip i bejėgią sielą, pats neužsidegsi pykčiu, jo nesmerksi. Matau, kad neaiškiai parašiau, bet kol kas tai yra pajautimo, o ne logikos išvados. Gal prieš 10, kaime, kuriame gyvenau buvo toks žmogelis, eilinis kaimo žmogelis, išgeriantis, gyvenantis šia diena. tačiau jo išskirtinumas, kad jis niekada su niekuo nesusipykdavo. beje jis studijavo jaunystėje Kunigų seminarijoje ir iš ten išėjo. paklausus jo, na kaip dabar tu niekada su nieko nesusipyksti, atsakymas buvo toksai. "Su protingu žmogumi nėra ko pyktis, o va jei kam Dievas nedavė (jis nesakė ko, bet galima interpretuoti, išminties, kas yra sielos augimo pasekmė), tai ar galima ant tokio žmogaus pykti, jis juk nekaltas.' Tada man tai atrodė, žodžiai nežemiški ir mistiniai, dabar puikiai juos suvokiu, jis matė žmonėse sielas, ne jų veiksmus, ne jų ambicijas, o sielas.
Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Matau, kad neaiškiai parašiau, bet kol kas tai yra pajautimo, o ne logikos išvados. Mieloji mano, patarimas - įkurk savo asmeninį skyrių ir ten krauk visus savo pajautimus
Jolanta: O kam......nematau tikslo. Tai UK forumas ir jo nariai turi tenai mąstyti ir rašyti savo pamąstymus, aš čia tik viešnia.
emipetras: ŠIOKIE TOKIE PASTEBĖJIMAI : Asmenybės didybė , tai anaiptol ne pranašumas prieš kitus . Didingas tas , kuris sugeba pranokti save , kuris sugeba valdyti savo troškimus . Mes visi ir tuo pačiu kiekvienas aišku , kad turime tobulėti , tačiau žinokime , kad nei vienas žmogus šioje planetoje nėra pranašesnis už kitą . Kiekvienas turime savo asmeninę misiją. Atsisakykime jaustis pranašesni ir kiekviename žmoguje pamatykime Kūrėjo apraiškas . Todėl ir kitus žmones nevertinkime nei pagal rūbą , nei pagal turtą , nei pagal kokius tai kitus , jų Ego laimėjimus . Mūsų nuolatinio palydovo Ego malda visada skamba tik taip : daugiau , daugiau ir dar daugiau . Ir visai nesvarbu kiek jūs pasieksite materialių vertybių , jūsų ego visada įrodinės , kad viso to , tikrai per maža . Susitapatinus save su Ego , visada būsite nuolatinio siekimo būsenoje . Jūs neturėsite supratimo , kas tai per būsena - ramybė ir neturėsite supratimo ką reiškia žodis - gana . Tikras paradoksas karštligiškam siekimui yra tai , kai karštligiškai liaujamės norėję vis daugiau ir daugiau - mumyse pradeda pildytis vis daugiau ir daugiau , kadaise norėtų mūsų troškimų . Išsilaisvinę iš poreikio turėti vis daugiau , pagaliau pamatome , kaip puikiai ir laisvai galime gyventi ir būti laimingi , turėdami visai mažai materialinių dalykų .
Kukas: Panasu,kad zmogus kaipo toks ale tvarinis ir visi tobulejimai tera iliuzija.Petrai pats sau priestarauji- cia rasai reikia pranokti save-ego ir cia reikia tobuleti.Ar reikia tobuleti ir kam? Ar ne ego samone nori tobulejimo,jai reikia nuolat paciai sau irodyneti kad ji yra-savo buti,taip pat ji visada jauciasi netobula,kode,a?.Zmogaus samone yra dirbtinas produktas visur esancios ir tik esancios kosmines ar visuotines(vadink kaip nori)samones susitalpinusos save i kuna, susitapinusios su juo ir t.t....Isminciai sako,kad taip samone zaidzia pati su savimi.
Rimantas: Tobulėjimas arba augimas yra būtinas todėl, kad jeigu netobulėji, tai degraduoji, nes nieko nėra pastovaus arba statiško, išskyrus Dievą. Jėzus sakė: kas nerenka, tas barsto.
Kukas: Ir vel.Kas degraduoja leiskite paklausti? Ta pati ego samone.Ar aplomai yra toks dalykas kaip degradavimas visur esanciame amziname dieve? Jus Rimantai noretumete kalbetis apie iliuzija.
Rimantas: Kukas rašo: .Kas degraduoja leiskite paklausti? Degraduoti arba augti (tobulėti) gali viskas išskyrus Dievą, nes Jis vienintelis, kuris YRA. Dėsnis "kas nerenka, tas barsto" galioja ir iliuziniam ego. Kai tik nustoji ji maitinti, jis pradeda nykti.
VaidasVDS : Tikrai degraduoja tie, kurie atsisako eiti Dievo pažinimo keliu... Jėzus atsakė: “Dangaus karalystę sudaro šitokie trys pagrindiniai dalykai: pirma, Dievo aukščiausiosios valdžios realybės pripažinimas; antra, tikėjimas į sūnystės su Dievu tiesą; ir trečia, įtikėjimas į aukščiausio žmogiškojo troškimo vykdyti Dievo valią – būti tokiam, kaip Dievas – veiksmingumą. Ir šitai yra evangelijos geroji naujiena: kad įtikėjimo dėka kiekvienas mirtingasis gali turėti visus šituos esminius dalykus, reikalingus išgelbėjimui.”
Kukas: Taigi,gerbiamas Rimantai,visgi, jeigu Dievas vienintelis, kuris YRA, ir jis nedegraduoja, lieka iliuzija.O kam tobulinti iliuzija, jeigu aplomai tas imanoma,cia toks sportas ar kaip?
Rimantas: Kukas rašo: O kam tobulinti iliuzija, jeigu aplomai tas imanoma,cia toks sportas ar kaip? Panašiai. Manau, kad gyvenimas yra žaidimas. Vieni jį žaidžia azartiškai, kiti dėl to, kad kiti žaidžia, treti iš vis bijo žaisti ir bėga slėptis. Čia kaip jeigu vaikus išleisti į žaidimų aikštelę ir pasislėpti tėvams - vieni žaidžia, kiti pradeda tėvų dairytis ir verkti, namo prašytis.
Jolanta: Mielas Emipertrai, kas yra asmenybės didybė.....niekas, iliuzija. Rimantas yra teisus. Gyvenimas tai žaidimas, aš vadinu azartiniu žaidimu. Jei tik pajunti didybę išlošęs kokią partiją, prarandi budrumą ir tada pajunti tokį smūgį (bent aš). nemanau kad didybė yra blogai, kai ji pajuntama neilgam. Tai žmogų paskatina veikti, jis jaučiasi stiprus, pakyla jo savibertė, todėl jam gana nesunku atsilaikyti prieš kam priešingų jėgų įtaką. Tačiau kaip ir viskas gyvenime turi būti subalansuota. Žmonės, kurie visiškai neturi didybės, kuriems nereikia pajusti savo vertės, kurie patys savaime žmono kad jų vertė yra jų buvime, manau jau yra pasiekę aukščiausią tobulumo pakopą. Visi kiti palansuoja tame tarpe tarp didybės ir menkavertiškumo. Ir vieno ar kito koncentracijos dydis lemia savijautą. nežaidžiau azartnių žaidimų bet manau, kad ir sėkmingas lošėjas negali visada būti įtemptoje būsenoje, laimint vis tiek norisi atsipalaiduoti ir pasidžiaugti koks yra šaunus. taip ir gyvenime su didybe, kad ir kaip save kontroliuotum, ar būtum jau pats iš savęs santūrus savo laimėjimams, manau, kad vistiek ateina laikas, kai norisi atsipūsti ir pasidžiaugti savimi, savo laimėjimais. Klausimas kiek ilgai ir kaip stipriai tai pasireiškia. Kita vertus pagalvojau, kad didybė eina greta su kitų menkinimu. Čia jau kitas aspektas. Čia jau šalia didybės eina kvailumas.
emipetras: Kukai , ir sąmonė ir Ego yra dievybių dovana . Dovana , kad tavo griešnas kūnas išgyventų , pasidaugintų ir duotų palikuonių tiek , kiek smėlio smiltelių pajūryje . Per žmogaus sąmonę ir egoizmą , statiška materija tampa sąmoningai , gyvai vibruojanti , banguojanti ir sugebanti savo ego pakeisti į gyvą meilės būseną , į gyvosios materijos tapsmą sąmone , kuri nuveda kiekvieną kūno fizinę lastelę Dvasios pažinimui . Ne visos Ego būsenos pavojingos mūsų sielų vystymusi , daug Ego būsenų , kovoja konkrečiai , dėl mūsų fizinio kūno išlikimo . Viena iš geriausiai kovingiausių mūsų Ego sistemų , tai mūsų imuninė sistema , kuri labai yra kovinga ir kas sekundę atremia išorinio fizinio materialaus mikro pasaulio agresyviausias atakas . Pradžiai tiek . O asmenybės didybė , miela Jolanta , tai aš tą ir norėjau pabrėžti , kad visapusiškai yra žalinga ir visai nenaudinga , kiekvienos žmogiškosios asmenybės būsena . Ego būsenos ir didybės būsenos tikrai yra skirtingos būsenos , nors aišku , kad jos labai lengvai gali užsiimti ir intymesnėmis būsenomis , kaip pav. savo sielos ir dvasios griovimo flirtu . Bet taip jau elgiasi tik šetoniškos asmenybės .
Kukas: Petrai kokia dar dovana,nuo kuo ir kam? Statiska materija tampa samoninga,cia aplomai kaip suprast? Is gyvosios materijos tapsime samone,vel,kas taps,o cia is kur? Isgyvenimo instinktas ar yra ego? Petrai, is kur trauki sita info.Panasu i fantazija.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû