Форум » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai (продолжение) » Ответить

Dvasines karjeros etapai (продолжение)

Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.

Ответов - 218, стр: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 All

Jolanta: Patikėk Vaidai, visa tai labai matosi. Tavo augimas, pataisyk jei klystu, sustiprėjo tada, kai atsigręžiai į save ir atsiribojai nuo kitų žmonių nuomonės. kažkodėl man šovė mintis, kad turėtum palaikyti Ireną jos dvsinėje kelionėje. Kažkodėl man atrodo, kad tu nesistengsi jai daryti tiesioginės įtakos, o tik neleisi visiškai paklysti ir susipainioti mintyse, žinoma jei reikės, gal būt ir pati ji gali puikiai tvarkytis, tačiau jei man reikėtų rekomenduoti žmogų kuris galėtų eiti šalia dvasiniame kelyje, savo draugui, tu būtum vienas iš jų. Bet patarčiau tik netikėti aklai ir ginčytis su tavimi kartais tau to reikia

Jolanta: Miela Irena, nenoriu nieko skaudinti, jei kada nors taip padariau, tikrai nuoširdžiai atsiprašau. Tačiau dvasinėje plotmėje tikrai tavimi nepasitikiu, ne todėl, kad manyčiau jog tu esi blogas žmogus. Atvirkščiai, man teko įsitiknti, kad esi nuostabi. Tačiau manau, kad tu tikrai esi labai pažeidžiama dvasinėje plotmėje. Kažkodėl susidariau nuomonę (gal ir klaidingą), kad tave gali paveikti stipresnės energetikos žmonės gana nesunkiai. Dėl to nesi blogesnė už kitus forumo dalyvius, tik gal tavo nuomone mažiau pasitikiu, nes ji persipina su kitų žmonių nuomone. Atleiskit Algimanto gerbėjai, bet tai šis žmogus man kelia gana blogus jausmus. Ir tikrai su liūdesiu žiūrėsiu į žmones kurie aklai juo pasitiki. Nenagrinėsiu jo žinių, ir intelekto, manau jie tikrai aukšto lygio, tačiau jo moralinis lygis nėra toksai stiprus, kuris galėtų paskui save vesti žmones. parašiau ir galvoju, o gal ir čia aš klystu, gal žengiant netvirtus žingsnius ir nėra blogai atsiremti į kategoriškai tvirtą petį, bet tik su ta sąlyga, kad kaip ir užaugęs vaikas žengia savarankiškus gyvenimo žingsnius, taip ir atėję pas Algimantą žmonės turėtų po kurio laiko nusikirpti bambagyslę ir žengti savarankiškai. Irena tu nesi silpna, tu tik bijai būti stipri. Čia jau ne dvasingumo problema, o psichologija. Tau baisu patikėti, kad pati gali priimti teisingus sprendimus, kad pati gali padaryti teisingas išvadas. Ir be reikalo. TU TURI TEISĘ KLYSTI. TU TURI TEISĘ NUSIKALBĖTI. TU TURI TEISĘ BŪTI NETOBULA. Bet jei tavo klaidos ir nusikalbėjimai bus nuoširdūs, tu iš jų mokinsies. Juokingiausia, kad tai ką tau rašau, iš tikri rašau sau. Kai mane apima baimė ką nors daryti aš dažnai sau sakau. aš turiu teisę klysti, aš turiu teisę nusikalbėti, aš turiu teisę būti netobula. Čia ne tave mokinu, tik laiškas skirtas tau. Ir man tai padeda, padeda būti pačiai savimi su visu savo netobulumu, tačiau tai esu aš, tai mano išgyvenimai, mano pojūčiai. Parašiau komentarą ir galvoju ar juo neįskaudinau tave. Ar tavo baimė neišsipildė. Bent tikslo tokio tikrai neturėjau. Paskutiniai žodžiai tau Irena. AŠ DŽIAUGIUOSI, KAD ESU NETOBULA, AŠ DŽIAUGIUOSI, KAD KARTAIS MAN TENKA PARAUDONUOTI, KAD KARTAIS PASIJUNTU KVAILAI, NES PRIKALBU ARBA PRIDARAU NESAMONIŲ, TUO AŠ IR ESU AŠ. Būtų nuobodu būti tobulai. Jei noėsi parašyk į el. paštą, kažkodėl pajutau tau gana didelę šilumą. Su meile Jolanta

VaidasVDS : Ar yra UK apibrėžta, išskirti bruožai, ar kažkokie kriterijai, kurie nustato nuo kurios vietos žmogaus protas yra gyvūninis, o kada jau nebe? Jolanta, pateiksiu pora citatų, o išvadas pasidaryk pati: "nedarykite tokios prielaidos, kad manytumėte, jog visi proto reiškiniai yra dieviški. Žmogiškasis intelektas turi gyvulinių rasių materialios kilmės šaknis. Visatos intelektas nėra Dievo, kuris yra protas, tikrasis atskleidimas, kaip ir fizinė gamta nėra Rojaus grožio ir harmonijos tikrasis atskleidimas. Tobulumo gam¬toje yra, bet gamta nėra tobula. Bendrasis Kūrėjas yra proto šaltinis, bet protas nėra Bendrasis Kūrėjas. Protas, Urantijoje, yra kompromisas tarp minties tobulumo esmės ir jūsų nesubrendusios žmogiškosios prigimties besivystančio men¬taliteto. Planas jūsų intelektualiai evoliucijai iš tikrųjų yra dieviškojo tobulumo planas, bet jūs esate labai toli nuo šito dieviškojo tikslo, kada jūs veikiate materialaus kūno tabernakuliuose. Protas iš tiesų turi dieviškąją kilmę, ir jis iš tiesų turi dieviškąją lemtį, bet jūsų materialus protas dar neturi dieviškojo orumo. Perdaug dažnai, tikrai perdaug dažnai, jūs supurvinate savo protą nenuoširdumu ir jį paženklinate neteisumu; jūs veikiate jį gyvuline baime ir iškraipote jį beprasmiu nerimu. Dėl to, nors proto šaltinis ir yra dieviškas, bet toks protas, kokį jūs pažįstate savo kilimo pasaulyje, vargu ar gali tapti didžiulio susižavėjimo, tuo labiau didelės meilės ar garbinimo, objektu. Apmąstymai apie nesubrendusį ir neaktyvų žmogiškąjį intelektą turėtų vesti tiktai į nusižeminimo reakcijas." --- "Vien tik intelektas negali paaiškinti moralės prigimties. Moralė, dora, žmogaus asmenybei yra natūrali. Moralinė intuicija, pareigos suvokimas, yra žmogiškojo proto dovanos komponentas, ir yra susietas su kitomis neatskiriamomis nuo žmogiškosios prigimties dalimis: moksliniu smalsumu ir dvasine įžvalga. Žmogaus mentalitetas toli pralenkia savo gyvulinių pusbrolių protą, tačiau būtent jo moralinė ir religinė prigimtis iš gyvulinio pasaulio jį ypač išskiria. Gyvulio pasirinktinį reagavimą apriboja motorinis elgesio lygis. Tariamoji aukštesniųjų gyvūnų įžvalga yra motoriniame lygyje, ir paprastai atsiranda tiktai kaip bandymo ir suklydimo motorinio patyrimo pasekmė. Žmogus sugeba panaudoti mokslinę, moralinę, ir dvasinę įžvalgą anksčiau už bet kokį tyrinėjimą ar eksperimentavimą. Tiktai asmenybė gali žinoti, ką ji daro prieš tą padarydama; tiktai asmenybės turi įžvalgą anksčiau už patyrimą. Asmenybė gali apsižiūrėti prieš atlikdama šuolį, ir dėl to gali pasimokyti apsižiūrėdama, o taip pat gali pasimokyti ir iš šuolio. Neasmenis gyvulys paprastai mokosi tiktai šokdamas. Patyrimo dėka gyvūnas sugeba patikrinti skirtingus tikslo pasiekimo būdus ir pasirinkti tokį būdą, kuris remiasi sukauptu patyrimu. Bet asmenybė taip pat gali išanalizuoti ir patį tikslą ir apsispręsti dėl jo vertingumo, dėl jo vertybės. Vien tik intelektas gali nustatyti geriausias priemones, kaip įgyvendinti tuos tikslus, kurie nesiskiria, bet morali būtybė turi tokią įžvalgą, kuri ją įgalina pamatyti skirtumą tarp tikslų, o taip pat ir tarp priemonių. Ir morali būtybė, pasirinkdama dorą, vis tiek yra protinga. Ji žino, ką daro, kodėl tą daro, kur ji eina, ir kaip ten pateks. Kada žmogus nemato skirtumo tarp tų tikslų, kurių jis siekia kaip mirtingasis, tada jis veikia egzistencijos gyvuliniame lygyje. Jis nesugebėjo pasinaudoti to materialaus aštraus matymo, moralinio skvarbumo, ir dvasinės įžvalgos aukštesniojo lygio privalumais, kas yra jo kosminio-proto dovanos, suteiktos jam kaip asmenei būtybei, neatskiriama dalis."


Kukas: Nusvitimas,Jolanta,yra kaip yra,nepriklausomai nuo musu noru. ....Nors ir neteigiu, kad visi urantai yra užsikrėtę tuo dvasiniu urantiniu nihilizmu, tačiau manau, kad Vaidas yra vienas iš tų liūdnų pavyzdžių.Jis kategoriskai pasineres i uk,tapatina save su knygos pavadinimu.Bet tai, kas jam atrodo absoliutu, bet kuriam išlindusiam iš kiauto žmogui matosi visai kitaip.Cia apie Vaida. Ir kas galite man paaiskinti,kas ta minties tobulumo esme: VaidasVDS rašo: Protas, Urantijoje, yra kompromisas tarp minties tobulumo esmės ir jūsų nesubrendusios žmogiškosios prigimties besivystančio men¬taliteto

veidrodis: Dar apie meilę sau ir kraštutinį altruizmą/patarnavimą/pasiaukojimą Tada supratau, kad altruizmas - tai viena iš egoizmo apraiškų. Ta tarnystė šeimai ir aplinkiniams išaugus iš noro kontroliuoti aplinką ir laikyti savo veiklą tobulesne už esančių tuo metu. Davimas - besaikis davimas - taip pat pasiaukštinimas, praskiestas pasididžiavimu savimi. Tik išmokus imti, dalindamasi , o ne vien duodama, tapau laimingesnė Tai tik mažas asmeninis fragmentas Man pradėti pavyko taip. Kitiems - be abejonės - kitaip :)

Jolanta: Vaidai, jei gerai supratau, tai beveik visus žmones galima vadinti gyvūniškam (pritaikiau tavo formuluotę ) protui, nes santykio nėra nurodyto, kada išeinama iš gyvūniško proto ir kaip vadinti tada, kai kiek tai yra gyvūniško, o kiek Dieviško proto, kai jau nebegalima vadinti gyvūnišku ir dar negalima vadinti Dievišku protu. nes kiek mano matymas leidžia suprati, Dieviško proto aš dar nesutikau, bent grynojo, nors dalinį mažesnį ar didesnį man teko sutiki. Tai kaip su tais tarpiniais variantais?

Jolanta: Manau, kad veidrodi visiems panašiai, gal iš kito galo, gal ne tais žodžiais, bet panašiais principais. Paprasčiausiai nagrinėjamas gėrio ir blogio įtaka, bei poveikis. Kažkur skaičiau, jei tik duosi, tai greitai tau nieko neliks ir nebeturėsi nei pati, nei ką duoti.

veidrodis: Jolanta, o kas tau duoda veidukus, a?????? Slapti ryšiai su moderatorias ???? :))))) iš manęs atimti :(((

veidrodis: dalinkis dabar su visais :)))

Jolanta: ; , , , ; ; ; ; ; Tik linksmais dalinsiuos Pas mane jie yra šone, kur rašau komentatą.

IRENA: Miela Jolanta,tu rasai,kad mane gali paveikti stipresnes energetikos zmones gana nesunkiai. Zinai,miela,sese musu kraste yra toks posakis :"Zmogus iskrites is medzio atsisedes G-E-E-E-RAI pailsi".Kazka panasaus ir as jauciu.O juk buvo laikas,kada zmones zvelgdami i tai,kaip as sprendziau zemiskas,ir net dvasines problemas sakydavo,kad lenkiasi pries mano drasa ir valinguma.Dirbau inzinierini darba.Profesija vyriska pasirinkau. O juk tu,miela sese teisi.Mane, paskutiniuosius 30 metu, paveike tik vienos kategorijos asmenys-tai DVASINIAI MOKYTOJAI.Tas asmuo kuris girdi Dievo balsa man visada atrode SVENTASIS.Si samprata nusedo i pasamone, man dar bunant uoliai katalikei.Nors su viena "sventaja" aiskerege nusvilau,bet atrodo nelabai ko pasimokiau.Tik visai neseniai pradejau suvokti,kad sventuju nera.Yra tik skirtingais keliais atradusiu,ar vis dar tebeieskanciu Dieva zmoniu.Ir kiekvienas mirtingasis labiau pasistenges gali pats asmeniskai uzmegzti rysi su Dievo Tevo Dvasia savo sirdyje.Si praktika is tiesu veikia,realiai veikia. Na,bet padesiu mistika i sona.Sis forumas daugiau apie UK Knyga. Matyt, as sunkiai prisitaikau prie nauju pokyciu.Man is kart prie sirdies prilipo UK knyga,zavejo Algimanto knygos paaiskinimai,bet staiga,atsirado nauja kryptis-Dvasiniu Mokytoju ruosimas,ir Algimantas juos moko.Atsirado Forume/F1/Algimanto tokie teiginiai,kad yra tokiu,kurie UK knyga baigia paversti dogma.Kad i tai, kas joje parasyta,reikia zvelgti isplestu zvilgsniu.Dieve mano,nespejau suvirskinti Naujojo Epochinio Apreiskimo,kai staiga vel tapau dogmatike. As vis miniu save,bet is tiesu man gaila naujoku,kurie nuosirdziai nores studijuoti UK knyga,kurie gal bus ne tokio jau auksto intelektualinio lygio,kad iskart suvoktu Naujaji Apreiskima.Todel truputi suabejojau Algimanto vedimu.O apie "sventuosius" ir galvot nenoriu.Vidinis balsas man sako,kad eiciau savuoju zingsniu,ir savuoju greiciu.Klaida dariau,kad ir kitus spaudziau prie to Naujojo Apreiskimo,visai nepagalvodama,kad ju sielos dirva gali buti dar nepasiruosusi priimti nauja gruda;apie tai ir UK knygoje kalbama,ka visai neseniai Vaidas VDS pacitavo. Aciu tau Jolanta uz siltus zodzius. Jeigu gali parasyk man i el.p. irenaelegija@gmail.com,nes tavo emeilio taip greitai nesurandu. Su meile. Irena.

Laima: „as niku Tomas,ipac paziurek,kurioi pusei Vaidas (VDS),saugokis veidmainiu“. „Dar juokinga,man uzteko vieno karto,pusiau miegant,perskaityti uk per du menesius o jie metu metus studina ir kaip neskaite,keistuoliai :)“ Tu meluoji, Kukai!

Kukas: Irena specialei tau isverciau apie tikra dvasini mokytoja.Visu pirma jis turi buti nusvites arba save realizaves[suvokes kas jis yra] asmuo.Mes negalime duoti kitiems to, ka patys neturime. Dvasinio mokytojo kvalifikacija suteikiama pagal Krišna[tas patsDievas Tevas pagal musu supratimus] Bhagavad-gitoi( tai galioja visose religijose ir visur): tad viddhi pranipatena pariprasnena sevaya upadeksyanti te jnanam jnaninas tattva-darsinah "Tiesiog bandykite sužinoti tiesą, artėdami prie dvasinio mokytojo. Klauskite ji nuolankiai. Savę realizavusi siela gali perteikti tikras žinias jums, nes ji matė tiesą. "[Bhagavadgita 4,34] Rūpa Gosvamis, Ezoterinio Mokymo ontologinis architektas, pateikia tokia dvasinis mokytojo kvalifikacija: vaco vegam manasah krodha-vegam jihva-vegam udaropastha-vegam ETAN veganų yo visaheta dhirah sarvam apimam prthivim sa sisyat "Saikingas asmuo, kuris gali ištverti nora kalbėti, proto veržimasi, pykčio proverzius,liežuvio, pilvo ir lytinių organų poreikius yra kvalifikuotas tureti mokinius visame pasaulyje." [Šri Upadesamrta, 1] Sunku atskirti tikrą dvasinį mokytoją iš daugelio netikrų dvasinių mokytojų, vien tik pagal isorinius simptomus. Bet pamatęs nemažai netikru dvasinių mokytojų ir jų bendruomenės, galiu palikti jus su kai kuriais patarimais. Tikras dvasinis mokytojas nekurs asmenybės kulto,net jei jis sudaro organizaciją , jos dėmesys bus skiriamas padėti žmonėms pasiekti savirealizacijos, o ne rinkti pinigus arba išlaikyti prabangu gyvenimo būdą.Tikras dvasinis mokytojas niekada ne smerks žmones ir ne atstums; jis bus tikrai suinteresuotas padėti žmonėms spręsti jų problemas, dvasinio auginimo atsidavimo tarnystęje. Tikras dvasinis mokytojas niekada ne pasakys palikti savo šeima arba nepriziureti sveikata, arba dirbti sunkiau ir surinkti daugiau pinigų savo organizacijai tavo dvasinio augimo sąskaita; jis tau pasakys, dirbti mažiau ir daugiau galvoti apie dieva. Štai dar keletas patarimų: Netikras dvasinis mokytojas pasakys, kad jis yra tobulas, tikras dvasinis mokytojas pasakys, kad Dievas yra tobulas. Netikras dvasinis mokytojas tikins jus atsiduoti jam; tikras dvasinis mokytojas bandys įtikinti jus atsiduoti Dievui. Netikras dvasinis mokytojas tikins jus laikytis jo nurodymų; tikras dvasinis mokytojas bandys įtikinti jus sekti Dievo nurodymus. Netikras dvasinis mokytojas pasakys, kad jūs esate kvailys, ir kad jūs nepažstate Dievo, tikras dvasinis mokytojas pasakys, kad mes visi kvailiai, ir jis pats, ir kad mes visi turime amžiną ryšį su Dievu, bet kad dėl mūsų kvailumo pamiršome jį. Netikras dvasinis mokytojas pasakys, kad jūs negalite pažinti Dieva be jo pagalbos; tikras dvasinis mokytojas pasakys, kad bet kas gali pazinti Dieva nuoširdžiai tarnaudamas Jam. Netikras dvasinis mokytojas pasakys, kad jei paliksite savo organizacija, jūs blogis ir smerks jus, ir lieps kitiems mokiniams vengti jusu ; tikras dvasinis mokytojas pasakys, kad jūs galite iseiti, jei norite, bet jis pasiilgs jūsu-jis paprašys kitus mokinius būti geranoriskiems jums, kad jus sugriztumete. Netikras dvasinis mokytojas aiskins, ką daryti, kad jam tarnauti; tikras dvasinis mokytojas paklaus, ką jūs norite daryti, kaip norite tarnauti Dievui, ir padės jums tai daryti gerai. Netikras dvasinis mokytojas pragyvena iš jusu laiko ir energijos; tikras dvasinis mokytojas visada tures kažką duoti jums, ir duos tąi, ar jus prisidėsite prie jo organizacijos ar ne. Netikras dvasinis mokytojas pyks kai jūs uzduosite per daug klausimų; tikras dvasinis mokytojas pasveikins uz jūsų nuoširdus klausimus ir juos aptars su jumis gyliai, kol būsite patenkinti. Netikras dvasinis mokytojas visada aiskins kaip vykdyti jo nurodymus; tikras dvasinis mokytojas tikes jumis, kad jei turite realių žinių, jus automatiškai elgsites teisingai. Netikras dvasinis mokytojas siūlys išmokyti jus, kaip pamatyti Dievą, tikras dvasinis mokytojas pasiūlys išmokyti jus, kaip pakviesti Dieva, kad Jis panoretu ateiti ir pamatyti tave. Mūsų savirealizacijos sėkmė priklauso nuo ziniu is teisingo šaltinįo. Jei mes girdime iš tų, kurie pasistumejo į priekį materialioje plotmeje, tačiau nepasiekė aukščiausio savirealizacijos etapo, mūsų pažanga bus ribota. Bet kada mes girdime iš visiškai savę realizavusios sielos, kuri gali suprasti Teva, kuri pazista Teva,ir turi pilnai išvystytus asmeninius santykius su Juo, tada mūsų savirealizacijos sėkmės yra garantuota.

Kukas: Laima,tikrai ne!

Kukas: Ir aplomai, noreciau pasakyti visiems urantams,apkvailintiems Jokubeno ir manantiems ismoke,suvoke,perprate kiaurai knyga pataps tikrais dvasiniais mokytojais,Vaidai tave tas irgi liecia.Turiu jus nuvilti,bet Ne,taip nebus.Esmine dvasinio mokytojo salyga yra saves realizavimas arba nusvitimas.Deja, laika jus sugaisote veltui.Nezinau juoktis ar verkt,tragikomedija wha cha cha

Die Teufelsbuhle : *PRIVAT*

Die Teufelsbuhle : yes, šį kartą pavyko, tikrinu

Die Teufelsbuhle : Kuko įdėtas tekstas: „Дьявол выбрал себе такой путь развития, при котором, идя параллельно Богу, Он будет отклоняться от Него всё дальше и дальше, а следовательно, будет отклоняться дальше и от познания процесса одухотворения. Причина неспособности овладения Дьяволом этим процессом кроется в тех энергиях, которые нарабатывает Его душа. Любой процесс – это, прежде всего, определенный материал, то есть определенные энергии. Процесс одухотворения базируется на энергиях особого типа. А эти энергии душа должна наработать. То есть здесь в эволюцию должна быть втянута целая цепочка определенных действий, которые в итоге, приводят к нарабатыванию душой особого типа энергии, и она уже будет способна одухотворять матрицы.“ - „На Земле человеку всегда даётся право выбирать, право – по какому пути идти, что делать и к кому в итоге причалить: к Богу или Дьяволу.“ JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEeeeeeeeeeeeeeeeee Žmogus: - Velnias atidžiai apžiūrėjo mano sielą...po to mandagiai ją grąžino ir nubėgo plautis rankų!

IRENA: Labai tau dekoju, Kukai. Dabar is tiesu norisi ramiai pasedeti ir pagalvoti.Ramiai pagalvoti,o gal be reilalo visos tos aistros kyla.Gaunasi kazkokia masine psichoze.Sakoma,kad genialumas slypi paprastume;tai gal reiketu islikti paprasciausiu ZMOGUMI. Tai tik pamastymai pries miega.Broliai Kukai,bukit geri,nedekit pries miega nuorodu su velnio isvarymu islamiskuoju metodu. Visiems linkiu labos nakties. Irena.

Die Teufelsbuhle : ko čia, moterie, manęs išsigandai? juk aš visai nebaisus, net gražus ar Kuko bjauraus būdo? na ką padarysi, teks pakentėti, juk aš jame sėdžiu JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE nebent padėk jam mane iš savęs išvaryti...

IRENA: labos nakties mielasis. Irena.

Die Teufelsbuhle : ir tau, Irut labanakt, ramių, spalvotų sapnų

Jolanta: Nebūčiau tikra Kukai. Bhagavad-gitą irgi skaičiau, kaip ir keletą kitų Krišnoizmo knygų. Tai tikrai didelis išminties šaltinis. O labiausiai žavi tai, kad tenai nėra atmetamas nė vienas tobulėjimo būdas. Apie dvasinį mokytoją labai išmintingai parašei arba pacitavai, tačiau, net neskaičiusi UK tvirtai galiu pasakyti, ką man patvirtino ir Bhagavad-gita, bet koks siekis pajusti Dievo meilę yra sveikintinas it jis nebus neapdovanotas. Mane bet koks kategoriškumas atstumia. Nežinau UK mokymų, bet tikrai žinau kokių nuostabių žmonių domisi UK. Jų išmintis ir tolerancija labai didelė, todėl pasitikįdama jais, galiu sakyti, kad tokie žmonės nepasiduotų lengvai įtikinami, panašu kad ši knyga sutapo su jų širdies plakimu. O kad ir Vaidas, sugebėjęs atsiplėšti nuo Algimanto įtakos, tai rodo gana stiprų jo būdą ir dvasinę išmintį, na gal ne tobulą, nes tobulų man sutikti dar neteko, bet nuoširdžią, nuoširdžiai pykstantį, nuoširdžiai klystantį, nuoširdžiai mokantis iš savo ir kitų klaidų, nuoširdžiai tikintį tai ką daro. Nuoširdžiai pripažystantį savo klaidas. Gal būt toksai žmogus ir nebus tas aukščiausioj pakopoj esantis dvasinis mokytojas, o tu Kukai pasakyk, kas toksai yra, tačiau kartu su juo einant, juo labiau ką domina ta pati kryptis, galima daug ko išmoksti. Visų pirma išmokti atsiverti sau ir Dievui, po to atsiverti pasauliui ir Dievui. Beje Bhagavad-gitoi labai smulkiai nagrinėjamos kastos, ir kiekviena iš jų turi savo tikėjimo įrankius pagal savo išsivystymo lygį. Jei žmonės elgsis dorai ir garbins Viešpatį ir bus apdovanoti, o tikėjimo įrankiai duoti tam, kad žmogus gyvenimas būtų skirtas doriems darbams.

Jolanta: Irenai, neturiu teisės patarinėti, bet priimk tai kaip moteriškės sapaliojimą. Vienai tau sunku bus eiti dvasiniu keliu. Matau tai iš parašytų sakinių, jaučiu tai iš rašymo manieros. Tau reikia žmogaus kuris padėtų tau praskaidrinti mintis. Aš turiu tokį žmogų, jis Urantas, nors mūsų dvasiniai keliai skiriasi, bet moralinis, žmogiškasis, emocinis krūvis labai panašus. manau, kad jis labiau pasiekęs išminties ir tolerancijos plotmėje. Todėl kai apninka dvasiniai ar žmogiški svarstymai dažnai kreipiuosi į jį. Nepriimu visko už tiesą, pasiimu tai kas man padėtų išlipti. Tai man labai padeda. Tuo norėjau pasakyti tai, kad nesvarbu kokios religijos būtų tas asmuo, tačiau jis neturėtų tavęs pasmerkti pačiose kvailiausiose situacijose, neturėtų pamokslauti, o tik pabandyti suprati ir atpažinti tavo širdies šaukšmą ir pabandyti pačiai tau išsiaiškinti, ko tau iš tiesų šiuo metu reikia. Neseniai perskaičiau D. Hjumano žodžius "Būk filosofas, bet pasinėręs į filosofoją būk ir žmogus." Tai gal ir ne į temą, bet išlikti žmogumi ne taip jau paprasta, kai pasineri į egzistencines problemas. Tačiau tai gali būti kaip ir katalizatorius tikrinant ar teisingai eini.

IRENA: Visiems labas rytas. Aciu Jolanta tavo pasiulymas is tiesu suintrigavo.Mieloji, as gerai pagalvosiu ir artymiausiu laiku butinai parasysiu i tavo el.p. Visiems linkiu geros dienos.

IRENA: Nors ir velniukas esi bet sapnai is tiesu spalvoti buvo. Geros tau dienos,ir per daug neisdykauk.

IRENA: Dar karta perskaiciau tavo laiskeli. Tu rasai:"Tuo norejau pasakyti tai,kad nesvarbu kokios religijos butu tas asmuo,taciau jis neturetu taves pasmerkti paciose kvailiausiose situacijose,neturetu pamokslauti,o tik pabandyti suprasti ir atpazinti tavo sirdies sauksma ir pabandyti paciai tau issiaiskinti,ko tau is tiesu siuo metu reikia". Va,cia ir yra tikra tiesa,ir kaip man, paciu laiku pasakyta.Todel as vis ir griztu prie Urantijos knygos. Kazkada budama uoli katalike,labai domejausi Jezumi,kaip asmenybe.Norejau giliau JI pazinti,nemazai perskaiciau knygu apie Jo gyvenima ir Jo veikla."Sovietmeciais",pogrindzio salygomis,net filma apie Ji maciau.Bet tik Urantijos knygoje giliai yra atskleista Jo asmenybe;tiksliau pasakius,man Jo asmenybe tapo artyma. Butent,toje knygoje ir yra rasoma,kad JEZUS IS NAZARETO,pradedamas viesaja svietejiska veikla GERAI PAZINOJO ZMONES.JIS su didziausiu demesiu isklausydavo,gana kvailokus, Pilypo pateiktus klausymus,ir su didziausia kantrybe duodavo jam atsakymus,net ir tuomet,kada Pilypas nutraukdamo JO pamokamaji Zodi ,skirta visiems apastalams. Su meile,Irena

IRENA: KUKUI. Nesu jau labai kompetetiga UK knygos nagrinejime,bet manau yra/liadiskai tariant/ tas TILTAS tarp Dvasinio proto/isminties/ ir musu /pagal Vaida VDS-man labiau priimtinas variantas/Gyvuninio;/pagal Algimanta-GYVULINIO/,tai yra zmogiskojo proto. Si tilta UK knygoje vadina SIELA,arba besivystanciu morontiniu protu.Jeigu si morontini prota ,nors menka jo daigeli suformuosime dar sioje zemeje,tai bus garantas i trecia para prisikelimui morontijos /sielos vystymosi/ pasauliuose. Uzgimdami sielos mes negauname,mes gauname ASMENYBE,kaip as suvokiu-svytincia energetine-dvasine substancija.Siela yra vystoma zmogaus gyvenimo eigoje. Ai,na ka as cia tauskiu. Mielas Vaidai,prasau pagelbek,kol as galutinai nenugrybavau.Tu protingiau tai issakysi,nes ir man paciai norisi aiskesnio interpretavimo. Su meile,Irena.

VaidasVDS : Irena, aš nesiskelbiu savęs mokytoju... Protą žmogus turi vis tik žmogiškąjį arba materialų. Gyvūninis protas apibūdinamas tik tuomet, kuomet yra svarstoma tam tikrų žmogiškųjų savybių atsiradimo eiga... Siela - tai unikali Visatos vertybė, ryšys tarp proto ir dvasios. Siela yra morontinė realybė, potencialiai turinti amžiną išlikimą. O mūsų visų likimo tikslas - tapti dvasia arba, kitaip sakant, susivienyti su dvasia, kuri mumyse jau gyvena...

Kukas: VaidasVDS rašo: O mūsų visų likimo tikslas - tapti dvasia arba, kitaip sakant, susivienyti su dvasia, kuri mumyse jau gyvena gal kas paiskins kas tie mes,kurie vienyjasi su dvasio,jeigu vienintele realybe mumise yra deritnojai-ta pati dvasia,aciu

VaidasVDS : kas ta minties tobulumo esme tai filosofinis išsireiškimas, kurį kiekvienas individas gali suvokti pagal savo suvokimo lygį, lygiai taip pat, kaip ir pagal savo dvasingumo lygį. Aš tik noriu priminti visiems, kad Kukui šiuo atveju nelabai galiu padėti, nes negaliu vertinti jo dvasingumo lygio, nes šis vertinimas yra tik Dievo kompetencijoje. Galiu pasakyti tik savo suvokimą. Minties tobulumo esmė priklauso minties atsiradimo priežasties ir tikslo. Kartais mes siekiame labai gero tikslo, bet savo mintį išreiškiame netiksliai, nors minties esmė yra kitokia. Kartais mūsų minčių nesupranta kiti ar supranta tik nedaugelis, bet minties tobulumo esmė nuo to nei kiek nesikeičia...

Kukas: VaidasVDS rašo: tai filosofinis išsireiškimas tikrai filosofinis,kas taip pasake? VaidasVDS rašo: Aš tik noriu priminti visiems, kad Kukui šiuo atveju nelabai galiu padėti, nes negaliu vertinti jo dvasingumo lygio, nes šis vertinimas yra tik Dievo kompetencijoje ar tave prase vertinti Kuko dvasinguma? VaidasVDS rašo: Minties tobulumo esmė priklauso minties atsiradimo priežasties ir tikslo kas per abrakadabra,cia tokia tavo logika ane VaidasVDS rašo: Kartais mes siekiame labai gero tikslo, bet savo mintį išreiškiame netiksliai, nors minties esmė yra kitokia. Kartais mūsų minčių nesupranta kiti ar supranta tik nedaugelis, bet minties tobulumo esmė nuo to nei kiek nesikeičia kaip tu gali postringauti apie minties tobulumo esmes dinamika,kada nezinai kas tas apskritai yra,tu net nezinai kas yra tobula mintis be esmes.... Ka rodo sitas pavyzdys-bandymas bet kokia kaina,su davatkumo elementais atsakyti,tegul kiekvienas nusprendzia pats sau

IRENA: Vaidui VDS. "Kartais mes siekiame labai gero tikslo,bet savo minti isreiskiame netobulai,nors minties esme yra kitokia.Kartais musu minciu nesupranta kiti ar supranta tik nedaugelis,bet minties tobulumo esme nuo to ne kiek nesikeicia." Mielas broli,manau tai apie tai,kas is musu dialogo ir gavosi.Tikrai nenorejau kitiems parodyti,kad tu sieki isskirtiniu Mokytojo teisiu.As buciau tikrai laiminga,kad tu pagal galimybes galetum atsakyti i pateiktus klausymus kas butu susije su Urantijos knyga.As nuosirdziai sakiau ir sakau,kad trokstu labiau suvokti UK knygos nesuprantamas vietas. Tikrai nesu piktos sirdies,kad sitoje virtualioje erdveje pradeciau tyciotis is,visai man nepazistamo zmogaus.Jeigu kas ne taip, tai atsiprasau. Na,mielieji,manau nereiketu daryti F1 klaidu.Ieskokime to,kas mus suvienytu,o ne to kas mus skirtu. Su meile,Irena.

IRENA: Mielas Kukai,vel pabandysiu paaiskinti taip,kaip as suprantu. Iseje is motinos isciu mes iskart gauname ASMENYBE,TA DVASINI AS ESU.Todel Dvasiniuose Visatos registruose musu planeta yra uzregistruota,kaip EKSPERIMENTIS pasaulis,turintis ASMENYBES gyvybes kategorija. Kada mes gauname PROTA, ir pagalbines proto dvasias, dabar tiksliai atsakyti negaliu,bet manau tada,kada gyvybe isciose uzsimezga./Manau,kad broliai-seses mane pataisys jeigu suklydau/.Toks PROTAS idetas i materialu kuna ir yra vadinamas zmogiskuoju protu;kunas ir protas kartu sudaro tapatybe.Kad po mirties tapatybe isliktu reikalinga,kad joje issivystytu morontinis-sielos protas.Tam tikslui Dievas Tevas,pats asmeniskai,per savo dvasios fragmenta-Minties Derintoja,apsigyvena zmogiskajame prote.Tai atsitinka,mazdaug,nuo sesiu metuku;tuomet kai vaikas padaro pirma moralu veiksma,nesavanaudiska veiksma.Tegul tai buna paprastas su kaimyno vaiku,ar su kitu asmeniu,pasidalinimas kazkokiu skanestu.Tevui-Kurejui tai yra signalas,kad sis vaikutis yra potenciali dvasine butybe-patirtine dvasine butybe.Va,tada Tevas drasiai is savo pasaulio-DIEVININGTONO tam vaikui atsiuncia NEASMENE BUTYBE,bet gerai apmokyta savo busimam darbui.As isivaizduoju,kaip svytinti svytureli vaiko prote.Tas Minties Derintojas- svyturelis savo bliksniais vis labiau energizuoja vaiko prota.Vaikas pradeda vis didesniu laipsniu reaguoti i"svyturelio" veikima;jis vis daugiau ir daugiau padaro geru veiksmu,o dar to vaiko tevai pasufleruoja,kad jo sirdeleje labai geras Dievulis gyvena ir,kad JIS myli gerus vaikucius ir nori,kad ir vaikuciai JI myletu,ir pastoviai darytu gerus darbus kitiems.Ir,ateina toks metas,kada vaikas pradeda vis labiau klausytis savo sirdies balso,uzauga vadovaudamasis to vidinio balso vedinas.Tampa zaviu jaunuoliu,savo vidumi graziu,mylinciu Dieva ir zmogu kiekviena.JIS savo elgiasiu demonstruoja tikra dvasini aristokratizma.Uzgaves kita asmeni jis visuomet jaus vidini diskomforta iki tol,kol netsiprasys,jis troks matyti aplink save laimingus zmones ir,pagaliau supras,kad susivinije geri,grazus zmones gali sukurti grazia ateiti busimiems vaikams.Pradinis padovanotas protas tampa labiau sudvasintas.Taip issivysto SIELOS MORONTINIS PROTAS,turintis realia galimybe issaugoti savo tapatybe po materialaus kuno mirties.Morontijos pasauliuose vystysis toliau tol kol susilies su MINTIES DERINTOJU-su Tevo Dvasios Fragmentu.Toliau,tapatybes AS esu,vystys savo DVASINI PROTA iki tol,kol netaps ISTOBULINTA DVASINE BUTYBE.Ir atsibus ant ROJAUS krantu. Butu idomi ir kitu broliu ir sesiu interpretacija siuo pateiktu klausymu. Su meile,Irena.

VaidasVDS : Kukai, tu visai nesupratai mano minties, dvasingumo lygis sudaro didelę tos "esmės" dalį. Bet kam neduota, tas ir nesupras... Praleidau žodelį "nuo". Eina sau kaip apsižioplinau, tikiuosi niekas už tai į kalėjimą nepasodins... Užduodi klausimą gal kas paiskins kas tie mes,kurie vienyjasi su dvasio,jeigu vienintele realybe mumise yra deritnojai-ta pati dvasia , nors sakaisi skaitei Knygą. Jei tikrai skaitei, tai tokių klausimų neuždavinėtai. Sėsk, dvejetas...

Kukas2: Vaidai, protingas esi, tad turėtum suprasti, kad mano broliukas - apsigimęs provokatorius, na, kuris tyčia apsimeta ir erzina Kartais net pagalvoju, ar Tu nebūsi mūsų abiejų trečias brolis...na., žinai, būna, kad tėvai paišdykauja... o tu net nežinai, kad kitam Lietuvos gale turi sesę ar brolį. Toks jau tas realus, o ne morontinis gyvenimas Su nuoširdžiausiais linkėjimas visiems

Kukas: Kukas2 rašo: Vaidai, protingas esi, tad turėtum suprasti, kad mano broliukas - apsigimęs provokatorius, na, kuris tyčia apsimeta ir erzina Kartais net pagalvoju, ar Tu nebūsi mūsų abiejų trečias brolis...na., žinai, būna, kad tėvai paišdykauja... o tu net nežinai, kad kitam Lietuvos gale turi sesę ar brolį. Toks jau tas realus, o ne morontinis gyvenimas Su nuoširdžiausiais linkėjimas visiems pastebejai braliuks,zinoma,as nesitikejau gauti atsakymus,is ankstesnio pabendravimo aiskiai pasimate oponento ziniu gylumas,tas kam tada klausiau? ogi,buvo idomu pamatyti nusisnekejimu progresija,vis tikejausi,kad sustos,bet gavosi kaip patarlei,kuo toliau i miska....nusisnekejimu :) :) Jolanta,negu rasiau,kad nusvitimas nepriklauso nuo zmogaus,nors tame yra tiesos grudo.Kiek as zinau,nusvitima intelektualiomis ziniomis nepasieksi,siela tera rubas dvasiai.Del Vaido,nezinau,kokie ten tobulejimai,bet aivaizdu,davatkizmu sparciai vejamasi napoleona gelbetoja O UK yra kazka panasaus?: "Сосредоточить свое внимание на внутреннем чувстве «я» и держаться этого чувства как можно дольше. Если внимание отвлекается другими мыслями, то следует возвратиться к сознаванию «я»-мысли. Для содействия такому процессу искатель может вопрошать себя: «Кто я?» или «Откуда приходит это я?», но окончательной целью должно быть непрерывное сознавание «я», которое полагает, что именно оно ответственно за все активности тела и ума. Не кто - я , в смысле человека, личности, а кто он - этот "я", где он, осознающий себя, как "я" внутри меня. На ранних стадиях практики внимание к чувству «я» есть умственная активность, которая принимает форму мысли или ощущения. По мере развития практики мысль «я» уступает место субъективному переживанию чувства «я», и когда это чувство перестаёт связываться и отождествляться с мыслями и объектами, оно полностью пропадает. То, что остаётся, есть переживание бытия, в котором чувство индивидуальности временно прекращает действовать. Это довольно трудный и очень тонкий процесс, едва уловимый и, поначалу, мгновенно ускользающий. Переживание может быть сначала прерывистым, но с повторением практики оно становится всё более легким для достижения и сохранения. Когда само-исследование достигает этого уровня, то присутствует сознавание бытия без усилий, в котором индивидуальное усилие уже становится невозможным, так как «я», которое предпринимает усилия, временно перестаёт существовать. Данное состояние не является Само-реализацией, поскольку «я»-мысль периодически проявляет себя, но здесь уже высочайший уровень практики. Повторяющееся переживание этого состояния бытия ослабляет и уничтожает умственные тенденции, которые вызывают появление «я»-мысли, и, когда их власть уже достаточно ослаблена, сила Атмана(Абсолютного Сознания) разрушает остаточные тенденции настолько полно, что «я»-мысль никогда уже не появляется вновь. Это есть окончательное и необратимое состояние Само-реализации. И это есть ключ к ней. Практика само-внимания, или сознавания «я»-мысли, мягкая техника, которая обходит обычные репрессивные методы контроля ума. Она – не упражнение в концентрации и не ставит своей целью подавление мыслей; она просто вызывает сознавание источника, из которого возникает ум. Метод и цель само-исследования – пребывать в источнике ума и сознавать истинную природу человека, удаляя внимание и интерес от того, чем он не является. Ценность этого метода выше всех алмазов мира. На ранних стадиях практики усилие в форме перемещения внимания от мыслей к мыслителю весьма существенно, но как только сознавание «я»-чувства твердо установлено, дальнейшее усилие мешает продвижению. После этого практика есть уже более процесс бытия, чем делания, бытие без усилий скорее, чем усилие быть. После этого практика есть уже более процесс бытия, чем делания, бытие без усилий скорее, чем усилие быть. «Не медитируйте – будьте! Не думайте, что вы есть, – будьте! Не думайте о бытии – вы есть!» Бытие, которым человек уже является, свободно от усилия, ибо бытийность всегда присутствует и всегда переживается. С другой стороны, старание быть тем, чем человек в действительности не является (то есть телом и умом), требует непрерывного умственного усилия, пусть даже почти всегда на подсознательном уровне. Отсюда следует, что на высших стадиях само-исследования усилие отвлекает внимание от переживания бытия, тогда как прекращение умственного усилия открывает это переживание. В конечном счете, Атман (Абсолютное Сознание) открывается как результат бытия, а не делания чего-либо. Само-исследование не надо рассматривать как практику медитации, которая проводится в определенное время и в определенных позах; оно должно выполняться непрерывно в течение всего бодрствования независимо от вида занятий. Нет противоречия между работой и само-исследованием, и при небольшой практике последнее можно осуществлять в любых условиях." Рамана Махарши "Будь тем кто ты есть".

Kukas2: Kukas rašo: pastebejai braliuks,zinoma,as nesitikejau gauti atsakymus,is ankstesnio pabendravimo aiskiai pasimate oponento ziniu gylumas,tas kam tada klausiau? ogi,buvo idomu pamatyti nusisnekejimu progresija,vis tikejausi,kad sustos,bet gavosi kaip patarlei,kuo toliau i miska....nusisnekejimu :) Mylimas braliuk, na ko tu pastoviai dairaisi krislo artimo akyse Ale genai yra genai, aš irgi, ką tik tokį krislą užfiksavau... Teatleidžia man Dievas Tėvas. Amen.

Jolanta: Kukai, kad ir kaip gerbčiau tave, ir neprisidėčiau prie UK. Esu tikra, kad Vaidas eina geru keliu, geru keliu sau. Tu neteisus, kad nušvitimas visiškai nepriklauso nuo žmogaus. Gal dalinai priklauso nuo žmogaus. Kad ir imkim Budos pavyzdį, kiek metų jis ieškojo tiesos pas įvairius dvasinius mokytojus, tapdamas jogu ir asketu, tačiau nusšvitimas atėjo atsižadėjus senojo mokymo, sėdint po medžiu ir mąstant. taip, lyg tai ir patvirtintų tavo tiesą, kad nušvitimas ateina arba ne. Tačiau juk negalime atmesti to, kad labai siselę įtaką jam turėjo įgytos žinios, suvokimas, kurias jis sumodeliavo bendroje visumoje taip kaip jam atrodė ir tik po to pasiekė nusšvitimą. jei Vaidas ir kiti urantai iš širdies jaučia, kad ši knyga jiems reikalinga, ne kito žmogaus įtakoje, o jų pačių išgyvenimų įtakoje, valio, esu tikra, kad šis kelias teisingas. Nežinau ar jie atras nušvitimą su Uk, tačiau tvirtai žinau, kad taip eina jie link to. Kas žino kas dar gali jų dvasiniame kelyje pasitaikyti, koks mokytojas, ar kokia perskaityta citata, o gal pačios mintys išplauks iš jo paties. tai Dievo valioje. Kad ir neskaitau UK, bet palaikau Vaidą jo kelyje, tačiau nerimauju dėl Irenos jos kelyje, bet manau, kad ir ji ras atsakymus, nes klausimus jau pradėjo kelti.

Jolanta: Irenai, miela sese. Tu jauti krūtinėje švelnų virpėjimą, kai pamatai kažką miela, kai žiūri į vaikus, gal į mylimą žmogų? Tai yra meilė. Ne mano sugalvota, Meilė yra sielos maistas. Kuo daugiau jausi meilės aplinkai ir aplinkiniams, tuo labiau auginsi sielą. Ir nesvarbu kur ir kada ji prasidėjo, svarbu, kad ji yra pas tave ir tu turi ja rūpintis. Ji tavo kūdikis, kurį tu turi užauginti, pastoviai maitindama ją meile ne tik jai, bet ir viskam, ką tik įmanoma mylėti. O norint mylėti sielą, turi visų pirma pamilti save pačią, nes juk siela ir tu tai beveik tas pats. kada nors galėsi pasakyti kad tai visiškai tas pats, tačiau dabar beveik tas tas pats. Tu esi sielia, gal dar apgaubta tą pamatyti trukdančių dalykų, tačiau tai faltas, kuris yra. Todėl tu esi nuostabi, tavo mintys, nors ir painiojasi, bet jos nuostabios, nes jos painiojasi pasieškoje gražaus ir tyro dalyko. Nieko baisaus, dabar susipainiojo, paklausysi Vaido, Kuko ir kitų skirtingų pasisakymų, pagalvosi ramiai ir suprasi, kuris tau priimtiniausias, ir kuris duos daugiausiai maisto tavo sielai, tai yra meilės. Niekas neatsirado šioje žemėje šventas, tai procesas, ir nereikia jame skubėti. Tu jau užduodi klausimus savo sielos auginimo tema, tu ŠAUNUOLĖ, nekausia ir viską žino tik visiški neišmanėliai. Priimk tikimybę suklysti, tai irgi nieko nepataisoma. Kurioje vietoje suklydai, atntrą kartą tikrai nebepaslysi ant to pačio akmenėlio. Bet tu atsikelsi, nes turi nuostabą Dievo dovaną Sielą, kurią tu turi puoselėti, todėl ir nepasiduosi šiame gyvenime. Taip, kad Irena, su meile tau sakau, ŠAUNUOLĖ TU ESI.

Jolanta: Kukai, pagal kai kurias religines filosofijas, dvasia tai grynoji Dieviškoji dalelė, siela yra tarpininkas tarp kūno ir dvasios, Ir ji turi tiek žmogiškų savybių, tiek dvasios. Todėl mes ir dirbame su siela, kad jos turinį priartintumėme prie Dvasios turinio, kuris yra grynas ir nekintantis. Sielos maistas meilė artina mūsų sielą prie dvasios, instinktai ir materialūs poreikiai artina sielą prie kūniškų poreikių, bei gyvuliško gyvenimo. Čia iš tam tikros filosofinės pusės.

IRENA: Jolantai. Aciu, miela sese, uz siltus zodzius,uz dideli troskima padeti man ir kiekvienam. Dabar esu nemazam apmastyme apie jau buvusi broli, sieme zemiskajame plane,Toma.As ji asmeniskai pazinojau.Vakar jis iskeliavo i kitus pasaulius.Kas esate apsilanke F1, ten tikriausiai pastebejot Algimanto pranesima apie TOMO VLN isejima. Visiems linkiu geros dienos. Su meile, Irena

Jolanta: viskas teisinga Kukai. Tik esu visiškai įsitikinusi, kad diskutuojant apie tai pamatytum kaip žmonės skirtingai supranta tą patį tekstą. Truputį varčiau UK, ir radau va tokią citatą. Labai įdimu kaip tai kiekvienas suptanta. nes aš šioje citatoje matau tai, dėl ko F1 su Urantais ginčijausi labai stipriai ir dabar atrandu tai, kas patvirtino mano žodžius. Tačiau labai gali būti, kad taip šią citatą matau tik aš viena. Todėl pagalvojau, kad cituodami gana aiškius mums dalukus, galime perduoti visai ne tą žinią. 1. Intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą – Dievo-sąmonė. 2. Dvasinis akstinas surasti Dievą – Dievo ieškojimas. 3. Asmenybės troškimas būti panašiu į Dievą – iš visos širdies troškimas vykdyti Dievo valią.

Gerdas: Sese Jolanta, nemokyk mokytų, o pati studijuok Urantijos knygą. Dabar tavo galvoje tiek viso persimaišę, kad pati nebsusigaudai, kas prie ko... sklinda purslai o šaltinis tai užakęs... Prašau nepykti, bet susimąstyti, nors ir sakai, kad daug mąstai... Sėkmės tau

Jolanta: nenoriu komentuoti. galiu pasakyti Gerdai tik, tai ką neseniai jau sakiau. neabejoja ir neužduoda klausimų tik patys didžiausi neišmanėliai. Čia aš apie save Kad ir kiek pajusčiau simpatijų tam tikriems Urantams, tačiau tokie pareiškimai užmuša bet kokio smalsumo kibirkštėlę. jei UK išmoko tik tokio siauro matymo, nenoriu jos studijuoti. Atleisk vaidai ir Irena, jums tai netaikoma. Jokios diskusijos, jokio paaiškinimo, jokio samprotavimo, įsikalta viena frazė ir kartojama, bei kaltinimai. Tai Urantų tradicija? Bent paaiškintum? Atleisk Geradai, tavo komentaras nieko vertas, nes nieko nepaaiškina, todėl jo kompetencija labai abejotina, todėl juo visiškai neopasitiniu, kas skatina jo ignoravimą Sėkmės ir tau

VaidasVDS : Jolanta, atsakymas atspindi tik kiekvieno žmogaus asmenines savybes, svarbu kad jos nebūtų piktybinės, kaip dažnai Kuko. Kukai2 tai ką pasakei, esu suvokęs jau labai seniai, tiesiog tokiam asmeniui kaip Kukui, duodamas grąžos, jį tik paskatinsi dar grubesniam išsireiškimui. Tai kam nuolat kurstyti pyktį dvasiniame forume. Dar apie Gerdą: jo pasisakymas tikrai nėra piktybinis, tačiau nėra ir išmintingas. Jis tik atspindi jo temperamentą. Jis gal neįsigilino į šią UK citatą: "Ir kada žmogiškoji būtybė iš tikrųjų suranda Dievą, tada tos būtybės sielos viduje yra patiriamas toks neapsakomas atradimo triumfo nenustygstamumas, kad ji yra verčiama ieškoti kupino meilės tarnavimo ryšio su savo mažiau apšviestais bičiuliais, ne dėl to, jog atskleistų, kad ji surado Dievą, bet greičiau dėl to, jog leistų savo pačios sieloje prisipildžiusio amžinojo gėrio trykštančiai srovei atgaivinti ir sukilninti savo bičiulius." 1121-6-2

Gerdas: VaidasVDS rašo: Jis gal neįsigilino į šią UK citatą: "Ir kada žmogiškoji būtybė iš tikrųjų suranda Dievą, tada tos būtybės sielos viduje yra patiriamas toks neapsakomas atradimo triumfo nenustygstamumas, kad ji yra verčiama ieškoti kupino meilės tarnavimo ryšio su savo mažiau apšviestais bičiuliais, ne dėl to, jog atskleistų, kad ji surado Dievą, bet greičiau dėl to, jog leistų savo pačios sieloje prisipildžiusio amžinojo gėrio trykštančiai srovei atgaivinti ir sukilninti savo bičiulius." 1121-6-2 Tikrai neįsigilinau, Vaidai, kaip ir į daug ką :) Dar jaunas esu, gal spėsiu...bet falšą užuodžiu net iš anapus žemės rutulio :(

VaidasVDS : Jolanta paimkime visą citatą: "Dievo egzistavimo aktualybę žmogiškajame patyrime demonstruoja viduje gyvenantis dieviškasis buvimas, dvasinis Pagalbininkas, atsiųstas iš Rojaus tam, kad gyventų žmogaus mirtingame prote ir kad ten padėtų išvystyti amžinojo išlikimo nemirtingą sielą. Šito dieviškojo Derintojo buvimą žmogiškajame prote atskleidžia trys patirtiniai reiškiniai: 1. Intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą – Dievo-sąmonė. 2. Dvasinis akstinas surasti Dievą – Dievo ieškojimas. 3. Asmenybės troškimas būti panašiu į Dievą – iš visos širdies troškimas vykdyti Dievo valią." Savo komentare neparašei, dėl ko gi kilo ginčas. Tad pateiksiu savo suvokimą apie šią citatą. Remsiuosi tiek savo asmeniniu patyrimu, tiek žiniomis iš Urantijos Knygos. Intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą. Be savo intelekto mes nesugebėtume ieškoti Dievo. Bet aukštas intelektas gali pasitarnauti tiek labai dideliam akstinui ieškoti Dievo, tiek ir atvirkščiai nusigręžti nuo Dievo, ir manau pagrinde šiuo atveju didžiausią svarbą turi žmogaus polinkis į materializmą arba į dvasingumą. Todėl kaip žmogus - taip įvairiausios variacijos gali būti. Be to nereikia suprasti, kad dvasingas žmogus turi turėti mažai turtų ar jų visai neturėti, jis tuos turtus turi įgyti tik sąžiningai... Iš asmeninės patirties galiu pasakyti: man intelektas niekuomet netrukdė ieškoti Dievo, aš jo tikrai ieškojau, nes mokslas ir turimos žinios negalėjo atsakyti į mano klausimus ir nuojautas. Tai, kad intelektualus sugebėjimas pažinti Dievą yra Dievo sąmonė nujausti yra sunku, todėl žmonės tai vadina šeštuoju pojūčiu, nepaaiškinamais reiškiniais ir pan., tačiau apreiškimas UK mums apreiškia, kad tai yra Dievo-sąmonė arba Minties Derintojas, kuris gyvena mūsų prote. Dvasinis akstinas surasti Dievą – Dievo ieškojimas. Na bent man čia viskas aišku. Kadangi aš visą savo suaugusio gyvenimą ieškojau Dievo, tai aš jutau tokį akstiną jau labai seniai ir dabar dar ieškau, nes dar reikia ir pažinti jį... Asmenybės troškimas būti panašiu į Dievą – iš visos širdies troškimas vykdyti Dievo valią. Nors man tai paprasta suvokti, bet paaiškinti trumpai sudėtinga. Galiu pasakyti tik tiek, kad Urantijos Knygos studijos labai padėjo pasiekti tą troškimą. Bet tai daugybės žinių asmeninis susisteminimas ir įvertinimas. Tačiau mus tame troškime labai riboja aplinka, dabartinis dvasinis žmonijos lygis ir suvokimas, kad didelių dvasinių pasiekimų mes greitai nepasieksime, nes mes esame šių pasiekimų pradinėje stadijoje, o anksčiau ar vėliau tie pasiekimai triumfuos...

Laima: Dėkui, Vaidai, už Tavo nuoširdumą ir kantrybę. Viską, ką parašei, suprantama, nes man panašiai, tik Dievo ieškojau nuo pat vaikystės...intuityviai žinodama, kad jis nėra dėdulė, sėdintis ant debesėlio Visa perskaityta literatūra iš esmės buvo skirta tam. Jaučiau, kaip pasitikėjimas Dievu Tėvu veikia gyvenime, stebėjau, kaip tai suvokia kiti... Susipažinusi su UK dar toje stadijoje, kai buvo verčiama į lietuvių k., iš karto supratau, kad čia rasiu tai, ko ieškau. Tik abejoju, ar čia materialiame pasaulyje galime jį tiesiogiai pažinti. O ir kam skubėti, juk susitiksim su juo akis į akį Amžinybėje... tad nelabai skubu ir UK nuodugniai studijuoti, bet gerbiu tuos, kurie tam skiria visą savo laisvą laiką. Man svarbu suvokti esmę, o visi Knygos techniniai aspektai nelabai domina. Verčiu puslapius tik tada, kai sielai to reikia. Gal klystu, bet jau toks mano kelias. Dar kartą dėkoju, kad įsijungei į šį forumą.

vanduo: panašiais ir skirtingais keliais einame į pažinimą ir tikėjimą savo Kūrėju. visi keliai yra geri, jei atveda į tikslą. bet...tokia jau mūsų žmogiška prigimtis, kad dažnai kelią iškeičiame į šunkelį... bet ir tai yra patyrimas, nes gyvename čia tam, kad išmoktume tam tikras pamokas... mokykimės! to linkiu visiems

Jolanta: Mielas Vaidai, vakar tik pati sau pasidžiaugiau, kad šis forumas įgauna tokį veidą apie kokį aš svajodama kalbėjau su kai kuriais urantais ir maniau, kad bus šiame forume. Tai konstruktyvi diskusija, diskusija pagrindžianti savo nuomonę arba kasdieniais išgyenimais arba tam tikrais suvokimais. Kai suaugęs žmogus bando kitą menkinti ir nepagrindžia dėl kokios priežasties, be jokio paaiškinimo, tai ne tik kad neleidžia susidaryti gerą nuomonę aie pasšnekovą, bet net menkina tai jo atstovaujamą instituciją, šiuo atveju UK gerbėjus. Ir kur tu Vaidai matai šiame pasisakyme gėrį. Jis pilnas pykčio, pukčio tam, ko jis nesuvokia, o nesuvokia šis pašnekovas daug, net pats pateikei, kad nesuvokia net UK. Ar galima tokiu žmogumi pasitikėti. Jei nagalima paitikėti, tai kvaila būtų ką nors ir aiškinti.

Jolanta: taip Gerdai, nepyk, bet esi jaunas ir kvailas. Čia niuksas, kad pagalvotum prieš sakydamas ir teigdamas. Tik jei tikrai esi jaunas, teiki vilčių, kad dar gali būti pataisomas. O gal ir ne, čia jau nuo tavo pastangų priklauso. O dėl kvailumo noriu pagrysti, žmogus kuris pripažysta kad nesupranta nieko ir kategoriškai kitam vis tiek įrodinėja, kad tas kitas neteisus, aukščiausia kvailumo stadija.

Gerdas: Jolanta rašo: taip Gerdai, nepyk, bet esi jaunas ir kvailas. Čia niuksas, kad pagalvotum prieš sakydamas ir teigdamas. Tik jei tikrai esi jaunas, teiki vilčių, kad dar gali būti pataisomas. O gal ir ne, čia jau nuo tavo pastangų priklauso. O dėl kvailumo noriu pagrysti, žmogus kuris pripažysta kad nesupranta nieko ir kategoriškai kitam vis tiek įrodinėja, kad tas kitas neteisus, aukščiausia kvailumo stadija. Dėkui Dievui, kad nesi mano motina

Jolanta: Vaidui, puikiai paaiškinai. Išeitų pagal citatą, norint pažinti Dievą žmogus turi turėti intelektualinius sugebėjimus (1), kuriuos vystant Dievo ieškojimo srityje, jis susidaro savo vaizdą, kitaip tariant suranda savo tobulėjimo kelią (2) ,ko pasekoje Dievą pajunta savyje ir prdeda širdimi jį jausti ir išgyventi (3) Ginčiai kildavo dėl Dievo paiekos per savo širdies šauksmą, bei savą patyrimą bei išgyvenimus. Skaitydama pražią, trumpą gana UK knygos ištrauką neradau nieko, ko nebūčiau jau žinojusi. Gal kai kas kitais žodžiais įvardinta ir tiek, bet jei ramunę pavadinsi laukų gėle, ji juk netaps nuo to mažiau graži, gal tik ji bus tapatinama su kitomis gėlėmis kaip visuma. Taip ir daugumoje religijų, kalbama apie tą patį tik vienus paiimamas ir ryškiau išskiriamas vienas akstinas, kitur kitas. neneigiu Uk, tačiau mane stebina kai kurių skaitančių UK neišmanėliškas fanatizmas, o čia jau blogai. Ir galvoju, ar pati sau knyga gali padaryti tokią blogą įtaką. Prisimink Vaidai save F1, tenai tu buvai kitoks. pagalvok, kodėl tenai toksai buvai ir pasistenk padėti savo broliams ir seserims iš tikrųjų pajusti UK išmintį. Tu supranti kokia situacija gavosi. Kai čia nebesilanko Algirdas ir Brolisxx, tu likai vienas iš tų, kurie suvokia protu ir siela ką daro (su tam tikrais nukrypimais , kurių mes turime visi ). Tai tau didelė atsakomybė, tačiau ir galimybė išbandyti save, pamatyti silpnas vietas, o tai irgi neblogai. Dvasinė plotmė yra svarbiausia žmogaus gyvenimo dalis, ir negalima leisti, kad neišmanėliai žalotų kitus žmones. Taip, kad mielas brolau, manau, kad tau teks imtis tėvelio vaidmens O aš būsiu bjauri ragana, kuri duos niuksų, kai per daug įsijausi Kitaip šis forumas taps visišku chaosu.

Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Dvasinė plotmė yra svarbiausia žmogaus gyvenimo dalis, ir negalima leisti, kad neišmanėliai žalotų kitus žmones. Taip, kad mielas brolau, manau, kad tau teks imtis tėvelio vaidmens O aš būsiu bjauri ragana, kuri duos niuksų, kai per daug įsijausi Kitaip šis forumas taps visišku chaosu. na, moteriške, to jau per daug. nieko prieš tave neturiu, bet į raganas man nesipiršk. savo raganą jau myliu visą amžinybę, o tokios bjaurios velnienės, vaidinančios šikantį katiną nepakęsčiau net anapus durų. tas forumas gyveno be tavęs, išgyvens ir kai tavęs čia nebus. nevaidink antro Algimanto ir savo dirigento lazdelę slėpk po sijonu, vsio, pasakiau viską, ką norėjau JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE

Jolanta: Žinoma, kad nepakęstum, tuo net neabejoju bet tai manęs nė truputėlio netrikdo. Išaugau iš tų vystyklų, kada norėjau atrodyti gera. Kita vertus nemanau, kad ir aš pakęsčiau tokį pasipūtėlį ir Vienas Dievas žino kas liktų anapus durų Forume būsiu tiek kiek man čia bus įdomu, viskas, taškas, Hau. Ir pabandyk mane iš čia iškrapštyti neišdegs. Va dabar ir aš pasakiau, ne viską, bet tai ką norėjau

Kukas: Dvi mazos zuveliukstės akvariume didziam i ginca didi įsivėlė.Viena ir sako oponentei: -Gerai,jei dievo nėra ,tai kas tada mums vandenį keičia? ....nesikarsciuokim....

Jolanta: Nieko Kukai, Die T...., parašė tiesą. Žinoma kaip tikra žemaitė pirma padariau iš pasipūtimo, o po to pagalvojau. kartais taip jau būna, kad pasidarai labai jau sau svarbi, ir pradedi veltis arogancijoje. O šios svetainės viena iš gerųjų funkcijų ir yra, kad to čia pašnekovai tikrai nepraleis, ir pastatys į vietą. bet tai tik tuo atveju, kai konkrečiai pasakoma dėl ko esi pastatyta į vietą. Kompetetingas spyris irgi yra Dievo dovana.

Jolanta: Tai tik tai kas ką tik išsiliejo Negalima pirštu uždengti saulės, Negalime priverst paklusti vėjo ir vandens, Taip pat jausmų žmogaus mes pažabot negalim, Jie liesis tol, kol šis gyvens. Gyvybės pradžią davė meilė, Ji kilo iš nežinomų gelmių, Šį vardą pirmas ištarė juk Visagalis, Pamilęs savo kūrinį, o pavadino jį Žmogum. Jis buvo meilės vaisius, kurtas meilei. Kad ją galėtų padalint kitiems, Juk Viešpats savo meilės nenustatė dalį, Jos būni sklidinas, tol kol dalini visiems. Tokia jau Dieviška tvarka Visatoj, Jei atiduodi meilę, grįžta didesne dalim. Tokia progresija juk laikinai tik tęstis gali, Kol meilė suliepsnoja Dieviška ugnim. Tai tas šaltinis iš kurio ji kilo, Kuriam sugrįžti noris į namus, Į tašką tą, kuris ir davė meilei pradžią, Kaip gera grįžti į pirmus ir mylimus namus. Tačiau užaugusi esi, stipri, turi šaltinį savo, Tau jau nereikia Viešpaties globos, Ir tu gebi jau pasirinkti kelią savo, Paskleisti gebi Visatoj savo meilės daigelius.

Kukas2: Jolanta rašo: Tačiau užaugusi esi, stipri, turi šaltinį savo, Tau jau nereikia Viešpaties globos, Ir tu gebi jau pasirinkti kelią savo, Paskleisti gebi Visatoj savo meilės daigelius. ar didesnės nesąmonės negalėjai parašyt?

VaidasVDS : Jolanta, daugumos žmonių bėda ir nelaimė, tai kantrybės trūkumas. Toks jau aš esu, kad jei kuo užsiimu, aiškinuosi iki galo, jei tai verta išsiaiškinti. Taip yra ir su Urantijos Knyga. Aš dėl savęs daug dalykų išsiaiškinau. Tai, ką išsiaiškinau, man labai padėjo suprasti ir žymiai gilesnes prasmes. Aš aiškinausi ne vien tik Knygos tekstą, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su pačiu apreiškimu, su asmenybėmis, kurioms buvo apreikšta ši Knyga ir su šių asmenų tolimesne veikla. Taip susipažinau su daugybe informacijos. Kuo daugiau gauni iformacijos, tuo pilnesnį vaizdą gali matyti... Kadangi mes visi tobulėjame ne iš karto, tai turime kai kuriuos sprendimus priimti tik gerai išsiaiškinę sau svarbias aplinkybes. Nežinau, ar aš tikrai gerai suprantu Algimantą, bet mano asmenine nuomone, jis tikrai yra nukrypęs nuo Urantijos Knygos tiesų arba jos esmės ir prasmės, labai pasitikėdamas savimi ir savo bendravimu su Rojaus Trejybe. Aš jo forume bandžiau iš pradžių delikačiai, o po to ir atviriau išsiaiškinti savo abejones, tačiau tapau labai intensyviai trinamas. Tačiau aš tikiuosi, kad Algimantas vis tik yra nuoširdus, bet keldamas labai aukštus reikalavimus sau, pradėjo reikalauti beveik tokių pačių reikalavimų ir kitiems, bet to tie kai kurie reikalavimai tiek sau, tiek kitiems man taip kelia abejones...

Jolanta: vaidui, nelabai seniai suvokiau, kad negalima smerkti kitų pasirinkimo, tik žinoma jie kitų pasirinkimai neturi trukdyti tau ir aplinkiniams. Kiekviea turime savo kelią, Algimantas irgi. Žmonės turi pasirinkimą tikėti juo ar ne. Tik jei pamatai, kad tai kelnkia kitam žmogui, tada reikėtų įsikišti. Negali nei tu, nei aš negaliu kritikuoti nei Algimanto, nei kieno kito kelio, tik jie neturi trukdyti eiti mums savo keliu. Tavo ir Algimanto keliai truputį prasiskyrė, manau, kad tai normalu, tu įgijai dvsinės įžvalgos dovaną ir jau pats sugebi suvokti tai ko tau reikia, tau jau nebereikia Algimanto aiškinimo. Todėl ir esi čia. Tačiau, kai pamatau pasimetusius, ir prašančius pagalbos Urantijos atstovus čia, pagalvoju, kad iš šios srities, o svarbiausia, kad iš vertybinės pusės, tu galėtum padėti. Knyga lieka knyga, tačiau yra dar ir gyvenimas, kasdieninės pareigos, žmogiškosios emocijos, norai ir t.t. Iš savo patirties žinau kaip dažnai jaučiuosi beviltiškai, tik jau turiu patirtį ir suvokiu, kad po trumpo laiko atsigausiu, tik reikia pralaukti, na kartais prirašau tuo metu nesamonių, bet atsigaunu. Moterys aplamai yra emocingos būtybės, todėl manau, kad kartais reikėtų kai kam vyriško, logiško paaiškinimo, o gal pastiprinimo ne UK studijose, o kasdieninio gyvenimo suvokime. kaip dažnai būna, kad įsijautę į dvsinius dalykus mes atitrūkstame ir mums sunku adaptuotis realybėje, bet juk mes turime išgyventi, kad galėtume save realizuoti. Tai padaryti vienam labai sunku. Turi būri šventas, kad tavęs nežeistų kasdienybė. Ir jei galima kam nors padėti, kai būna liūdna, jei galima padrąsinti ką nors kai būna nedrąsu, tai daryti vadinasi realizuoti savo dvasingumą praktikoje. man padeda tiek kai kurie Urantai, tiek šiaip dvasingi žmonės, ir jei glėsiu skolą grąžinti, būtinai grąžinsiu, nes žinau, kad ne man vienai kartais pasaulis atrodo baisus ir beprasmis. kad ir kaip gražiai čia kalbėtume apie meilę Dievui, kuri yra labai reali, tačiau taip nebūna visą laiką. Todėl žmonės turi turėti tokiomis akimirkomis žmonių, kurie jiems padėtų išgyventi juodas akimirkas. Kaip šiandien rašiau vienam pasšnekovui, privertei nusišypsoti vieną žmogų ir jau padarei pasaulį truputį gražesnį. Norėčiau išlaikyti ir toliau šį tikėjimą. Algimantas tegu eina savo keliu, tu turi eiti savo keliu, aš savo keliu. Tik pabandykim padaryti pasaulį nors truputį gražesniu

Jolanta: na jau, nebūk toks tikras, kad nepatiktų būti mano sūnumi. Pirma pamoka. Nori atrodyti protingai, neklijuok etikečių. Jei privalai tai daryti, bent pasistenk pažinti žmogų. nesakau, kad nesi teisus mano atžvilgiu, kalbu apie bendravimo kultūrą.

Gerdas: aš nenoriu ATRODYTI protingas, aš noriu juo BŪTI, bet tavo sūnumi nesutikčiau nė už ką. ir jei VAIKŲ turi, galiu garantuoti, kad juos jau dabar savo kategoriškumu, apsimetinėjimu, nestabilia psichika žaloji.

Gailestingoji sesuo: Gerdas rašo: aš nenoriu ATRODYTI protingas, aš noriu juo BŪTI Mielas Gerdai, visa širdimi palaikau tave, nes per daug žmonių nori tik puikiais atrodyti, sukurti įvaizdį, kaip sako T.S. Eliotas: „Paruošti veidą kitiems veidams sutikti“ – visada atitinkama kaukė ir nepaprastai sunku išskaityti, kas dedasi viduje“, užmiršdami esmę - kad joks įvaizdis nepajėgs paslėpti banalumo ir dirbtinumo, ar perdėto intelektualumo, na, nebent, pradžioje padarys įspūdį visai nemokančiam skaityti tarp eilučių ar stebėti kūno kalbos. Bet subrendusių žmonių neįmanoma apgauti, anksčiau ar vėliau apgavikai atsidengia...tik skaudu dėl apsigavusių, dėl jų išgyvenamos kančios... Su meile

Kukas2: Gailestingoji sesuo rašo: Bet subrendusių žmonių neįmanoma apgauti, anksčiau ar vėliau apgavikai atsidengia...tik skaudu dėl apsigavusių, dėl jų išgyvenamos kančios... ar tik nebūtai pati apgauta kokio šunsnukio, kad bėdavoji?

Jolanta: Antra pamoka. protingas vyras gerbia moterį. nesvarbu kokio ji amžiaus. Čia jau ne tik su buvimu, bet ir su atrodymu prašovei. Ir vėl pirmos pamokos klaidos. Kabinamos etiketės. blogai vaike, nepadarei namų darbų.

Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Antra pamoka. protingas vyras gerbia moterį. nesvarbu kokio ji amžiaus. Čia jau ne tik su buvimu, bet ir su atrodymu prašovei. Ir vėl pirmos pamokos klaidos. Kabinamos etiketės. blogai vaike, nepadarei namų darbų JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE į žmonių kalba išvertus būtų - kuom pats kvep, tuo kitą tep; juokiasi puodas, kad katilas juodas

Gerdas: Die Teufelsbuhle, dėkui neišeina su moterim diskutuoti, anų liežuvis visados ilgesnis, o logikos... tik patrupinta:D

Jolanta: Budos Šakjamunio pasakytos sentencijos. jei negalite tai priimti kaip religinę išmintį, priimkite tai kaip gyvenimo išmintį. Tik dalinuosi tuo kas išgyveno ilgus šimtmečius, ir dabar švyti. Aš pasakiau jums tik mažą dalį to, ką žinau... Kodėl aš nepasakiau jums likusių dalykų? Todėl, kad tai neatves jūsų į nirvaną. Būkime dėkingi už šią dieną jog išmokome daug; jei nepasimokėme daug, tai bent jau pasimokėme truputį; jei nepasimokėme truputį, tai bent jau mes nesusirgome; jei mes susirgome, tai bent jau nemirėme. Todėl už tai būkime dėkingi. Didesnis mūšyje ne tas žmogus, kuris nugali tūkstantį žmonių, o tas, kuris nugali tik vieną... save. Mokymas panašus į plaustą, kuris padarytas persikelti per srovę, bet prie jo nereikia prisirišti amžiams. Nesavanaudiški žmonės sieja džiaugsmą visur, kur eina. Juos džiugina jų padaryti geri darbai. Protas yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. Tai tavo protas, kuris kuria šį pasaulį. Troškimai yra tavo skurdo ir ligų priežastis. Visa, kas mes esame, gimsta iš mūsų minčių. Savo mintimis mes sukuriame pasaulį. Žodžiai turi galią naikinti ir išgydyti. Kai jie yra tikri ir nuoširdūs, jie gali pakeisti mūsų pasaulį. Viską sukuria vien tik protas. Viskas yra ne taip, kaip atrodo, bet ir ne kitaip. Visa, kas gyva, ruošiasi mirti.

Kukas2: jei taip, tai žinok, užjaučiu iš visos širdies. gal galiu kuom nors padėt? įmesk savo el. paštą, parašysiu, pasikalbėsim, gal patiksim viens kitam, aš tai esmi vieniša dūšia. broli Kuką va tik turiu, ale nesam dar viens kito net matę. bijo jis manęs, ar ką. tiek tos, lauksiu, parašyk

Gailestingoji sesuo: Dėkoju, Kukai2 už rūpestį, tikrai nesitikėjau to iš tavęs. Gali man parašyti godaguodeja@gmail.com o dabar turiu eiti pas savo ligoniukus. Sudie.

Svečias2: o ar aš galiu tau parašyti G sesele? reikalinga pagalba medicinos srityje su meile ir viltim

Gailestingoji sesuo: Gerai. Gali

Tadas: Sveiki, gal VaidasVDS nesupyks, jei įkelsiu jo F1 forume patalpintą tekstą, kurį ambasadorius ištrynė: Štai nuostabūs žodžiai apie tai, kaip mylėti save: "Kai aš pamilau save, aš supratau, kad liūdesys ir kančia, tai perspėjimo signalai apie tai, kad aš gyvenu prieš savo asmeninę tiesą, kad tai vadinasi „BŪTI SAVIMI PAČIU“. Kai aš pamilau save, aš supratau, kaip stipriai galima įžeisti tą, jeigu jam primesti, mano asmeninių norų išpildymą, kai laikas dar neatėjo, ir žmogus nepasiruošęs ir tas žmogus – aš pats. Šiandien aš vadinu tai „SAVIGARBA“. Kai aš pamilau save, aš nustojau norėti kito gyvenimo, ir netikėtai pamačiau, kad gyvenimas kuris mane supa dabar suteikia visas galimybes mano augimui. Šiandien aš tai vadinu „SUBRENDIMU“. Kai aš pamilau pats save, aš supratau, kad esant bet kokiom aplinkybėm aš esu teisingoje vietoje teisingu laiku. Ir kad viskas vyksta išskirtinai teisingu momentu. Aš galiu būti ramus visada. Dabar tai vadinu „PASITIKĖJIMU SAVIMI“. Kai aš pamilau save aš nustojau vogti savo asmeninį laiką ir svajoti apie būsimuosius projektus. Šiandien aš darau tik tai, kas neša man džiaugsmą ir daro mane laimingą ir kas priverčia mano širdį šypsotis. Aš darau visa taip kaip noriu, savo asmeniniu ritmu. Šiandien aš tai vadinu „PAPRASTUMU“. Kai aš pamilau save aš išsilaisvinau iš visko, kas neša žalą mano sveikatai maisto, žmonių, daiktų, situacijų. Visko, kas tempė mane žemyn ir išmušdavo iš mano asmeninio kelio. Šiandien aš tai vadinu „MEILĖ PAČIAM SAU“. Kai aš pamilau save Aš nustojau būti visada teisiu Ir būtent nuo tada aš vis mažiau ir mažiau pradėjau klysti Šiandien aš supratau, kad tai yra „KUKLUMAS“. Kai aš pamilau save Aš nustojau gyventi praeitimi ir pergyventi dėl ateities. Šiandien aš gyvenu tik esamu momentu ir vadinu tai „PASITENKINIMU“. Kai aš pamilau save aš supratau, kad mano protas gali man maišyti Kad nuo jo galiu netgi susirgti ir kada aš sugebėjau jį sutuokti su mano širdimi Jis iš karto tapo mano nuostabiu pagalbininku. šiandien šitą ryšį aš vadinu „ŠIRDIES IŠMINTIMI“. Mums nereikia daugiau bijoti ginčų, Konfrontacijų, problemų su savimi pačiu ir su kitais žmonėmis Netgi žvaigždės susiduria, ir iš jų susidūrimo gimsta nauji pasauliai šiandien aš žinau, kad tai yra „GYVENIMAS“." ------ Šiuose žodžiuose aš tik žodį "širdis" pakeisčiau žodžiu "siela" VaidasVDS 2011-03-19 23:42:58 Nuo savęs pridursiu, kad šio teksto autorius yra Charlie Chaplin. Pagarbiai

Tadas: Nemirtingumas yra nuoširdumo tikslas; mirtis yra nemąstančio gyvenimo pabaiga. Tie, kurie yra nuoširdūs, nemiršta; nemąstantys jau yra mirę.1447-04-02

ELEGIJA: Mielas brolį,žinau,kad Forume Nr.1 tavo parašymai yra blokuojami.Galvoju ir vienaip ir kitaip;gal iš tiesų bus geriau,kad ten nereikėtų brautis.Man,kaip vis dar naujokei UK knygos pažinime, priimtinesnė būtų Algimanto svetainė.Algimanto paaiškinimai man labai padėjo susigaudyti UK dokumentų labirintuose,ir net labai priimtina yra tai,kad ten vyksta Trijų Šaltinių ir Centrų garbinimai;padėkos ir prašymų maldos.UK knygoje yra įpatingas akcentavimas,kad net Aukšto Rango Dvasinės Būtybės jaučia begalinį malonumą garbinant mūsų Dieviškuosius Rojaus Tėvus. Pripažinkim,kad laikmetis mūsų planetoje yra labai sudėtingas; padėtis vis labiau komplikuojasi.Aš tau jau esu sakiusi,kad tikiu maldos galia.Mano asmeninė patirtis apie tai sako;sovietmečių laikais meldėmės grupėse net naktimis,nors ir persekiojami buvome.Ir tai vyko netik Lietuvoje.Ukrainiečiai,kurie atvykdavo į naktines adoracijas pasakodavo, kad juos susirinkusius į kolektyvines naktines maldas,kareiviai išvaikydavo laistydami juos vandeniu. Manau,kad rezultatai pranoko lūkesčius.Dabar galime laisvai diskutuoti religine tema. Šiame forume esu svečias,naujokė.Bet aš tikiu šeimininkų geranoriškumu,leidžiančių laisvai išsakyti bet kokias mintis. Asmeniškai esu nusprendusi prisidėti savo maldomis prie Algimanto įsteigtų pirmadieninių kolektyvinių maldų už pasaulio ir mūsų artymųjų ir ne tik artymųjų,reikalus;ir toliau individualiai ar grupėje garbinti Rojaus Tėvus,niekur neišvykstant. Bet šiame forume norėčiau daugiau padiskutuoti nagrinėjant UK dokumentus.Forume Nr.1 tai daryti darosi "gėda",nes JAU yra klijuojama dogmatikės etiketė.Dieve,brangus dar nespėjau pilnai suvokti UK knygos tūrinį,o jau tapau urantininke-dogmatike.Kas bus su tais naujokai,kurie per ištisą tūkstantmetį vis bandys priartėti prie naujos dvasinės šviesos.Matyt, greitu laiku pradės gimti intelektualiai labiau pažengę mūsų planetoje žmones. Todel ir Algimanto forumas skirtas ne žemo lygio intelekto žmonems-tokią išvada pati sau padariau. Todel ir drįstu siųlyti,kad tikrai bereikalo nešvaistytume energijos.Pasistenkim diskutuoti apie tai, kas kiekvienam yra labiausiai prie širdies;gal ir bendraminčių atsiras. Visiems linkiu gero vakaro. Su meile, IRENA,Šakiai.

ELEGIJA: Jau tie pirmi blynai! O, atrodo,tiek daug riebalu ir kaitros idejau. Bandysiu pasitaisyti. Mielas broli,zinau,kad forume Nr. 1 tavo parasymai yra blokuojami.Galvoju ir vienaip ir kitaip; gal is tiesu bus geriau,kad ten nereiketu brautis.Man,kaip vis dar naujokei UK knygos pazinime,priimtinesnis butu Algimanto svetaine.Algimanto paaiskinimai man labai padejo susigaudyti UK dokumentu labirintuose,ir net labai priimtina yra tai,kad ten vyksta Triju Saltiniu ir Centru garbinimas;padekos ir prasymu maldos.UK knygoje yra ipatingas akcentavimas,kad net Auksto Rango Dvasines Butybes jaucia begalini malonuma garbinant musu Dieviskuosius Rojaus Tevus. Pripazinkim,kad laikmetis musu planetoje yra labai sudetingas; padetis vis labiau komplikuojasi.As tau esu sakiusi,kad tikiu maldos galia.Mano asmenine patirtis apie tai sako;sovietmeciais meldemes grupese net naktimis,nors ir persekiojami buvome.Ir tai vyko ne tik Lietuvoje.Ukrainieciai,kurie atvykdavo i naktines adoracijas pasakodavo,kad juos susirinkusius i kolektyvines naktines maldas,kareiviai isvaikydavo laistydami juos vandeniu.Manau,kad rezultatai pranoko lukescius.Dabar laisvai galime diskutuoti religine tema. Siame forume esu svecias,naujoke.Bet as tikiu seimininku geranoriskumu,leidzianciu issakyti bet kokias mintis. Asmeniskai esu nusprendusi prisideti savo maldomis Prie Algimanto isteigtu, pirmadieniniu kolektyviniu maldu uz pasaulio ir musu artymuju ir ne tik artymuju,reikalus;ir toliau individualiai ar grupeje garbinti Rojaus Tevus,niekur neisvykstant. Bet siame forume noreciau daugiau padiskutuoti nagrinejant UK dokumentus.Forume Nr.1 tai daryti darosi "geda",nes JAU yra klijuojama dogmatiko etikete.Dieve brangus, dar nespejau pilnai suvokti UK knygos turinio,o jau tapau urantininke-dogmatike.Kas bus su tais naujokais,kurie per istisa tukstantmeti vis bandys priarteti prie naujos dvasines sviesos.Matyt, greitu laiku prades gimti intelektualiai labiau pazenge musu planetoje zmones. Todel ir Algimanto forumas skirtas ne mano lygio intelekto zmonems-tokia isvada pati sau padariau. Todel ir dristu siulyti,kad tikrai be reikalo nesvaistytume energijos.Pasistenkime diskutuoti apie tai,kas kiekvienam yra labiausiai prie sirdies;gal ir bendraminciu atsiras. Visiems linki gero vakaro. Su meile, IRENA,Sakiai.

LaimaIrena: ELEGIJA rašo: Dieve brangus, dar nespejau pilnai suvokti UK knygos turinio,o jau tapau urantininke-dogmatike.Kas bus su tais naujokais,kurie per istisa tukstantmeti vis bandys priarteti prie naujos dvasines sviesos Labai taikli tavo, Irut, pastaba

Tadas: ELEGIJA rašo: Siame forume esu svecias,naujoke.Bet as tikiu seimininku geranoriskumu,leidzianciu issakyti bet kokias mintis. Gali sakyt čia viską, ką panorėsi, Elegija, džiugu, kad sugrįžai. Jei kas ir kabinėsis, nekreipk dėmesio, žinai, kokie mes, lietuviai, kožnas norim iššokt aukščiau savo bambos

VaidasVDS : Labas Irena, tikrai galiu pasakyti, kad Algimantas ir man padėjo sprendžiant kai kuriuos klausimus, ypač pradinėse Urantijos Knygos studijose. Nenuostabu, nes jis pats išvertė šią Knygą ir be abejo geriausiai ją pažįsta. Tačiau būtent Trijų Šaltinių ir Centrų garbinimai man kelia didžiausias abejones dėl paties Algimanto. Po mano užblokavimo aš susirašinėjau su Alginantu ir kėliau būtent šias abejones jam asmeniškai, dar anksčiau aš jas kėliau jo forume, bet tos abejonės buvo ištrintos. O reikalo esmė yra tokia: Pagal UK "Nors Rojaus Dievybės, visatos požiūriu, yra kaip viena, bet savo dvasiniuose ryšiuose su tokiomis būtybėmis, kokios gyvena Urantijoje, jos taip pat yra ir trys skirtingi ir atskiri asmenys. Asmeninio apeliavimo, komunijos, ir kitų intymių ryšių reikaluose yra skirtumas tarp Dievybės asmenų. Aukščiausiąja prasme, MES GARBINAME Visuotinį Tėvą IR TIKTAI JĮ. Tas tiesa, mes galime garbinti ir iš tiesų garbiname Tėvą taip, kaip jis pasireiškia savo Sūnuose Kūrėjuose, tačiau, TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI, YRA GARBINAMAS IR DIEVINAMAS BŪTENT TĖVAS." Ar jauti, kas yra sakoma - MES GARBINAME Visuotinį Tėvą IR TIKTAI JĮ, ...TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI, YRA GARBINAMAS IR DIEVINAMAS BŪTENT TĖVAS. Tiesa kitoje UK vietoje yra sakoma "Kada mes garbiname Visuotinį Tėvą, tada mes iš tikrųjų tuo pačiu metu garbiname Dievą Sūnų ir Dievą Dvasią." Aš nuėjau į buvusią ir Algimanto lankomą svetainę, kuri vadinasi "Mokytojų Misija", kuriai kažkada priklausė ir Algimantas. Ten jie bendrauja su Morondžonsonu ir dabartiniu Urantijos dvasiniu vadovu Makiventa Melkizedeku, kitomis dvasinėmis asmenybėmis. Tai štai kaip jis atsisveikina: "Я благодарю, поклоняюсь и воздаю огромное восхищение нашему Отцу/Создателю, Христу Михаилу, и нашему Отцу в Раю. До свидания. Макивента Мелхиседек". Ir vėl apie Rojaus Trejybę neužsimenama. Štai kas toliau kalbama UK "Garbinimo kokybę nulemia tvarinio suvokimo gilumas; ir kada žinios apie Dievų begalinį charakterį vystosi, tada garbinimo veiksmas tampa vis labiau visaapimantis, kol galiausiai jis pasiekia aukščiausio patirtinio pasitenkinimo ir pačio nuostabiausio malonumo, kuris yra žinomas sukurtoms būtybėms, šlovę. ... Periodiški, spontaniški, grupiniai, ir kitokie ypatingi aukščiausiojo garbinimo ir dvasinio šlovinimo proveržiai, patiriami Rojuje, vyksta vadovaujant pirminių supernafimų specialiam korpusui. Būtent tai ir yra garbinimo vadovų užduotis, išmokyti pakilusius tvarinius garbinti taip, kad jie būtų įgalinti šitą pasitenkinimą gauti iš saviraiškos ir tuo pačiu metu sugebėti sutelkti dėmesį į Rojaus režimo esminę veiklą. Be garbinimo metodo pagerinimo vidutiniam mirtingajam, kuris pasiekia Rojų, prireiktų šimtų metų, kad jis visiškai ir patenkinamai išreikštų savo protingo pritarimo ir pakilusiojo dėkingumo emocijas. Garbinimo vadovai atveria naujus ir iki tol nežinomus išraiškos horizontus taip, kad šitie nuostabūs erdvės įsčių vaikai ir laiko kankiniai sugebėtų per daug trumpesnį laiką garbindami patirti visišką pasitenkinimą. ... Garbinimo būdas Rojuje yra visiškai nesuvokiamas mirtingajam, bet jo dvasią jūs galite pradėti suvokti net čia žemai Urantijoje, nes Dievų dvasios net dabar gyvena jūsų viduje, plevena virš jūsų, ir įkvepia jus tikrajam garbinimui." Taigi norint realiai garbinti Rojaus Trejybę reikia pasiekti Rojų, turėti visišką dvasinį suvokimą (užbaigtą dvasinę karjerą) ir praeiti pirminių supernafimų apmokymus. Tai ar įmanoma tą patirti čia šiame pasimetusiame ir vis dar tamsiame pasaulyje. Kam reikia tokios revoliucinės religijos mūsų pasaulyje. Kodėl žmogus gali savintis dvasinių būtybių pareigas. Į šiuos klausimus man Algimantas neatsakė ir mūsų susirašinėjimas nutrūko...

ELEGIJA: Aciu Vaidai,tavo issamus paaiskinimas tik patvirtina ta,ka jauciau sirdimi.Taip ir as skaiciau,kad tada,kada pasieksime Rojaus krantus, mus pasitiks Absolventu Vadovas Malvorianas,ir kad daug dalyku mums reikes ismokti,tame tarpe ir garbinimo./Jeigu gerai prisimenu/. Nezinau,gal is tiesu yra taip labai pazenge dvasioje asmenys ir jiems jau nera idomu,ka po kuno mirties patirsime po atsibudimo mansonijos salese pirmajame gyvenamajame pasaulyje,po to antrajame pasaulyje,treciajame ir t.t. Asmeniskai mano troskimas yra toks:nepraleisti nieko, igyti visus,kad ir pacius maziausius patyrimus visuose pasauliuose;morontijos pasauliuose,dvasiniuose pasauliuose.Trokstu megautis tuo procesu. As tau jau esu sakiusi,kad man nesigauna tokiais septinmyliais zingsniais eiti dvasiniu keliu.Todel nusprendziau netrukdyti,tiems,kurie gali eiti kitaip.Nuosirdziai jiems linkiu geros kloties. Po prisikelimo naujuose pasauliuose noriu jaustis patogiai pries naujus mano Mokytojus;nepatirt gedos. Gero vakaro. IRENA,Sakiai.

Pilypas: ELEGIJA rašo: Trokstu megautis tuo procesu. As tau jau esu sakiusi,kad man nesigauna tokiais septinmyliais zingsniais eiti dvasiniu keliu.Todel nusprendziau netrukdyti,tiems,kurie gali eiti kitaip.Nuosirdziai jiems linkiu geros kloties. Gerai pasakyta,"Trokstu megautis tuo procesu". Kazkada rasiau F1, kad tiksla galima pasiekti labai greitai lektuvu, arba labai letai pesciomis. Pirmu atveju nedaug nuotykiu patirsi ir nedaug pamatysi. Kam skubet, jeigu galima cia viska isbandyt ir isnaudot visas galimybes

VaidasVDS : Štai čia noriu priminti vieną Urantijos Knygos citatą: "Į Rojų nėra karališkųjų kelių, kelio sutrumpinimų, ar lengvų takelių. Nepriklausomai nuo atskirų maršruto variacijų, jūs įsisavinate vienos sferos pamokas prieš tai, kada einate į kitą sferą; bent jau taip yra po to, kada jūs vieną kartą paliekate savo gimtąjį pasaulį." 551-2

Pilypas: VaidasVDS rašo: Б Rojш nлra karaliрkшjш keliш, kelio sutrumpinimш, ar lengvш takeliш Ar tai reiskia, kad kelias i Roju butinai turi buti sunkus? Ar vis tik galim pasirinkti?Ne visi gi vargsta. Sitam gyvenime yra ir besidziaugianciu. Is ju reiketu pasimokyti.

ELEGIJA: Kaip suvokiau is Urantijos Knygos tai po pazadinimo is mirties miego,po samones atgavimo,musu atminciai bus sugrazinta tai, kas pasitarnaus musu tolimesniam dvasiniam vystymuisi.Po atostogu,kurios uztruks 10 dienu vietos laiku,mums bus pateikti pasirinkimui tolimesni, dvasinio vystymosi keliai;ir ten, taip pat rinksimes kelius-patys. Ta pati darome ir zemeje;koki gyvenima susikuriame toki ir turime.Kadangi esame Dievo Kurejo vaikai,tai savo kurybai naudojame tas pacias energijas kurias naudoja Tevas-Kurejas,butent-Minties Energija,Zodzio galia, ir Veiksmo Energijas. -Na,as prie tokios dabartines sukurtos tikroves tikrai neprisidejau, -pasakytu daugelis. Ir tikrai,daugelis butu teisus.Ir as pati asmeniskai taip pat pasakyciau,kad prie atominiu elekrtiniu statybos tikrai nesu prisidejusi/nors ir statybininkes profesija esu igijusi/. Bet pagal Dieviskaji plana mes visi esame apjungti i seima,broliai ir seses tarp saves esame.Todel pasitikedami savo broliais- mokslininkais,pasitikedami labiau uz mus protingesne,musu paciu isrinkta valdzia-dabar turim ka turim.Nes musu broliai -protuoliai i savo kurybos planus pamirso pasikviesti DIEVA-TEVA-KUREJA,kurio dvasios "svytureli" turim kiekvienas;ir mokslininkas ir benamis.Gal Joponijoje butu pasufleruota visai kitokie budai sprendziant elektrofikacijos problema.Na,mielas Pilypai,gal tu turi visai kitokia nuomone,manau,kad mudu, del savo skirtingu nuomoniu neapdovanosime vienas kito "aplodismentais" per ausis.As visada labai vertinau vyru nuomone,nes jus intelektualiai tikrai, kai kada, lenkiat moteris.Mes labiau vadovaujames sirdimi,labiau linkusios i sentimentus. Tai tiek. Linkiu geros dienos. IRENA,Sakiai.

Tadas: Gal Joponijoje butu pasufleruota visai kitokie budai sprendziant elektrofikacijos problema. Manau, kad "pasufleruota" buvo tinkamai, kaip kad ir dabartinė padėtis Japonijoje "pasufleruos", ką ateityje daryti, kad tokių tragedijų pasaulyje, kiek įmanoma, išvengti. Po Černobilio viso pasaulio atominės elektrinių saugumas buvo peržiūrėtas ir sustiprintas, net rusai ėmėsi kito tipo reaktorių statybos. Tik gal nebuvo numatytas tokio galingumo žemės drebėjimas, nes stebint dabar, kas ten vyksta, negaliu atsistebėti, kad japonai nesugeba greit pažaboti katastrofos padarinių. Bet tai žmogaus protui tik dar vienas iššūkis. Neužmirškim, kad japonų tauta turi labai gilias tikėjimo tradicijas, iš kurių mums derėtų tik pasimokyti.

ELEGIJA: Tadai,tu rasai:Neuюmirрkim, kad japonш tauta turi labai gilias tikлjimo tradicijas, iр kuriш mums derлtш tik pasimokyti. Be jokios abejones musu pasaulyje tikinciuju labai daug;laisvai galime ispazint bet kokia religija.Kaip katalike esu girdejusi apie Svenciausia Trejybe;kaip ir daugelis, maniau,kad Jezus yra Antras Trejybes Asmuo.Tik susipazinus su UK Apreiskimu ne protu,o savo vidumi suvokiau kas yra Dievas kaip A S M U O,ir kas yra Rojaus Trejybe ir kas yra tikrieji JOS nariai. ASMUO.Tai reiskia,kad tai yra PROTINGA BUTYBE,su kuria galima uzmegzti dialoga.O jeigu ta butybe yra DIEVAS.Reiskia as galiu vesti pokalbius su LABAI PROTINGA BUTYBE. Nezinau,gal kartais ir suklysiu sakydama,kad visu religiju ispazinejai per ritualus atlieka tik kazkokia pareiga;ir as taip dariau,budama uolia katalike. Dabar poziuris yra pasikeites.Taip tai DIEVAS,jis sukure Didinga Kosmosa, apgyvendino ji tokiais tvariniais ,kaip tu, as,jis.Jeigu is JO atsiradau as,tu,jis-vadinasi JIS yra TEVAS;jeigu mes esame asmenys/manau,kad nera del to jokiu abejoniu/,tai ir musu sukurejas negali buti mazesnis uz asmeni.Asmenys tarp saves susikalba,pasitare.O patareju tureti Dieva Teva,nuosirdziai isiklausyti i Jo patarimus manau,kad tai pats didziausias turtas visai zmonijai,tuo labiau,kad tas patarejas kiekviename is musu gyvena.Is patirties galiu pasakyti gyvenimo kokybe is esmes pasikeicia,nes i visus ir i viska pradedi ziureti visai kitomis akimis;su gailesciu ir atjauta pasiziuri i kita net /pagal musu supratima/, ir labai klystanti zmogu...ir t.t. Na,as cia jau labai issipleciau. Tiketi yra viena,o patiketi,kad Dievas yra gyvas ir su savo tvariniais bendrauti pageidauja,tai jau yra itikejimo reikalas. IRENA,Sakiai.

LaimaIrena: VaidasVDS rašo: Man asmeniškai tikėjimas - tai pasitikėjimas, nuojauta. O įtikėjimas - tai žinojimas per patyrimus. Tas pats ir man, Vaidai. ELEGIJA rašo: Dabar poziuris yra pasikeites.Taip tai DIEVAS,jis sukure Didinga Kosmosa, apgyvendino ji tokiais tvariniais ,kaip tu, as,jis.Jeigu is JO atsiradau as,tu,jis-vadinasi JIS yra TEVAS; Kad Dievas Tėvas yra asmuo, tai sužinojau ne iš UK. „Tėve mūsų, kurs esi danguje...“ Su kuo kalbasi visi krikščionys, mesdamiesi? Su Dvasia, Su Energija? Aišku, kad su Asmeniu.

Kukas: Irena,su tuo "itikejimu" tau apastalas prota susuko.Ar zinai,kad uk originale vartojamas butent "tikejimas",na nesvarbu,klausyk, tu gal irgi komunikuoji su dievu?jeigu taip,tureciau klausimu

VaidasVDS : Kukai, įtikėjimas yra vis tik geras terminas, kur kas geresnis už angliškus žodžius, tokio termino ir rusai neturi. Ir apreiškėjai yra nurodę savo pastabas į mūsų žodynų skurdumą. Todėl šis lietuviškas terminas "įtikėjimas" yra kur kas geresnis tiek už angliškus, tiek ir rusiškus variantus. Man asmeniškai tikėjimas - tai pasitikėjimas, nuojauta. O įtikėjimas - tai žinojimas per patyrimus.

ELEGIJA: Kukai,"dusia" mano. Kam tau per mane klaustis. Tu ir taip kalbiesi su Tevu,tik sito nezinai. O as zinau. Nori,va taip paprastai, "ukiskai" papasakosiu tau kaip as,dienos begyje bendrauju su TEVU?Zinoma,mintimis. Buvo tokia situacija.Ryte skubu i darba,prieinu prie duru,o duryse nera raktu,viso rysulio nera.Zinoma, itempiu savo atminti,apieskau visas vietas, kur galeciau padeti raktus.Paskiau pradedu nervintis,nes i darba veluoju. Po kiek laiko priverciau save atsisesti,apsiraminti,pro asaras pradejau mintyse sakyti Dievui:"Teve,Teve,matai, jau visai pasenau,mane karsinti jau laikas,o esu priversta eiti i darba,sau ir bedarbiui sunui duona uzdirbti.Matai,ta mano galvele jau visai neveikia".Po akimirkos pradejo plaukti aiskios mintys:"Vakar vakare, uzsimirsusi,mechaniskai istraukei raktus is duru,isidejai i shalato kisene.Eidama miegoti nusirengei chalata,kuri numetei ant "tapciano".Raktai isslydo is kisenes ir uzkrito uz "tapciano";atitrauk "tapcana",rasi raktus". "Cia dabar"- -pagalvojau as Vis delto patikrinau tas ramias, itaigias mintis.Raktus radau uzkritusius uz "tapciano". Galeciau begale savo ,ir kitu,su Tevu gyvai bendraujanciu asmenu pavyzdziu parasyti. Tai tiek. Irena,Sakiai.

ELEGIJA: Taip,miela Laima-Irena,tu teisi "Teve musu"malda yra asmeniui;apie tai nepagalvojau.Tikriausiai todel,kad kokius du desimtmecius nelankau Baznycios.Butent tai ir rodo,kad Jezus kalbejosi su savo Tevu kaip su asmeniu. Irena.

Kukas: Elegija,tiek jau to.Saugok savo "dusia" nesizvairus i svetimus.Cius

ELEGIJA: Gera yra,kai draugiskai issiskiriam. Ir tau,Kukai,CIUS. Irena.

ELEGIJA: Vaidai, tu uzsiminei apie Mokytoju Misijos svetaine. Ar galetumei ideti nuoroda? Irena,Sakiai.

Tadas: Irena, manau, kad tai ta nuoroda, bet Vaidas gal mane pataisys: •Teaching Mission Archives: http://www.tmarchives.com

VaidasVDS : Šiaip tai reikėtų eiti čia: http://www.tmarchives.com/translations.php pasirinkti kalbą ir galima skaityti tekstus norima kalba, juos irgi dar reikia paieškoti, kai kurie tekstai rusų kalba yra neįskaitomi, o kai kurie įskaitomi. Tik vėlgi tai yra tik asmeninių bendravimų užrašymai. Manau juose įsipina ir kiekvieno to pranešimo gavėjo pasąmonė, todėl Urantijos fondas, nors kategoriškai ir neneigia tokių bendravimų galimybės, bet perspėja pasitikėti visu tuo rezervuotai ir ne aklai. Kai susipažinau su kai kuriais archyviniais tais mokymais, tai juose radau daug to, ką savo ankstyvuose mokymuose dėstydavo Algimantas, bet Algimantas šiuo metu jaučiasi gerokai toliau pažengęs, tad su jais jau beveik du metai nebendrauja (bent taip pats sakė)...

ELEGIJA: Dekoju Tadui ir Vaidui VDS. Gerai,kad yra parasyta rusu kalba.Atsirinksiu.Tiesiog panorau susipazinti. Irena.

VaidasVDS : Teikiu pamąstymams vieno žmogaus istoriją. Joje yra daug atsakymų tiems, kurie kelia daug klausimų, siūlo daug kelių ar įvairių šaltinių. Tačiau sunkiausi klausimai yra iškelti pačioje paskutinėje pastraipoje. Dėl tų klausimų vienodai sunkiai kankinosi Vanas, Adomas ir Ieva, Makiventa Melkizedekas, pats Jėzus, taip pat ir šiuolaikiniai žmonės, einantys dvasiniu keliu. Istoriją šiek tiek sutrumpinau, bet jos esmė manau bus pakankamai aiški: "Родился я в сибирском шахтерском поселке 7 мая 1956 г в 5 час 20 мин. утра. Считаю, что мне повезло, т.к. здесь я узнал не только чудесную природу, но и удивительных людей, которые в изобилии здесь были. Интеллигенция поселка основывалась на ссыльных, которые формировали в то время уникальный дух. Там я действительно обнаружил целую серию книг «Жизнь замечательных людей». Но чтение первой же из них привело меня к разочарованию, это было не то, что я искал. Не найдя Книгу Жизни я решил, что надо изучать это с помощью научных методов. Именно это послужило мне путеводной звездой при выборе ВУЗа и специальности для поступления. Я выбрал специальность теоретическая и экспериментальная физика и поступил на физтех Томского политеха в 1973 г, благо, что диплом по окончании школы был с отличием.. Изучение физики казалось мне сможет помочь разобраться в том, как устроен наш мир на физическом уровне. Но уже на втором курсе я понял, что вряд ли смогу это сделать. Я перестал понимать суть вещей, когда дело дошло до атомной физики и других более глубоких дисциплин. Причем на формальном уровне я учился отлично: решал задачи, сдавал зачеты и экзамены на отлично, но внутри себя я понимал, что это делается как-то механически, без ясного осознания. Интересно, что по прошествии 2-х десятков лет я обсуждал со своими бывшими сокурсниками этот вопрос, и спросил: «понимают ли они физику сейчас, по прошествии стольких лет, защит диссертаций и реального опыта работы?». Все они честно признались, что нет, не понимают. Более того, при случайной встрече со своим бывшим преподавателем атомной физики на борту самолета из Москвы в Томск я рассказал ему о том, что ничего не понимал из его курса лекций на «глубинном» уровне. В то же время я сообщил, что нашел книгу под названием «Дао Физики», которую написал Ф.Капра (кстати, родственник В.Гейзенберга), в которой было великолепно изложена суть современной физики на фоне анализа связи ее положений с концепцией древних учений индусов. К моему удивлению мой бывший учитель очень заинтересовался этим фактом. Далее я обнаружил, что многим людям, которые связаны с физикой, «Дао физики» пришлась по душе настолько, что в итоге мой печатный экземпляр книги был «замылен» в недрах сообщества томских физиков. Именно в их стенах можно отметить первые радости открытия информационных пластов, связанных с Раджей Йогой, Булгаковым (на пленках), Лао Шэ. Окончив институт, я продолжал активно работать по полученной специальности, занимаясь сетями ЭВМ, разработкой АСУ и моделированием процессов управления в организационных системах. Эта работа вылилась в итоге в кандидатскую диссертацию, в которой были сформулированы новые подходы к моделированию, основанные на адаптации спектра модельных представлений в зависимости от объема и качества исходной Информации. В ходе работы над диссертацией я помню моменты озарения, которые были связаны с формулированием того, что в таких работах называют «научной новизной». Для меня это было определенным шагом к познанию мира, который до сих пор остается ценным. Появившийся книжный вал и возможность доступа в Интернет наряду с огромными возможностями по поиску создали и проблему выбора. Что читать? Мой путь был отмечен такими вехами как: Капра - Блаватская – Рерих – Бейли – Мельхиседек – Ченнелинг – Сатья Саи Баба – КОБа – Веды – ДЭИР. Надо сказать, что за каждым пунктом этой цепи стоит целый ряд усилий, который пришлось преодолеть, чтобы честно сказать себе – это не то. В это же время неоднократные попытки понять Ветхий и Новый Завет постоянно наталкивались на их неприятие за счет непривычного изложения, связанного с одной стороны с огромным числом пометок и ссылок, а с другой – с отсутствием логики для человека привыкшего к математически взвешенным решениям. Наконец, после прочтения только что вышедшей книги В.Мегре «Анастасия», голова открылась. Я почувствовал, что пришло что-то новое, ясное и понятное. Это новое вдруг ясно все осветило своей простотой и позволило увеличить возможности моего различения. Около 2-х лет я занимался тем, что организовал клуб «Кедры Сибири», где объединились многие Анастасиевцы Томска. Затем состоялось знакомство с Мегре и его семьей, появился совместный проект «Родовое Дерево», а также возможность общаться с огромным числом очень хороших людей. Необходимость дальнейшего движения вперед заставило меня продолжить поиск Информации о Жизни. Но к этому моменту у меня уже было обширное поле для поиска в виде Интернета, а также инструмент различения, данный Анастасией. Помню, что первой попыткой опробования нового подхода явилась очередная попытка прочесть и понять Библию. К моему удивлению, на этот раз я настолько быстро сумел прочесть обе книги и настолько ясно все понял, что готов был рассказать их основную суть любому желающему человеку за несколько минут. Наконец, после очередного поиска где-то в 2000 году я наткнулся на сайт «Фонда Урантии», где была выложена книга. Я не смог оторваться от монитора пока не дочитал ее до конца. Произошло это очень быстро, так как я понял, это то, что я искал всю жизнь. Только ближе к концу я наткнулся на ссылку, что можно заказать книгу по почте. Сейчас я уже имею почти 10 летний опыт работы с моей Книгой. Практически каждый день я читаю или думаю о ней, вернее о том, что в ней написано и про тех, кто написал и о ком. После встречи с книгой я практически не могу читать других источников. Могу сказать, что сейчас уровень различения еще более повысился по сравнению с тем, что был к 2000 г. Сейчас я могу очень быстро и легко понимать внутреннюю суть событий и явлений. Суждения людей также не вводят в заблуждение любыми теоретизированиями, сколь сложными они не кажутся на первый взгляд. Все стало ясным и простым. Но появились новые вопросы. Что делать с этим? Надо ли менять привычный уклад жизни? Как сформировать дело, которое будет достойно твоих новых знаний? Это вопросы из той же серии, которые задавал себе Учитель. И когда ты пытаешься найти на них честный ответ, то понимаешь, насколько это трудно сделать сейчас, и насколько труднее это было сделать Ему тогда."

Vytautas1: VaidasVDS rašo: Но появились новые вопросы. Что делать с этим? Надо ли менять привычный уклад жизни? Как сформировать дело, которое будет достойно твоих новых знаний? Pagal šią logiką Algimantas atrado, ką su tuo daryti :)

VaidasVDS : Čia kiekvienas gali manyti, kad atrado ir gali manyti, kad neatrado. "Tas, kuris gyvena manyje, ir kurio viduje gyvenu aš, duos daug dvasios vaisių ir patirs didžiausią džiaugsmą vesdamas šiuos dvasinius vaisius. Jeigu jūs norite palaikyti šitą gyvą dvasinį ryšį su manimi, tai jūs duosite gausų derlių." Kada duosime gausų derlių, tuomet ir suprasime, kad atradome. Kuo gausesnis derlius, tuo teisingesni sprendimai, kitokio mato nėra...

Vytautas1: Vaidai, tikriausiai nesiginčysi, kad tiek "Kalbu jums vėl", tiek "Krikščionybės dūženos“, tiek Rojaus Trejybės religija buvo "išlaužtos" iš UK Gal gali pasidalinti savo derliumi, šiaip ar taip studijuoji UK jau 4 m., jei teisingai pamenu :)

VaidasVDS : Tavo paminėtiems šaltiniams iš tiesų didelę į taką padarė Urantijos Knyga, perleista per Algimanto protą, pasąmonę ir gal šiek tiek viršsąmonę (reiktų čia įdėti citatą: "Žmogiškasis protas gali veikti reaguodamas į vadinamąjį įkvėpimą, kada jis yra jautrus arba pasąmonės poveikiams, arba viršsąmonės jaudikliams. Bet kuriuo iš šitų atvejų individui atrodo, jog toks sąmonės turinio išplėtimas yra daugiau ar mažiau iš šalies. Nežabotas mistinis entuziazmas ir bujojanti religinė ekstazė nėra tikrasis įkvėpimo patvirtinimas, menamai dieviškasis patvirtinimas."). Aš vis tik nusprendžiau apsistoti tik ties Urantijos Knyga. Bet Algimanto šaltiniai vis tik yra labai stiprūs, jie gali duoti naudos tiems, kurie yra nuolankūs, linkę į misticizmą, nusivylę ir patys ieškantys stipraus vadovavimo. Urantijos Knyga labai aiškiai apreiškia Jėzaus religiją, o ne Rojaus Trejybės religiją, o Rojaus Trejybės garbinimą numato tik Rojuje. Todėl tie šaltiniai, nors ir "išlaužti" iš Urantijos Knygos, bet jie turėtų būti atskirti nuo Urantijos Knygos (dėl tokio savo požiūrio aš ir esu užblokuotas tame forume). Tačiau iš kitos pusės Urantijos Knygai tikrai trūksta stiprių religininkų, kurie galėtų plėtoti Joje apreikštą Jėzaus religiją - Dievo Tėvystę ir visų žmonių brolystę. Tai tikriausiai ateities klausimas...

Fredas: UK tai ne religija, tai dokumentai kurie tikriausiai skirti isisiautejusiam sioje planetoje kariniam kanibalizmui sustabdyti,tarsi kalvystes pagalba zmoniu iskraipytai Kurejo evoliucijai tiesinti. ..Atkreipkim demesi kokiais metais buvo perduoti dokumentai ir kokiais metais buvo isleista knyga.

VaidasVDS : Fredai, tu esi teisus, sakydamas, kad pati UK nėra religija, bet joje iš tiesų yra apreikšta Jėzaus religija - Dievo Tėvystė ir visų žmonių brolystė. Urantijos Knyga pati gerokai išplečia Jėzaus religiją, duodama kur kas didesnį suvokimą apie dvasines realybes ir sudėtingą dvasinį pasaulį. Bet tikrai ji nebuvo apreikšta tik dėl karinio kanibalizmo sustabdymo. Kadangi domiuosi ne tik pačia Urantijos Knyga, bet ir su Ja susijusiais įvairiais faktais, tai galiu tik pasakyti, kad yra manoma, kad apreiškėjai nedavė leidimo spausdinti Knygą nuo 1934 metų (kada ji buvo apreikšta) iki 1955 metų tik dėl to, kad žinojo apie artėjantį didelį karą ir laukė, kol to karo pasekmės bus sumažintos. Ji tik dabar pradeda įgauti realią galią, nes apreiškėjai yra numatę, kad ši Knyga išsikovos pripažinimą per laikotarpį nuo 50 iki 70 metų nuo jos išleidimo. Tad visai nenuostabu, kad per pirmus 50 metų ji buvo beveik nežinoma, per tuos 50 metų iš tiesų daug kas nusigręžė nuo šios Knygos, nes joje apreikštas tiesas neva paneigė mokslas (beje tą taip pat numatė pati Knyga), ir tik dabar pradėjo pasitvirtinti kai kurios mokslinės teorijos, kurios buvo apreikštos Urantijos Knygoje ir neva paneigtos mokslo (apie tai aš jau buvau įdėjęs vieno mokslininko praeitų metų straipsnį). Tad viskas su Urantijos Knyga yra viskas labai gerai. Svarbiausia yra sumažinti misticizmo laipsnį ir nepasijusti mesijais. Kartu galima daug nuveikti, o po vieną tai tik šiek tiek...

Fredas: ...Vaidai,parashiau 'tikriausiai',nepriimk tai kaip uz 'gryna piniga',bet kad >Jie< zinojo kokios bus siaubingo karo pasekmes , tai faktas,..kitas dalykas , tai Insaiderio atsakymai i klausimus kuriuose teigiama jog Jezus ir Kristus yra 2 visai skirtingos asmenybes...kaip tai reiketu suprast?...-> A.: Jėzus iš Nazareto nėra Kristus, nors niekas iš to, ką sakiau, nėra Antikristiška. Jais yra tie, kurie tvirtina priešingą. -> A.: Taip, bet Kristus nenusileido į Jėzumi iš Nazareto vadinamo žmogaus kūną, 2014 metų atgal, kovo 20-ąją, beveik 2 val. iki saulės patekėjimo (tai yra slaptas jūsų „dievo sūnaus“ gimimo laikas) (šie atsakymai pateikti 2005m. – vert. past.). Kristus (kuris turėjo kitokį „tikrą“ vardą, bet čia aš vartosiu būtent šį) pasirodė kartą, tik vieną, ir tai įvyko kitoje eroje, toli nuo mūsų eros (kurioje gyveno ir Jėzus iš Nazareto....ir dar..-> Aš privalau paaiškinti: Kristus neturi nieko bendro su Jėzumi iš Nazareto. Ši dalis buvo sufabrikuota vėliau...toliau..->Vėlgi, kraujo linija yra svarbi tik žmonių valdymui. Ji nesuteikia kokių tai išskirtinių sugebėjimų daugiau suprasti, tačiau žinios yra perduodamos iš kartos į kartą, todėl atrodo, tarsi taip būtų. Bet šios žinios nėra paslėptos, Tiesa negali būti nuslėpta, Ji nori, kad jūs Ją sužinotumėte ir kviečia jus sulig kiekviena jūsų gyvenimo akimirka. Štai kodėl per valdančiuosius Ji pasiekia jus drauge su iškraipymais ir melagingais papildymais. Kad jus supainiotų ir priverstų patikėti tais iškraipymais. Nėra parašytos nei 1 knygos, kurioje būtų tik Tiesa ir nieko daugiau, išskyrus Tiesą. Atraskite Ją ir pagal Ją gyvenkite, įtraukite Ją į visas savo gyvenimo puses... žmonėms tai yra sunkiausia dalis, nes būtina pakilti virš šio fizinio/ materialaus pasaulio, pasiliekant žmogaus kūne, kuris reikalauja priešingo...

Kazys: Fredas rašo: Aš privalau paaiškinti: Kristus neturi nieko bendro su Jėzumi iš Nazareto. Ši dalis buvo sufabrikuota vėliau... Jau kam nereikėtų Jėzaus Kristaus, tai žydams nors ir pripažįsta jį, kaip istorinę asmenybę. Insaideris - fainas pokštas, tik kai kas lengvai tada užkibo ant jo kabliuko, žiūrau, dar iki šiol...kybo

VaidasVDS : Fredai, tas tavo Insaideris - tai tik kažkieno žaidimas, įnešantis tik sumaišties. Juk jis atsirado, atsakė į krūvelę klausimų ir išvyko. Ir painiokitės. Nebūna dalinės tiesos, o dar tokios chaotiškos, kaip Insaiderio. Tai, kad daug atsakymų atrodo gana logiški, tai dar nėra tiesa...

Fredas: Tai kam td reikalingi tokie "zaidimai"? 'tas tavo insaideris', is kur zinai pvz.kad jis mano?...Kazy, jeigu tau kai kurios patikrintos tiesos yra tik pokstai...'nuuu' tai reiskia jog esi tikrai sio amziaus didysis mastytojas...'žiūrau, dar iki šiol...kybo',.zuvys tai gal, ir tai, tik kai kurios uzkimba ant 'kabliuko',bet tik ne zmones.

Kukas: Kristus,pagal uk,jeigu gerai pamenu yra antras is trejibes- amzinasis sunus.Todel Jezus nera Kristus,nors irgi "sunus",tik kitokios svorio kategorijos.

VaidasVDS : Kukai, neparodyk, kad visai nesi skaitęs Urantijos Knygos, kai sakeisi, kad perskaitei visą...

Tadas: Fredas rašo: Tai kam td reikalingi tokie "zaidimai"? Saitai pilni tokių žaidimų, bet tam ir turim protelį, kad atsirinktume, o ir Minties derintojas čia 'savo žodį tyliai naktimis pasako', jei, aišku, miegi be sapnų Beje, dėl žydų, apie ką užsimena Kazys, tai keletas gana galvotų vyrų savo laiku pasitraukė iš Algimanto grupės, nes jų nuomone, ta knyga parengta būtent jų, kad sukompromituoti krikščionis, parodyti, kad Kristus iš teisų ne tas, kuo jį laiko. Dar toks sutapimas - knygą Algimantui iš JAV atvežė žydė, jos dabartinis vyras, dirbantis The Urantia Book Fellowship - taip pat žydas. Čia tik tarp kitko, nesu žydų pasaulinio sąmokslo teorijos išpažintojas, nors beveik visi finansai, visa kino industrija, kuri daro stiprų poveikį, ypač jaunimui, yra jų rankose. Įdomu būtų giliau susipažinti su jų Kabala, gal kas studijavot, kas ten tokio naujo, nežinomo, besiskiriančio nuo Biblijos ir UK? Pasidalinkit, būsiu dėkingas

Jolanta: Pilypui. Ar sunkus kelias ar ne, priklauso nuo tavęs pačio, kaip priimi vienus ar kitus reiškinius. Pvz. jei žmogui nesvarbios materialinės gėrybės, jų praradimas nebus jam skaudus, ir atvirkščiai, jei žmogui tai gyvenimo tikslas, materialinių gėrybių praradimas gali baigtis ir savižudybe, nes jis prarado prasmę. Visos problemos yra mūsų viduje, viena ar kita religija gali tik atverti kelius į tų problemų pažinimą ir kartų jų sprendimą. Nė vienas tekstas nepadarė žmogaus nei stipresniu, nei sveikesniu kol jis pats nesuvokė to savo vidumi, pamatė problemą ir jos sprendimo kelią. Man tai sunkus kelias, bet nekeisčiau jo į jokį kitą.

Pilypas: Jolanta rašo: Man tai sunkus kelias, bet nekeisиiau jo б jokб kitа Reiskia toks tavo pasirinkimas, Jolanta? Megsti nugaleti sunkumus ir dziaugtis tais laimejimais? Jeigu zmogus suvokia, kad tai yra jo pasirinkimas, tai yra geras kelias. Sunkumai grudina. Ir as megstu issukius, bet kartais norisi ir prigulti pailseti, negali buti pastovioj itampoj. Zinom gi, kad visa tai tik zaidimas ir visi ten busim, jeigu zinosim ir svarbiausia laikysimes instrukciju, kurios yra Biblijoj ir Urantijos knygoj. Pvz. krauk turtus ne zemeje, kur vagys vagia, o danguje.

Jolanta: Labai džiaugiuosi Pilypai perskaičiusi tavo pasisakymą. matymas ne vieno kelio, o daug kelių link tikslo, parodo išmintį ir toleranciją, susikaupimą į tikslą, o ne į etapus link tikslo. O mano kelį būna stotelių, anksčiau išsigazdavau, galvodavau kad tai degradacija dvasiniame tovulėjime, dabar suprantu, kad jos būtinos, būtent pailsėti, o gal kad susigulėtų viskas. Įdomūs suvokimai atėjo pas mane paskutiniu metu, gyvenimas mums pats kiša tobulėjimo galimybes, tik dažnai mes jas suprantame kaip nepalankų likimą. Supratau, kad jei atsitinka kas labai blogo, ieškok ką tau nori pasakyti ir esu įsitikinusi, kad atrasime neįtikinamiausių dalykų. Su meile Jolanta

Kukas: Ka istikruju grudina sunkumai tai jusu ego,kurio deka galite pamirsti apie dangaus karalyste

Pilypas: Kukas rašo: Ka istikruju grudina sunkumai tai jusu ego,kurio deka galite pamirsti apie dangaus karalyste Kukai, kiekvienam bus pagal tikejima, yra parasyta. Jeigu tiki, kad sunkumai grudina ego, tai taip ir yra. As tikiu, kad sunkumai grudina charakteri, kuris islieka sekanciame lygyje, todel man verta grudintis. Pvz. myleti savo artima ir neteisti yra sunku ir tai darydamas grudiniesi.

Jolanta: Kukui, kalbu tik iš savo patirties. Kai būna nepakeliamai sunku, iš karto puolu į neviltį, paprastai protas aptemsta, tokiu momentu prašau pažystamų žmonių maldos už mane. (tai neseni pojūčiai todėl galiu detaliau aprašyti). Po gana trumpo laiko savo viduje pradedi pervertinti o kas iš tikrųjų yra svarbu. Kiek tas įvykis keičia mano santykį su Dievu (esu įsitikinusi, kad tai žmonių maldos dėka). Protas išskaidrėja, pyktis ir neviltis nurimsta, pradedi galvoti, kad jei išliksiu stipri šioje situacijoje aš atsikratysiu savininkiškumo jausmo ir t.t., labiau suvoksiu savo dabartinės situacijos laikinumą, nes išmoktos pamokos nesikartos, o pats gyvenimas yra laikinas. Tai lyg išgrynina tai, lyg žinias perkelia į suvokimo lygmenį. Tokiu būdu žinios jau nebėra tik žinojimas, o jis tampa tavo išgyventu dalyku. O to ką tu jauti visu kūnu ir siela niekas negali atimti. Tik klausimas per kiek laiko aš vėl apsivelsiu įvairiais ego. Bet ir vėl krisiu, ir vėl būsiu neviltyje ir vėl kelsiuosi ir vėl kažką naujo suvoksiu. Mano kelias yra toksai. kažkodėl savo vaikams jo nelinkėčiau, bet pati jo niekam neatiduočiau, nes tai ką suvokiu yra susilieje su manimi, gal todėl kai kada būnu kategoriška, tačiau puikiai žinau, kad galima tikslą pasiekti ir lėktuvu. :) Su meile Jolanta

Jolanta: Pilypai, noriu seseriškai apkabinti tave. Kaip gera žinoti, kad esi ne viena savo suvokime. Niekas už mus nepadarys to juodo darbo, tik patys.

Pilypas: Aciu uz supratima, Jolanta. Broliskai apkabinu tave virtualiai :)

Jolanta: Pilypui, tai aš jaučiuosi suprasta. Nors realiame gyvenime turiu žmonių kurie suvokia mano pasaulėjautą, nors gal ir gyvena pagal savo. Tačiau tai mane ir išmokė pažinti kitus, jų poreikius, jų lūkesčius. Juk religijoje, gal ir grubiai nuskambės, mes iešškome kažko tokio kas nuraminų mūsų sielą, kas teiktų stiprybės tvirtai eiti paer pasaulį, atsikratyti netekties, mirties ir kt. baimių, rasti ramybę. Na šiuos poreikius žmogus gali atrasti tik santykyje su Dievu. Ir koks skirtumas kaip meldžiasi žmogus, jei jis skleidžia gėrį, myli Viešpatį, randa ramybę šioje žemėje. Prieš kiekvieną tokį žmogų, nesvarbu kokios religijos jis būtų, aš žemai nulenksiu galvą. Ir neleisiu žeminti nė vieno, nesvarbu kokos religijos bebūtų, nors pati esu Katalikė. Žmogaus tikėjimas jo gyvenimo pagrindas, tai vienintelis dalykas kuris yra šventas šiame gyvenime, ir neturi teisės niekas drabstyti purvais to, kad kitam yra lyg krikštolas, tyra ir skaistu. religija be žmogaus yra niekas, žmogus turi būti svarbu, jo išgyvenimai, jo pojūčiai, gal vienas žingsniuoja plačiais žingsniais, gal kitas tik mažais žingsneliais, bet ir tam kiekvienas žingsnelis yra laimėjimas, laimėjimas gana sunkioje kovoje. Kur žmogus gali ieškoti supratimo ir pasidžiaugimo savo žingsneliais kaip tarp žmonių kurie, bent kaip patys deklaruoja, taip pat eina tuo ar kitu keliu. Būtent šio forumo aš tokią misiją įsivaizdavau, palaikomąją. Tačiau šiai dienai, kažkodėl gavosi taip kaip gavosi, tik nežinau ar aš kažką ne taip padariau, ar paprsčiausiai ne čia papuoliau. Jei kartais dingčiau ir būtų noras pabendrauti mano ( el. adresas jkalinauskiene@gmail.com). man būtų labai malonu.

Kukas: Pilypai,o tu pasiremk ziniomis o ne aklu tikejimu.Visi tie sunkumai,atseit vat as renkuosi sunkesni kelia...,atseit grudinasi charakteris,o realei kaip yra a,ar uk raso apie tai? Ar ne taip kartais yra,kad tai ego iesko sunkumu,skandalu,veiklos,nes gyvas jais- Vat as iveikiau kazka ir atsiranda pasitenkinimas, vat "as galiu" o dar giliau atsiranda patvirtinimas-mintis paciam sau "reiskia as esu".Ir visa sita yra mintis-istisos koncepcijos apie save,tiksliau apie sukurta nuo mazens vaizda apie save.Ir visa sita yra netikra-iliuzija-kazkokios atminciu klodai smegenise.Visi sitie sunkumu iveikimai maitina tavo ego, kaip pasiteisinima paciam sau sugalvojama,kad grudinasi charakteris.Ego yra labai gudrus ir klastingas,ypac kada ji norima numarinti...,tada jis tampa dvasingu,geradariu ir pan,kad tik islikti.Zinoma,realei zmogaus ego tik iliuzija ir pats jis nieko negali.Tai samone,kuria mes ir esame suklaidinoma,kaip zmogus uzsidejes juodus akinius mato viska juodai.Ego yra "akiniai"

Pilypas: Kukai, kokiomis zinimis patartum remtis?

Kukas: Kad ir budizmu,advaita,psichologija,filosofija, uk mazai apie ji rasoma,nors tas yra galima sakyti pagrindine kanciu priezastis o jei tiksliau tai tamsumas...

Jolanta: Kukai, manau kad palietei gana teisinga krypti. Ieskoti sunkumu tikrai kvaila. Jei Viespats tau davė lengvą kelią, valioooo, vadinasi tu jo nusipelnei. Bet..... kazkodel kartais susiklosto ivykiai vienaip ar kitaip. Ir tai yra ne todel kad tu esi blogesnis uz kitus. Paprasciausiai gal but tau suteikia sansa pamatyti tai, ko iki siol nematei. Taip sakau Kukai todel, kad puikiai zinau kaip i tam tikrus ivykius ziurejau kazkada ir kaip i juos ziuriu praejusi tam tikra juoda etapa. Vien pasakyti, kad as nenoriu tureti ego juk neuztenka, na yra jis pas mane ir ka su juo daryti, negaliu susitvarkytu.....tai ir siuncia situacijas tokia ar kitokias, kad tas eso taptu tau nesvarbus. Gal vel neaiskiai rasau,

Kukas: Palik ta viespati karta ramybei ir pazink save,susitvarkyk su savimi.Kol galvosi viespatis ta ar ana tavo demesis eis kuo toliau nuo ego ir jis bujos toliau.Norint ji "persokti" reikia kreipti demesi i ji ,ar teko pastebeti,kada atsitapatini nuo minciu jos dingsta,nes nemaitini jas savo energija.Tas pats su ego reikia atsitapatinti nuo sito jausmo "as esu kunas,protas" ,tas visada mumise kaip fonas,tada jis-ego dings kaip nebuvo,tai isbandyta,nors kalbu ne is savo patirties,bet mehanizmo logika suprasti manau galima lengvai.Atsitapatinimas ivyksta stebint i savo "as esu" pajautima is sono,tas imanoma ir tik irodo,kad jis netikras,nes tikraji save,is sono stebeti neimanoma,tai butu susidvejinimas,nes gaunasi du: stebetojas ir stebimasis,netgi tris su pacio stebejimu....skaitei daug dvasines info,turetum suprasti

Jolanta: Supratau Kukai, žinau tai. Kažkada bandžiau tai pajusti. Viskas kas liečia žmogaus ego atsikratymo ar pamokų išmokimą, tai vienas ir tas pats reiškinys, tur būt kartojuosi, aš supratimą ėmiau būtent iš Budistinės filosofijos. Induistai apie tai taip pat kalba, bet kaip tai padaryti konkrečiai geriausiai paaiškina Budizmas. Tik skaitydama Tibeto mirusiųjų knygą aš nesupratau kai ko. Kad Budizmas akcentuoja žmogų, jo vidinias galias (gal ne taip formuluoju), mintis tokia, kad viskas kas vyksta vyksta žmoguje, ir tuo pačiu metu rekomentuojama tam tikra mirties forma, tokia kaip tam tikra poza kad siela atsiskirtų per tam tikrą angą, maldos (nepamenu kam), bet kad siela atpažintų šviesą ir nepakliūtų į blogą inkarnaciją, toliau atsiskyrus sielai trauka tam tikriems vaizdiniams, kurie ir lemia kur inkarnuosis siela....kas tai, žmogus miręs, lieka jo siela, ar kitaip sąmonė.....visa tai turi kažkokiame lygmenyje darytis, kita vertus kodėl vienos sielos ar sąmonė pasirenka šviesą o kita gryžta kartais net į žemesnės gyvybės formą. Nuo ko tai priklauso.....Aš supratau, kad tai priklauso kiek pažaboji savo ego (pavartojau tavo terminą). Čia dar lyg ir viskas aišku. Tačiau kas tai yra šviesa kuri yra lyg ir aukščiausias taškas kurį gali pasiekti žmogaus siela? Visa tai ką aprašiau supratau skaitydama Budistinę literatūtą, puikiai tai suvokiu ir per katalikybės prizmę, išskyrus galutinį šviesos tašką. Tu visiškai teisus sakydamas kad reikia susitvarkyti su savimi, bet kyla kitas klausimas, o kas man iš to jei susitvarkysiu su savimi, na nesusitvarkysiu, gryšiu vėl, ir vėl nesitvarkysiu, darysiu nesąmones ir kas. Galima taip kaip neribotą kartų. O žemo sąmoningumo žmonės labiausiai ir bijo mirties, jiems kad gryš atgal čia tai tik akstinas gali būti taip elgtis kad vėl gryžtų. Kažko šioje situacijoje aš nesuprantu ar neįvertinu. Būk geras, paaiškink.

Kukas: man tai advaita siulo trumpesni kelia,butent macharshi ir magarradzo pamokimai,del tu mirties knygu,ar aplomai knygu,verciau tikek uk,ten paprasiau ir smagiau....nezinau krc,ar kas patikrino kas rasoma,pagal uk atsibusim graziame pasaulyje kur nera melo ir baimes....kur tiesa? del akstino....na....kancios anksiau ar veliau privers susimastyti,skaiciau,kad kita karta "grizus" pamokos buna grieztesnes,neleidziama amzinai s.malti va,perziurek sito nusvitusio satsangus,jei nori,jis kietai moko,be nuolaiduhttp://www.youtube.com/watch?v=61K219LdOdg&feature=related astunta dalis apie zinias is knygu,gal pravers

Pilypas: Kukas rašo: pagal uk atsibusim graziame pasaulyje kur nera melo ir baimes pagal UK, Kukai, mes atsibusime aisku graziasniame pasaulyje, bet turesime ismokti to, ko cia neismokome. Mirtis nieko nekeicia, jeigu cia buvai istizes, toks pat ir pabusi, nors ir naujame, kiek tobulesniame kune.

Kukas: beja,po nusvitimo, sekanti pakopa yra zmoniu vadinamas 'sventumas',viskas susijie su protu isvalymu nuo negatyvumu,ar teko skaityt apie tai?!

Kukas: pagal uk s.malikams anksiau ar veliau siulama atgaila,jei nesutinka istrinama tapatybe,pagal biblija antra mirtis

Jolanta: Supratau, esmė viena. Turi dirbti su savimi. Ačiū.

Jolanta: Kukui, juk atsikratumas negatyvumų ir yra to pačio pykčio, pavydo, keršto ir t.t. atsikratymas, kas yra išmokstama per pamokas, kurios siunčiamos jei to nedarai pats savo valia. Tai ir keisčiausia, kad mes nesusikalbame kalbėdami apie tą patį, O apie atsibudiną gražiasniame pasulyje labai detaliai rašo induizmas, tik tai jis vadina pusdienių pasauliu, tačiau pagal juos žmogus mokinasi tam tikras pamokas ir tenai iš kur keliausja jau susilieti su Viešpačiu, bet galima taip save ištobulinti ir žemėje, kad galėtum susilieti su viešpačiu ir be tarpinės planetos. tačiau jei pusdievių pasaulyje žmogus neišmoksta jam skirtų pamokų jis atsiranda atgal žemėje. Viskas puikiai aprašyta senuose raštuose.

Pilypas: Jolanta rašo: Tai ir keisиiausia, kad mes nesusikalbame kalbлdami apie tа patб Nieko keisto, manau, juk gyvenome skirtingus gyvenimus ir turime skirtinga patirti. Jeigu suprastume, kad visi esame kaip teisus taip ir neteisus, priimtume vienas kita tokiais kokie esame, neirodinedami savo tiesu.

Kukas: Kam tada klausi jeigu viska pati sau zinai.Bet pamokas kam siunciamos? Ne apie ta pati kalbame.

LaimaIrena: Kukas rašo: pagal uk s.malikams anksiau ar veliau siulama atgaila,jei nesutinka istrinama tapatybe,pagal biblija antra mirtis Jn 8, 51–59 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, neragaus mirties per amžius“ :)

VaidasVDS : Jolanta, suku galvą kaip tavęs neįžeisti, nes tavo kai kurios žinios kelia šypseną. Todėl pateiksiu kelias citatas, o išvadas pati pasidaryk: " Niekada, per visą savo kilimą į Rojų, jūs nelaimėsite nieko, mėgindami nekantriai apgauti nustatytą ir dieviškąjį planą nedideliais sutrumpinimais, asmeniniais išradimais, ar kitomis gerinimo priemonėmis tobulumo kelyje, tobulumo keliui, ir amžinojo tobulumo kelio labui. " --- "Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui." --- "Kada jūs iš Urantijos atvyksite į pirmąjį gyvenamąjį pasaulį, tada pamatysite didžiulį pasikeitimą, bet jeigu jūs būtumėte atvykę iš normalesnės ir pažangesnės laiko sferos, tada jūs vargu ar pastebėtumėte skirtumą, išskyrus tą faktą, kad jūs turėtumėte kitokį kūną: mėsos ir kraujo kūnas buvo paliktas gimtajame pasaulyje." ... "Pirmajame gyvenamajame pasaulyje (ar kitame, jeigu statusas yra išvystytas) jūs vėl atnaujinsite intelektualų mokymąsi ir dvasinį vystymąsi tiksliai tokiame lygyje, kuriame šitokį mokymąsi ir vystymąsi nutraukė mirtis. Tarplaikyje nuo planetinės mirties ar pervedimo iki prisikėlimo gyvenamajame pasaulyje, mirtingasis žmogus negauna absoliučiai nieko, išskyrus tai, jog patiria išlikimą. Jūs ten pradedate būtent nuo to, kur sustojate čia apačioje." ... "Nors įvairios dangiškosios gyvybės kategorijos skiriasi, bet jos visos yra draugiškos ir broliškos. Visuose kilimo pasauliuose jūs nesutiksite nieko panašaus, ką būtų galima palyginti su žmogaus nepakantumu ir nepagarbia kastų sistemų diskriminacija." ... "Pamąstykite minutėlę: Pirmoji monsonija yra labai materiali sfera, suteikianti morontinio režimo pradžią. Jūs vis dar esate beveik žmogus ir netoli tenutolęs nuo mirtingosios gyvybės apriboto požiūrio, bet kekvienas pasaulis demonstruoja ryškų žengimą į priekį. Eidami iš sferos į sferą, jūs tampate vis mažiau materialiu, daugiau intelektualiu, ir šiek tiek daugiau dvasiniu. Dvasinė pažanga yra didžiausia paskutiniuose trijuose iš šitų septynių progresinių pasaulių." - Tokia ta žengimo į dvasinį gyvenimą pradžia...

Jolanta: Pilypui, mano širdis džiaugiasi tavo išmintimi. Suvokti žmonių skirtinumus, tai atrasti raktą į šio pasaulio supratimą, tik suprasdami kas ir kodėl vyksta mes galime įtakoti tas sferas kurios serga.

Jolanta: Vaidai, nenoriu su tavimi diskutuoti, gerbiu tavo pasirinkimą, nesakau, kad tu nesi teius. O tai kas man nepatinka yra mano bėda ne tavo, aš turiu galimybę rinktis, ar toliau veltis į ginčus, ar palikti viską taip kaip yra. Šiam kartui, gal dienai, gal tik šiai žinutei, aš renkuosi antrą varianą, tai yra atsitraukimą. Su meile Jolanta

VaidasVDS : "Visi evoliuciniai pasauliai, kuriuose gyvena mirtingieji, turi šituos įtikėjimo Dievo sūnus, maloningumo ir gailestingumo sūnus, mirtingas būtybes, priklausančias dieviškajai šeimai ir atitinkamai vadinamas Dievo sūnumis. Urantijos mirtingieji turi teisę save pačius laikyti Dievo sūnumis, nes: 1. Jūs esate dvasinio įžado sūnūs, įtikėjimo sūnūs; jūs esate priėmę sūnystės statusą. Jūs tikite savo sūnystės tikrove, ir šitokiu būdu jūsų sūnystė su Dievu iš tikrųjų tampa amžinai tikra. 2. Dievo Sūnus Kūrėjas tapo vienu iš jūsų; iš tiesų jis yra jūsų vyresnysis brolis, ir jeigu dvasioje jūs tapote iš tiesų susietais Kristaus, Mykolo nugalėtojo, broliais, tuomet dvasioje jūs taip pat turite būti to Tėvo, kuris jums yra bendras – net visų Visuotinio Tėvo – sūnūs. 3. Jūs esate sūnūs, nes vieno Sūnaus dvasia buvo išlieta jums, buvo laisvai ir tikrai padovanota visoms Urantijos rasėms. Šitoji dvasia visą laiką jus traukia prie dieviškojo Sūnaus, kuris yra jos šaltinis, ir prie Rojaus Tėvo, kuris yra šito dieviškojo Sūnaus šaltinis. 4. Savo dieviškąja laisva valia, Visuotinis Tėvas jums suteikė tvarinių asmenybes. Jūs buvote apdovanoti laisvos valios veiksmo tuo dieviškojo spontaniškumo matu, kuriuo Dievas dalinasi su visais tais, kurie galėtų tapti jo sūnumis. 5. Jūsų viduje gyvena Visuotinio Tėvo fragmentas, ir tokiu būdu jūs esate tiesiogiai susietas su visų Dievo Sūnų dieviškuoju Tėvu." ----- Visi mes esame vieno Tėvo vaikai; Visų mūsų Tėvas yra vienas visoms rasėms ir visoms asmenybėms, kad ir kokios jos yra skirtingos; Tėvą mes surandame per tikėjimą; suprantame, kada jis mus veda, per įtikėjimą; mes esame tiesiogiai susieti su Tėvu, todėl svarbiausia yra tai, kad mes visi sugebėtume tapti realiais jo vaikais...

Gailestingoji sesuo: VaidaiVDS, nuoširdus ačiū Tau, švieti šiame forume, kaip

Jolanta: Visai neseniai, išgyveniant gana stiprų kenkimą iš tam tikrų asmenų, bei po sekančias labai neigiamas emocijas, ir pasiguodus vienam žmogui, jis pasakė fantastišką dalyką. "kenkiantys žmonės iš tikro yra silpnos dvasios, kurios tik kabinasi į savo egzistenciją visomis išgalėmis, jos stiprios tiek, kiek gauna maisto iš baimės bei pykčio". Šie žodžiai pasakyti žmogaus buvo Dievo siūsti. Sustabdžiau save, kad neįsivelčiau į pyktį ir davė peno tolesnėms mintims. Tada pagalvojau, kaip mano požiūris į pasaulį pasikeistų jei žiūrėdama į žmogų nematyčiau kūną, plaukus, rankas, kojas ir t.t. o matyčiau dvasią. kartais silpną ir piktą, besiblaškančią ir nežinančią ką daryti, o kartais stiprią ir ramią. Juk matydama tuo aspektu aš save taip pat suvokčiau kaip dvasią, kartais silpną, o kartais stiprią, savo energiją taip pat daugiau skirčiau dvasios stiprinimui, o ne kūno išgyvenimui. Supratau ir tai, kad perkelti šį proto suvokimą į širdies plotmes yra be galo sunku. Tačiau tai tolenis mano uždavinys. Mielas žmogau, manau, kad skaitysi šį pasisakymą, esu tikra, kad esi ta dvasia, kurios ir buvo misija mane, o gal ir dar daug daug sielų ištempti į tam tikro suvokimo šviesą. Su meile Jolanta

Gilė: Jolanta rašo: Tada pagalvojau, kaip mano požiūris į pasaulį pasikeistų jei žiūrėdama į žmogų nematyčiau kūną, plaukus, rankas, kojas ir t.t. o matyčiau dvasią. kartais silpną ir piktą, besiblaškančią ir nežinančią ką daryti, o kartais stiprią ir ramią. Juk matydama tuo aspektu aš save taip pat suvokčiau kaip dvasią, kartais silpną, o kartais stiprią, savo energiją taip pat daugiau skirčiau dvasios stiprinimui, o ne kūno išgyvenimui. manau, pirmiau turi save suvokti, kaip dvasią/sielą, tada nebereikės jokių pastangų ir kituose tai įžvelgt. argi mes bendraujame su kito žmogaus kūnu? visuomet įžvelgiame, kas už jo slypi. tik čia arba įvyksta sielų sąskambis arba ne. jei taip - tampame draugais jei ne - tik pažįstamais.

Cezaris Teruelis: Gilė rašo: manau, pirmiau turi save suvokti, kaip dvasią/sielą, tada nebereikės jokių pastangų ir kituose tai įžvelgt. argi mes bendraujame su kito žmogaus kūnu? visuomet įžvelgiame, kas už jo slypi. tik čia arba įvyksta sielų sąskambis arba ne. jei taip - tampame draugais jei ne - tik pažįstamais. Gryna tiesa manau, kad šiame forume tas sielų sąskambis po truputį gaunasi, nes kūnų vienas kito nematome, tik skaitome užrašytas mintis, o jos iš dalies atspindi mūsų protą ir sielas. Ar klystu?

VaidasVDS : Galima prisiminti ir šią Urantijos Knygos vietą: "Apvaizda nereiškia, jog Dievas nusprendė viską už mus ir iš anksto. Dievas per daug mus myli, kad elgtųsi šitaip, nes tai niekuo nesiskirtų nuo kosminės tironijos. Žmogus tikrai turi santykines pasirinkimo galias. Dieviškoji meilė taip pat nėra toji trumparegiška aistra, kuri žmonių vaikus lepintų ir gadintų." Bei vieną žmogišką išmintį: "Dievas duoda kiekvienam išbandymus pagal jo sugebėjimą juos atlaikyti" O čia vėl iš Urantijos Knygos: "Sunkumai gali tapti didžiuliu išbandymu vidutinybei ir palaužti išsigandusius, bet jie tiktai stimuliuoja tikruosius Pačių Aukštųjų vaikus.", "Dievo karalystė nėra maistas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. Ir kiekvieno išbandymo metu ir kiekvieno sunkumo akivaizdoje, dvasioje gimusias sielas palaiko toji viltis, kuri nugali bet kokią baimę, nes Dievo meilė yra skleidžiama plačiai visose širdyse dieviškosios Dvasios buvimu." O tų išbandymų rezultatas yra toks: "Didžioji dauguma žmogiškųjų būtybių miršta, kadangi, nesugebėjus pasiekti susiliejimo su Derintoju dvasinio lygio, mirties metamorfozė sudaro vienintelę įmanomą procedūrą, kurios dėka jos gali išsivaduoti iš laiko pančių ir iš materialios kūrinijos ryšių, šituo yra įgalinamos žengti dvasinį žingsnį su amžinybės augančia procesija. Išlikus po laiko ir materialios egzistencijos gyvenimo išbandymų, tampa įmanoma tai, kad jūs toliau žengtumėte palaikydami ryšį su amžinybe, net ir kaip amžinybės dalis, toliau amžinai skriedami su erdvės pasauliais aplink amžinųjų amžių apskritimą."

Jolanta: Dažniausiai bendraudami matome žmogaus temperamentą, ambicijas, norus, siekius ir t.t., tai nėra siela, tai yra materijos apraiškos, kurių pagalba, siela bando save auginti. O kalbant su žmogumi, kuris tave koneveikia, kad pamatytum, mažą, pasmetusią sielą, kuri yra tokia maža, jog norėdama išgyventi turi save įtvirtinti, kaip jai padaryti, jei ji silpna, pyktis, ambicijos ją susvarbina, ji už jo ir kabinasi. Ir žiūrint į piktą žmogų, kuris tave koneveikia tokiu žvilgsiu, kaip i bejėgią sielą, pats neužsidegsi pykčiu, jo nesmerksi. Matau, kad neaiškiai parašiau, bet kol kas tai yra pajautimo, o ne logikos išvados. Gal prieš 10, kaime, kuriame gyvenau buvo toks žmogelis, eilinis kaimo žmogelis, išgeriantis, gyvenantis šia diena. tačiau jo išskirtinumas, kad jis niekada su niekuo nesusipykdavo. beje jis studijavo jaunystėje Kunigų seminarijoje ir iš ten išėjo. paklausus jo, na kaip dabar tu niekada su nieko nesusipyksti, atsakymas buvo toksai. "Su protingu žmogumi nėra ko pyktis, o va jei kam Dievas nedavė (jis nesakė ko, bet galima interpretuoti, išminties, kas yra sielos augimo pasekmė), tai ar galima ant tokio žmogaus pykti, jis juk nekaltas.' Tada man tai atrodė, žodžiai nežemiški ir mistiniai, dabar puikiai juos suvokiu, jis matė žmonėse sielas, ne jų veiksmus, ne jų ambicijas, o sielas.

Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Matau, kad neaiškiai parašiau, bet kol kas tai yra pajautimo, o ne logikos išvados. Mieloji mano, patarimas - įkurk savo asmeninį skyrių ir ten krauk visus savo pajautimus

Jolanta: O kam......nematau tikslo. Tai UK forumas ir jo nariai turi tenai mąstyti ir rašyti savo pamąstymus, aš čia tik viešnia.

emipetras: ŠIOKIE TOKIE PASTEBĖJIMAI : Asmenybės didybė , tai anaiptol ne pranašumas prieš kitus . Didingas tas , kuris sugeba pranokti save , kuris sugeba valdyti savo troškimus . Mes visi ir tuo pačiu kiekvienas aišku , kad turime tobulėti , tačiau žinokime , kad nei vienas žmogus šioje planetoje nėra pranašesnis už kitą . Kiekvienas turime savo asmeninę misiją. Atsisakykime jaustis pranašesni ir kiekviename žmoguje pamatykime Kūrėjo apraiškas . Todėl ir kitus žmones nevertinkime nei pagal rūbą , nei pagal turtą , nei pagal kokius tai kitus , jų Ego laimėjimus . Mūsų nuolatinio palydovo Ego malda visada skamba tik taip : daugiau , daugiau ir dar daugiau . Ir visai nesvarbu kiek jūs pasieksite materialių vertybių , jūsų ego visada įrodinės , kad viso to , tikrai per maža . Susitapatinus save su Ego , visada būsite nuolatinio siekimo būsenoje . Jūs neturėsite supratimo , kas tai per būsena - ramybė ir neturėsite supratimo ką reiškia žodis - gana . Tikras paradoksas karštligiškam siekimui yra tai , kai karštligiškai liaujamės norėję vis daugiau ir daugiau - mumyse pradeda pildytis vis daugiau ir daugiau , kadaise norėtų mūsų troškimų . Išsilaisvinę iš poreikio turėti vis daugiau , pagaliau pamatome , kaip puikiai ir laisvai galime gyventi ir būti laimingi , turėdami visai mažai materialinių dalykų .

Kukas: Panasu,kad zmogus kaipo toks ale tvarinis ir visi tobulejimai tera iliuzija.Petrai pats sau priestarauji- cia rasai reikia pranokti save-ego ir cia reikia tobuleti.Ar reikia tobuleti ir kam? Ar ne ego samone nori tobulejimo,jai reikia nuolat paciai sau irodyneti kad ji yra-savo buti,taip pat ji visada jauciasi netobula,kode,a?.Zmogaus samone yra dirbtinas produktas visur esancios ir tik esancios kosmines ar visuotines(vadink kaip nori)samones susitalpinusos save i kuna, susitapinusios su juo ir t.t....Isminciai sako,kad taip samone zaidzia pati su savimi.

Rimantas: Tobulėjimas arba augimas yra būtinas todėl, kad jeigu netobulėji, tai degraduoji, nes nieko nėra pastovaus arba statiško, išskyrus Dievą. Jėzus sakė: kas nerenka, tas barsto.

Kukas: Ir vel.Kas degraduoja leiskite paklausti? Ta pati ego samone.Ar aplomai yra toks dalykas kaip degradavimas visur esanciame amziname dieve? Jus Rimantai noretumete kalbetis apie iliuzija.

Rimantas: Kukas rašo: .Kas degraduoja leiskite paklausti? Degraduoti arba augti (tobulėti) gali viskas išskyrus Dievą, nes Jis vienintelis, kuris YRA. Dėsnis "kas nerenka, tas barsto" galioja ir iliuziniam ego. Kai tik nustoji ji maitinti, jis pradeda nykti.

VaidasVDS : Tikrai degraduoja tie, kurie atsisako eiti Dievo pažinimo keliu... Jėzus atsakė: “Dangaus karalystę sudaro šitokie trys pagrindiniai dalykai: pirma, Dievo aukščiausiosios valdžios realybės pripažinimas; antra, tikėjimas į sūnystės su Dievu tiesą; ir trečia, įtikėjimas į aukščiausio žmogiškojo troškimo vykdyti Dievo valią – būti tokiam, kaip Dievas – veiksmingumą. Ir šitai yra evangelijos geroji naujiena: kad įtikėjimo dėka kiekvienas mirtingasis gali turėti visus šituos esminius dalykus, reikalingus išgelbėjimui.”

Kukas: Taigi,gerbiamas Rimantai,visgi, jeigu Dievas vienintelis, kuris YRA, ir jis nedegraduoja, lieka iliuzija.O kam tobulinti iliuzija, jeigu aplomai tas imanoma,cia toks sportas ar kaip?

Rimantas: Kukas rašo: O kam tobulinti iliuzija, jeigu aplomai tas imanoma,cia toks sportas ar kaip? Panašiai. Manau, kad gyvenimas yra žaidimas. Vieni jį žaidžia azartiškai, kiti dėl to, kad kiti žaidžia, treti iš vis bijo žaisti ir bėga slėptis. Čia kaip jeigu vaikus išleisti į žaidimų aikštelę ir pasislėpti tėvams - vieni žaidžia, kiti pradeda tėvų dairytis ir verkti, namo prašytis.

Jolanta: Mielas Emipertrai, kas yra asmenybės didybė.....niekas, iliuzija. Rimantas yra teisus. Gyvenimas tai žaidimas, aš vadinu azartiniu žaidimu. Jei tik pajunti didybę išlošęs kokią partiją, prarandi budrumą ir tada pajunti tokį smūgį (bent aš). nemanau kad didybė yra blogai, kai ji pajuntama neilgam. Tai žmogų paskatina veikti, jis jaučiasi stiprus, pakyla jo savibertė, todėl jam gana nesunku atsilaikyti prieš kam priešingų jėgų įtaką. Tačiau kaip ir viskas gyvenime turi būti subalansuota. Žmonės, kurie visiškai neturi didybės, kuriems nereikia pajusti savo vertės, kurie patys savaime žmono kad jų vertė yra jų buvime, manau jau yra pasiekę aukščiausią tobulumo pakopą. Visi kiti palansuoja tame tarpe tarp didybės ir menkavertiškumo. Ir vieno ar kito koncentracijos dydis lemia savijautą. nežaidžiau azartnių žaidimų bet manau, kad ir sėkmingas lošėjas negali visada būti įtemptoje būsenoje, laimint vis tiek norisi atsipalaiduoti ir pasidžiaugti koks yra šaunus. taip ir gyvenime su didybe, kad ir kaip save kontroliuotum, ar būtum jau pats iš savęs santūrus savo laimėjimams, manau, kad vistiek ateina laikas, kai norisi atsipūsti ir pasidžiaugti savimi, savo laimėjimais. Klausimas kiek ilgai ir kaip stipriai tai pasireiškia. Kita vertus pagalvojau, kad didybė eina greta su kitų menkinimu. Čia jau kitas aspektas. Čia jau šalia didybės eina kvailumas.

emipetras: Kukai , ir sąmonė ir Ego yra dievybių dovana . Dovana , kad tavo griešnas kūnas išgyventų , pasidaugintų ir duotų palikuonių tiek , kiek smėlio smiltelių pajūryje . Per žmogaus sąmonę ir egoizmą , statiška materija tampa sąmoningai , gyvai vibruojanti , banguojanti ir sugebanti savo ego pakeisti į gyvą meilės būseną , į gyvosios materijos tapsmą sąmone , kuri nuveda kiekvieną kūno fizinę lastelę Dvasios pažinimui . Ne visos Ego būsenos pavojingos mūsų sielų vystymusi , daug Ego būsenų , kovoja konkrečiai , dėl mūsų fizinio kūno išlikimo . Viena iš geriausiai kovingiausių mūsų Ego sistemų , tai mūsų imuninė sistema , kuri labai yra kovinga ir kas sekundę atremia išorinio fizinio materialaus mikro pasaulio agresyviausias atakas . Pradžiai tiek . O asmenybės didybė , miela Jolanta , tai aš tą ir norėjau pabrėžti , kad visapusiškai yra žalinga ir visai nenaudinga , kiekvienos žmogiškosios asmenybės būsena . Ego būsenos ir didybės būsenos tikrai yra skirtingos būsenos , nors aišku , kad jos labai lengvai gali užsiimti ir intymesnėmis būsenomis , kaip pav. savo sielos ir dvasios griovimo flirtu . Bet taip jau elgiasi tik šetoniškos asmenybės .

Kukas: Petrai kokia dar dovana,nuo kuo ir kam? Statiska materija tampa samoninga,cia aplomai kaip suprast? Is gyvosios materijos tapsime samone,vel,kas taps,o cia is kur? Isgyvenimo instinktas ar yra ego? Petrai, is kur trauki sita info.Panasu i fantazija.

Jolanta: Kas yra šėtoniškos asmenybės, ko jos skiriasi nuo nešėtoniškų asmenybių, tai įgaunama su gimimu ar tampama? Šis klausimas man visiškai neaiškus. Kukui. Tai ką rašo Emipetras yra logiška ir dėsninga, pasitelkus psichologinės žmogaus raidos informaciją, greičiausiai Emipetras turi ir kitokių šaltinių. Apie ką mes čia labai dažnai kalbame, būtent apie tai......kaip pakeisti mūsų ego į meilę. Kokį kelią reikia nueiti ka sugebėtum ego paversti meile. Na netikiu kad tai įmanoma tik panorėjus, tam reikia ir gana didelio įdirbio. Psichologijoje žmonių emocinis gyvenimas irgi yra nurodomas nuo visiško egoisto, vienas krasštutinumas iki visiško altruisto, kitas krasštutinumas. kaip danguje taip ir žemėje. viskas taip pat

Rimantas: Jolanta rašo: Na netikiu kad tai įmanoma tik panorėjus, tam reikia ir gana didelio įdirbio. Čia turbūt priklauso nuo tikėjimo ar įsitikinimo, o gal asmeninių sugebėjimų. Vieni lengvai atsikrato blogų įpročių, kitiems reikia gana didelio įdirbio. Pvz man mesti rūkyti reikėjo daug metų, o kitas ima ir meta iškart ir visiems laikams

Kukas: Jolanta rašo: Tai ką rašo Emipetras yra logiška ir dėsninga, apie kokia logika ir desnius kalba? Jolanta rašo: Apie ką mes čia labai dažnai kalbame, būtent apie tai......kaip pakeisti mūsų ego į meilę Kas tas keitejas?

Tadas: Jolanta rašo: Kas yra šėtoniškos asmenybės, ko jos skiriasi nuo nešėtoniškų asmenybių, tai įgaunama su gimimu ar tampama? Šis klausimas man visiškai neaiškus. jei skaitytum Urantijos knygą, suprastum, kad Dievas Tėvas, būdamas Meilė, negali ribiniam tvariniui dovanoti 'šėtoniškos asmenybės'. Visos tokio tipo istorinės asmenybės, pvz., Kaligula, Hitleris, Leninas, Stalinas ir kt. buvo psichiškai nesveiki, tad negalėjo priimti Minties derintojo pagalbos. Visas 'šėtoniškumas' kyla iš sutrikusios psichikos

Jolanta: Mes dažnai nežinome priešistorių, kiek žmogus ėjo iki to kol ryžtingai metė. Bet tai tik mano požiūris. teisybę pasakius aš nepasitikiu lengvais dalykais, jie man atrodo paviršutiniški, bet gal čia tik dėl mano tam tikro sugedimo.

Rimantas: Nepamiršk, kad viskas kas genialu yra paprasta

Jolanta: Kukui. Cha, norėtumėt kad kas pakeistų, o va čia ir yra žmogaus įdirbis. neužyeks vien išpažinties nueiti. Tai darbas, sunkus darbas apie kurį beveik visi čia rašo, ir vienas su kitu ginčijasi dėl to paties.

Kukas: Jolanta,aha ne aha,bet sprendziant is atsakymo klausima nesupratai.Kas yra zmogus,ar tas keitejas yra kuno viduje? Kaip negali zinoti apie geles poreikius, nepazinus pacios geles, taip nezinai apie "zmogaus"poreikius, nepazinus pacio "zmogaus".Labai gali buti,kad pazinus save, visi tie tobulejimo siekiai atrodys kaip visiskas briedas.Pastangos,sunkus darbai,visada rinktis sunkesni kelia taip pat nuo ego.Atseit as galiu,stai koks as kietas./ Buvimas,kurio zmogus jau esas,laisvas nuo pastangu,nes buvimas visada yra ir visada isgyvenamas.Is kitos puses,stengtis buti tuo,kuo tikroveje nera( t.y. kunu ir protu) reikalauja nuolatiniu pastangu,tegul beveik visada pasamoningai. Ne medituokite- bukite! Ne galvokyte,kad jus esate- bukite! Ne galvokyte apie buvima- jus esate! R.Maharsi.

Jolanta: Tadui, o kodėl sutrinka psichika? Kodėl vieniems sutrinka o kitiems ne. To ta, kad čia negalime mes įtakoti nieko, va sutriks kažkodėl ta psichika ir kas tada. Žmogaus jėgoms tai padaryti ar kieno nors kito, ko suvokti negfalime.

Tadas: Jolanta rašo: Tadui, o kodėl sutrinka psichika? Kodėl vieniems sutrinka o kitiems ne. Jei būčiau Dievas, atsakyčiau, bet mokslas teigia, kad didžiausią reikšmę turi paveldimumas.

Jolanta: Suprantu Kukai, atrodai rašai paprastus dalykus, bet jie nėra tokie jau paprasti. Žmogus, vienas ir tas pats gali būti daug kuo, kažkas pasirinktinai tarp Dieviškos galios turinčio žmogaus iki šėtoniškos galios turinčio žmogaus. Ir būti toje atkarpoje jis gali bet kur. Kaip jam pačiam apsispręsti, kaip pasirinkti tašką. Juk nebedžia jis pirštu ir nepasako va būsiu tame taške ir turėsiu tiek meilės ir tiek pykčio. Ir nesirenku aš sunkesnio kelio, tačiau jei jau kelias sunkesnis mane pasirenka tai jį ir priimu, kartais pasispjaudau, kartais pabliaunu, kartais pasišaipau, bet priimu. Tik kad nevengiu ir neneigiu, tačiau pastangų dėti, kad rintis sunkesnį kelią tikrai būtų kvaila. Tur būt yra laimės kūdikių kurie gimė su žinojimu su sėkme yra laimingi ir mėgaujasi gyvenimu. bet aš nesu iš jų, todėl man reikia pastoviai kautis, kautis su savimi, kautis su aplinka kad nepasiduočiau jos įtakai, stebėti savo norus bei veiksmus ir t.t. Kuo toliau tuo labiau suvokiu kaip kvailai visa tai skamba ir kiek iš tikrųjų mažai padarau. Kaip kartais užsimirštu ir pasiduodu srovei kol kas nors vėl manęs neatstato. Galiu daug sakyti iš savo patirties, tačiau tai būna gyvenimo tarpai, kurie ir juosi ir balti ir pilki ir žali ir raudoni būna. Žinoti kas yra vertinga tai dar nereiškia turėti savyje tas vertybes. Aš esu netobula ir nemanau kad galiu per šį gyvenimą galiu tokia tapti, tačiau artėti link tos šviesos juk galiu stengtis. tai ir stengiuosi kiek mano sąmonė ir valia leidžia.

emipetras: Kukai labas . Kiekviena informacija yra subjektyvi , tiek mano , tiek ir tavo . Ji yra tokia pat vertinga ir patikima , kaip ir tavoji . Ar tu manai kad operuoji auteniška informacija ? Šimtaprocentinės auteniškos informacijos niekas neturi . Visi čia esantys , jūs mieli dvasiniai kolegos , svaigstate savo subjektyvioje informacijoje , tiek , kiek ją suprantate ir tiek, kiek ji jums yra maloni . Visi rašymai , visi samprotavimai eina iš asmeninio siekio , gauti sau kokį tai malonumą . Malonumo siekimas yra pagrindinis gyvybės variklis , kuris kažkodėl dar vadinamas Ego . Mielas Kukai , visuose savo būviuose tu ieškai tik malonumo . Ir niekada nepajudinsi nei piršto , jeigu tavasis kuris tai būvis tau to nesuteiks . Gali nesutikti , gali ir ginčyti , bet taip yra sukurtas pasaulis .

Kukas: Jolanta,rasai as ta,as ana...blablabla...lyg tai jau pazinotum save.../ Petrai,na,nesutikciau,kad kiekviena info vienodai vertinga,nera ne kalbos,kad taip nera.Nebent ta prasme,kad mes is principo nieko nezinome,apart,kad esame,bet velgi net nezinome kas.O tos visos ibruktos koncepcijos apie siela,zmogu ir t.t kiek atsipndi tikrove??? Malonumo siekimas, sakyciau ne gyvybes varyklis,bet zmogaus samones-ego ir ne tik,bet ir kanciu,taip mes pajuntame,kad atseit esame gyvi,o istikro, tai tas pats nuolatinis paciam sau, savo buties irodynejimas,patvirtinimas,visi tie siekimai...nezinau ar suprasi...Tikrame saves pazinime nera malonumo siekio- esi-turi buti pasiruoses bet kam-juk nezinai ka rasi,gal pabaisa vietoi angelo su baltais sparnais.Kaip sake Jezus turi numirti,kad atgimtum is dvasios,zodz,saves pazinime taip pat-tas kas iesko malonumu tures numirti,dingti,tad jam tai peilis.

Kukas: Inspektuojant savo zinias apie pasauli ir jo reiskinius supranti,kad nieko nezinai apie ju esme ir prasme.Lieki pats su savimi, su zinojimu kad esi, bent jau sita tikrai zinai,bet paklausius kas as? tyla....tu net nezinai kas tu ir dar aiskini kitiems kaip gyventi,gelbeji visus nuo kazko...nuo ko? Ar tik ne nuo paties saves? Uzduokyte kiekvienas sau nuosirdziai sita paprasta klausima kas as?... koks atsakymas?!

Jolanta: Kukui. Pastebėjau įdomią tendenciją. Pateikta informacija, paprasčiausiai pateikta, kažkodėl atrodo kaip teigimas kažkokių tiesų be išlygų. Kiekvienas mes kalbame iš savo patirties, tos patirties kurią turėjome, nesvarbu ar ji praktinė, ar tik sužinotos teorinės žinios kurios pasiekė mūsų soelą, ar tai mūsų pojūčiai ar pamąstymai. Tai tik dalinimasis o pe per jėgą grūdimas kitiems. Pažystu save tiek, kiek šiai dienai suvokiu apie save, kiek atradimų savyje padarysiu, nežinau. Kas įvyks šiandien žinosiu žvelgdama iš rytojaus taško. :)

Kukas: Yra protinga,gal net butina pasinaudoti kitu patirtimi ir ziniomis.Siaip dauguma musu ziniu remiasi kitu patirtimi sumaisyta su musu.Nors kalbant apie siela tai briedas o ne patirtis.Aklas akla veda ir abu ikris i duobe.Jolanta,ar tau nedasunta kad pati bruki savo ego,net skaityt koktu.Tu ne patirtimi nori dalintis,bet kalbeti apie save.Toks egocentrizmas.Petras neseniai citavo psichologa Lapina,tip top,panasu,kad tu net nepastebi to.Bukas egocentrizmas yra liguista ego forma.Dauguma lietuviu juo serga.Mes drasus,mes grazus ir t.t ir t.p.

Jolanta: vadinasi neišsiskiriu iš masės. nesvarbu Kukai sergu aš ar nesergu, bet kalbu tik tai ką jaučiu, nes mano manymu tikrasis gyvenimas ir yra mūsų pojūčiai, vadinasi kalbu tai kaip gyvenu. Ir net jei tikrai pas mane yra didelis egocenriškumas, jis niekur neišnyks man nustojus čia rašyti. Jis gali išnykti tik tada jei tikrai, iki sielos gelmių tai suvoksiu kaip problemą. Kita vertus Kukai pasakyk. kaip aš galiu kalbėti apie tave pvz. juk apie tave geriausiai papasakotum tu, arba kaip aš galiu kalbėti apie Emipetrą, apie jį geriausiai papasakos jis pats. Apie Bibliją irgi negaliu kalbėti, galiu tik ją cituoti, nes apie Biblijq geriausiai pasakys ji pati ir t.t. Kukai, tu suvoki vieną dalyką, kad žmogus turi teisę kalbėti tik apie save, nes visais kitais atvejais bus netikra, bus interpretacijos. Tik mūsų pačių gyvenimai yra tikri ir išgyvenimai, visa kita tik atspindžiai iš tam tikro taško, iš kito taško tas pats atspindys jau bus kitosk. Ir kaip galima teigti kad jis yra tikriausias, mano matomas atspindys, galiu tik pasakyti, kad šis atspindya man padarė tokią ir tokią įtaką, bet be tau, ne Emipetrui, ne Urtei ar Vaidui. Tu kukai vis skatini pažinti save, o manai kad kitas žmogus pažinęs save atras tai ką atradai tu. Klysti mielas Broli, mano aš yra toks kokio kito aš nėra. Ir mano aš leidžia pats man jį pažinti tiek kiek matyt šiuo metu galiu pažinti. Tu skatini pasinaudoti kitų patirtimi. tačiau kaip nuspręsti kokia? yra kažkur parašyta kokia patirtis yra geresnė o kokia prastesnė. Ir kuo remiantis tai buvo nuspręsta. Mielas žmogau, patirtis yra pas kiekvieną pati geriausia, tiek kad ji mums būtų lengvesnė mes naudojamės kitų išmintimi, bet juk negali į mūsų patirtį ateiti tai kas yra visiškai priešinga, kad kardinaliai prieštarauja mūsų suvokimui. Juk tai vidinis karas, karas kuris greičiausiai sunaikintų. gal todėl ir yra ties daug skirtingų mokymų, kad žmogus atrastų tai kas yra artimiausia jo patirčiai ir pasinaudodamas žinotų bent kryptį kuria turi eiti. Man tai atrodo taip akivaizdu ir aišku. Juk jei tai ką aš jaučiu ir kuo aš gyvenu kas nors ims menkinti ir rodyti kad tai niekinti jausmai ir pojūčiai, tai ir mano gyvenimas atrodys niekingas, kaip manai, tokiu atveju žmogus išsitiesia ir ima ieškoti kito kelio, dažniausiai žmogus tokiais atvejais būna sužlugdytas, niekuo nepasitikintis ir niekuo netikintis. Todėl menkindami kitų patirtį ir požiūrį galite ne naudos atnešti siekdami parodyti ale tikrą kelią, o sužlugdyti. neveltui yra posakis ieškokite tiesos, bet venkite teisiūjų. Taip kad atsargiai broliai ir sesės su kategoriškumais.

Kipras: Kukas rašo: Uzduokyte kiekvienas sau nuosirdziai sita paprasta klausima kas as?... koks atsakymas?! tą klausimą forume užduodi nebe pirmą kartą, kukai, ir atsakymus esi gavęs, bent iš manęs tikrai o tu pats, kaip į jį atsakytum? kas tu pats esi, žmogau, pasivadinęs kuko nic'u? juk slepiesi po kauke...tik nesakyk, kad nežinai, pabūk nuoširdus

Kukas: Kaip sake Eisnteinas: Yra du begaliniai dalykai visata ir kvailumas,bet del visatos as nesu tikras'.Panasu,dalinimasis patirtimi tampa priedanga kalbejimui apie save.Kita vertus ir patirtis buna skurdi,o ego taip norisi demesio....

LaimaIrena: Kas tau neįtinka? Forume nesi inspektorius, nei psichiatras, kad nustatytum žmonėms „kvailumo“ diagnozes, Kukai. Visi einam gyvenimo keliu, kas „darydamas dvasinę karjerą“, kas plaukdamas pasroviui, kas degraduodamas. Viskas mūsų laisvoje valioje, mūsų pasirinkimuose, tik ne visi ir ne visada tai suprantam. Tegul Jolanta čia rašo, kiek jai norisi, tegul išsikalba, jei žmogui to reikia. Kam nurodynėti, ką kam daryti ir niekinti. Pirmiausiai atsakykim už save

Kukas: Nebutinai kitu pezalojimai turi patikti/Kiprai paziurim-atskirai paemus ranka,sirdi,mintis,emocijas,jausmus,nuotaikas,nugara,galvd-atskira tai nera tas "as".Lieka visuma.Taigi "as" priklauso nuo kuno,proto,smegenu,jausmu ir t.t.Reiskia kunui mirus amen ir "as"-logicna? O je islieka "as" po, kuna uzkala i graba,tada kas islieka-kas tai? Apie siela net nepezalok.Jei protas tada kas tai,karoce...ee...atsakymas NEZINAU.Panimajesh kolega D

Kukas: Net kada mastai apie save,tai yra mintciu darbas- "as" arba "samone" "protas" - zodziai ir mintis- nieko bendro su tavimi su tikrove neturintis.Zmogus viskam sugalvoja pavadinimus,bet ar tie "daiktai" ir yra zmogaus sugalvoti pavadinimai? Be pavadinimu-koncepciju tu, nezinai istikruju,kas ten isoreje,uz kuno ribu,nezinai ,kas tai, ka mato akis,uzuodzia nosis,girdi ausis.Net vienybe tera zodys,kitas polius nevienybei.Ten net nevienybe,daugiau,kazkoks monolitas,nedalomumas,nors ir tai tik mintis-koncepcijos.Protu to nesuprasti,tai auksiau ir uz jausmus... tai,kas yra...

Robis: visos pasaulio religijos, o ir sveikas žmogaus protas sako, kam, kokiam tikslui mes čia gimstam, negi tik tam, kad 'pasitrainioję' po šį pasaulį, liktume jame tik trąša tavo taip mėgstami rytietiški mokymai kalba apie reinkarnaciją. tau to neužtenka? bijai atgimti kokiu kirminu, kuki? kipras gal tau kažką kitaip atsakys, sorry

Jolanta: Kukai, na nesuprantu, kaip tu gali atskirti vienas nuo kito, konkretaus žmogaus patirtį ir tą patį žmogų. Ar įmanoma patirtis be pačio žmogaus. Ką reiškia kalbėti apie savo patirtį ir nekalbėti apie save. Paaiškink man kvailai vištai, man kažkaip nesiriša.

Jolanta: Kukas irgi turi teisę matyti taip kaip jis mato. Ir jei jį piktina mano pasisakymai tai ir pyksta. Viskas kas ateina iš natūralių emocijų yra gerai, nes tai išgyvena žmogus ir tai yra jo tikrasis dvasinis kelias. Blogiausia yra abejingumas viskasm.

Kukas: Yra skirtumas tarp tiesiog pasidalinimo patirtimi uzmirstant save ir "pasidalinimo MANO patirtimi,stai koksai AS tame patirime".Jeigu nedaeina ir nesirisa tai nesigynciju del kvailos vistos

Jolanta: tai tavo pasirinkimas. Kiekvienas mes renkamės su kuo ginčytis, o su kuo ne. Visi pasirinkimai yra teisingi jei jie nuoširdūs, o ne ambicijų vedini

Jolanta: Į tą temą, praeitą savaitę mirė man brangus žmogus, tur būt daug las skaitė ar laikraštį ar per tv matė, Norvegijoje nuskendusį profesorių, tai tas žmogus į kurį aš norėjau lygiuotis. Jo neišspręsta mokslinė dilema, kodėl ne visada pie vieno pridėjus vieną gaunasi du, kai kada sujungus du galykus gaunasi rezonansas, rezultatas kelis kartus šokteli. Ši problema buvo jo mokslinis tikslas kurio jis taip ir neišsprendė. Tačiau manau dauguma urantų ir kitų religijų atstovų turėtų ką pasakyti šiuo klausimu nes ne visada prie vieno iš tikro prisideda vienas, kai kada mes nematome kad prisideda daug svarbesnis elimentas, tai Dieviška jėga. Iš materijos požiūrio jis suvoke, kad taip yra, bet negalėjo suvokti kodėl. Aš to įrodyti irgi negaliu.

VaidasVDS : Dievo egzistavimo niekada negalima įrodyti moksliniu eksperimentu arba grynai logiškos dedukcijos samprotavimu. Dievą galima suvokti tiktai žmogiškojo patyrimo sferose; nežiūrint šito, teisinga Dievo tikrovės samprata yra protinga logikai, patikima filosofijai, esminė religijai, ir be kurios negali apsieiti jokia asmenybės išlikimo viltis. Tie, kurie pažįsta Dievą, yra patyrę jo buvimo faktą; tokie Dievą pažįstantieji mirtingieji savo asmeniniame patyrime turi vienintelį aiškų gyvojo Dievo egzistencijos įrodymą, kurį viena žmogiškoji būtybė gali pateikti kitai. Dievo egzistavimas visiškai pranoksta bet kokią pademonstravimo galimybę, išskyrus tą ryšį tarp žmogiškojo proto Dievo-sąmonės ir Minties Derintojo Dievo-buvimo, kuris gyvena mirtingojo intelekte ir yra padovanotas žmogui kaip Visuotinio Tėvo nemokama dovana.

VaidasVDS : ir dar viena citata: Minties Derintojo buvimas realiai įrodo dvasinės tikrovės egzistavimą, bet šito buvimo pagrįstumo negalima pademonstruoti išoriniam pasauliui, jį galima pademonstruoti tiktai tam, kuris tokiu būdu patiria savo viduje gyvenantį Dievą. Derintojo sąmoningas suvokimas remiasi intelektualiu tiesos suvokimu, gėrio viršprotiniu suvokimu, ir asmenybės polinkiu į meilę. Mokslas atranda materialų pasaulį, religija jį įvertina, o filosofija stengiasi aiškinti jo prasmes, derindama mokslinį materialų požiūrį su religine dvasine samprata. Bet istorija yra tokia sritis, kurioje mokslas ir religija sutarimo gali niekada iki galo nepasiekti.

Algirdasmm: Vaidai, neseniai buvo laika, kai mokslas spjaudл б religijа, religija niekaip neбtikdavo mokslui. Рtai vienas anigdotas iр tш laikш: Gagarinui apskriejus юemж, Chruриiovas bylojo: -юmogus pakilo virр юemлs, ir ten beribiam kosmose nesutiko Dievo, niekur jo nepamatл. Religingas mokslininkas-medikas jam atsakл: -aр iрoperuoju kaukolж, atidarau smegenis; ir nerandu proto. Tai kа Nikita Sergiejeviиiau, proto nлra? Рiandien, kas юiыri TV, nesunkiai pastebi, kad mokslas dar бnirtingiau tyrinлja Dievo apraiрkas, nei pati religija. Taip kad atлjo laikai, kai mokslas ir religija savo ыgiu susilygino, ir vienas kitam бdomus.

Urtė: geras anekdotas, Algirdai bet viena mintis neduoda ramybės, jei Urantijos knyga tokia išskirtinė-apreiškimas, kodėl niekad, pvz., per Discovery, History kanalus nieko apie tai nerodo. o gal tik aš nesu mačiusi

VaidasVDS : Algirdai, tiek mokslas, tiek atskiri mokslininkai be abejo tyrinėja religinius reiškinius, bet konkrečiai ką nors įrodyti paprasčiausiai neįmanoma. Juk nepagausi kieno nors sielos į stiklinę kolbą ir nepademonstruosi jos pasauliui. Juk yra ir "stebuklingi" reiškiniai, kurie paminėti ir Urantijos Knygoje, bet jie turi logiškus paaiškinimus, nes būna naudojamos energijos ir priemonės, kurių mes atrasti esame nepajėgūs... Urte, History kanalas iš tiesų nieko kol kas neparodė ir nepaaiškino, bet tikiuosi, kad tą filmą, apie kurį kalbama pirmoje forumo temoje, kada nors parodys. Aš jau esu pateikęs įdomių mokslininkų tyrinėjimų dėl Urantijos Knygoje apreikštų tiesų, bet dar niekas nėra sukūręs jokios rimtos laidos apie tai. Dar viena keista aplinkybė yra tai, kad Urantijos Fondo vadovybę sudaro labai išsilavinę žmonės http://www.urantia.org/ru/fond-urantiya/rukovodstvo-fonda , bet jie kažkodėl nėra pasiekę efektyvaus Knygos platinimo plačiajai auditorijai...

Algirdasmm: Knyga ant tiek yra dideles koncentracijos, kad ja komentuojant; neisvengiamai gaunasi ”kazkuris vanduo nuo kisieliaus”. Ir susilaikyme matau protinguma. Kalbantis netiesiogiai, uzsimezga akivaizdus rysys, dлln mokslo paюangos. Paimkit рeрto mлnesio ”Nacionaline Geografija” numeri (pasirodo jau lietuviрkai eina). Ten rasit tema; religijos istakos. Man super ydomiai susisauke su UK.

VaidasVDS : Įdomiai tas pasaulis sutvarkytas. Šiandien lyg ir pasiskundžiau, kad Urantijos Fondas neaktyviai platina Urantijos Knygą, bet patikrinęs paštą radau e-mailą iš Urantijos Fondo, o jame būtent jų atliekami darbai, platinant Urantijos Knygą ~ By Marilynn Kulieke ~ Secretary, Urantia Foundation, Lincolnshire, Illinois, USA Marilynn Kulieke2011 Goals * Increase goodwill and communications with readers and reader groups worldwide. * Increase accessibility and use of the facilities at 533 W Diversey Parkway. * Involve younger readers in the work of the Urantia Revelation. * Advance the translations of The Urantia Book and revisions now in progress... Read More

Jolanta: Viena labai išmintinga ir dvasinga moteris prieš pora dienų man pasakė "Dukra, neatvirauk, nekalbėk, saugok šviesos dalelę tyliai". Kodėl paklausiau, juk kaip tada pasauliui sužinoti kas aplamai vyksta. " O kas tau pasakė" - paklausė ji. " Na taip, niekas, pati suradau tam tikras užuominas už kurių užsikabinusi pradėjau eiti. " Va taip, kas jau pasiruošęs, tas suras užuominas ir pradės eiti". Dabar mano mintyse ir yra klausimas, kodėl kalbu? gal būt Kukas ir teisus 100 procentų, kad patenkinčiau savo ego. Dar viena užduotis kurios dar neišsprendžiau. Su nuoširdžia seseriška meile Jolanta

Jolanta: Ir vis dėl to dar daug pas mane abejonių. Na širdimi jaučiu kad negaliu tylėti, juk taip būčiau egoistė, taip puoselėčiau šviesos dalekę savyje, bet kitiems juk neparodyčiau, kad ji yra ir tik reikia ją auginti. Bet kita vertus kas žino ar esu tam pasiruošusi, gal dar nesu pakankamai stipri. Nieko nebežinau.

LaimaIrena: Jolanta, nė vienas nesam pakankamai stiprus, abejonės kankina visus, nekreipk dėmesio, ką kiti sako, elkis taip, kaip sako širdis (protas), tenkink ego, kai jis bus „sotus“, kaip čia kažkas rašė, tada „pats kažkiek atstos“. Pasistenk gyventi čia ir dabar, tai tinkamiausias vaistas nuo visų emocinių bėdų, nes kuo labiau lendam į savo vidų ir analizuojam, tuo sunkiau realybėje

Gilė: LaimaIrena rašo: Pasistenk gyventi čia ir dabar, tai tinkamiausias vaistas nuo visų emocinių bėdų, nes kuo labiau lendam į savo vidų ir analizuojam, tuo sunkiau realybėje bet taip ir yra, žinau iš patirties, tas labai ryšku paauglystėje, kai norisi suvokti, kas esi ir kam čia gyveni. oi, buvo sunkus metas...laimė, daug skaičiau, turėjau kitokios įdomios veiklos, gal tai ir apsaugojo nuo depresijos ar dar kitokio neurotinio brudo linkiu visiems malonios ir įdomios veiklos

rimantasKaunas: Perkeliu ir čia savo parašymą iš asmeninio kuko skyriaus , nes ten darbuojasi šio forumo administracija su šluota.Tai kukai o kada gi sužinai kad esi tas Aš Esu, o iki to kas buvai kol nežinojai. Ir sakai mielas kukai vis čia iki to sužinojimo protelis pynė nesamonės, kažką makliavojo, tai kam gi jis žmogeliui duotas, kurį tu vis tik pripažįsti, kad jis yra kaip ir tavieji guru tame tarpe ir Cezaris Teruelis , aišku ne tas apsišaukėlis čia rašanatis juo vardu ,ir net gi ne vienas yra protelis, kaip, kad ta viena sąmonė, bet kiek žmogelių tiek protelių o juk sąmonė yra protelio pasireiškimas tai ir sąmonių turėtų būti tie kiek protelių. O gal reikia siekti kad tavo samonės pasireiškimas atitiktų tos vienos sąmonės pasireiškimą. O pats mielas kukai ar jau tą praktiškai tai yra patirtiškai esi supratęs apie ką čia kalbi. Mačiau aš tą juoką ir girdėjau jį savo ausimis , juk sakiau , kad lankiausi pas Cezarį Teruelį Kaune jo vedamuose satsanguose. Ir žinai kas tai per juokas ,ogi pasamoninis šizoidinis jau prasiveržiantis ir į sąmonę juokas, nieko daugiau ten nėra. Tu kukai aš sakau mažiau žavėkis tais guru induizmo brahmanais, aukštai jie užlipo , bet kartu ir ne iki galo,tame tarpe ir tuo Cezariu Terueliu nors dabar tai toks tavo samonės lygis ir tau tai priimtina. Bet nieko bendro tai nei su tiesa nei tikrove neturi.

Naktinis sargas: 48 m. ar kiek ten vyrui laikas turėt geresnę orientaciją dvasinėje ir ne tik - karjeroje

rimantasKaunas: Naktinis sarge , tik gyvulinis protas ir siekia tos kaip pavadinai ir ne tik karjeros .

rimantasKaunas: Kadangi tarp tų neatlaikiusių pagundos yra ir kukas , kuris būdamas būtent ne kur kitur o Urantijos Knygos ir dar jos bendrijos ir draugijos forume savo asmeniniame skyriuje trina tai kas iš Urantijos Knygos yra pateikta, vadindamas tai teršalais, o savo cituojamų postulatų , kurie kaip tik nieko bendro neturi nei su Urantijos Knyga , nei su tikrove ,trinti nesiruošia, tai įdedu šį savo komentarą ir čia.Mielas kukai jokių daunų nėra kaip nėra ir sektų ar sektantų tai juk tik proto triukai, juk čia tavoji filosofija,geriau pasakyk kas ėjo pirkti alaus į maksimą kas jo užsinorėjo ir kas fotografo moteriškę, juk jokio kuko nėra tai tik iliuzija, nors protas juk yra , juk jis klaidina ,o iliuzija klaidinti negali, klaidina tai kas yra realus tai gi protas reiškia yra ,kas gi jis. O tekstas kurį įdėjau tikrai nebuvo tau įdėtas kaip asmenybės įrodymas , aplamai nieko kitam žmogui nėra reikalo įrodinėti ar įtikinėti nes to padaryti neįmanoma. Kartu kukai galėtum ištrinti ir savuosius dedamus ir cituojamus teršalus , kurie nieko bendro su Urantijos Knyga neturi kaip ir su tikrove. Juk randiesi tai Urantijos Knygos bendrijos forume, ir dedi jos forume nieko bendro su ja neturinčius postulatus o su ja turinčius trini vadindamas juos teršalais. Žinai kukai čia būtų tas pats ,kad aš ateičiau pas tave į namus, pagal save baldus perstatinėti ir visa kitą tvarką daryti o dar ir tavuosius vaikus ar žmoną jeigu tokius ar tokią tu turi aišku, išmeščiau kaip nereikalingus.

Gabija: N U S I B O D A I - R I M U T I - M I E L A S nejaugi nekyla kitų minčių tik kaip „tarkuoti“ čia visus iš eilės, o ypač Kuką, tais pačiais žodžiais lyg vandens lašais: teršalai gyvulinis protas neturi nieko bendro su tikrove nieko bendro neturi nei su Urantijos Knyga etc. „Neteisk kitų ir pats nebūsi teisiamas“, ar prisimeni, kieno čia žodžiai? Seseriškas patarimas - bandyk ieškoti, jei rašysi čia, įvairesnių savo minčių išraiškos žodžių. Mūsų žodynas atspindi mūsų minčių turinį, ar jos seklios, ar gilios. Pasistenkim visi kartu būti įdomūs vieni kitiems savo išraiškos formomis. O čia yra tokių...į d o m i ų žmonių...

rimantasKaunas: Rašau kukui, nes jo asmeniniame skyriuje jis tvarkosi pats, bet pamastymui rašau visiems šio forumo dalyviams. Kukai tai gal tu būdamas būtent Urantijos Knygos bendrijos forume pradėk trinti ir visą jos tekstą , kuris čia uranto yra įdėtas. Juk pagal tave jos tekstas yra blogis ir teršalai.

rimantasKaunas: O kokiame idiotiškumo laipsnyje randiesi pats kukai, gal sakau savo asmeniniame skyriuje daugiau apie save galėtumei ir pasakoti nei apie kitus. Ir būtent savaisiais virš proto būsenos gautais patyrimais dalintis kitų labui iš meilė jiems, va čia tavieji guru tarp kita ko sako kuriuos tu cituoji ,kad tas Aš Esu yra per meilę atrandamas, ir jis dar nėra viskas. Tai ir pasidalintum, kaip ir kiek tau tai pavyko atrasti ar kaip kitaip per kitokią viršprotinę būseną, ką pats asmeniškai esi atradęs suvokęs patyręs bet kaip sakiau tavo asmeninę, o ne tose rusiškose citatose. Čia juk asmeninis tavo skyrius, ar taip jau sunku tuo dalintis. Kaip alus kukai ir kaip tos moteriškatės nuotraukas ar jau iškabinai per visą kambarį, kurią naujoje maksimoje fptografavai. Dar kartą klausiu tavęs kukai kas ėjo į maksimą kas pirko alųir kas fotografavo moteriškę, juk sakei kad eini. Kas tas aš kuri ėjo, jeigu tokis neegzistuoja.

Moteris: Sveiki. Toks jausmas, kad forumą, kaip ir Lietuvą nusiautė vėtra. Ar visi likot gyvais, nesužalotais? Gal nukentėjo turtas? - žaibai buvo galingi, kaip niekad... „Jėzus pavaizdavo pažįstančio Dievą mirtingojo giluminį užtikrintumą, kada jis sakė: “Dievą pažįstančiam karalystės tikinčiajam, ką ten reiškia, net jeigu ir visi žemiškieji dalykai subyrės?" Žemiškasis saugumas yra pažeidžiamas, bet dvasinis užtikrintumas yra nepažeidžiamas. Kada žmogiškojo priešiškumo, savanaudiškumo, žiaurumo, neapykantos, blogio, ir pavydo potvynio didžioji banga plaka mirtingojo sielą, tada jūs galite būti visiškai tikri, jog yra viena vidinė tvirtovė, dvasios citadelė, kuri yra absoliučiai neįveikiama; bent jau tai yra tiesa dėl kiekvienos žmogiškosios būtybės, kuri savo sielą patikėjo viduje gyvenančiai amžinojo Dievo dvasiai.(1096-04)“ Linkiu, kad šios mintys iš UK mus visus kiek sustiprintų Su meile

Kazys: Dėkoju, moterie, už rūpestį. Nebūtum MOTERIS Bent aš sveikas ir gyvas, o dėl aukų tiek pasauly, tiek Lietuvoje gedžiu ir už jas meldžiuos Kodėl man neberašai? http://www.youtube.com/watch?v=Rl6Px0cBHSM&feature=related

Moteris: http://youtu.be/EHxub0jUAFc

Kazys: http://www.youtube.com/watch?v=saWXYd9zOYM&feature=related

Moteris: http://youtu.be/hSLLwxQi2Eg

Kazys: http://www.youtube.com/watch?v=w_b088Y-1Qw&feature=related

Simas: meilės duetas tai irgi dvasinė karjera Dievuje

Kazys: Pati tikriausia, Simai, reikalaujanti visų dvasinių ir kt. jėgų. Tu esi įžvalgus, vyre

Simas: įžvalgumas niekuo dėtas, tą esam visi, manau, (iš)(per)gyvenę arba ateityje suprasim, 'kas tas yr kai širdį bado lyg su peiliais'

Simas: Vo pasakyk, ar tu ateisi, Suklykus pempe ant dirvono? Aš tau runkelę vel išteisiu Ir mūsų meilė bus be muonų. Aš tau sakysiu: myliu baisiai, Vo špuoks sau čirskaus ont šakelės. Nu vo tada pasakyk, a tu ateisi, A girdi, apsmimuok širdele. Ir kas per velns ta meilė yr, Kad širdį bado kap su peiliais? Be meilės dušia jau sustiro, Koks biesas sugalvojo meilę? Paskęs jazminas skane smuoga Saulelė tūpsis uz beržyno. Aš taves lauksiu nusikriuokęs, Daržely kvietkų prisiskynęs. Tai pasakyk, ar tu ateisi, Suklykus pempe ant dirvono? Jau kap runkelę aš išteisiu, Tep mūsų meilė bus be muonų. Ir kas per velns ta meilė yr, Kad širdį bado kap su peiliais? Be meilės dušia jau sustiro, Koks biesas sugalvojo meilę? Ž. Žvagulis

Rantulija: Labai grazu. Na,o jeigu apie meile rimtai,tai pasakyciau Urantijos Knygos autoriu Zodziais:"Meile yra troskimas daryti geri kitiems";nuo saves prideciau,kad tas troskimas turetu butu nesavanaudiskas. "Tegul kaire nezino ka daro desine"-atrodo,kad taip yra kazkada pasakes Jezus is Nazareto. Visiems linkiu ramybes, Su meile, IRENA.

Juozas: Fredas ir Rantulija Nuorodose rašo: ..kas neleidžia Kūrėjo vaikams rinkti tiesos perliukų ir jais džaugtis ..apsidairyk,.. jie visai šalia tavęs,turėk kantrybės juos pamatyti,surasti,...suradus dalintis su kitais. Dziaugiuosiu,kad savo puse gyvenimo TA AS IR DARIAU Esat nuoširdūs ir toliau tokiais būkit nes aplink masė besimaivančių, bevaidinančių, nesuprantančių nei savęs, nei kitų



полная версия страницы