Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai » Îòâåòèòü
Dvasines karjeros etapai
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
Jolanta: Tik noriu, kad išliktų žinutė
kukas: Vaidai,seno testamento kritika.O naujo[tiesu(!)] kur?
VaidasVDS : Kukai, ką tu į tai gali atsakyti: “Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė, nė vienas brūkšnelis neišnyks iš ĮSTATYMO, viskas išsipildys.“ ( Mato, 5, 17-18). Čia tau Senojo testamento sąsaja su Naujuoju testamentu... Na dar truputį apie vieną epizodą iš Biblijos ir UK: Biblija: "4.5 Nuo sosto skriejo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai: septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo dvasios. 4.7 Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį." “14.6 Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. 14.7 Jis šaukė galingu balsu: “Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sukūrėją!” UK: "Bet Jonas rašė būtent apie Salvingtoną: "Ir iš šio sosto liejosi žaibai ir griaustiniai, ir balsai" – visatos transliuojamos programos vietinėms sistemoms. Jis taip pat įsivaizdavo vietinės visatos reguliuojančius kontrolės tvarinius, būstinės pasaulio gyvuosius kompasus. Šitą reguliuojamąją kontrolę Nebadone atlieka Salvingtono keturi kontrolės tvariniai, kurie veikia visatos srovėmis ir kuriems sumaniai padeda pirmoji veikianti proto dvasia, intuicijos padėjėjas, "greito supratimo" dvasia. Bet šitų keturių tvarinių – pavadintų žvėrimis – pavaizdavimas, deja, buvo suterštas; jie yra neprilygstamo grožio ir nuostabios formos." Apie Baimę Dievui arba grasinimus iš Dievo UK iš vis nekalbama.
kukas: VaidasVDS rašo: “Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė, nė vienas brūkšnelis neišnyks iš ĮSTATYMO, viskas išsipildys.“ ( Mato, 5, 17-18). Čia tau Senojo testamento sąsaja su Naujuoju testamentu... Kas cia ne taip? VaidasVDS rašo: Na dar truputį apie vieną epizodą iš Biblijos ir UK: Biblija: "4.5 Nuo sosto skriejo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai: septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo dvasios. 4.7 Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį." “14.6 Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. 14.7 Jis šaukė galingu balsu: “Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sukūrėją!” UK: "Bet Jonas rašė būtent apie Salvingtoną: "Ir iš šio sosto liejosi žaibai ir griaustiniai, ir balsai" – visatos transliuojamos programos vietinėms sistemoms. Jis taip pat įsivaizdavo vietinės visatos reguliuojančius kontrolės tvarinius, būstinės pasaulio gyvuosius kompasus. Šitą reguliuojamąją kontrolę Nebadone atlieka Salvingtono keturi kontrolės tvariniai, kurie veikia visatos srovėmis ir kuriems sumaniai padeda pirmoji veikianti proto dvasia, intuicijos padėjėjas, "greito supratimo" dvasia. Bet šitų keturių tvarinių – pavadintų žvėrimis – pavaizdavimas, deja, buvo suterštas; jie yra neprilygstamo grožio ir nuostabios formos." Zinoma,tu zinai,ka ten Jonas mate.Pats Salvingtono pavadinimas nuo zodzio salvation-issigelbejimas.Koks tikras pavadinimas,aisku,jei toksai isvis egzistuoja,nepranesta,tuo tarpu 'Urantija' pagal UK, ten kazkur registruotas vardas,net su numeriu.Kam apreiskimui [!] zmogiskos kilmes pavadinimai 'salvingtonas' kaip ir 'atsiskyringtonas','dvasingtonas','dieviningtonas'[cia apastalas net sulietuvino],kurie nera realus?! VaidasVDS rašo: Apie Baimę Dievui arba grasinimus iš Dievo UK iš vis nekalbama. Apie baime dievui NT rasoma maziau ir daug svelniau nei ST.Viskas skirta tam tikro samoningumo zmonems. UK apie dievo baime: 6. "VIEŠPATIES BAIMĖ" Būtent Gamale, vakarinio susirinkimo metu, Pilypas tarė Jėzui: "Mokytojau, kodėl yra taip, kad Raštai mus moko ‘Viešpaties bijoti,’ tuo tarpu tu nori, kad mes žvelgtume į Tėvą danguje be baimės? Kaip mums suderinti šituos mokymus?" Ir Jėzus atsakė Pilypui, tardamas: "Mano vaikai, manęs nestebina, kad jūs pateikiate tokius klausimus. Iš pradžių žmogus galėjo išmokti gilios pagarbos būtent tiktai patirdamas baimę, bet aš atėjau apreikšti Tėvo meilę, taip, kad garbinti Amžinąjį jus trauktų sūnaus kupino meilės suvokimo ir Tėvo giluminės ir tobulos meilės atoveikio traukos dėka. Aš tikrai norėčiau jus išvaduoti iš tokios vergystės, kada jūs varote save per vergišką baimę į pasibjaurėtiną tarnavimą pavydžiam ir įniršusiam Karaliui-Dievui. Aš iš tiesų norėčiau jus mokyti apie Dievo ir žmogaus Tėvo-sūnaus ryšį taip, kad jūs būtumėte džiugiai vedami į tai, jog kilniai ir dieviškai laisva valia garbintumėte mylintį, teisingą, ir gailestingą Tėvą-Dievą. "Ši 'Viešpaties baimė' turėjo skirtingas prasmes per vienas po kito ėjusius amžius, atsiradusi iš baimės, ji per kentėjimą ir siaubą pasiekė pagarbą iš baimės ir gilų gerbimą. Ir dabar nuo gilaus gerbimo aš iš tiesų jus vesiu aukštyn, per suvokimą, supratimą, ir dėkingumą, į meilę. Kada žmogus pripažįsta tiktai Dievo darbus, tada Aukščiausiajam jis ima jausti baimę; tačiau kada jis pradeda suprasti ir patirti gyvojo Dievo asmenybę ir charakterį, tada jis ima vis labiau mylėti tokį gerą ir tobulą, visuotinį ir amžinąjį Tėvą. Ir būtent kaip tik šitas žmogaus ryšio su Dievu pakeitimas ir sudaro Žmogaus Sūnaus misiją žemėje. "Protingi vaikai savo tėvo nebijo dėl to, kad iš jo rankų gali gauti gerų dovanų; bet jau gavę gausybę gerų dalykų, padovanotų, padiktavus tėvo meilei savo sūnums ir dukroms, šitie labai mylimi vaikai savąjį tėvą dėl nepaprastai dosnaus geradariškumo ima mylėti su atsakomuoju pripažinimu ir dėkingumu. Dievo gerumas veda į atgailavimą; Dievo geradariškumas veda į tarnavimą; Dievo gailestingumas veda į išgelbėjimą; tuo tarpu Dievo meilė veda į išmintingą ir nuoširdų garbinimą. "Jūsų protėviai Dievo bijojo, nes jis buvo galingas ir paslaptingas. Jūs tikrai jį nepaprastai mylėsite, nes jis yra nuostabus meile, dosnus gailestingumu, ir šlovingas tiesa. Dievo galia žmogaus širdyje sukelia baimę, bet jo asmenybės kilnumas ir teisingumas pagimdo gilią pagarbą, meilę, ir savanorišką garbinimą. Pareigingas ir mylintis sūnus nejaučia baimės ar siaubo net ir galingam ir kilniam tėvui. Aš atėjau į šitą pasaulį, kad baimę pakeisčiau meile, kad sielvartą pakeisčiau džiaugsmu, kad siaubą pakeisčiau pasitikėjimu, kad vergiškus suvaržymus ir beprasmius ritualus pakeisčiau tarnyste ir dėkingu garbinimu. Bet tiems, kurie sėdi tamsoje, tai tebėra tiesa, jog 'baimė Viešpačiui yra išminties pradžia.' Tačiau, kada šviesos yra daugiau, tada Dievo sūnūs yra vedami į tai, jog Begalinįjį šlovintų dėl to, kas jis yra, vietoje to, kad jo bijotų dėl to, ką jis daro. "Kada vaikai yra maži ir nemąstantys, tada juos būtinai reikia įspėti, kad savo tėvus gerbtų; tačiau kada jie auga ir kažkuria [1676]▼ prasme ima labiau suvokti tėvų tarnavimo ir apsaugos naudą, tada jie yra vedami per supratingą pagarbą ir augančią meilę į tokio lygio patyrimą, kur jie iš tikrųjų savo tėvus myli daugiau už tai, kas jie yra, o ne už tai, ką jie yra padarę. Tėvas savo vaiką myli iš prigimties, bet vaikas savo meilę tėvui turi išvystyti pradedant baime, ką jo tėvas gali padaryti, toliau per baimingą pagarbą, siaubą, priklausomybę, ir gilią pagarbą, į dėkingą ir švelnios meilės jausmą. "Jūs buvote mokomi, jog turėtumėte 'Dievo bijoti ir laikytis jo įsakymų, nes tai yra žmogaus visuotinė pareiga.' Bet aš atėjau duoti jums naują ir aukštesnį įsakymą. Aš mokiau jus "mylėti Dievą ir išmokti vykdyti jo valią, nes tai yra išlaisvintų Dievo sūnų aukščiausioji privilegija.' Jūsų tėvai buvo mokomi 'bijoti Dievo – Visagalio Karaliaus.' Aš jus mokau, 'Mylėkite Dievą – visagailestingąjį Tėvą.' "Dangaus karalystėje, kurią skelbti aš atėjau, nėra aukšto ir galingo karaliaus; šitoji karalystė yra dieviškoji šeima. Visuotinai pripažįstamas ir neribotai garbinamas šitos toli nusidriekiančios išmintingų būtybių brolystės centras ir vadovas yra mano Tėvas ir jūsų Tėvas. Aš esu jo Sūnus, ir jūs taip pat esate jo sūnūs. Dėl to amžinai yra tiesa, kad jūs ir aš pagal dangiškąjį statusą esame broliai, ir tuo labiau yra taip, kadangi mes tapome broliais žemiškojo gyvenimo materialaus kūno pavidalu. Dėl to, nustokite bijoti Dievo kaip karaliaus ar tarnauti jam kaip šeimininkui; mokykitės jam reikšti gilią pagarbą kaip Kūrėjui; gerbkite jį kaip savo dvasinės jaunystės Tėvą; mylėkite jį kaip gailestingą gynėją; ir galiausiai garbinkite jį kaip savo brandesnio dvasinio suvokimo ir dėkingumo mylintį ir visaišmintį Tėvą. "Iš jūsų klaidingų sampratų apie Tėvą danguje gimsta melagingos idėjos apie nuolankumą ir atsiranda didelė dalis jūsų apgavysčių. Žmogus savo prigimtimi ir kilme gali būti žemės kirminas, tačiau, kada jo viduje apsigyvena manojo Tėvo dvasia, tada tas žmogus savo likimu tampa dieviškas. Manojo Tėvo padovanota dvasia tikrai sugrįš į savosios kilmės dieviškąjį šaltinį ir visatos lygį, o mirtingojo žmogaus žmogiškoji siela, kuri bus tapusi šitos viduje gyvenančios dvasios iš naujo gimusiu vaiku, tikrai pakils su šia dieviškąja dvasia į pačią amžinojo Tėvo akivaizdą. "Nuolankumas, iš tikrųjų, tampa mirtinguoju žmogumi, kuris visas šitas dovanas gauna iš Tėvo danguje, nors visiems tokiems tikėjimo kandidatams į dangiškosios karalystės amžinąjį kilimą yra suteikiamas dangiškasis orumas. Pretenzingo ir apsimestinio nuolankumo beprasmiai ir sukeliantys degradavimą įpročiai yra nesuderinami su dėkingumu jūsų išgelbėjimo šaltiniui ir su jūsų iš dvasios gimusios sielos likimo suvokimu. Nuolankumas prieš Dievą visiškai dera jūsų širdies gelmėse; nuolankumas prieš žmones yra rekomenduotinas; bet sąmoningo ir siekiančio atkreipti dėmesį nuolankumo apgavystė yra vaikiška ir neverta apsišvietusių karalystės sūnų. "Jūs gerai elgiatės, kad esate nuolankūs prieš Dievą ir save kontroliuojate prieš žmones, bet tegu jūsų nuolankumas būna dvasinės kilmės, o ne savo paties sąmoningai suvokiamo savojo teisumo viršenybės jausmo saviapgaulės demonstravimas. Pranašas kalbėjo apgalvotai, kada sakė, 'Eik nuolankiai su Dievu,' nes, nors Tėvas danguje ir yra Begalinysis ir Amžinasis, bet jis taip pat gyvena ir viduje ‘to, kuris turi atgailaujantį protą ir nuolankią dvasią.' Mano Tėvas niekina pasididžiavimą, neapkenčia apgaulės, ir bjaurisi piktybiniu blogiu. Ir būtent dėl to, kad pabrėžčiau nuoširdumo ir tobulo pasitikėjimo dangiškojo Tėvo meilės kupina parama ir ištikimu vadovavimu vertę, aš taip dažnai kalbėdavau apie mažą vaiką, kaip parodantį proto požiūrį ir [1677]▼ dvasios reagavimą, kurie yra tokie esminiai mirtingojo žmogaus įžengimui į dangiškosios karalystės dvasines realybes.
VaidasVDS : Kukai, labai gerą citatą iš UK pacitavai. Gal ko nors joje nesupranti?
kukas: Vaidai ne isversk belekaip,NT ne liepia laikytis ST istatymo,tik rasoma,kad bus kaip parasyta,tai skirtinga nei isvedzioji, NT yra geraja naujiena ir laikytis reikia jos,bet ne ST VaidasVDS rašo: Kukai, labai gerą citatą iš UK pacitavai. Gal ko nors joje nesupranti? suprask,baime dievui,iki Jezaus buvo drausminantit,tuometiniam protui
VaidasVDS : Kukai, atsakysiu į pirmą tavo klausimą. Viskas būtent taip: Naujasis testamentas neleidžia išmesti iš ĮSTATYMO (Senojo testamento) nei žodžio. Būtent todėl Bibliją ir sudaro tiek NT, tiek ST, ir kiekvienas krikščionis privalėtų laikytis kiekvieno Biblijos žodžio - "Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.". Tai, kad NT švelnina ST nieko nereiškia, tai tik reiškia, kad norint nemirti smerčiu, reikia būti šventuoju ir laikytis įstatymų taip, kaip numatyta ST. Šiais laikais tai yra neįmanoma ir daug kas tą suvokia, todėl kunigams iš tiesų nepavydėtina dalia tenka kažkaip išsisukinėti iš tokios padėties, patiems labai dažnai pažeidinėjant Bibliją. Antrasis tavo klausimas visai ne į temą. Pavadinimai UK yra anglų kalba, išvestiniai iš dvasinio pasaulio tikrovės. Čia gal ir vertimas kai kur netikslus... Bet tai nereiškia, kad krikščionybė yra bloga. Jei sugebi atsirinkti tik teigiamus Biblijos motyvus, tai su tavimi viskas tvarkoje, gali būti ir krikščioniu, čia Tėvo suradimas yra svarbiausias...
VaidasVDS : Matau Kukai, kad pradedi suprasti tai, ką UK (tavo pacituota citata) tau pasakė
kukas: nereikia uk,kad ta suprasti,nors kitiems matomai reikia,citata specialei tau,ar supratai atsakyma tau? ...skaityk NT apie Jezu,ar Jezus moke bijoti dievo? ....nelabai su NT kritika gaunasi :-]
Jolanta: Ir negali gautis gera kritika nei Biblijos, nei UK, nes į tas knygas kiekvienas žiūrite skirtingai. Jei norėsi prisikabinti, rasi būdų tai padaryti prie bet ko. Argi svarbu kokią knygą skaitote ir kokias maldas kalbate, juk pagrindas yra kiek širdies į tai įdedate
VaidasVDS : Jolanta šioje vietoje iš dalies teisi. Nėra svarbu, kokią knygą skaitai, daug svarbiau, kaip pats elgiesi. Aš tai jau anksčiau bandžiau pasakyti Kukui, bet jis nesuprato . Protinga kritika dar niekam nepakenkė, paprasčiausiai aš niekur nesu radęs rimtos UK kritikos, nors pats ieškojau gana daug. Atvirkščiai vienos kažkokios keistos rusiškos religinės grupuotės lyderis bandė kritikuoti UK, nors paskaičius jo neva rimtą kritiką matėsi, kad jis neskaitęs UK, o ją kritikuoja labai panašiomis nuostatomis, kurios yra išdėstytos ir UK. Iš kitos pusės aš nenoriu kritikuoti čia Biblijos. Galima nueiti į kitą forumą ir pasiskaityti Krikščionybės duženas, ten yra tikrai rimtos kritikos, tik susidursite su nepakartojamu Algimanto stiliumi, kuris taip pat manau vertas kritikos...
VaidasVDS : Kukai, kalbėti su tavimi, tai tarsi kurti negatyvą, todėl ir nenoriu kritikuoti, kam čia reikia to negatyvo. Jei esi krikščionis, džiaukis, kad juo esi, jei esi indusas, džiaukis tuo, kad juo esi, ir t.t. Tau pakartosiu veną UK citatą: "Pasaulis yra pilnas prarastų sielų, prarastų ne teologine prasme, bet prarastų krypties prasme, klajojančių aplinkui susipainiojus tarp kupinos nusivylimų filosofinės eros izmų ir kultų. Perdaug mažai yra tokių, kurie išmoko, kaip gyvenimo filosofiją įvesti vietoje religinės valdžios. (Suvisuomenintos religijos simboliai neturi būti niekinami kaip augimo keliai, nors upės vaga nėra toji upė.)"
Jolanta: Klausimas. Jūsų nuomone, kokioje dvasinės karjeros fazėje užstrigo žmogus, kuris mano jog žino visą tiesą :), o gal iš tikrūjų, jis jau pasiekė dvasinės karjeros viršūnę? (niekam netaikau, nes bandžiau pati pritaikyti kokią karjeros fazę ir negalėjau)
VaidasVDS : Jolanta, Joks žmogus nežino visos tiesos, nes jis yra ribinis - "Egzistuoja MILŽINIŠKA BEDUGNĖ TARP TO, KAS YRA ŽMOGIŠKA IR KAS YRA DIEVIŠKA, TARP ŽMOGAUS IR DIEVO." Manau, kad visi turime siekti štai ko: "Ne tiek svarbu mylėti visus žmones šiandien, kiek SVARBU, JOG KIEKVIENĄ DIENĄ JŪS IŠMOKTUMĖTE PAMILTI DAR VIENĄ ŽMOGIŠKĄJĄ BŪTYBĘ. JEIGU KIEKVIENĄ DIENĄ ARBA KIEKVIENĄ SAVAITĘ JŪS IMSITE SUPRASTI DAR VIENĄ SAVO BIČIULĮ, ir jeigu tai yra jūsų sugebėjimų riba, TUOMET JŪS IŠ TIKRŲJŲ VISUOMENINATE IR TIKRAI SUDVASINATE SAVO ASMENYBĘ. Meilė yra užkrečiama, ir kada žmogiškasis atsidavimas yra protingas ir išmintingas, tada meilė yra labiau užkrečiama negu neapykanta. Bet tiktai nuoširdi ir nesavanaudiška meilė yra tikrai užkrečiama. Jeigu tiktai kiekvienas mirtingasis galėtų tapti dinamiškos meilės sankaupa, tada šitas gėrybinis meilės virusas greitai persmelktų žmonijos sentimentalią emocijų srovę tokiu laipsniu, jog visą civilizaciją apgaubtų meilė, ir tai būtų žmogaus brolystės įgyvendinimas." Kuo daugiau Meilės paskleidei - tuo tu dvasingesnis...
Jolanta: Mielas vaidai, bučkis į žanduką, tai nuotabiausia tiesa, kurią čia perskaičiau. Parašei pačią geriausią dvasinės karjeros eigą. O aš tikiuosi, kad po bučkį į žanduką, tu pasiūsi bent porai savo artimų žmonių O gal dar kas pasiūs ir t.t. Šiandien puiki nuotaika, gal išeis padaryti draugiškų bučinių liūtį
VaidasVDS : Jei kas nors nusišypsos, jau ir tai gerai
Jolanta: taip kartais taip paprasta pasaulį padaryti gražesnį. Tik truputį vaikiško pakvaišimo reikia Ar esate ką nors tokio neįprasto iškrėtę paskutiniu metu?
Aelita: Vis labiau gilinantis i Naujojo Penktojo Epochinio Apreiskimo Tiesas,ypatigai studijuojant Jezaus gyvenima,neimanoma neatkreipti demesio i Mokytojo Zodzius. "Vesdami zmones i karalyste,nesumazinkite arba nesunaikinkite ju savigarbos... Nedarykite tokios klaidos,jog savo mokiniu gyvenime vien tik tai smerktumete blogus poelgius..."-1765-05. "Is anksto ispekite visus tikinciuosius del paribio konflikto,kuri turi patirti visi tie,kurie is to gyvenimo,kuris yra gyvenamas materialiame kune,eina i ta auksciausia gyvenima dvasioje.Tie, kurie gyvena vien tik tai kurioje nors vienoje is siu dvieju sferu,susiduria su nedideliu konfliktu arba pasimetimu,bet visi yra pasmerkti tam,jog patirtu didesni ar mazesni netikruma tuo metu,kada is vieno tokio gyvenimo lygio pereina i kita." 1766-03. Pagal Tevo-Kurejo plana kiekvienoje sukurtoje evoliucineje planetoje,kiekviename JO sukurtu vaiku samoneje anksciau ar veliau ivyksta dvasine transformacija. Is patirties galima pasakyti,kad tai is tiesu nelengvas procesas;nelengvas mums ,nelengvas ir Mokytojams musu;tuo labiau kad musu planeta patyre dviguba nesekme-Liuciferio maista ir Adomine prazanga. Dvasine karjera palengveja tuomet,kai su pasitikejimu atsiduodi asmeniniam Minties Derintojo vedimui-Tevo -Kurejo Dvasios fragmentui.
Algirdasmm: transformacija vyksta kada yra ką transformuot –reiškia yra trūkumas; -vientisumo, stabilumo, įžvalgos, patirties; transformacija tai tarsi to paties pakartojimas dar kartą tik geriau, kuo stipriau reikia transformuoti –tuo didesnis jumyse gyvena atsilikimas-nesivystymas duotuoju aspektu; siūlyčiau netingėti (nebūti įsispyrusiais ožiais), darbuotis po truputį kasdien, kad nereikėtų atlikti dramatiškus veiksmus-perėjimus; -transformacijas. kada jums pataria transformuotis; atidžiai pažvelkite ar patarėjui pačiam nereikia transformuotis
Aelita:
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû