Ôîðóì » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai » Îòâåòèòü
Dvasines karjeros etapai
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
Jolanta: Si zinute tik tam, kad butu paliktas prierasas, sias knygas labai noreciau perskaityti. Ir noreciau paklausti, Budos yra palikta kokiu rasytiniu saltiniu, ar visa literatura jo mokiniu?
Algirdasmm: manau,kad tragiskumas priklauso nuo musu pociu -knygos idomu -jas rase zmogeliukai -ramybes-pusiausvyros-harmonijos reikia ieskoti,neziopsoti. tas akimirkas turejau dvi -kada nors parasysiu -mieloji
VaidasVDS : Jolanta, kad mažiau bijotum paskaityk šią citatą: "Kai DĖL MIRTINGOJO IŠLIKIMO GALIMYBIŲ, tai tebūnie kartą ir visiems laikams aišku: Mirtingosios egzistencijos kiekvienos įmanomos fazės VISOS SIELOS IŠLIKS SU SĄLYGA, JEIGU JOS PARODYS NORĄ BENDRADARBIAUTI su viduje gyvenančiais savo Derintojais ir IŠREIKŠ TROŠKIMĄ surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, NORS ŠITIE TROŠKIMAI BŪTŲ NE DAUGIAU KAIP PIRMIEJI NESTIPRŪS PRIMITYVAUS SUVOKIMO, kas yra "tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, kuris ateina į šį pasaulį," VIRPESIAI." Ir dar šitą: "girdėjau likimo sargą, pateikiantį oficialų pareiškimą, pateisinantį tarnavimo savo mirtingajam subjektui sunkumus. Šitas serafimas sakė: "Didžioji dalis mano sunkumų buvo dėl nesibaigiančio konflikto tarp mano subjekto dvigubos prigimties: siekio akstinui priešinosi gyvuliškas tingumas; labiau išsivysčiusios tautos idealams trukdė menkesnės rasės instinktai; didžiojo proto aukštesniems tikslams prieštaravo primityvaus paveldėjimo akstinas; Pagalbininko įžvalgos ilgalaikiam požiūriui priešinosi laiko tvarinio trumparegiškumas; kylančios būtybės progresinius planus modifikavo materialios prigimties troškimai ir norai; visatos proto blyksnius stabdė besivystančios rasės cheminiai-energetiniai mandatai; angelų raginimui priešinosi gyvulio emocijos; intelekto lavinimą naikino instinkto polinkiai; individo patyrimui priešinosi rasės sukaupti polinkiai; viso to, kas yra geriausia, tikslus užgožė pasislinkimas į tai, kas yra blogiausia; genijaus skrydį žlugdė vidutinybės trauka; gėrio žengimą į priekį uždelsė blogio inercija; grožio meną supurvino blogio buvimas; sveiką žvalumą padarė neveiksmingu ligos silpnumas; įtikėjimo fontaną užteršė baimės nuodai; džiaugsmo šaltinį apkartino liūdesio vandenys; jaudinančio laukimo džiugesį pakeitė įgyvendinimo kartėlis; gyvenimo džiaugsmams visą laiką grasino mirties skausmas. Koks gyvenimas ir kokioje planetoje! Ir vis tik, dėl Minties Derintojo nuolat esančios pagalbos ir raginimo, šita siela tikrai pasiekė pakankamą laimės ir sėkmės laipsnį ir net dabar yra pakilusi į mansonijos nuosprendžių sales." Na, o jei žmogus taip ir nesugeba pasirinkti, tai jo likimas baigiasi, kaip paprasto gyvūno mirtimi, bet ne pragaru "Teisingumo metodas reikalauja, jog asmeniniai arba grupės sargai atsilieptų visų neišlikusiųjų vardu tada, kada, paskelbus naują dieviškąją tvarką, yra kviečiama pagal sąrašą. Tokių neišlikusiųjų Derintojai nebesugrįžta, ir kada būna kviečiama pagal sąrašą, tada atsiliepia serafimai, bet Derintojai neatsako. Tai sudaro "neteisiųjų prisikėlimą," tikrovėje tai yra tvarinio egzistencijos nutraukimo oficialus pripažinimas."
LaimaIrena: VaidaiVDS, esi tiesiog citatų parinkimo ir pritaikymo meistras Bravo
Jolanta: Tadui. Esu katalike. Noriu papasakoti labai sena savo istorija. gal pries 15 metu teko trumpam sutikti moteri, kuri gyveno du vienuolemis, nors nebuvo isventinta. Isejo kalba apie tikejima, ir tada as jos paklausiau. "Jus turite tikejimo jausma sirdyje, jums pasiseke, taciau ka daryti man, kai to jausmo nera, kai galiu tik paklusti baznytinems taisyklems, nejausdama nieko. tai labai sunku, o daznai atrodo net beprasmiska". Ji man atsake, melsk ir turesi. Tadai, domejimasis dvasingumu, tai pastangos pajusti Dieva sirdyje, tai kelias kai trupinelis, po trupinelio tu renki Dievo siustus perliukus, kad jis gyventu be nuostatose, kuriuos yra pateikes, o sirdyje. Viskas, kas parasyta Biblijoje, tikiu visa savo esybe, kad yra teisinga. Ta2iau Biblija yra labai ismintingas veikalas, si knyga parasyta taip, kad skirtingu samoningumu zmones, ja skaitydami suprastu skirtingai (tai pastebeta diskusiju metu ). Informacija, kuri gali pakenkti mazesnio suvokimo zmogui, skaitant ta pacia knyga, yra neprieinama. Kitaip sakant, ji uzkuodota. Domejimasis kitomis teligijomis, man padeda iskoduoti kai kurias biblijines tiesas. Is sio svento rasto gaunu daug plastesne informacija. Numanau, ka dauguma pasakys, ieskojimas smegenu, ne ten kur reikia. bet yra labai paprastas dalykas, kuris man patvirtina, kad kelias kuriuo einu yra teisingas. Niekada nieko nedariau per jega. Visi veikalai lyg ir patys atejo pas mane, tereikejo panpreti, kad ir nekonkreciai, bet sakytum juos likimas ibruke i rankas. Idomus atsitiktinumas paskutiniu menesiu. Kai panorau pastudijuoti Induizmo vedas, isiklausimejau kuri galima gauti knygu. Viena nupirko, bet tai nebuvo ta knyga, kurios man reikejo. Taciau perskaiciusi ja, atkreipiau demesi i gale paskelbtas induistines knygas, kurios yra lietuviu kalba isleistos. Vizualiai ju isvaizda man pasirode pazystama. Tada prisiminiau, kad gal pries 10 metu vienas pazystamas pas mus paliko kruva knygu, as ju nevarciau, taciau virselis uzsifiksavo. Susirandu jas uzkistas giliai, kad netrukdytu. Pasirodo, kad tai tos pacios knygos. Nebuvo tik vienos, pagrindines Gitos. Pasakoju apie tai pazystamui, jis sako, tu turi ir ta knyga, kazkada tau daviau su kitomis knygomis, buvau isitikinusi, kad pas mane yta tik rusu kalba. Taciau akurat, ir si knyga jjau kuris laikas pas mane manuose buvo. Aivanovo pirma knyga, taip pat knygyne sakytum pati i rankas isoko. Pirkti norejau psichologine kokia knyga, taciau kazkodel paemiau sia, ir t.t. Knygos mane susiranda, o ne as jas. Yra labai daug dalyku mano gyvenime, kai paprasciausiai leidiesi Dievo vedama, sprendimus jis padeda priimti, tik reikia moketi pastebeti jo zenklus. Esu isitikinusi, kad tai gali kiekvienas. Tik yra viena labai didele beda, Dievas veda tada kai atveri sirdi sau, jam ir pasauliui. O tai padaryti dauguma bijo, nes isivaizduoja, kad taps pazeidziami. Mielas Tadai, kitose religijose ieskau ne tiesu, kuriomis galima praiilginti gyvenima, kurios man garantuotu vieta Rojuje ar dar kur. Bet todel, kad ismolsciau atverti sirdi, kad pajusciau religija visuje, o ne isoreje. Tai yra sakoma ir Biblijoje, tik cia nera nurodomi budai. Kitose religijose as igavau gilumini supratima, kas yra meile Dievui ir artimui, kodel turtuoliui sunku patekti i Roju. Kas is tiesu yra Sventoji trejybe ir kodel trys viename asmenyje ir t.t. gavau paaiskinimus toms tiesosms, kurios buvo skaitant biblija tik pateikiamos, taciau mano nesuvoktos iki galo. Domejimas dvasingumu, tai ne tiesu ieskojimas isoreje, tai tiesu ieskojimas savo viduje. O del Popieziaus prajuokinai. Esu isitikinusi, kad jis taip pat domisi kitomis religijomis. Ir tai nedaro jo maziau Katalikisko. Tik vienu aspektu tu teisus. ne visi gali atsilaikyti blizguciams, ar paprastam kokiam nors budui patekti i Roju, arba budais kaip prailginti gyvenima, susilaukti sekmes ir t.t. Tokiu atveju, domejimasis kitomis religijomis yra zalingas. Ir ne kiek nesistebiu, kad patenka zmones i psichiatrines ligonines. Tur but kad daugumai reikia likti savo religijose, kol nepajus vidinio troskulio, ne tik laikytis tiesu, bet ir augti dvasineje plotmeje. Beveik esu isitikinusi, kad ir kunigai zino daug daugiau is religiniu tiesu, taciau visko neatskleidzia, nes yra tikimybe pakenkti dar nepasiruosusiam zmogui. Dvasinis pasaulis per daug rimtas dalykas, kad su juo zaistumem. O juo labiau, kad zaistumem kitu dvasiniais pasauliais.
Jolanta: Vaidui. Tai ka perskaiciau tavo zinuteje, neradau nieko su kuo segaleciau sutikti, isskyrus rasymo tona. Kazkodel jis man kelia baime, tai tik mano beda ir nesuprask neteisingai manydamas kad menkinu si veikala. Cia yra kategoriskumo, kuris pastato zmogu i labai ribota pasirinkima. neturedamas pasirinkimo zmogus issigasta ir kaip itariu, gali buti kad eina link religijos vedinas baimes. Zinau, kad baimes atmetimas Dievo garbinima yra vienas is jusu akstinu. Taciau as juntu tai ka juntu. Paprasciausiai tai tur but ne mano kelias, nors ir sutinku su visomis, na beveik visomis tiesomis. Busiu nuobodi, bet vel asmeninis isgyvenimas gal paskutinio menesio. Kai pradejau rasyti mokslini straipsni, intencija buvo gana neapibrezta, lyg ir zingsniavimas suteiktu galimybiu link.... Taciau ar taip pasineriau i ji, kad uzmirsau savo dvasinius poreikius. Stengiausi, ieskojau literaturos, pajutau, kad tampu sausa knygu grauzike, o rezultato nematau. Buvau stresineje busenoje. Tiksla pasiekti, tada atrode trukdo vienas zemiskas dalykas, tai anglu kalbos nemokejimas. Viena ryta atbudau ir nusprendziau, tai ne man. Jauciausi siaubingai, gal kokia savaite prablioviau, ne del to kad neparasiau, o del to, kad nesugebejau pasinaudoti suteikta proga, neuzbaigiau iki galo. Po kurio laiko parasiau destytojai, kad neberasysiu straupsnio, ir atsisakau svajones apie doktarantura, isdesciau motyvus, ir parasiau mintis, kurios mano manymu idyvendinti buti tikslinga, nes tikrai galima sukurti nebloga darbuotoju atrankos modeli. Atidaviau savo minti jai. Susitaikiau, nors ir sunkiai su tuo. O tada gaunu jos paskatinama laiska (ji mane tik 1 karta mate), kad verta bandyti dar, galima iskilusias problemas isspresti, o ir kas geriau gali atlikti darba jei ne as, kurios mintis ir yra. Buvau isitikinusi, kad ji priims mano atsisakyma ir tiek, taciau buvo suteiktas dar vienas sansas, taciau supratau per ta laika viena dalyka. bandydama parasyti pirmuoju etapu mokslini straipsni as atitrukau vidumi nuo dvasingumo, nors naudojau ir religine literatura, savo visumi buvai pasinerusi i materialia sekme, tapau sausa, nepatenkinta savo nesekmemis moterimi, kuri man paciai nebepatiko. Po kito suteikto sanso, as atsipalaidavau, nes jau nebebuvo svarbus rezultatas, uzikabinau uz destytojos vieno zodzio ir viska perrasiau per kita prizme, taciau be jokio jaudulio, ar nervinimosi, nes sprendimas jau priimtas, jei nepraeis, vadinasi tai ne mano kelias, pasiklioviau Viespaciu. Jus negalite isivaizduoti koki lengvuma pajutau darydama ta darba. Jis jau uzregistruotas konferencijoje. Mielas vaidai, kai mokslas remiasi tik materija, tada jis yra labai didelis kliuvinys dvasingumui, taciau skaitydama daug mokslines literaturos supratau, kad dauguma (visi butu per drasu rasyti) tikrai didziu mokslininku buvo gana religingi zmones. Net psichologinese knygose labai daznai sutikdavau, kad kai issenka zinios apie zmogu, yra paminima, kad tai kas yra toliau yra Dievo kompetencijoje. Moksle nereligingas zmogus ispraudzia save i tam tikrus remus, kuri ji padaro ribota, Tai akivaizdu, net ir tiksliuosiuose moksluose. Visama tame, ka tu isvardinai, kas kenkia dvasingumui, yra vienas niuansas. Tai intencija del ko zmogus vienaip ar kitaip elgiasi. Taciau yra neabejotina tiesa, kai zmogus tampa planetos dievu, jam tikrai sunku tapti Dievo tarnu. Ir tai patvirtina tavo pasakyta tiesa. Tam kai kuriems zmonems ir reikalingos grieztos biblijines taisykles, o gal ir net Dievo baime.
kukas: Vaidai,konstruktyvi kritika- si karta 'savo' paskutine citata man,uzblokavai musu diskusija.Kai i tema viskas ok,bet nedaryk tokios klaidos,kada sausomis citatomis bandoma perspjauti pasnekova.O kur tavo nuomone,negu ieskai kas uz tave galvos.Turbut ne,tik paskubeta bus....
varna: Man neatrodo kad čia kas nors bando perspjauti kitą. Tegul kiekvienas rašo, kaip jam išeina - kas citatomis, kas savo mintimis, tik pasistenkit, broliukai ir sesutės, rašyti lietuviškomis raidėmis. Operos naršyklė , kaip rašė Gabija, tam liuks tinka. Neužmirškim, kad Google viską "nuskaito", po kiek laiko bus patiems gėda pažiūrėti, ką ir kaip rašėme. Linksmo visiems vakarėlio
Jolanta: Perskaičiau puikią citatą iš vaikui nupirktos filosofinės knygos. "Bukite filosofais, tačiau būdami filosofais neužmirškite būti žmonėmis". Norėčiau šią citatą perfrazuoti. " Dvasingumas didelė Dievo dovana, tačiau neužmirškime, kad mes esame ir žmonės". Niekam nieko netaikau, paprasčiausiai norėjau tik pasakyti tai ką norėjau. Gal tai taikiau daugiau sau. Gražaus visiems vakaro
VaidasVDS : Jolanta, Biblija yra tam tikras kompromisas žmonėms, kurie gyveno prieš 1600 metų. Šiais laikais Biblija sunkiai atlaiko kritiką. Joje yra tiek išminties, kiek ji realiai ar bent panašiai atspindi tikrąjį Jėzaus gyvenimą ir jo savęs padovanojimo (nemaišyk su paaukojimu) prasmę. Jolanta, tu juk pati blaškaisi ypač savo dvasiniuose ieškojimuose. Tavo MD atvedė tave iš pradžių į tą kitą UK forumą, bet jis matomai tave išgąsdino. Tavo citata "kai zmogus tampa planetos dievu, jam tikrai sunku tapti Dievo tarnu" tikiuosi nėra skirta kuriam nors šio forumo dalyviui. Tuomet tavo MD atvedė tave į šį forumą, kuris yra gerokai toliarantiškesnis, o šiuo metu ir gerokai gyvesnis, nei tas forumas, kuriame, priešingai UK dvasiai, vyrauja iš tiesų vieno asmens valdymas ir kitų dalyvių dvasinė baimė tam asmeniui. O tu Jolanta ir toliau blaškaisi, ką čia dar perskaityti. Na paskaityk citatas iš UK šiame forume, citatas gali paskaityti ir kitame forume. Citatas skaityti ir jas analizuoti yra visai kas kita, nei klausyti bet kokio asmens minčių, kurios gali išbalansuoti besiklausantį ir jį nukreipti link neteisingo mąstymo. Pabaigai ši citata, gal ji kiek pagelbės: "Religinio augimo vystymasis veda iš sąstingio per konfliktą į koordinavimą, iš nesaugumo į tvirtą įtikėjimą, iš kosminės sąmonės susipainiojimo į asmenybės suvienijimą, nuo laikinojo tikslo į amžinąjį, iš baimės vergystės į dieviškosios sūnystės laisvę. Reikėtų aiškiai pasakyti, jog ištikimybės išpažinimas aukščiausiesiems idealams – psichiniam, emociniam, ir dvasiniam Dievo-sąmonės supratimui – gali būti natūralus ir palaipsnis augimas arba kartais gali būti patiriamas tam tikrose sandūrose, kaip, pavyzdžiui, krizėje. Apaštalas Paulius patyrė kaip tik tokį staigų ir įspūdingą atsivertimą tą įsimintiną dieną Damasko kelyje. Gautama Sidharta turėjo panašų patyrimą tą naktį, kada jis vienas sėdėjo ir stengėsi įsiskverbti į galutinės tiesos paslaptį. Daugelis kitų patyrė panašią patirtį, ir daug tikrų tikinčiųjų žengė į priekį dvasioje be staigaus atsivertimo. Didžioji dalis įspūdingų reiškinių, susijusių su vadinamaisiais religiniais atsivertimais, yra visiškai psichologinės prigimties, bet kartas nuo karto iš tikrųjų įvyksta tokie patyrimai, kurie yra taip pat ir dvasinės kilmės. Kada protinis mobilizavimas yra absoliučiai visuminis bet kuriame psichinio siekio aukštyn į dvasinio laimėjimo lygį, kada egzistuoja atsidavimo dieviškajai idėjai žmogiškojo motyvavimo tobulumas, tada labai dažnai viduje gyvenanti dvasia staiga užvaldo žemiau esantį protą tam, jog sinchronizuotųsi su tikinčiojo mirtingojo viršsąmoninio proto sutelkta ir pašventinta valia. Ir būtent tokie suvienytų intelektualių ir dvasinių reiškinių patyrimai sudaro tą atsivertimą, kuris susideda iš faktorių, esančių aukščiau už ir pranokstančių grynai psichologinį lygį."
Moteris: VaidasVDS rašo: Reikėtų aiškiai pasakyti, jog ištikimybės išpažinimas aukščiausiesiems idealams – psichiniam, emociniam, ir dvasiniam Dievo-sąmonės supratimui – gali būti natūralus ir palaipsnis augimas arba kartais gali būti patiriamas tam tikrose sandūrose, kaip, pavyzdžiui, krizėje. Apaštalas Paulius patyrė kaip tik tokį staigų ir įspūdingą atsivertimą tą įsimintiną dieną Damasko kelyje. Gautama Sidharta turėjo panašų patyrimą tą naktį, kada jis vienas sėdėjo ir stengėsi įsiskverbti į galutinės tiesos paslaptį. Daugelis kitų patyrė panašią patirtį, ir daug tikrų tikinčiųjų žengė į priekį dvasioje be staigaus atsivertimo. Tai yra tiesa. Pvz., Algimantas gavo UK ir pradėjo skaityti būdamas gilioje krizėje (baimės). Įtikėjimą, gimimą iš dvasios vėliau prilygino atominės bombos sprogimui. Kas atsitinka atominei bombai sprogus žinome - smūgio banga, radiacinis užterštumas...ne kiekvieno psichika tai atlaiko. Todėl tam žmogui turėtume būti atlaidesni ir už jį melstis. Tiems, kurie ieško, blaškydamiesi po įvairius mokymus, manau, su laiku viskas susigulės, išsirūšiuos...tik svarbu nepamesti kelio dėl takelio. Su meile
kukas: VaidasVDS rašo: Biblija yra tam tikras kompromisas žmonėms, kurie gyveno prieš 1600 metų. Šiais laikais Biblija sunkiai atlaiko kritiką Idomu,Gal gali pateikt keleta Bibliniu tiesu kritikos pavyzdziu.
Kukas: VaidasVDS rašo: Šiais laikais Biblija sunkiai atlaiko kritiką. tai nori ar nenori,ar nori,bet negali....kritikuoti NT? Jeigi norejai man pasakyti,skirtingai nei parasei,tada turetum mokintis aiskiau reiksti savo norejima...
Jolanta: Vaidui. Tikrai neturėjau cituodama mintį jokio konkretaus žmogaus. Ar turiu teisę ką nors teisti, kai pati esu netobula. Kiekviena vieta, į kurią ateiname duoda mums naudos. Kad ir buvimas aname forume. Juk tenai aš taip pat turėjau kategoriškumo, tam tikrų įsitikinimų, kuriuos gyniau dantimis ir nagais. nebuvau niekuo geresnė savo elgesiu už ką nors kitą. Tačiau tau buvimas arba duoda naudos arba ne. Anas forumas tapo man nenaudingu, bet išmokė pastebėti savo kategorišką ribotumą. Aš manau, kad rašydamas apie UK tu esi teisus. teisus tuo atveju, jei žmogus pasirenka tą kryptį širdies vedimu, manau, kad dauguma tokių ir yra. Tačiau iki šiol mane puikiai vedė mano vidinis balsas, nuskambės kvailai, myliu jį, pasitikiu ir paklūstu jam. Tikrai jo neišduosiu dėl kito kelio, kuris man yra nepažystamas, nesuvokiamas. jei mano vidinis balsas pasakys, imk šią knygą ir skaityk, o tai aš tikrai žinosiu, taip ir padarysiu. Kol kas jis mane stumia nuo jos, gal dar jai esu nepasiruošusi. Gyvenime išmokau labai didelę pamoką, tai išgirsti savo vidinį balsą. Šios Dievo dovanos nė už nieką neatsisakysiu. Tačiau aš suprantu tave, o gal jus visus. Jūs man tikrai brangūs, nes esate ta terpė, kurioje galiu dalintis savo išgyvenimais. Tai labai daug. Esu priaugusi tokį suvokimą, kai jau nebeskirstau žmonių net pagal suvokimo lygius, nes bet kokiu atveju dauguma turime jį skirtingą, nei pagal kryptis, tačiau man labai svarbu, kaip nuoširdžiai žmogus tiki ką daro. Kiek nuoširdumo yra jo veiksmuose ir mintyse. Tokius žmones aš branginu, juos saugau ir myliu. Ir nesvarbu ką jie mano apie vieną ar kitą mano suvoktą tiesą. O būti čia ir dalintis su jumis savo išgyvenimais, didelė laimė. Dauguma dalykų, kuriuos rašau jums, iš tiesų didžia dalimi parašau sau, minčių išleidimas iš vidaus, tai lyg galimybė į jas pažiūrėti iš šalies. tačiau šiuo metu sprendžiu kitą problemą, kaip gilindamasi į savo dvasinį pasaulį, man neatitrūkti nuo žemiško gyvenimo. O kartu, nebūti susidvejinuskia asmenybe, likti vientisa savo mintimis ir veiksmais.
VaidasVDS : Jolanta, mes abu kalbame apie tą patį. Tik tu nesuvoki, kad Tėvo dalelė - Minties Derintojas ir yra tas tavo vidinis balsas. Todėl tu tikrai ir neturi jokiais būdais jo išduoti. Bet jei nori geriau suvokti kaip MD veikia ir kokiu būdu jis suteikia tau pagalbą tu tiesiog turi pastudijuoti UK ir tau daug kas paaiškėtų. Aš pats, žinodamas apie vidinį balsą, kurį prieš daugiau kaip 20 metų užgirdau (bet tai buvo tik vieną kartą), irgi ėjau tavo nupasakotu keliu, kol UK mane surado. Tai, kas iki tol nebuvo aišku, tapo aišku. Aš radau ir atsakymus, kodėl aš elgiausi taip, kaip elgiausi, nors ir nėjau konkrečios religijos keliu, taip pat radau ir klaidas, kurias aš darydavau dėl savo nesuvokimo. Tad pradžiai vieną citatą: "Bet žmogus savo valios Derintojui neatiduoda pasyviai, vergiškai. Greičiau jis iš tikrųjų pasirenka aktyviai, pozityviai, ir bendradarbiaudamas atsiduoti Derintojo vedimui, kada ir kaip toks vedimas sąmoningai skiriasi nuo natūralaus mirtingojo proto troškimų ir impulsų. Derintojai manipuliuoja, bet niekada žmogaus proto nevaldo prieš jo valią; Derintojams žmogiškoji valia yra aukščiausia. Ir jie taip į ją atsižvelgia ir ją gerbia tuo metu, kada stengiasi pasiekti minties suderinimo ir charakterio transformavimo dvasinius tikslus besivystančio žmogiškojo intelekto beveik beribėje arenoje. Protas yra jūsų laivas, Derintojas yra jūsų locmanas, žmogiškoji valia yra kapitonas. Mirtingojo laivo šeimininkas turėtų turėti išminties pasitikėti dieviškuoju locmanu, kad kylančiąją sielą nuplukdytų į amžinojo išlikimo morontijos prieplaukas. Tiktai savanaudiškumu, tinginyste, ir nuodėmingumu žmogaus valia gali atstumti tokio mylinčio locmano vadovavimą ir galiausiai sudaužyti mirtingojo karjerą į paminto gailestingumo blogio seklumas ir į apkabintos nuodėmės uolas. Jums sutikus, šitas ištikimasis locmanas nugabens jus saugiai per laiko barjerus ir erdvės kliūtis į dieviškojo proto patį šaltinį ir dar toliau, net iki Derintojų Tėvo Rojuje."
VaidasVDS : Kukai, Štai kai kas iš Biblijos, paėmiau vieno ateisto komentaro ištrauką: "Jei koks vyras arba moteriškė žynys arba burtininkė bus, tie tur smerčiu mirti, reik juos AKMENIMIS ŽUDYTI; 13. Ir kurs ne norėtų jėškoti Viešpaties, Izraėlio Dievo, tam tektų MIRTI, tiek mažiesiems, tiek didiesiems, tiek vyrams, tiek moterims. Neminėk Dievo vardo be reikalo (Katekizme). Originalas: „Kursai Pono Dievo vardą bluznija, tas tur MIRTE MIRTI, visas susirinkimas tur jį AKMENIMIS UŽMUŠTI. Kaip svetimas, taip ir čiabuvys tur buti; kad tą vardą bluznija, tai tur jis MIRTI.“ 3. Švęsk sekmadienį. („Katekizme“) (Originalas): Todėl švęskite mano Sabatą (šeštadienį!), nėsa ta jums šventa tur buti. Kurs tą ne švęs, tas SMERČIU TURĖS NUMIRTI. Nės kurs kokį darbą toje dirbs, to dušia bus išgaišinta iš savo žmonių. Kad žmonės žinotų, kaip reikia daryti, iškart ir pvz. pateikiamas: 32. Taigi vaikams Izraėl pusčioje be esant, rado jie vieną vyrą malkų renkantį dienoje Sabatos. 35. Ale Ponas Dievas tarė Maižėšiui: " tas vyras tur MIRTINAI MIRTI, visas susirinkimas tur jį AKMENIMIS ŽUDYTI atstu nuo abažo." 36. Tai išvedė jį visas susirinkimas iš abažo, ir ŽUDĖ JĮ AKMENIMIS IKI NUMIRŠTANT, kaip Ponas Dievas Maižėšiui buvo įsakęs. 4. Gerbk savo tėvą ir motiną. („Karekizme“) (Originalas): 10. Nes Maižėšius sakė: garbink savo tėvą ir savo motyną; ir kas tėvui ir motynai keikia, tas tur SMERČIUI MIRTI. Taigi, atrodo, kad visus paauglius reikia NUŽUDYTI... " Na nelabai jau čia dieviškai surašyta... Aišku tai senesnis variantas, bet juk nei vieno žodžio negalima išmesti...
Jolanta: siaip tai kritikuoti galima viską, o dažniausiai kritikuojama tada kai nesuprantam. Gyvenimas išmokė atsargiai vertinti. Vaidui. Visa tai ką parašiai man žinoma, ir tai nėra išskaitytos tiesos, visa tai juntu. Pasikliaunu savo vidiniu vedliu, net labai sukiais gyvenimo momentais, kad ir šiuo gyvenimo etapu, esu tikra, kad manęs nenuvils. Todėl nepuolu į paniką, o kantriai laukiu. Šiuo metu taip pat esu laukimo būsenoje, ir esu tikra, kad paskutinę minutę, ar akimirką, ar dieną, priklausomai nuo laikiamo įvykio, ae fakto, man bus atsiūstas sprendimas. bet pastebėjau, kad beveik visada priveda iki kraštutinumo, iki paslutinio momento.
Jolanta: Norėčiau pasidalinti vienu prisiminimu, ar sapnu. Tuo metu man tai atrodė tikra, tačiau laikui einant vis pradedu galvoti, kad gal susapnavau. Man 18 ar 19 metų, mergaičių bendrabutis. Vakate tamsoje jau gulime lovoje su drauge. Ir staiga virš savo kojų pamatau pakilusį švytintį rutulį. jis buvo panašiai žmogaus ūgio aukštyje, dydis kaip krepšinio kamuolys, o švytėjo kaip saulė, tačiau šviesa buvo balta. Jis pradėjo skinkti nuo kojų galo link krūtinės ir sustojo, panašiai ties krūtine. tada labai išsigandau. Pradėjau šaukti, kad draugė įjungtų šviesą, nes jis gali ant manęs nukristi. Įjungus šveisą viskas dingo, ir daugiau nieko panašaus nepasikartojo. O gal tai tik susapnavau, tačiau prisiminiau kiekvieną žodį, kurį tada pasakiau draugei.
Tadas: Ir ką į tai tavo draugė? Gal tai buvo kamuolinis žaibas ...neprisimeni, ar buvo audra ar giedra?
Jolanta: Draugė pyko, kad pažadinau ir priverčiau iš lovos išlipti. Nežinau kas tai buvo, o gal ir nieko nebuvo, tik keista, kad vaizduotė būtų išrėtusi tokį pokštą.
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû