Ōīšóģ » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai » Īņāåņčņü
Dvasines karjeros etapai
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
Jolanta: Daug gražių žodžių, o ar yra parašyta, kaip tai padaryti, kaip išmokti pralaimėti, kaip ošmoksti nenusiminti, kaip išmokti nepykti. Vien rodžio reikia neužtenka, tai ilgas procesas, o koks jis kokios nesėkmės tame procese laukia, kokie nusivylimai, kokie nuopoliai ir vėl pakilimai. Žinot kas atsitinka vaikams, kai tėvai jiems sako, reikia būti tokiam, ar tokiam, tu juk vyras, tosėl reikia būti dar tokiam. O kai vaikui neišeina atitikti tėvų etalonų, jis nusivilia savimi, jaučiasi menkas ir niekam netikęs, jo savibertė krenta iki 0. Ne vieną tokš jau suaugusį žmogų pažystu, ir po daug metų nesusitvarko su savęs menkinimu. Todėl ir esu įsitikinusi, kad mokyti, skleisti tiesas gali labai ne daug kas. tas žmogus turi turėti gana sutilią sielą, kad galėtų pajusti kitą sielą, žinotų jos galimybes ir neperspaustų. Kas iš to, jei man kas sako, kad reikia nesusiminti. O jei man liūdna, tai ką, mano liūdesys jau negeras reiškinys, nes tiesos sako kitaip, vadinasi aš esu negeras ir niekam tikęs. Tai emocijų seka žmogaus kuris protu lyg ir suvokia, tačiau jo vidus dar nėra taip staigiai transformavesis, kad galėtų tai suvokti vidumu. gali būti ir tokių ayvejų, kad nepajutęs rezultato nors pagal savo suvokimą dėdamas pastangas, žmogus gali pasijusi apsėstas, nevertas išsigelbėjimo. žodis reikia, man visada kėlė pyktį. Jo kategoriškumas man niekada nepatiko. Visada turi būti alternatyvos, lengvesni ir sudėtingesni priėjimai. Vieniems teikia to, o kiti juk gali pasitenkinti ir mažesniu, bet tai bus užtikrinta.
Aelita: Mieloji, visa tai ka susakiai patiria kiekvienas.Ir as labai ilgai ir beveik kiekvienam sutiktajam isliedavau savo vidu, savo ir viso pasaulio skaudulius rodydavau.Tik UK knygos deka,pirmojo forumo dalyviu deka,maldu deka pradejo manyje vykti vis didesniu laipsniu sielos stabilizacija.As pagaliau patikejau,kad manyje gyvena Dievo Tevo-Kurejo dvasia.JINAI GYVA.Kuomet atsiveri tai dvasiai, issakai jai visas nuoskaudas,visus susipainiojimus,mazdaug po 15-20 min. uzplusta tokia ramybe,toks palengvejimas,pradeda teketi tokios sviesios, suprantamos mintys,ir kas svarbiausiai ateina suvokimas-prasmiu suvokimas.Suvokimas-kodel visa taip yra.Pasauli keisti pradeti reikia nuo saves.Is patirties galiu pasakyti,kad kai kada negali stoveti greta visai nepazistamo zmogaus.Aiskiai suvoki,kad tas asmuo skleidzia zemas vibracijas.MINTIS TAIP PAT ENERGIJA.Todel visai neseniai pradejau labai atsakingai elgtis su savo nuosavom mintim,nes labai nenoriu greta esantiems pakenkti.O kokia graunancia jega Zodis turi manau,kad aiskinti nereikia.Apie veiksmus,tai ir kalbeti nera prasmes.Kiekvienas esame lasteles vieningame, dideliame organizme,kuris vadinasi KURINIJA.Tevai -Kurejai Kurinija valdo MEILES ISTATYMU ir PRIEZASTIES-VEIKSMO-PASEKMES DESNIU.Pazesti JU nevalia.Atsisuka pries pati pazeideja.
VaidasVDS : Prie Aelitos citatų galiu pridėti porą citatų: "Bet religijos "gimimas" nėra staigus; tai yra palaipsnis atsiradimas. Nepaisant šito, anksčiau ar vėliau būna "gimimo diena." Jūs neįeinate į dangaus karalystę, jeigu nesate "gimęs vėl" gimęs iš Dvasios. Didelę dalį dvasinių gimimų lydi dvasinės kančios ir dideli psichologiniai sukrėtimai taip, kaip ir didelei daliai fizinių gimimų būdinga "didžiulės gimdymo kančios ir kiti "gimdymo nenormalumai. Kiti dvasiniai gimimai būna natūralus ir normalus aukščiausiųjų vertybių suvokimo augimas plečiantis dvasiniam patyrimui, nors nebūna jokio religinio vystymosi be sąmoningų pastangų ir teigiamo ir individualaus ryžto." --- "Eidami senuoju keliu jūs siekiate užgniaužti, paklusti, ir prisitaikyti prie gyvenimo taisyklių; einant naujuoju keliu pirmiausia jus transformuoja Tiesos Dvasia ir jūsų vidinę sielą sustiprina jūsų proto nuolatinis dvasinis atsinaujinimas, ir šitaip jūs iš tikrųjų esate apdovanojami Dievo gailestingos, mielos, ir tobulos valios tikro ir džiugaus veikimo galia. Nepamirškite būtent jūsų asmeninis įtikėjimas į nepaprastai didingus ir brangius Dievo pažadus užtikrina, kad jūs tapsite tokie, kurie turi dieviškąją prigimtį. Šitokiu būdu savojo įtikėjimo ir dvasinės transformacijos dėka, jūs tikrovėje tampate Dievo šventyklomis, ir jo dvasia iš tikrųjų apsigyvena jūsų viduje. Jeigu, tuomet, ši dvasia apsigyvena jumyse, tai jūs daugiau nebesate materialaus kūno vergai, bet esate laisvi ir išvaduoti dvasios sūnūs. Dvasios naujasis įstatymas jums padovanoja savęs įvaldymo laisvę vietoje senojo savęs sukaustymo baimės ir savęs atsižadėjimo vergystės įstatymo."
Algirdasmm: Jolanta Nepasiduok vaiduokliškom UK citatom kur tvarinys turi __s u s i d v e j i n t i__ susegmentuoti save į gyvulinį ir dvasinį; vienas segmentas pozuoti pranašumą prieš kitą. Tu tokia turtinga savo prigimtimi šaknimis; tavo besiskleidžiantis vainikas-siela jau dabar įspūdingai graži.
Jolanta: Pirmos mintys atėjusios perskaičius Aelitos paskutinį komentarą: 1. Ji negirdi ką kiti sako. (arba truputį apsimeta kad negir 2. Truputi srega didybės manija. 3. Jaučiasi gudravimo gaidelė. 4. Turi šioje sbetainėje kažkokį tikslą arba kažkas kelnia tikslui pasiekti, todėl yra gana kovinga vidinė būdena. 5. Yra gana gudri ir protinga, žodžiai gana gerai parinkti, taikliai, lyg iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nepasakantys, tačiau po truputį menkinantys kitų pasisakymus. 6. Mielojo, esi gudri, išsilavinusi asmenybė. Žinanti ko nori, ir naudojanti užslėptus ginklus, kad savo tikslo pasiektum, nes puikiai suvoki, kad atviras žaidimas retai kada duoda rezultatų. Manau, kad darbinėje veikloje toksai žmogus gana naudingas. tačiau pasitikėjimo nekeliantis. Kodėl taip yra: 1. Apeliuodama į mano arvirumą (nesiteisinsiu ir mepasakosiu kodėl taip elgiuosi), ji bando sumenkinti jį tariamu savo pavyzdžiu, kurį priskyrė pradedančiajai dvasingumo stadijai, tuo siekdama gudriai sužaisti, ne tiesiai sumenkindama pasisakymą, bet parodyti, kaip pasimetusios siekos klystkelius. (Gudru, šaunu, tik ne vietoj) .2. Suvokdama, kad dauguma žmonių kurie pradėjo eiti dvasingumo keliu, į jį pasuko po kažkokių gana stiprių dvasinių išgyvenimų, lyg ir pateikiamas receptas. jaučiasi seka. Užmetamas kabliukas (1 punktas), o dabar maitinama tam tikroje vietoje. (Žvejybinė taktika :) ) 3. bandoma sužaisti tais pačiais ginklais, kaip prieš tai buvę kitų pašnekovų pasisakymai. Apeliuojama į žodžio galią. Viskas būtų ok, tačiau neįvertino ankstesnių savo pasisakymų ir jau susidariusios nuomonės. Nenuoseklumas gali labai pakišti koją. Mielieji, kovojate Jūs su vaiduokliais. nejau vienos moters vidiniai išgyvenimai gali pakeisti ką nors. tai mano gyvenimas, mano vidinės kovos ir pergalės. jei kas juose atpažysta kažką, aš džiaugiuosi, kad yra panašių į mane. jei ne, vadinasi jie turi savo kelią. GYVENIMAS DAUG PAPRASTENIS NEI IŠ KARTO GALI AYTODYTI. NEI VIENA RELIGIJA NEDUOS VAISIŲ JEI JOS NEIŠGYVENSIME ŠIRDIMI. TAI KIEVIENO MŪSŲ PASIRINKIMAS, SVARBU KIEK JIS LAISVAS IR NEITAKOTAS IŠ IŠORĖS. Nenorėjau kovoti, mano tikslas buvo bendradarbiauti. Bet tam tikslui aš pajutau pavojų. Su meile Jolanta P.s. numanau kaip ir kur mane kritikuosite :), išanksto pasakau, nesiaiškinsiu, nes nematau prasmės. Tik pasakysiu tai, ką noriu tuo metu pasakyti ir tiek.
Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Pirmos mintys atėjusios perskaičius Aelitos paskutinį komentarą: 1. Ji negirdi ką kiti sako. (arba truputį apsimeta kad negir 2. Truputi srega didybės manija. 3. Jaučiasi gudravimo gaidelė. 4. Turi šioje sbetainėje kažkokį tikslą arba kažkas kelnia tikslui pasiekti, todėl yra gana kovinga vidinė būdena. 5. Yra gana gudri ir protinga, žodžiai gana gerai parinkti, taikliai, lyg iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nepasakantys, tačiau po truputį menkinantys kitų pasisakymus. 6. Mielojo, esi gudri, išsilavinusi asmenybė. Žinanti ko nori, ir naudojanti užslėptus ginklus, kad savo tikslo pasiektum, nes puikiai suvoki, kad atviras žaidimas retai kada duoda rezultatų. Manau, kad darbinėje veikloje toksai žmogus gana naudingas. tačiau pasitikėjimo nekeliantis. Panelyt, žemaičiai turi liuksovą patarlę - K u o m...p a t s...s m i r d...t u o m...k i t ą... t e p
Jolanta: Vaidui. Dėl tavęs man skaudu. Jaučiuosi labai nusivylusi. Tikrai tikėjau, kad esi dar vienas iš nedaugelio šviesos skleidėjų. Tu mane tikrai apgavai, ir tau pavyko. Ką aš perskaičiau tavo citatoje: 1. Jūs turite tik 2 kelius: kančią arba išsilaisvinimą. 2. eidami su mimis Jūs patirsite išsilaisvinimą, visur kitur kančią. 3.Sekite mūsų žodžiu ir Jūs išsilaisvinsite. Vaidai, tu tai rašydamas, asmeniškai tai žmonėms garantuoji. Tu tikras, kad tai tikrai jie patirs? O nebus tenai niuansų bet jei būtų taip, ar taip, tai tada gal ir būtų taip? tai man labai panašu į prekybinių agentų reklaminį triuką, "Nusipirkite tuos puodus ir Jums niekada gyvenime nebeteks patirti skrandžio skausmų ir antsvorio". jei žmogus tavimi patiki ir tie pažadai neišsipildo, užtai būni atsakingas tu. Esu įsitikinus, kad UK čia nieko dėta, kaip ir krikščionybėje, religiją gera ji ar bloga daro ne idėjos (o jau kaip rašiau visur vyrauja gėris ir nemanau, kad tai gali nuvesti blogu keliu žmones, jei ieško, tai atranda visur prasmes, kelius ir būdus). Tačiau kiekvieną religiją gali sunaikinti žmonės, suvokiantys, kad tai puikus būdas žmonių manipuliacijai. Bet dabar tikiu ir žinau, kad tarp UK skaitytojų yra nuostabių žmonių, kurie gali būti puikūs dvasiniai vadovai. Tik klausimas neduodantis ramybės yra kitas, kiek tarp jų yra šarlatanų. Ir vis tik aš tikiu, kad meilė, gėris nugalės. Man patiko Vaidai 3 Jėzaus pamokymai kovoje su blogiu, kuriuos tu pateikei. Yra vienintelis kelias kovai su nlogiu, tai gėris. Šiandien jaučiuosi nugalėta, nes jūs sugebėjote sukelti pyktį. Tai praeis. Moku tvarkytis su savo emocijomis. Su meile Jolanta
Aelita: Mieloji sese,tikrai nemoralizuosiu.Atvirai sakau,tavo atsiskleidime, nesenoje praeityje matau, save.Tu tiktai patvirtinai Urantijos Knygos tiesas-DIDZIAUSIA KLIUTIS ZMOGAUS DVASINIAM ZENGIMUI YRA BAIME.Tevu-Kureju akyse, Dievo Tevo akyse tai nieko nereiskia;nera jokios nuodemes;butent toks ir buvo Tevo sumanymas:is ribinio mirtingoji materialaus zmogaus evoliuciniu keliu padaryti ISTOBULITA DVASINE BUTYBE,nes JO akivaizdoje,Jo gyvenamoje vietoje ROJUJE, JI regeti ir nesudegti galesime tik budami istobulintomis dvasinemis bytybemis.Ir nereikia bijoti: sitas procesas uztruks miliardus metu keliones,niekas nereikalauja,kad jau dabar taptume istobulintomis dvasinemis butybemis.Gyvenimas sioje planetoje yra tik startine vieta ilgam ilgam skrydziui i Roju.Su savo materialiais kunais Rojuje,pirmiausiai, mes sudegtume, o antra,savo materialiomis akimis mes ten nieko nepamatytume.Teisingai,gyvenkime sia diena,kas jauciasi gerai ir toliau bukime tokie,bet neatmeskime tokios tikroves,kad anksciau ar veliau mums tikrai reikes apleisti si zemiska plana,o bilietas i morontijos pasaulius yra-ITIKEJIMAS,kad TEVAS-KUREJAS YRA VISOS KURINIJOS TEVAS,o tai reiskia,kad mes visi esame JO vaikai,ir,kad tarp saves mes esame broliai ir seses,kad Jis yra ASMUO ir ASMENYBE,o svarbiausia,kad JO dvasios fragmenta-Minties Derintoja turime kiekvienas asmeniskai savo prote,savo sirdyje.Ir visai nesvarbu,ar tai materialus zmogus butu ,ar morontinis,ar dvasinis TEVO vaikas,dvasioje visi JO vaikai yra apjungti i viena dvasine seima.Siuo metu musu planetoje yra didelis pasimetimas,todel ir kiekvienas asmeniskai patiriame sioki toki dvasini diskomforta. MES TAIP PAT ESAME KOSMINIAI PILIECIAI.Kitu,nezemisku zivilizaciju gyventojai,yra priversti apsisaugoti nuo musu skleidziamu zemu energetiniu virpesiu.Tik MEILES skleidziama energija atnesa ramybe ir dziaugsma,sveikata ir isminti,sekme ir pasitenkinima.BAIME YRA MEILES ANTIPODAS. Atsakydama i tavo manes ivertinima,galiu tik tiek pasakyti:Miela Jolanta,AS TIKRAI NESU TAU PRIESAS,nieko is taves nesitikiu,ir naudos sau jokios neturiu.Bet,matyt,mano asmeninis, ir tavo Minties Derintojai-Tevo Dvasios fragmentai-kazkokia nauda mudvieju sielos vystymuisi, numate.Tai tik mano subjektyvi nuomone. Cia urantijos forumas,as patikejau,kad siame forume galiu laisvai isreiksri savo mintis,todel ir mano israiska persmelkta Urantijos Knygos dvasia. Jeigu,sio forumo seimininkui, mano,kaip dalyvio atzvilgiu bus kitokia nuomone,pazadu, as pagerbsiu jo sprendima,padarydama atitinkamas isvadas. Visiems linkiu geros dienos.
Algirdasmm: maniau kad Jokūbėnas parašė mūsų skleidžiami žemi energetiniai virpesiai, gerai kad prie baimės nepridėjo tamsos, na o jau pabaiga kokia hamelijoniška, tarsi nesimatytų kokiam ponui tarnauja. Jau tie TIK primena ano F davatkas -tik-tik-tik___tik neapsirik
Aelita: Meile isvaduoja is baimiu,ir is negatyviu jos isvestiniu.Visada buvo yra ir bus su Tevo dvasia susitapatinusiu asmenybiu,kurie atgime is dvasios,myles visus aplinkinius Tevo meile.Kalbedami su pasnekovais apie susidariusias nepalankias, globalines planetos salygas, jie visuomet skatins kiekviena raudanti ne tik apie tai kalbeti,bet ir realiai kazka daryti.Paprastai tokius,truputi kitokius,degindavo ant lauzo, nukryziuodavo. Is tiesu,buvome ir dar esame labai primityvus.Is pradziu mylime, po kiek laiko nekenciame,nuzudome,po to vel mylime,ir net garbiname.
VaidasVDS : Jolanta, aš dažnai pateikiu citatas apie tai, ką pats išgyvenau ir patyriau. Už save aš galiu garantuoti, o už kitus ne. Antroje citatoje pasakyti žodžiai priklauso Jėzui, aišku jie ne iš Biblijos, bet iš UK. Truputį viską ne taip supratai. Kalbėsiu tik už save - ta "kančia", kuri išreikšta pirmoje citatoje iš tiesų atsiranda tuomet, kada tu patiri dvasinį nušvitimą (gimimą). Aš manau, kad aš tai patyriau, nors pagal Algimanto tam tikrus mokymus dar negaliu to patirti... Ir ta kančia nėra trumpalaikė, ji tęsiasi gana ilgai (manau aš jos ir šiuo metu šiek tiek patiriu), nes reikia eiti į naują dvasinį etapą. Tuomet tau pačiam daugelis anksčiau buvusių dvasinių problemų tampa labai aiškios, tu matai kelius, kaip išspręsti beveik visas savo dvasines problemas ir gali padėti spręsti problemas kitiems. O tuomet tu susiduri su tave supančia aplinka, kuri tavęs klausyti nenori, iš jos tu pradedi jausti baimę, ir tau reikia sugalvoti protingus būdus prieiti prie savo artimų žmonių, giminaičių ir pažįstamų, o taip pat ir prie nepažįstamų, kaip ir šiame forume. Iš tiesų visa tai tikrai nėra lengva ir paprasta, o kartais ir kankina. Visa tai tęsiasi ganėtinai ilgą laikotarpį, o rezultatai tikrai neatsiranda iš karto... O antra citata citata šiek tiek švelnina pirmą citatą, paimtą ne iš Jėzaus mokymų, bet iš 3 Knygos dalies. Paprasčiausiai aš tuos Jėzaus pasakytus žodžius pats patyriau ir savo patyrimu galiu patvirtinti, kad tie žodžiai yra tiesa bent jau man. Iš tiesų aš beveik nejaučiu baimės nei dėl savo dvasinio kelio, nei dėl kasdienių problemų, tačiau aš nesu Jėzus ir mane liūdina dabartinė dvasinė žmonių ar ir visos žmonijos būsena. Tačiau paskutiniu metu aš iš tiesų galiu patvirtinti, kad stebint ilgalaikius procesus (kai kurie jų trunka ir daugelį metų), visuomet iš kokio nors neigiamo reiškinio išsivysto teigiamas reiškinys. Kai pradedi tuos reiškinius suvokti, o kartais ir asmeniškai patirti, gyventi tampa išties lengviau.
Jolanta: Suprantu tave Vaidai, iš to ką parašei, manau, kad tu tikrai prisilietei, prie Dieviškos ugnelės, kaip stipriai ir kaip tai paveikė tavo matymą, ne man spręsti. Tu pats kartas nuo karto pajusi tam tikrus ženklus. faktas tas, kad tavęs kiti nesupranta, puikiai žinau šį jausmą (gal ir ne visai tame kontekste, bet esu tai patyrusi) rodo, kad tavo žinojimas yra tavo žinojimas ir niekas kitas jo negali taip išgyventi kaip tu. Tačiau, tai puikus tau būdas suprasti mokytojo tikslus. nebūtina, o gal net negalima pateikti visko, nes pats patyrei, kad suslauki atmetimo. Kad ir aš Vaidai. Tikrai daug ko nesuprantu, nes negaliu pajusti taip kaip pajunti tu, o tu begali suprasti pilnai manęs, nes tu negali pajusti taip, kaip jaučius aš. Todėl, kai norisi būti mokytoju, labai dažnai globalines problemas reikia atidėti į šalį, nors ir labai jos svarbios būtų. Žmogus geriausiai supranta save, todėl bandydamas padėti jam per jo pojūčius, tu susilauki pritarimo, nes tada tavo pašnekovui atrodo, kad tu jį supranti ir jis pradeda pasitikėti tavo žodžiais. rašydama supratau, ne mokinys turi suprasti mokytoją, dvasinėje plotmėje, o mokytojas turi suprati mokinį ir jį mokinti ne per savo, kaip dvasinio vadovo išgyvenimus, o per mokinio išgyvenimus, padedant spręsti jo vidines problemas. Turiu draugę, kuri yra pati nuostabiausia draugė, kokią tik gali sutikti moteris. Tačiau kai aš jai kalbėdavau apir savo dvasinius išgyvenimus, ji iš karto tai atmesdavo, nes apie tai bažnyčioje nekalba. tačiau kai jai iškildavo problemos, bandydama jai padėti ir tuos pačius sakinius tik pritaikytus jos situacijai, nei su savo išgyvenimų pavyzdžiais jai pateikdavau, ji puikiai suvkokdavo apie ką kalbu. ne katrtą yra man sakiusi, kad jos samoningumui, problemų sprendimui, išgyvenimams darau didelę įtaką. Tačiau tuo metu jau nebebuvo tikslo pateiki savo tiesas, o norėjau tik jai padėti išgyventi sunkias akimirkas, bei bandyti rasti kartu kelius problemų sprendimams. Ne kartą esu sakiusi, kad jei nori padėti žmonėms, su mažais reikia kalbėtis mažųjų kalba, su didesniais didesniųjų kalba. Todėl gal dvsinėje literatūroje ne kartą yra rašoma, kad ne kiekvienas nušvitęs žmogus gali būti mokytoju. Mokytojas yra daug daugiau. Mokytojas turi ne tik žinoti tiesą, bet turi matyti ir mokinio tiesą, tai yra startinį tašką nuo kurio reikia pradėti. Tiesa tame, kad nete tikrai neįmanoma atlikti kokybiško dvasinio mokymo, čia nebent galima prisišaudyti į fanatizmą linkusių žmonių, arba bendraminčių, kurie jau yra panašaus į tavo lygyje ir puikiai supranta apie ką tu kalbi, tačiau tokiems mokymas jau nereikalingas. Visus punktus, kaip jaučiasi nušvitimą patyręs žmogus, anksčiau tavo pateiktoje citatoje, jau esu pajutusi, nesakau, kad taip jaučiuosi pastoviai, manyje dar vis vyksta kova tarp materializmo ir dvasingumo. Tačiau kai jau žinai kur link eini viską daug paprasčiau taikyti. Tur būt tu supranti Vaidai, kad žmogus, kuris jau patyrė svesos nors ir tik blyksį, nebesimėtys savo įsitikinimuose. Man tai ženklas, kad einu teisingu keliu. Nors jis ir individualus, tačiau tu man parodei, kad jis teisingas, nes duoda rezultatų. Čia tik tam, kad supratumėte mano poziciją, kad yra ne todėl tokia, kad esu užsispyrusi, o todėl, kad aiškiai žinau ir visu kūnu suvokiu ką darau ir kodėl taip elgiuosi. O tau sėkmės, net ir nušvitęs žmogus, vis dar yra mokinio kailyje, jei tai suvoksi, atversi save tobulėjimo galimybėms. jei pajusi, kad viską jau žinai, susirūpink mielasis, tai ženklas, kad tave užvaldė pasipūtimas ir arogancija, tokiu atveju tenka labai padirbėti su savimi, nes kitaip sustosi tobulėjime, o užsiciklinimas priveda prie tuečio fanatizmo, kuris nieko gero neduoda nei tau, nei aplinkinkiniams. MOKINKIS BŪTI MOKYTOJU. MANAU, KAD SU LAIKU TAU GAUSIS. Su meile Jolanta
VaidasVDS : Jolanta aš dar ir pats savęs nepriskiriu prie mokytojų, greičiau prie patarėjų. Norint tapti tikru mokytoju reikia viską pašvęsti vien tik dvasiniams dalykams. Bet aš gyvenu ir realųjį gyvenimą, niekas man iš dangaus nedavė jokių įgaliojimų ir pan. Tačiau einant dvasiniu keliu, atėjo suvokimas, kad viską reikia daryti tik visuotinės žmonių brolystės labui. Tuo metu aš jau buvau perskaitęs ir pasistudijavęs (nes ją visą gerai suvokti vis tik yra nepaprastai sunku) Urantijos Knygą. Tuo metu aš jau studijavau ir Algimanto teikiamus mokymus ir jo gautą Jėzaus apreiškimą KJV. Tiesą pasakius, UK aš taip ir neradau jokių žodžių, kuriuos aš galėčiau beveik tikrai atmesti, savo vidumi suvokdamas, kad jie gali būti netiesa. Tuo tarpu tiek kai kurios KJV, tiek ir Algimanto mokymų vietos sukėlė man labai rimtų abejonių. Dar daugiau abejonių sukėlė Algimanto mokymo stilius ir to pasekoje jo forumo tuštėjimas. Vien aukšti ar labai aukšti idealai nieko negarantuoja. Sau aš esu padaręs vieną išvadą - kuo daugiau žmogus savo protu prisiliečia prie jam perduodamų apreiškimų, tuo labiau jis gali tuos apreiškimus sugadinti, ir net labai žymiai. Tad aš likau ir liksiu su Urantijos Knyga, iš kurios ir semiuosi išminties, ir kuri manęs dar nei karto nenuvylė, o padėjo tai labai ženkliai...
Jolanta: Kaip man džiugu tai girdėti. Vadinasi pirmoji nuomonė mančs nenuvylė apie tave, o dėl antrosios aš atsiprašau. Perskaičiau ne tai ką parašei, o pamačiau viską prieš tai buvusios Aelitos žinutės šviesoje. tai dar vienas įrodymas, kad kelis kartus patikrink prieš ką nors rašydama. Nepažystu Algimanto, nežinau kiek jis yra prisilietęs prie apreiškimų, tačiau žinau viena, visda jaučiasi kai rašo ar kalba žmogus paliestas Dieviškos ugnelės, iš jo sklinda šimuma ir meilė. Viešpats sustato viską į savo vietas, neverta per galvą verstis norint ką nors pasiekti, jei tau kažkas neduota, vadinasi to tu ir neturi turėti, tai tau gali pakenkti. Taip pat ir su pasekėjais, bei bendraminčiais. Manau dėl dvasinio tobulėjimo tavo pasirinkimas pats geriausias, aš ne apie knygą, kalbu apie visako vertinimą savo vidumi, o jei jis tai sako skaityk šią knygą ir elkis taip, vadinasi tai ir yra teisingiausia. dar kartą pasikartosiu, knygos tai priemonės, tačiau viską turi padaryti žmogaus protas, valia, bei norai. Net ir siekiant dvasingumo. Truputį apie savo norus. Žinodama, kad esu nepajėgi skleisti dvasinės ugnies žmonėms, labai norėčiau nors truputį jiems padėti išgyventi vidines kančias, kurias sukelia mūsų meterialūs norai, bei aistros. Kas žino, gal tam dar nesu priaugusi, tada ir progos tokios nebus. Pasitikiu Viešpačiu ir nuolankiai priimu jo suteikiamas pamokas, bei dovanas.
VaidasVDS : Jolanta, nenuvertink pati savęs. Apie visa tai, ką veiku dabar, aš prieš 5 metus net ir pagalvoti nedrįsdavau ir net nenujaučiau, kad eisiu tokiu dvasiniu keliu, o tuo labiau, kad dalinsiu patarimus kitiems. "Su mūsų dangiškuoju Tėvu viskas yra įmanoma" - tai ir citata iš UK ir asmeninis patyrimas kartu...
Jolanta: Žinau Vaidai, nors ir neskaičiau UK, bet atrodo, kad dvasiniai patyrimai labai panašūs. Daug kas mano gyvenime jau įviko, kas prieš keleta metų būtų atrodę iš fantastikos srities. Bet tai materialioje plotmėje. Dar ir dabar kiekviena diena, tai lyg naujas atradimas. Ko išmokau, tai neturėti ilgalaikių planų, o pasinaudoti Viešpaties suteiktomis progomis. O jis jų suteikia. Žinoma ir pareikalauja vėliau pastangų, kad įgyvendinti, bet juk tai tik gyvenimas. Įdomiausia Vaidai tai, kad dabar tai labai aiškiai suvokiu ir matau, kaip ir kodėl Viešpats elgiasi vienaip ar kitaip. Kokias pamokas turėjau išmokti iš suteiktų kančių. Nė vienos iš jų neatiduočiau. Net kančia tampa palaima. Kvailai skamba, gal net beprotiškai, bet kai žinau kam ji reikalinga tu ją prakenti, o po to ateina atpildas. Tačiau didžiausia beda tame, kad esame nekantrūs ir visko norime čia ir dabar (ir aš neiškimtis), kantrybės dar reikia mokintis. dar daug ko reikia mokintis, todėl labai šaunu kai šalia yra bendražygiai. Tavo pasakojimai apie asmeninius išgyvenimus man daug daugiau padėjo, nei ilgos citatos. Nors ir citatos kartais padeda. turiu daug nesutvarkytų savo gyvenimo kampų, tačiau esu rami, tikiu ir pasitikiu, žinau, kad viskas, kas vyksta mano gyvenime yra mano kelias į laimę. Su meile Jolanta
Algirdasmm: KELIAS Į LAIMĘ Neduok ugningąjai saulei džiovinti nė vienos ašaros, pirmkol nenušluostęs būtum tu pats ją nuo kenčiančiojo veido. O duok kiekvienai karštąjai žmogaus ašarai kristi į tavo širdį ir čia pasilikti. Nenušluostyk jos, kol nebus nutildytas skausmas, kuris ją išveržė. Ašaros žmonių, kurių širdys yra kupinos mielaširdingumo, yra srovės, drėkinančios Amžinosios Meilės laukus.
Brolisxx: Išaugs ir tavo skausmas , bus didelis kaip Žemė Ir sielvarte juodam vėl laužysim rankas . Bus pamirštas dangus , bus sutrypta tai , ką anuomet manė Žmogaus Sūnus , kol jo žvejai skubėjo per bangas .
Brolisxx: Kodėl čia tokia nesąmonė su raidynu ? Na , bandysiu pakartoti ... IŠAUGS IR TAVO SKAUSMAS , BUS DIDELIS KAIP ŽEMĖ IR SIELVARTE DUODAM VĖL LAUŽYSIM RANKAS. BUS PAMIRŠTAS DANGUS , BUS SUTRYPTA IR TAI , KĄ ANUOMET MANĖ ŽMOGAUS SŪNUS , KOL JO ŽVEJAI SKUBĖJO PER BANGAS
varna: Išaugs ir tavo skausmas, bus didelis kaip Žemė Ir sielvarte juodam vėl laužysim rankas. Bus pamirštas dangus, bus sutrypta ir tai, ką anuomet manė Žmogaus Sūnus, kol jo žvejai skubėjo per bangas. (Brolisxx) Broliuk, naudok Operos naršyklę, tada viskas bus ok
ļīėķą’ āåšńč’ ńņšąķčöū