Форум » DVASINĖ KARJERA » Dvasines karjeros etapai » Ответить
Dvasines karjeros etapai
Jolanta: 1. Suprasti, kad zmogus, ne fizine, o dvasine butybe. Ir jo egzistavimas nesibaigia su siuo gyvenimu. 2. Atskirti kurie gyvenimo aspektai yra skirti fiziniam gyveniui, o kurie dvasiniam. 3. Rinktis kam teiksi pirmenybe (tai viso gyvenimo darbas) 4. Surasti bendramincius, su kuriais galetum pasidalinti savo suvokimais. 5. Pradeti gyventi pagal savo dvasini suvokima.
Algirdasmm: labai universalus penki punktai –tiesiog pedagogine metodika –atsargus demesio atkreipimas tiems, kieno gyvenime nebuvo religinio-dvasinio-tikejimo turinio. Pasiulymas, kaip pradeti zvelgti i virsmaterialius buvius. Atsisukimas i Dievybe, i dvasinguma, i tai kas nematerialu; kartais salygoja nepageidaujamus pasireiskimus: sukelia euforijas samoneje, issaukia konvulsijas prote, asmenybe pradeda gyventi didingu iliuziju pasaulyje, patampama apastalais, vieninteliais mokytojais; zinovais kur tiesa-netiesa, islenda kagebistine praeitis (nuosava ar gimines) ir prasideda vienintelio kelio rodymas. Tikiuosi miela Jolanta, inesi savo indeli i tokiu problemu sprendima ir netik.
Jolanta: Supranti Algirdai, perskaiciusi daug dvasines literaturos, indu vedas, budizmo mokytoju veikalus, zinoma tebeskaitanti biblija, supratau, kad yra skirtingi keliai, skirtingu samoningumo lygio zmonems. Tie, kurie mano, kad ju tiesa yra vienintele ir nepakartojama, kuria reikia sekti, o visos kitos klaidingos, yra dar tokiame buvyje, kai ju samone negali atsiplesti nuo materialaus kuno. Ju matymas yra is materijos vidaus, todel apima labai nedaug ploto, kas seka ribotuma. Taciau jie yra teisus tame, kad ju atveju, jie rado pati geriausia dvasingumo tobulejimo kelia. Ir nemanau, kad tiems zmonems reiketu kito kelio ieskoti. Jie gali buti mokytojais tiems, kad taip pat pradeda eiti panasiu keliu. Taciau blogybe tame, kad jie nesuvokia savo ribotumo ir pradeda daryti kardinalias, ju dvasini augima stabdancias klaidas. Pradeda kitus teisti, kritikuoti, gal net atsiranda pyktis ir neapykanta. 1. vartydama Korana supratau jo reiksme. Jis yra skirtas pacio zemiausio suvokimo zmonems. nes ju samone yra tampriai susijusi su materija. Todel Korane pastoviai akcentuojama, kad atpildas bus materialus. Esu isitikinusi, kad taip ir bus. nes kas geriau uz Viespati supranta zmogaus prigimti. Jis ir skatins zmogu jam priimtiniausiu budu. 2. Skaitydama senaji testamenta supratau, kad Judaizmas yra pati geriausia dvasinguma skatinanti priemone sekanciai nuo apacios suvokima turintiems zmonems. Ju dvasinio kelio atpildas pasidididziavimas. Zmones kuriems tai yra vienintelis auvokiamas atpildas, sekdami senuoju testamentu po truputi augs, o Viespats juos ir skatins pagal tai, kokios tradicijos jie laikosi. 3. Krikscionybei labai svarbus yra itakos turejis, taciau jau su atjautos elementais. Zmones, kurie jau verziasi is materialaus buvio, taciau labai sureiksmina emocijas. viespats ir siunte Kristu, kad parodytu, kaip tokio suvokimo lygio zmonems neprazuti materialiame lygyje, jis parode kelia, kur link jie turi eiti. Ir atpildas bus toksai, koki apraso Naujasis testamentas. 4. Budizmo serdis, zmones, kurie pilnai atsisake materialaus buvio, jie koncentruojasi i aukstesnius lygmenis. Siu zmoniu tikslas, savo suvokima pakelti virs materijos ir koncentruotis tik i dvasini zmogaus buvi. 5. Induizmo tikslas atsisakyti visiskai zmogaus samones ir susivienyti su auksciaujoju. Taciau sio tikejimo filosofijoje yra neatmetami ir zemesniu siekiu augimas, bei atitinkams atpildas. Taip, kad normalu, kad vienu ar kitu atveju zmogus sprendzia pagal savo lygi. Supratusi tai, pradejau gerbti visas religijas. Nera blogu ar geru suvokimu. Todel rasau, kad teisinga kelia apibudinantys bruozai yra meile ir atjauta (gali buti ir daugiau). kaip tai pasiekti?.....Manau, kad sio forumo ir turetu buti pagrindinis tikslas. Su meile Jolanta
Algirdasmm: Tavo nuostabus patyrimas ziniu pasaulyje ir foruma praturtinantis pasidalinimas praturtina ir mus skaitanciuosius Labai lauksiu, kada pradesi dalintis tuo, ka patyrei skaitydama Penktaji
Jolanta: Ka penktaji? Mielai pasidalinciau, jei zinociau kuo beje dabar skaitau puiku Budisto mokytojo veikala apie mirti, jos priemima, bei kaip susitaikyti padeti su mirtimi kitiems. Tenai yra labai saug dvasiniu patarimu tinkanciu visoms religijoms. Budistai remiasi Motinos Tereses patyrimu, kodel mes negaletume pasiremti Budistu. Labai noreciau perskaityti Budistu "Mirusiuju knyga". Tik nezinau ar yra Lietuviu kalba, is bedos ir Rusu kalba tiktu. Tik kur ja gauti.
Naktinis sargas: Jolanta rašo: Ka penktaji? Mielai pasidalinciau, jei zinociau kuo beje dabar skaitau puiku Budisto mokytojo veikala apie mirti, jos priemima, bei kaip susitaikyti padeti su mirtimi kitiems. Tenai yra labai saug dvasiniu patarimu tinkanciu visoms religijoms. Budistai remiasi Motinos Tereses patyrimu, kodel mes negaletume pasiremti Budistu. Labai noreciau perskaityti Budistu "Mirusiuju knyga". Tik nezinau ar yra Lietuviu kalba, is bedos ir Rusu kalba tiktu. Tik kur ja gauti. Jolanta, yra "Tibeto mirusiųjų knyga", "Egipto mirusiųjų knyga" - lietuvių kalba. Žinau, kas tau galėtų padėti/paskolinti jas paskaityti. Parašyk savo el. paštą ir tau bus parašyta. Sudiev
Jolanta: Labas Naktini Sarge, mano el, adresas jkalinauskiene@gmail.com. Tel.nr. 8 627 68693. Labai lauksiu tavo zinutes.
kukas: Daugiau tokiu konkreciu ziniu.Aciu Jolanta.Man irgi susidare ispudis,kad skirtingos religijos-skirtingi samoningumai,nors visu neskaiciau.Siek tiek NT ir budizma,pastarasys pasirode zymiai ismintingesnis....Ka manai apie advaita,jei teko skaityti?
Algirdasmm: Ir dar; likimas mums atveda ne ta kurio norime, bet ta kurio reikia
kukas: kodel musu norai musu priesai?gal jie ir ne musu isvis?...
Jolanta: neteko Kukai skaityti, taciau jei uztiksiu butinai paskaitysiu. As dar labai mazai ka skaiciau. Juk rimtesnianio dvasingumo studijavimo kelyje as tik 2 metai. Iki tol remiausi tik intuicija. Mano nuomone Budizmas nera ismintingesnis, jis skirtas ismintingesniems zmonems. Taciau jei toksai nesi, o pradedi praktikuoti tai, ko dar negali suvokti, gali pakenkti, o ne padeti sau. Atsargiai reikia. Turiu pavyzdi reiskinio, kad net praktikuodami Katalikybe du zmones nesusikalba del skirtingo brandumo, o ka jau kalbeti apie skirtingu religiju atstovus.
Jolanta: Kukai, jei domejaisi budizmu, tenai yra sakoma, kad kancios saltinis it yra musu norai, musu prieraisumas jiems, Juk mes kenciame, kai jie neissipildo, kenciame, jei ne taip issipilso, kelnciame kad issipildo ir nebelieka ju ir t.t. Tenai kitaip sakoma, bet esme ta pati. Taciau vel negalima suklysti. Noru visiskas atsisakymas tai sventuju bruozas. Man iki to labai toli, todel as ju visu dar neatsisakau. Gal vertetu pradeti atsisakyti blogu emociju, pykcio, pavydo, pagiezos. Sie tikrai nieko gero neduoda nei dvasiniame, nei materialiame pasaulyje.
kukas: Ka gi,busim ''kolegos pagal staza'' su tavim Jolanta.As irgi kazkur 2 metus, rimciau ''studinu'' dvasine info.Gal nesusipleksime,nes ir mano tonas dazniau buna kategoriskas......Jolanta rašo: Budizmas nera ismintingesnis, jis skirtas ismintingesniems zmonems cia jau sofostika sakyciau Jolanta rašo: Kukai, jei domejaisi budizmu, tenai yra sakoma, kad kancios saltinis it yra musu norai, musu prieraisumas jiems, Juk mes kenciame, kai jie neissipildo, kenciame, jei ne taip issipilso, kelnciame kad issipildo ir nebelieka ju ir t.t. Tenai kitaip sakoma, bet esme ta pati. Taciau vel negalima suklysti. Noru visiskas atsisakymas tai sventuju bruozas. Man iki to labai toli, todel as ju visu dar neatsisakau. Gal vertetu pradeti atsisakyti blogu emociju, pykcio, pavydo, pagiezos. Sie tikrai nieko gero neduoda nei dvasiniame, nei materialiame pasaulyje. Norejau paklausti,kaip kazkas musu gali mums ir kenkti.'Musu'-ta prasme,kazkas is musu pacios prigimties,kitais zodziais prigimtis mazohistine gaunasi....
Jolanta: Mielas Algirdai, ar mes is tikro zinome, ko is tikro mes norime, kas mums geriausia. Juk mes tiek daug ko nezinome ir nesuvokiame, todel visai normalu, kad negalime noreti ti, apie ka nesame girdeje. O likimas, arba Viespats zino ir suvokia. Todel ir duoda mums geriausia varianta, geriausiems tikslams.
Algirdasmm: Aciu uz dvieju metu fakta. Manau labai gerai, kad pradedi nuo placios panoramos apzvelgimo. Tai nuostabu. Ir tu nuostabi.
Jolanta: nereikia sumenkinti ir kitus metus Mielas Algirdai kas zino ko vedima mano intuicija dare man itaka. Zinau, kad mano kad ir rasymo tonas gali atrodyti kategoriskas, tai mano beda. Ne karta man sake draugai ir ne tik draugai. Taciau noreciaum kad suprastumete, jei ir kalbu apie savo patyrima ir suvokima tai tik todel, kad geriausiai ji zinau. Todel dalinuosi tuo ka zinau, o ne noriu pateikti kaip fakta, kurio negali buti ir daugiau variantu. O del pykcio, pavydo ir pagiezos atsisakymo kalbu ne teoriskai, o is savo patieties, ir zinau kiek paprastesis pasidare man pasaulis. Deje daugumai atrodau keistuole. Bet juk negali visur buti puiku
VaidasVDS : Jolanta, sakai dar tik 2 metus esi rimtesnių dvasinių ieškojimų kelyje. Aš iš vis anksčiau galvojau, kad niekada nebūsiu rimtesnių dvasinių ieškojimų kelyje. Kadangi tik pradėjęs tyrinėti kokią nors religiją, greitai rasdavau tokias vietas, su kuriomis negalėdavau sutikti. Tas mano "nesutikimas" būdavo grynai "vidinis", vis nesuvokiant, kad tas "vidinis" yra paties Dievo-Tėvo dalelė. Taip prieš 4 metus radau nuorodą į UK. Galvojau, na tuoj surasiu su savo "vidiniu" patarėju, kas čia ne taip. Taip beieškodamas perskaičiau viską... ir nesuradau, atvirkščiai supratau, kas buvo tas "vidinis", kuris padėjo man ieškoti ir surasti. Dar nebūdamas rimtesnių dvasinių ieškojimų kelyje, aš gana drąsiai stodavau ginti Dievo buvimo fakto gynimo tam tikruose forumuose diskusijose su ateistais. Bet tuo metu man dar daug ko trūko, ypač žinių. Šiuo metu esu užpildęs šią spragą. Ir dar papildomai turiu savuosius visai naujus patyrimus, kurie visiškai niekuo nepriklauso nuo kitų asmenų mokymo ar patarimų. Nesakau, kad suradau harmoniją ir visišką pasitenkinimą. Tačiau atėjo suvokimas, kad būtinai reikia siekti visų žmonių brolystės. Bet tai nėra labai lengva (tą rodo ir tas kitas UK forumas), tačiau įdomu...
Jolanta: Labai dziaugiuosi Vaidai, Tu atradai Uk, kuri tau duoda suvokima, o gal tave atvede sirdis. As suradau sistemindama medziaga is ivairiu saltiniu, kaip ir minejau kitame forume, to mane paskatino maza perskaityta knygute "zuvedra". dabar manau, kad gal ne ji privede, gal paprasciausiai jau buvau subrendusi tam zingsniui. nesvarbu kaip, svarbu, kad privede. Pasakyk Vaidai, juk nuostabus tai jausmas, kai vidu uzpildo sviesa ir siluma. kai suvoki, kad esi labai mazai kur pazeidziamas, nes tau nera taip svarbu kad prarasi kai ka materialaus. Gali elgtis drasiai, nes nebijai mirties ir t.t. gyvenimas tampa grazus, nes mazai kas gali tave iskaudinti. Esu isitikinus, kad ir kokio tikejimo butu zmogus, jei jo sirdi paliete Dievas, jis jauciasi panasiai. Nes jei prisimena seno forumo dalyviai, pasakojau tenau, kaip po labai sunkaus ivykio mane busvo uzplususi palaiminta siluma, ja as pavadinau "sventaja dvasia", ir tada pasakiau, kad butu labai nuostabu, kad tas jausmas sugrystu. Jis sugryzo, tik dabar jau samoningai, dabar as zinau kas tai yra, kodel tai atejo pas mane ir kaip tai islaikyti. Tada man buvo duota tik dovana, pajusti, kokios savijautos as turiu siekti. Butu izulu laikyti, mano dvasinius ieskojimus labai rimtais, tai skambetu kyg sunkus darbas. Ne. Paprasciausiai klausiausi sirdies, visu pirma suvokiau, kad zmogus nera kunas, jis yra dvasia. tada perskaiciusi zuvedra suvokiau, kad yra dalykai kurie augina musu dvasia ir siela, pradejau ieskoti ju, cia jau padejo man religine literatura. dar ir dabar ieskau. Siai dienai sustojau ties atjauta. bandau ja isisamoninti, kad ji taptu mano dalimi. cia ieskau bendraminciu, labai sunku buti vienai su savo mintimis. Tai kelias, kuriuo, kaip ir bet kuriuo keliu daug lengviau eiti kai esi ne vienas. Taciau kartu einantys turi suprasti vieni kitus. Labai tikiuosi, kad sio forumo dalyviai bus puikus bendrakeliaiviai.
VaidasVDS : Pasiskaitykite iš UK: "Visos religijos moko Dievybės garbinimo, o kai kurios moko žmogaus išgelbėjimo doktrinos. Budistų religija žada išgelbėjimą iš kančios, nesibaigiančią ramybę; žydų religija žada išgelbėjimą iš sunkumų, klestėjimą, grindžiamą teisumu; graikų religija žadėjo išgelbėjimą iš disharmonijos, bjaurumo grožio suvokimu; krikščionybė žada išgelbėjimą iš nuodėmės, šventumą; mahomedonizmas suteikia išlaisvinimą iš judaizmo ir krikščionybės griežtų moralinių standartų. Jėzaus religija yra išgelbėjimas iš savojo aš, išlaisvinimas iš tos blogybės, kokia yra tvarinio izoliacija laike ir amžinybėje. Hebrajai savo religiją grindė gėriu; graikai ją grindė grožiu; abi religijos siekė tiesos. Jėzus apreiškė meilės Dievą, o meilė aprėpia visą tiesą, grožį, ir gėrį. Zoroastriečiai turėjo moralės religiją; indusai, metafizikos religiją; konfucijiečiai, etikos religiją. Jėzus gyveno tarnavimo religija. Visos šitos religijos yra vertingos tuo, kad jos yra veiksmingi priartėjimai prie Jėzaus religijos. Religija turi lemtį tapti viso to, kas yra gera, gražu, ir teisinga žmogiškajame patyrime, dvasinio suvienijimo tikrove. Graikų religija turėjo devizą “Pažink save”; hebrajai koncentravo savo mokymą į “Pažink savo Dievą”; krikščionys skelbia tokią evangeliją, kuri yra nukreipta į “Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinimą”; Jėzus skelbė gerąsias naujienas apie “Dievo ir savęs kaip Dievo sūnaus pažinimą.” --- Tik atkreipiu dėmesį čia minima Jėzaus religija yra apreikšta UK 4 dalyje.
kukas: O as manau nera jokiu realiu zmoniu,tik samone zaidzianti zmones.Vaidai gal gali rasti citata apie vienintele tikrove mumise yra minties derintojas.Ir dar,ar gali pakomentuoti 'tavo' citatos istrauka: VaidasVDS rašo: Jėzaus religija yra išgelbėjimas iš savojo aš, išlaisvinimas iš tos blogybės, kokia yra tvarinio izoliacija laike ir amžinybėje ..musu 'as' trukdis visiskai laisvei sakyciau...
Fredas: Atjauta yra lb geras zmogaus bruozas,taciau reikia nuolat tureti omenyje,kada Jezus pasake parabole , jog nemetytumem perlu kiaulems,kad prarijusios perlus dar ir pacius kartais nesudraskytu. Shita parabole yra verta demesio del to,jog panasiu atveju, tokiu kaip sielos atverimas bet kam, baigdavosi liudnomis pasekmemis,del to Jezus ir perspejo,kad butumem atsargus,o atsarga,kaip skant gedos nedaro. Manau, kad shis virtualus forumas nevercia buti per daug uzsidariusiems nuo viso pasaulio,nes tai yra virtualus rishys,net ir jeigu zmogus per daug atvirauja skleidzia shirdies shiluma, didelio pavojaus manyciau negaletu buti,nes jei ir pasitaikytu 'kiauliu', uz kadro atsiputes, savo vidine meile , tarsi vandeniu gali gesinti gyvulinio proto siautejimo sukeltus gaisrus.
kukas: Nezinau,man yra juokinga,kaip kazkas bando pazinti kazka save dorai nepazines.
kukas: Man tas primena pasaka; is triju sunu karalius turejo isrinkt viena i savo vieta,tad issiunte juos pagyventi pora metu atskirai.kada sunus grizo vienas buvo gerai praturtejes o kiti skursto.Tad karalius turtinga isrinko ipedxniu o kiti du skundesi,kodel,jis gi ir taip turtingas.Karalius atsake; jis mokejo savimi pasirupint,tad mokes ir kitais o jus kaip kitais rupinsites ,jeigu net savimi nebesugebate
Algirdasmm: Fredai, mielasis Perkėlinėji ano F blogybes; labai nemeilingas gyvuliukam –ar mėgsti gamtą, ar vaikystėje tėvai tave buvo nusivedę į zoo-sodą, zoo-muziejų. Gal labiau nusiplauk ano F apnašas, taip pat padidink matymo ryškumą; kada susilieja vaizdas –atrodo kad tai siautėjimai; paprasčiausiai nespėji su minčių tėkme; ir tave nudegina;;; ne viskas gaisrai kas degina P.S. Labai draugiškai nusiteikęs tavo atžvilgiu Algirdas
Jolanta: Mielas Kukai. Is asmenines patieties, i6 psichologiniu ziniu, tiek teoriniu, tiek praktiniu, kurias turejau taikyti, kad isgyvenciau, tiek is dvasines patirties, kuri man nusviete kelia, labai atsakingai ir tvirtai galiu teigti. Niekas musu negali taip iskaudinti, ir mums pakenkti, kaip mes patys sau. Niekas negali mums pakenkti, jei mes patys neleidziame kenkti. Tai skamba ziauriai, bet tai tiesa. Vieniontelis dalykas su kuo verta kovoti, tai kovoti su paciu savimi, ir sioje kovoje visda busi nugaletojas, kad ir kokia pergale pasiektum. Tai patyriau savo kailiu, tokiu principu gyvenu dabar. Tam reikia suvokti silpaja musu prigimties dali. Kitaip sakant, atskyre materialius musu poreikius, kurie daznai mus skaudina ir dvasinius, mes patys galime rinktis, kuria puse stiprinsime.
Jolanta: Fredui. Tu parasei tai, i ka reiketu labai rimtai atkreipti demesi, 1. religijos praktikavimas, kai pasitiki kitu pasakytu zodziu, ir aklai seki tuo ka isgirdai, be vidines izvalgos. (manau, kad Kristaus pasakyti zodziai buvo skirti tiems zmonems) 2. Kai isgyveni vidini augima, kai samoningai suvoki, ka tau duoda vienas ar kitas veiksmas. Kai intuityviai gali suvokti kitu zmoniu keslus (kazkada seniai skaiciau, nepamenu net kur, kad dvasingumo keliu pradedantis eiti zmogus dazniausiai tampa vienisas, nes jo niekas nesupranta, taciau pasiekes tam tikra branda, jis gali pramatyti zmones, todel puikiai zinos kaip su kuo geriausia elgtis, tas ir istirpdys atskirti), atjauta tampa vidine tavo savybe, tam nereikia pastangu, tu elgiesi taip, nes to nori. Rasydama si komentara supratau, kaip pamatuoti vienos ar kitos praktikos isisamonimo lygi. Jei tau reikia stengtis, kad atlikti tam tikrus dvasinguma skatinancius veiksmus, vadinasi tu dar nepraejai sio lygio ir toliau turi dirbti. jei tu elgiesi jau is vidaus, todel, kad nori, todel veiksmams tau nereikia ideti pastangu, vadinasi tau jau reikia pereiti i kita lygi. Atjautai man dar reikia pastangu. Taciau likimas man dekingas, turiu situacija tokia, kad galiu kiekviena diena tai praktikuoti. (nes aplik mane dazmai yra zmoniu, kurie butu dekingi likimui, kad as dingciau) Turiu medziaga, terieikia tik dirbti :)
Jolanta: Mielas Kukai, visiskai normalu, kad tau atrodo juokinga tai ko nesupranti. Kodel as labai dziaugiuosi sia svetaine, todel, kad apie tuos dalykus negalima kalbeti su zmonemis kurie mus supa. Tau tai tik juokinga, daugumai manau atrodyti tai psichines ligos uzuomazga. Drysiu tau duoti patarima, jei ne atmesk kaip eilini kliedesi. jei kazkas tau bus nesuprantama ir nepriimtina, neatmesk kaip visisko kledesio. Paparasciausiai pasakyk sau, man tai nepatina, to as nesuprantu, taciau tikimybes teorija vis tiek islieka, kad taip gali buti. Tuo tu po truput atsikratytum kategoriskumo. Tai sudetinga. Sia praktika po siai dienai taikau. kai jau atrodo pazengiau, bac ir islenda koks nors kategoriskas vertinimas. Bet juk mes zmones, ir man ne kiek negeda, kad esu labai netobula.
kukas: Tvirtinti esu netobula,gali kai save pazisti,kai zinai kas esi? Cia panasu i ikalbejima 'Tiktai drąsus žmogus nori sąžiningai pripažinti, ir be baimės žvelgti į tai, ką atranda nuoširdus ir logiškas protas.' 1773-04-10 pagal mane logiska kad absoliuciai tobulas ir kurti ne zemesni uz tobula,pagal tave tas imanoma,kur logika?
Jolanta: Mielas Kukai, imanoma ir neimanoma. Zmogaus prigimtis, dvasine, yra tobula, tai faktas. Zmogus turi galimybe tapti tobulu, tai irgi faktas, kuri irodė Kristus. Taciau juk mes esame ne tik dvasios, kurios yra tobulos, deje, mes esame ir materija, kuri yra visiskai netobula. Zmoguje pastoviai kovoja dvi prigimtys, dvasinė tobula, ir materiali visiskai netobula. Kas ima virsu, tokio suvokimo mes ir esame, dvasines, ar materialiosios, ar misinio, kuriu ingridijentu santykis priklauso, kiek vienas virsesnis uz kita. Suvokiant sita fakta, mes prieiname prie dvasines karjeros antrojo etapo, kada pradedame analizuoti, kurie musu veiksmai stiprina dvasia, o kurie materija. Nors ir budama tobula Dvasia negali kovoti su netobula materija, jei ji yra daug silpnesne. Kudikis budamas tobulas negali pasipriesinti netobulu zmoniu itakai. P.s. labai prasau mano zodzius vertinti tik kaip mano dvasines patirties itakoje igyta suvokima, ne daugiau. Tai nera absoliuti ir vienintele tiesa.
VaidasVDS : Kukai aš tau geriau citatą apie savąjį aš pateiksiu. Tokią filosofinę, apmąstymui: "Ar nesavanaudiškumas – savojo aš užmiršimo dvasia – yra pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų mirtingasis žmogus turi gyventi betarpiškai su tuo, jog savasis aš, nuo kurio neįmanoma pabėgti, nenutrūkstamai reikalauja pripažinimo ir garbės. Žmogus negalėtų dinamiškai pasirinkti dieviškojo gyvenimo, jeigu nebūtų tokio savojo aš gyvenimo, kurio reikėtų atsisakyti. Žmogus niekada negalėtų užsikabinti už išgelbstinčio teisumo, jeigu nebūtų jokio potencialaus blogio, kuris kaip kontrastas išaukštintų ir atskirtų gėrį." Ir pridedu dar šią citatą: "Vienintelis evoliucinis pasaulis be suklydimo (galimybės neišmintingam sprendimui) būtų toks pasaulis, kuriame nebūtų laisvos protingos būtybės. Havonos visatoje yra milijardas tobulų pasaulių su savo tobulais gyventojais, bet besivystantis žmogus turi teisę klysti, jeigu jis turi būti laisvas. Laisva ir nepatyrusi protinga būtybė galbūt negali būti iš pradžių visuotinai išmintinga. Klaidingo sprendimo (blogio) galimybė tampa nuodėme tiktai tada, kada žmogiškoji valia sąmoningai nusprendžia ir tą suvokdama laikosi apgalvoto amoralaus apsisprendimo."
Algirdasmm: noriu apraminti, pasiūlyti; taikingesnę būseną savo viduje ir su tais, kurie norėtų, kad dingtai, Miela Jolanta Žmogiškosios egzistencijos didysis tikslas yra prisiderinti prie viduje gyvenančio Derintojo dieviškumo; mirtingojo gyvenimo didysis laimėjimas yra pasiekti tikrą ir supratingą pasišventimą dieviškosios dvasios, kuri laukia ir dirba jūsų proto viduje, amžiniesiems tikslams. Bet atsidavusios ir ryžtingos pastangos tam, kad būtų įgyvendintas amžinasis likimas yra _v_i_s_i_š_k_a_i_ _ _s_u_d_e_r_i_n_a_m_o_s_ su linksmu ir džiugiu gyvenimu ir su sėkminga ir garbinga karjera žemėje. 1206_3_3 Aš pats apsiraminau, ir gal kiti apsiramins sužinoje: Ko Minties Derintojas negali panaudoti jūsų dabartiniame gyvenime, tų tiesų, kurių jis negali sėkmingai perteikti tam žmogui, su kuriuo yra susižadėjęs, tą jis ištikimai išsaugos, kad būtų panaudota kitame egzistencijos etape... 1191_4 Ir dar Jolanta: čia ir dabar –realizuojame morontinės prigimties galimybę, leisdami Pagalbininkui fiksuoti sielos atsiradimą –dvasinė prigimtis dar už 570-imties planetinių gyvenimų –neįsibėgėkime perdaug, kad ką nors nepražiopsotume - apaštalas labai įsibėgėjo, taip įsibėgėjo, kad net nuo savo proto pabėgo labai naudingas info rinkimas apie pasaulio religijas, vietinė vyraujant; krikščionybė-katalikybė gana sena; kaip didžiulis šimtmetinis medis; viduj sutrešęs, išorėj aptrešęs, kreivų nežinia link kur augančių šakų prisiauginęs, taip pat išlaikęs labai gražių-stiprių fragmentų; liemenyje, šakose, vidinėje struktūroje. Ar mes sugebėsime, kurdami trečiąjį edeną-sodą išsaugoti tai kas buvo iki mūsų. Yra puspročių, kurie pluša visa versdami į pjuvenas-duženas. Yra ir kvailų dvasinių būtybių, sakančių, kad vergaujame praeičiai, -kai ją paprasčiausiai gerbiame, o gal netalentingi vertėjai klaidų pridarė. Gyvename intriguojančioj aplinkoj, jaudinančiais laikais.
Jolanta: Mielas Algimantai, tas etapas, kai norejau irodineti savo tiesas jau praeiryje. Dingsiu, jei pasakytum, kaip sios svetaines ikurejas, kuris zino su kokia intencija buvo sukurta si svetaine, pasakytum, jog mano pasisakymai ne i tema. Ieskoti zmoniu su kuriais galetum pakalbeti apie tai kas yra tavo suvokime naturalu, o rasti, kurie tave suprastu yra laime. Taciau nera nieko blogiau, kaip bandyti kalbeti su tuo kurie taves nesiklauso. gal pastebejote, kad nelendu i kitas temas, nes gerbiu sios svetaines lankytoju nuomone. per paskutinius metus daug ka suvokiau, daug ka suzinojau. Viena tiesa yra ta, kad zmoniu nepakeisi, ju nuomones taip pat. Ir stengtis neverta, nes kitu atveju jie klausytu ne savo valios, o taptu kitos valios vergais. Todel cia bandau kalbeti tik tai, kas man svarbu, ka noreciau pasakyti, ka isgyvenu savo vidumi. Bet, Dievas mato, tikrai nepersu savo nuomones. Gal but yra tikslas surasti dar koki bendraminti su kuriuo galeciau diskutuoti. Labai prasau, tiems, kuriems as keliu kokius negerus ar nemalonius jausmus, ignoruokite mano pasisakymus, neskaitykite. Jusu suvokimas jums yra vienintelis teisingas, nes jus ji isgyvenate sirdimi, ir gali pazerti aplinkiniai milijona tiesu, jos bus aplinkiniu tiesos, ne jusu. P.s. kai turi dvasine ramybe ir susitaikyma su savimi, visai nebaisu likti ir vienai. Kai gyveni savi vidini gyvenima, o isorinis tau reikalingas tik tiek, kad galetum gyventi savo vidini gyvenima, pasaulio smugius matuoji visai kitaip, kiekvienas isorinis smugis sukelia vidine vibracija, kuri padeda atrasti nauju dalyku. Kiekviena zmogiskojo gyvenimo duobe, is kurios iskopiu padeda suprasti, kad ji tik kaip treniruotes etapas ir t.t. ( iskyrus momentus kada pasineriu i gyvenimo noru jura, tada buna labai blogai. Tada saukiuosi, tu, poros dvasiniu draugu pagalbos, kad padetu man atsistatyti sios busenos. Ir padeda. Is UK pozicijos padeda, bet dvasines tiesos ir yra dvasines tiesos, kas nepriimtina paprasciausiai atmeti, o kas paliecia sirdi, ja gydo) As ateidama cia to ir tikejausi, kad zmones cia rinksis ne savo pranasuma demonstruoti, o dalintis tuo, kad gali titam padeti islipti is dvasines duobes. Kaip bus taip bus, kiekvienam savo kelias.
Jolanta: Mielas Algimantai, tas etapas, kai norejau irodineti savo tiesas jau praeiryje. Dingsiu, jei pasakytum, kaip sios svetaines ikurejas, kuris zino su kokia intencija buvo sukurta si svetaine, pasakytum, jog mano pasisakymai ne i tema. Ieskoti zmoniu su kuriais galetum pakalbeti apie tai kas yra tavo suvokime naturalu, o rasti, kurie tave suprastu yra laime. Taciau nera nieko blogiau, kaip bandyti kalbeti su tuo kurie taves nesiklauso. gal pastebejote, kad nelendu i kitas temas, nes gerbiu sios svetaines lankytoju nuomone. per paskutinius metus daug ka suvokiau, daug ka suzinojau. Viena tiesa yra ta, kad zmoniu nepakeisi, ju nuomones taip pat. Ir stengtis neverta, nes kitu atveju jie klausytu ne savo valios, o taptu kitos valios vergais. Todel cia bandau kalbeti tik tai, kas man svarbu, ka noreciau pasakyti, ka isgyvenu savo vidumi. Bet, Dievas mato, tikrai nepersu savo nuomones. Gal but yra tikslas surasti dar koki bendraminti su kuriuo galeciau diskutuoti. Labai prasau, tiems, kuriems as keliu kokius negerus ar nemalonius jausmus, ignoruokite mano pasisakymus, neskaitykite. Jusu suvokimas jums yra vienintelis teisingas, nes jus ji isgyvenate sirdimi, ir gali pazerti aplinkiniai milijona tiesu, jos bus aplinkiniu tiesos, ne jusu. P.s. kai turi dvasine ramybe ir susitaikyma su savimi, visai nebaisu likti ir vienai. Kai gyveni savi vidini gyvenima, o isorinis tau reikalingas tik tiek, kad galetum gyventi savo vidini gyvenima, pasaulio smugius matuoji visai kitaip, kiekvienas isorinis smugis sukelia vidine vibracija, kuri padeda atrasti nauju dalyku. Kiekviena zmogiskojo gyvenimo duobe, is kurios iskopiu padeda suprasti, kad ji tik kaip treniruotes etapas ir t.t. ( iskyrus momentus kada pasineriu i gyvenimo noru jura, tada buna labai blogai. Tada saukiuosi, tu, poros dvasiniu draugu pagalbos, kad padetu man atsistatyti sios busenos. Ir padeda. Is UK pozicijos padeda, bet dvasines tiesos ir yra dvasines tiesos, kas nepriimtina paprasciausiai atmeti, o kas paliecia sirdi, ja gydo) As ateidama cia to ir tikejausi, kad zmones cia rinksis ne savo pranasuma demonstruoti, o dalintis tuo, kad gali titam padeti islipti is dvasines duobes. Kaip bus taip bus, kiekvienam savo kelias.
Jolanta: Mielas Algimantai, tas etapas, kai norejau irodineti savo tiesas jau praeiryje. Dingsiu, jei pasakytum, kaip sios svetaines ikurejas, kuris zino su kokia intencija buvo sukurta si svetaine, pasakytum, jog mano pasisakymai ne i tema. Ieskoti zmoniu su kuriais galetum pakalbeti apie tai kas yra tavo suvokime naturalu, o rasti, kurie tave suprastu yra laime. Taciau nera nieko blogiau, kaip bandyti kalbeti su tuo kurie taves nesiklauso. gal pastebejote, kad nelendu i kitas temas, nes gerbiu sios svetaines lankytoju nuomone. per paskutinius metus daug ka suvokiau, daug ka suzinojau. Viena tiesa yra ta, kad zmoniu nepakeisi, ju nuomones taip pat. Ir stengtis neverta, nes kitu atveju jie klausytu ne savo valios, o taptu kitos valios vergais. Todel cia bandau kalbeti tik tai, kas man svarbu, ka noreciau pasakyti, ka isgyvenu savo vidumi. Bet, Dievas mato, tikrai nepersu savo nuomones. Gal but yra tikslas surasti dar koki bendraminti su kuriuo galeciau diskutuoti. Labai prasau, tiems, kuriems as keliu kokius negerus ar nemalonius jausmus, ignoruokite mano pasisakymus, neskaitykite. Jusu suvokimas jums yra vienintelis teisingas, nes jus ji isgyvenate sirdimi, ir gali pazerti aplinkiniai milijona tiesu, jos bus aplinkiniu tiesos, ne jusu. P.s. kai turi dvasine ramybe ir susitaikyma su savimi, visai nebaisu likti ir vienai. Kai gyveni savi vidini gyvenima, o isorinis tau reikalingas tik tiek, kad galetum gyventi savo vidini gyvenima, pasaulio smugius matuoji visai kitaip, kiekvienas isorinis smugis sukelia vidine vibracija, kuri padeda atrasti nauju dalyku. Kiekviena zmogiskojo gyvenimo duobe, is kurios iskopiu padeda suprasti, kad ji tik kaip treniruotes etapas ir t.t. ( iskyrus momentus kada pasineriu i gyvenimo noru jura, tada buna labai blogai. Tada saukiuosi, tu, poros dvasiniu draugu pagalbos, kad padetu man atsistatyti sios busenos. Ir padeda. Is UK pozicijos padeda, bet dvasines tiesos ir yra dvasines tiesos, kas nepriimtina paprasciausiai atmeti, o kas paliecia sirdi, ja gydo) As ateidama cia to ir tikejausi, kad zmones cia rinksis ne savo pranasuma demonstruoti, o dalintis tuo, kad gali titam padeti islipti is dvasines duobes. Kaip bus taip bus, kiekvienam savo kelias.
Jolanta: Mielas Algimantai, tas etapas, kai norejau irodineti savo tiesas jau praeiryje. Dingsiu, jei pasakytum, kaip sios svetaines ikurejas, kuris zino su kokia intencija buvo sukurta si svetaine, pasakytum, jog mano pasisakymai ne i tema. Ieskoti zmoniu su kuriais galetum pakalbeti apie tai kas yra tavo suvokime naturalu, o rasti, kurie tave suprastu yra laime. Taciau nera nieko blogiau, kaip bandyti kalbeti su tuo kurie taves nesiklauso. gal pastebejote, kad nelendu i kitas temas, nes gerbiu sios svetaines lankytoju nuomone. per paskutinius metus daug ka suvokiau, daug ka suzinojau. Viena tiesa yra ta, kad zmoniu nepakeisi, ju nuomones taip pat. Ir stengtis neverta, nes kitu atveju jie klausytu ne savo valios, o taptu kitos valios vergais. Todel cia bandau kalbeti tik tai, kas man svarbu, ka noreciau pasakyti, ka isgyvenu savo vidumi. Bet, Dievas mato, tikrai nepersu savo nuomones. Gal but yra tikslas surasti dar koki bendraminti su kuriuo galeciau diskutuoti. Labai prasau, tiems, kuriems as keliu kokius negerus ar nemalonius jausmus, ignoruokite mano pasisakymus, neskaitykite. Jusu suvokimas jums yra vienintelis teisingas, nes jus ji isgyvenate sirdimi, ir gali pazerti aplinkiniai milijona tiesu, jos bus aplinkiniu tiesos, ne jusu. P.s. kai turi dvasine ramybe ir susitaikyma su savimi, visai nebaisu likti ir vienai. Kai gyveni savi vidini gyvenima, o isorinis tau reikalingas tik tiek, kad galetum gyventi savo vidini gyvenima, pasaulio smugius matuoji visai kitaip, kiekvienas isorinis smugis sukelia vidine vibracija, kuri padeda atrasti nauju dalyku. Kiekviena zmogiskojo gyvenimo duobe, is kurios iskopiu padeda suprasti, kad ji tik kaip treniruotes etapas ir t.t. ( iskyrus momentus kada pasineriu i gyvenimo noru jura, tada buna labai blogai. Tada saukiuosi, tu, poros dvasiniu draugu pagalbos, kad padetu man atsistatyti sios busenos. Ir padeda. Is UK pozicijos padeda, bet dvasines tiesos ir yra dvasines tiesos, kas nepriimtina paprasciausiai atmeti, o kas paliecia sirdi, ja gydo) As ateidama cia to ir tikejausi, kad zmones cia rinksis ne savo pranasuma demonstruoti, o dalintis tuo, kad gali titam padeti islipti is dvasines duobes. Kaip bus taip bus, kiekvienam savo kelias.
Jolanta: Atsiprasau kad ties zinuciu tu paciu prisiunciau. Kazkas su kompu negero atsitiko.
Algirdasmm: Tai bus ne forumas, o kaюkoks vienuolynas, kur celлse sulinde du trys kalbлsis ir iр “pagarbos” neklibins kitш celiш durш rankenш. Matau esi kalbi butybe atejusi i svetaine, ir visai naturalu, kad kita butybл taip pat kalba; tiesiogiai ar netiesiogiai, retoriskai ar hipotetiskai, suprantanti tavo kalbejima –ar ir tave paиe. Svarbu, kad nebutu kitaip mastanciu cenzuros! –Urantas sis forumas turi likti, kaip alternatyva Algio forumui cia laisve reikstis net issisokeliams юmogeliukams Sis forumas yra sukurtas vardan zmoniu laisvлs pasisakyti savo nuomone, kuria Algimantas uzgniauze savo autoritariniu rezimu savajame forume. Niekas negali atimti is zmogaus teises pasisakyti, tuo labiau dangstyti savo arogancijos, ego Dievu, Trejybe ar kuo kitu. (“gerbimu”) (be kalbanciu, klausanciu, neklausanciu Miela Jolanta –dar yra skaitantys; ir Algirdas –ne Algimantas –dazniausiai raso butent del tu _s_k_a_i_t_a_n_c_i_u_j_u_) Юmones po truputi suzino, kad galima siame forume bendrauti, issisakyti ir isklausyti kitus, kad jus _v_i_e_n_i_j_a_ bendras interesas - UK. Mieloji, as irgi aplinkiniam daug pamokslauju; bet nieko panasaus i “dingti” neisprovokuoju –blogiausiu atveju; ivairereiksmes sypsenas.
Jolanta: Supratau Algirdai tavo misija. Ji gana kilni. Is patirties zinau, kad daznai buna taip, kad intensyviai gini kazkokia tiesa, o po audros atsisedi nurimusi ir pagalvoji, kad visai neprotinga buvo veltis i gincus, ir kad ta ginama tiesa, ne tokia jau ir nepalenkiama. bet iki to atveda gincas, kuri inirtingai gini. nera nereiksmingo mastymo, nera nereiksminu paziuru, nera nereiksmingu nuomoniu. Yra tik zmones, kuriems jie reiksminti, ir zmones kuriems jie nereiksmingi. Taip, kad busiu ir toliau savo stiliuje. Tik noriu, kad zinotumete, kad manes nebezeis, jei paprasysit ir dingti :)
Algirdasmm: zinai, jeigu vietoj saves atvesi kokia 10 kitu; tai gal ir dink, bet tik tam, kad tuoj pat atsirastai vel
Jolanta: deje, mano pora pazystamu, kurie domisi dvasingumu yra bendri, nes jie is ano forumo. Taip, kad teks tenkintis mano buvimu Skaitydama Tibeto gyvenimo ir mirties kyga supratau, kaip mes esame nepasiruose mirciai. Ir ka mes galetume padaryti, kad ta alimirka mums butu kuo maziau tragiska.
Tadas: Jolanta rašo: deje, mano pora pazystamu, kurie domisi dvasingumu yra bendri, nes jie is ano forumo. va, šito nepajėgiu suprasti - domėtis dvasingumu negi dvasia atskirai nuo mūsų, negi tėvai mūsų nemokė pagrindinių jos taisyklių: nevok, nemeluok, mylėk Dievą ir savo artimą...? Juk mokė, garantuoju 99,9 %. Čia ir yra pagrindai. O ieškoti dvasingumo knygose, tikėjimuose, kurie mums krikščionims labai tolimi, tai tas pats kaip tamsiam kambaryje juodos katės. Daug kam belakstant po indijas ir tibetus stogas net nuvažiuoja. Viskas yra čia pat po nosim, tik norim būt mandresni už patį popiežių, va, kur mūsų bėda
Jolanta: Si zinute tik tam, kad butu paliktas prierasas, sias knygas labai noreciau perskaityti. Ir noreciau paklausti, Budos yra palikta kokiu rasytiniu saltiniu, ar visa literatura jo mokiniu?
Algirdasmm: manau,kad tragiskumas priklauso nuo musu pociu -knygos idomu -jas rase zmogeliukai -ramybes-pusiausvyros-harmonijos reikia ieskoti,neziopsoti. tas akimirkas turejau dvi -kada nors parasysiu -mieloji
VaidasVDS : Jolanta, kad mažiau bijotum paskaityk šią citatą: "Kai DĖL MIRTINGOJO IŠLIKIMO GALIMYBIŲ, tai tebūnie kartą ir visiems laikams aišku: Mirtingosios egzistencijos kiekvienos įmanomos fazės VISOS SIELOS IŠLIKS SU SĄLYGA, JEIGU JOS PARODYS NORĄ BENDRADARBIAUTI su viduje gyvenančiais savo Derintojais ir IŠREIKŠ TROŠKIMĄ surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, NORS ŠITIE TROŠKIMAI BŪTŲ NE DAUGIAU KAIP PIRMIEJI NESTIPRŪS PRIMITYVAUS SUVOKIMO, kas yra "tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, kuris ateina į šį pasaulį," VIRPESIAI." Ir dar šitą: "girdėjau likimo sargą, pateikiantį oficialų pareiškimą, pateisinantį tarnavimo savo mirtingajam subjektui sunkumus. Šitas serafimas sakė: "Didžioji dalis mano sunkumų buvo dėl nesibaigiančio konflikto tarp mano subjekto dvigubos prigimties: siekio akstinui priešinosi gyvuliškas tingumas; labiau išsivysčiusios tautos idealams trukdė menkesnės rasės instinktai; didžiojo proto aukštesniems tikslams prieštaravo primityvaus paveldėjimo akstinas; Pagalbininko įžvalgos ilgalaikiam požiūriui priešinosi laiko tvarinio trumparegiškumas; kylančios būtybės progresinius planus modifikavo materialios prigimties troškimai ir norai; visatos proto blyksnius stabdė besivystančios rasės cheminiai-energetiniai mandatai; angelų raginimui priešinosi gyvulio emocijos; intelekto lavinimą naikino instinkto polinkiai; individo patyrimui priešinosi rasės sukaupti polinkiai; viso to, kas yra geriausia, tikslus užgožė pasislinkimas į tai, kas yra blogiausia; genijaus skrydį žlugdė vidutinybės trauka; gėrio žengimą į priekį uždelsė blogio inercija; grožio meną supurvino blogio buvimas; sveiką žvalumą padarė neveiksmingu ligos silpnumas; įtikėjimo fontaną užteršė baimės nuodai; džiaugsmo šaltinį apkartino liūdesio vandenys; jaudinančio laukimo džiugesį pakeitė įgyvendinimo kartėlis; gyvenimo džiaugsmams visą laiką grasino mirties skausmas. Koks gyvenimas ir kokioje planetoje! Ir vis tik, dėl Minties Derintojo nuolat esančios pagalbos ir raginimo, šita siela tikrai pasiekė pakankamą laimės ir sėkmės laipsnį ir net dabar yra pakilusi į mansonijos nuosprendžių sales." Na, o jei žmogus taip ir nesugeba pasirinkti, tai jo likimas baigiasi, kaip paprasto gyvūno mirtimi, bet ne pragaru "Teisingumo metodas reikalauja, jog asmeniniai arba grupės sargai atsilieptų visų neišlikusiųjų vardu tada, kada, paskelbus naują dieviškąją tvarką, yra kviečiama pagal sąrašą. Tokių neišlikusiųjų Derintojai nebesugrįžta, ir kada būna kviečiama pagal sąrašą, tada atsiliepia serafimai, bet Derintojai neatsako. Tai sudaro "neteisiųjų prisikėlimą," tikrovėje tai yra tvarinio egzistencijos nutraukimo oficialus pripažinimas."
LaimaIrena: VaidaiVDS, esi tiesiog citatų parinkimo ir pritaikymo meistras Bravo
Jolanta: Tadui. Esu katalike. Noriu papasakoti labai sena savo istorija. gal pries 15 metu teko trumpam sutikti moteri, kuri gyveno du vienuolemis, nors nebuvo isventinta. Isejo kalba apie tikejima, ir tada as jos paklausiau. "Jus turite tikejimo jausma sirdyje, jums pasiseke, taciau ka daryti man, kai to jausmo nera, kai galiu tik paklusti baznytinems taisyklems, nejausdama nieko. tai labai sunku, o daznai atrodo net beprasmiska". Ji man atsake, melsk ir turesi. Tadai, domejimasis dvasingumu, tai pastangos pajusti Dieva sirdyje, tai kelias kai trupinelis, po trupinelio tu renki Dievo siustus perliukus, kad jis gyventu be nuostatose, kuriuos yra pateikes, o sirdyje. Viskas, kas parasyta Biblijoje, tikiu visa savo esybe, kad yra teisinga. Ta2iau Biblija yra labai ismintingas veikalas, si knyga parasyta taip, kad skirtingu samoningumu zmones, ja skaitydami suprastu skirtingai (tai pastebeta diskusiju metu ). Informacija, kuri gali pakenkti mazesnio suvokimo zmogui, skaitant ta pacia knyga, yra neprieinama. Kitaip sakant, ji uzkuodota. Domejimasis kitomis teligijomis, man padeda iskoduoti kai kurias biblijines tiesas. Is sio svento rasto gaunu daug plastesne informacija. Numanau, ka dauguma pasakys, ieskojimas smegenu, ne ten kur reikia. bet yra labai paprastas dalykas, kuris man patvirtina, kad kelias kuriuo einu yra teisingas. Niekada nieko nedariau per jega. Visi veikalai lyg ir patys atejo pas mane, tereikejo panpreti, kad ir nekonkreciai, bet sakytum juos likimas ibruke i rankas. Idomus atsitiktinumas paskutiniu menesiu. Kai panorau pastudijuoti Induizmo vedas, isiklausimejau kuri galima gauti knygu. Viena nupirko, bet tai nebuvo ta knyga, kurios man reikejo. Taciau perskaiciusi ja, atkreipiau demesi i gale paskelbtas induistines knygas, kurios yra lietuviu kalba isleistos. Vizualiai ju isvaizda man pasirode pazystama. Tada prisiminiau, kad gal pries 10 metu vienas pazystamas pas mus paliko kruva knygu, as ju nevarciau, taciau virselis uzsifiksavo. Susirandu jas uzkistas giliai, kad netrukdytu. Pasirodo, kad tai tos pacios knygos. Nebuvo tik vienos, pagrindines Gitos. Pasakoju apie tai pazystamui, jis sako, tu turi ir ta knyga, kazkada tau daviau su kitomis knygomis, buvau isitikinusi, kad pas mane yta tik rusu kalba. Taciau akurat, ir si knyga jjau kuris laikas pas mane manuose buvo. Aivanovo pirma knyga, taip pat knygyne sakytum pati i rankas isoko. Pirkti norejau psichologine kokia knyga, taciau kazkodel paemiau sia, ir t.t. Knygos mane susiranda, o ne as jas. Yra labai daug dalyku mano gyvenime, kai paprasciausiai leidiesi Dievo vedama, sprendimus jis padeda priimti, tik reikia moketi pastebeti jo zenklus. Esu isitikinusi, kad tai gali kiekvienas. Tik yra viena labai didele beda, Dievas veda tada kai atveri sirdi sau, jam ir pasauliui. O tai padaryti dauguma bijo, nes isivaizduoja, kad taps pazeidziami. Mielas Tadai, kitose religijose ieskau ne tiesu, kuriomis galima praiilginti gyvenima, kurios man garantuotu vieta Rojuje ar dar kur. Bet todel, kad ismolsciau atverti sirdi, kad pajusciau religija visuje, o ne isoreje. Tai yra sakoma ir Biblijoje, tik cia nera nurodomi budai. Kitose religijose as igavau gilumini supratima, kas yra meile Dievui ir artimui, kodel turtuoliui sunku patekti i Roju. Kas is tiesu yra Sventoji trejybe ir kodel trys viename asmenyje ir t.t. gavau paaiskinimus toms tiesosms, kurios buvo skaitant biblija tik pateikiamos, taciau mano nesuvoktos iki galo. Domejimas dvasingumu, tai ne tiesu ieskojimas isoreje, tai tiesu ieskojimas savo viduje. O del Popieziaus prajuokinai. Esu isitikinusi, kad jis taip pat domisi kitomis religijomis. Ir tai nedaro jo maziau Katalikisko. Tik vienu aspektu tu teisus. ne visi gali atsilaikyti blizguciams, ar paprastam kokiam nors budui patekti i Roju, arba budais kaip prailginti gyvenima, susilaukti sekmes ir t.t. Tokiu atveju, domejimasis kitomis religijomis yra zalingas. Ir ne kiek nesistebiu, kad patenka zmones i psichiatrines ligonines. Tur but kad daugumai reikia likti savo religijose, kol nepajus vidinio troskulio, ne tik laikytis tiesu, bet ir augti dvasineje plotmeje. Beveik esu isitikinusi, kad ir kunigai zino daug daugiau is religiniu tiesu, taciau visko neatskleidzia, nes yra tikimybe pakenkti dar nepasiruosusiam zmogui. Dvasinis pasaulis per daug rimtas dalykas, kad su juo zaistumem. O juo labiau, kad zaistumem kitu dvasiniais pasauliais.
Jolanta: Vaidui. Tai ka perskaiciau tavo zinuteje, neradau nieko su kuo segaleciau sutikti, isskyrus rasymo tona. Kazkodel jis man kelia baime, tai tik mano beda ir nesuprask neteisingai manydamas kad menkinu si veikala. Cia yra kategoriskumo, kuris pastato zmogu i labai ribota pasirinkima. neturedamas pasirinkimo zmogus issigasta ir kaip itariu, gali buti kad eina link religijos vedinas baimes. Zinau, kad baimes atmetimas Dievo garbinima yra vienas is jusu akstinu. Taciau as juntu tai ka juntu. Paprasciausiai tai tur but ne mano kelias, nors ir sutinku su visomis, na beveik visomis tiesomis. Busiu nuobodi, bet vel asmeninis isgyvenimas gal paskutinio menesio. Kai pradejau rasyti mokslini straipsni, intencija buvo gana neapibrezta, lyg ir zingsniavimas suteiktu galimybiu link.... Taciau ar taip pasineriau i ji, kad uzmirsau savo dvasinius poreikius. Stengiausi, ieskojau literaturos, pajutau, kad tampu sausa knygu grauzike, o rezultato nematau. Buvau stresineje busenoje. Tiksla pasiekti, tada atrode trukdo vienas zemiskas dalykas, tai anglu kalbos nemokejimas. Viena ryta atbudau ir nusprendziau, tai ne man. Jauciausi siaubingai, gal kokia savaite prablioviau, ne del to kad neparasiau, o del to, kad nesugebejau pasinaudoti suteikta proga, neuzbaigiau iki galo. Po kurio laiko parasiau destytojai, kad neberasysiu straupsnio, ir atsisakau svajones apie doktarantura, isdesciau motyvus, ir parasiau mintis, kurios mano manymu idyvendinti buti tikslinga, nes tikrai galima sukurti nebloga darbuotoju atrankos modeli. Atidaviau savo minti jai. Susitaikiau, nors ir sunkiai su tuo. O tada gaunu jos paskatinama laiska (ji mane tik 1 karta mate), kad verta bandyti dar, galima iskilusias problemas isspresti, o ir kas geriau gali atlikti darba jei ne as, kurios mintis ir yra. Buvau isitikinusi, kad ji priims mano atsisakyma ir tiek, taciau buvo suteiktas dar vienas sansas, taciau supratau per ta laika viena dalyka. bandydama parasyti pirmuoju etapu mokslini straipsni as atitrukau vidumi nuo dvasingumo, nors naudojau ir religine literatura, savo visumi buvai pasinerusi i materialia sekme, tapau sausa, nepatenkinta savo nesekmemis moterimi, kuri man paciai nebepatiko. Po kito suteikto sanso, as atsipalaidavau, nes jau nebebuvo svarbus rezultatas, uzikabinau uz destytojos vieno zodzio ir viska perrasiau per kita prizme, taciau be jokio jaudulio, ar nervinimosi, nes sprendimas jau priimtas, jei nepraeis, vadinasi tai ne mano kelias, pasiklioviau Viespaciu. Jus negalite isivaizduoti koki lengvuma pajutau darydama ta darba. Jis jau uzregistruotas konferencijoje. Mielas vaidai, kai mokslas remiasi tik materija, tada jis yra labai didelis kliuvinys dvasingumui, taciau skaitydama daug mokslines literaturos supratau, kad dauguma (visi butu per drasu rasyti) tikrai didziu mokslininku buvo gana religingi zmones. Net psichologinese knygose labai daznai sutikdavau, kad kai issenka zinios apie zmogu, yra paminima, kad tai kas yra toliau yra Dievo kompetencijoje. Moksle nereligingas zmogus ispraudzia save i tam tikrus remus, kuri ji padaro ribota, Tai akivaizdu, net ir tiksliuosiuose moksluose. Visama tame, ka tu isvardinai, kas kenkia dvasingumui, yra vienas niuansas. Tai intencija del ko zmogus vienaip ar kitaip elgiasi. Taciau yra neabejotina tiesa, kai zmogus tampa planetos dievu, jam tikrai sunku tapti Dievo tarnu. Ir tai patvirtina tavo pasakyta tiesa. Tam kai kuriems zmonems ir reikalingos grieztos biblijines taisykles, o gal ir net Dievo baime.
kukas: Vaidai,konstruktyvi kritika- si karta 'savo' paskutine citata man,uzblokavai musu diskusija.Kai i tema viskas ok,bet nedaryk tokios klaidos,kada sausomis citatomis bandoma perspjauti pasnekova.O kur tavo nuomone,negu ieskai kas uz tave galvos.Turbut ne,tik paskubeta bus....
varna: Man neatrodo kad čia kas nors bando perspjauti kitą. Tegul kiekvienas rašo, kaip jam išeina - kas citatomis, kas savo mintimis, tik pasistenkit, broliukai ir sesutės, rašyti lietuviškomis raidėmis. Operos naršyklė , kaip rašė Gabija, tam liuks tinka. Neužmirškim, kad Google viską "nuskaito", po kiek laiko bus patiems gėda pažiūrėti, ką ir kaip rašėme. Linksmo visiems vakarėlio
Jolanta: Perskaičiau puikią citatą iš vaikui nupirktos filosofinės knygos. "Bukite filosofais, tačiau būdami filosofais neužmirškite būti žmonėmis". Norėčiau šią citatą perfrazuoti. " Dvasingumas didelė Dievo dovana, tačiau neužmirškime, kad mes esame ir žmonės". Niekam nieko netaikau, paprasčiausiai norėjau tik pasakyti tai ką norėjau. Gal tai taikiau daugiau sau. Gražaus visiems vakaro
VaidasVDS : Jolanta, Biblija yra tam tikras kompromisas žmonėms, kurie gyveno prieš 1600 metų. Šiais laikais Biblija sunkiai atlaiko kritiką. Joje yra tiek išminties, kiek ji realiai ar bent panašiai atspindi tikrąjį Jėzaus gyvenimą ir jo savęs padovanojimo (nemaišyk su paaukojimu) prasmę. Jolanta, tu juk pati blaškaisi ypač savo dvasiniuose ieškojimuose. Tavo MD atvedė tave iš pradžių į tą kitą UK forumą, bet jis matomai tave išgąsdino. Tavo citata "kai zmogus tampa planetos dievu, jam tikrai sunku tapti Dievo tarnu" tikiuosi nėra skirta kuriam nors šio forumo dalyviui. Tuomet tavo MD atvedė tave į šį forumą, kuris yra gerokai toliarantiškesnis, o šiuo metu ir gerokai gyvesnis, nei tas forumas, kuriame, priešingai UK dvasiai, vyrauja iš tiesų vieno asmens valdymas ir kitų dalyvių dvasinė baimė tam asmeniui. O tu Jolanta ir toliau blaškaisi, ką čia dar perskaityti. Na paskaityk citatas iš UK šiame forume, citatas gali paskaityti ir kitame forume. Citatas skaityti ir jas analizuoti yra visai kas kita, nei klausyti bet kokio asmens minčių, kurios gali išbalansuoti besiklausantį ir jį nukreipti link neteisingo mąstymo. Pabaigai ši citata, gal ji kiek pagelbės: "Religinio augimo vystymasis veda iš sąstingio per konfliktą į koordinavimą, iš nesaugumo į tvirtą įtikėjimą, iš kosminės sąmonės susipainiojimo į asmenybės suvienijimą, nuo laikinojo tikslo į amžinąjį, iš baimės vergystės į dieviškosios sūnystės laisvę. Reikėtų aiškiai pasakyti, jog ištikimybės išpažinimas aukščiausiesiems idealams – psichiniam, emociniam, ir dvasiniam Dievo-sąmonės supratimui – gali būti natūralus ir palaipsnis augimas arba kartais gali būti patiriamas tam tikrose sandūrose, kaip, pavyzdžiui, krizėje. Apaštalas Paulius patyrė kaip tik tokį staigų ir įspūdingą atsivertimą tą įsimintiną dieną Damasko kelyje. Gautama Sidharta turėjo panašų patyrimą tą naktį, kada jis vienas sėdėjo ir stengėsi įsiskverbti į galutinės tiesos paslaptį. Daugelis kitų patyrė panašią patirtį, ir daug tikrų tikinčiųjų žengė į priekį dvasioje be staigaus atsivertimo. Didžioji dalis įspūdingų reiškinių, susijusių su vadinamaisiais religiniais atsivertimais, yra visiškai psichologinės prigimties, bet kartas nuo karto iš tikrųjų įvyksta tokie patyrimai, kurie yra taip pat ir dvasinės kilmės. Kada protinis mobilizavimas yra absoliučiai visuminis bet kuriame psichinio siekio aukštyn į dvasinio laimėjimo lygį, kada egzistuoja atsidavimo dieviškajai idėjai žmogiškojo motyvavimo tobulumas, tada labai dažnai viduje gyvenanti dvasia staiga užvaldo žemiau esantį protą tam, jog sinchronizuotųsi su tikinčiojo mirtingojo viršsąmoninio proto sutelkta ir pašventinta valia. Ir būtent tokie suvienytų intelektualių ir dvasinių reiškinių patyrimai sudaro tą atsivertimą, kuris susideda iš faktorių, esančių aukščiau už ir pranokstančių grynai psichologinį lygį."
Moteris: VaidasVDS rašo: Reikėtų aiškiai pasakyti, jog ištikimybės išpažinimas aukščiausiesiems idealams – psichiniam, emociniam, ir dvasiniam Dievo-sąmonės supratimui – gali būti natūralus ir palaipsnis augimas arba kartais gali būti patiriamas tam tikrose sandūrose, kaip, pavyzdžiui, krizėje. Apaštalas Paulius patyrė kaip tik tokį staigų ir įspūdingą atsivertimą tą įsimintiną dieną Damasko kelyje. Gautama Sidharta turėjo panašų patyrimą tą naktį, kada jis vienas sėdėjo ir stengėsi įsiskverbti į galutinės tiesos paslaptį. Daugelis kitų patyrė panašią patirtį, ir daug tikrų tikinčiųjų žengė į priekį dvasioje be staigaus atsivertimo. Tai yra tiesa. Pvz., Algimantas gavo UK ir pradėjo skaityti būdamas gilioje krizėje (baimės). Įtikėjimą, gimimą iš dvasios vėliau prilygino atominės bombos sprogimui. Kas atsitinka atominei bombai sprogus žinome - smūgio banga, radiacinis užterštumas...ne kiekvieno psichika tai atlaiko. Todėl tam žmogui turėtume būti atlaidesni ir už jį melstis. Tiems, kurie ieško, blaškydamiesi po įvairius mokymus, manau, su laiku viskas susigulės, išsirūšiuos...tik svarbu nepamesti kelio dėl takelio. Su meile
kukas: VaidasVDS rašo: Biblija yra tam tikras kompromisas žmonėms, kurie gyveno prieš 1600 metų. Šiais laikais Biblija sunkiai atlaiko kritiką Idomu,Gal gali pateikt keleta Bibliniu tiesu kritikos pavyzdziu.
Kukas: VaidasVDS rašo: Šiais laikais Biblija sunkiai atlaiko kritiką. tai nori ar nenori,ar nori,bet negali....kritikuoti NT? Jeigi norejai man pasakyti,skirtingai nei parasei,tada turetum mokintis aiskiau reiksti savo norejima...
Jolanta: Vaidui. Tikrai neturėjau cituodama mintį jokio konkretaus žmogaus. Ar turiu teisę ką nors teisti, kai pati esu netobula. Kiekviena vieta, į kurią ateiname duoda mums naudos. Kad ir buvimas aname forume. Juk tenai aš taip pat turėjau kategoriškumo, tam tikrų įsitikinimų, kuriuos gyniau dantimis ir nagais. nebuvau niekuo geresnė savo elgesiu už ką nors kitą. Tačiau tau buvimas arba duoda naudos arba ne. Anas forumas tapo man nenaudingu, bet išmokė pastebėti savo kategorišką ribotumą. Aš manau, kad rašydamas apie UK tu esi teisus. teisus tuo atveju, jei žmogus pasirenka tą kryptį širdies vedimu, manau, kad dauguma tokių ir yra. Tačiau iki šiol mane puikiai vedė mano vidinis balsas, nuskambės kvailai, myliu jį, pasitikiu ir paklūstu jam. Tikrai jo neišduosiu dėl kito kelio, kuris man yra nepažystamas, nesuvokiamas. jei mano vidinis balsas pasakys, imk šią knygą ir skaityk, o tai aš tikrai žinosiu, taip ir padarysiu. Kol kas jis mane stumia nuo jos, gal dar jai esu nepasiruošusi. Gyvenime išmokau labai didelę pamoką, tai išgirsti savo vidinį balsą. Šios Dievo dovanos nė už nieką neatsisakysiu. Tačiau aš suprantu tave, o gal jus visus. Jūs man tikrai brangūs, nes esate ta terpė, kurioje galiu dalintis savo išgyvenimais. Tai labai daug. Esu priaugusi tokį suvokimą, kai jau nebeskirstau žmonių net pagal suvokimo lygius, nes bet kokiu atveju dauguma turime jį skirtingą, nei pagal kryptis, tačiau man labai svarbu, kaip nuoširdžiai žmogus tiki ką daro. Kiek nuoširdumo yra jo veiksmuose ir mintyse. Tokius žmones aš branginu, juos saugau ir myliu. Ir nesvarbu ką jie mano apie vieną ar kitą mano suvoktą tiesą. O būti čia ir dalintis su jumis savo išgyvenimais, didelė laimė. Dauguma dalykų, kuriuos rašau jums, iš tiesų didžia dalimi parašau sau, minčių išleidimas iš vidaus, tai lyg galimybė į jas pažiūrėti iš šalies. tačiau šiuo metu sprendžiu kitą problemą, kaip gilindamasi į savo dvasinį pasaulį, man neatitrūkti nuo žemiško gyvenimo. O kartu, nebūti susidvejinuskia asmenybe, likti vientisa savo mintimis ir veiksmais.
VaidasVDS : Jolanta, mes abu kalbame apie tą patį. Tik tu nesuvoki, kad Tėvo dalelė - Minties Derintojas ir yra tas tavo vidinis balsas. Todėl tu tikrai ir neturi jokiais būdais jo išduoti. Bet jei nori geriau suvokti kaip MD veikia ir kokiu būdu jis suteikia tau pagalbą tu tiesiog turi pastudijuoti UK ir tau daug kas paaiškėtų. Aš pats, žinodamas apie vidinį balsą, kurį prieš daugiau kaip 20 metų užgirdau (bet tai buvo tik vieną kartą), irgi ėjau tavo nupasakotu keliu, kol UK mane surado. Tai, kas iki tol nebuvo aišku, tapo aišku. Aš radau ir atsakymus, kodėl aš elgiausi taip, kaip elgiausi, nors ir nėjau konkrečios religijos keliu, taip pat radau ir klaidas, kurias aš darydavau dėl savo nesuvokimo. Tad pradžiai vieną citatą: "Bet žmogus savo valios Derintojui neatiduoda pasyviai, vergiškai. Greičiau jis iš tikrųjų pasirenka aktyviai, pozityviai, ir bendradarbiaudamas atsiduoti Derintojo vedimui, kada ir kaip toks vedimas sąmoningai skiriasi nuo natūralaus mirtingojo proto troškimų ir impulsų. Derintojai manipuliuoja, bet niekada žmogaus proto nevaldo prieš jo valią; Derintojams žmogiškoji valia yra aukščiausia. Ir jie taip į ją atsižvelgia ir ją gerbia tuo metu, kada stengiasi pasiekti minties suderinimo ir charakterio transformavimo dvasinius tikslus besivystančio žmogiškojo intelekto beveik beribėje arenoje. Protas yra jūsų laivas, Derintojas yra jūsų locmanas, žmogiškoji valia yra kapitonas. Mirtingojo laivo šeimininkas turėtų turėti išminties pasitikėti dieviškuoju locmanu, kad kylančiąją sielą nuplukdytų į amžinojo išlikimo morontijos prieplaukas. Tiktai savanaudiškumu, tinginyste, ir nuodėmingumu žmogaus valia gali atstumti tokio mylinčio locmano vadovavimą ir galiausiai sudaužyti mirtingojo karjerą į paminto gailestingumo blogio seklumas ir į apkabintos nuodėmės uolas. Jums sutikus, šitas ištikimasis locmanas nugabens jus saugiai per laiko barjerus ir erdvės kliūtis į dieviškojo proto patį šaltinį ir dar toliau, net iki Derintojų Tėvo Rojuje."
VaidasVDS : Kukai, Štai kai kas iš Biblijos, paėmiau vieno ateisto komentaro ištrauką: "Jei koks vyras arba moteriškė žynys arba burtininkė bus, tie tur smerčiu mirti, reik juos AKMENIMIS ŽUDYTI; 13. Ir kurs ne norėtų jėškoti Viešpaties, Izraėlio Dievo, tam tektų MIRTI, tiek mažiesiems, tiek didiesiems, tiek vyrams, tiek moterims. Neminėk Dievo vardo be reikalo (Katekizme). Originalas: „Kursai Pono Dievo vardą bluznija, tas tur MIRTE MIRTI, visas susirinkimas tur jį AKMENIMIS UŽMUŠTI. Kaip svetimas, taip ir čiabuvys tur buti; kad tą vardą bluznija, tai tur jis MIRTI.“ 3. Švęsk sekmadienį. („Katekizme“) (Originalas): Todėl švęskite mano Sabatą (šeštadienį!), nėsa ta jums šventa tur buti. Kurs tą ne švęs, tas SMERČIU TURĖS NUMIRTI. Nės kurs kokį darbą toje dirbs, to dušia bus išgaišinta iš savo žmonių. Kad žmonės žinotų, kaip reikia daryti, iškart ir pvz. pateikiamas: 32. Taigi vaikams Izraėl pusčioje be esant, rado jie vieną vyrą malkų renkantį dienoje Sabatos. 35. Ale Ponas Dievas tarė Maižėšiui: " tas vyras tur MIRTINAI MIRTI, visas susirinkimas tur jį AKMENIMIS ŽUDYTI atstu nuo abažo." 36. Tai išvedė jį visas susirinkimas iš abažo, ir ŽUDĖ JĮ AKMENIMIS IKI NUMIRŠTANT, kaip Ponas Dievas Maižėšiui buvo įsakęs. 4. Gerbk savo tėvą ir motiną. („Karekizme“) (Originalas): 10. Nes Maižėšius sakė: garbink savo tėvą ir savo motyną; ir kas tėvui ir motynai keikia, tas tur SMERČIUI MIRTI. Taigi, atrodo, kad visus paauglius reikia NUŽUDYTI... " Na nelabai jau čia dieviškai surašyta... Aišku tai senesnis variantas, bet juk nei vieno žodžio negalima išmesti...
Jolanta: siaip tai kritikuoti galima viską, o dažniausiai kritikuojama tada kai nesuprantam. Gyvenimas išmokė atsargiai vertinti. Vaidui. Visa tai ką parašiai man žinoma, ir tai nėra išskaitytos tiesos, visa tai juntu. Pasikliaunu savo vidiniu vedliu, net labai sukiais gyvenimo momentais, kad ir šiuo gyvenimo etapu, esu tikra, kad manęs nenuvils. Todėl nepuolu į paniką, o kantriai laukiu. Šiuo metu taip pat esu laukimo būsenoje, ir esu tikra, kad paskutinę minutę, ar akimirką, ar dieną, priklausomai nuo laikiamo įvykio, ae fakto, man bus atsiūstas sprendimas. bet pastebėjau, kad beveik visada priveda iki kraštutinumo, iki paslutinio momento.
Jolanta: Norėčiau pasidalinti vienu prisiminimu, ar sapnu. Tuo metu man tai atrodė tikra, tačiau laikui einant vis pradedu galvoti, kad gal susapnavau. Man 18 ar 19 metų, mergaičių bendrabutis. Vakate tamsoje jau gulime lovoje su drauge. Ir staiga virš savo kojų pamatau pakilusį švytintį rutulį. jis buvo panašiai žmogaus ūgio aukštyje, dydis kaip krepšinio kamuolys, o švytėjo kaip saulė, tačiau šviesa buvo balta. Jis pradėjo skinkti nuo kojų galo link krūtinės ir sustojo, panašiai ties krūtine. tada labai išsigandau. Pradėjau šaukti, kad draugė įjungtų šviesą, nes jis gali ant manęs nukristi. Įjungus šveisą viskas dingo, ir daugiau nieko panašaus nepasikartojo. O gal tai tik susapnavau, tačiau prisiminiau kiekvieną žodį, kurį tada pasakiau draugei.
Tadas: Ir ką į tai tavo draugė? Gal tai buvo kamuolinis žaibas ...neprisimeni, ar buvo audra ar giedra?
Jolanta: Draugė pyko, kad pažadinau ir priverčiau iš lovos išlipti. Nežinau kas tai buvo, o gal ir nieko nebuvo, tik keista, kad vaizduotė būtų išrėtusi tokį pokštą.
Jolanta: Tik noriu, kad išliktų žinutė
kukas: Vaidai,seno testamento kritika.O naujo[tiesu(!)] kur?
VaidasVDS : Kukai, ką tu į tai gali atsakyti: “Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė, nė vienas brūkšnelis neišnyks iš ĮSTATYMO, viskas išsipildys.“ ( Mato, 5, 17-18). Čia tau Senojo testamento sąsaja su Naujuoju testamentu... Na dar truputį apie vieną epizodą iš Biblijos ir UK: Biblija: "4.5 Nuo sosto skriejo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai: septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo dvasios. 4.7 Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį." “14.6 Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. 14.7 Jis šaukė galingu balsu: “Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sukūrėją!” UK: "Bet Jonas rašė būtent apie Salvingtoną: "Ir iš šio sosto liejosi žaibai ir griaustiniai, ir balsai" – visatos transliuojamos programos vietinėms sistemoms. Jis taip pat įsivaizdavo vietinės visatos reguliuojančius kontrolės tvarinius, būstinės pasaulio gyvuosius kompasus. Šitą reguliuojamąją kontrolę Nebadone atlieka Salvingtono keturi kontrolės tvariniai, kurie veikia visatos srovėmis ir kuriems sumaniai padeda pirmoji veikianti proto dvasia, intuicijos padėjėjas, "greito supratimo" dvasia. Bet šitų keturių tvarinių – pavadintų žvėrimis – pavaizdavimas, deja, buvo suterštas; jie yra neprilygstamo grožio ir nuostabios formos." Apie Baimę Dievui arba grasinimus iš Dievo UK iš vis nekalbama.
kukas: VaidasVDS rašo: “Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė, nė vienas brūkšnelis neišnyks iš ĮSTATYMO, viskas išsipildys.“ ( Mato, 5, 17-18). Čia tau Senojo testamento sąsaja su Naujuoju testamentu... Kas cia ne taip? VaidasVDS rašo: Na dar truputį apie vieną epizodą iš Biblijos ir UK: Biblija: "4.5 Nuo sosto skriejo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai: septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo dvasios. 4.7 Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį." “14.6 Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. 14.7 Jis šaukė galingu balsu: “Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sukūrėją!” UK: "Bet Jonas rašė būtent apie Salvingtoną: "Ir iš šio sosto liejosi žaibai ir griaustiniai, ir balsai" – visatos transliuojamos programos vietinėms sistemoms. Jis taip pat įsivaizdavo vietinės visatos reguliuojančius kontrolės tvarinius, būstinės pasaulio gyvuosius kompasus. Šitą reguliuojamąją kontrolę Nebadone atlieka Salvingtono keturi kontrolės tvariniai, kurie veikia visatos srovėmis ir kuriems sumaniai padeda pirmoji veikianti proto dvasia, intuicijos padėjėjas, "greito supratimo" dvasia. Bet šitų keturių tvarinių – pavadintų žvėrimis – pavaizdavimas, deja, buvo suterštas; jie yra neprilygstamo grožio ir nuostabios formos." Zinoma,tu zinai,ka ten Jonas mate.Pats Salvingtono pavadinimas nuo zodzio salvation-issigelbejimas.Koks tikras pavadinimas,aisku,jei toksai isvis egzistuoja,nepranesta,tuo tarpu 'Urantija' pagal UK, ten kazkur registruotas vardas,net su numeriu.Kam apreiskimui [!] zmogiskos kilmes pavadinimai 'salvingtonas' kaip ir 'atsiskyringtonas','dvasingtonas','dieviningtonas'[cia apastalas net sulietuvino],kurie nera realus?! VaidasVDS rašo: Apie Baimę Dievui arba grasinimus iš Dievo UK iš vis nekalbama. Apie baime dievui NT rasoma maziau ir daug svelniau nei ST.Viskas skirta tam tikro samoningumo zmonems. UK apie dievo baime: 6. "VIEŠPATIES BAIMĖ" Būtent Gamale, vakarinio susirinkimo metu, Pilypas tarė Jėzui: "Mokytojau, kodėl yra taip, kad Raštai mus moko ‘Viešpaties bijoti,’ tuo tarpu tu nori, kad mes žvelgtume į Tėvą danguje be baimės? Kaip mums suderinti šituos mokymus?" Ir Jėzus atsakė Pilypui, tardamas: "Mano vaikai, manęs nestebina, kad jūs pateikiate tokius klausimus. Iš pradžių žmogus galėjo išmokti gilios pagarbos būtent tiktai patirdamas baimę, bet aš atėjau apreikšti Tėvo meilę, taip, kad garbinti Amžinąjį jus trauktų sūnaus kupino meilės suvokimo ir Tėvo giluminės ir tobulos meilės atoveikio traukos dėka. Aš tikrai norėčiau jus išvaduoti iš tokios vergystės, kada jūs varote save per vergišką baimę į pasibjaurėtiną tarnavimą pavydžiam ir įniršusiam Karaliui-Dievui. Aš iš tiesų norėčiau jus mokyti apie Dievo ir žmogaus Tėvo-sūnaus ryšį taip, kad jūs būtumėte džiugiai vedami į tai, jog kilniai ir dieviškai laisva valia garbintumėte mylintį, teisingą, ir gailestingą Tėvą-Dievą. "Ši 'Viešpaties baimė' turėjo skirtingas prasmes per vienas po kito ėjusius amžius, atsiradusi iš baimės, ji per kentėjimą ir siaubą pasiekė pagarbą iš baimės ir gilų gerbimą. Ir dabar nuo gilaus gerbimo aš iš tiesų jus vesiu aukštyn, per suvokimą, supratimą, ir dėkingumą, į meilę. Kada žmogus pripažįsta tiktai Dievo darbus, tada Aukščiausiajam jis ima jausti baimę; tačiau kada jis pradeda suprasti ir patirti gyvojo Dievo asmenybę ir charakterį, tada jis ima vis labiau mylėti tokį gerą ir tobulą, visuotinį ir amžinąjį Tėvą. Ir būtent kaip tik šitas žmogaus ryšio su Dievu pakeitimas ir sudaro Žmogaus Sūnaus misiją žemėje. "Protingi vaikai savo tėvo nebijo dėl to, kad iš jo rankų gali gauti gerų dovanų; bet jau gavę gausybę gerų dalykų, padovanotų, padiktavus tėvo meilei savo sūnums ir dukroms, šitie labai mylimi vaikai savąjį tėvą dėl nepaprastai dosnaus geradariškumo ima mylėti su atsakomuoju pripažinimu ir dėkingumu. Dievo gerumas veda į atgailavimą; Dievo geradariškumas veda į tarnavimą; Dievo gailestingumas veda į išgelbėjimą; tuo tarpu Dievo meilė veda į išmintingą ir nuoširdų garbinimą. "Jūsų protėviai Dievo bijojo, nes jis buvo galingas ir paslaptingas. Jūs tikrai jį nepaprastai mylėsite, nes jis yra nuostabus meile, dosnus gailestingumu, ir šlovingas tiesa. Dievo galia žmogaus širdyje sukelia baimę, bet jo asmenybės kilnumas ir teisingumas pagimdo gilią pagarbą, meilę, ir savanorišką garbinimą. Pareigingas ir mylintis sūnus nejaučia baimės ar siaubo net ir galingam ir kilniam tėvui. Aš atėjau į šitą pasaulį, kad baimę pakeisčiau meile, kad sielvartą pakeisčiau džiaugsmu, kad siaubą pakeisčiau pasitikėjimu, kad vergiškus suvaržymus ir beprasmius ritualus pakeisčiau tarnyste ir dėkingu garbinimu. Bet tiems, kurie sėdi tamsoje, tai tebėra tiesa, jog 'baimė Viešpačiui yra išminties pradžia.' Tačiau, kada šviesos yra daugiau, tada Dievo sūnūs yra vedami į tai, jog Begalinįjį šlovintų dėl to, kas jis yra, vietoje to, kad jo bijotų dėl to, ką jis daro. "Kada vaikai yra maži ir nemąstantys, tada juos būtinai reikia įspėti, kad savo tėvus gerbtų; tačiau kada jie auga ir kažkuria [1676]▼ prasme ima labiau suvokti tėvų tarnavimo ir apsaugos naudą, tada jie yra vedami per supratingą pagarbą ir augančią meilę į tokio lygio patyrimą, kur jie iš tikrųjų savo tėvus myli daugiau už tai, kas jie yra, o ne už tai, ką jie yra padarę. Tėvas savo vaiką myli iš prigimties, bet vaikas savo meilę tėvui turi išvystyti pradedant baime, ką jo tėvas gali padaryti, toliau per baimingą pagarbą, siaubą, priklausomybę, ir gilią pagarbą, į dėkingą ir švelnios meilės jausmą. "Jūs buvote mokomi, jog turėtumėte 'Dievo bijoti ir laikytis jo įsakymų, nes tai yra žmogaus visuotinė pareiga.' Bet aš atėjau duoti jums naują ir aukštesnį įsakymą. Aš mokiau jus "mylėti Dievą ir išmokti vykdyti jo valią, nes tai yra išlaisvintų Dievo sūnų aukščiausioji privilegija.' Jūsų tėvai buvo mokomi 'bijoti Dievo – Visagalio Karaliaus.' Aš jus mokau, 'Mylėkite Dievą – visagailestingąjį Tėvą.' "Dangaus karalystėje, kurią skelbti aš atėjau, nėra aukšto ir galingo karaliaus; šitoji karalystė yra dieviškoji šeima. Visuotinai pripažįstamas ir neribotai garbinamas šitos toli nusidriekiančios išmintingų būtybių brolystės centras ir vadovas yra mano Tėvas ir jūsų Tėvas. Aš esu jo Sūnus, ir jūs taip pat esate jo sūnūs. Dėl to amžinai yra tiesa, kad jūs ir aš pagal dangiškąjį statusą esame broliai, ir tuo labiau yra taip, kadangi mes tapome broliais žemiškojo gyvenimo materialaus kūno pavidalu. Dėl to, nustokite bijoti Dievo kaip karaliaus ar tarnauti jam kaip šeimininkui; mokykitės jam reikšti gilią pagarbą kaip Kūrėjui; gerbkite jį kaip savo dvasinės jaunystės Tėvą; mylėkite jį kaip gailestingą gynėją; ir galiausiai garbinkite jį kaip savo brandesnio dvasinio suvokimo ir dėkingumo mylintį ir visaišmintį Tėvą. "Iš jūsų klaidingų sampratų apie Tėvą danguje gimsta melagingos idėjos apie nuolankumą ir atsiranda didelė dalis jūsų apgavysčių. Žmogus savo prigimtimi ir kilme gali būti žemės kirminas, tačiau, kada jo viduje apsigyvena manojo Tėvo dvasia, tada tas žmogus savo likimu tampa dieviškas. Manojo Tėvo padovanota dvasia tikrai sugrįš į savosios kilmės dieviškąjį šaltinį ir visatos lygį, o mirtingojo žmogaus žmogiškoji siela, kuri bus tapusi šitos viduje gyvenančios dvasios iš naujo gimusiu vaiku, tikrai pakils su šia dieviškąja dvasia į pačią amžinojo Tėvo akivaizdą. "Nuolankumas, iš tikrųjų, tampa mirtinguoju žmogumi, kuris visas šitas dovanas gauna iš Tėvo danguje, nors visiems tokiems tikėjimo kandidatams į dangiškosios karalystės amžinąjį kilimą yra suteikiamas dangiškasis orumas. Pretenzingo ir apsimestinio nuolankumo beprasmiai ir sukeliantys degradavimą įpročiai yra nesuderinami su dėkingumu jūsų išgelbėjimo šaltiniui ir su jūsų iš dvasios gimusios sielos likimo suvokimu. Nuolankumas prieš Dievą visiškai dera jūsų širdies gelmėse; nuolankumas prieš žmones yra rekomenduotinas; bet sąmoningo ir siekiančio atkreipti dėmesį nuolankumo apgavystė yra vaikiška ir neverta apsišvietusių karalystės sūnų. "Jūs gerai elgiatės, kad esate nuolankūs prieš Dievą ir save kontroliuojate prieš žmones, bet tegu jūsų nuolankumas būna dvasinės kilmės, o ne savo paties sąmoningai suvokiamo savojo teisumo viršenybės jausmo saviapgaulės demonstravimas. Pranašas kalbėjo apgalvotai, kada sakė, 'Eik nuolankiai su Dievu,' nes, nors Tėvas danguje ir yra Begalinysis ir Amžinasis, bet jis taip pat gyvena ir viduje ‘to, kuris turi atgailaujantį protą ir nuolankią dvasią.' Mano Tėvas niekina pasididžiavimą, neapkenčia apgaulės, ir bjaurisi piktybiniu blogiu. Ir būtent dėl to, kad pabrėžčiau nuoširdumo ir tobulo pasitikėjimo dangiškojo Tėvo meilės kupina parama ir ištikimu vadovavimu vertę, aš taip dažnai kalbėdavau apie mažą vaiką, kaip parodantį proto požiūrį ir [1677]▼ dvasios reagavimą, kurie yra tokie esminiai mirtingojo žmogaus įžengimui į dangiškosios karalystės dvasines realybes.
VaidasVDS : Kukai, labai gerą citatą iš UK pacitavai. Gal ko nors joje nesupranti?
kukas: Vaidai ne isversk belekaip,NT ne liepia laikytis ST istatymo,tik rasoma,kad bus kaip parasyta,tai skirtinga nei isvedzioji, NT yra geraja naujiena ir laikytis reikia jos,bet ne ST VaidasVDS rašo: Kukai, labai gerą citatą iš UK pacitavai. Gal ko nors joje nesupranti? suprask,baime dievui,iki Jezaus buvo drausminantit,tuometiniam protui
VaidasVDS : Kukai, atsakysiu į pirmą tavo klausimą. Viskas būtent taip: Naujasis testamentas neleidžia išmesti iš ĮSTATYMO (Senojo testamento) nei žodžio. Būtent todėl Bibliją ir sudaro tiek NT, tiek ST, ir kiekvienas krikščionis privalėtų laikytis kiekvieno Biblijos žodžio - "Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.". Tai, kad NT švelnina ST nieko nereiškia, tai tik reiškia, kad norint nemirti smerčiu, reikia būti šventuoju ir laikytis įstatymų taip, kaip numatyta ST. Šiais laikais tai yra neįmanoma ir daug kas tą suvokia, todėl kunigams iš tiesų nepavydėtina dalia tenka kažkaip išsisukinėti iš tokios padėties, patiems labai dažnai pažeidinėjant Bibliją. Antrasis tavo klausimas visai ne į temą. Pavadinimai UK yra anglų kalba, išvestiniai iš dvasinio pasaulio tikrovės. Čia gal ir vertimas kai kur netikslus... Bet tai nereiškia, kad krikščionybė yra bloga. Jei sugebi atsirinkti tik teigiamus Biblijos motyvus, tai su tavimi viskas tvarkoje, gali būti ir krikščioniu, čia Tėvo suradimas yra svarbiausias...
VaidasVDS : Matau Kukai, kad pradedi suprasti tai, ką UK (tavo pacituota citata) tau pasakė
kukas: nereikia uk,kad ta suprasti,nors kitiems matomai reikia,citata specialei tau,ar supratai atsakyma tau? ...skaityk NT apie Jezu,ar Jezus moke bijoti dievo? ....nelabai su NT kritika gaunasi :-]
Jolanta: Ir negali gautis gera kritika nei Biblijos, nei UK, nes į tas knygas kiekvienas žiūrite skirtingai. Jei norėsi prisikabinti, rasi būdų tai padaryti prie bet ko. Argi svarbu kokią knygą skaitote ir kokias maldas kalbate, juk pagrindas yra kiek širdies į tai įdedate
VaidasVDS : Jolanta šioje vietoje iš dalies teisi. Nėra svarbu, kokią knygą skaitai, daug svarbiau, kaip pats elgiesi. Aš tai jau anksčiau bandžiau pasakyti Kukui, bet jis nesuprato . Protinga kritika dar niekam nepakenkė, paprasčiausiai aš niekur nesu radęs rimtos UK kritikos, nors pats ieškojau gana daug. Atvirkščiai vienos kažkokios keistos rusiškos religinės grupuotės lyderis bandė kritikuoti UK, nors paskaičius jo neva rimtą kritiką matėsi, kad jis neskaitęs UK, o ją kritikuoja labai panašiomis nuostatomis, kurios yra išdėstytos ir UK. Iš kitos pusės aš nenoriu kritikuoti čia Biblijos. Galima nueiti į kitą forumą ir pasiskaityti Krikščionybės duženas, ten yra tikrai rimtos kritikos, tik susidursite su nepakartojamu Algimanto stiliumi, kuris taip pat manau vertas kritikos...
VaidasVDS : Kukai, kalbėti su tavimi, tai tarsi kurti negatyvą, todėl ir nenoriu kritikuoti, kam čia reikia to negatyvo. Jei esi krikščionis, džiaukis, kad juo esi, jei esi indusas, džiaukis tuo, kad juo esi, ir t.t. Tau pakartosiu veną UK citatą: "Pasaulis yra pilnas prarastų sielų, prarastų ne teologine prasme, bet prarastų krypties prasme, klajojančių aplinkui susipainiojus tarp kupinos nusivylimų filosofinės eros izmų ir kultų. Perdaug mažai yra tokių, kurie išmoko, kaip gyvenimo filosofiją įvesti vietoje religinės valdžios. (Suvisuomenintos religijos simboliai neturi būti niekinami kaip augimo keliai, nors upės vaga nėra toji upė.)"
Jolanta: Klausimas. Jūsų nuomone, kokioje dvasinės karjeros fazėje užstrigo žmogus, kuris mano jog žino visą tiesą :), o gal iš tikrūjų, jis jau pasiekė dvasinės karjeros viršūnę? (niekam netaikau, nes bandžiau pati pritaikyti kokią karjeros fazę ir negalėjau)
VaidasVDS : Jolanta, Joks žmogus nežino visos tiesos, nes jis yra ribinis - "Egzistuoja MILŽINIŠKA BEDUGNĖ TARP TO, KAS YRA ŽMOGIŠKA IR KAS YRA DIEVIŠKA, TARP ŽMOGAUS IR DIEVO." Manau, kad visi turime siekti štai ko: "Ne tiek svarbu mylėti visus žmones šiandien, kiek SVARBU, JOG KIEKVIENĄ DIENĄ JŪS IŠMOKTUMĖTE PAMILTI DAR VIENĄ ŽMOGIŠKĄJĄ BŪTYBĘ. JEIGU KIEKVIENĄ DIENĄ ARBA KIEKVIENĄ SAVAITĘ JŪS IMSITE SUPRASTI DAR VIENĄ SAVO BIČIULĮ, ir jeigu tai yra jūsų sugebėjimų riba, TUOMET JŪS IŠ TIKRŲJŲ VISUOMENINATE IR TIKRAI SUDVASINATE SAVO ASMENYBĘ. Meilė yra užkrečiama, ir kada žmogiškasis atsidavimas yra protingas ir išmintingas, tada meilė yra labiau užkrečiama negu neapykanta. Bet tiktai nuoširdi ir nesavanaudiška meilė yra tikrai užkrečiama. Jeigu tiktai kiekvienas mirtingasis galėtų tapti dinamiškos meilės sankaupa, tada šitas gėrybinis meilės virusas greitai persmelktų žmonijos sentimentalią emocijų srovę tokiu laipsniu, jog visą civilizaciją apgaubtų meilė, ir tai būtų žmogaus brolystės įgyvendinimas." Kuo daugiau Meilės paskleidei - tuo tu dvasingesnis...
Jolanta: Mielas vaidai, bučkis į žanduką, tai nuotabiausia tiesa, kurią čia perskaičiau. Parašei pačią geriausią dvasinės karjeros eigą. O aš tikiuosi, kad po bučkį į žanduką, tu pasiūsi bent porai savo artimų žmonių O gal dar kas pasiūs ir t.t. Šiandien puiki nuotaika, gal išeis padaryti draugiškų bučinių liūtį
VaidasVDS : Jei kas nors nusišypsos, jau ir tai gerai
Jolanta: taip kartais taip paprasta pasaulį padaryti gražesnį. Tik truputį vaikiško pakvaišimo reikia Ar esate ką nors tokio neįprasto iškrėtę paskutiniu metu?
Aelita: Vis labiau gilinantis i Naujojo Penktojo Epochinio Apreiskimo Tiesas,ypatigai studijuojant Jezaus gyvenima,neimanoma neatkreipti demesio i Mokytojo Zodzius. "Vesdami zmones i karalyste,nesumazinkite arba nesunaikinkite ju savigarbos... Nedarykite tokios klaidos,jog savo mokiniu gyvenime vien tik tai smerktumete blogus poelgius..."-1765-05. "Is anksto ispekite visus tikinciuosius del paribio konflikto,kuri turi patirti visi tie,kurie is to gyvenimo,kuris yra gyvenamas materialiame kune,eina i ta auksciausia gyvenima dvasioje.Tie, kurie gyvena vien tik tai kurioje nors vienoje is siu dvieju sferu,susiduria su nedideliu konfliktu arba pasimetimu,bet visi yra pasmerkti tam,jog patirtu didesni ar mazesni netikruma tuo metu,kada is vieno tokio gyvenimo lygio pereina i kita." 1766-03. Pagal Tevo-Kurejo plana kiekvienoje sukurtoje evoliucineje planetoje,kiekviename JO sukurtu vaiku samoneje anksciau ar veliau ivyksta dvasine transformacija. Is patirties galima pasakyti,kad tai is tiesu nelengvas procesas;nelengvas mums ,nelengvas ir Mokytojams musu;tuo labiau kad musu planeta patyre dviguba nesekme-Liuciferio maista ir Adomine prazanga. Dvasine karjera palengveja tuomet,kai su pasitikejimu atsiduodi asmeniniam Minties Derintojo vedimui-Tevo -Kurejo Dvasios fragmentui.
Algirdasmm: transformacija vyksta kada yra ką transformuot –reiškia yra trūkumas; -vientisumo, stabilumo, įžvalgos, patirties; transformacija tai tarsi to paties pakartojimas dar kartą tik geriau, kuo stipriau reikia transformuoti –tuo didesnis jumyse gyvena atsilikimas-nesivystymas duotuoju aspektu; siūlyčiau netingėti (nebūti įsispyrusiais ožiais), darbuotis po truputį kasdien, kad nereikėtų atlikti dramatiškus veiksmus-perėjimus; -transformacijas. kada jums pataria transformuotis; atidžiai pažvelkite ar patarėjui pačiam nereikia transformuotis
Aelita:
Jolanta: Tai vadinama elementaria dvasine evoliucija :) Siekime jos bendrmis jėgomis, padėdami vieni kitiems. Prisiminkite blogasias emocijas: pyktį, neapykantą, baimę, pavydą. rašydami įvertinkite, ar tuo metu jūsų nevaldo bent viena iš tų emocijų. Jei pastebėsite bent kartą ją ir susilaikysite, bus didelė jūsų pergalė. Šiame forume nėra nė vieno idialaus, tik gal vieni nori tobulėti dvasinėje plotmėje, o kiti nenori. Niekas Jūsų teisti negali, teisėjai būsite patys sau :) Su meile Jolanta
Aelita: Taip,mielas Algirdaimm,patarimas nebuvo skirtas dvasiskai labiau pazengusiems,tobulesniems. Skirtingais keliais esame ateja i sia akimirka zavinga;net skirtingu laiku sioje sferoje esame mes gime.Senesnes kartos asmenims perejimas kartais labai komplikuotas buna. Lai mielam jaunimui atgimimas lengvas bus.Tai nuo JUSU,na,gal kuri laika ir nuo musu, priklauso sios planetos tolimesnis likimas.
Jolanta: Puiki išmintis peržengusi laiką. "nebijokime tiesos, bet saugokimės teisiųjų". Tai kas kam skirta pamatysime tik jau tada, kai pakeisti nieko nebebus galima. Miela Aelita, mielas Algirdai su meile Jums abiems atsakingai sakau, kad melsiu Dievą jog Jūs abu galėtumėte atlikti perėjimą, kurio aš net nesuprantu, bet suprantu tiek, kad tai jums yra labai svarbu. Viešpats Jums atsiūs matymą, bei suvokimą, ką turite daryti jog tai atsitiktų. Stipriai jus apbu apkabinu. Su meiel Jolanta
Aelita: Aciu mieloji.Kazkodel akys rasot pradejo. . To paties is Viespacio prasau ir tau.
Algirdasmm: Jūs abi nuostabios žmogiškosios-moteriškosios būtybės. Labai jums ačiu kad esate. Jei perėjimas komplikuotas-kankinančiai varginantis; nereikia jo ir atlikti. Pasaulis buvo iki UK, yra ir su UK; ir kas jos nesutiks -nesupras -ar net atstums -tai nieko iš esmės nekeičia. Knyga duota keletui amžių į priekį ir neatradus čia -visa bus pateikta-atskleista ten. Jaunimas karta po kartos žengs pirmyn. Laikotarpis tikrai žavingas -sakyčiau groteskiškas (susimalė liežiuvis, nežinau ar gerai parašiau); ir knygaa atrodo įspūdingai didinga -ir pasaulis atrodo įspūdingai pasiklydęs. Manau kad labai didelę dalį paglemžė "atrodo" -o tai iliuzija; -ir maža dalis liko tam kas "naturalu" -o tai tikra. Begalo miela su jumis abiem pasišnekučiuoti jūsų morontinis broliukas
Aelita: Mielas broli,gerbiu tavo nuomone. Bet taip norisi,kad musu vaikai ir provaikaiciai gyventu grazesneje planetoje,mylincioje visuomeneje,turetu laiminga vaikyste.Svajones,troskimai taip ir liks iliuzijomis,jeigu nebus veiksmu,o cia reikalingas rankoviu pasiraitojimas-bendras darbas.VISU PLANETOS GYVENTOJU darbas. Suprantu,kas is tiesu baugina siuolaikini zmogu-TAI ISTAISYMO DARBAI.Tam reikalingas samones pakitimas.Materiali tikrove kuriama ant dvasinio pagrindo.Jeigu visi kartu panoresim pokyciu,tai Dangiskosios jegos TIKRAI mums talkins,nurodydami ismintingus sprendimus,pacius tiesiausius kelius. Pati brangiausia turta mes kiekvienas turim savyje-TEVO DVASIOS FRAGMENTA.Geresnio patarejo,guodejo, sustiprintojo ir nesurasi. Visiems linkiu gero vakaro.
Jolanta: Tebūnie Dievo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. nesiimkime Dievo vaidmens. Norėdami išgelbėti pasaulį galime pražudyti save. Išbandymai yra ne tik skriaudos ir netektys, gal b9t didesni išbandymai yra galimybės ir atradimai. Tegu Viešpats suteikia išminties, kad sugebėtume teisingai įvertinti situaciją ir mūsų įtakos galimybes. Man visda kėlė siaubą ketinimai keisti kitus, nes suvokiu kiek tokie žmonės mažai investuoja į save.
kukas: Nuo kada tikslumas vadinamas negatyvumu? griezti pasisakymai- gal, bet tik ne negatyvumas.Cia labiau panasu i Jokubeno metoda begt nuo atsakymu puolant-kaltinant pasnekova.Pirma tavo atsakymo dali tikrai, ignoruosiu, manau turetum suprasti, kodel. Del antros dalies, as kazko cia nesuprantu. Atrodo lyg bandytum kazka pries mano nuomone pasakyt, bet is esmes randu tik tuscias salves.Vaidaitavo pask.citata,be argumentu,skirtos kompleksuotiems zmonesms, norintiems prasiplauti smegenis....
Jolanta: Mielas Kukai, o kuri yra tavo nuomonė, kažkaip man sudėtinga atrasti tai ko nematau. O gal tai ne man skirta. nes prieš mane pasisakė Aelita. Čia neiko tokio jei esi klonas, tik įnešk aiškumą apie ką kalbi. net suabejojau, reikia paieškoti giliau, gal aš neteisi.
Jolanta: Negatyvumas bus visda, nesvarbu kiek tiksliai bus pasakytai, kai žeis kitą pašnekovą, žemins jį kaip asmenybę. Kai tai nebus pateikata kaip asmens nuomonė, o bus pateikiama kaip neginčytina teisybė, kuria menkinamos kitos nuomonės. kategoriškumas visada asocijuojasi su žmogaus ribotumu. Šis forumas turėtų būti pagalba vienas kitam. jei jis šios misijos neatlieka, vadinasi jis nereikalingas. Kol dar esame čia turime susiburti asmeniniam bendravimui, kur ga,ima būtų kalbėti produktyviai arba bent nuoširdžiai.
kukas: Jolanta rašo: Negatyvumas bus visda, nesvarbu kiek tiksliai bus pasakytai, kai žeis kitą pašnekovą, žemins jį kaip asmenybę. Kai tai nebus pateikata kaip asmens nuomonė, o bus pateikiama kaip neginčytina teisybė, kuria menkinamos kitos nuomonės Dar svarbiau nemenkintik itu religiju,savaja aukstinat,kas labai megsta urantai,deja ir Vaidas vis dar serga siuo uzkratu. Jolanta rašo: kalbėti produktyviai arba bent nuoširdžiai. Pritariu,pridesiu tik ir nepulti pasnekova kai neturima ka atsakyti
kukas: Miela Jolanta,cia,temoi,pasiek diskusija apie biblijos kritika...mano nuomone nepasikeite-NT kritika nebuvo pateikta
Jolanta: Atsiprašau, tikrai nesusipratimas. Paprasčiausiai šiandien pati sunkiai kovoju su neigiamomis emocijomis. Tai mano bėda, bendau čia ieškoti atsvaros.
Jolanta: reikėtų diskusijose atkreipti dėmesį į vieną dalyką. kai kas žmonėms yra labai svarbu. Taip svarbu, kad dėl to jie gali kautis dantimis ir nagais. Tai vadinama įsitikinimu. Jis būna nuoširdus. Kai žmogus elgiasi su įsitikinimu, jį verta gerbti. bet toksai žmogus kalbės tik apie įsitikinimo objektą. net jei ir nesutinku su jo nuomone, iš pagarbos žmogui, kuris turi savo šventus dalykus, nesiginčiju. tačiau yra žmonių, kurie prisidengdami įsitikinimus menkina kitus, negerbia kitų temų ir neša intrigas į jas, kas sukeltų erzalynę, blokuoja diskusijas. Tokių žmonių negerbiu. Jiems nėra nieko šventa, nemanau, kad ir deklaruojami įsitikinimai jiems šventi. Vaidas ir tu, Kukai, priklausote tiems, kuriuos reikia gerbti. Šiandien norėjau išeiti iš forumo dėl tų žmonių, kurių negerbiu, bet pagalvojau, nejau verta atsisakyti pokalbių su tais kuriuos gerbiu. kad ir pasikaunate su Vaidu, man malonu skaityti jūsų pasisakymus. Su didele pagarba Jolanta
Kukas2: Jolanta rašo: reikėtų diskusijose atkreipti dėmesį į vieną dalyką. kai kas žmonėms yra labai svarbu. Taip svarbu, kad dėl to jie gali kautis dantimis ir nagais. Tai vadinama įsitikinimu. Jis būna nuoširdus. Kai žmogus elgiasi su įsitikinimu, jį verta gerbti. bet toksai žmogus kalbės tik apie įsitikinimo objektą. net jei ir nesutinku su jo nuomone, iš pagarbos žmogui, kuris turi savo šventus dalykus, nesiginčiju. tačiau yra žmonių, kurie prisidengdami įsitikinimus menkina kitus, negerbia kitų temų ir neša intrigas į jas, kas sukeltų erzalynę, blokuoja diskusijas. Tokių žmonių negerbiu. Jiems nėra nieko šventa, nemanau, kad ir deklaruojami įsitikinimai jiems šventi. Tu, Jolanta, labai klysti. gerbti reikia visus - ne tik tuos - su kurių nuomone sutinki . Savo taip vadinamus priešininkus reikėtų gerbti net labiau, pasistengti suprasti jų motyvus. Paprastai bijome tų, kurių nesuprantame ir tuoj skubame įrašyti į priešų sąrašą
Die Teufelsbuhle : Tu mano saulė, Jolanta Tu mano meilė, Jolanta Ką be tavęs čia daryčiau Visiškoj bedvasėj tamsoj amžiams paklysčiau
Jolanta: Gyvenime nėra svarbiau už gėrį, Kurį gali paskleisti širdim, kada tavų gerų minčių šešėlį, Suranda atgaivą paklydusi širdis. Gyvenime nėra svarbiau už meilę, Kurią gali paskleisti būtimi, kai meilės spindesį ištirpsta baimė, Pasaukyje atgimsta dar viena gera širdis. Gyvenime nėra svarbiau už nuoširdumą, Kurį tu dalini veiksmais. Nors gali palaikyti tai kas kas bailumu. Tavęs netrikdo tai nes tu esi stipri. Stipri, nes jau tavęs nevaldo baimė, Gali atverti širdį tu draugams, Nes blogis meilės spindesį sužeist negali. dažnai jis pats atsimuša rankas. Stipri nes jau tavęs nevaldo pyktis, kai atveri savas mintis, po to, kai bumerangu bando panaudoti Tik tam, kad būtų tau skaudu. Nėra pasaulį galingesnio ginglo, Už širdį atrakinusius kilnius jausmus. nėra stipresnio pamato padėto, kaip tą, kurį užgrūdina kita pikta širdis. Anksčiau galvodavau, kova juk žlugdo, Juk tai tik blogio galimi veiksmai. dabar žinau, kovoti galima ir gėrio ginklu, tai blogiui būna per stipri nuodai. Todėl norėčiau pasakyti kontingentui, Kuris užeina kartais ar dažnai čionai. Aš myliu jus, kaip brolį, sesę, neišmanėlį ar priešą. Ir tai tikrai tikri jausmai. Su meile Jolanta
VaidasVDS : Kukai, keistas tu žmogus. Nori kažkokių konfliktų. Tu jų negausi. Aš tau labai aiškiai pasakiau kelis dalykus, tu jų nesupratai, ar apsimeti, kad nesupranti, ar nemoki analizuoti, ar neįsigilinai. Aš puikiai matau, ką norėjau tau pasakyti, tu nematai. Vadinasi nesusikalbam ir greičiausiai nesusikalbėsim. Kažkuris iš mūsų yra ribotas, tegul tavo požiūriu tai būnu aš, ar dabar patenkintas? Jei būsi bent kiek nuoširdus, ir sąžiningas, aš sveikinsiu kiekvieną tavo nuoširdų ir sąžiningą žingsnį. Jei nori čia žarijų priberti, tai geriau neberk, nes palaikymo nesulauksi...
kukas: VaidasVDS rašo: Kukai, keistas tu žmogus. Nori kažkokių konfliktų. Tu jų negausi. Aš tau labai aiškiai pasakiau kelis dalykus, tu jų nesupratai, ar apsimeti, kad nesupranti, ar nemoki analizuoti, ar neįsigilinai. Aš puikiai matau, ką norėjau tau pasakyti, tu nematai. Vadinasi nesusikalbam ir greičiausiai nesusikalbėsim. Kažkuris iš mūsų yra ribotas, tegul tavo požiūriu tai būnu aš, ar dabar patenkintas? Jei būsi bent kiek nuoširdus, ir sąžiningas, aš sveikinsiu kiekvieną tavo nuoširdų ir sąžiningą žingsnį. Jei nori čia žarijų priberti, tai geriau neberk, nes palaikymo nesulauksi... Ne Vaidai,tu esi neteisus.Konflikta tu matai savo vaizduotei,bet ne tikroveje.Tai,kad nesugebejai atrasti NT kritika nera mano kalte.Tiesa, tu pateikei kazka apie ST-jis man irgi abejotinas,bet bukim bedni,bet teisingi-ST ir NT yra skirtingos tiesos ir reikalauja atskiro studijavimo ir vertinimo,ar zinojai tai?.Apie NT tu pateikei kazko vargano apie baime,net ne is Jezaus lupu ir pateikineji kaip kritika kuria NT ale sunkiai atlaiko,paskui pariniesi,kad tave puola.Na zinai,tokio davatkiskumo ir profanacijos tau pats Jokubenas pavydetu.Juk tu buvai urantas,jus visi ten is mesijos ismokete situ savybiu ir istisai demonstravote forume( tas Tomas,Romas ir Andrius,kurie jus sokdino,esu as,tik dauguma istrinta,kartais istisom temom)juk galvoti ten draudziama apart besalygisko tikejimo kiekvienu 'napoleono' zodziu:).Nematau prasmes testi beviltiska diskusija,nes tu nuolat 'tepi slides'. p.s. ir taip Vaidai,galiu pasakyti 100% tikslumu-tu esi ribotas,gal vel gincisies? taip pat,kiekvienas,gali tau pasakyti:tu,Vaidai esi ribotas,-ir jis bus 100% teisus
VaidasVDS : Kad visiems būtų lengviau daryti dvasinę karjerą , siūlau paskaityti šią įdomią UK citatą: "Painiava dėl Dievo tikrumo patyrimo atsiranda dėl to, jog atskiri individai ir skirtingos žmonių rasės pateikia to patyrimo skirtingus aiškinimus ir ryšius. Galėjimas patirti Dievą gali būti visiškai svarus, bet kalbos apie Dievą, būdamos intelektualios ir filosofinės, yra skirtingos ir dažnai gluminančiai klaidingos. Geras ir kilnus vyras gali tobulai mylėti savo žmoną, bet visiškai nesugebėti patenkinamai išlaikyti santuokinės meilės psichologijos egzamino raštu. Kitas vyras, mažai mylintis arba visiškai nemylintis savo sutuoktinės, tokį egzaminą galėtų išlaikyti visiškai sėkmingai. Mylinčiojo netobula įžvalga savo mylimosios tikrojo charakterio atžvilgiu nė menkiausiu laipsniu nepanaikina nei jo meilės tikrumo, nei nuoširdumo."
Algirdasmm: Vaidai suras ką nors tokio -"drakonas mirė -tegyvuoja drakonas"
Naktinis sargas: Nemanyk, kad atpažinęs demoną, jį įveikei. „SPARNUOTA FRAZĖ": „Puikybė“ pagarbiai
Jolanta: Mielas Kukai2, gerbti reikia visus tuos, kurie elgiasi ne taip kaip tu nori, bet taip, kaip jie nori. Tiksliau, taip kaip jiems atrodo, tačiau nežemina kitų. Nuo vaikystės mane žavėjo neformalai, nors pati buvau tradicinė. tačiau jų akyse įžvelgdavau ugnelę. Tradicinius galima gerbti už tai, kad neturėdami savo vizijos, jie netrukdo kitiem (jei netrukdo). Tokie žmonės paprastai būna stebėjimo būsenoje. Tačiau tų, kurie negerbia aplinkinių, žemina juos, niekas neprivers manęs gerbti. galiu juos ignoruoti, toleruoti, neiti su jais į kontaktą, tačiau pagarba yra daugiau, tai žmogaus kaip asmenybės pripažinimas. Žinau, kad parašiau be dvsinės ugnelės, bet dabar esu tokiame taške. Gerbiu neišmanėlius, bet visiškai negerbiu piktavalių.
Jolanta: [img src=/gif/smk/sm12.gif] Šauni citata Vaidai, tai tiesa, ne visada tai kas teigiama yra ir jaučiama. Tačiau Vaidai yra viena problema. Dažnai žmogus nežino ką daryti kad pajaustum (kaip aš prieš 20 metų to klausiau vienuolės, kad daryti, kad pajustum Dievą). Tam reikalingos tradicinės bežnyčios. Jose mažai kur galima nukrypti, o neišmanančiam žmogui interpretuoti labai pavojinga, nes jis dar nesuvokia giluminių tikėjimo dalykų. Todėl jam, kad nepasiklysti. lieka tik klausyti taisyklių, kurias parašė širdimi tikėjimą išgyvenę žmonės, ir pasitikėti jais. bei patiems prašyti tokios dovanos. Realiai pagalvokime taip, duodama visiška veikimo leisvė 3 metų vaikui.....kokios didelės jam grėsmės iškyla dėl jo nežinojimo, negebėjimo teisingai įvertinti situacijos ir t.t. O suteikiant visišką laisvę žmogui, kuris dvasiniame patyrime yra kaip 3 metų vaikas, manote jam mažiau yra pavojų sužlugdyti save? Perskaičiau detaliai, ar bent susipažinau su visų tradicinių religijų filosofija, ir galiu atsakingai pasakyti, kad visur sklinda išmintis, vienur griežtesnė, kitur laisvesnė, bet visur rašomos tiesos yra tikros. Klausimas toksai, kiek tu pats realiai gali įvertinti vienas ar kitas tiesas. Mano suvokimas sako, kažko nesupranti, geriau pasitikėk šimtametėmis tradicijomis, kai sugebėsi suprasti, galėsi pats vertinti, daryti išvadas, augti savyje, darysi tai, kas tau atrodys teisinga, bet jau darysi žinodamas kodėl tai darai, ir kam to reikia. Su meile Jolanta
VaidasVDS : Paanalizuokite šią citatą: "Evoliucijos, žmogiškosios kultūrinės pažangos, lėtumas liudija, koks efektyvus yra tas stabdys – materiali inercija – kuris taip veiksmingai veikia, kad sumažintų žengimo į priekį pavojingą greitį. Šitaip pats laikas tikrai suminkština ir išsklaido priešingu atveju žmogiškajai veiklai pražūtingas pasekmes, kada pirma laiko yra išsivaduojama iš artimiausių-supančių barjerų. Nes kada kultūra vystosi perdaug greitai, kada materialūs pasiekimai pralenkia garbinimo-išminties evoliuciją, tada iš tiesų civilizacija turi regreso sėklų pati savyje; ir jeigu civilizacijos neparems greitas patirtinės išminties augimas, tai tokios žmogiškosios visuomenės pasitrauks iš aukštų, bet priešlaikinių pasiekimo lygių, ir išminties tarpuvaldžio "niūrūs viduramžiai" paliudys tai, jog yra negailestingai atstatomas disbalansas tarp savojo aš laisvės ir savojo aš kontrolės." UK yra ir išmintinga, o kartu ir sudėtinga. Aš kai kurių dalykų Jolantai negaliu paaiškinti, kadangi ji nėra skaičiusi UK. Iš tiesų, kai kurias išvadas galima padaryti tik vertinant tūkstantmetinius patyrimus. Viso to labai daug yra UK. Norint turėti gerą viso to suvokimą reikia būti perskaičius visą UK. Be to štai šita UK citata taip pat neprideda didelio optimizmo: "Vadovavimas yra gyvybiškai svarbus pažangai. Be išminties, įžvalgos, ir numatymo į priekį neapsieina nacijų ilgalaikiškumas. Civilizacijai niekada iš tikrųjų nekyla grėsmės tol, kol nepradeda nykti gabus vadovavimas. O tokių išmintingų vadovų skaičius niekada neviršijo vieno procento visų gyventojų skaičiaus." Tai kaip ir vadovų, taip ir paprastų žmonių, kurie turi ir išmintį, ir įžvalgą, nėra labai daug. Tačiau Minties Derintojų veikla užtikrina, kad nuoširdžių žmonių pasaulyje yra tikrai daug, bent potencialiai nuoširdžių. Taigi reikia protingo vadovavimo ir pasitikėjimo vieni kitais. Štai šias kryptis ir reikia visapusiškai skatinti...
kukas: VaidasVDS rašo: UK yra ir išmintinga, o kartu ir sudėtinga. Aš kai kurių dalykų Jolantai negaliu paaiškinti, kadangi ji nėra skaičiusi UK Galvokite,ka norite,bet kaip galima nemoketi paiskinti kitam,kuris gal yra net labiau pazenges,ka pats puikiai supranti?:) tai kas cia kaltas? Mielieji,gal uzteks slapstysis uz citatu
Jolanta: Retorinis klausimas. kaip atrsirinkti kuom pasitikėti, kai nėra įžvalgumo išminties? kaip padaryti atranką pasiūloje, kad nesuklysti. Ar tai netaps elementaria, kaip prieš rinkimus, rinkiminė kova? Žmogus atsiduria ties nežinomybe. Skambūs ir teisingai parinkti žodžiai, kiek jie yra teisingi? O gal tai gerai tik psichologiškai atitirbta medžiaga, kuri suredaguota, sustyguota taip, kad palietų žmogaus emocijas ir duotų meksimalių rezultatą (marketingo stilius). Pasitikėti lyderiais? Kiek gali atskirti įžvalgos išminties neturintis žmogus, kur yra tikras dvasinis vadovas, o kur yra gerai pasiruošęs šarlatasnas, kurių šiuo metu tikrai daug ir jie turi savo pasekėjus. Dažniausiai menką įžvalgumo išmintį turintis žmogus rinksis, paprasčiausią, mažiausiai pastangų reikalaujanį, bet žadantį maksimalų rezultatą kelią. (Kaip tikimybė laimėti milijoną teleloto loterijoje. Vienas gal pataiko, o kiek pralošia?) Rinktis netradicinę religiją tokiems žmonėms tas pats kaip aklai šaudyti. gali ir pataikyti, tačiau gali taip save ir artimuosius sužeisti, kad išsilaižymui neužteks vieno gyvenimo. Mielas Vaidai, man visada buvo neramu dėl pačių mažūjų. Dvasinių lyderių mūsų samonėje atranka turi būti daug griežtesnė nei renkant Prezidentą. tačiau recepto kaip atskirti tinkamą ir netinkamą lyderį kol kas nėra. Tiksliau yra, tačiau mažieeji to nesuvoks, nes tokius kriterijus kaip meilę ir atjautą, jie supranta trulutį kitaip, todėl jie nėra jiems svarus argumentas. Ir vėl aklavietė.
Algirdasmm: O akimirka žavinga ačiū tau kad iškilai ir šiam momente sudėtingam, Vaidui ištariu žodžius “Taigi reikia protingo vadovavimo ir pasitikėjimo vieni kitais. Štai šias kryptis ir reikia visapusiškai skatinti...” tikslinu; prie šių Vaido žodžių pridedu _________________________________p a s i t i k ė j i m o _________________________________p a č i u _________________________________s a v i m i laukiu signalo ___________kada nuosavų raidžių skaičius persvers knygos raidyną Jolanta; čia vienas iš punktų –vedančių iš aklavietės
Jolanta: O va dėl Vaido man ramu, nors kol kas neturiu jokio noro skaityti UK, jo analitinis mąstymas jo aklai neveda. Lyginant si diskusijomis pirmame forume. sakyčiau, kad padarytas milžiniškas šuolis. Nors ir turi savo kryptį ir kitur nesidairo, diskusija pas jį brandi, konstruktyvi ir gana objektyvi. Jei būtų tokio mastymo katalikų lyderis, manau, kad turėtų visišką mano pasitikėjimą dvasiniais klausimais. Esu rami ir dėl Algirdo. Tai žmogus, kuris žino ką daro ir žino kaip gali pasiekti rezultato. Jis nepasiklys gražbyliavime, tačiau realiai įvertins savo pasirinkimą. Petras iš pirmojo forumo paliko nuostabaus ir dvasingo žmogaus įspūdį. Pas šį žmogų eičiau konsultuotis bet kuriais dvasiniais klausimais. Tai žmonės, kurie žino savo pasirinkimo kainą, jie turi dvasinį įžvalgumą. Tai žmonės, kuriuos gerbiu ir pasitikiu, nors mano ir kitokia dvasinė kryptis. Si meile Jolanta
Jolanta: Algirdui. Atėjo mintis, kad kuriam laikui reikia dingti iš forumo. Ne todėl, kad čia bloga, kompanija. Atvirksčiai, paskutinę dieną forumas įgauna savo formą, diskusijų formą. tačiau pajutau, kad didelis informacijos ir pamastymo pliūpsnis gula ant dūšios, nes mano savastis nesuspėja visko sudėlioti į savo vietas. Informacija turi pereiti per širdį ir tapti pojūčiais arba būti atmesta. nežinau ar sugebėsiu tyliai pabūti bet pabandysiu. Bučkis visiems forumo dalyviams į žandukus. Jūs šaunuoliai ir fainuoliai Su meile Jolanta
Jolanta: Kol dar čia esu. Mielas Kukai, bučkis ir tau, kažkodėl man atrodo, kad po griežto kritiko kauke slypi labai mielas ir nuoširdus žmogustis. mano pojūčiai retai mane apgauna
Algirdasmm: k e l i a u j a m__________________m i e l o j i http://www.youtube.com/watch?v=T7YJoGXs2i8&feature=related
VaidasVDS : Kukai-Andriau, aš tau noriu pasakyti, kad kritikuoti ką nors yra gana lengva. Iš tiesų aš pateikiau ganėtinai abstrakčią ir labai nedidelės apimties kritiką, kurią manau protingas ir įžvalgus žmogus galėjo suprasti. Tu nori didesnės kritikos, bet aš jos neteiksiu specialiai. Aš norėčiau bent šiame forume išvengti stipriai kritikuoti kitus religinius šaltinius, nes tokia kritika sukelia priešiškumo ir nepakantumo jausmus tarp tam tikros žmonių grupės. UK taip pat atsargiai ir tikrai pakankamai išmintingai kritikuoja tuos kitus religinius šaltinius. Taigi noriu tai palikti kiekvieno žmogaus asmeninei įžvalgai. Algirdai, klausei apie Drakonus. Na neabejotinai didžiausias Drakonas yra materializmas. Tad pora citatų apie tą "Drakoną": "Mokslininkai žmoniją nesąmoningai įstūmė į materialistinę paniką; jie pradėjo neapmąstytą moralinio amžių banko apgultį, bet šitas žmogiškojo patyrimo bankas turi milžiniškus dvasinius resursus; jis gali patenkinti visus reikalavimus, kurie yra jam pateikiami. Tiktai nemąstančius žmones apima panika dėl žmogiškosios rasės dvasinių aktyvų. Kada materialistinė-sekuliarinė panika pasibaigs, tada Jėzaus religija nebus bankrutavusi. Dangiškosios karalystės dvasinis bankas išmokės įtikėjimu, viltimi, ir moraliniu saugumu visiems tiems, kurie iš indėlio sąskaitos ims "Jo vardu." Nesvarbu, koks bebūtų akivaizdus konfliktas tarp materializmo ir Jėzaus mokymų, bet jūs galite būti visiškai ramūs, kad, per ateinančius amžius, Mokytojo mokymai visiškai triumfuos. Tikrovėje, tikros religijos negalima įtraukti į kokį nors ginčą su mokslu; ji visiškai nesirūpina materialiais dalykais. Religija yra tiesiog abejinga, bet geranoriška, mokslui, tuo tarpu ji aukščiausiu laipsniu yra susirūpinusi mokslininku. Vien tik žinių siekimas, kada jo nelydi religinio patyrimo išminties ir dvasinės įžvalgos paaiškinimas, galų gale veda į pesimizmą ir į žmogiškąją neviltį. Menkos žinios tikrai sukelia nerimą." --- "Kai kurių tariamai išsilavinusių žmonių mechanistinis natūralizmas ir žmogaus iš gatvės beatodairiškas sekuliarizmas rūpinasi išimtinai tik daiktais; jie neturi kokių nors tikrųjų vertybių, moralinių principų, ir dvasinio pobūdžio pasitenkinimų, o taip pat jiems stinga įtikėjimo, vilties, ir amžinųjų garantijų. Viena iš didžiausių šiuolaikinio gyvenimo problemų yra ta, jog žmogus mano, kad jis yra per daug užimtas, jog surastų laiko dvasiniam meditavimui ir religiniam atsidavimui. Materializmas žmogų sumažina iki besielio automato ir padaro jį vien tiktai aritmetiniu simboliu, kuris užima bejėgišką vietą neromantiškos ir mechanistinės visatos matematinėje formulėje."
kukas: Vaidai,nereikia buti nei labai protingu anei izvalgiu,kad pamatyti,jog 'pjauni po pievas' su savo abstrakcijom.Cia matomai pats sau labai jau protingas atrodai.Bet gi ir pats sau priestarauji.Jeigu nenoretum tai ir nekritikuotum.O dbr pasakei A ir ka....prasidure burbulas...
VaidasVDS : Na gerai, tegul kaip tau bus - "pjaunu pievas". Jolanta manė, kad tu esi nuoširdus. O aš manau, kad tu visai nenuoširdus ir esi piktas, bei jauti pasitenkinimą provokuodamas. Bet aš linkiu tau visko, kas geriausia. Noriu, kad tai, kas tavyje sukelia pyktį ir nepasitenkinimą, išnyktų. Kad išnyktų ir priežastys, dėl kurių tu toks esi. Ir kad tau ateityje palengvėtų ir tu sugebėtum atsikratyti tave persekiojančių psichologinių problemų... "pats sau labai jau protingas atrodai" - bandai įžeisti. Beveik pavyko, nes tikrai nemėgstu tų, kurie puikuojasi savuoju aš, o čia man bandai pritaikyti. Tikrai nemalonus jausmas, kai kas nors apie tave taip mąsto, bet dalį kaltės dėl to ir sau prisiimu, galėjau mintį (pradinę) ir kitaip išreikšti. Todėl labai teisinga yra liaudies išmintis - "skubos naudą velniai gaudo"... O dabar pamąstyk truputį: žmonės beveik 2000 metų gyveno pagal Bibliją ir pažiūrėk, kokioje dvasinėje padėtyje yra šiandieninis pasaulis - "Kai kurių tariamai išsilavinusių žmonių mechanistinis natūralizmas ir žmogaus iš gatvės beatodairiškas sekuliarizmas rūpinasi išimtinai tik daiktais; jie neturi kokių nors tikrųjų vertybių, moralinių principų, ir dvasinio pobūdžio pasitenkinimų". Šiuo metu pasaulyje būtent tai dominuoja, ir labai dažnai prisidengiant religija. Gal laikas tai pakeisti?
kukas: VaidasVDS rašo: Na gerai, tegul kaip tau bus - "pjaunu pievas". Jolanta manė, kad tu esi nuoširdus. O aš manau, kad tu visai nenuoširdus ir esi piktas, bei jauti pasitenkinimą provokuodamas. Bet aš linkiu tau visko, kas geriausia. Noriu, kad tai, kas tavyje sukelia pyktį ir nepasitenkinimą, išnyktų. Kad išnyktų ir priežastys, dėl kurių tu toks esi. Ir kad tau ateityje palengvėtų ir tu sugebėtum atsikratyti tave persekiojančių psichologinių problemų... "pats sau labai jau protingas atrodai" - bandai įžeisti. Beveik pavyko, nes tikrai nemėgstu tų, kurie puikuojasi savuoju aš, o čia man bandai pritaikyti. Tikrai nemalonus jausmas, kai kas nors apie tave taip mąsto, bet dalį kaltės dėl to ir sau prisiimu, galėjau mintį (pradinę) ir kitaip išreikšti. Todėl labai teisinga yra liaudies išmintis - "skubos naudą velniai gaudo"... Gerai,kad prisipazinai,nors sis tas o ne vien tuscias citatu vartojimas,kad ir apie ta pati gebejima pralaimeti,nors dar nesi ismokes sito meno,tad izeidinejimus,pakankamai apgailetinus,kaip dvasiniu keliu einanciam ir net vaizduojanciam nusvitusi,palieku tavo sazinei,tvarkykis pats o as atleidziu tau.
LaimaIrena: Vaidas yra šio forumo taikos balandis nes sugeba nedemonstruoti pykčio, nieko neprovokuoja, nemanipuliuoja, nepasiduoda provokacijoms, savo argumentus sugeba pagrįsti. Kritikuoti, ieškoti priekabių yra lengviausia, tam proto daug nereikia – į vieną katilą sumeti ST, NT, UK, rytiečių mokymus, rusų „pranašus“, advaitą ir t t. ir pan., o paskui reikalauji, kad kažkas juose ieškotų racionalaus gūdo. Tą grūdą turėtume surasti kiekvienas asmeniškai, kitas tik gali padėti susigaudyti, jei nėra visai aišku, patarti, jei to prašoma. Tiktai drąsus žmogus gali sąžiningai prisipažinti, ir be baimės žvelgti į tai, ką atranda nuoširdus ir logiškas protas /UK citatos parafrazė./ Ramios rytoj visiems dienos
Jolanta: Suvokiau, kas šiame forume išbalansuoja. Tai niekalų kalbėjimas, kažkam kažkodėl įrodinėji, kad nesi asilas, o tas kažkas vistiek rėkia savo. Rezultatas 0, o energijos išeivota labai daug. Tačiau suradau sau cenzą, rašyti komentarą tik tada, kai tikrai turi ką pasakyti. Iš karto vertinu ar pasakymas mano tai noras perteikti tam tikrą informaciją, ar kam nors ką nors įrodyti?
Jolanta: Vaidui. Prieš kurį laiką pastebėjau savo savijautos, bei po to sekančio elgesio cikliškumą. Kai išsivalai vidų iš užnešto purvo, pasaulį lyg ir pradedi matyti realiomis spalvomis, pradedi nevertinti žmonių poelgių, nes supranti, kad jie turi priežastį taip elgtis, nors tu jos ir nesupranti, tampi gana tolerantiška, atjaučianti, gebanti padėti. Tada paprastai pasipilia pagyros, jų buna daug ir tu nepajunti, kaip pradedi pūstis, pradedi darytis pati sau svarbi, nepajunti kaip pradedi pamokslauti, įrodinėti savo tiesas kaip neginčijamas, kol kas nors tau nesuduoda per pakinklius neapsikentęs tavo pasipūdėliškumo. Paprastai tą įvykį ar žmogų vadinu angelu sargu. Tada seka kritimas, susimastymo laikotarpis, anlizė ir vėl išsivalymas. Tą cikliškumą pastebėjau ir pas draugę, kalbėdama ji patvirtino, kad būtent taip ir pasijuto, nors iki tol kol nepaklausiau, nepagalvojo. Tur būt tai vyksta daugumai žmonių, kurie analizuoja savo pojūčius, bei veiksmų priežastis. dažnai pagalvoju, kad būtų jei nebūtų angeko sargo smūgio ir kritimo. Juk arogancijos apimtas žmogus tampa toks pats sau svarbus kad nieko aplinkui nemato. Todėl drąsiai teigiu. Dėkoju Viešpačiui už smūgius, kuriuos patyriau ir dar patirsiu, tai tikrai mane apsaugo. Dedikavau šią žinutę tau Vaidai, nes iš tavo pasisakymų, atsirado nuojauta, kad tavo gyvenimo cikliškumas gali būti labai panašus. Kai jį žinai, ir suvoki kodėl visa tai, daug lengviau išgyveni kritimus, o kartais susivoki daug anksciau, nei pajunti smūgį, to išvengdama arba bent sušvelnindama.
Aelita: "Bet gyvenimas taps egzistencijos nasta,jeigu jus neismoksite pralaimeti kilniai.Egzistuoja pralaimejimo menas,kuri visada igauna kilnios sielos; jus turite moketi pralaimeti nenusimindami;jus neturite bijoti nusivylimo.Visada be dvejoniu pripazinkite pralaimejima.Nesistenkite pralaimejimo slepti apgaulinga sypsena ir spinduliuojanciu optimizmu.Skamba patraukliai visada tvirtinti,jog laimejote,bet galutiniai rezultatai yra siaubingi.Toks metodas veda tiesiai i netikrovisko pasaulio sukurima ir i neisvengiama galutinio issivadavimo is iliuzijos zlugima. Sekme gali pagimdyti drasa ir skatinti pasitikejima,bet ismintis kyla tiktai is tokio patyrimo,kada yra prisiderinama prie savojo pralaimejimo pasekmiu." UK knyga 1779-04. "Pralaimejimas yra tiesiog lavinantis epizodas-kulturinis eksperimentas igaunant isminties-Dievo ieskancio zmogaus,pradejusio visatos tyrinejimo amzina jaudinanti zygi,patyrime.Tokiems zmonems pralaimejimas yra tiesiog vien tik tai nauja priemone pasiekti aukstesnius visatos realybes lygius." UK knyga 1780-02-03. "Dievo ieskancio zmogaus karjera gali pasirodyti labai sekminga amzinybes sviesoje,nors viso zemisko gyvenimo patyrimas gali atrodyti visiska nesekme,su salyga,jog kiekviena gyvenimo nesekme suteike isminties ir dvasinio laimejimo kulturos. Nedarykite klaidos supainiodami zinias,kultura,ir isminti.Gyvenime yra jos tarpusavyje susietos,bet jos isreiskia visiskai skirtingas dvasines vertybes;ISMINTIS VISADA VALDO ZINIAS IR VISADA SLOVINA KULTURA". UK knyga 1780-03. Tokia yra Rodano is Aleksandrijos filosofija Tarpiniu Tvariniu pateikta, aprasant Jezaus is Nazareto gyvenima, ketvirtoje UK knygos dalyje.
Jolanta: Daug gražių žodžių, o ar yra parašyta, kaip tai padaryti, kaip išmokti pralaimėti, kaip ošmoksti nenusiminti, kaip išmokti nepykti. Vien rodžio reikia neužtenka, tai ilgas procesas, o koks jis kokios nesėkmės tame procese laukia, kokie nusivylimai, kokie nuopoliai ir vėl pakilimai. Žinot kas atsitinka vaikams, kai tėvai jiems sako, reikia būti tokiam, ar tokiam, tu juk vyras, tosėl reikia būti dar tokiam. O kai vaikui neišeina atitikti tėvų etalonų, jis nusivilia savimi, jaučiasi menkas ir niekam netikęs, jo savibertė krenta iki 0. Ne vieną tokš jau suaugusį žmogų pažystu, ir po daug metų nesusitvarko su savęs menkinimu. Todėl ir esu įsitikinusi, kad mokyti, skleisti tiesas gali labai ne daug kas. tas žmogus turi turėti gana sutilią sielą, kad galėtų pajusti kitą sielą, žinotų jos galimybes ir neperspaustų. Kas iš to, jei man kas sako, kad reikia nesusiminti. O jei man liūdna, tai ką, mano liūdesys jau negeras reiškinys, nes tiesos sako kitaip, vadinasi aš esu negeras ir niekam tikęs. Tai emocijų seka žmogaus kuris protu lyg ir suvokia, tačiau jo vidus dar nėra taip staigiai transformavesis, kad galėtų tai suvokti vidumu. gali būti ir tokių ayvejų, kad nepajutęs rezultato nors pagal savo suvokimą dėdamas pastangas, žmogus gali pasijusi apsėstas, nevertas išsigelbėjimo. žodis reikia, man visada kėlė pyktį. Jo kategoriškumas man niekada nepatiko. Visada turi būti alternatyvos, lengvesni ir sudėtingesni priėjimai. Vieniems teikia to, o kiti juk gali pasitenkinti ir mažesniu, bet tai bus užtikrinta.
Aelita: Mieloji, visa tai ka susakiai patiria kiekvienas.Ir as labai ilgai ir beveik kiekvienam sutiktajam isliedavau savo vidu, savo ir viso pasaulio skaudulius rodydavau.Tik UK knygos deka,pirmojo forumo dalyviu deka,maldu deka pradejo manyje vykti vis didesniu laipsniu sielos stabilizacija.As pagaliau patikejau,kad manyje gyvena Dievo Tevo-Kurejo dvasia.JINAI GYVA.Kuomet atsiveri tai dvasiai, issakai jai visas nuoskaudas,visus susipainiojimus,mazdaug po 15-20 min. uzplusta tokia ramybe,toks palengvejimas,pradeda teketi tokios sviesios, suprantamos mintys,ir kas svarbiausiai ateina suvokimas-prasmiu suvokimas.Suvokimas-kodel visa taip yra.Pasauli keisti pradeti reikia nuo saves.Is patirties galiu pasakyti,kad kai kada negali stoveti greta visai nepazistamo zmogaus.Aiskiai suvoki,kad tas asmuo skleidzia zemas vibracijas.MINTIS TAIP PAT ENERGIJA.Todel visai neseniai pradejau labai atsakingai elgtis su savo nuosavom mintim,nes labai nenoriu greta esantiems pakenkti.O kokia graunancia jega Zodis turi manau,kad aiskinti nereikia.Apie veiksmus,tai ir kalbeti nera prasmes.Kiekvienas esame lasteles vieningame, dideliame organizme,kuris vadinasi KURINIJA.Tevai -Kurejai Kurinija valdo MEILES ISTATYMU ir PRIEZASTIES-VEIKSMO-PASEKMES DESNIU.Pazesti JU nevalia.Atsisuka pries pati pazeideja.
VaidasVDS : Prie Aelitos citatų galiu pridėti porą citatų: "Bet religijos "gimimas" nėra staigus; tai yra palaipsnis atsiradimas. Nepaisant šito, anksčiau ar vėliau būna "gimimo diena." Jūs neįeinate į dangaus karalystę, jeigu nesate "gimęs vėl" – gimęs iš Dvasios. Didelę dalį dvasinių gimimų lydi dvasinės kančios ir dideli psichologiniai sukrėtimai taip, kaip ir didelei daliai fizinių gimimų būdinga "didžiulės gimdymo kančios” ir kiti "gimdymo” nenormalumai. Kiti dvasiniai gimimai būna natūralus ir normalus aukščiausiųjų vertybių suvokimo augimas plečiantis dvasiniam patyrimui, nors nebūna jokio religinio vystymosi be sąmoningų pastangų ir teigiamo ir individualaus ryžto." --- "Eidami senuoju keliu jūs siekiate užgniaužti, paklusti, ir prisitaikyti prie gyvenimo taisyklių; einant naujuoju keliu pirmiausia jus transformuoja Tiesos Dvasia ir jūsų vidinę sielą sustiprina jūsų proto nuolatinis dvasinis atsinaujinimas, ir šitaip jūs iš tikrųjų esate apdovanojami Dievo gailestingos, mielos, ir tobulos valios tikro ir džiugaus veikimo galia. Nepamirškite – būtent jūsų asmeninis įtikėjimas į nepaprastai didingus ir brangius Dievo pažadus užtikrina, kad jūs tapsite tokie, kurie turi dieviškąją prigimtį. Šitokiu būdu savojo įtikėjimo ir dvasinės transformacijos dėka, jūs tikrovėje tampate Dievo šventyklomis, ir jo dvasia iš tikrųjų apsigyvena jūsų viduje. Jeigu, tuomet, ši dvasia apsigyvena jumyse, tai jūs daugiau nebesate materialaus kūno vergai, bet esate laisvi ir išvaduoti dvasios sūnūs. Dvasios naujasis įstatymas jums padovanoja savęs įvaldymo laisvę vietoje senojo savęs sukaustymo baimės ir savęs atsižadėjimo vergystės įstatymo."
Algirdasmm: Jolanta Nepasiduok vaiduokliškom UK citatom –kur tvarinys turi __s u s i d v e j i n t i__ susegmentuoti save į gyvulinį ir dvasinį; vienas segmentas pozuoti pranašumą prieš kitą. Tu tokia turtinga savo prigimtimi –šaknimis; tavo besiskleidžiantis vainikas-siela jau dabar įspūdingai graži.
Jolanta: Pirmos mintys atėjusios perskaičius Aelitos paskutinį komentarą: 1. Ji negirdi ką kiti sako. (arba truputį apsimeta kad negir 2. Truputi srega didybės manija. 3. Jaučiasi gudravimo gaidelė. 4. Turi šioje sbetainėje kažkokį tikslą arba kažkas kelnia tikslui pasiekti, todėl yra gana kovinga vidinė būdena. 5. Yra gana gudri ir protinga, žodžiai gana gerai parinkti, taikliai, lyg iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nepasakantys, tačiau po truputį menkinantys kitų pasisakymus. 6. Mielojo, esi gudri, išsilavinusi asmenybė. Žinanti ko nori, ir naudojanti užslėptus ginklus, kad savo tikslo pasiektum, nes puikiai suvoki, kad atviras žaidimas retai kada duoda rezultatų. Manau, kad darbinėje veikloje toksai žmogus gana naudingas. tačiau pasitikėjimo nekeliantis. Kodėl taip yra: 1. Apeliuodama į mano arvirumą (nesiteisinsiu ir mepasakosiu kodėl taip elgiuosi), ji bando sumenkinti jį tariamu savo pavyzdžiu, kurį priskyrė pradedančiajai dvasingumo stadijai, tuo siekdama gudriai sužaisti, ne tiesiai sumenkindama pasisakymą, bet parodyti, kaip pasimetusios siekos klystkelius. (Gudru, šaunu, tik ne vietoj) .2. Suvokdama, kad dauguma žmonių kurie pradėjo eiti dvasingumo keliu, į jį pasuko po kažkokių gana stiprių dvasinių išgyvenimų, lyg ir pateikiamas receptas. jaučiasi seka. Užmetamas kabliukas (1 punktas), o dabar maitinama tam tikroje vietoje. (Žvejybinė taktika :) ) 3. bandoma sužaisti tais pačiais ginklais, kaip prieš tai buvę kitų pašnekovų pasisakymai. Apeliuojama į žodžio galią. Viskas būtų ok, tačiau neįvertino ankstesnių savo pasisakymų ir jau susidariusios nuomonės. Nenuoseklumas gali labai pakišti koją. Mielieji, kovojate Jūs su vaiduokliais. nejau vienos moters vidiniai išgyvenimai gali pakeisti ką nors. tai mano gyvenimas, mano vidinės kovos ir pergalės. jei kas juose atpažysta kažką, aš džiaugiuosi, kad yra panašių į mane. jei ne, vadinasi jie turi savo kelią. GYVENIMAS DAUG PAPRASTENIS NEI IŠ KARTO GALI AYTODYTI. NEI VIENA RELIGIJA NEDUOS VAISIŲ JEI JOS NEIŠGYVENSIME ŠIRDIMI. TAI KIEVIENO MŪSŲ PASIRINKIMAS, SVARBU KIEK JIS LAISVAS IR NEITAKOTAS IŠ IŠORĖS. Nenorėjau kovoti, mano tikslas buvo bendradarbiauti. Bet tam tikslui aš pajutau pavojų. Su meile Jolanta P.s. numanau kaip ir kur mane kritikuosite :), išanksto pasakau, nesiaiškinsiu, nes nematau prasmės. Tik pasakysiu tai, ką noriu tuo metu pasakyti ir tiek.
Die Teufelsbuhle : Jolanta rašo: Pirmos mintys atėjusios perskaičius Aelitos paskutinį komentarą: 1. Ji negirdi ką kiti sako. (arba truputį apsimeta kad negir 2. Truputi srega didybės manija. 3. Jaučiasi gudravimo gaidelė. 4. Turi šioje sbetainėje kažkokį tikslą arba kažkas kelnia tikslui pasiekti, todėl yra gana kovinga vidinė būdena. 5. Yra gana gudri ir protinga, žodžiai gana gerai parinkti, taikliai, lyg iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nepasakantys, tačiau po truputį menkinantys kitų pasisakymus. 6. Mielojo, esi gudri, išsilavinusi asmenybė. Žinanti ko nori, ir naudojanti užslėptus ginklus, kad savo tikslo pasiektum, nes puikiai suvoki, kad atviras žaidimas retai kada duoda rezultatų. Manau, kad darbinėje veikloje toksai žmogus gana naudingas. tačiau pasitikėjimo nekeliantis. Panelyt, žemaičiai turi liuksovą patarlę - K u o m...p a t s...s m i r d...t u o m...k i t ą... t e p
Jolanta: Vaidui. Dėl tavęs man skaudu. Jaučiuosi labai nusivylusi. Tikrai tikėjau, kad esi dar vienas iš nedaugelio šviesos skleidėjų. Tu mane tikrai apgavai, ir tau pavyko. Ką aš perskaičiau tavo citatoje: 1. Jūs turite tik 2 kelius: kančią arba išsilaisvinimą. 2. eidami su mimis Jūs patirsite išsilaisvinimą, visur kitur kančią. 3.Sekite mūsų žodžiu ir Jūs išsilaisvinsite. Vaidai, tu tai rašydamas, asmeniškai tai žmonėms garantuoji. Tu tikras, kad tai tikrai jie patirs? O nebus tenai niuansų bet jei būtų taip, ar taip, tai tada gal ir būtų taip? tai man labai panašu į prekybinių agentų reklaminį triuką, "Nusipirkite tuos puodus ir Jums niekada gyvenime nebeteks patirti skrandžio skausmų ir antsvorio". jei žmogus tavimi patiki ir tie pažadai neišsipildo, užtai būni atsakingas tu. Esu įsitikinus, kad UK čia nieko dėta, kaip ir krikščionybėje, religiją gera ji ar bloga daro ne idėjos (o jau kaip rašiau visur vyrauja gėris ir nemanau, kad tai gali nuvesti blogu keliu žmones, jei ieško, tai atranda visur prasmes, kelius ir būdus). Tačiau kiekvieną religiją gali sunaikinti žmonės, suvokiantys, kad tai puikus būdas žmonių manipuliacijai. Bet dabar tikiu ir žinau, kad tarp UK skaitytojų yra nuostabių žmonių, kurie gali būti puikūs dvasiniai vadovai. Tik klausimas neduodantis ramybės yra kitas, kiek tarp jų yra šarlatanų. Ir vis tik aš tikiu, kad meilė, gėris nugalės. Man patiko Vaidai 3 Jėzaus pamokymai kovoje su blogiu, kuriuos tu pateikei. Yra vienintelis kelias kovai su nlogiu, tai gėris. Šiandien jaučiuosi nugalėta, nes jūs sugebėjote sukelti pyktį. Tai praeis. Moku tvarkytis su savo emocijomis. Su meile Jolanta
Aelita: Mieloji sese,tikrai nemoralizuosiu.Atvirai sakau,tavo atsiskleidime, nesenoje praeityje matau, save.Tu tiktai patvirtinai Urantijos Knygos tiesas-DIDZIAUSIA KLIUTIS ZMOGAUS DVASINIAM ZENGIMUI YRA BAIME.Tevu-Kureju akyse, Dievo Tevo akyse tai nieko nereiskia;nera jokios nuodemes;butent toks ir buvo Tevo sumanymas:is ribinio mirtingoji materialaus zmogaus evoliuciniu keliu padaryti ISTOBULITA DVASINE BUTYBE,nes JO akivaizdoje,Jo gyvenamoje vietoje ROJUJE, JI regeti ir nesudegti galesime tik budami istobulintomis dvasinemis bytybemis.Ir nereikia bijoti: sitas procesas uztruks miliardus metu keliones,niekas nereikalauja,kad jau dabar taptume istobulintomis dvasinemis butybemis.Gyvenimas sioje planetoje yra tik startine vieta ilgam ilgam skrydziui i Roju.Su savo materialiais kunais Rojuje,pirmiausiai, mes sudegtume, o antra,savo materialiomis akimis mes ten nieko nepamatytume.Teisingai,gyvenkime sia diena,kas jauciasi gerai ir toliau bukime tokie,bet neatmeskime tokios tikroves,kad anksciau ar veliau mums tikrai reikes apleisti si zemiska plana,o bilietas i morontijos pasaulius yra-ITIKEJIMAS,kad TEVAS-KUREJAS YRA VISOS KURINIJOS TEVAS,o tai reiskia,kad mes visi esame JO vaikai,ir,kad tarp saves mes esame broliai ir seses,kad Jis yra ASMUO ir ASMENYBE,o svarbiausia,kad JO dvasios fragmenta-Minties Derintoja turime kiekvienas asmeniskai savo prote,savo sirdyje.Ir visai nesvarbu,ar tai materialus zmogus butu ,ar morontinis,ar dvasinis TEVO vaikas,dvasioje visi JO vaikai yra apjungti i viena dvasine seima.Siuo metu musu planetoje yra didelis pasimetimas,todel ir kiekvienas asmeniskai patiriame sioki toki dvasini diskomforta. MES TAIP PAT ESAME KOSMINIAI PILIECIAI.Kitu,nezemisku zivilizaciju gyventojai,yra priversti apsisaugoti nuo musu skleidziamu zemu energetiniu virpesiu.Tik MEILES skleidziama energija atnesa ramybe ir dziaugsma,sveikata ir isminti,sekme ir pasitenkinima.BAIME YRA MEILES ANTIPODAS. Atsakydama i tavo manes ivertinima,galiu tik tiek pasakyti:Miela Jolanta,AS TIKRAI NESU TAU PRIESAS,nieko is taves nesitikiu,ir naudos sau jokios neturiu.Bet,matyt,mano asmeninis, ir tavo Minties Derintojai-Tevo Dvasios fragmentai-kazkokia nauda mudvieju sielos vystymuisi, numate.Tai tik mano subjektyvi nuomone. Cia urantijos forumas,as patikejau,kad siame forume galiu laisvai isreiksri savo mintis,todel ir mano israiska persmelkta Urantijos Knygos dvasia. Jeigu,sio forumo seimininkui, mano,kaip dalyvio atzvilgiu bus kitokia nuomone,pazadu, as pagerbsiu jo sprendima,padarydama atitinkamas isvadas. Visiems linkiu geros dienos.
Algirdasmm: maniau kad Jokūbėnas parašė “mūsų skleidžiami žemi energetiniai virpesiai“, gerai kad prie “baimės“ nepridėjo –tamsos, na o jau pabaiga kokia hamelijoniška, tarsi nesimatytų kokiam ponui tarnauja. Jau tie “TIK“ primena ano F davatkas -tik-tik-tik___tik neapsirik
Aelita: Meile isvaduoja is baimiu,ir is negatyviu jos isvestiniu.Visada buvo yra ir bus su Tevo dvasia susitapatinusiu asmenybiu,kurie atgime is dvasios,myles visus aplinkinius Tevo meile.Kalbedami su pasnekovais apie susidariusias nepalankias, globalines planetos salygas, jie visuomet skatins kiekviena raudanti ne tik apie tai kalbeti,bet ir realiai kazka daryti.Paprastai tokius,truputi kitokius,degindavo ant lauzo, nukryziuodavo. Is tiesu,buvome ir dar esame labai primityvus.Is pradziu mylime, po kiek laiko nekenciame,nuzudome,po to vel mylime,ir net garbiname.
VaidasVDS : Jolanta, aš dažnai pateikiu citatas apie tai, ką pats išgyvenau ir patyriau. Už save aš galiu garantuoti, o už kitus ne. Antroje citatoje pasakyti žodžiai priklauso Jėzui, aišku jie ne iš Biblijos, bet iš UK. Truputį viską ne taip supratai. Kalbėsiu tik už save - ta "kančia", kuri išreikšta pirmoje citatoje iš tiesų atsiranda tuomet, kada tu patiri dvasinį nušvitimą (gimimą). Aš manau, kad aš tai patyriau, nors pagal Algimanto tam tikrus mokymus dar negaliu to patirti... Ir ta kančia nėra trumpalaikė, ji tęsiasi gana ilgai (manau aš jos ir šiuo metu šiek tiek patiriu), nes reikia eiti į naują dvasinį etapą. Tuomet tau pačiam daugelis anksčiau buvusių dvasinių problemų tampa labai aiškios, tu matai kelius, kaip išspręsti beveik visas savo dvasines problemas ir gali padėti spręsti problemas kitiems. O tuomet tu susiduri su tave supančia aplinka, kuri tavęs klausyti nenori, iš jos tu pradedi jausti baimę, ir tau reikia sugalvoti protingus būdus prieiti prie savo artimų žmonių, giminaičių ir pažįstamų, o taip pat ir prie nepažįstamų, kaip ir šiame forume. Iš tiesų visa tai tikrai nėra lengva ir paprasta, o kartais ir kankina. Visa tai tęsiasi ganėtinai ilgą laikotarpį, o rezultatai tikrai neatsiranda iš karto... O antra citata citata šiek tiek švelnina pirmą citatą, paimtą ne iš Jėzaus mokymų, bet iš 3 Knygos dalies. Paprasčiausiai aš tuos Jėzaus pasakytus žodžius pats patyriau ir savo patyrimu galiu patvirtinti, kad tie žodžiai yra tiesa bent jau man. Iš tiesų aš beveik nejaučiu baimės nei dėl savo dvasinio kelio, nei dėl kasdienių problemų, tačiau aš nesu Jėzus ir mane liūdina dabartinė dvasinė žmonių ar ir visos žmonijos būsena. Tačiau paskutiniu metu aš iš tiesų galiu patvirtinti, kad stebint ilgalaikius procesus (kai kurie jų trunka ir daugelį metų), visuomet iš kokio nors neigiamo reiškinio išsivysto teigiamas reiškinys. Kai pradedi tuos reiškinius suvokti, o kartais ir asmeniškai patirti, gyventi tampa išties lengviau.
Jolanta: Suprantu tave Vaidai, iš to ką parašei, manau, kad tu tikrai prisilietei, prie Dieviškos ugnelės, kaip stipriai ir kaip tai paveikė tavo matymą, ne man spręsti. Tu pats kartas nuo karto pajusi tam tikrus ženklus. faktas tas, kad tavęs kiti nesupranta, puikiai žinau šį jausmą (gal ir ne visai tame kontekste, bet esu tai patyrusi) rodo, kad tavo žinojimas yra tavo žinojimas ir niekas kitas jo negali taip išgyventi kaip tu. Tačiau, tai puikus tau būdas suprasti mokytojo tikslus. nebūtina, o gal net negalima pateikti visko, nes pats patyrei, kad suslauki atmetimo. Kad ir aš Vaidai. Tikrai daug ko nesuprantu, nes negaliu pajusti taip kaip pajunti tu, o tu begali suprasti pilnai manęs, nes tu negali pajusti taip, kaip jaučius aš. Todėl, kai norisi būti mokytoju, labai dažnai globalines problemas reikia atidėti į šalį, nors ir labai jos svarbios būtų. Žmogus geriausiai supranta save, todėl bandydamas padėti jam per jo pojūčius, tu susilauki pritarimo, nes tada tavo pašnekovui atrodo, kad tu jį supranti ir jis pradeda pasitikėti tavo žodžiais. rašydama supratau, ne mokinys turi suprasti mokytoją, dvasinėje plotmėje, o mokytojas turi suprati mokinį ir jį mokinti ne per savo, kaip dvasinio vadovo išgyvenimus, o per mokinio išgyvenimus, padedant spręsti jo vidines problemas. Turiu draugę, kuri yra pati nuostabiausia draugė, kokią tik gali sutikti moteris. Tačiau kai aš jai kalbėdavau apir savo dvasinius išgyvenimus, ji iš karto tai atmesdavo, nes apie tai bažnyčioje nekalba. tačiau kai jai iškildavo problemos, bandydama jai padėti ir tuos pačius sakinius tik pritaikytus jos situacijai, nei su savo išgyvenimų pavyzdžiais jai pateikdavau, ji puikiai suvkokdavo apie ką kalbu. ne katrtą yra man sakiusi, kad jos samoningumui, problemų sprendimui, išgyvenimams darau didelę įtaką. Tačiau tuo metu jau nebebuvo tikslo pateiki savo tiesas, o norėjau tik jai padėti išgyventi sunkias akimirkas, bei bandyti rasti kartu kelius problemų sprendimams. Ne kartą esu sakiusi, kad jei nori padėti žmonėms, su mažais reikia kalbėtis mažųjų kalba, su didesniais didesniųjų kalba. Todėl gal dvsinėje literatūroje ne kartą yra rašoma, kad ne kiekvienas nušvitęs žmogus gali būti mokytoju. Mokytojas yra daug daugiau. Mokytojas turi ne tik žinoti tiesą, bet turi matyti ir mokinio tiesą, tai yra startinį tašką nuo kurio reikia pradėti. Tiesa tame, kad nete tikrai neįmanoma atlikti kokybiško dvasinio mokymo, čia nebent galima prisišaudyti į fanatizmą linkusių žmonių, arba bendraminčių, kurie jau yra panašaus į tavo lygyje ir puikiai supranta apie ką tu kalbi, tačiau tokiems mokymas jau nereikalingas. Visus punktus, kaip jaučiasi nušvitimą patyręs žmogus, anksčiau tavo pateiktoje citatoje, jau esu pajutusi, nesakau, kad taip jaučiuosi pastoviai, manyje dar vis vyksta kova tarp materializmo ir dvasingumo. Tačiau kai jau žinai kur link eini viską daug paprasčiau taikyti. Tur būt tu supranti Vaidai, kad žmogus, kuris jau patyrė svesos nors ir tik blyksį, nebesimėtys savo įsitikinimuose. Man tai ženklas, kad einu teisingu keliu. Nors jis ir individualus, tačiau tu man parodei, kad jis teisingas, nes duoda rezultatų. Čia tik tam, kad supratumėte mano poziciją, kad yra ne todėl tokia, kad esu užsispyrusi, o todėl, kad aiškiai žinau ir visu kūnu suvokiu ką darau ir kodėl taip elgiuosi. O tau sėkmės, net ir nušvitęs žmogus, vis dar yra mokinio kailyje, jei tai suvoksi, atversi save tobulėjimo galimybėms. jei pajusi, kad viską jau žinai, susirūpink mielasis, tai ženklas, kad tave užvaldė pasipūtimas ir arogancija, tokiu atveju tenka labai padirbėti su savimi, nes kitaip sustosi tobulėjime, o užsiciklinimas priveda prie tuečio fanatizmo, kuris nieko gero neduoda nei tau, nei aplinkinkiniams. MOKINKIS BŪTI MOKYTOJU. MANAU, KAD SU LAIKU TAU GAUSIS. Su meile Jolanta
VaidasVDS : Jolanta aš dar ir pats savęs nepriskiriu prie mokytojų, greičiau prie patarėjų. Norint tapti tikru mokytoju reikia viską pašvęsti vien tik dvasiniams dalykams. Bet aš gyvenu ir realųjį gyvenimą, niekas man iš dangaus nedavė jokių įgaliojimų ir pan. Tačiau einant dvasiniu keliu, atėjo suvokimas, kad viską reikia daryti tik visuotinės žmonių brolystės labui. Tuo metu aš jau buvau perskaitęs ir pasistudijavęs (nes ją visą gerai suvokti vis tik yra nepaprastai sunku) Urantijos Knygą. Tuo metu aš jau studijavau ir Algimanto teikiamus mokymus ir jo gautą Jėzaus apreiškimą KJV. Tiesą pasakius, UK aš taip ir neradau jokių žodžių, kuriuos aš galėčiau beveik tikrai atmesti, savo vidumi suvokdamas, kad jie gali būti netiesa. Tuo tarpu tiek kai kurios KJV, tiek ir Algimanto mokymų vietos sukėlė man labai rimtų abejonių. Dar daugiau abejonių sukėlė Algimanto mokymo stilius ir to pasekoje jo forumo tuštėjimas. Vien aukšti ar labai aukšti idealai nieko negarantuoja. Sau aš esu padaręs vieną išvadą - kuo daugiau žmogus savo protu prisiliečia prie jam perduodamų apreiškimų, tuo labiau jis gali tuos apreiškimus sugadinti, ir net labai žymiai. Tad aš likau ir liksiu su Urantijos Knyga, iš kurios ir semiuosi išminties, ir kuri manęs dar nei karto nenuvylė, o padėjo tai labai ženkliai...
Jolanta: Kaip man džiugu tai girdėti. Vadinasi pirmoji nuomonė mančs nenuvylė apie tave, o dėl antrosios aš atsiprašau. Perskaičiau ne tai ką parašei, o pamačiau viską prieš tai buvusios Aelitos žinutės šviesoje. tai dar vienas įrodymas, kad kelis kartus patikrink prieš ką nors rašydama. Nepažystu Algimanto, nežinau kiek jis yra prisilietęs prie apreiškimų, tačiau žinau viena, visda jaučiasi kai rašo ar kalba žmogus paliestas Dieviškos ugnelės, iš jo sklinda šimuma ir meilė. Viešpats sustato viską į savo vietas, neverta per galvą verstis norint ką nors pasiekti, jei tau kažkas neduota, vadinasi to tu ir neturi turėti, tai tau gali pakenkti. Taip pat ir su pasekėjais, bei bendraminčiais. Manau dėl dvasinio tobulėjimo tavo pasirinkimas pats geriausias, aš ne apie knygą, kalbu apie visako vertinimą savo vidumi, o jei jis tai sako skaityk šią knygą ir elkis taip, vadinasi tai ir yra teisingiausia. dar kartą pasikartosiu, knygos tai priemonės, tačiau viską turi padaryti žmogaus protas, valia, bei norai. Net ir siekiant dvasingumo. Truputį apie savo norus. Žinodama, kad esu nepajėgi skleisti dvasinės ugnies žmonėms, labai norėčiau nors truputį jiems padėti išgyventi vidines kančias, kurias sukelia mūsų meterialūs norai, bei aistros. Kas žino, gal tam dar nesu priaugusi, tada ir progos tokios nebus. Pasitikiu Viešpačiu ir nuolankiai priimu jo suteikiamas pamokas, bei dovanas.
VaidasVDS : Jolanta, nenuvertink pati savęs. Apie visa tai, ką veiku dabar, aš prieš 5 metus net ir pagalvoti nedrįsdavau ir net nenujaučiau, kad eisiu tokiu dvasiniu keliu, o tuo labiau, kad dalinsiu patarimus kitiems. "Su mūsų dangiškuoju Tėvu viskas yra įmanoma" - tai ir citata iš UK ir asmeninis patyrimas kartu...
Jolanta: Žinau Vaidai, nors ir neskaičiau UK, bet atrodo, kad dvasiniai patyrimai labai panašūs. Daug kas mano gyvenime jau įviko, kas prieš keleta metų būtų atrodę iš fantastikos srities. Bet tai materialioje plotmėje. Dar ir dabar kiekviena diena, tai lyg naujas atradimas. Ko išmokau, tai neturėti ilgalaikių planų, o pasinaudoti Viešpaties suteiktomis progomis. O jis jų suteikia. Žinoma ir pareikalauja vėliau pastangų, kad įgyvendinti, bet juk tai tik gyvenimas. Įdomiausia Vaidai tai, kad dabar tai labai aiškiai suvokiu ir matau, kaip ir kodėl Viešpats elgiasi vienaip ar kitaip. Kokias pamokas turėjau išmokti iš suteiktų kančių. Nė vienos iš jų neatiduočiau. Net kančia tampa palaima. Kvailai skamba, gal net beprotiškai, bet kai žinau kam ji reikalinga tu ją prakenti, o po to ateina atpildas. Tačiau didžiausia beda tame, kad esame nekantrūs ir visko norime čia ir dabar (ir aš neiškimtis), kantrybės dar reikia mokintis. dar daug ko reikia mokintis, todėl labai šaunu kai šalia yra bendražygiai. Tavo pasakojimai apie asmeninius išgyvenimus man daug daugiau padėjo, nei ilgos citatos. Nors ir citatos kartais padeda. turiu daug nesutvarkytų savo gyvenimo kampų, tačiau esu rami, tikiu ir pasitikiu, žinau, kad viskas, kas vyksta mano gyvenime yra mano kelias į laimę. Su meile Jolanta
Algirdasmm: KELIAS Į LAIMĘ Neduok ugningąjai saulei džiovinti nė vienos ašaros, pirmkol nenušluostęs būtum tu pats ją nuo kenčiančiojo veido. O duok kiekvienai karštąjai žmogaus ašarai kristi į tavo širdį ir čia pasilikti. Nenušluostyk jos, kol nebus nutildytas skausmas, kuris ją išveržė. Ašaros žmonių, kurių širdys yra kupinos mielaširdingumo, yra srovės, drėkinančios Amžinosios Meilės laukus.
Brolisxx: Iрaugs ir tavo skausmas , bus didelis kaip Юemл Ir sielvarte juodam vлl lauюysim rankas . Bus pamirрtas dangus , bus sutrypta tai , kа anuomet manл Юmogaus Sыnus , kol jo юvejai skubлjo per bangas .
Brolisxx: Kodлl иia tokia nesаmonл su raidynu ? Na , bandysiu pakartoti ... IРAUGS IR TAVO SKAUSMAS , BUS DIDELIS KAIP ЮEMЛ IR SIELVARTE DUODAM VЛL LAUЮYSIM RANKAS. BUS PAMIRРTAS DANGUS , BUS SUTRYPTA IR TAI , KА ANUOMET MANЛ ЮMOGAUS SЫNUS , KOL JO ЮVEJAI SKUBЛJO PER BANGAS
varna: Išaugs ir tavo skausmas, bus didelis kaip Žemė Ir sielvarte juodam vėl laužysim rankas. Bus pamirštas dangus, bus sutrypta ir tai, ką anuomet manė Žmogaus Sūnus, kol jo žvejai skubėjo per bangas. (Brolisxx) Broliuk, naudok Operos naršyklę, tada viskas bus ok
Jolanta: Pastebėjau vieną dėsningumą. Kai ateina vienas ar kitas suvokimas, užsidegi didžiuliu etuziazmu, tačiau tai paprastai tebūna blygsnis. kuris nušviečia tavo samonę. Po to,ką manau turėtų jau samoningai daryti žmogus, tai savyje brandinti ir saugoti tą blyksnį. Šis etapas paprastai būna gana prieštaringas, lyg vyktų kova. Kalbėdama au drauge apie tam tikrų vertyvių įdiegimą į savo gyvenimą, pasakiau tai, apie ką tik paskui realiai pamasčiau. 'Kai ateina naujai suvokta vertybė, tu jauti pakylėjimą, bet po to ji lyg ir užlenda ir nebebūna tokia ryški, ir tai yra natūralus procesas, nes pas žmogų nėra tusčios vietos, atėjusi naujai tam tikra vertybė turės kažką išstumti, o tas kažkas kovoja už savo vietą. Todėl ir vyksta ta nolatinė kova, kurios eiga jau priklauso nuo žmogaus valios. Kiek jis palaiko vieną ar kitą pusę. O kad vertbė įsišaknytų, net ir palaikant ją, reikia laiko, ir visiškai normalu, kad kažką suvokus, tai ne iš karto tampama gyvenimo dalimi". Manau, kad tas pats vyksta ir su dvasiniu suvokimu. Tur būt daugiausia laimi tie, kas nuosekliai ir siekia dvasingumo, ne viską aprėpdami iš karto, nes duoda sau laiko, kad naujosios vertybės, žinojimai ar suvokimai galėtų tvirtai įsišaknyti jų samonėje, ištumiant senuosius suvokimus.
Algirdasmm: siekiant tiek greitesnio, tiek veiksmingesnio rezultato (na -jis kaip būsena -kartais kaip labai stipri pozicija, kartais kaip ištirpimas) naudinga kovos lauką (tiek vidinį, tiek išorinį) palikti nuošalyje. Susiformavus įpročiu; kovoti -kovoms pasibaigus gali būti sunku save atrasti būsenoje be kovos
Jolanta: Verta apie tai susimąstyti. Dėkui. Tur būt ir esi teisus. Nes gerai pagalvojus, jaučiuosi gerai tada, kai turiu sunkumų ir juos įveikinėju. Nesvarbu ar darbinėje srityje, ar pažinime, ar pomėgiuose.
Brolisxx: Dvasios nekovoja , dvasios spinduliuoja meilę ir išmintį visuose sprendimuose ir darbuose . Dvasios nekovoja , bet apsupa kovos laukа dieviška ramybe ir meile . Dvasios nekovoja , bet veda paskui save pulkus neramių pasiklydusių sielų . Dvasios myli visus , dvasios keičia žmonių likimus .
Algirdasmm: petraixx neužgauliok Trečiojo -Veiksmo Dievo -Proto Dievo Tavo dvasinės sūpuoklės labai gražios aš taipat dažnai sūpuojuos virš neramių materialaus gyvenimo vandenų
Jolanta: Skaitydama tai ką pati parašiau ir tai ką parašėte Jūs, padariau išvadą, kad mes kiekvienas, sureikšminame savo augimo skirtingus aspektus. Tur būt tai atsitinka todėl, kad mes esame skirtingų charakterių, pas mus vyrauja skirtingi bruožiai, ir turime skirtingas stipriąsias ir silpnąsias puses. Pvz. Brolio pasisakyme aš atpažytu ta momentą, kada pajunti visišką palaimą. Tuo metu tau nebaisu niekas, nes tai kas žemiška ir materialu tau nebėra svarbu. Tačiau tai nebūna pastovi mano būsena. Algirdo pasisakyme. atrandu tuos momentus, kai suprasdama, kad esi čia ir kurį laiką vis tiek turėsi būti, tu nori laiką išnaudoti teisingai ir nori veikti. Savo pasisakymu liečiau tą momentą, kai esu gana pažeidžiama, ir fiziškai jaučiu kaip žemiški norai kovoja su mano dvasine prigimtimi. (gal jūs jau esate tą etapą praėję ir jau nebekovojate su savimi, bet pas mane tai realu). Ir tik Viešpats suteikia stiprybės pasirinkti teisingai. O gal būt Jūs jau esate stabilūs ir turite savo stabilią vietą. Nors ji gali būti ir skirtinga.
Gabija: Jolanta rašo: Skaitydama tai ką pati parašiau ir tai ką parašėte Jūs, padariau išvadą, kad mes kiekvienas, sureikšminame savo augimo skirtingus aspektus. Tur būt tai atsitinka todėl, kad mes esame skirtingų charakterių, pas mus vyrauja skirtingi bruožiai, ir turime skirtingas stipriąsias ir silpnąsias puses. Sese, bet visa tai yra natūralu. Visi esame asmenybės su skirtingais gyvenimo patyrimais, skirtingu išsilavinimu, skirtingu gyvenimo būdu, skirtingomis gyvenimo sąlygomis, skirtingais gyvenimo tikslais, jau pasiektais ar dar tebesiekiamais. Man nepatinka, kai žmonės skirstomi pagal stipriąsias ar silpnąsias pusės, kaip ir pagal skirtingus dvasingumo laipsnius. Užtenka jau ano forumo, kur buvo skirstoma į urantus ir neurantus. Visų pirmą esame žmonės, sielos broliai ir seserys Dievo Tėvo dvasioje. Kai tai įsisaviname, nebelieka noro demonstruoti savo vienokio ar kitokio pranašumo prieš kitus. Ir dar esu padariusi tokią išvadą iš gyvenimo reiškinių tyrinėjimo - kuo daugiau žmogus abstrakčiai kalba apie dvasingumą, tuo mažiau jo jame aptinkama
Algirdasmm: kovos stabilumai ir t.t. svarbu žengimas į priekį (įskaitant ir atsitraukimus-atkritimus) man dar vis mistika pasakymas -"stovėjimas vietoje -mirtis"
Jolanta: Šį posakį dažnai kartodavau įmonės direktoriui, iš vadybinės pusės (tik galvojau, kad aš ją sugalvojau ). kai sustosite, nutosite plėstis, ar įdieginėti naujus produktus, ieškoti naujos rinkos ir tenkinsities tuo ką turite, tuo metu pradėsite eiti link žlugimo. Čia nėra jokios mistikos. Kada žmogus sutoja, tada kai mano kad jam jau visko gana, pakanka. kas tada darosi, jo mastymas sustoja, nes nebėra tikslo sikti galvos, sustoja jo energija, nes jau nebereikia syengtis, sustoja jo pojūčiai, nes nebėra nustebimo, laomėjimo džiaugsmo, ar pralaimėjimo kartėlio. O kai žmogus nieko nedaro, negalvoja ir nejaučia.......tokiame pavidale būna lavonas. iš to seka išvada: 1. Norint jausti, reikia eiti link kažko ir išgyventi atradimo jausmus. 2. Norint galvoti, reikia turėti tikslą, dar nepasiektą objektą, link kurio vestų mintys, būtų planuojami veismai kaip jį pasiekti. 3. Norint veikti, turi turėti dar nebuveiktų dalykų, kuriuos tu turi pasiekti. Čia tik mano sapalionės kartais galiu ir nusisšnekėti
Algirdasmm: duok die visiems tokias sapaliones, tokius nusišnekėjimus Jolanta bandau tave kabinti -Penktuoju Planetinio patyrimo trūkumai, susiję su lytiniu gyvenimu, šeimos ryšiais, ir tėvų funkcija, buvo arba ištaisyti, arba atidėti ateičiai, kad būtų ištaisyti drauge su Materialiųjų Sūnų šeimomis Jeruseme. Antroji mansonija konkrečiau pasirūpina intelektualaus konflikto visų aspektų pašalinimu ir įvairaus pobūdžio protinės disharmonijos išgydymu. 535_4,5
Jolanta: Paaiškink. Nieko nesupratau.
kukas: ''Ieskokite dangaus karalystes savo sirdyje o visa kita dasides''-mazdaug tep sake Jezuks,sakau,gal tiesa anas akrobats snek.
Jolanta: pasakė. Tiesa tam kas nori kad būtų tiesa (O tu Kukai kalbi Tauragietiška tarme. A ne iš ten karts būsi )
kukas: Jolanta rašo: O tu Kukai kalbi Tauragietiška tarme. A ne iš ten karts būsi Deja ir ahh....zianu tik,kad tai zemaic sostine ir ten zemaic gyven visa gyvenima
Brolisxx: 1.Norint jausti - reikia mylėti 2. Norint galvoti - reikia mylėti 3. Norint veikti - reikia mylėti Šito tu nepasakei Jolanta , savo direktoriui
Jolanta: Ne nepasakiau. O tai labai svarbi gyvenimo dalis.
Brolisxx: Taip taip Jolanta , labai svarbi - pati svarbiausia . ir tai yra pagal ALGIRDĄ , iš trečio apskritimo . Viskas prasideda meilėje ir viskas sugrįžta į meilę . Visa kita tik rožinės iliuzijos .
Jolanta: Šitai mano samonė suvokia. O kas tas penktasis? O apskritimai jungiasi? Kaip jie vienas kitą įtakoja? Ar gerai supratau, kad tai iš UK.
Brolisxx: Tai yra dvasinai apskritimai , žmogaus sielos tobulėjimo Kelyje . Tai gali įvertinti tik tik mūsų Angelai Sargai ir Visatos Motina Dvasia , per savosios tarnybos Atspindinčias Dvasias , kurios mato ir vertina kiekvieną sielos tobulėjimo etapą ir akies mirksniu perduoda visa tai , tiek mūsų Visatos Sūnui Kūrėjui , tiek ir dvidešimt keturiems Uversos SENIESIAMS.
Aelita: Man atrodo norejai pasakyti: TRIM DIENU SENIESIEMS.Dvidesimt keturi sudaro Sistemos valdovo Lanaforgo patareju kabineta Jeruseme-musu sistemos, i kuria ieina ir musu gimtoji Urantijos planeta,sostineje.
VaidasVDS : Atsakysiu Kukui šia citata: "Sėkmė gali pagimdyti drąsą ir skatinti pasitikėjimą, bet išmintis kyla tiktai iš tokio patyrimo, kada yra prisiderinama prie savojo pralaimėjimo pasekmių. Tokie žmonės, kurie pirmenybę teikia optimistinėms iliuzijoms, o ne tikrovei, niekada negali tapti išmintingi. Tiktai tie, kurie atvirai žvelgia į faktus ir derina juos su idealais, gali pasiekti išminties. Išmintį sudaro tiek tas faktas, tiek ir tas idealas, ir dėl to jai atsidavusiuosius ji apsaugo nuo tų abiejų tuščių filosofijos kraštutinumų – tokio žmogaus, kurio idealizmas ignoruoja faktus, ir tokio materialisto, kuris neturi dvasinio požiūrio. Tos nedrąsios sielos, kurios gyvenimo kovą gali tęsti tiktai nuolatinių apgaulingų sėkmės iliuzijų pagalba, yra pasmerktos nesėkmei ir pralaimėjimo patyrimui, kada jos galiausiai atsibus iš savo pačių vaizduotės sapnų pasaulio."
Die Teufelsbuhle : VaidasVDS rašo: Tos nedrąsios sielos, kurios gyvenimo kovą gali tęsti tiktai nuolatinių apgaulingų sėkmės iliuzijų pagalba, yra pasmerktos nesėkmei ir pralaimėjimo patyrimui, kada jos galiausiai atsibus iš savo pačių vaizduotės sapnų pasaulio." jeeeeeee, Vaidai, va, čia mano dirbamos žemės plotai, kuriuos ariu su pasimėgavimu... jau kaip nieks nenorit pripažint savo pralaimėjimo pasėkmių, jau kaip kabinatės už minties, kad dėl visko kalti kiti, tik ne jūs patys...kad sėdžiu jūsų užanty ir iš džiaugsmo kvatojuos, nes tada atiduodat duoklę pavydui, pykčiui, apkalboms, kritikai ir visiems kitiems velniams j jeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee
Jolanta: Die te..... tu lyg sažinės balsas rodantis visų silpnas vietas ir padarytas klaidas. Gal ir šaunu. Tik yra vienas niuansas, nemanau, kad bent vienas forumo dalyvis teigia paiekęs tobulumą ir kad nepajunda neigiamų jausmų. Tačiau yra skirtumas, kada tu tais jausmais mėgaujiesi ir jie valdo tavo gyvenimą ir tada, kai tu juos suvokdamas stengiesi juos ignoruoti, bei pradedi sugebėti valdyti juos. Bent savo atžvilgiu tavo žinutę priimu kaip tikrai teisingą kritiką.
Jolanta: Vaidai, viskas daug elementariau, nors puikiai suprantu ką tu nori tuo pasakyti. Įvairūs troškimai rodo mūsų sielos tobulėjimo pakopą. Kritimai mums padeda atpažinti tai ką reikia taisyti. Tie kas įvertina kritimo pamokas, gauna labai daug naudingos informacijos ir turi galimybę ja pasinaudoti (o pasinaudoti galimybėmis tai išminties požymis, taip kaip tu rašei). Tie kas nekrenta, arba nukritę užsiciklina kaltindami nelaimingą likimą, iš tikrųjų nemato jiems po kojų išbarstytų perlų. Jie ir lieka toje pačioje vietoje, su taip pačiais troškimais, bei tuo pačiu suvokimu, kuris ir trukdo gal būt tuos troškimus įgyvendinti, to pasekoje išeitų, kad jie ir lieka nelaimingi, kaltinantys nelaimuną likimą. (čia išminties tikrai nėra). Aš tik truputį tavo teisingus pastebėjimus perfrazavau
Jolanta: Uždavei klausimą Gabija ir susimasčiau. Gal tu ir tesi, pati labai domiuosi žmonių įvairiais dvasiniais lygiais, jų gebėjimais atitinkamame lygyje ir uždaviniais, kodėl būna priimami vieni sprendimai arba jie iš viso nepriimami. Bet juk visa tai vyksta proto lygmenyje, o ne širdies. Tai yra mano domėjimosi objektas, bet ne rūšiavimo kriterijus ir ne dvasingumo rodiklis. Miela sese, labai šiltai norisi dabar tave apkabinti, įnešei šilumos į mano širdį (negaliu pasakyti net kokiais žodžiais, tačiau realiai tai pajutau). Ačiū.
Algirdasmm: dar viena mažytė pastabėlė tyrinėdama kitus; atsiskleidei pati dabar kiti tave pažysta daugiau, nei Tu save pažįsti viskas OK
Jolanta: O būna jums taip, kad tarsi išnyksta suvokimas. nebežinai kas gerai, o kas blogai, nebežinai ar geru keliu eini, ar tik plaikstaisi pavėjui. Ir ar vertai ta daryti ka pradėjai, p gal vista tai, kaip viskas pasaulyje beprasmiška. Nebesinori įsileisti jokių minčių į save.
Algirdasmm: mažas klausimėlis ar tavo gyvenime netrųksta sekso ten irgi viskas plaikstosi-išnyksta, tik skirtumas tas, kad nekyla klausimai dėl; Prasmių Kelių http://www.youtube.com/watch?v=QR_qa3Ohwls&feature=channel
angis: kaip tu dristi, Algirdaimm, Dvasines Karjeros skyrelyje paistyti apie tokius niekingus, gedingus, neprasmingus, tiesiog, dvasini tobulejima stabdancius ar net niekais paverciancius dalykus, kaip....fui fui fui!!...seksas?!!
Laima: angis rašo: kaip tu dristi, Algirdaimm, Dvasines Karjeros skyrelyje paistyti apie tokius niekingus, gedingus, neprasmingus, tiesiog, dvasini tobulejima stabdancius ar net niekais paverciancius dalykus, kaip....fui fui fui!!...seksas?!! Nieko čia nėra niekingo ar gėdingo – viskas žmogiška ir natūralu, kol esame materialiame kūne
Jolanta: Atsiimu savo klausimą. Nes manau, kas seks dabar forume man tikrai nepatiks.
Algirdasmm: nepaspring nei seksu nei dvasingumu
Jolanta: Nepaspringsiu Algirdai, nors ir per ilgą laiką sukramtysiu viską ir nurysiu. Tik man truputį liūdna tai iš tavęs girdėti. Bet tai juk mano reikalas. Kaip ir viskas ką išgyvenau. Padariau klaidą, bet įgavau pamoką.
Algirdasmm: mieloji yra nelaimė, kada męs patys išbrokuojam savo gyvenimo segmentus kartais gyvenimas mums pakiša netikrus-brokuotus segmentus būna, kad likimas iš mūsų šaiposi prie tavo pasakymo "ką išgyvenau"; pridėsiu sparnuotą frazę: v i s k a s . . . p r a e i n a, . . . p r a e i s . . . i r . . . š i t a i
Jolanta: Deje, net čia pasijutau žaliu žmogeliuku su antenytėm. Bet tai manęs netrikdo ir nepratasiu pasitikėjimo žmonėmis. Nors kai kas ir nuvils.
Algirdasmm: per daug iškasenų ieškai savyje ne mažiau jų ieškok ir aplink nesakau kad tai; kažkas tokio bet tai -labai tvirta http://en.sevenload.com/videos/3YPQ8BC-Brandenburgisches-Konzert-Johann-Sebastian-Bach
Jolanta: Viskas gerai Algirdai, atsistojau ant žemės tavo dėka. Na bent tam kartui. Kaip tu ten, sakei kartais gyvenimas pakiša brokuotus segmentus....pakišo jį man, bet taip pat ir leido atpažinti. Bet tai nieko nepakeitė. Koks pasaulis man buvo, toks ir liko, gal tik kai kurie žmonės kitokie, tačiau visuma nepakito.
Algirdasmm: mūsų gyvenamas laikotarpis turi įpatumų bet vietoj to , kad aiškint -n o r i u tau tvot per galvą dviem tūkstančiais puslapių nes anaiptol ne "viskas gerai algirdai"
Migla: Algirdasmm rašo: mūsų gyvenamas laikotarpis turi įpatumų Pasidalink, Algirdai, kokius ypatumus turi omenyje. Čia apsilanko ir tokių, kurie dar UK nėra skaitę iš viso arba pradėję ir dar nebaigę Ačiū.
Algirdasmm: http://www.youtube.com/watch?v=zHFbhhi_XVc&feature=related
Tadas: Miela Jolanta, tik nereaguok per jautriai į Algirdo paskutinį pasisakymą. Jis jau toks karštakošis – tai meilės himnus gieda, tai gatavas po velnių pasiūst ar per galvą trenkt, gerai, kad dar ne kumsčiu, o knyga... Pagarbiai
Algirdasmm: Jolanta ne tokia kvaila, kad nesuprastų vaizdingo pasiūlymo -skaityti 2000 puslapių, na kad jai į galvą suvažiuotų tie puslapiai; kai kurie savo noru, kai kurie -pasiūlius, kaikurie paraginus -ji tam pribrendus -ją tik reikia pastumti -jos protas neramus, ieškantis -daug kas gali to pavydėti http://www.youtube.com/watch?v=vQVeaIHWWck&feature=list_related&playnext=1&list=MLGxdCwVVULXemBQiZfYS22d7ihTcvRXPP
Algirdasmm: kaip malonu išvysti tokį gražų vardą prieš miegų karalystę Ačiu ir Tau
Jolanta: Pakartosiu tai ką rašiau vienam iš čia esančių dalyvių. Klausydama Betchoveno mienesienos sonatos pagalvojau. Žmonės atmeta tuos kurie yra kitokie nei jie patys, tačiau jei kuo žasvisi tai taip pat kitokiais nei jie patys. Gyvenimiškas paradoksas. O kiek jų yra? Ir kiek vertas yra žmonių vertinimas?
Algirdasmm: Vertinimas -aplamai skatina energiju tekejima (kaip pati sakei)
VaidasVDS : Visi mes vertiname vieni kitus, bet vertiname pagal žmogiškąsias savybes. Labai gerai būna tuomet, kuomet pastebi kito žmogaus išmintį ir įžvalgą, kuo tas žmogus turi didesnę išmintį ir įžvalgą, tuo jis gali būti ir geriau vertinamas, šiuo atveju aš noriu pasiūlyti paskaityti (kas supranta rusiškai) vieno ruso, UK skaitytojo, mintis rusų žurnale. Atkreipiu dėmesį, kad jis turi labai gerą UK suvokimą, tačiau iš jo ilgo ir išmintingo interviu Jūs galite net ir nesuprasti, kad išminties jis sėmėsi būtent iš UK, jei UK ir jūs nesate skaitęs: http://urantia.ru/alpo/01.asp . Ta proga ir citata iš UK: "Kuo geriau žmogus supras save ir įvertins savo bičiulių asmenybės vertybes, tuo daugiau jis trokš pažinti Pirminę Asmenybę, ir tuo nuoširdžiau toks Dievą pažįstantis žmogus stengsis būti toks, kaip Pirminė Asmenybė. Jūs galite ginčytis dėl nuomonių apie Dievą, bet patyrimas su juo ir jame egzistuoja aukščiau už ir pranoksta bet kokius žmogiškuosius ginčus ir paprasčiausią intelektualią logiką. Dievą pažįstantis žmogus savo dvasinį patyrimą pavaizduoja ne tam, kad įtikintų netikinčiuosius, bet tikinčiųjų mokymui ir abipusiam pasitenkinimui." Taip pat norėčiau priminti, kad joks žmogus negali vertinti kito žmogaus dvasingumo lygio: "Žengimą pirmyn nulemia grynai individo dvasingumas, ir niekas kitas, išskyrus Dievus, nedrįsta spręsti apie jo turėjimą."
veidrodis: Sakau sau: Vertinimas -aplamai skatina energiju tekejima Užsidedu beretę (žalios spalvos su butaforinėmis vilnonėm antenytėmis) Vertinu (užsipuolu) kitus - perspjanu į ateitį (cituoju save): P.s. numanau kaip ir kur mane kritikuosite :), išanksto pasakau, nesiaiškinsiu, nes nematau prasmės. Tik pasakysiu tai, ką noriu tuo metu pasakyti ir tiek. Analizė (---analizai) apie Aelitą (užtikau gudrų priešą – ji turi tikslą, rezga klastą, gebėkitės nuo jos – esu jau tokia įžvalgi – antenytės man transliuoja, esu ypatinga) Kritika Urantijos forume cituojančiam urantijos knygą – (verčiau skaitykite nepertraukiamos lavinos mano išsaldintų frazių lego – keičiu kaip noriu – pradžia pameta pabaigą ) Esu kitokia esu ypatinga esu reta Jus išanalaizavauuuuuuu Ppriešus paviešinau Kiaurai matau ŽavėėėėkitėėėėSs esu išskirtinėėėėėėėėėėė VEIDRODIS verkia - Prabusk išsitaršiusi ir užsismauk nepažystamo vyriškio marškinėlius – neanalizuodama juos skalbia ar „joglė“ ar Joglė, išgerk lovoje jo paruoštą kavą, nuogom šlaunim išbėk ir kaimynų sode parkritus ant žemės nukąsk nasturtos žiedą, sučiulpk neįprastą svaigų augalo skonį, sukramtyk ir galų gale nusišypsok urantijos žemėm ir žiedų oranžu aplipusia burna Būsi kaip visi – tuomet būsi išskirtinė, o ne davatka, rypuojanti apie pasaulio sugedimą.
angis: veidrodėli veidrodėli, pasakyk...chi chi chi... įdomu, o kaip veidrodžiui į save pasižiūrėti, a?
veidrodis: P.s. numanau kaip ir kur mane kritikuosite :), išanksto pasakau, nesiaiškinsiu, nes nematau prasmės. Tik pasakysiu tai, ką noriu tuo metu pasakyti ir tiek.
VaidasVDS : Na veidrodėliui kelios citatos priklauso nuo paprasto iki sudėtingesnio: "Vėliau, lygiai taip, kaip ir kvėpavimo, imta bijoti šešėlio ir žiūrėti į jį su gilia pagarba. Savo paties atvaizdas vandenyje kartais buvo laikomas įrodymu, jog egzistuoja antrininkas, o į veidrodžius buvo žiūrima su prietaringa baime. Net ir dabar daug civilizuotų žmonių mirties atveju veidrodį nusuka į sieną. Kai kurios atsilikusios gentys tebetiki, jog paveikslas, piešinys, modelis, ar atvaizdas pašalina iš kūno visą sielą arba jos dalį; dėl to jie yra draudžiami." --- "Etika yra amžinasis visuomeninis ar rasinis veidrodis, kuris patikimai atspindi vidinių dvasinių ir religinių įvykių šiaip jau nepastebimą pažangą. Apie Dievą žmogus visada galvojo panaudodamas geriausius dalykus, kurie jam buvo žinomi, savo giliausias idėjas ir aukščiausius idealus. Net istorinė religija visada savo sampratas apie Dievą kūrė iš savo aukščiausiųjų pripažintų vertybių. Kiekvienas išmintingas tvarinys Dievo vardą suteikia geriausiems ir aukščiausiems dalykams, kurie jam yra žinomi." --- "Pamąstykite apie tai, jog prieinate prie didžiulio gyvo veidrodžio, kaip tai ir būtų realu, bet vietoje to, kad pamatytumėte savojo ribinio ir materialaus aš pavidalą, jūs pastebite dieviškumo išminties ir Rojaus filosofijos atspindį. O jeigu iškyla noras šitą tobulumo filosofiją “įkūnyti, ją susilpninti tiek, kad ji taptų praktiška tam, jog būtų pritaikyta žemesniųjų pasaulių žemoms tautoms ir kad jie galėtų ją įsisavinti, tai šitie gyvieji veidrodžiai savo veidus turi tiktai pasukti žemyn tam, jog atspindėtų kito pasaulio arba visatos standartus ir poreikius." --- Taigi pamąstykite, daugiau juk nieko ir nereikia...
Jolanta: Mielas veidrodėli, o tikras, kad matai tikrą, o ne iškraipytą vaizdą. penktadienį teko kalbėtis su labai įdomiu žmogumi, jis pasakojo apie savo planus (tai susiję su architektūra, restauravimu), svajones ir paklausė, ar suprantu apie ka kalba. Atsakiau, kad man atrodo, kad suprantu, tačiau ar mano supratimas ir tavo supratimas yra toks pat, va čia tai klausimas. Būdama čia taip pat supratau, kad čia supratimai labai skiriasi. Buvo naivu tikėtis rasti savo vidinių pojūčių atspindį kitame žmoguje. Bet tam reikėjo laiko, kad suprasčiau. Davatkiškumas.......tai mano siekiamybė, deje kol kas tokia nesu. Bet labai norėčiau būti savo vidumi tariama davatka, bet ta davatka kuri jaučia ta patį, ką ir daro, bei sako. Čia tik šiaip pasakymas apie save. Kai prieini gyvenime ribą, ir tau gyvenimas nebetampa toksai svarbus vien todėl, kad jis yra gyvenimas. Leidi sau elgtis taip kaip tau norisi, prarasti nebeturi ko. kai kalbama apie išskirtinumą, na atleisk, bet nusišypsojau, nepiktai, bet nuoširdžiai. Dauguma, bent mano veikmų, ar rašymo yra įtakojama, kvailumo ir atsipalaidavimo. Tačiau realybėje, daugumai tai atrodo kaip išskirtinumas. Paradoksas. Todėl padarau išvadą ie šiai minutei manau, kad ji teisnga. IŠSKIRTINUMAS, TAI PAPRASČIAUSIAS BUVIMAS SAVIMI. SAVO EMOCIJŲ BEI JAUSMŲ NESLĖPIMAS.
Jolanta: NORIU PASIGIRTI Šiandien man sukako 40 metų. keistas skaičius, kol kas prie jo dar nepripratau, bet tam manau, kad bus laiko Vat. Ir žinau, kad ta žinutė kvaila ir nekukli, bet aš norėjau tuo pasidalinti.
VaidasVDS : Sveikinu Jolantą sulaukus brandos amžiaus. Nuo šio amžiaus žmonės tampa tik protingesni, jei pasirenka tikrąjį kelią. Sėkmės einant tuo nauju keliu
Jolanta: Ačiū Vaidai. išsikaulijau sveikinimo bet nuotaika tokia nuostabi, kad norisi krėsti įvairias kvailystes. per 18 gimtadienį taip nuostabiai nesijaučiau.
veidrodis: ... labai norėčiau būti savo vidumi tariama davatka, bet ta davatka kuri jaučia ta patį, ką ir daro, bei sako. Šiandien man puiki proga įžengus į penktą dešimtį nustoti veidmainiauti, aukštinti save ir sukti saldžias kilputes Būsiu kaip visi - tuomet būsiu išskirtinė Būsiu kaip visi neveidmainė - tuomet būsiu išskirtinė Busiu kaip visi savimi neveidmainė - tuomet būsiu išskirtinė VEIDRODIS nusišypso: na štai, kalasi pirmosios tikros antenytės... gražžžuuuuu Niekad nevėlu mokytis doros pradmenų - su kuo ir sveikinu Tik iš kur tas išskirtinis noras skelbtis išskirtiniu? (pvz. F1) Ar neatrodo, kad tai priklauso nuo aplinkinių/draugų/visuomenės/blablabla vertinimų - mato jie tavyje "išskirtinumus" ar ne...? Ar ne pati seniai seniai rašei - norint pastatyti aukščiausią namą yra du keliai....?
Jolanta: Rašiau, daug ką rašiau ir dar daug ką rašysiu. Skaitant tavo parašymus, kažkodėl ima slegianti nuotaika, sakyčiau net depresyvi. Todėl praleidau daug ką. Penktojo dešimtmečio pirmą dieną aš supratau, kad yra gana daug žmonių kurie nori mane pasveikinti su gimtadieniu ir pirmą kartą tuo džiaugiausi, ne todėl, kad antenytės kaltūsi. O todėl, kad gal ne visiems esu zanūda. Bet tai mano pojūčiai. Religija lieka toje pačioje vietoje, ji man svarbi ir nesvarbu kaip vadintumėte davatka ar dar kitaip. Tai kas yra širdyje žodžiai ištrinti negali, kaip ir meilės, kurią jaučiame savo vaikams ar mylimam žmogui. ....O iki šiol maniau, kad niekada nesirinkau griovimo taktikos. Veidrodi, ar tau atrodo kitaip? Visiškai realu, kad galiu to nepastebėti.
Die Teufelsbuhle : Su gimimo diena, Jolanta Darbo, pinigų ir meilės tau, Jolanta ♥ ƸӜƷ ♥♥ ƸӜƷ ♥♥ ƸӜƷ ♥
Jolanta: Ačiū. Man tikrai gera skaityti šį sveikinimą.
VaidasVDS : nebūtų , jei pinigų nepalinkėtų
veidrodis: nuotaika nuostabi nuotaika nuostabi šioje vietoje užsimerkiu todėl praleidau daug ką VEIDRODIS: Atsimerk - pastebėsi detales - nereikės klausti to paties Manipuliuojant kitais netyčia užsi'manipuliuojama savimi Saviapgaulė Jei nera nasturtos - kol kas išgerk dilgėlių arbatos Vasara netruks - pražys toooosss gėlytėėėės To tau ir linkiu nuoširdžiai Sveikinimas tau - pasveikinime
Jolanta: veidrodi, jaučiu dvasingus žmones. Gaila, kad tave galiu pažinti tik iš vienos pusės. O dabar noriu pakritikuoti tave. Ne todėl, kad atsilyginčiau, bet kai ką atpažinusi labai noriu tau pasakyti. Užsirutuliavai savo pojūčiuose mielas veidrodi. Taip, tai ką rašai tur būt tiesa, net apie susireikšminimą mano, gal būt, kartais taip ir atsitinka. Bet manau, kad dabar taip atsitiko tau. Užsiciklinai viename matyme. Gėlės, sniegas, saulė, vėjas, viskas tai nuostabu. Manau, kad dauguma čia rašančių mato jų subtikumą, daugumai tai glosto sielą. bet žinau veidrodi, kad aš pradėjau pastebėti lauko gėlių grožį (turiu kol kas tokią laimę gėrėtis jomis kiekvieną šiltojo laiko dieną), kada pradėjau pastebėti ryto aušrą, arba gėrėtis kaip kala genys, kuris buvo ranka pasiekiamas ir nenuskrido, nors mane matė, voveraite, kuri lakstė ir žvilgsniu žaidė sumanimi, kėkštu, kuris viliojo gudriai mane nuo patelės, visa tai pradėjau matyti tada, kai suvokiau, kokia šviesa ir meilė glūdi pas mus visus, ir kaip kartais mes ją esame paslėpę po daugybę įvairių žemiškų nereikalingų maskuosčių, tokių kaip baimes, padėties išlaikymas ir t.t. Mielas veidrodi, juk tai kiekvienas mato, tačiau kol mato tik akimis, dauguma mato nedidelę formą ir net nebando įžiūrėti gėlių subtilaus rašto, jų spalvų. manau, kad tam kad galėtum visą aplinkui grožį pamatyti, turi atverti vidinį regėjimą. Pas mane jis atėjo kartu su Viešpaties pajautimu (vidinės meilės ugnies atsiradimu). gal būt pas kitus jis ateina kitaip. Pragmatizmo manau, kad šiame tinklapyje yra nedaug. Gal todėl vis čia sugryžtu, norisi pabūti salelėje kur pragmatiški sprendimai yra retai liečiami. Bet tai visai nereiškia, kad jo nėra realiame gyvenime. Ši svetainė atspindi tik vieną žmogaus esybės dalį, kurios jis tur būt retai kur gali atskleisti, gal todėl į tai ir sutelktas dėmesys. Man gana gera ir malonu, kad kartais mane pakritikuoji, tai tikrai padeda, gal ne ties kiek tu norėtum bet manau, kad tiek kiek man reikia, ir kiek aš pastebiu ir sugebu apsivalyti. Su meile Jolanta
Die Teufelsbuhle : Oi, miela Jolanta, būk atsargi su pojūčiais, perdaug nepasitikėk jais...mat, už jų dažniausiai slepiuosi aš o ne Dievas. Apmąstyk tai rimtai. Daug gražių žodžių sumestų į vieną krūvą, minties nepadaro nei gražesne, nei suprantamesne, tik labai aiškiai balti siūlai pasimato jeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee
b.siūlas: o kuo tamstai balti siūlai neįtiko? :}
Jolanta: o aš ir nebandau gaudyti kas po ko slepiasi. Visiškai nesvarbu ar vienas žmogus slepiasi po 5 nikais, ar tai 5 skirtingi žmonės, pasakyta tai kas pasakyta. Ir aplamai, būtų neprotinga stengtis įspūdį padaryti. Esu plepė tai ir plepu. Realybėj ramesnė būnu ir tai jau pliusas.
veidrodis: veidrodis: išmintinga angis. Gerai, kad retorinis klausimas, nes atsakymo neturiu. Užsirutuliuoju/užsiciklinu gamtos matyme iš tiesų Tebuvo simbolių kalba. „Užkabinai“ tiesioginį gamtos pajautimą. Gamta – komforto zona (net su visais klimato atšilimais/atšalimais ar katastrofomis). Žingeidumas pažinti aplinką – žiemą palaižyti lauko rankeną, uosti akmens kvapą, bla/bla/bla, dar ta šiugždanti oda, vėl bla/bla/bla - įrašytas kiekviename mūsų. Nuo pat gimimo. Runomis įrašytas (tavo terminais – genai). Dar pradžioje „užrodo“ visa tai tėvai. Netikiu, kad „...dauguma mato nedidelę formą....kad galėtum visą aplinkui grožį pamatyti, turi atverti vidinį regėjimą. Pas mane jis atėjo kartu su Viešpaties pajautimu (vidinės meilės ugnies atsiradimu).“ Prapulk gi žmogau tiek laiko... Pagonių dievai čia tinkamiausi - jei kas dar prasprūdo pro jusles. Čia jau grėsmė – kiekvienas įrodinės, kad jo asmeninio tikėjimo „Viešpats“ ryškiau „rodo“. Kaip televizorius. (Na paaiškink prašau man, kas tas „vidinis regėjimas“?) Beje, užkliuvo „dauguma“ - neskirstyk –nematuok -nesverk Taip kiaulės kiauliškesnės už kitas patampa ("Gyvulių ūkis" ). Visokie laipteliai susiformuoja. Palypėjus - jau ir iš viršaus žiūrėti galima - žemmmyyyynnnnn..... Programėlė -davatkiškumo siekiamybė –lindimas į save, arba dar blogiau – saviplaka/savigrauža. Tik kaltės jausmą įmušinėja, dar kiek – virpesiais/ligomis gąsdina (pvz. F1) Čia ir dabar. Visomis juslėmis. Viską aplink. Komforto zonoje. Nekomforto zonoje – bet su komfortu viduje/sieloje/dvasioje (nežinau kaip tiksliai, nes neskaitau). Čia apie tai, kuomet prasideda tarnystė artimam - be jokių proto „programų ir perspektyvinių planų“ – čia ir dabar, neieškant kam, neprogramuojant kaip ir nenumeruojant kiek. Natūraliai.
VaidasVDS : "Kalbėjusiajam forume jis (Jėzus) tarė: "Tavo iškalba yra miela, tavo logika yra žavi, tavo balsas yra malonus, bet tavo mokymas vargu ar yra teisingas. Jeigu tiktai tu galėtum patirti tą įkvepiantį pasitenkinimą, pažindamas Dievą kaip savo dvasinį Tėvą, tada tu galėtum panaudoti savo kalbos galias tam, kad išlaisvintum savo bičiulius iš tamsos pančių ir iš neišmanymo vergovės." Tai buvo tas Morkus, kuris klausėsi Petro, pamokslaujančio Romoje, ir kuris tapo jo perėmėju. Kada jie nukryžiavo Simoną Petrą, tada būtent šitas vyras metė iššūkį romėnų persekiotojams ir drąsiai tęsė naujosios evangelijos skelbimą."...
angis: veidrodi, ka berasytum, rasai tik apie save ;) kitaip sakant, kloji juodu ant balto(pilko) savo "vidini matyma" ;)
veidrodis: angi, į tavo pirmąjį retorinį klausimą (kikenimą-rekomendacijas) atsakymo iškart neradau, dabar sprendimas jau kaip yra. Žiūrėdama į kito akis (veidrodukus) matau savus atspindžius - net du, o jei pridėti dar tavo gudrias apvalias akytes - jau keturi ir.t.t. Gerai, kad viešpats tavas akis sutvėrė ne ant liežuvio galo (taip poetiškai, gamtoje - ne dantukuose) Tame pačiame užsižaisti neįdomu. Kol kas matomi atspindžiai - išorinis matymas Todėl tikrai įdomi tema apie "vidinius matymus" (kol kas paaiškinkit toje siauroje man suvokiamoje gamtos temoje) p.s. po kitu niku savęs ir neslėpiau - tiesiog pasirinkau kitą vardą žaidimui, ir visi pažįsta mane
Jolanta: Veidrodžiui. Tu patvirtinai mano spėjimą, kad daugumai žmonių, kaip ir tau bandyti atverti nematomą pasaulį gali būti gana pavojinga, interpretacijos, nesuvokiant esmės ir prasmės, duoda iškreiprus vaizdus, kuriuos panaudojant kaip tiesą, gauname iškreitą moralę ir t.t. To ta mielieji, todėl ir Biblija yra užkoduota, todėl kartais tur būt reikia patylėti, nors ir matai, kad žmogus klysta, gal reikia leisti mokintis iš savo klaidų. Todėl katalikybėje yra sukurtos taisyklės, kad tiek kurie neturi vidinio matymo nenuklystų su savo interpretacijomis į lankas.
Kazys: Jolanta rašo: Veidrodžiui. Tu patvirtinai mano spėjimą, kad daugumai žmonių, kaip ir tau bandyti atverti nematomą pasaulį gali būti gana pavojinga, interpretacijos, nesuvokiant esmės ir prasmės, duoda iškreiprus vaizdus, kuriuos panaudojant kaip tiesą, gauname iškreitą moralę ir t.t. Nematomą pasaulį atrandame kiekvienas asmeniškai, vienumoje, nėra jokio reikalo jį kažkam bandyti atverti
veidrodis: Dauguma tikėjimų turi savus moralės kriterijus - skirtingus ir vienas kitam prieštaraujančius. Kas priimtina vienam tikėjimui - kitam gali būti nuodėmė. Tad, kur moralė iškreipta, kur ne – subjektyvu. Aš asmeniškai tikiu Dievu, bet jo nepriskiriu nei vienai šiuo metu egzistuojančiai religijai. Dievas sutvėrė žmogų. Ir apdovanojo jį juslėmis. Dievas sutvėrė pasaulį. Ir padarė jį gausų visa kuo. Viešpatį šlovinu su entuziazmu gyvendama visame tame ir vartoju visus pojūčius, kuriuos jis sutvėrė dėl mūsų. Čia ir dabar, o ne „kada nors, kai....“ Kada asmeninis "vidinis matymas" įtikėjus į vienos ar kitos religijos Dievą, iškeliamas aukščiau už kitų žmonių ‚vidinius matymus‘, prasideda skirstymas į: - jie / aš - dauguma / ypatinga mažuma - laiptelis žemiau / laiptelis aukščiau tuomet, mano nuomone, nėra jokios kalbos aplamai apie tikėjimą.
Jolanta: Visada teigdavau, kad tikėjimas vienas , Viešpats, o yra skirtingi kultai. Tuo aš ir neįtikau F1. Katalikybė man priimtina tuo, kad ji man geriausiai žinoma, suvokusi tikėjimo bendrą esmę, ji man tapo kaip katalizatorius, kad nenukrypčiau į lankas. Viską ką perskaičiau iš UK galiu pritaikyti ir Katalikybėje, tik vienur kažkas nedasakoma, kitur kažkas kita labiau sureikšminama. mano atsvaros taškas buvo perskaityti "žuvėdroje" žodžiai, "ieškok meilės paslapties, ji visa ko esmė". Ir manau, kad tai buvo teisingas pasirinkimas, skaitydama įvairių religijų literatūrą ar turėjau puikų atsvaros tašką "meilę'. kaip šis suvokimas kito laikui einant, tai kitas klausimas. net šiandien kai ateina krizė, stengiuosi viską pervertinti iš šio atskaitos taško, ir pastebiu, kad būnu dažnai užsirutiliavusi savoje ego. tą tu ir pastebi, veidrodi. Todėl ir vertinu tavo dažnai nemalonius man pasisakymus. tai, kad purkštauju ir ginuosi, dažnai žaidžia mano ego, tačiau žodžiai lieka, kiek jie teisingi pervertini vidumi, ir kai kas užstringa tavyje. gal todėl dar šis forumas ir turi prasmės
kukas: Vakar per LTV po vidurnakcio[turi diena rodyt] rode JAV dok.filma apie kunigus pedofilus.Pradejau neapkesti sita religija.Pasirodo jau nuo 4 amziaus,kada buvo ivestas celibatas yra sita problema baznycioi.O celibatas ivestas,kad kunigo turtas atitektu baznyciai o ne vaikams kaip anksiau.Vien jav oficialei prisipazino 100000 auku,bet tai tik 20%,o kur kitos salys.Kunigai labai trugdo tyrimui o baznycia aplomai zino,bet slepia nuo zmoniu tokius iskrypelius,visaip dangsto,juk babkiu daug prisigrobus.Vaiku tvirtintojai,melagiai,zudikai,nemoku net apsakyti kaip bjauriuosi sita religija.Mesk ta religija nh Jolanta,tai moraliniu ir dvasiniu urodu kalve
VaidasVDS : Kukai, ir čia mums gali padėti išsiaiškinti Urantijos Knyga: "Visiškai natūralu, kad atsižadėjimo ir nusižeminimo kultas turėjo dėmesį atkreipti į lytinį pasitenkinimą. Susilaikymo kultas kaip ritualas atsirado tarp kareivių prieš prasidedant mūšiui; vėlesniaisiais laikais jis tapo "šventųjų" papročiu. Šitas kultas su vedybomis taikstėsi tiktai kaip su mažesniu blogiu negu sangulavimas. Daugelį iš pasaulio didžiausiųjų religijų šitas senovinis kultas paveikė neigiamai, bet nė vienos neįtakojo taip stipriai, kaip įtakojo krikščionybę. Apaštalas Paulius buvo atsidavęs šitam kultui, ir jo asmenines pažiūras atspindi tie mokymai, kuriuos jis įtvirtino krikščionybės teologijoje: "Vyrui geriau moters nepaliesti." "Aš norėčau, jog visi vyrai būtų tokie ramūs, kaip aš." "Dėl to aš sakau netekėjusioms ir našlėms, geriau joms gyventi taip, kaip gyvenu aš." Paulius gerai žinojo, jog šitie mokymai nėra Jėzaus evangelijos dalis, ir jo šitą suvokimą iliustruoja jo pareiškimas: "Šitą aš sakau leisdamas, o ne įsakydamas." Bet šitas kultas Paulių atvedė į tai, kad į moteris jis žiūrėjo iš aukšto. Ir labiausiai apgailėtina yra dėl to, kad jo asmeninės nuostatos ilgą laiką įtakojo vienos iš didžiųjų pasaulio religijų mokymus. Jeigu šito palapinių meistro-mokytojo patarimams būtų tiesiogine prasme ir visuotinai paklūstama, tuomet žmonių rasė prieitų prie staigaus ir nešlovingo galo. Dar daugiau, bet kokios religijos įtraukimas į lytinio susilaikymo kultą tiesiogiai veda į karą prieš santuoką ir šeimą, visuomenės tikrąjį pagrindą ir esminį žmogiškosios pažangos institutą. Ir nėra nieko keisto, jog visi tokie tikėjimai skatino dvasininkijos celibato atsiradimą įvairių tautų daugelyje religijų."
Jolanta: Taip, Kukai, bažnyčia neatlieka savo vaidmens, tai tapo dar viena verslo rūšis. Tačiau juk mes tikime ne kunigais. katalikų bažnyčia, kai ir politikoje ar versle, koncentruojas į marketingą, bandymas įduegri naujoves, tai paviršiaus gražinimas, neliečiant tai kas supuvę viduje. Yra atslirų šviesuliukų, tik kaip sunku paprastam žmogui atsirinkti kas tikra ir gryna, o kas melu ir apgaule dangstyta. Gal todėl ir verta remtis ne kunigų pamokslais, o šventuoju raštu. Tik vienam pačiam žmogui labai sudėtinga jį skaityti. Tai tiesa. Galime pasikliausti tik savo suvokimu. O pedofilus turėtų griežtai bausti. Čia jau ne tik iškrypimas, kur kenkiama pačiam sau, tai gyvenimų griovimas, pasitikėjimu pasauliu ir žmonėmis naikinimas. Tur būt pedofilija laikau baisiausia nusikaltimo rūšimi, juk taip iš žmogaus išplėšiama siela. net žmogžudystė sunaikinanti kūną tur būt padaro mažiau žalos.
veidrodis: Prisiminiau karikatūrą. Vienoj pusėj - bažnyčia. Kitoj - alaus baras. Įvyksta Pasaulio Pabaiga. Atspėjot: Iš bažnyčios žmogeliai tekini varo į barą, o chebrytė iš alubario - į bažnyčią. p.s. Manau, kad Dievas visus paims "susikirtimo taške"
VaidasVDS : Šią citatą parinkau tau, Jolanta: "Gyvenimo netikrumai ir egzistencijos vingiai nė trupučio neprieštarauja sampratai apie Dievo visuotinę aukščiausiąją valdžią. Visas evoliucinio tvarinio gyvenimas yra apsuptas tam tikrų neišvengiamybių. Apmąstykite štai šitą: 1. Ar drąsa – charakterio stiprybė – pageidautina? Tuomet žmogus iš tiesų turi būti auklėjamas tokioje aplinkoje, kuri priverčia kovoti su sunkumais ir reaguoti į nusivylimus. 2. Ar altruizmas – tarnystė savo bičiuliams – pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų gyvenimo patyrimas turi pasirūpinti tuo, kad būtų susiduriama su visuomeninės nelygybės situacijomis. 3. Ar viltis – pasitikėjimo grožis – pageidautina? Tuomet žmogaus egzistencija turi nuolat susidurti su nesaugumu ir pasikartojančiais neužtikrintumais. 4. Ar įtikėjimas – žmogiškosios minties aukščiausias tvirtinimas – pageidautinas? Tuomet žmogaus protas turi iš tiesų atsidurti toje nerimą sukeliančioje sunkioje padėtyje, kur jis visą laiką žino mažiau negu gali tikėti. 5. Ar meilė tiesai ir noras eiti ten, kur ji bevestų, pageidautina? Tuomet žmogus iš tiesų turi užaugti tokiame pasaulyje, kuriame yra paklydimas ir kuriame visada yra įmanomas melas. 6. Ar idealizmas – suvokimas, priartėjantis prie to, kas yra dieviška – yra pageidautinas? Tuomet žmogus tikrai turi kovoti santykinio gėrio ir grožio aplinkoje, tokiomis aplinkybėmis, kurios stimuliuoja nenuslopinamą geresnių dalykų siekį. 7. Ar ištikimybė – atsidavimas aukščiausiajai pareigai – yra pageidautina? Tuomet iš tikrųjų mirtingasis žmogus turi gyventi tarp išdavystės ir pareigos nevykdymo galimybių. Atsidavimo pareigai drąsą sudaro numanomas pražangos pavojus. 8. Ar nesavanaudiškumas – savojo aš užmiršimo dvasia – yra pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų mirtingasis žmogus turi gyventi betarpiškai su tuo, jog savasis aš, nuo kurio neįmanoma pabėgti, nenutrūkstamai reikalauja pripažinimo ir garbės. Žmogus negalėtų dinamiškai pasirinkti dieviškojo gyvenimo, jeigu nebūtų tokio savojo aš gyvenimo, kurio reikėtų atsisakyti. Žmogus niekada negalėtų užsikabinti už išgelbstinčio teisumo, jeigu nebūtų jokio potencialaus blogio, kuris kaip kontrastas išaukštintų ir atskirtų gėrį. 9. Ar malonumas – laimės patenkinimas – pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų žmogus turi gyventi tokiame pasaulyje, kur skausmo ir panašios kančios alternatyva visą laiką būna patirtinėmis galimybėmis." ... "Vienintelis evoliucinis pasaulis be suklydimo (galimybės neišmintingam sprendimui) būtų toks pasaulis, kuriame nebūtų laisvos protingos būtybės."
Kukas: VaidasVDS rašo: Šią citatą parinkau tau, Jolanta: "Gyvenimo netikrumai ir egzistencijos vingiai nė trupučio neprieštarauja sampratai apie Dievo visuotinę aukščiausiąją valdžią. Visas evoliucinio tvarinio gyvenimas yra apsuptas tam tikrų neišvengiamybių. Apmąstykite štai šitą: 1. Ar drąsa – charakterio stiprybė – pageidautina? Tuomet žmogus iš tiesų turi būti auklėjamas tokioje aplinkoje, kuri priverčia kovoti su sunkumais ir reaguoti į nusivylimus. 2. Ar altruizmas – tarnystė savo bičiuliams – pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų gyvenimo patyrimas turi pasirūpinti tuo, kad būtų susiduriama su visuomeninės nelygybės situacijomis. 3. Ar viltis – pasitikėjimo grožis – pageidautina? Tuomet žmogaus egzistencija turi nuolat susidurti su nesaugumu ir pasikartojančiais neužtikrintumais. 4. Ar įtikėjimas – žmogiškosios minties aukščiausias tvirtinimas – pageidautinas? Tuomet žmogaus protas turi iš tiesų atsidurti toje nerimą sukeliančioje sunkioje padėtyje, kur jis visą laiką žino mažiau negu gali tikėti. 5. Ar meilė tiesai ir noras eiti ten, kur ji bevestų, pageidautina? Tuomet žmogus iš tiesų turi užaugti tokiame pasaulyje, kuriame yra paklydimas ir kuriame visada yra įmanomas melas. 6. Ar idealizmas – suvokimas, priartėjantis prie to, kas yra dieviška – yra pageidautinas? Tuomet žmogus tikrai turi kovoti santykinio gėrio ir grožio aplinkoje, tokiomis aplinkybėmis, kurios stimuliuoja nenuslopinamą geresnių dalykų siekį. 7. Ar ištikimybė – atsidavimas aukščiausiajai pareigai – yra pageidautina? Tuomet iš tikrųjų mirtingasis žmogus turi gyventi tarp išdavystės ir pareigos nevykdymo galimybių. Atsidavimo pareigai drąsą sudaro numanomas pražangos pavojus. 8. Ar nesavanaudiškumas – savojo aš užmiršimo dvasia – yra pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų mirtingasis žmogus turi gyventi betarpiškai su tuo, jog savasis aš, nuo kurio neįmanoma pabėgti, nenutrūkstamai reikalauja pripažinimo ir garbės. Žmogus negalėtų dinamiškai pasirinkti dieviškojo gyvenimo, jeigu nebūtų tokio savojo aš gyvenimo, kurio reikėtų atsisakyti. Žmogus niekada negalėtų užsikabinti už išgelbstinčio teisumo, jeigu nebūtų jokio potencialaus blogio, kuris kaip kontrastas išaukštintų ir atskirtų gėrį. 9. Ar malonumas – laimės patenkinimas – pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų žmogus turi gyventi tokiame pasaulyje, kur skausmo ir panašios kančios alternatyva visą laiką būna patirtinėmis galimybėmis." ...ir toliau,is to pacio puslapio ... 9. Ar malonumas – laimės patenkinimas – pageidautinas? Tuomet iš tikrųjų žmogus turi gyventi tokiame pasaulyje, kur skausmo ir panašios kančios alternatyva visą laiką būna patirtinėmis galimybėmis. [52]▼ Per visą visatą į kiekvieną vienetą žiūrima kaip į visumos dalį. Dalies išlikimas priklauso nuo bendradarbiavimo su visumos planu ir tikslu, nuo nuoširdaus troškimo ir tobulo noro vykdyti Tėvo dieviškąją valią. Vienintelis evoliucinis pasaulis be suklydimo (galimybės neišmintingam sprendimui) būtų toks pasaulis, kuriame nebūtų laisvos protingos būtybės. Havonos visatoje yra milijardas tobulų pasaulių su savo tobulais gyventojais, bet basivystantis žmogus turi teisę klysti, jeigu jis turi būti laisvas. Laisva ir nepatyrusi protinga būtybė galbūt negali būti iš pradžių visuotinai išmintinga. Klaidingo sprendimo (blogio) galimybė tampa nuodėme tiktai tada, kada žmogiškoji valia sąmoningai nusprendžia ir tą suvokdama laikosi apgalvoto amoralaus apsisprendimo. Visiškas tiesos, grožio, ir gėrio suvokimas yra būdingas dieviškosios visatos tobulumui. Havonos pasaulių gyventojams nereikia santykinių vertybės lygių potencialo tam, kad būtų skatinamas pasirinkimas; tokios tobulos būtybės sugeba identifikuoti ir pasirinkti gėrį, kada nėra jokių kontrastuojančių ir mintį skatinančių moralinių situacijų. Bet visos tokios tobulos būtybės yra, moraline prigimtimi ir dvasiniu statusu, tokios, kokios yra, savo egzistavimo fakto dėka. Savo vystymąsi jos yra patirtiškai užsitarnavusios tiktai savo įgimto statuso viduje. Mirtingasis žmogus užsitarnauja net ir savo kaip kandidato į kilimą statusą savo paties įtikėjimu ir viltimi. Viskas, kas yra dieviška, ką suvokia žmogiškasis protas, ir ką įgauna žmogiškoji siela, yra patirtinis pasiekimas; tai yra asmeninio patyrimo tikrovė ir dėl to yra unikali nuosavybė kaip kontrastas gėriui ir teisumui, kurie yra neatskiriami nuo Havonos neklystančių asmenybių. Havonos tvariniai yra natūraliai bebaimiai, bet jie nėra drąsūs žmogiškąja prasme. Jie iš prigimties yra švelnūs ir dėmesingi, bet vargu ar yra altruistiški žmogiškąja prasme. Jie tikisi malonios ateities, bet jų viltis nėra išreikšta tokiu kerinčiu būdu, kokiu ją puoselėja neužtikrintų evoliucinių sferų patiklūs mirtingieji. Jie turi įtikėjimą į visatos stabilumą, bet jiems visiškai nepažįstamas tas gelbstintis įtikėjimas, kurio dėka mirtingasis žmogus lipa iš gyvulinio statuso į viršų iki Rojaus vartų. Jie myli tiesą, bet jie nieko nežino apie jos savybes, kurios išgelbsti sielą. Jie yra idealistai, bet jie gimė tokie; jie visiškai nieko nežino apie tą ekstazę, kada tokiais tampama džiugesį keliančiu pasirinkimu. Jie yra ištikimi, bet jie niekada nepatyrė to jaudulio, kada susidūrus su pagunda nusižengti iš visos širdies ir protingai yra atsiduodama pareigai. Jie yra nesavanaudiški, bet tokių patyrimo lygių jie niekada nepasiekė nuostabiai nugalėdami karingą savąjį aš. Jie patiria malonumą, bet nesuvokia to malonumo saldumo, kada pabėgama nuo skausmo potencialo. Gyvena sau Havonos gyventojai be jokiu pageidavimu koncertu, o musu ego gi reikia issisokti,negalim paprasiaisiai buti-miegaujatis gyvenimu,atseit pasieke roju dabar busim pranasesni uz havoniecius,juk jie niekada nepatyre ten kazkokio jaudulio ar kazko nepasieke....pasakysiu jums,Viskas yra chernia....labai gali buti,kad visi tie pageidavimai-filosofiniai konceptai uz musu proto ribu neegzistuoja,buk kas esi ir nemandravok,vsio
Jolanta: Dėkoju Vaidai. Tu man suteikei daug peno mintims.
Gabija: ir aš dėkoju Vaidui, nors ir nesu Jolanta
Tadas: O aš veidrodžiui dėkoju, nors jį, kiek pamenu ant sienos pasikabino Moteris Gaila, spėju geras anas, senobiškas, su sidarbo rėmais... na, bet mielosioms moterims anas labiau reikalingas yra. Ten, jei teisingai prisimenu buvo kalba apie sielą ir kūną, tai Urantijos knygoje labai gražiai parašyta: Materialiame pasaulyje jūs galvojate apie kūną taip, kad jis turi dvasią, bet mes žiūrime į dvasią taip, kad ji turi kūną. Materialios akys yra iš tikrųjų iš dvasios gimusios /0483-06/ sielos langai. Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas. /0484-01/
Kukas: Pageidautina-nepageidautina...na jo....tas pageidavimu koncertas,ar konceptas tobulos ir visuotines vienybes fakto sviesoje...hmm...nei i tvora,nei i meta...ne limpa mielieji....ne pro kur!!
Simas: tu čia su kuo rokuojiesi, Kukai? jei kažką cituoji, tai pažymėk citatą, dabar nei į tvorą nei į mėtą pats...nieko nesupratau, ką nori pasakyt
VaidasVDS : "Pavydas yra giliai įsišaknijęs žmogaus bruožas; todėl iš tikrųjų primityvusis žmogus jį priskyrė ir savo ankstyviesiems dievams. O kadangi žmogus kažkada taikė vėlių apgaudinėjimą, tai netrukus jis pradėjo apgaudinėti dvasias. Jis sakė: "Jeigu dvasios mums pavydi grožio ir klestėjimo, tai mes patys save subjaurosime, o apie savo sėkmę kalbėsime atsainiai." Dėl to ankstyvasis nusižeminimas nebuvo ego sumažinimas, bet vietoje šito tai buvo bandymas sumėtyti pėdsakus ir apgauti pavydžias dvasias."
Jolanta: Kiekvieną dieną mums reikia pasirinkti. bent jau man. Aplinkiniai įvykiai paliečia mūsų samonę, ir pasirinkimo momentu dažnai priimami sprendimai būna, ne eigoje išugdytos samonės įtakoje, o tuo metu įvykių įtakos spinduliavomo pasekmė. Todėl bent jau man taip būna, kad sėdi ir bandai savo sprendimą paremti visuotinų nuostatų, religinių nuostatų, sielos augimo tendencijų kriterijais, taip bandydama atskirti, kas tikra, o kas tik trumpam užplūdo į mano sąmonę, dėl tam tikrų įvykių. tai rašau todėl, kad būtent tai šiuo momentu darosi mano galvoje. bandau atsijjoti materialinius siekius. 1. Materialinia siekiai gerai, tačiau yra grėsmė jiems parduoti dūšią, kada tu tampi jų vergu, kai tavo samonė koncentruojasi į juos. Pasekmes jūs žinote, tačiau iš savo gana kvailo gyvenimo suvokiau, kaip net žinant grėsmes galima į tai įsitraukti. Atsirandi aplinkoje tarp žmonių, kuriems materialinis gyvenimas yra vienintelis tikras gyvenimas, o dar kai jie nėra tik kaupiantys, tačiau ir atiduodantys savo duoklę visuosmenei, atrodo gana patraukliai, iš dalieas žaviesi tikslais, užmojais, o rezultate galvoje jau vyksta suvokimo perversmas. kas liūdniausia, tai net ne tavo tikslas, tai kito žmogaus tikslas ir nesvarbu kad jis puikiai jį siekia, jei pasiduosiu jam, atsisakysiu savęs, kitu atveju turiu atsiriboti. Arba išmokti nesutrikšminti gana gražių ir kilnių dalykų. 2. Altruizmas, pagalba kitam, tai kitas ktraštutinumas, kuris taip pat gali įtraukti kaip neigiamas reiškinys. pagalba lyg ir geras reiškinys, tačiau kiek rūpestis kitais išsunkia tave ir kaip atsirinkti kada pagalba neišvengiama, o kada žmonės tavimi naudojasi, gal ir nesąmoningai, paprasčiausiai permesdami problemų sprendimą kitam. Parašiau visišką chaosą, bet jis ir yra mano galvoje. Tur būt todėl religijose taip ir yra sureikšmintos religinės bendruomėnenės, kuriose, jei ir suabejuoja kuo žmogus, gauna gana didelę atsvarą. kartais taip pavargsti valyti save nuo purvo, kurį pati ir prisineši. Kaip išmokti to purvo neprisinešti. Žinau viena, kad mano gyvenimas duotas man, ne kažkam kitam, kad jie siektų savo tikslų, o aš padėčiau, tačiau, kad aš siekčiau savo tikslus. Tačiau mano tikslų siekimas neturi būti permestas ant mano rato žmonių, nes jie juk turi savo tikslus, kad ir vaikai, jie juk neturi sekti tuo ką aš darau. kas tada išeina, savimi gali būti, tik tada kai esi viena pati su savimi, visais kitais atvejais, turi užsibarikaduoti. kažkokia nesamonė gaunasi, bet taip lyg ir išeina.
Kukas: Jolanta rašo: Žinau viena, kad mano gyvenimas duotas man, ne kažkam kitam Stai ka parasei: esu as ir yra gyvenimas,mes nesame tas pats,; Kazkokiu stebuklingu budu tavo as gali egzistuoti atskirai nuo gyvenimo,nes jis tera tik tavo,bet ne tu pati,anot taves.Aebjones ir t.t.Citata is mano versto teksto pliurpaluose apie tikra gyvenima: Sveikink i Tikro Gyvenimo tikrove Jis visada pasirenges. Jis yra pripildytas baseinas. Plaukikai dar nepradėjo plaukti. Visi yra susikaupe ir pasirenge laisvam kritimui. Tikras Gyvenimas neabejuoja. O gyvenimui apie kuri rasai labiau tiktu-citata: Stai kaip aktyvus gyvenimas tampa muilo opera . Jūs uzimate savo vietą tariamo gyvenimo scenoi. Užuolaidos pakilo su plojimais.Viskas sukasi apie užuolaidų kilima. Tik vaizduotėje viskas vyksta. Nieko niekada neatsitinka. Atrodo, kad vyksta. Jis jaučiates labiau realus, nei Realybe, tačiau tai yra tik filmo ritės. Yra pradžia ir istorijos pabaiga. Tikras Gyvenimas,kita vertus, egzistuoja visada ir neturi pradžios ir pabaigos.Jo istorija dar nėra papasakota. Ji dar net nebuvo sugalvota. Jūs turite būti scenoje kad istorija turetu pradžia. Nepaisant visų savo protestu, jums patinka istorija. Tu myli kiekviena jos islenkima ir posuki. Jūs esate istorijos herojai. Jūs tragikas, ir jūs komikas. Tu myli abu,kitaip neturesi ju. Jūs žaidziate kvailus. Jūs žaidziate ilgai kenčianti heroju. Jūs patys sau isrinkote role, ir patys ja vaidinate . Atidarete knygą, po to ja uždarysite,nors realiame Tikrame Gyvenime nieko neįvyksta, niekas nevyksta, bet meilė,tiek. Vaidai jei tai atsakymas man....sorry,nesupratau,gali issiplesti tep saknnt?
VaidasVDS : Pamąstykime apie šiuos UK žodžius: "Primityvusis žmogus gyveno tokį gyvenimą, kuris buvo prietaringa vergove religinei baimei. Šiuolaikiniai, civilizuoti žmonės bijo ir minties, kad galėtų patekti į stiprių religinių įsitikinimų viešpatavimą. Mąstantis žmogus visada bijojo to, kad jį kontroliuotų religija. Kada stipri ir jaudinanti religija grasina, kad jį valdys, tada jis nuolat mėgina ją racionalizuoti, sutradicinti, ir suinstitutinti, šituo tikėdamasis pasiekti tai, jog kontroliuotų ją. Esant tokiam veikimo būdui, net ir apreikštoji religija tampa tokia, kad ją ima kurti žmogus ir joje ima viešpatauti žmogus. Šiuolaikiniai protingi vyrai ir moterys Jėzaus religijos vengia bijodami to, ką ji padarys jiems – ir su jais. Ir šitoji baimė yra visiškai pagrįsta. Jėzaus religija savo tikinčiuosius, tikrai, valdo ir transformuoja, reikalaudama, jog žmonės savo gyvenimą paskirtų tam, kad stengtųsi pažinti Tėvo danguje valią, ir nurodydama, kad gyvenimo energijos būtų pašvęstos nesavanaudiškai tarnystei žmogaus brolijai. Savanaudiški vyrai ir moterys tokios kainos tiesiog nemokės net ir už didžiausius kada nors mirtingajam žmogui pasiūlytus dvasinius turtus. Tiktai tada, kada žmogų pakankamai nuvils kankinantis nepasitenkinimas, kuris lydi savanaudiškumo kvailus ir apgaulingus siekius, ir vėliau, kada jis pamatys formalizuotos religijos nevaisingumą, tada tikrai jis bus linkęs iš visos širdies atsigręžti į karalystės evangeliją, Jėzaus iš Nazareto religiją. Pasauliui labiau reikalinga pirminio šaltinio religija. Net ir krikščionybė – geriausia iš dvidešimtojo amžiaus religijų – yra ne vien tiktai religija apie Jėzų, bet didele dalimi ji yra tokia religija, kurią žmonės patiria iš antrinio šaltinio. Jie savo religiją priima visiškai tokią, kokią jiems perteikia jų pripažinti religiniai mokytojai. Kaip prabustų pasaulis, jeigu tiktai jis galėtų pamatyti Jėzų tokį, kaip jis iš tikrųjų gyveno žemėje, ir pažinti, iš pirminio šaltinio, jo mokymus, suteikiančius gyvenimą! Gražius daiktus apibūdinantys žodžiai negali jaudinti taip, kaip pačių tų daiktų vaizdas, taip pat ir tikėjimo žodžiai negali įkvėpti žmonių sielų taip, kaip tas patyrimas, kada yra pažįstamas Dievo buvimas. Bet būsimasis įtikėjimas visą laiką laikys žmogaus sielos vilties duris atvertas, kad įeitų dangiškųjų pasaulių dieviškųjų vertybių amžinosios dvasinės realybės." --- Kukai aš tau atsakyčiau, bet tu manęs nesuprasi arba nenorėsi suprasti. Jei pastebėsiu, kad keitiesi, tai atsakysiu vėliau. Sėkmės tau savo ieškojimuose...
Jolanta: Obana Kukai, dėl to ir patinka šis portalas. Pataikei į dešimtuką, tik truputį kitaip. Skaitydama tavo komentarą supratau kodėl taip yra. Todėl, kad man nepatinka ką darau, kad man nepatinka tai kas darosi aplink mane ir su manimi. Todėl, kad bandžiau pažiūrėti į gyvenimą be rožinių akinių ir pamačiusi jį tamsų, sutapatinau su realybe ir nusprendžiau tokioje realybėje bandyti save realizuoti. O tai juk ne mano gyvenimas, bandau prisitaikyti prie apklinkybių, o ne aplinkybes pritaisyti sau. Todėl pati to nežinodama pradėjau save atskirti nuo gyvenimo. Lyg gyvenimas būtų gražus sielos ir realybės žaismas, kuris man jau nebepriklauso, nes aš stengiuosi pataikauti realybei išduodama savo sielą. Noriu susigrąžinti gyvenimą. Per daug nuolaidų padariau realybei ir įklimpau. Dabar vienas Dievas žino ar sugebėsiu išsikapstyti. Ir ar aplamai ar įmanoma man išsikapstyti. Nes tai ką paskutiniu metu darau, veikiu, kaip ir su kuo gyvenu, visiškai nesiriboja su mano siela, tai du atskiri dalykai. Žinai Kukai, tik skaitydama tavo komentarą supratau į kokį iš tikrųjų liūną esu patekusi. Tik geras dalykas tas, kad mažai ką galiu prarasti, todėl galiu rizikuoti. Tik visų pirma reikia susivokti, ką galiu padaryti, kad aš ir gyvenimas taptų viena. Su meile Jolanta
Kukas: Vaidai,kam tada isvis atsakineji? Pasidziaug,kad aplomai skiriu demesi tau ir nusileisk ant ziemes nevaidines kakanti gyvuna,tai gana buka atrodo is sono.Nera sunku suprast samone,bet nesamone pateikiama kaip samone neisgeres nesuprasi.O pask.komentare tu cituoji Jokubeno vertima,kur tikejimas[originale] pakeistas jokubenisku itikejimu ir priespastatomas jam.Tavo protas cia yra apkvailintas,zinok.Matomai tau vienodai rodo.... Jolanta,nusvite[save realizave-suvoke kas jie esa] zmones mato gyvenima nuostabiu....Patarimas,jei gali skirk energija savo 'as' pazinimui,nes kol cia bus neaiskumu,visur bus neaiskumu.Dar citata apie musu gera savijauta: ...Jūs galite ieškoti po visa Visata, ir jūs galite pažvelgti į vieną mikrovisata ir rasti nepaaiškinamo grožio ir džiaugsmo. Egzistuoja pasaulis anapus, mylimieji, ir jis yra jusu. Tai jūsų žaidimų aikštelė. Tai jūsų sodas. Jis yra tavo. Jis yra tavo nuosavas,tavo paties širdyje. Jis egzistuoja, kad taptu tavo, kad mylėtum jį,kaip savo ir kitu. Jūs yra tam,kad skleistumet savo meilę visur. Ir zinoma, nėra būtina turėti objekta savo meilėi . Galite plaukioti savo meilęje, nepaisant to, kas vyksta pasaulyje, nesvarbu, ar gėles žydi ar nuvyte. Žinoma, jūs galite būti laimingi, nes laimė guli jumise. Jūs neprivalote remtis i aplinkini pasauli,kad butume laimingi....
VaidasVDS : Gyvenime kartais tenka ir mėšle, arba "kakose" pasikapstyti, vienose kalbose yra vienoki žodžiai, kitose kitokie. Jei tau, Kukai, netinka šio forumo pavadinimas, tai kodėl jame lankaisi. Susikurk Atvaita.lt ir dalyvauk, kitus pritrauk, gyvenk iliuzijų pasaulyje, tik, kuomet paliksi šį pasaulį, neatsidurk iliuzijos apgaulėje, to tau linkiu nuoširdžiai...
Jolanta: Nuostabus patarimas Kukai, esu tikra, kad esi teisus. Tačiau taip jau yra, kad mes vieni patys sau nelamime žaisti šioje žaidimų aikštelėje, nori nenori tenka įsileisti ir kitus žmones, juk mums reikia dirbti, norime būti mylimi, norime mylėti, turime pareigų veikams ir tėvams, aplink matome kenčiančius žmones, supykstame ant kažko, kažkas mums iškrečia kiaulystę, kažkas mūsų nekenčia. Svanonių žaidimo aikštelė, kai joje žaidžia mylimi ir tave mylintys žmonės, kai gali savo meilę skleisti aplinkiniams, kai gyvenime tau nereikia meluoti dėl to, kad išgyventus. Taip, aš svajoju apir tokią žaidimų aikštelę. Na negali žmogus pats sau atsiroti nuo pasaulio, meluoju, gali. Gal tai būtų idialu, juk šventieji gali, jie žaidžia vieni savo aikštelėje, tačiau aš nesu tobula, pas mane siaučia jausmų audros, tiek teigiamų, tiek neigiamų, aš reaguoju tiek į nedėkmę, tiek į sėkmę, man skauda, aš verkiu, bandau kažkaip apsisaugoti nuo skausmo, bandau kažką įsileisti į savo žaidimų aikštelę, bet pamatai, kad tas žmogus, ne padeda kurti žaidimą, o tavajį ardo, bandai pradėti kitus žaidimus, kurie išeina iš tavo žaidimų aikštelės, o palikdama ją tu apleidi, ji lieka tusčia. Šiaip tai pas mane juodasis periodas, manau, kad tuoj atsigausiu, paprasčiausiai toksai momentas, kai negali pati spręsti už savo gyvenimą ir pati priiminėti sprendimus. Todėl ir liūdna. Tačiau Kukai, tu teisingai pastabą davai. ką aš galiu padaryti, tai tik tvarkyti payti save, kad man būtų gera, o va kaip jau sugebėsiu tai padaryti, nuo to ir priklausys savijauta. Ir dar būtinai turiu pilnai pasikliauti Viešpačiu, jo valia, jo siekiais. Tikėti, kad jis tik gali nuvesti tenai, kur reikia. Smagu buvo skaityti tavo komentarą. Su meile Jolanta
Gailestingoji sesuo: 10 - tis tokių ir panašiai gražių tekstų, kurį įdėjo Kukas, yra tekę skaityti, bet... Problema čia elementari, bet jos supratimas ateina ne iš karto. Mes visada norime GAUTI, bet daug rečiau DUOTI. Kuko tekste, pvz., mes norime GAUTI LAISVĘ. Gyvenimas nėra kažkokia erdvė, į kurią įžengiame sėkmingai arba ne. Visi gimstame vieniši ir pravirkstame. Visi mirsime vieniši ir giliai prieš tai atsikvėpsime. O tarpas tarp šių 2-jų akimirkų - (atmetant kūdikystę) yra mūsų kūrybos vaisius. Žinoma, čia svarbu ir kokioje šeimoje gimei, ką tavo dvasiai suteikė tėvai, tačiau yra labai daug atvejų, kai užaugę, pvz., alkoholikų šeimose vaikai gyvenime pasiekia didelių laimėjimų. Kodėl? Svarbiausia suvokti save - kas esi ir susitaikyti su savimi, priimti save tokiu, koks esi, pamilti savo kūną ir savo sielą, sutaikyti juodu. Gyvenime mums duodama viskas ir tiek, kiek reikia. Kiekviena nesėkmė - tai sėkmės pradžia arba po kiek laiko bus duota suprasti, kad tai, ką laikėme juodu periodu, kaip tik mums davė labai daug, nes užgrūdino. Nenoriu moralizuoti, bet sakau, kuo daugiau savęs atiduodame kitiems, nesvarstydami - kam, kokiam tikslui, kas mums bus iš to - tuo daugiau gėrio ateina - taip veikia kosminis priežasties - veiksmo - pasėkmės dėsnis (Kukas pasakytų Karmos dėsnis) - kuris ir yra mūsų gyvenimas. Kuo daugiau laiko skiriame apmąstymams apie gyvenimą/egzistenciją, tuo mažiau laiko turime pačiam gyvenimui. Kalbu iš asmeninės patirties, nes labai gerai suprantu Jolantos būsenas. Visos mes, moterys, per daug vadovaujamės emocijomis, kurios dažniausiai ir pakiša koją...bet kas būtume be jų, ar ne taip, Jolanta? „Dievo ieskančio žmogaus karjera gali pasirodyti labai sėkminga amžinybes šviesoje, nors viso žemiško gyvenimo patyrimas gali atrodyti visiška nesėkmė, su salyga, jog kiekviena gyvenimo nesėkmė suteikė išminties ir dvasinio laimėjimo kultūros“. (UK 1780-02)
Kukas: Problema ne duoti-gauti,bet tapatybeje,kuri,disharmonizuoja duoti-gauti balansa.Begdama nuo gauti i davima visiems is eiles,be butino-„...su salyga, jog kiekviena gyvenimo nesėkmė suteikė išminties ir dvasinio laimėjimo kultūros“. (UK 1780-02) -duos analogiska rezultata kaip blogio darymas-1.ispuiksi nuo gerio davimo.2.DUODI TAM,KAD BANALEI GAUTUM-RATAS UZSIDARO,PROBLEMA-GAUTI[!] LIKO. Karma yra tiek nuo geru,tiek blogu darbu.Tavo tikslas islisti is karmines priklausomybes aplomai,is santikinio blogio ir gerio davimo-gavimo. Gailestingoji sesuo rašo: Kodėl? Svarbiausia suvokti save - kas esi ir susitaikyti su savimi, priimti save tokiu, koks esi, pamilti savo kūną ir savo sielą, sutaikyti juodu. Kalbu iš asmeninės patirties, nes labai gerai suprantu Jolantos būsenas. Visos mes, moterys, per daug vadovaujamės emocijomis, kurios dažniausiai ir pakiša koją...bet kas būtume be jų, ar ne taip, Jolanta? taigi susitapatinimas su emocijomis ir yra tas saves suvokimas... Gailestingoji sesuo rašo: 10 - tis tokių ir panašiai gražių tekstų, kurį įdėjo Kukas, yra tekę skaityti, bet... ...bet,kazi kiek supratai??? gailestingoji daveja tu:]
Kukas2: Kukas rašo: Karma yra tiek nuo geru,tiek blogu darbu.Tavo tikslas islisti is karmines priklausomybes aplomai,is santikinio blogio ir gerio davimo-gavimo. Mylimas broli, kai išlįsi iš tos priklausomybės, būtinai papasakok, kaip tai padarei :)
Kukas: Kiek zinau,saves realizavimo nebutinai eina per venuolina ir nusvites taip pat gali tureti seima.O galima zinoma greiciau tobuleti pilnai atsiduodant dvasinem praktiko.Idedu istrauka i tema,is satsangas su nusvitusiu Pundzi,rusu visi zino,neversiu,tingiu,taigi: Пападжи, что такое ад? Ад — это ум, повернутый вовне и говорящий: «Я тело». Это - ад здесь и сейчас. Как можете вы жить в покое, когда ваш ум решил, что поле для игр это только тело? Никто не может жить в истинном покое. Каждое тело когда-нибудь умрет. Что такое рай? Ум, повернутый внутрь, - это рай. Как сказано в Библии: «Царство небесное внутри вас». А как завоевать это царство небесное? Сдайтесь осознаванию. Осознавание, Бытие, Бесконечность — это называется раем, свободой, просветлением. Это освобождение от процесса, через который человек проходит миллионы лет. Ум, повернутый внутрь, впервые увидит свою собственную красоту, свой собственный источник и не вернется к тому, что его беспокоит. Всегда вы остаетесь с тем, что вы любите больше всего. От этого нет возврата. Это ваше решение. «Теперь я решил завоевать свободу, получить любовь, обладать сознанием самого Бытия. Я хочу впервые обладать святостью». Такое решение первоочередное. Это единственное решение, которое вам нужно принять. Сдайтесь Бытию, Осознаванию и Блаженству. Те, кто решил: «Я должен узнать себя. Я должен вернуться домой», - немедленно получат желаемое. Это подлинная дхарма. Это вернет вас к вашему собственному осознаванию. Выполнение садхан, тапасьи и практик с тем, чтобы завоевать свободу и просветление - это то, чем вы занимались в прошлом. Но мы находимся здесь, и сейчас вы можете немедленно получить вашу свободу. Это новость, но она самая настоящая. Если вам нравится что-то, то вы наверняка тотчас я это влюбитесь. Это роман. С одного взгляда вы забудете обо всем. Достаточно одного взгляда. Ум должен решить, что прекрасно, а что уродливо. Ум, где бы он ни блуждал, любит красоту, но на самом деле он не знает, что такое красота. Как-то один перс, торговец алмазами, поехал продавать алмазы царям-моголам в Индию. Его путь в их столицу Дели лежал через Пенджаб, где он подошел к реке Джалум. Он увидел прекрасную девушку, которая пришла набрать горшок воды. Они обменялись только одним взглядом, и он проводил ее домой. Он узнал, что она была дочерью горшечника. Он сел под деревом и забыл обо всем, кроме девушки. Снова и снова он приходил в дом к горшечнику и покупал горшки. Все, чем он мог расплачиваться, были его алмазы. Поэтому он покупал горшки на алмазы. Он приходил снова и снова, чтобы только увидеть свою возлюбленную. Он потратил все свои алмазы. Из-за того, что он был иностранцем, родители девушки не разрешили бы ей выйти за него замуж. Этот человек провел остаток своей жизни под тем деревом. Он забыл о своей торговле в Индии. Он остался только затем, чтобы видеть свою возлюбленную. Когда вы увидите, что предложено вам, вы отдадите все в обмен на то, что вы хотите. Это красота, осознавание, любовь - ваше собственное Бытие. Вы уже тратите все то, что имеете, и на что вы его тратите? Просто следите за склонностью ума выходить наружу. Это ваш выбор. * * * Всё склоняется перед твердым решением. Если вы скажете: «Я намерен сделать это здесь и сейчас!», — то что произойдет? Небеса задрожат. Боги будут трепетать и предложат вам все, что угодно. * * * Это желание быть свободным появилось у очень немногих людей. Стать свободным в этой жизни. В этом году. В этом месяце. Сейчас. Это желание станет решающим. Подобно мотыльку, который влюбляется в пламя и летит в него очертя голову, ни о чем не думая. Ничто не поддерживает его и ничто не удерживает его на его пути. Сколько потребуется времени на то, чтобы самому стать пламенем? Лететь навстречу пламени — подобно решению быть свободным... двигаться навстречу Атману. Атман поглотит вас, дав вам вечное существование, вечное сознание и вечное блаженство. И никто не знает об этом. Каждый ищет снаружи через свои чувства. Что бы вы ни видели, какую бы форму или имя вы ни видели бы, она — ненастоящая. Эти имена и формы никогда не принесут вам мира или любви. Чтобы вы ни чувствовали или ни переживали через объекты, способные принести вам чувственные удовольствия, в конечном счете они не утолят вашего голода. Стало быть есть решение и умение распознавать. С этим умением распознавать, умением различать немногие решат: «Я хочу быть свободным». Они будут искать учителя. Учитель внутри вас. Сатгуру находится внутри вас. Ваше желание свободы движется по направлению к этому сатгуру, к этому Брахману. * * * Сначала в вашем уме не должно быть ничего. Никакое другое желание или симпатия не должны быть помехой вашему желанию свободы. Другие желания соблазняют вас снова вернуться к циклу рождения и смерти. Наконец вы решаете не возвращаться к своим прежним занятиям, к тому, что является препятствием. Ваше решение очень твердое. Вы сознаете свое решение, то, куда вы идете. Вы очень сознательны относительно того, что вы избрали. Теперь в первый раз вы оказались лицом к лицу с вашим сознанием. Если у вас возникнет малейшее желание чего-то еще, то вы повернетесь к нему спиной. А ваша спина означает, что другой такой шанс выпадет вам не раньше, чем через тридцать пять миллионов лет. Однажды вы ужо повернулись своей спиной, и теперь, через тридцать пять миллионов лет, вы снова у цели. Направляясь непосредственно к Тому, это желание, этот искатель истины встречается с сознанием, с сатгуру лицом к лицу. Сознание теперь отражает само себя. Отражение сознания в этом искателе лицом к лицу. Отражение этой истины, этого сознания и есть этот искатель. С этим отражением желание сгорает. Желание уходит. Вы пришли с желанием свободы. Когда вы прибываете к цели, желание уходит. И кто остается? Сознание, отраженное в своем собственном сознании. Никаких различий между Брахманом внутри вас или вовне. Вы искали то в одном месте, то в другом и не находили этого, потому что оно было помещено внутри вас. Внутри всех сердец. Здесь вы не искали. Когда вы смотрите вглубь своего сердца, этот поиск завершается. Здесь подходит к концу ваше путешествие. Цикл, карма, судьба, как бы это ни называлось -заканчивается. * * * Как получилось, что так немного людей пришли к этому состоянию? Пришли? Никто не пришел. Все это только разговоры в пути, перед прибытием. Мы идем в сторону свободы. Мы идем в сторону любви. Мы идем в сторону океана. Но много ли рек вы видели в океане? Много ли существует рек после того, как они встретились с океаном? Все это дорожные разговоры. Капли дождя падают в океан. По мере того как они падают, они становятся друзьями. «Куда мы идем? Мы идем вместе. Мы будем вместе после того, как упадем». Где в океане дождь или капли дождя? Много ли капель дождя уцелеет в океане? Все переживания случаются в дороге. Если вы коснулись своего собственного Истинного Я, то чем вы становитесь? Этот ум создал всю вселенную. Миллионы существ. Как только этот ум коснулся своего собственного источника, который пустотен, сколько пустот возникнут в этой пустоте? Все эти вопросы не являются мудрыми. Только невежественный человек говорит о подобных вещах. Следовательно, просто сохраняйте тишину и смотрите. Ни одна мысль не должна появиться со дна вашего ума. По этому вопросу я хотел бы с вами поговорить. Что за непонимание! Я сказал, не допускайте ни одной мысли, и выговорите, что как раз по этому поводу вы хотели бы поговорить! * * * Я хочу быть свободным, но... Но? Вы сказали «но»?! Как много времени в день вы действительно уделяете этому желанию? Около пяти минут? Для того чтобы быть свободным от страдания, вы должны привязаться к тому, что не отделяет вас от блаженства. Сначала рассмотрите все объекты, находящиеся в мире и назовите мне любой объект, доставляющий вам постоянное счастье. Любой объект, который вы любите больше всего. Если вы не нашли ни одного, то тогда откажитесь от всех объектов. Если какой-то осел лягает вас - а этот осел представляет объекты мира - ивы продолжаете следовать за ним, то вы поступаете, как еще один осел. Вы можете видеть это на дороге. Один осел преследует другого, а этот другой лягает его копытами в морду. Нос осла кровоточит, его глаза изранены ударами. Что вы будете делать? Убегу. Да, оставьте этого осла. Но я вижу, как ослы этого мира получают удар за ударом, как из носа у них течет кровь, как они теряют свои зубы, и все же они не оставляют другого осла. Этих ослов я встречаю каждый день. Они приходят и сюда. Вы тратите двадцать три часа и пятьдесят пять минут но то, что получаете пинки от осла. И несмотря на это вы хотите почувствовать запах свободы. Итак, каков же ваш выбор? Оставить осла. И если вы откажетесь от этого осла, к чему будет обращено ваше лицо? Мое лицо будет обращено ко мне. Верно! Вы становитесь мудрым. Что это за осел? Целая вселенная — это этот осел. Все — от создания и до разрушения - это этот осел. Вы тратите все свое время на то, что получаете пинки от этого осла. Ответьте мне: кто не получал пинков от этого осла? Он лягал каждого, и все же за ним следуют, чтобы получить еще. Отвернуться от этого осла хотя бы на пять минут - что это означает? Любое имя и любая форма - это осел. Форма означает четыре ноги и один хвост сзади. Отверните свое лицо от этого осла имени и формы. Осел продолжительностью в двадцать три часа и пятьдесят пять минут; отверните свое лицо и что произойдет? Я свободен. Превосходно. Вы задали вопрос: «Как?» Вот как. Что вы сделали для того, чтобы узнать, что вы свободны? Вы размышляли об этом? Нет, я не чувствовал в себе ни малейшего сомнения. Почему бы не остаться с этим сейчас? Разве вы не получили от этого удовольствия? Разве не будет разумным оставаться с этим всегда? Очень разумным, вне всякого сомнения. Почему бы ни провести всю свою оставшуюся жизнь, занимаясь этим делом? Я есть Сознание, я есть Блаженство, я есть Существование. Говорите с Этим. Думайте об Этом. Если вы встретите искренних друзей, которым это интересно, то, находясь здесь, рассказывайте им об этом. Потратьте всю свою оставшуюся жизнь, участвуя в этом деле до тех пор, пока будет продолжаться ваша карма. Карма означает, что ваши заслуги или старые склонности приносят свои плоды в настоящий момент. Из-за них вы получили это тело, и оно должно прожить свой срок. Оно не вечно. Поэтому на этот раз живите с любовью к своему собственному Истинному Я. Проснись и Рычи. Сатсанг с Х.В.Л. Пунджей
Kukas: Kazin kiek pasikeistu musu siandieninis poziuris i savo siekius,jeigu zinotume,jog neisnaudoje sansa siame gyvenime nusvisti ir po mirties pereiti i aukstesniu vibraciju meiles ir sviesos tikrove,sekanti teks laukti 35 mln.metuku,per kurios,panasiomis salygomis kaip dabar-kanciu ir asaru pakalnei,teks kursa kartoti is naujo?Kaip sakoma traukinis nelaukia
Jolanta: Šaunu Kukai, kad įdėjai šią citatą. Taip, kažką panašaus esu skaičiusi ir aš, lažką panašaus esu suvokusi, kažką panašaus bandžiusi įgyvendinti, tačiau tai buvo netvirti žingsniai, juos pastoviai lydėjo, kaip tenai pasakyta, karminė trauka, ir vėl ir vėl sugryždavau prie materialių dalykų, na gal ir ne iš savanaudiškų paskatų, kad ir dėl vaikų, dėl darbinės veiklos ir t.t. Suvokti manau, kad galiu, ką reiškia nušvitęs žmogus, arba pasišventęs tikėjimui. Tačiau tai įgyvendinti man pasiseka tik labai mažutėmis atkarpomis. taip Kukai, emocijos pas mus stiprios. Ir nenoriu vadovautis protu, jis turėtų būti kaip pagalbininkas, kuris padėtų jei užplūsta abejonės, tačiau emocijos, ne blogosios, tačiau emocijos, mano dabartinėje kalboje yra meilė, atjauta, tai tos gerosios sielos kibirkštėlės, turėtų būti varomoji jėga. Tada juk kiekvienas veiksmas tampa vertingas, net jei jis tau ir neduoda realios naudos. Vadovaudamiesi meile, juk kievieną savo atodūsį, bei piršto pajudinimą padarome prasmingą. Tačiau Kukai, tai nėra pastovi būsena, tai ir yra liūdniausia. kas atsitinka, kai taip vadinama karma vėl pradeda vadovauti gyvenimui. mes vėl pamatome pasaulio purvą, mūsų gyvenimas tampa neprasmingas, ir be jokios vilties jį įprasminti, žmonių kovos dėl finansų, statuso ir t.t. jau atrodo lėkstos ir bevertės, tačiau pakaitalą gyvenimo tokiam tikslui tu neturi (jis yra, kurį pateikė Kukas citatoje, bet jis tau sunkiai susilieja su tavo jau nelabai teigiamomis užplūdusiomis emocijomis). Bent pas mane gyvenimas pastoviai eina per tas skirtingas atkarpas, ir kad išlipti iš tos juodosios atkarpos, pastoviai reikia daug dirbti su savo samone, dažnai tada būnu suirzusi ir liūdna, tai dar apsunkina išsivalymo procesą, nes krauna naują neigiamą bagažą. Tačiau po kurio laiko, tu perskaitai kažką tokio, kaip tavo Kukai citata, nesvarbu kokios religijos, nesvarbu ar aplamai religinę ar filosofinę, ar urantiečių ar jo svečių pasisakymus. Ir tu savo mąstymo ir išsivalymo procese nebesijauti viena, suvoki, kad yra žmonių, kurie taip pat susiduria su tokiais svyravimais, kad jie taip pat kovoja dėl poreikio pajusti laimę dar šiame gyvenime ir kad kai kam pavyksta, tai suteikia jėgų atsigauti, kad ir tik kuriam laikui. Taip, didžioji kova vyksta ne mūsų aplinkoje, o mumyse pačiuose, dėkui, kad padedate man mano kovoje. Su meile Jolanta
Jolanta: Tai nėra taip jau neįmanoma, ir tai yra padarę įvairių religijų šventieji. Tačiau tai ne batoną supjaustyti, turima visų pirma realiai suvokti kad yra atsikratymas karminės priklausomybės. Jad ir budistinėje literatūroje rašoma, kad tai nėra vienintelis kelias link Viešpaties, tačiau tai pasiekus, tampi užtikrintas, kad karminės skolos tavęs jau nebetrikdys. O karminė priklausomybė, tai bet koks prieraišumas žemiškai egzistencijai, tiek blogiui, tiek gėriui. jei jauti stiprią meilę žmogui, tu jau turi karminę priklausomybę. Taip šį reiškinį suprantu aš.
Kukas: Taip ir sako isminciai-imanoma,nera todel,kad nepraktikuojama...
Jolanta: Tačiau Kukai, manau, kad tu suvoki, kad praktika siekiant karminės priklausomybės atsikratymo galima įvairiose religijose. Apie tai dažnai kalba ir urantiečiai, gal patys netapatindami tuos reiškinius.
Jolanta: O tu nemanai Kukai, kad nepraktikuojama dėl kelių labai paprastų dalykų: 1. karminės skolos tokios stiprios, kad žmogu negali suvokti gyvenimo be jų. Sakykim, kad ir be gerųjų karminių įtakų. 2. net Budizme yra skirtingos mokyklos, jei gerai supratau, kad net esant gyvam Budai buvo įkurtos skirtingos mokyklos, na aš padariau išvadą, kad jos buvo skirtos skirtingų dvasinių lygių žmonėms, siekiant maksimalaus tikslo pagal jų suvokimą. 3. Vienintelė taisyklė tai kad reikia tvarkytis su savuoju aš, o juk daugelis žmonių paniškai bijo pripažinti savo silpnybes. Išeitų, kad norimt tvarkytis sėkmingai su savuoju aš turi atsikratyti tam tikrų baimių ir susitaikyti su tuo kad liksi vienišas ir nesuprastas. Ar daug žmonių patys vieni tai pakeltų? Mokyklos labai gerai, tačiau tai nėra kurpalis visoms kojoms. Tokių, kurie galėtų iš tikro imtis šios praktikos, tikintis galutinio rezuktato yra labai nedaug. Gal ir galėtų atsirasti daugiau, tačiau juk ši praktika turi tave uždegti savaime, tikslo nepasieksi jei imsies iš išskaičiavimo, pavyzdžiui, kad ir tokio, jog tapsiu šventesnis ar gudersnis. To negali imtis iš nusivylimo, kad užkniso tas pasaulis, todėl noriu kuo greičiau su juo baigti sąslaitas ir negryžti. To negali imtis iš baimės. Žinoma, kad nauda bus, tačiau ji nebus tokia, kokios žmogus tikisi. O ir aplamai, praktikuojant tur būt nevertėtų siekti konkretaus galutinio tikslo. Kiek žmonių gali praktikuoti nesiekiant galutinio konkretaus tikslo, o pasiklaujant vien Viešpačiu. labai įdomiai šios problemos sprendimą aprašo Induistai. Aukščiausias dvasinis žmogaus pasiekimas, tai kaip ir rašė Kukas, visiškas karmiinių skolų grąžinimas (tenai kitaip pavadinta), tačiau žmonės, kurie nėra pasiekę tokio aukšto suvokimo lygio, atlikdami ritualinius aukojimus, bei maldas, vis tiek būna apdovanoti. Jie pereina į pusdienių planetą (ar tai nieko neprimena iš UK), kurioje jie įgauna didesnę dvasinę įžvalgą, tačiau po kurio laiko vis tiek sugryžta į žemę, kad užbaigtų galutinai dvasinę evoliuciją (gali ir neužbaigti, bet kad ir nukristi į žemesnį lygmenį). Kuo man tai patiko, ogi tuo, kad tenai stengiamasi padėti visokio dvasingumo lygio žmonėms, suvokiant kas jų galioje, ir už pastangas, nesvarbu kokio jie babūtų dvasinio suvokimo, jie bus apdovanoti. Labai įdomi mintis tenai buvo aprašyta, kuri man sustatė daug dalykų į vietas, net skirtingas religijas, kaip ir pagonybę. Tenai nuvo kalbama, kad kuo žmogus tiki, tenai ir nukeliauja. Tiki pusdieviais, po mirties eis tenai, tiki dvasiomis, po mirties eis į dvasių pasaulį, tikiDievu, jei viskas iki galo bus tvarkinga, po mirties susilies su juo. Tiki demonais, po mirties nukeliaus pas juos. ką tai reiškia, ogi tai, kad skirtingos religijos orentuoja į skirtingus tikslus. Ir tai nėra nesamonė. Kuo tiki, tenai ir nueini. Tai nėra blogai, nes gal būt tenai gavęs žmogus geresnę dvasinę įžvalgą jau bus pasiruošęs aukščiausiems tikslams, galų gale bet koks kilimas yra didelis pliusas. Po šio suvokimo, labai tolerantiškai pradėjau žiūrėti net į sektines organizacijas (išskyrus propaguojančias blogį ir tamsą). pagonybė taip pat turi savo vietą, kaip ir visos tradicinės religijos. Jos nėra geresnės ar blogesnės, jos orentuotos į skirtingus dvasinius lygius, tačiau sprendžiant iš katalikų tikėjimo, suteikiama galimybė pakilti ir į aukščiausiąjį tiksą. Tai parodo vienuoliai (jų tikroji filosofija žinoma, o ne vien buvimas juo). Nors ir suvoki kas yr kas ir ką turi daryti, iš savo patirties galiu pasakyti, kad karminė trauka tokia stipri, kad ir kiek dėtum pastangų vis tiek ji tave kartas nuo karto (geriausiu atveju) traukia atgal. Mane gana dažnai. Tuo metu labai jautiesi bejėgė. Labai tikėjausi, ateidama į šią svetainę, o taip pat ir kai buvau F1 (tenai mano lūkesčių nepateisino), kad čia bus žmonės su gal ir skirtingomis praktikomis, bet panašiais išgyvenimais, ir galėsime padėti vieni kitiems praeiti tuos joduosius periodus, atsistoti pargriuvus, ir eiti, nors ir mažais žingsneliais, bet pirmyn. nes atgal eiti prasmės jau nebėra. Man tai tikrai nėra lengva. dažnai pasiduodu. Dažnai viskuo nusiviliu. dažnai verkiu iš silpnumo.
Kukas: Jolanta rašo: 1. karminės skolos tokios stiprios, kad žmogu negali suvokti gyvenimo be jų. Sakykim, kad ir be gerųjų karminių įtakų. taip, tada kaip sakoma per kancias...,sventa vieta tuscia ne buna-visada kazka praktikuoji-musu gyv.budas irgi yra tam tikra praktika duodanti atitinkamus rezultatus.... Jolanta rašo: 3. Vienintelė taisyklė tai kad reikia tvarkytis su savuoju aš, o juk daugelis žmonių paniškai bijo pripažinti savo silpnybes. o dar labiau bijoma savo sviesos,nes bijo zmogaus ego,kuriam sviesos savyje atradimas ir susitapatinimas su ja reiskia mirti,jis kovos kaip uz gyvenima,jam nera ko prarast apart saves.. Jolanta rašo: Mokyklos labai gerai, tačiau tai nėra kurpalis visoms kojoms. Tokių, kurie galėtų iš tikro imtis šios praktikos, tikintis galutinio rezuktato yra labai nedaug. Gal ir galėtų atsirasti daugiau, tačiau juk ši praktika turi tave uždegti savaime, tikslo nepasieksi jei imsies iš išskaičiavimo, pavyzdžiui, kad ir tokio, jog tapsiu šventesnis ar gudersnis. To negali imtis iš nusivylimo, kad užkniso tas pasaulis, todėl noriu kuo greičiau su juo baigti sąslaitas ir negryžti. To negali imtis iš baimės. Žinoma, kad nauda bus, tačiau ji nebus tokia, kokios žmogus tikisi. O ir aplamai, praktikuojant tur būt nevertėtų siekti konkretaus galutinio tikslo. Kiek žmonių gali praktikuoti nesiekiant galutinio konkretaus tikslo, o pasiklaujant vien Viešpačiu. noras siekti -'tobuleti' tiesos,laisves,saves pazinimo link,atsiranda savaime,neverta del mados save prievartauti parktikom,paprasiausiai bus per sunku arba atsibos ir mesi ar duos priesinga rezultata,kaip UK rasoma dvasines evoliucijos nepagreitinsi niekaip,liuciferis jau pabande nesekmingai... Jolanta rašo: Nors ir suvoki kas yr kas ir ką turi daryti, iš savo patirties galiu pasakyti, kad karminė trauka tokia stipri, kad ir kiek dėtum pastangų vis tiek ji tave kartas nuo karto (geriausiu atveju) traukia atgal. Mane gana dažnai. Tuo metu labai jautiesi bejėgė. Labai tikėjausi, ateidama į šią svetainę, o taip pat ir kai buvau F1 (tenai mano lūkesčių nepateisino), kad čia bus žmonės su gal ir skirtingomis praktikomis, bet panašiais išgyvenimais, ir galėsime padėti vieni kitiems praeiti tuos joduosius periodus, atsistoti pargriuvus, ir eiti, nors ir mažais žingsneliais, bet pirmyn. nes atgal eiti prasmės jau nebėra. Man tai tikrai nėra lengva. dažnai pasiduodu. Dažnai viskuo nusiviliu. dažnai verkiu iš silpnumo. neseniai perskaiciau viena knyga tokios Strelnikovos.Ji su vyru ir draugais aprase ju kontaktus su dvasiniu pasuliu nuo 1991m.Rasoma kiekv.zmogus turi priziuretoja[angelas sargas turbut] ir yra daug jo kontroliuojamas.Tarkim net zmogaus pralaimejimai ar laimejimai sporte ir t.t yra uzprogramuoti pasimokimui.Abu,tokios sajungos deka tobuleja arba...degraduoja.Vyksta energijos apsikeitimas tarp ju.Priz. investuoja energija i zmogu,tas per emocijas,jausmus ir mintis tures grazinti.Kol nepasimokis ir negrazins jokiu perejimu i aukstesnius lygius.Viskas labai griezta,jokiu santimentu,kada siela galutinai degraduoja, priziuretojas stengsis isspausti kuo daugiau investuotos energijos atgal.Nieko uzdyka nera,uz viska tenka moketi ir taip tesiasi dvasiniu lygiu piramide iki pat dievo,vieni per kitus tobuleja apsikeisdami energija.Apie negatyvias sistemas taip pat rasoma.Ten papuolusi siela lieka amzinai,nes yra branginama kaip energetine karve.Pradejus maistaut paprasiausiai perauklejama.Skirtumas tarp negatyviui[tamsos,tarnavimo sau] ir pozitiviu[sviesos,tarnavimo kitiems] yra vienas,negatyvai negali kurti,tiksliai nepamenu,kazkokios problemos energetikoi tarp ju ir kurejo-dievo.UK apie tai neraso.Pagal UK isvis velnio nera.Viskas ciki,tipo nesirupinkit...Tad tokios tokeles :)
VaidasVDS : Pagal UK isvis velnio nera. Iš UK: " Asmenio velnio doktrina Urantijoje, nors ji ir turėjo šiokį tokį pagrindą dėl to, kad planetoje buvo išdavikiškas ir piktybiškai nuodėmingas Kaligastija, bet vis tiek ji buvo visiškai išgalvota savo mokymais, kad toks "velnias" gali paveikti normalų žmogiškąjį protą prieš jo laisvą ir natūralų pasirinkimą. Net iki Mykolo savęs padovanojimo Urantijoje, nei Kaligastija, nei Daligastija niekada negalėjo išnaudoti mirtingųjų arba priversti bet kurį normalų individą, ką nors daryti prieš žmogiškąją valią. Moraliniuose reikaluose žmogaus valia yra aukščiausioji; net ir viduje gyvenantys Minties Derintojai atsisako priversti žmogų sugalvoti bent vieną mintį ar atlikti bent vieną veiksmą prieš paties žmogaus valios pasirinkimą. Ir dabar šitas sferos maištininkas, kuriam atimta visa valdžia kenkti savo buvusiems pavaldiniams, laukia galutinio, Uversos Dienų Senųjų, nuosprendžio visiems tiems, kurie dalyvavo Liuciferio maište." "Šitie neištikimi tarpiniai tvariniai tam tikromis aplinkybėmis galėjo tapti matomais mirtingiesiems, ir ypač tai pasakytina apie Belzebubo, atskalūniškųjų antrinių tarpinių tvarinių vadovo, partnerius. Bet šitų unikalių tvarinių nereikėtų painioti su kai kuriais maištininkais cherubimais ir serafimais, kurie taip pat buvo žemėje iki pat Kristaus mirties ir prisikėlimo momento. Kai kurie senesnieji raštininkai šituos maištininkus tarpinius tvarinius vadino blogosiomis dvasiomis ir demonais, o neištikimus serafimus vadino blogaisiais angelais. Nė viename pasaulyje blogosios dvasios negali apsėsti nė vieno mirtingojo proto po Rojaus Sūnaus savęs padovanojimo gyvenimo. Bet iki Kristaus Mykolo dienų Urantijoje – prieš visuotinį Minties Derintojų atvykimą ir Mokytojo dvasios išliejimą visiems materialiems kūnams – šitie maištininkai tarpiniai tvariniai sugebėdavo realiai paveikti kai kurių menkesniųjų mirtingųjų protą, ir tam tikra prasme valdyti jų veiksmus." "Tai yra ne vien tik vaizdinė kalbos priemonė, kada dokumentas teigia: "Ir jie atvedė prie Jo visokiausių paliegėlių, tokių, kurie buvo velnių apsėsti, ir tokių, kurie buvo lunatikai." Jėzus žinojo ir atpažindavo tą skirtumą tarp pamišimo ir demoniško apsėdimo, nors tų žmonių prote, kurie gyveno jo laikais ir jo kartoje, šitos būsenos buvo smarkiai supainiotos." "Net ir iki Pentakosto dienos nė viena maištininkė dvasia negalėjo valdyti normalaus žmogiškojo proto, o po šitos dienos nebėra galimybės paveikti net ir menkesniųjų mirtingųjų proto. Tariamas velnių išvarymas po Tiesos Dvasios atvykimo buvo tikėjimo į demoniškąjį apsėdimą supainiojimas su isterija, pamišimu, ir silpnaprotiškumu. Bet vien tik dėl to, kad Mykolo savęs padovanojimas visus žmonių protus Urantijoje amžiams išlaisvino iš demoniškojo apsėdimo galimybės, nemanykite, jog toks dalykas nebuvo realybė ankstesniaisiais amžiais."
Kukas: VaidasVDS rašo: Ir dabar šitas sferos maištininkas, kuriam atimta visa valdžia kenkti savo buvusiems pavaldiniams, laukia galutinio, Uversos Dienų Senųjų, nuosprendžio visiems tiems, kurie dalyvavo Liuciferio maište." Nera visiskai neutralizuoti ,NERA!,apsizavlgyk sventas aklume,as juk blogo tau nelinkiu,paskui dekosi dar
Kukas: Manau ne pro sal zinotis sitai: Is knygos: Души являются самой большой ценностью Бога, потому что за счёт них Он растёт и развивается Сам. И чем больше их, чем выше степень их развития, тем быстрее происходит эволюционирование Бога и тем больше его собственная мощь. Поэтому любая душа, любой человек, который вступает на путь погони за удовольствиями, а не на путь самосовершенствования, отставая в развитии, задерживает, прежде всего, развитие Бога. И поэтому каждый человек должен знать, что, добросовестно выполняя любое дело и повышая уровень своего интеллекта, он делает это не только для себя, но и для Бога, так как является его одухотворённой частицей. Создавая формы будущих существ, Бог одухотворяет их, одухотворяет сами матрицы, вкладываемые в данные конструкции. (Бог создаёт и формы, которые не одухотворяются, но мы говорим о будущих живых формах). Поэтому на Земле одухотворены камни, растения, животные, птицы, рыбы, люди. Одухотворена сама Земля как живое существо, и одухотворены все прочие формы, существующие в четырёх Вселенных Бога. Душа, её матрица, создаётся в лаборатории специальными Иерархическими Системами (но не Медицинской Системой, так как она обособилась в самостоятельную Иерархию, которая остаётся зависима от Бога в отношении пополнения её душами, так как души она получает сама от Бога). Созданием же матриц занимаются Системы, входящие в Иерархию Бога. Матрицы создаются и сразу же одухотворяются. Процесс одухотворения является самой великой тайной Бога. Эта та тайна, которую не знает Дьявол и которая ему не доступна. Конечно, при всей Его изощрённости, хитрости, расчётливости и уме, кажется странным, что Он не может выведать эту тайну у Бога, хотя и пытается её постичь и старается тоже строить подобие матриц, но одухотворять их не способен. Именно по этой причине Дьявол попадает в полную зависимость от Бога, то есть, чтобы Иерархия Дьявола расширялась, она должна пополняться новыми душами. А где взять души, если ты их сам создавать не можешь? Поэтому души Дьявол берёт у Бога, берёт тех, от которых Он отказывается. И это не только души убийц, но и прочих порочных личностей. Бракованные души, которые не пожелали возвыситься в своих помыслах, облагородить свои действия и не научились бескорыстию, отправляются к Дьяволу, поэтому Он заинтересован в развращении людей, в заманивании их в сети соблазнов и удовольствий. Но и этого количества душ Дьяволу, конечно, не достаточно. Он всегда желал бы иметь их столько, сколько хочется Ему, и ни от кого не зависеть, хочется быть властелином всего мироздания. А для этого нужны души, и их количество должно возрастать пропорционально личным замыслам. Однако Бог будет давать Ему столько душ, сколько посчитает нужным, и так, чтобы сохранить все свои преимущества над Иерархом отрицательной Системы. Поэтому тайны одухотворения Дьяволу никогда не узнать по двум причинам. 1). Процесс одухотворения Бог доверил только своим ближайшим помощникам, то есть, если, допустим, Его Иерархия имеет сто Уровней, то этой тайной владеет девяносто восьмой Уровень, а Дьявол не достиг в своём развитии ещё и пятидесятого Уровня. Поэтому энергетически Он построен ещё очень слабо, и Его низкий энергопотенциал не способен подняться в миры с очень высокими энергопотенциалами. Там Его просто раздавит сама материя этих миров. 2). Несмотря на то, что Дьявол стремится узнать эту тайну, но и в будущем Он тоже никогда не сможет овладеть процессом одухотворения, потому что Он построен из таких энергий, которые не пригодны для этого процесса. Ведь путь Его эволюционирования направлен в сторону от данного процесса. Дьявол выбрал себе такой путь развития, при котором, идя параллельно Богу, Он будет отклоняться от Него всё дальше и дальше, а следовательно, будет отклоняться дальше и от познания процесса одухотворения. Причина неспособности овладения Дьяволом этим процессом кроется в тех энергиях, которые нарабатывает Его душа. Любой процесс – это, прежде всего, определенный материал, то есть определенные энергии. Процесс одухотворения базируется на энергиях особого типа. А эти энергии душа должна наработать. То есть здесь в эволюцию должна быть втянута целая цепочка определенных действий, которые в итоге, приводят к нарабатыванию душой особого типа энергии, и она уже будет способна одухотворять матрицы. К этим удивительным действиям, ведущим цепь развития энергий к одухотворению, относятся: любовь, добро и творчество. На любви вырастает доброта, а доброта и любовь порождают творчество. То есть индивид награждается им за какие-то свои добрые деяния в прошлом и ему составляется уже программа, которая включает варианты развития через творчество. Творчество – это программа определённых действий, которые индивид может совершать, развиваясь в творчестве, а может и не совершать по своему желанию. Но творчество даётся всегда Свыше, однако является наградой за прошлые праведные деяния любви и доброты. И если последних энергий душа не наработала, то творческим энергиям не на чем базироваться, не на чем произрастать. И в этом – особенность последовательности развития этих прекрасных качеств. Творчество же уже нарабатывает в ячейки матрицы человека те особые энергии, которые способны приводить впоследствии в действие процессы одухотворения. Дьявол не способен к творчеству в том отношении, что всё, что Он создаёт в своих мирах, достигается Им с помощью вычислений. И без использования числа Он творить что-то новое не способен. Дьявол не может использовать другие пути творчества, потому что в Его душе отсутствуют энергии любви и добра. Положительные энергии эволюционируют в своей последовательности обязательно через энергии любви, добра, творчества, одухотворения. Одни энергии произрастают на других, поэтому в прогрессировании энергий соблюдается закономерная последовательность. И поэтому, если в душе не будут накоплены энергии любви, она не сможет творить добро. А если не будут накоплены энергии добра, то такая душа не сможет пойти по творческому пути, её будут привлекать другие процессы, например, такие как: разрушения, вычисления, программирование, командование другими, автоматическое выполнение каких-либо операций и так далее. Именно поэтому Дьявол, не владея приёмами Божественного творчества, никогда не сможет наработать для своей матрицы тех особых энергий, которые позволяют овладеть процессом одухотворения, а следовательно, Он всегда будет зависим от Бога. На Земле человеку всегда даётся право выбирать, право – по какому пути идти, что делать и к кому в итоге причалить: к Богу или Дьяволу. Человек тоже в далёкой перспективе может овладеть тайной одухотворения и почувствовать в себе ту чудодейственную силу, которая всё неживое превращает в живое. Но путь к овладению этим великим чудом начинается здесь, на Земле, и поэтому уже сейчас он может задуматься – как же ему поскорее приблизиться к Великому и чем он располагает на данный момент для восхождения, какой творческой базой он владеет в настоящий момент.
Fredas: Shis tavo straipsnis,mieloji Jolanta, ypach patiko,nes tu lb atsiskleidei,daugiau parodei save pachia tokia ->kokia esi.(ir tai manau yra tavo didziulis+) Tai yra sveikintina, kaip pavizidys daugeliui forumiechiu kurie megsta slapstytis po netikrais vardais,(khm,khm). Taciau visdelto noriu tave,save,visus perspeti, jog nepasiduotumem savo proto provokacijom, nes ish to ka parashei pamachiau 2 plane 'vaizdini';(chia be izeidinejimu) 'matau prie shuns pririshta lazda, kurio priekyje pririshtas kaulas,shuo bega paskui ji ir nesuvokia, jog visu pirma reikia atsikratyti pririshtos lazdos. O esme yra shtai kame, neretai gyvenime pasitaiko, jog ir mes zmones taip darom kaip shitame vaizdinyje, kuriame parodytas shuniukas su beganchiu kauliuku palei nosi.Nepilnai suvoke saves pachius >kaip sielas< , neretai papuolame i savo laikino intelekto pinkles, galvodami jog ta veiksma atlieka siela,kuriame laikinasis intelektas pasikinkes kuna lekia kur 'akys proto' mato. Kad shitokiu atveju musu gyvenime pasitaikytu rechiau ar ju ish vis nebutu,reiketu dazniau pabuti saves-kaip-sielos suvokimo busenoje tam,kad atskirtum kas yra >siela<- kuriai duotas amzinybes shansas, kas yra laikinasis intelektas, ir kas yra laikinas kunas. Ir, kada tai pilniau suvoksime, nedarysime klaidu, bet spresime uzdavini teisingai pvz.1+1+1=3,ir tokiu atveju vietoj drekinanchiu ashareliu, riesis lupu kampuchiai i virshu,ka reishkia shypsena. Nes dazniausiai ashreles akyse pasirodo tada,kada mus pachius 'ishduria' ar apgauna taip vadinamas musu pachiu laikinasis intelektas. (uz gramat.klaidas atsprsh.nekreipkit i tai dem.),geros kloties v i s i e m s !
Kukas: Fredas rašo: Tai yra sveikintina, kaip pavizidys daugeliui forumiechiu kurie megsta slapstytis po netikrais vardais,(khm,khm). Fredai,nikas daugiau atskleidzia apie zmogu nei vardas,nes varda renka tevai o nika pats.O jeigu kitas net bijo pasirasyt vardu,tai ne tamstos reikalas,pirmiau susitvarkyt savo baimes ir psichika dvasingas tu musu :)
Kukas: Fredas rašo: Nepilnai suvoke saves pachius >kaip sielas< ar tu matei siela?
veidrodis: Jolanta, gėrio ir blogio yra vienodai. Kartais blogis susikaupia vienoje vietoje, o gėris tuomet būna smarkiai išsiblaškęs ir sunkiai apčiuopiamas. Pamažu gėrį susirankiosi i vieną - tai tik laiko klausimas - ištverk neliūdėdama/guodžiama/mylima virtualių urantų. Tavo atsivėrimas - jau pradžia. Mes tave mylime p.s. mano gyvenime (prieš 25 m.) saviapgaulė ir sielvarto slėpimas nuo pačių artimiausių - "man gerai, aš laiminga ir t.t.bla/bla/bla", kai iš tiesų buvo žiauriai blogai, išsirutuliojo į pasivažinėjimą "greituke". Tai buvo pirma ir paskutinė nemokama "taksi" paslauga mano gyvenime, nes atsirado žmogus, kuris pasakė - nustok meluoti sau. Ir laikas surankiojo gėrį atgal.
Kukas: veidrodis rašo: Jolanta, gėrio ir blogio yra vienodai. o kas sudaro geri ir blogi jeigu giliau kapstelt,neutralas kazkoks? jis turi buti konstruktyvus is esmes,kad islaikyti savo paties buti-kad buti? ar uz tai ji galima priskirt geriui?
Fredas: Visos padetys,kokios jos bebutu( shemyn.,vienuol.ir t.t) yra, ar gali buti geros, jei dazniau suvoksime save kaip sielas esanchias chia ir dabar, shioje esamoje situacijoje.
Fredas: ..tai kodel tau nepatinka tavo vardas kuri dave tavo tavai?
Fredas: ..khm..atsprh,,tevai,,..ar nebus 'kukai' taip , kad ta, ka neteisingai taikai man,sugrish kaip nuo veidrodzio tau pachiam....
Kukas: Fredai tai,kad man patinka,nors kaip rasiau, klausdamas,iseini uz tavo kompetencijos ribu,kaip pas jus ten sakoma : mind your own bisness,man
Kukas: Fredai,ir tau kas reikia sugris
Jolanta: Viskas suprantama Kukai, man tik iškilo vienas klausimas. Juk turi būti ateityje suteikiamas ir antras šansas. Juk neturėtų būti taip, kad puolusi siela ir lieka puolusi. Kažkodėl tai man nepatinka. nes tai sukelia baimę. tai kaip žmogus retai gali teisingai nuspręsti savo veiksmų pasekmes, šio straipsnio filosofija (jei gerai supratau) gali varyti daugumą į neviltį, baimę, ko pasekoje jų veiksmų intencija bus ne augimas meilės šviesoje, o pataikavimas ritualams iš baimės, kad tik nesuklydus, kas ir užvertų kelią į meilės pažinimą. Tokios mintys susidarė perkaičius citatą. Labai daug skaičiau apie dvasinį augimą, tačiau tur būt čia pirmą kartą perskaičiau kažką tokio, kaip juodūjų jėgų veikimo principus ir tikslus. Dažnai kalbama, kad jie yra, kad tai baisus, tačiau daugiau neaprašoma. Paprastai norint su kuo nors kovoti reikia pažinti priešą. Buvi labai įdomu Kukai.
VaidasVDS : Души являются самой большой ценностью Бога, потому что за счёт них Он растёт и развивается Сам absurdų absurdas galiu drąsiai pareikšti...
Fredas: ..na shtai ir sugrizo,kaip atspindys nuo veidrodzio (trp.kitko d. dekui f.veidrodziui uz filos.minti)..ir tavo atsakymas tai paliudijo,..dekui uz demesi,,geros visiems dienos..
Fredas: ar tu klausi kaip siela kuri valdo prota,ar tai tavo laikinas intelektas klausia?...
Fredas: ar tu klausi kaip siela kuri valdo prota,ar tai tavo laikinas intelektas klausia?...
veidrodis: Kukai, esu paprastas veidrodis ir atsakysiu paprastai: Gėris yra viskas, kas yra savo vietoje ir blogis yra viskas, kas nėra savo vietoje.
Jolanta: Fredai, o kaip atskirti save kaip sielą, kaip pajusti sielos visumą, kurios netemdo proto padariniai ir įvairios įtakos? Manau, jei tai pavyktų padaryti man, ar kam kitam, suvokti pilnai save kaip sielą, tai būtų įžengimas į dvasinio tobulėjimo tiesiąją, be jokių nukrypimų į šalį. Tur būt tame ir yra bėda, kad bandymai užčiuopti save kaip sielą pavyksta tik dalinai, arba trumpam, tas ir sąlygoja kada jautiesi dvasinė būtybė, kurios veiksmai remiasi meile, jautiesi stipri ir nepažeidžiama, o kada tave nubloškia į šio pasaulio košmarą, kur jautiesi silpna, maža, bejėgė. Proto lygmenį tai nesunku suvokti. proto dėka ir bandai prisiliesti prie sielos gelmių (bet pasak jūsų tai blogai, nes protas ir siela visai kas kita), bet kaip tai padaryti. Kol kas aš randu tik vieną kelią (tur būt jis ne pats geriausias, nes vis būnu nublokšta atgal), tvarkyti savo intelektinį suvokimą, kas yra svarbu, kas ne, ką laimėsiu vienais siekiais, o ką pralaimėsiu, kokie laimėjimai ir pralaimėjimai būtų einant kitu keliu. Man pavyksta save sutvarkyti tik atliekant savyje palyginamąją analizę. bet būna ir taip, kad pavargsti kovoti pati su savimi, kad paleidi viską likimo valiai, nuleodi rankas, paprastai tada ir būna kritimai. Tačiau kaip galima būtų padaryti taip, kad tai jog žinojimas Viešpaties buvimo jėgos (o aš juk tai žinau, man ne kartą teko prisiliesti prie jo stebuklų, proe jo pagalbos) taptų tavo vienintele savasties dalimi. Būtų nuostabu, jei galėčiau išvengti pastovios kovos su savimi.
Kukas: Jolanta rašo: Proto lygmenį tai nesunku suvokti. proto dėka ir bandai prisiliesti prie sielos gelmių (bet pasak jūsų tai blogai, nes protas ir siela visai kas kita), bet kaip tai padaryti. Kol kas aš randu tik vieną kelią (tur būt jis ne pats geriausias, nes vis būnu nublokšta atgal), tvarkyti savo intelektinį suvokimą, kas yra svarbu, kas ne, ką laimėsiu vienais siekiais, o ką pralaimėsiu, kokie laimėjimai ir pralaimėjimai būtų einant kitu keliu. Teisingai darai,butent prota mes tobuliname,mokomes valdyti mitnis ir emocijas-energija,kuriuos deka galime kurti,nemokesi valdyti prota,jis tau vadovaus,uz tai reikia moketi ji ramint,gavosi sviestas svestuotas,bet pan. :)
Jolanta: Mielas veidrodi, kaip tau tai pavyko, kaip neišbarstyti gėrio, kaip jį surinkus išsaugoti?
Jolanta: Visiškai normalu, kad žmonės slepiasi po nicais, bent man tai netrukdo, gal tai ir egoizmas, bet man svarbu ką parašo, nesvarbu po kokiu nicu ar vardu būtų. Tai ką aš galiu paiimti sau, pridėti prie savo dabartinės savasties, ar gaunu informacijos kaip spręsti vieną ar kitą problemą, ar sutinku kitą sielą, kuri ėjo jau tuo keliu ir gali papakoti kaip išsikapsti iš įvairių liūnų, netrukdo tapatybės indentifikacija. Mano pozicija yra viena, kitas žmogus kitus motyvus, juk neturi jie sutapti. Čia pati didžiausia smulkmena nicas ar vardas, o gal pavardė užrašyta.
Kukas: Veidrodie o dievo akise egzistuoja blogis,kuriame nieko naudingo nera? Jolanta, zinok man irgi is pradziu si info pasijaute per kieta,bet emocijoms nurimus....manau viskas yra daug kieciau ir gyviau,juk ir Jezus perspejo apie kova uz amzina gyvenima,uz sielos issaugojima;kas is to jeigu zmogus tures visus pasaulio turtus,bet siela praras.Maniau jeigu db atskleistu zmonems tiesa,kaip yra,visiems stogas pavaziuotu,taip realybe neatitiktu ju isivaizduojamos tikroves.Bus daugiau grozio ir daugiau ziaurumi,beja uk apie tai minima kazkur Vaidai,nebuk toks ribotai tikras,tu neziani kaip yra istiesu
Kukas: Fredisimo,koks skirtuams kas klausia,ar nesuprantamas klausimas tas?
VaidasVDS : Ta citata absurdiška tik dėl priimančio mokymus žinių trūkumo, na bent nuo tokių: "Kitaip sakant, už Rojaus ir Havonos centrinės visatos ribų viskas, kas yra susiję su Dievu, yra ribojama Aukščiausiosios Būtybės evoliucinio buvimo, sąlygojama atsirandančio Galutiniojo buvimo, ir koordinuojama trijų egzistencialių – Dievybės, Visuotinio, ir Beribio – Absoliutų. Ir šitokiu būdu Dievo buvimas yra apribotas, nes tokia yra Dievo valia." Visas absurdiškumas prasideda nuo nepakankamo žinojimo...
Kukas: VaidasVDS rašo: Ta citata absurdiška tik dėl priimančio mokymus žinių trūkumo, na bent nuo tokių: "Kitaip sakant, už Rojaus ir Havonos centrinės visatos ribų viskas, kas yra susiję su Dievu, yra ribojama Aukščiausiosios Būtybės evoliucinio buvimo, sąlygojama atsirandančio Galutiniojo buvimo, ir koordinuojama trijų egzistencialių – Dievybės, Visuotinio, ir Beribio – Absoliutų. Ir šitokiu būdu Dievo buvimas yra apribotas, nes tokia yra Dievo valia." Visas absurdiškumas prasideda nuo nepakankamo žinojimo... butu gerai,jei paiskitnum rysy tarp citatu,kur priestaraviamas,nors,tiek jau to...
Jolanta: Nežianau ar aš teisi, bet šiandien atsiguliau, užsimerkiau, nepamenu ką kalbėjau, bet sakykim kažką panašaus į maldą, ir krūtinėje pajutau šiltą lyg glostymą, lyg švelnų kutenimą, kuris (tik dabar pagalvojau) nuėjo link smegeninės, ir mintys prašviesėjo. Sakytum esi apgaubta gėrio. Žinau skamba kažkaip fanatiškai, tik labai sunku parašyti pojūčius. Žinai tik viena, yra tas kažkas kuris kartas nuo karto mums ištiesia ranką. pastumia ten kur reikia. Šiaip tai fantastiška pajusti jo vedimą. beje Kukai, net budizme tai yra įvardinta, tik tenai įvardinimas siejamas ne su konkrečiu žmogaus proto, bet tai kas lyg ir išeina už jo, bet vis dėl to lieka žmoguje. Tibeto mirusiųjų knygoje labai sunkiai suvokiamai parašyta žmogaus sielos kelias po mirties, lyg ir visas būtų panašu į paskutinį teismą, lyg ir savo vietos suradimą pagal nuopelnus, kaip ir viskas būtų kažkokiose kituose matavimuose, net minimas sielos atsiskyrimo nuo kūno momentas, kais atskiros savasties, kuri lyg ir po kurio laiko iškeliauja kažkur, kur praeina savo karminius kelius, ko pasekoje atsiduria viename ar kitame kūne, arba užbaigia savo egzistenciją. Ir viskas lyg ir suvokiama mano samonei, tik po to rašoma, kad viskas vyskta mūsų proto lygmenį. Protas lieka kūne, siela aprašoma kaip atskiras vienas, kokiame lygmenį tai vyksta. manau, kad kažko nesupratau, nes nemanau, kad šią knygą parašiusieji buvo kvailesni už mane :-)). bet tenai suvokiau sielą, kaip vienintelį elementą, kuris lieka po mirties. Vadinasi ji yra visa ko viršus ir esmė.
Jolanta: Bet man ne visada pavyksta Kukai, tai ir yra baisiausia. Manau, kad turėtų būti kitas lygmuo, kada tavo veiksmai ir mintys savaime eina iš vidaus teisingi. Kai jau įkvėpdamas tu žinai iškvėpimo esmę ir prasmę. kada tave lydi Dieviška ramybė, o karštligiška kova. Tokia būsena yra palaiminta, manau, kad įmanoma ją pasiekti.
Kukas: Fredai-fredisimo,baby,palik ramybei mano intelekta,viskas su juo gerai,verciau savo ir susirupintum,nereikia tau tu tarpininku,tarp dievo ir taves,aplomai ne apie tai kalba baby,mokytoju reikia,be kuriu tu nei rasyti,nei skaityti lygi db nemoketum,ar pagauni,kita vertus deja,tavo nuomones niekas neatsiklause kaip administruoti visata,juk skaitei uk,atsimeni,kad reikes mokytis mokytis ir dar karta mokytis,tad kokios problemos baby? veidrodis rašo: Pamilau save taip, kaip dar gyvenime niekas nemylėjo. Veidrodi,vat cia galetum detaliau apsistoti,kaip taip siaip staiga pamilstama save.Butu idomu suzinoti manau visiems Jolanta rašo: Bet man ne visada pavyksta Kukai, tai ir yra baisiausia. Manau, kad turėtų būti kitas lygmuo, kada tavo veiksmai ir mintys savaime eina iš vidaus teisingi. Kai jau įkvėpdamas tu žinai iškvėpimo esmę ir prasmę. kada tave lydi Dieviška ramybė, o karštligiška kova. Tokia būsena yra palaiminta, manau, kad įmanoma ją pasiekti. tai sakyciau nusvitimas,kada susijunges su tikruoju savimi,kada zinai kas esi,kaip sakoma Tikras gyvenimas neabejuoja.Tau reikia pamilt save kaip veidrodis save pamilo ir uzsiimt,kad ir meditacija,ar kalbi anglu,lankikys dazniau panasiose forumuose,nes dabar ieskanciu tukstanciai,problema nevaldomas protas,emocijos,ego,dabar dideja vibracijos,viskas is vidaus lenda lauk pagreitintai,nerimas,savo vietos nerandimas,ligos ir t.t,apie tai daug rasoma
VaidasVDS : Jei būtumei skaitęs Urantijos Knygą, tau aiškinti nereikėtų, pats suprastum... O aiškinti reiktų ilgai, o ir suvokti nėra taip paprasta...
Fredas: ..jei kas neizvelgia po tai mano ivard.'nikais' 'jumoriuko dozes',kagi hm.t.toiu atv.chia to zmog.asmeninis reikalas.(Jolanai pasist. atsakyti kiek veliau,atsprsh,kol kas diskusija turiu baigti..iki.)
Fredas: atsprh..->(Jolantai.......iki.)
Kukas: Dar siek tiek info: Накопилось и много фактов, когда люди слышали Учителей или принимали от Них какую-то новую информацию. Наблюдательный человек даже по фактам складывающихся ситуаций способен выявить влияние на свою судьбу со стороны невидимых мистических сил. Иногда он может заметить, что по непонятным причинам его желания исполняются, или, наоборот, какая-то незримая рука начинает ему мешать осуществлять задуманные планы и рушит всё вокруг. Современный человек стал ещё более наблюдательным и чувствительным. Он многое «видит и слышит» своим сердцем и задаёт мучительный вопрос – откуда возникает непонятное ощущение, что за ним следят или читают его мысли. Некоторые люди интуитивно очень чувствуют своего Учителя и способны установить с Ним некоторый взаимообразный контакт. Другим удаётся хорошо читать предупредительные знаки, посылаемые им Учителями. Многие вполне осознанно чувствуют, как кто-то невидимый подталкивает их к тем или иным действиям или повторяет ситуации для каких-то непонятных целей. То есть наблюдательный внимательный человек всегда может уловить связь между собой и тем, что находится за гранью видимости, а, анализируя некоторые факты, может обнаружить участие в своей жизни некоторого невидимого лица. И таким образом он может выявить действия Небесного Учителя по отношению к себе. Но что же представляют собой эти загадочные личности? Какой образ существования ведут, чем занимаются? Об этом человек не имеет ни малейшего представления. Оставаясь за гранью восприятия человека, Небесные Учителя наблюдают Сверху за своими подопечными и видят всё, что творят их ученики. Однако для чистоты эксперимента не вмешиваются в чужие дела, а только в случае необходимости направляют их в нужную сторону или посылают знаки предупредительного характера. Чужим умом жить не будешь, поэтому каждый ученик должен нарабатывать личный жизненный опыт, и только он ведёт к совершенствованию души. Только сам решая собственные проблемы, человек обогащается знанием жизни и умением правильно вести себя в тех или иных ситуациях. Аналогично и ученик в школе, последовательно решая одну задачу за другой, нарабатывает необходимый объём математических или других знаний. И без определённой последовательности и систематичности в приобретении конкретного объёма информации он не накопит тот багаж знаний, который позволит ему нормально продолжить учёбу в следующем классе.... ...– В чём состоит воспитательная работа Определителя? – Определитель следит за соответствием выполнения программы. Так как обычно ученик воспринимает программу на интуитивном плане, пользуясь свободой выбора, то он может выбирать для себя пути, ведущие к его деградации. Целью Учителя в этом случае является предостеречь его от неправильных действий, и Он будет посылать ему или какие-то предупредительные знаки, или будет препятствовать каким-то действиям, создавать трудности на одном пути и облегчать его продвижение на другом, ведущем к прогрессу его души. – Каким образом Он может посылать предупредительные знаки своему ученику о том, что он что-то делает не так, как надо? – Обычно Определитель использует приметы, на которые ученик реагирует. Если же он не обращает внимания на какую-либо примету, используемую другими людьми, то Учитель тоже не пользуется ею. Неудача в чём-то, в каких-то делах, может быть сигналом, что человек делает что-то не так. Но это же может явиться и его испытанием, поэтому каждый должен сам анализировать свои неудачи или какие-то приметы. Обычно всё делается индивидуально. Определитель может посылать предупреждения ученику в сновидениях, а случается, что прибегает и к серьёзным наказаниям. Например, когда достаточно высокий в духовном отношении человек увлекается сам игрой в футбол и неожиданно ломает ногу. Это свидетельствует о том, что такой вариант развития для него низок, он должен выбирать для себя более достойные занятия. А для молодой души, наоборот, увлечение футболом будет поощрительно, так как эта душа предпочла увлечение спортом, а не алкоголем или наркотиками. – В чём ещё проявляется воспитательная работа Определителя? – Они посылают своим ученикам идеи, соответствующие степени их развития. Все идеи людям приходят от их Определителей. Он же заботится о развитии чувств ученика. Последний не должен расти равнодушным и эгоистичным. Но это Я говорю о положительных Определителях, которые подготавливают души для Моей Иерархии. Они знают, какие качества душ Мне требуются, и в соответствии с выработкой этих качеств создают в ситуациях такие нюансы, которые помогают их ученикам становиться выше в развитии и духовней. Цель Учителя – максимально развить чувственную основу человека, затем утончить её до восприятия Высшего и после этого погасить желания, связанные с материальным миром. То есть Учитель должен воспитать в человеке стремление к духовному миру и равнодушие к материальным наслаждениям. – Некоторые земные проповедники, например Ошо, призывают через секс идти к Богу. От какой Системы они работают? – Это особая Система, которая работает именно с данным типом энергии. Но, естественно, что это очень низкий диапазон и ко Мне он никак привести не может. Этим Системам данная энергия требуется для работы, и они стараются получить её как можно больше. Кроме того, подобные проповеди – это проверка душ на стойкость к некоторым завуалированным искушениям. Зрелая душа не поддастся на популяризацию разврата даже очень высокого в общественном отношении проповедника, а незрелая душа в его речах увидит оправдание для раскрытия своих внутренних скрытых изъянов....
Kukas: Vaidai,sakyk tiesiai,nemoki ir tiek
Kukas: jeigu kam idomu rasytoju vardai Секлитова Л.А., Стрельникова Л.Л.;
veidrodis: Jolanta, nežinau, kokios tavo problemos, bet aprašysiu savąsias (prieš 25 m) - paprastai, nes esu paprastas veidrodis. Iš pradžių padariau ką ir tu - prisipažinau, kad man blogai labai blogai labai labai. Paskui tas "čia ir dabar"- ištirpdžiau praeitį savyje, tolyn nepiešiau reginių sau, nebraižiau užduočių sau, nors mamai- infarktas, vyras paliko (t.y. išsivadavau nuo priklausomybės), darbo netekau, mažas vaikas ant rankų, svetimam mieste -draugų tikrų dar nėra, pati - tik ką iš tos "greitukės' išmesta. Nekaltinau niekuo savęs, nesvarsčiau "jeigu būtų taip. tai būtų buvę taip", ką padariau ne taip ir t.t. - kankinanti saviplaka/savigrauža, traukianti atgal (atgal - nėra, net ir sugrąžinus ankstesnes būsenas - tai ne atgal, jos kitaip/kitur/kitokios) Susidėliojau tos akimirkos gėrio trupinėlius prieš save - labai jau mažulyčius - išglamonėjau akimis, išmylėjau, išglosčiau nuleistais sparnais. Pamilau save taip, kaip dar gyvenime niekas nemylėjo. Paskui elementarūs žingsniukai. Realizavau save tame, kam esu gabi- taip ir neįsidarbinau niekur, bet darbų (dizainas) gaunu daugiau ar mažiau (pagal verslo liudijimą) Nepriklausomas darbo rėžimas leidžia lepinti maną pelėdišką prigimtį Sutikau žmogų - taip ir neištekėjus už jo, bet kartu gyvename nuostabioje darnoje daugybę metų. Esui labili - atsiremiu į jo ramybę, nemaišančią proto ir jausmų. Turiu? Neturiu? Neturėdama Turiu tai, kas paprastiems veidrodžiams svarbu. Visa kita - daugiau ar mažiau - susidėliojo vėliau. Paskui dar kartas (maždaug prieš 3 metus) - pusę metų kalbėjau su mirtimi. Tas "čia ir dabar" patapo toks ryškus, brangus, skambus, džiugino tai, kas atrodė iš vis nereikšminga, jokių "brėžinių" ateičiai, savęs realizavimas tuo metu labai stiprus -pagal galimybes, begalinė ramybė ir....dabar manau, kad ta ramybė ir padėjo įveikti ligą. Bet patirtis labai stipri, atvirai, nelabai aprašoma. oi....ir žavi ir baisi kartu.
Fredas: kukai ar kukisimo(veidrodzio metod.),sakyk tiesiai nlb.nemoki naudotis >savo< laikinuoju intelektu, ieshkai kazkokio tarpininko kurio tu visishkai nepazysti,o juk viskas yra chia pat, chia ir dabar. Tiktais zmogus ir Kurejas turi buti,jokiu tarpininku,jokiu...
Jolanta: Mielas veidrodi, tu nuostabi. kai ką pažinau, nes tejo panašiai išgyenti. Manau, kad panašiai vertinau situaciją atitinkamomis situacijomis. Tik mano svyravimai dar nebaigti. Nes terminai kuriuos buvai sau užsibrėžusi po skyrybų eina į pabaigą ir realiai suvokiu, kad turėsiu kardinaliai keisti savo gyvenimą. Tur būt tai ir labai išbalansuoja, kai nesupranti kaip reikės pasielgti. baisu, bet vis primenu sau, kad kaip iki šiol man Viešpats ištiesdavo ranką, nepaliks ir vėliau manęs. Kas parašyta Kuko citatoje, toje vietoje kur rašoma, net ir apie neigiamų įvykių pamokas, per paskutiniu 4 metus tai ir vyksta mano gyvenime. Kiekviena įvykis, kad ir koks nemalonus būtų, jis man duoda pamokas. paskutiniu metu net įpratau analizuoti, įvyksta kažkas negera ir pradedu ieškoti pamokos. :-) Ir skyrybas tur būt pati užprogramavau, nes buvau visiškai sustojusi savo dvasiniame augime, šuolis, kuris įvyko po išsiskyrimo buvo milžiniškas. kai pagalvoju, kodėl taip įvyko, padarau išvadą, kad visų pirma, po bandymo nusižudyti, gyvenimas pats sau toks neteko prasmės, todėl atsikračiau labai daug baimių, nebebijojau, kad pasirodyti kavila, keista ar dar kitokia, tai atrišo man rankas elgtis taip kaip sako man balsas iš vidaus, suteikė galimybę būti pačiai savimi. Bet dėl to manau, kad dabar nerandu sau tinkamos vietos kasdienybėje. Ir ne dėl kitų kaltės, o dėl savo. Nes dauguma dalykų atrodo banalūs ir nereišmingi, kas kitiems gyvenimo esmė, taip prarandu žmonės su kuriais galiu bendrauti. Nenoras elgtis prieš savo sąžinę apriboja mane darbinėje veikloje, tai kol kas skaudi man vieta. Todėl tur būt ir yra labai ryškūs svyravimai, kad materialiame gyvenime aš dar neturiu savo vietos. Tačiau šiandien vėl gavau stimulą judėti. Va taip žingsnelis po žingsnelio, su mažais laimėjimais ir eina dienos. kartais norisi, kad būčiau 20 - 30 metų vyresnė ir jau kelias būtų nueitas, bet kai pagalvoji, kad tai ką patiriu naujų dalykų atradime, labai džiaugiuosi, kad esu čia ir dabar. Paprasčiausiai dabar pakili nuotaika, tikiuosi, kad tas mažas laimėjimas ne paskutinis, o tik mažas laiptelis toliau. (aš apie mokslinio straipsnio santrauką, kuri praėjo pirminį recenzentą, nors laukia dar viena recenzija).
Fredas: ..jooo,na tai zinoma kukai,tai va buten tau ir reikia lb dar daug mokytis,kad sugebetum valdytis,tad eik per forumus ir mokykis tikro gerumo,mandagumo,tikros meiles,tikros atjautos ir supratimo..sekmes isisavinant tas pachias ar dar kai kurias esamas kitas gerasias savybes...sekmes..
VaidasVDS : Jolanta, tu daug rašai į šį forumą, bet vis nesugebi praregėti... Dėl ko čia taip stengiasi Kukas, labai sunku pasakyti, galima tik spėlioti, bet spėliojimas nieko gero neduoda... Pasitikėti tik kažkokiu vienu žmogumi, kad ir manimi, nėra išmintinga... Urantijos Knyga - nėra koks nors eilinis apreiškimas, bet Epochinis apreiškimas... Kukas čia nuolat "kaišioja" visokius rusiškus apreiškėjus, kurių internete iš tiesų yra daugybė, geriausiai apie juos pasisako rusų urantai šiuo adresu: http://urantia.ru/forum/ .... Beje rusų urantai yra labai aukšto lygio, aš ten dažnai gaivinu savo sielą, nes Lietuvoje tokio lygio dvasingumo ir išminties lydinio tikrai nesutiksi... Pasitikėti pirmiausiai turi pati savimi, tu tikrai turi gana teisingą dvasingumo kryptį, bet be savarankiško susipažinimo su Urantijos Knyga taip ir nesurasi atsakymų į savo klausimus, nes dabar tik šokinėji nuo vienos kažkokios gražesnės frazės iki kitos, bet tarsi stovi vietoje...
Kukas: Fredai,visiems mums reikia pasimokyti,mano problema tame,kad bunu kategoriskas profaniskumui,bet tas laikina... Vaidai,juokingas tu,prikaisioji man rusu tekstus ir cia pat bruki rusu foruma,ir tavo pavydas juokingas,aplomai blogai pavydeti o tiek rusu,tiek lietuviu besivadinanciu save urantais lygis yra... kaip cia svelniau issireiskus,zodz,kaip anksiau sitoi temoi dejau,citata: Вы можете видеть это на дороге. Один осел преследует другого, а этот другой лягает его копытами в морду. Нос осла кровоточит, его глаза изранены ударами..citatos pabaiga,nes jus tapatinotes su knygos pavadinimu,toks ir jusu dvasingumas o dar tu lendi su patarimais gulbei
VaidasVDS : Būnant Urantijos Knygos forume duoti nuorodą į kitą Urantijos Knygos forumą manai yra nelogiška... Tavo kultūros lygis yra nepavydėtinas, štai ko tikrai nepavydžiu, kaip ir nieko kito... Linkiu tau tik sėkmės, bet ji tik nuo tavęs paties priklauso...
Fredas: Siulau tau kukai neskaudinti Minties Derintojo,nei savo nei kitu,kitu atveju gali pakliuti i lb stiprius ego spastus,ir tai bus tikrumoje lb nepavydetina...atsiduok Dievo Kurejo tikrajai meilei,kitu atveju pats lb save nuskriausi,o to tikrai nei tau nei sau ir niekam kitam nelinkiu...pasakyk tiesiai shviesiai ar turi kokia nors menkiausia priklausomybe,pvz;nikotinas,alkoholis,bet neduok Dieve kaip sakoma narkotikai,a ? jei tu kvaishalu nebevartoji,tai priesh kiek laiko juos nustojai vartoti, atsakyk jei gali...
veidrodis: Kukai, čia tau atsakymas apie pamilimą savęs :) Aišku, kad niekad nebuvai moterimi, kuri pasiaukojamai augina mažus vaikus, dar "augina" vyrą, laiko "visus keturis kampus", dirba tarnyboje vėl su "savais kampais", grįžus vėl plauna, gamina, valo, siuva, o knygą skaito tik tam, kad pervargusi užmigtų. Ši altruistinė tarnystė/vergystė nualina. Pakako susidėlioti prioritetus, dar kai ko atsisakyti, kai ką užmiršto susigrąžinti, kai ką naujo įtraukti ir įžiebti akyse ugneles Gal dar smalsausi kaip aš jas įsižiebinėjau :)))? Gal būt žmogui, apsėstam besaikiško ego ir sunkiau pamilti save labiau, nežinau - čia jau klausimas kitiems - ego ekspertams
Jolanta: Mielas Vaidai. nušvitimas yra truputį daugiau, nei UK ar Biblijos žinojimas. paskaičiau UK apie apskritimus kuriuos praeina žmogus. Žinau, kad tai tik ištrauka, tai vienas skirstis, tačiau įspūdis buvo gana įdomus. Iš karto lyg ir wow, kaip įdomu, bet taip kaip visur man norisi atsakyti į klausimus ne kas vyksta, o kodėl vyksta, kaip žmogus gali padėti sau tam tikroje situacijoje, aš bieko tokio neradau. Pats skyrius tik užsimena apie ratus, bet visiškai nieko paaiškina. Ir kokia prasmė iš žinojimo, kad žmogus praeina tam tikrus ratus, jei nieko neaaiškina giliau. Plika informacija, man sukėlė daugiau klausimų, nei atsakymų. Tai man nepatiko ir nesukėlė pasitikėjimo. Mielas Vaidai, aš neieškau religijos, mano siekis tvarkyti save pačią, nenoriu paviršinių dalykų, tegu ir stabdysiu save, tačiau tai kas jau manyje turėi būti tikra ir tvirta ir tai turiu pati suvokti, o ne pasikliauti kito žodžiais, kad ir UK.
Jolanta: Veidrodi, tavo stiprybė neišsemiama. Tu šaunuolė. Tikrai gera bendrauti su moterimi praėjusia tokį pragarą ir turinčią tiek vidinės stiprybės. Manau, kad galėtum būti įkvėpėja daugeliui moterų. Tačiau mieloji sesiškai noriu pasakyti, nesustok, tai dar nėra tavo kelio pabaiga. labai norėčiau kad tau pavyktų ir toliau tobulėti ir mokinti kitus kaip tai galima padaryti. O dabar nusišnekėsiu kai buvau paskaitoje apie Budizmą, tenai pasakojo apie įvairius Budas, visi Budos sėsėjo ant žemės sukryžiavę kojas. Tačiau paskutinime Budos paveiksle, kur buvo pavaizduotas Buda, kuris dar turi ateiti į šį pasaulį, jis sėdėjo ant kėdės, sugaustomis kojomis. Kvaila mano vaizduotė sužaidė ir padarė išvadą, kad šis buda turėtų būti iš vakarų ir gal būt moteris. bet čia tik fantazijos
VaidasVDS : Jolanta, nedaryk per daug ankstyvų išvadų. Urantijos Knyga yra truputį nepaprasta. Kadangi ją studijavau tikrai nuoširdžiai ir kelis metus, tai manau, kad galiu duoti tam tikrų patarimų, nes ir pats dariau tam tikrų klaidų. Visų pirma aš gyvenime buvau labai nekantrus. Aš tikrai žinojau tik vieną dalyką, kad Dievas yra, bet niekada nebuvau perskaitęs iki pabaigos jokio religinio šaltinio. Vos tik aš pradėdavau ką nors studijuoti, mano vidinis balsas (vėliau sužinojau kad tai yra Minties Derintojas) tarsi man sakydavo, kad tai ne tas. Net atsitiko taip, kad žiūrėdamas mokslinius dokumentinius filmus pradėjau mąstyti, kad gal ir Jėzus šiame pasaulyje negyveno. Taip galvojau ir pragyvensiu savo gyvenimą nežinioje, kol išgirdau apie Urantijos Knygą. Pirma mintis, kuri šovė į galvą - na va dar viena kokia nors grupuotė bando kokią nors savo tiesą prastumti. Galvojau tuoj aš čia ją greitai su savo vidinio balso pagalba demaskuosiu. Ir pradėjau aš ją skaityti nuo 3 dalies, nes norėjosi sužinoti "fantazijas" apie mūsų planetos istoriją. Kuo daugiau aš ją skaičiau (pradžioje apie du mėnesius), tuo labiau aš suvokiau, kad ją reikia ne skaityti, o studijuoti. Bet buvau jau pradėjęs ne nuo to galo, todėl skaičiau toliau, bet kai kurių terminų teko pasiieškoti pirmose dalyse, nes jie buvo nelabai suprantami). Perskaičiau visą Knygą maždaug per 2,5 metų, nes būdavau nuolat užimtas. Gailiuosi tik dėl vieno, kad skaičiau ne nuo pradžių, iš pradžių perskaičiau 3, 4 dalis, o tik po to 1 ir 2 dalis. Tačiau džiaugiuosi kai kuo kitu. Skaitymo pradžioje apie du, tris mėnesius nėjau į jokius forumus ir nieko nesiklausiau, tai padėjo man suformuoti savąjį įspūdį apie šią Knygą. Vėliau, jau dalyvaudamas įvairiuose forumuose tikrai neišvengiau klaidų, o dar ir dabar kartais jų padarau, bet tam mums duotas nuolatinis tobulėjimo kelias. Bet yra dar viena šios Knygos taisyklė - neskubėk daryti išvadų, kad neradai atsakymo į savo klausimą. Ji tuo ir gera, kad nėra skirta nekantriems (skubos naudą velniai gaudo - patarlė), atsakymas tikrai yra, bet jis yra kitoje Jos vietoje. Tikrai ne kartą pats susidūriau su šiuo reiškiniu, studijuodamas šią Knygą...
Jolanta: Suprantu Vaidai, ir ne kartą sakiau anksčiau, pakartosiu ir dabar, labai aiškiai jaučiamas aukštas tavo dvsinis lygis. negaliu neigti to, kad jį įgavai tur būt skaitydamas UK. ne vieną žmogų žinau kuris yra labai aukšto dvasinio lygio ir manau intelekto, kurie semiasi išminties iš UK. Tačiau Vaidai, mano minties derintojas arba angelas sargas, arba šventosios dvasios balsas, arba intuicija kol kas atmeta šią knygą. Kai kurios knygos pačios ateina pas mane, o šiai traukos nėra, net atsivertus internete greičiau stumia kol kas nuo jos. daug patyriau kartu su minčių derintoju (pasirinkau šį terminą kaip gana aiškiai nusakantį vidinį balsą), ir jis manęs nepavesdavo, net beprotiškiausiose situacijose, todėl jos ir neskaitau. mano vidinis balsas labai skatina susitikti su vienu Katalikų kunigu. Ir esu tikra, kad man bus sudarytos sąlygos savaime, be didelių pastangų, kad patekčiau pas jį. Per tą laiką, kai giliau domiuosi dvasiniais dalykais, įsitikinau vienu labai paprastu dalyku. jei tau yra kas skirta, tai gausi gana lengvai, be didelių pastangų, bent sąlygos bus sudarytos, pasinaudosi jomis ar ne, čia jau kitas klausimas. Patikėk Vaidai, net pačios kvailiausios mintys pasiteisino taip elgiantis. Todėl atmetu UK, ne todėl, kad būčiau įsitikinusi jog ji nieko verta, ne, Vaidai, paprasčiausiai ji kol kas ne man, ir tai žinau tvirtai. Tu juk pasitiki savo minčių derintoju :) aš taip pat pasitikiu. O tu ir dabar nekantrus tai nėra manau bloga savybė. pati tokia būdama žinau kaip norisi kad kiti sužinotų tai ką pati žinai, kad suvoktų tai, ką pati suvoki, tačiau kaip paprastai lieku nesuprasta, net tai nėra jų kelias. Nors neimokau iš UK, bet mokausi iš tavęs ir kitų dalyvių
VaidasVDS : Jolanta, tu esi teisi, yra labai teisinga ir UK viena citata: "Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. DVASINIS AUGIMAS YRA DIDŽIAUSIAS TEN, KUR BET KOKS IŠORINIS SPAUDIMAS YRA MAŽIAUSIAS. "TEN, KUR YRA VIEŠPATIES DVASIA, TEN YRA LAISVĖ."
Jolanta: Būtent Vaidai, daugelis čia esančių dalyvių turi savo patyrimą ir savo kelius, jie yra labai vertingi ne tik jiems, bet ir man ir kitiems, ne leidžia pažvelgti į kitokius patyrimus, į kitokius kelius. ir nesvarbu iš kokių šaltinių tai atėję, jei jie nuoširdūs, yra verti, kad iš jų mokytumėmės. Iš šios svetainės lankytojų semiuosi stiprybės kai būna bloga, arba kai jaučiuosi nevykėlė. Net jei kartais ir kategoriškai ką parašau, išgirstu ir atsakymus, gal iš pasipūtimo ne visada pripažystu, kad žaidžia mano ambicijos, bet jos praeina, ir su jūsų pagalba atsistatau. Dabar tokia nuotaika, kad norisi apkabinti visus čia esamus dalyvius. Dievo dovana turėti tokius pašnekovus, kaip tu Vaidai, Irena, Kukas ir Veidrodis, Fredas, Algirdas, Brolis ir kt.
IRENA: "Pats skyrius uzsimena apie apskritimus,bet visiskai nieko nepaaiskina". Visa Urantijos knyga sudaryta su tikslu.Auksto rango ir zemesnio rango Dvasines Butybes Atstovaudamos Teva-Rojaus Trejybe,sudarinedamos UK dokumentus neturejo nurodymu pateikti mineta knyga LABAI JAU supaprastinta forma.Gerai zinodami musu kilme,gyvulines kilmes neisvystyta prota,nors menku laipsniu skatina mus vystyti ta zema musu intelekta iki sielos- morontinio proto, o toliau,iki dvasinio proto. Asmeniskai man prireike keturiu metu intensyviu UK knygos studiju,kad dabar labai lengvai suprasciau visa esme toje knygoje.Labiau susigaudyti padejo Algimanto aiskinimai,ir be jokios abejones, mano Minties Derintojo darbas su mano materialiu protu.
VaidasVDS : Irena, reikėtų vengti to termino "gyvulinis protas". Jis skamba labai ne kaip. Tokį terminą gal ir galima panaudoti, jei kas nors keikiasi ar yra labai grubus. Nesiimu vertinti vertimo vingrybių tačiau daug tinkamesnis terminas būtų "gyvūninis protas", nes žmogus išsivystė iš gyvūnų, o ne iš naminių gyvulių. Bet dar geresnis terminas yra žmogiškasis protas, toks terminas sutinkamas ir Urantijos Knygoje. Daug Algimanto aiškinimų padėjo ir man, tačiau kai kurie jo aiškinimai mane glumino. Kuomet aš pradėjau kelti klausimus dėl man kilusių abejonių, Algimantas ne tik juos pradėjo trinti, bet dar ir apšaukė mane žodžiais, kurie tikrai nėra iš dvasinių šaltinių. Tad neidealizuokime žmonių, bet idealizuokime tik Dievą-Tėvą iš pradžių, o po to ir visas kitas mums žinomas aukštas Dvasines asmenybes.
Jolanta: Vaidai, tu neįsivaizduoji kaip gera skaityti paskutinę tavo žinutę. Mano suvokime tai aukštasis dvsinio mokymo pilotažas, kai atskiri teorines idėjas ir dvasinį žmogaus augimą, žmonių mokymus ir gyvąjį Dievą. Pirmieji gali tik padėti žmogui augti ar pajusti Dievą, tačiau negali būti sureikšminti aukščiau dvasinio augimo ar Dievo. O dabat klausimas ir Irenai ir Vaidui. Ar yra UK apibrėžta, išskirti bruožai, ar kažkokie kriterijai, kurie nustato nuo kurios vietos žmogaus protas yra gyvūninis, o kada jau nebe? Ne smalsumas, vis ieškai medžiagos
Kukas: Is tiesu uk yra gana pavirsutiniska,ka ir pademosntravo Vaidas su Irena.Apie apskritimus gerai pastebeta,pats keliau si klausima dar aname forume ir zinoma atsako nebuvo apart tokiu paciu sakyciau buku palinkejimu neskubeti,uk liaupsinimu ir kiek ilgai jie studijavo ja,bet i klausima neatsakoma.Taigi,net ilgu metu studijos nieko nedave.Juokinga ir graudu,tikra tragikoemdija.Kita vertus jie 'aiskina' kaip sugeba,tad ner ko noreti Jolantas,cia tema apie gyvulini prota,nors pabaiga istrinta,bet kazkas liko http://www.urantija.lt/lt/forum/view/399 ,as niku Tomas,ipac paziurek,kurioi pusei Vaidas (VDS),saugokis veidmainiu.Kuo tuoliau tuo labiau sis forumas tampa buka analogija algimantinio,aciu seniems Jokubeno urantams Vaidui,FRedui,Irenai...
Kukas: Dar juokinga,man uzteko vieno karto,pusiau miegant,perskaityti uk per du menesius o jie metu metus studina ir kaip neskaite,keistuoliai :)
IRENA: "Irena,reiketu vengti to termino gyvulinis protas". Vaidai,manau,kad esi teisus. Bet suprask,kad mes is tiesu esame skirtingi,su skirtingu dvasinio turto bagazu,su visokiais nukrypimais nuo ,taip vadinamu, normu.Ne vienodo intelektualinio lygio. Pirmame Urantijos Knygos Forume dalyvavau daugiau negu ketverius metus.Man labai buvo blogai /kazka panasaus jauciu ir Jolantoje;atsiprasau Jolanta/.Per ta gausia ezoterika taip pasiklydau,kad ne viena karta pagalvojau ar verta dar cia man gyventi. Kiek as prisimenu i pirma foruma tu atejai gerokai veliau ir tau,kaip ir man zodis "gyvulinis" taip pat buvo nemalonus,todel ivairia forma pameginau issakyti forume/F1/.O rezultatas buvo toks: i viena mano paklausima is UK knygos gavau issamu,ilga Algimanto paaiskinima,kuriame nurode mano klaidas, kad tai yra butent mano GYVULINIO PROTO PASEKME.I ta paaiskinima ipyne 47 kartus zodi "GYVULINIS".Baigdamas pabreze,kad butinai sirgsiu,nes toks yra Priezastingumo desnis.As ta teksta atspausdinau;turiu ji iki sios dienos.Bet galiu pasakyti kaip tuos kelis metus jauciausi:prie visu mano buvusiu kompleksu prisidejo kompleksas "GYVULYS".Eidama miego ir keldamasi is miego kaip beprote kartojau "AS GYVULYS";kaip supratai-padeti dar labiau pabloginau.Zinau,zinau,ka pasakysit,mielieji,kad reikia save myleti ir t. t. taip ir bus su manimi;gerai bus,tik ar greitai? Buvau uoli katalike,susipazinau su visom religijom,bet URANTIJOS KNYGA padejo man atgauti antra kvepavima.As atradau TA i kuri galiu remtis visada,ir visai nereikia niekur eiti ar vaziuoti,JIS CIA, MANYJE-TAI TEVO KUREJO DVASIOS FRAGMENTAS MINTIES DERINTOJAS.Su juo labai daznai kalbuosi,o ka patyriu,bendraudama su juo- neaprasinesiu.TAI IS TIESU YRA GYVA.Ir tarpininku tarp JO ir manes tikrai nereikia. Miela Jolanta, i tavo paklausima geriau ir issamiau, manau, atsakys Vaidas VDS.Man labai norisi tau padeti,bet bijau,kad noredama tau gero,eilini karta galiu kitam pakenkti,is vibraciju jauciu,kad tu manimi nepasitikesi,gal but tau kils noras truputi mane iskaudinti,/gal ir klystu/;nesu tokia stipri. Kolkas i dvasinius Mokytojus netinku.Dvasinius Mokytojus ruosia Algimantas,tam ir jo forumas F1 yra skirtas;gaila,kad per velai atejau i Urantu foruma,nesuspejau,nes dar daug neaiskumu man yra UK knygoje.Bet turiu vilties, kad TEVO Dvasia manyje pades rasti visus atsakymus. Visiems linkiu geros dienos.
Jolanta: Kukai, puikiai prisimenu Vaidą iš ano forumo, todėl ir nuoširdžiai stebiuosi, kiek jis patobulėjo. Tuo jis tik parodo, kad sugeba analizuoti ne tik Uk, bet ir save, bei savo suvokimą. O forumas yra toksai kokį patys mes padarone, nei Vaidas, nei Irena neturi tiek galios kontroliuoti viso forumo eigą.
VaidasVDS : Kukui, žinai man visai nėra gėda grįžti į praeitį ir pažvelgti į savo citatas ir jas kad ir čia pateikti: Žmogus minties derintojo neteks tik tada, kada jis savo žmogiškuoju (ar gyvuliniu, tačiau būtinai veikiant septynioms proto dvasioms) protu ir laisva valia apsispręs nevykdyti Tėvo valios, bus galutinai atstūmęs išlikimą, todėl praras savo galimybę išlikti jo asmenybei. - 2009-11-29 16:18:06 Ale kaip visi čia į temą (Forumo) rašo. Tiesiog visa gyvulinio proto ekspozicija:))) Manote labai sunku Jūsų ar Jono stiliumi rašinėti? Vaidas (VDS) 2009-10-15 14:44:44 - čia buvo reakcija į nelabai malonius užgauliojimus... O štai šios dienos komentaras: reikėtų vengti to termino "gyvulinis protas". Jis skamba labai ne kaip. Tokį terminą gal ir galima panaudoti, jei kas nors keikiasi ar yra labai grubus. Nesiimu vertinti vertimo vingrybių tačiau daug tinkamesnis terminas būtų "gyvūninis protas", nes žmogus išsivystė iš gyvūnų, o ne iš naminių gyvulių. Bet dar geresnis terminas yra žmogiškasis protas, toks terminas sutinkamas ir Urantijos Knygoje Iš principo mano pozicija panaši. Tačiau per tą laiką mano gyvenime atsitiko esminių persilaužimo momentų. Aš anksčiau iš tiesų buvau deklaravęs visišką Algimanto palaikymą ir to net nesiruošiu neigti. Tačiau tuo metu mane dar smarkiai veikė Algimanto autoritetas. Tačiau kiek vėliau man pačiam atėjo suvokimas, kad tose konfrontacijose labai trūksta realaus meilės faktoriaus. Tuomet po ilgų apmąstymų sukūriau temą "Ar mes mokame mylėti". Deja ta tema jau netiko Algimantui ir prasidėjo ne tik kitų asmenų, bet ir mano paties minčių trynimas. Ta tema be abejo buvo ištrinta. Todėl šiandien aš ir darau jau anksčiau minėtą išvadą Tad neidealizuokime žmonių, bet idealizuokime tik Dievą-Tėvą iš pradžių, o po to...
полная версия страницы