Форум » DVASINĖ KARJERA » Dvasinė karjera » Ответить
Dvasinė karjera
Urantas: Kas gali siekti dvasinės karjeros? Ar karjeros siekimas neprieštarauja dvasingumo esmei? Ta tema humoristinis filmukas:
emipetras: Čia, plačiau - CHATORŲ pranešimas apie Fukušimos problemas - http://ianlisakov.ucoz.com/publ/tom_kenyon/chennelingi_khatorv/fukushima/14-1-0-914 Gal norite ir jūs gerbiamieji prisidėti prie Fukušimos problemos sprendimų . Gal jūsų mintys sukurs ir išspinduliuos į erdvę tegu ir fantastinį gelbėjimo sprendimą . Tegul , nesvarbu , tačiau jūs tuo tikrai įnešite svarų indėllį į bendrą išsigelbėjimo reikalą . Sėkmės .
Vėjas: Jūs esat pašaukti pakilt iš žemių iš smėlio, molio ir vandens Jūs esat kibirkštis, kuri negali Liepsnot ugnim jei valios nebėra Planetos oras, vandenų gilumas ir Paukščių Takas virš galvos turėtų skatint jumyse liepsnelę sušilt patiems ir šildyti kitus
VaidasVDS: Kažkada Leninas uždavė "protingą" klausimą "ką daryti". Žmonija vis kelia klausimą - kur einame? Ir vis dar galime atsakyti - visiškai neaišku kur. Yra kelios ėjimo kryptys - ateistinė, religinė, intelektuali-mokslinė-filosofinė, su tam tikrais religiniais elementais arba be jų. Iš Apreiškimo žinome, kad pati efektyviausia kryptis yra intelektuali-mokslinė-filosofinė, su tvirtomis religinėmis žiniomis iš tikrų dieviškų Apreiškimų. Ir šia kryptimi šiandien beveik niekas neina. Ką žmogus pirmiausiai padaro, tai jis pradeda pagal save (savo žinias ir savo supratimą) iškraipyti net ir pačias tikriausias Apreiškimų tiesas. Su tuo neabejotinai susidūrė ir Urantijos Knyga. Koks dieviškų apreiškimų tikslas? Žmonių dvasinės brolystės sukūrimas. Ir kaip mums sekasi? Beveik niekaip. Jei žvilgtelėti į Rytų pasaulį (Lietuva, Rusija, Ukraina), tai galima pasakyti, kad čia visi iš pradžių padiskutavo, o po to išsilakstė į visas puses, dar kelis rusų mąstytojus galima surasti atskirai mąstančius savo "bloguose", tačiau diskusijos nevyksta arba yra išdraskytos ir užblokuotos prieigos prie jų. Lietuva iš viso komiškoje situacijoje. Algimantas apsiskelbė pačiu pačiausiu, kuriam galima tik pritarti ir diskutuoti tik pagal jį, o kiti susiskaldėme ir išsilakstėme. Algirdas kažkodėl keisdamas savo vardus vis rašinėjo, kartais išausdamas visai gražių intelektualių minčių, tačiau kartais piktai reaguodamas į tam tikras pastabas ar diskusijas. Vakariečiai (pagrinde Fondas ar Asociacija) vis dar platina Apreiškimą, rengia internetines studijas, net gi dar vyksta ir tam tikros diskusijos. Bet ir ten netrūksta keistenybių. Vienoje jų diskusijų, kažkas uždavė klausimą, kaip UK skaitytojai vertina LGBT. Ir ką gi, atsiliepė LGBT narys, UK skaitytojas, kad čia viskas yra gerai, yra ir kitų narių, studijuojančių Knygą. Ir niekas toje diskusijoje taip ir neišdrįso pateikti nuorodos į nors vieną Knygos vietą, kur ne viskas yra gerai su ta LGBT, kad ir šią pats Tėvas nurodė, jog būtų sukurtos vyriškoji giminė ir moteriškoji giminė, ir būtent dieviškoji valia yra tokia, jog vyrai ir moterys savo aukščiausią tarnystę ir iš to kylantį džiaugsmą turėtų atrasti sukurdami šeimas tam, jog priimtų ir mokytų vaikus, kuriuos kurdami šitie tėvai tampa bendrais partneriais su dangaus ir žemės Sutvėrėjais. Aš kurį laiką pabandžiau bendrauti dvasinėmis (religinėmis) temomis tiesos.lt portale, nes ten rinkosi šiaip intelektuali publika, o ir kai kurie straipsniai būdavo gana įdomūs ir verti diskusijų (ir religinėmis temomis). Bendravau nemažai metų ir susidūriau su gana rimta ir labai kvalifikuota opozicija. Bendravimas baigėsi tuo, kuo ir turėjo baigtis. Ganėtinai šaunūs šio portalo savininkai (intelektualia prasme) mane tiesiog užblokavo, nepadėjo ir asmeninis susirašinėjimas su jais. Lėta ta evoliucija, ypač religinė ir mąstymo...
seka: Jeigu jūs pasiduodate dvasinių, esančių jūsų viduje ir aplink jus, vadovavimui, tuomet jūs negalite nepasiekti to aukštojo likimo, kurį mylintis Dievas nustatė kaip savo kylančiųjų tvarinių iš erdvės evoliucinių pasaulių TiKSLĄ. VISATOJE. Dievybė proto buvimą nuliame individualus intelektualaus patyrimo gilumas ir evoliucinės asmenybės lygis. Visatoje Dieviškumo dvasinis buvimas turi būtinai būti skirtingas. Jį nuliame tvarinio dvasinio imlumo pajėgumas ir tvarinio valios vykdyti dieviškąją valią pasišventimo laipsnis. Apreiškimo religija vylioja žmones ieškoti meilės Dievo, bet religija nėra vien tik pasyvus absoliučios priklausomybės ir išlikimo tikrumo jausmas; ji yra gyvas ir dinamiškas patyrimas, grindžiamas tarnyste žmonijai. Įtikėjimas potencialus paverčia į aktualus dvasineme pasaulyje, bet potencialai tampa aktualais Aukščiausiojo ribinėse valdose tiktai pasirinkimo įgyvendinimu, sujungiant dvasinį įtikėjimą su materialiais sprendimais; toks išmintingas materialių ir dvasinių pajėgų kordinavimas labai padidina tiek Aukščiausiojo kosminį įgyvendinimą, tiek Rojaus Dievybių morontinį suvokimą.
VaidasVDS: Algirdai, kodėl citatoms nenaudoji copy-paste, o perrašinėji su klaidomis? Beje, Algimantas vertime yra pridaręs klaidų. Ir viena iš labiausiai rimtų klaidų, tai terminų "tikėjimas" ir "įtikėjimas" supainiojimas. Ten, kur turėtų būti "tikėjimas", jis vartoja "įtikėjimą", o ten, kur turėtų būti "įtikėjimas" arba "įsitikinimas", jis vartoja "tikėjimą". "Pasidavimas" dvasinių jėgų vadovavimui yra tikros Dievo valios suvokimas (bent jau sąžiningas ir nuoširdus bandymas suvokti) ir vykdymas. O, kas yra tikroji Dievo valia, manau, kad klysta labai daugelis pasaulio religijų, ne išimtis ir Urantijos Knygos skaitytojai. Geriausias to įrodymas - tai paties Apreiškimo vis dar esantis buvimas nuošalyje šio Pasaulio reikalų. Vadinasi, kažkas yra netvarkoje su šio pasaulio mąstytojais, net ir labai intelektualiais. Niekas nesugeba suburti iškiliausių mąstytojų draugėn ir pradėti šio Pasaulio dvasinę (kultūrinę) pertvarką. Štai ir šiandien vienas mąstytojas Algimantas parašė pas save nesąmonę Hariui: "Tačiau iki savo galutinio apsisprendimo, tu gausi tokius pat mokymus, kokius dabar visai planetai pateikiu tik aš vienas - taip vienas vienintelis - tik juos gausi jau po prisikėlimo po vadinamosios materialios mirties šioje planetoje, ir po tokio pažadinimo ir naujo - sielos tapatybės kūno-formos gavimo, tu vis tiek būsi toji pati asmenybė, kokia yra ir dabartiniame materialiame ir mirtingame žmogaus kūne"... Joks žmogus lygiai taip pat negali nuteisti dvasine mirtimi kito žmogaus, kaip ir nurodyti jam, kad jis jau tikrai bus prikeltas (pažadintas). Žmogaus santykis su Dievu visada yra individualus ir bet kurio žmogaus išlikimas priklauso tik nuo jo santykio su Dievu, o ne nuo kažkokio mokytojo ar kokios nors religijos. Jūsų Derintojo sėkmė, vedant jus per mirtingąjį gyvenimą ir užtikrinant jūsų išlikimą, priklauso ne tiek nuo jūsų tikėjimų teorijų, kiek nuo jūsų sprendimų, pasiryžimo ir tvirto tikėjimo. O ką daryti su dvasiškai mirusiais, bet dar tebegyvenančiais? Kaip jis gaus tuos, kad ir Algimanto, mokymus? Kas gali garantuoti kitam, kad jis yra dvasiškai miręs ar gyvas, ar tikrai išliksiantis? Dvasinė (sielos) mirtis. Jeigu ir kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą, kada, ... jis būna paskelbtas dvasiškai nemokiu, morontiškai bankrutavusiu, kada toks suderintas pranešimas yra užregistruotas Uversoje, ir po to, kada Cenzoriai ir jų atspindintys pagalbininkai šituos faktus būna patvirtinę, tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą, jog viduje gyvenantis Pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas. Bet šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms, kurias vykdo asmeninis arba grupinis serafimas, susijęs su tuo individu, kurį apleido Derintojas. Šitokia mirties rūšis savo reikšme yra galutinė, nežiūrint to, jog fizinio ir protinio mechanizmų gyvosios energijos savo žemiškąją veiklą tęsia toliau. Intelektuali (proto) mirtis. Kada gyvybiškai svarbios aukštesniųjų pagalbinių proto dvasių tarnavimo grandinės yra nutraukiamos dėl intelekto sutrikimo arba iš dalies sunaikinus smegenų mechanizmą, ir jeigu šitokia būsena pasiekia tam tikrą kritinį nepataisomumo tašką, tada viduje gyvenantis Derintojas yra nedelsiant išlaisvinamas tam, jog vyktų į Dieviningtoną. ... tokio individo siela gali išlikti. Ir tokios klaidos, kaip Algimanto, man atrodo, kad yra labai plačiai paplitusios tarp įvairių Urantijos Knygos skaitytojų. Žmogus gali, intelektualiai, paneigti Dievą ir vis tiek būti moraliai geras, ištikimas, gerbiantis tėvus, sąžiningas ir net idealistas. Žmogus savo bazinėje prigimtyje gali įskiepyti daug grynai humaniškų šakų ir tokiu būdu akivaizdžiai įrodyti savo siekius bedievės religijos vardu, bet toks patyrimas neturi išlikimo vertybių, Dievo pažinimo ir kilimo pas Dievą. Tokiame mirtingojo patyrime bus užauginti tik visuomeniniai vaisiai, ne dvasiniai.
seka: Naujadaras "įtikėjimas" pažymi individo sumenkėjimą, vidinių resursų neįgalumą. Tai tarsi rezoloucija-patvirtinimas, kad tikėjimas tikras, kad pats individas sau pačiam tvirtina, kad rimtai, tikrai, labai tikrai, neatšaukiamai tiki. Neturint suvokimo, tai tarsi psichologinė kompensacija sau pačiam. Neturint pakankamo ryšio su vidiniais ir išoriniais poveikiais, sąlygom -tokios fraziologijos, kai "gyvas vienintelis", dirbtinai kuria pasitenkinimo jausmą. Iliuzijo efektyvus būdas papildyt skurdų gyvenimą: -sureikšmint.
seka: "Dvasinė kultūrinė pertvarka" -daugiau bėdos nei naudos. Pastangos galėtų vykti lygegrečiai. Tarsi konkurencija; ar nauja įveiks tai kas sena. Gyvulinėj kilmės planetoj konfliktai ir taip garantuoti; kam ieškoti papildomų. Nuoseklus planetinis judėjimas toks: 1. Dalamatijo Princo personalas primityvų žmogų pratino prie sėslaus gyvenimo, mokė statyti namus, auginti naminius gyvulius, sodininkystės, gyvulininkystės. 2. Sodo Šeima gerino genetiką, ugdė kūrybinį jautrumą. 3. Izraelio išminčius mokė ir savo gyvenimu rodė individo vertę, ir gyvenimo prasmingumą. Taigi, dvasinės misijos 1. Subūrė kolektyvą. 2. Išaukštino šeimą. 3. Parodė individo galimybes. 4. Pamąstykime ką inicijuoja Dangiškieji Dokumentai.
VaidasVDS: Naujam įveikti tai, kas sena, visada yra labai sunku. Nors atrodytų tikra (tikresnė) tiesa yra daug pranašesnė už netikrą (iškraipytus apreiškimus religiniuose šaltiniuose, žmogiškas filosofines teorijas, sofizmus), bet tradicijos (tradicinės religijos ir tikėjimai) ir papročiai labai sunkiai keičiami. Kam ieškoti papildomų konfliktų? Atsakymas Apreiškime (vertimą kiek koregavau): Religinis gyvenimas yra gyvenimas pasišventus, o gyvenimas pasišventus yra kūrybiškas, originalus ir spontaniškas. Naujos religinės įžvalgos kyla iš konfliktų, kurie skatina pasirinkti naujus ir geresnius reagavimo būdus vietoje buvusių ir blogesnių reagavimo įpročių. Naujos prasmės iškyla tiktai konfliktuose; o konfliktai išlieka tiktai todėl, kad atsisakoma palaikyti aukštesnes vertybes, kurios yra išreikštos aukštesnėse prasmėse. Religiniai nesusipratimai yra neišvengiami; negali būti augimo be dvasinio konflikto ir dvasinio sujaudinimo. Gyvenimo filosofinio standarto organizavimas sukelia rimtą sąmyšį filosofinėse proto sferose. Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga ir kilnu neatsiranda be kovos. Reikalingos pastangos dvasinės vizijos išsiaiškinimui ir kosminės įžvalgos išplėtimui. Dvasinė religija reiškia pastangas, kovą, konfliktą, tikėjimą, ryžtą, meilę, ištikimybę, ir žengimą į priekį. Proto religija – autoriteto teologija – iš savo formalių tikinčiųjų tokių pastangų reikalauja mažai arba iš viso jų nereikalauja. Neišspręsti konfliktai griauna vienybę ir gali baigtis proto sutrikimu. Ką inicijuoja Dokumentai? Pagrindinis tikslas - žmonijos religinių žinių pataisymas ir tikrosios religijos atskleidimas ir mokymas. Tikroji religija negalima be labai aktyvios asmenybės. Todėl labiau tingūs žmonės šalinasi nuo tikrosios religinės veiklos griežtumo išradingai save apgaudinėdami, siekdami surasti prieglaudą stereotipinių religinių doktrinų ir dogmų melagingoje priedangoje. Tačiau tikroji religija yra gyva. Religinių sampratų intelektualus sustabarėjimas yra tolygus dvasinei mirčiai. Neįmanoma suvokti religiją be idėjų, tačiau kada religija susiaurėja tiktai iki idėjos, tada ji nustoja būti religija; ji tampa tik žmogiškosios filosofijos rūšimi. Jėzaus religija reikalauja gyvo ir dvasinio patyrimo. Kitas religijas gali sudaryti tradiciniai tikėjimai, emociniai pergyvenimai, filosofinė sąmonė ir visa tai bendrai paėmus, tačiau Mokytojo mokymas reikalauja, kad būtų pasiekiami realūs tikro dvasinio vystymosi lygiai. Siekio būti panašiam į Dievą suvokimas nėra tikroji religija. Jausmų garbinti Dievą pajautimas nėra tikroji religija. Sąmoningas ketinimas atsižadėti savojo aš ir tarnauti Dievui nėra tikroji religija. Samprotavimo išmintis apie tai, kad ši religija yra geriausia iš visų, nėra religija kaip asmeninis ir dvasinis patyrimas. Tikroji religija yra susijusi su pasiekimo realybe ir likimu, taip pat kaip ir su tikrove ir idealizmu to, kas iš visos širdies priimama tikėjimo dėka. Ir visa tai turi tapti mūsų asmeniniu pasiekimu Tiesos Dvasios apreiškimo dėka.
seka: Religija savo esmėje uždaras-apsiribojęs-konservatyvus reiškinys, turintis paklausą tarp primityvių, silpnų protų. Tuo pačiu ir metodas; -ilgiau išsaugoti dar esamus tiesos fragmentus. Dvasiniai spekuliantai-apgaudinėtojai taip pat naudojasi religija prastumti savo asmeninius apreiškimus, praktikas. Kitaip sakant; religija nevykusi priemonė žmogaus raiškoje Dievo kryptimi; ir ženklas, kad Dievui nepavyko pilnavertis kontaktas žmogaus kryptimi.
seka: Jėzaus sekėjų-apaštalų dalinis mokytojo palikimo supratimas, plius, Sauliaus-Pauliaus iš Tarso aiškinimai, plius, Filono iš Aleksandrijos supratimas pagimdė nevykusę, neįgalią krikščionybės religiją. Taip ir šiandien Jokūbėnas iš Vilniaus bando prikergti savo iliuzinius kliedesius prie Dieviškųjų Dokumentų; -"gyvasis kelias, gyvoji religija". Dalinis supratimas sukuria sąlygas dalinei tiesai pridėti savo liguistas fantazijas. Tačiau Penktasis Apreiškimas įpatingas tuom, kad savo pirmine forma įskaitmenintas, taip eliminuojan galimybę daryt pakeitimus. Gudragalvis Algimantas kuria krūvą tekstų šalia Dokumentų iliuziškai tikėdamasis susireikšminti; -puikybė glosto savimeilę, nesupratingi lengvatikiai pataikauja.
seka: Tai ką Rasa cituoja (Algimantą, kuris kalba savas mintis) Dkieviškuose Dokumentuose pateikiama kaip MOTA: -blogio ir gėrio susidūrime, susigretinime; neišvengemai pasirodo asmenybės pozicija; taip pat, tokiame suartėjime (paprastai neišvengemame) vyksta laisvos valios dėka "užsitvirtinimas" vienos ar kitos pusės kažkuriame lygyje. Motos (kūjo ir priekalo) neišvengiamumas materialios gyvybės kilmė planetose yra sumodeliuotas Kūrėjų. Tai neturėtų tokių skaudžių pasekmių, jeigu religinis fanatizmas neatsiribotų visokiausiais "gyvaisiais vieninteliais" tuom atstumdamas likusius, kaip vadinamoji krikščionybė atstumia induistus, budistus, islamistus, krišnaistus, jahovistus..., jau nekalbant apie abejingus gyvulinius gentainius.
seka: "Žmogiškosios egzisbtencijos evoliucinis paveikslas prasideda ir baigiasi religija, nors labai skirtingų požymių religija; nuo evoliucinės iki apreikštosios". Nors religija yra normali ir natūrali žmogui, bet ji taip pat yra ir pasirenkama. Žmogus neprivalo būti religingas prieš savo paties valią." "Dievo pažinimas, religinė samonė, yra visatos tikrovė, bet nesvarbu, koks patikimas yra religinis patyrimas, jis turi norėti, kad jį veiktų PROTINGA KRITIKA, ir protingas FILOSOFINIS AIŠKINIMAS..." Algimanto grupelė -atsieit "gyvoji", turėtų labai vertinti Hario pastebėjimus, nes kas vyksta, toli pralenkia bet kokią "iliuziją". Valdas "ir kur jie šiandien?", turėtų atsakyti, kur nugrybavęs apaštalas ir aklos avelės.
seka: Septynių Pagrindinių Dvasių kosminis protas savimoningai žino apie savo paties šaltinį -Begalinės Dvasios begalinį protą, ir tuo pačiu metu sąmoningai suvokia toli nusidriekenčių visatų fizinę tikrovę, Amžinojo Sūnaus dvasinę tikrovę, ir Visuotinio Tėvo asmenybės tikrovė. Savimonė iš esmės yra grupinė sąmonė: Dievo ir žmogaus, Kūrėjo ir tvarinio, Tėvo ir sūnaus. Haris-Pasiuntinys vįkusiai atskleidė asmenybės, Derintojo, ir proto ignoravimą, pasiduodan hipnozei-savihipnozei, bežaidžiant iliuzinius psichologinius Algimanto žaidimus.
seka: atkreipkit dėmesį į du padavimus-legendas: Damasko kelyje tarsietis Saulius-Paulius prisigretina prie pirmųjų krikščionių, ir užteršia Jėzaus žinią. Kretingos miškuose vilnietis Algimantas prisiderina prie Urantijos Dokumentų, ir priteršia apreiškimo žinią.
seka: Tikėjimas, garbinimas prasideda ir baigesi paties žmogaus prote: -kosminių ir dvasinių reiškinių atspindžiai žmogaus prote ir yra tas pirminis impulsas religiniam (iliuziniam) tikėjimui (užkratui). Asmeninis tikėjimas; patirtinis viduje, su išorine patirtimi, kartu su apreiškimo medžiaga; nereikalauja jokių religijų, jokių kolektyvinių garbinimų-maldų-privalėjimų. Žmogaus didysis uždavinys -perprasti Dievų žaidimą; ir dinamiškai žaisti savo partiją su Derintoju. Ofra Haza -You
seka: Derintojas (personalizuotas), žmogus-Derintijas (susilieję), Aukščiausiasis (Būtybė)-Visagalis-Galutinysis-Absoliutas; -trys plataus diapazono patirtinės asmenybės, kurių pagrindinė veikla ateities Didžiosios Visatos keturiose juostose, ir toliau Nesibaigenčios Visatos nesibaigenčiame plėtimesi. Rojus nėra mirtingos kilmės sielų-dvasių namai, ar būsima gyvenvietė; Rojus, Havona tik laikina sankaupos dislokavimo vieta.
seka: žemųjų lygių aspektu materija (Rojaus energija) pirmauja -niekame (nebūtyje) atsklidusi Salos energija fiksuoja laiko pradžią ir pažymi erdvės krašto pasistūmėjimą. -antrieji: techninių dvasių veikimai energiją transmutuoja: pasireiškia jėga -pirminė materiali apraiška. -pasirodo asmenės dvasios; prasideda architektūrinis konstravimas, ir materialios gyvybės sužadinimas. Žmoguje 7 PPD sužadina viršmaterialų protą, kurį pradeda veikti įvairūs dvasiniai poveikiai iki paskutiniojo - Derintojo. Protas pirmasis išlikimo sąraše. Kada tikėjimai, religijos, garbinimai prasilenke su protu; jie tampa nepilnaverčiai, iškreipti, saviapgaulingi, liguisti, fanatiški, išskirtinei (susireikšmine), karingi, agresyvūs; kaip ir jų apsiskelbę vadovai; manipuliuojantys menkiasneis protais (atimantys savarankiškumą -tikrumą); prasideda iliuzijų, pasakų, nesamonių sklaida.
seka: Šamanizmo amžiais vienas entuziastas (tipo Damasko kelio, ar Kretingos miško) apžavėdavo likusius savo išmąstymais. Urantijos Dokumentai pateikti patys savaime; be kažkokio uzurpuojančio pateikėjo (tipo pranašo, ar ambasadoriaus, mokytojo ar "vienintelio gyvojo"). Kiekvienas gali susipažinti, suprasti, aiškinti -bet kurią teksto vietą, bet kokiu aspektu -...
seka: politcafe.tv No 38 paskelbta 2019-06-14
seka: Jėzus tarė: -Simonai, tavo entuziazmas yra vertas pagyrimo, bet karalystės darbui jis yra pavojingas. Aš įspėju tave, kad savuosius žodžius pradėtum daugiau apmąstyti.
полная версия страницы