Ôîðóì » PLIURPALAI » Ką daryti kad pagerėtų mūsų visų finansinė padėtis? » Îòâåòèòü
Ką daryti kad pagerėtų mūsų visų finansinė padėtis?
Urantas: Kiekvieno žmogaus teisė į gyvenimą ir laimę yra prigimtinė. Kiekvienas mūsų turime teisę gyventi ir būti turtingais tiek materialiai, tiek dvasiškai. Tačiau esant prastai finansinei padėčiai sunku likti džiaugsmingu ir nepasinerti į fantazijas. Visur turi būti balansas. Nei skurdas, nei per dideli turtai dvasingumo neatneša. Pasidalinkite savo patirtimi ieškant balanso tarp materijos ir dvasios.
Reiki: TIK NEREIKIA MŪSŲ GĄSDINTI! tarsi visi augalai, užaugantis mūsų darže, nebūtų mutantais...o likę tokie pat nuo pasaulio sutvėrimo http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis-9034/straipsnis/Rugsejo-15-d-paskaitoje-apie-GMO:-gerove-ar-praztis??l=2&p=1
emipetras: Pačiame paveikslėlio centre - mūsų ŽĖMĖ , o aplink 60 šviesmečių spinduliu nei gyvos dvasios , tik karštos SAULĖS ir aplink jas besisukančios negyvos planetos , tipo kaip Marsas arba Venera . Tai žmogus tokiame mastelyje yra tik ATOMAS . http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-37451/planetos.png
Die Teufelsbuhle: ____________ HOHOHO__________užsisvajojot ____________Atomai_____________ajajaiiiiii _____________________esam gal tik fermionai, bozonai arba ____________________ reik pas Kaligastiją pasitikrint, ainu skambint________________________________
varna: Va, pasigrožėkit. Dr. Aleksas Taylor įrodė pasauliui, kad, jei kuris gyvūnas sukils prieš žmoniją ir užvaldys pasaulį, tai bus varna. Štai taip! http://www.youtube.com/watch?v=AVaITA7eBZE
emipetras: Taigi , dienų pabaigoje , vaikai sukils prieš tėvus , o tėvai nusįgęš nuo savo vaikų . Liuciferis bus paleistas nuo lenciūgo ir laisvai valdys žmonių protus . Baisus žmonijos atkritimas bus nuo DIEVO . Bus rodomi ženklai , o tuos ženklus matys visas pasaulis , ir džiaugsis žmonės tais amoraliais ženklais . Kekšė , per tuos ženklus bus rodoma visam pasauliui , o pasaulis džiūgaus ir garbins tuos ženklus ir nusilenks kekšei . Ir taip truks tūkstantį metų . Ir mažai kas betikės , kad yra toks Gyvasis Dievas , kad yra Gyvasis Kristus . Vien ženklai , prieš visą pasaulį bus garbinami ir jų garbinimas užkariaus žmonių protus . Iškrypus protui ir moralei , tautos sukils viena prieš kitą ir tuo būdu žus pusė žmonijos . Likę gyvi bandys gyventi , bet bus pamiršė , kodėl žmogus turi gyventi . Bus garbinamas tik žmogaus fizinis kūnas ir kekšė nuoga stovės prieš visą pasaulį ir kvies visą pasaulį ją užvaldyti . Ir štai tada ateis Dievo Sūnus Jėzus Kristus , surinki savo ištikimojo likučio , kurs paslapčioje garbino ir Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų . Šis dievobaimingas likutis bus staiga išneštas į morontinius pasaulis , amžinąjam gyvenimui . Likusi žmonija , toliau egzistuos ant nuniokotos ir užterštos Žemės . Praeis šimtmečiai , kol visa gamta stabilizuosis ir atsigaus . Ateis Dvasios -mokytojai , žmonės vėl bus mokomi , kaip teisingai gyventi , kaip sutarti su gamta ir kokia žmogaus gyvenimo prasmė . Štai toks gyvenimas laukia žmonijos . Šitą scenarijų jau žinojo praeities pranašai ir perspėjo žmoniją , tačiau niekas to neužgirdo , o jeigu kas ir užgirdo , tie buvo šalinamas , o ir patys perspėjimai buvo išeleminuoti iš visų evangelijų .
VaidasVDS: Emili, tu čia apie ką dabar?
Die Teufelsbuhle: __________________ emilis apie apokalipsę _______________ apreiškimą Jonui_________________ HOHOHO _____________ko visi nutilot __________rusų desanto išsigandot______________??? Apsiraminkit _______ Kaligastija skambino, sakė___________Putinas biškį pasaulį pagąsdins_________ __________________________O_ PASKUM_ PATS_ SMARKIAI_ IŠSIGĄS_______________________ !!!
VaidasVDS: Kalbant apie neva mesijiškas ankstesnių laikų pranašystes, tai Urantijos Knyga gana kritiškai jas vertina: Jis žinojo, jog niekada nesėdės Dovydo soste Jeruzalėje. Taip pat jis netikėjo ir tuo, kad jo misija yra dvasinio išlaisvintojo arba moralės mokytojo misija, skirta vien tiktai žydų tautai. Dėl to, jo gyvenimo misija negalėjo būti kokia nors prasme didžiulių troškimų ir hebrajų raštų tariamų mesijiškų pranašysčių išsipildymas; bent jau toks išsipildymas, kaip pranašų šitas pranašystes suprato žydai. Jėzus permąstė daugiau ar mažiau visas prieštaringas vadinamąsias mesijiškas pranašystes, bet atrodė, jog iš viso yra tiktai vienintelė tinkama tam, kad jis ja pasinaudotų. Didžioji dauguma šitų pranašiškų pasakojimų vaizdavo karalių, Dovydo sūnų ir perėmėją, drąsų ir ryžtingą viso Izraelio žemiškąjį išvaduotoją iš svetimųjų viešpatavimo jungo. Bet buvo viena Rašto citata, kurią su Mesiju retkarčiais susiedavo tie, kurie jo misijos atžvilgiu laikėsi labiau dvasinės sampratos, ir kuria, Jėzaus manymu, būtų galima nuosekliai vadovautis ir jo planuojamo įžengimo į Jeruzalę metu. Šitą Rašto citatą jis surado pas Zakarijų, ir ji buvo tokia: "Džiūgauk, O Siono dukra; šauk, o Jeruzalės dukra. Žiūrėk, pas tave atvyksta tavasis karalius. Jis yra teisingas ir atneša išgelbėjimą. Jis atvyksta kaip tas, kuris yra nusižeminęs, joja ant mulo, ant jauno mulo, nė vienerių metų neturinčio asiliuko." Tačiau Urantijos Knygoje yra ir tikra pranašystė, kalbanti apie šiuos ir dar gana tolimos ateities laikus: Karas Urantijoje niekada nesibaigs tol, kol nacijos laikysis apgaulingų pažiūrų apie neribotą nacionalinį suverenumą. Apgyvendintame pasaulyje yra tiktai du santykinio suverenumo ________________________________________ [1488]▼ lygiai: atskiro mirtingojo dvasinė laisva valia ir žmonijos kaip visumos kolektyvinis suverenumas. Tarp atskiros žmogiškosios būtybės lygio ir žmonijos kaip visumos lygio, visos grupuotės ir asociacijos yra santykinės, laikinos, ir turinčios vertės tiktai tiek, kiek jos padidina to individo ir planetinės visos visumos – žmogaus ir žmonijos – gerovę, gerbūvį, ir pažangą. Religijos mokytojai visada turi prisiminti, jog Dievo dvasinis suverenumas pranoksta visus įsiterpiančius ir tarpinius dvasinės ištikimybės lygius. Kada nors pilietiniai valdovai sužinos, kad žmogaus karalystėse valdo Patys Aukštieji. Šitas Pačių Aukštųjų valdymas žmonių karalystėse nėra skirtas tam, jog suteiktų ypatingos naudos kokiai nors mirtingųjų grupei, kuriai būtų rodomas ypatingas palankumas. Nėra tokio dalyko, kaip "išrinktoji tauta." Pačių Aukštųjų, politinės evoliucijos kontrolierių iš viršaus, valdymas yra toks valdymas, kuris yra numatytas puoselėti didžiausią gėrį didžiausiam visų žmonių skaičiui ir per didžiausią laiko tarpą. Suverenumas yra valdžia ir jis auga organizacijos dėka. Šitas politinės valdžios organizacijos augimas yra geras ir tinkamas, nes jis turi polinkį apimti visos žmonijos visą laiką besiplečiančius segmentus. Bet šitas pats politinių organizacijų augimas sukuria problemą kiekviename etape, kuris įsiterpia tarp politinės valdžios pirminės ir natūralios organizacijos – šeimos – ir galutinio politinio augimo užbaigimo – tokio valdymo, kuris apima visą žmoniją, kuriame dalyvauja visa žmonija, ir kuris yra visos žmonijos labui. Pradedant tėvų valdžia šeimyninėje grupėje, politinis suverenumas vystosi organizacijos dėka, kada šeimos perauga į giminingus klanus, kurie susivienija, dėl įvairių priežasčių, į gentinius vienetus – pranokstančius giminingas politines grupuotes. Ir tada, prekybos, komercijos, ir užkariavimų dėka gentys susivienija į naciją, nors pačias nacijas kartais suvienija ir imperija. Suverenumui pereinant iš mažesniųjų grupių į didesnes grupes, karų sumažėja. Tai yra, sumažėja nedidelių karų tarp mažesniųjų nacijų, bet padidėja potencialas kilti didesniems karams, kai nacijos, turinčios suverenumą, tampa vis didesnės ir didesnės. Netrukus, kada visas pasaulis bus ištyrinėtas ir užimtas, kada nacijų bus nedaug, ir jos bus stiprios ir galingos, kada šitos didžiulės ir tariamai nepriklausomos nacijos pasieks sienas, kada jas atskirs tiktai vandenynai, tada arena iš tiesų bus parengta didžiuliams karams, pasaulinio masto konfliktams. Vadinamosios suverenios nacijos negali stumdytis, nesukeldamos konfliktų ir neišprovokuodamos karų. Politinio suverenumo evoliucijoje nuo šeimos iki visos žmonijos sunkumą sudaro tas inercinis pasipriešinimas, kuris būna visuose tarpiniuose lygiuose. Šeimos, kartais, drąsiai priešindavosi saviesiems klanams, tuo tarpu klanai ir gentys dažnai griaudavo teritorinių valstybių suverenumą. Politinio suverenumo kiekvieną naują ir žengiančią į priekį evoliuciją apsunkina ir jai trukdo (ir visada ją apsunkindavo ir jai trukdydavo) politinės organizacijos ankstesniosios evoliucijos "atraminiai etapai." Ir tai yra tiesa, nes žmogiškąjį atsidavimą, kartą mobilizuotą, sunku pakeisti. Ta pati ištikimybė, kuri padaro įmanoma genties evoliuciją, apsunkina viršgentinę – teritorinės valstybės – evoliuciją. Ir tas pats atsidavimas (patriotizmas), kuris padaro įmanomu teritorinės valstybės vystymąsi, milžinišku laipsniu sukomplikuoja visos žmonijos valdymo evoliucinį vystymąsi. Politinis suverenumas yra sukuriamas atsisakant apsisprendimo teisės, iš pradžių apsisprendimo teisės atsisako individas šeimos viduje, o tada šeimos ir klanai apsisprendimo teisės atsisako genties ir didesnių grupuočių atžvilgiu. Šitas progresinis apsisprendimo teisės perkėlimas iš mažesniųjų politinių organizacijų į vis didesnes apskritai nemažėjančiu laipsniu vyko Rytuose nuo Mingo ir ________________________________________ [1489]▼ Mogulo dinastijų sukūrimo. Vakaruose šitas procesas tęsėsi daugiau negu tūkstantį metų iki pat pasaulinio karo pabaigos, kada nevykęs retrogradinis judėjimas šitą normalią kryptį laikinai pasuko atgal iš naujo atkurdamas pranykusį didelio skaičiaus mažų grupių Europoje politinį suverenumą. Urantijoje tvirtos taikos nebus tol, kol vadinamosios suverenios nacijos išmintingai ir iki galo savo suverenių galių neperduos į žmonių brolijos – žmonijos vyriausybės – rankas. Internacionalizmas – Nacijų Lyga – tvirtos taikos žmonijai niekada negalės užtikrinti. Pasaulinės nacijų konfederacijos veiksmingai užkirs kelią mažesniems karams ir deramai valdys mažesnes nacijas, bet jos neužkirs kelio pasauliniams karams, o taip pat nekontroliuos tų trijų, keturių, ar penkių galingiausių vyriausybių. Realių konfliktų akivaizdoje, viena iš šitų pasaulio jėgų iš Lygos pasitrauks ir paskelbs karą. Jūs negalite užkirsti kelio tam, jog nacijos neįsitrauktų į karą, tol, kol jos liks užsikrėtusios apgaulingu nacionalinio suverenumo virusu. Internacionalizmas yra žingsnis teisinga kryptimi. Tarptautinė policinė jėga užkirs kelią daugeliui mažesniųjų karų, bet ji nebus veiksminga, jog užkirstų kelią didesniems karams, konfliktams tarp žemės didžiųjų karinių vyriausybių. Mažėjant tikrai suverenių nacijų (didžiųjų jėgų) skaičiui, tuo pačiu iš tiesų didėja tiek galimybė, tiek poreikis žmonijos vyriausybei. Kada yra tiktai kelios realiai suverenios (didžiosios) jėgos, tada jos turi arba pradėti gyvenimo ir mirties kovą dėl nacionalinės (imperinės) aukščiausiosios valdžios, arba priešingu atveju, savo noru atsisakydamos kai kurių suverenumo išskirtinių teisių, jos turi sukurti viršnacionalinės jėgos esminį branduolį, kuris tarnaus kaip visos žmonijos tikrojo suverenumo pradžia. Taika neateis į Urantiją tol, kol kiekviena vadinamoji suvereni nacija neperduos savosios galios sukelti karą į visai žmonijai atstovaujančiosios vyriausybės rankas. Politinis suverenumas pasaulio tautoms yra įgimtas. Kada visos Urantijos tautos sukurs pasaulinę vyriausybę, tada jos turės tą teisę ir valdžią tokią vyriausybę padaryti SUVERENIĄ; ir kada tokia atstovaujamoji arba demokratinė pasaulinė valdžia valdys pasaulio sausumos, oro, ir jūrų laivyno pajėgas, tada taika žemėje ir gera valia tarp žmonių galės įsivyrauti – bet ne anksčiau. Pavartojant svarbią devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių iliustraciją tai yra taip: Amerikos Federalinės Sąjungos keturiasdešimt aštuonios valstijos ilgai gyvena taikos sąlygomis. Tarpusavyje jos daugiau nebekariauja. Savo suverenumą jos perdavė federalinei vyriausybei, ir karo klausimus spręsdamos arbitražo metodu, atsisakė bet kokių reikalavimų į apsisprendimo teisės iliuziją. Nors kiekviena valstija reguliuoja savuosius vidaus reikalus, bet ji nesirūpina užsienio reikalais, tarifais, imigracija, kariniais reikalais, ar tarpvalstybine prekyba. Taip pat atskiros valstijos nesirūpina ir pilietybės reikalais. Tos keturiasdešimt aštuonios valstijos kenčia nuo karo nuniokojimų tiktai tada, kada kokiu nors būdu pavojus iškyla federalinės vyriausybės suverenumui. Šitos keturiasdešimt aštuonios valstijos, atsisakiusios kaip dvyniai panašių suverenumo ir apsisprendimo teisių išvedžiojimų, turi taiką ir ramybę tarp valstijų. Taip ir Urantijos nacijos tikrai pradės džiaugtis taika tada, kada kiekviena iš jų savo suverenumą savanoriškai perduos į globalinės vyriausybės – žmonių brolijos suverenumo – rankas. Šitokiame pasaulyje mažosios nacijos bus tokios pat galingos, kaip ir didžiosios, panašiai, kaip ir mažoji Roud Ailendo valstija turi du savo senatorius Amerikos Kongrese, lygiai taip, kaip ir pati daugiausia gyventojų turinti Niujorko valstija ar didžioji Teksaso valstija. ________________________________________ [1490]▼ Šitų keturiasdešimt aštuonių valstijų ribotą (valstybinį) suverenumą sukūrė žmonės ir žmonių labui. Amerikos Federalinės Sąjungos aukštesnį už valstijos (nacionalinį) suverenumą sukūrė pirmosios trylika iš šitų valstijų savo pačių naudai ir žmonių naudai. Kada nors žmonijos planetinės vyriausybės viršnacionalinį suverenumą panašiai sukurs ir nacijos savo pačių labui ir visų žmonių labui. Piliečiai negimsta vyriausybės labui; vyriausybės yra organizacijos, sukurtos ir sumanytos žmonių labui. Negali būti pabaigos politinio suverenumo evoliucijai tol, kol atsiras visų žmonių suverenumo vyriausybė. Visi kiti suverenumo tipai yra santykiniai savo verte, tarpiniai savo prasme, ir antraeiliai savo statusu. Vystantis mokslui, karai taps vis daugiau ir daugiau griaunantys tol, kol jie taps beveik savižudiški visai rasei. Kiek dar reikės pasaulinių karų ir kiek dar nacijų lygų turi žlugti prieš tai, kada žmonės panorės sukurti žmonijos vyriausybę ir pradėti džiaugtis nuolatine taikos palaima ir suklestėjimu, kurie remtųsi geros valios – visą pasaulį apėmusios geros valios – ramybe tarp žmonių? 6. ĮSTATYMAS, LAISVĖ, IR SUVERENITETAS Jeigu vienas žmogus trokšta nepriklausomybės – laisvės – tai jis turi prisiminti, kad visi kiti žmonės ilgisi tos pačios laisvės. Tokių laisvę mylinčių mirtingųjų grupės negali drauge gyventi taikiai nepaklūsdamos tokiems įstatymams, taisyklėms, ir reguliavimams, kurie kiekvienam asmeniui suteiktų tokį patį laisvės laipsnį, nors tuo pačiu metu išsaugodami vienodą laisvės laipsnį visiems bičiuliams mirtingiesiems. Jeigu vienas žmogus turi būti absoliučiai laisvas, tuomet kitas žmogus turi tapti absoliučiu vergu. Ir laisvės santykinė prigimtis yra tikra visuomeniniu, ekonominiu, ir politiniu požiūriu. Laisvė yra civilizacijos dovana, kuri tapo įmanoma ĮSTATYMO įgyvendinimo dėka. Religija padaro įmanomu tai, jog dvasiškai būtų įgyvendinta žmonių brolystė, bet jai bus reikalinga žmonijos vyriausybė tam, kad būtų reguliuojamos visuomeninės, ekonominės, ir politinės problemos, kurios yra susietos su tokiu žmogiškosios laimės ir efektyvumo tikslu. Tikrai bus karų ir gandų apie karus – nacija kils prieš naciją – tiesiog tol, kol pasaulio politinį suverenitetą yra pasidalinusi ir neteisėtai laiko nacijų-valstybių grupė. Anglija, Škotija, ir Velsas visada kovojo viena prieš kitą tol, kol savojo suvereniteto atsisakė ir jį perdavė Jungtinei Karalystei. Kitas pasaulinis karas vadinamąsias suverenias valstybes privers suformuoti kokio nors tipo federaciją, šitaip sukuriant mechanizmą, kuris užkirs kelią mažiems karams, karams tarp mažesniųjų nacijų. Bet globaliniai karai tęsis toliau, kol bus sukurta žmonijos vyriausybė. Globalinis suverenumas užkirs kelią globaliniams karams – jo negali užkirsti niekas kitas. Tos laisvos keturiasdešimt aštuonios Amerikos valstijos gyvena drauge taikiai. Tarp šitų keturiasdešimt aštuonių valstijų gyventojų yra atstovų iš visų tų įvairių tautybių ir rasių, kurios gyvena visą laiką kariaujančiose Europos nacijose. Šitie amerikiečiai atstovauja viso plataus pasaulio beveik visoms religijoms ir religinėms sektoms ir kultams, ir vis tik čia, Šiaurės Amerikoje, jie gyvena drauge taikiai. Ir visa tai yra įmanoma, dėl to, kad šitos keturiasdešimt aštuonios valstijos atsisakė savojo suvereniteto ir bet kokių minčių apie tariamas atsiskyrimo teises. Tai nėra ginklavimosi ar nusiginklavimo klausimas. Taip pat ir privalomos ar savanoriškos karinės tarnybos klausimas nėra susijęs su šitomis taikos palaikymo ________________________________________ [1491]▼ pasauliniu mastu problemomis. Jeigu iš stipriųjų nacijų atimsite visas šiuolaikinės mechaninės ginkluotės formas ir visas sprogmenų rūšis, tai jos kovos kumščiais, su akmenimis, ir lazdomis tol, kol įsitvėrusios laikysis apgaulės, jog nacionalinis suverenitetas yra dieviškoji teisė. Karas nėra žmogaus didelė ir siaubinga liga; karas yra simptomas, pasekmė. Tikroji liga yra nacionalinio suvereniteto virusas. Urantijos nacijos tikrojo suvereniteto neturėjo; jos niekada neturėjo tokio suvereniteto, kuris jas apgintų nuo pasaulinių karų sunaikinimo ir sugriovimo. Sukurdamos žmonijos globalinę vyriausybę, nacijos neatsisako suvereniteto tokia dalimi, kokia dalimi jos iš tikrųjų sukuria tikrą, bona fide, ir tvirtą pasaulinį suverenitetą, kuris nuo tol visiškai sugebės jas apsaugoti nuo bet kokio karo. Vietinius reikalus tvarkys vietinės vyriausybės; nacionalinius reikalus tvarkys nacionalinės vyriausybės; tarpnacionalinius reikalus administruos pasaulinė vyriausybė. Pasaulinės taikos negali palaikyti sutartys, diplomatija, užsienio politika, sąjungos, jėgos balansas, arba bet kokios rūšies laikinas pakaitalas, kada yra žongliruojama nacionalizmo suverenitetais. Pasaulinį įstatymą turi sukurti ir įgyvendinti pasaulinė vyriausybė – visos žmonijos suverenitetas. Individas turės nepalyginamai daugiau laisvės, kada jam vadovaus pasaulinė vyriausybė. Šiandien, didžiųjų valstybių piliečiai yra apmokestinami, reguliuojami, ir kontroliuojami beveik despotiškai, ir didelė dalis šito dabartinio kišimosi į individo laisves išnyks, kada nacionalinės vyriausybės savo suverenitetą, susijusį su tarptautiniais reikalais, norės patikėti į globalinės vyriausybės rankas. Kada valdys globalinė vyriausybė, tada nacionalinėms grupėms bus suteikta tikroji galimybė įgyvendinti tikrosios demokratijos asmenines laisves ir jomis naudotis. Klaidingai nuomonei apie teisę į apsisprendimą ateis pabaiga. Kada pinigai ir prekyba bus reguliuojami pasauliniu mastu, tada ateis naujoji pasaulinės taikos era. Greitai gali atsirasti pasaulinė kalba, ir atsiras bent jau kažkokia viltis kada nors turėti globalinę religiją – arba religijas, turinčias globalinį požiūrį. Kolektyvinis saugumas niekada neatneš taikos tol, kol tas kolektyviškumas neaprėps visos žmonijos. Žmonijai atstovaujančios vyriausybės politinis suverenitetas atneš tvirtą taiką žemėje, ir dvasinė žmogaus brolystė amžiams užtikrins gerą valią tarp visų žmonių. Ir nėra jokio kito būdo, kurio dėka gali būti pasiekta taika žemėje ir gera valia tarp žmonių. Manau, kad šios pranašystės išsipildymas dar tikrai užtruks. Tad tikrai dar bus karų. Žmonės sąmoningėja tik labai iš lėto. Karų bus, bet apokalipsės tikrai nebus. Tik tada, kada žmonės ir valstybės vienysis dvasiniu, o ne materialistiniu (gero materialaus gyvenimo troškimo) pagrindu, tik tada taika ir brolystė ateis į visą pasaulį. Tad šalin tas apokalipses ir jų propagandą...
emipetras: Teorija Vaidai VDS , tai viena , o praktiškai visa tai įgyvendinti , visai kas kita . Na paimkime , kad ir šiandieną . Jeigu tik Amerika ir Rusija sugebėtų susivienyti , tai iš karto būtų tvarka . Palaipsniui visos kitos val;stybės būtų įtrauktos į šitą aljansą . Tačiau , kad taip atsitiktų , nežinau , kokio stebūklo reikėtų . Tai va , tik dvi galingos valstybės turi susivienyti ir prasidėtų tolesnis susivienijomo progresas visoje planetoje .
Rimantas: Sklando gandai, emipetrai, kad yra tokia slapta pasaulinė vyriausybė, kuri valdo visą pasaulį. Tai reikštų, kad reikia ne stebuklo, o nutarimo ir bus visur tvarka ir taika.
Die Teufelsbuhle: __________________ atsiverčiu šią naktį pasiskaityt JĖZAUS GYVENIMAS IR MOKYMAI__________________ __________________ O RANDU: Ðóññêîå ÒÂ â Ëèòâå Ñìîòðèòå 160 ðóññêèõ êàíàëîâ çà 9,99 åâðî. Äëÿ Ëèòâû. Òåñò 1 äåíü. rodina.tv Òåëåâèäåíèå Îíëàéí Áåñïëàòíî Áåñïëàòíîå Îíëàéí ÒÂ ñìîòðèòå íà Äîçà ÒÂ doza.tv ________________ ir jums čia nieko tokio _____________ ??? _____________ reklama ATSEIT ____________ ??? Čia gi tiesioginis informacinis karas, chebryte ____________!!! _____________ negi jūs tokie žioplavoti ______ ??? __________________ dabar suprantu, kodėl išėjo Tadas ir keli tūzinai moterų ir vyrų _____________________ NESUGEBAT ATSIDARYT forumo LIETUVOS serveriuose !!!!!!!!!!!_______________tai ką SUGEBAT??????????? KALIGASTIJA KVATOJA LAIMINGAS: -anie moka tik papliurpt apie taip vadinamą dvasingumą, o šiaip yra....CHACHACHACHACHANA
VaidasVDS: Tadas į pensiją išėjo, ir tai laiko neranda Kam atidarinėt lietuvišką serverį? Jei padarai kokį nors darbelį, tai jo niekas ištisus mėnesius nepastebi. Tiesiog nėra dėl ko stengtis. Tikėkimės, kol kas. Turėjau norą tai padaryti, bet toks apatiškumas iš tiesų atstumia kol kas nuo tokių minčių...
Tadas: Tadas dirba ir į pensiją išėjęs, Vaidai. Tavo pastangos čia pastebimos ir vertinamos, bet, galvoju - esi jau tame lygyje, kai nebūtina išgirsti ditirambų savo atžvilgiu. Pasirodo - klystu, atleisk. Tas tavo vertimas - nemažas darbelis, dėkui, pagarba už tai, nepyk, kad nepakomentavau. Skaitydamas galvojau - tas A. Popovas skaitė Urantijos knygą...po to žiūriu, taip ir yra. Vienas klausimas - sielos gimimą jis sutapatina su Minties derintojo atvykimu, nors knygoje, man rodos, apie tai tiesiogiai nekalbama. Bent man siela ir MD – 2 skirtingi dalykai. VaidasVDS rašo: Tiesiog nėra dėl ko stengtis. Tikėkimės, kol kas. Turėjau norą tai padaryti, bet toks apatiškumas iš tiesų atstumia kol kas nuo tokių minčių... Gerus darbus reikia daryt, nesitikint nieko už tai gaut. Jei visi pasaulyje laikytųsi tokios nuomonės, kaip tu, tai nevyktų jokia pažanga, nes „apatiškųjų“ ko gero daugiau nei veikliųjų. Bet pasaulis laikosi būtent ant jų...
ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû