Ôîðóì » PLIURPALAI » Ką daryti kad pagerėtų mūsų visų finansinė padėtis? » Îòâåòèòü

Ką daryti kad pagerėtų mūsų visų finansinė padėtis?

Urantas: Kiekvieno žmogaus teisė į gyvenimą ir laimę yra prigimtinė. Kiekvienas mūsų turime teisę gyventi ir būti turtingais tiek materialiai, tiek dvasiškai. Tačiau esant prastai finansinei padėčiai sunku likti džiaugsmingu ir nepasinerti į fantazijas. Visur turi būti balansas. Nei skurdas, nei per dideli turtai dvasingumo neatneša. Pasidalinkite savo patirtimi ieškant balanso tarp materijos ir dvasios.

Îòâåòîâ - 93, ñòð: 1 2 3 4 5 All

Vaidas: Atsakant į temą, manau iš esmės reikėtų paskaityti Bodo Schafer knygą kitą. Esminis teiginys, kad reikia pirmiausia investuoti į save ir savo talentus.

emipetras: ŠTAI PAVYZDYS KAIP REIKIA GYVENTI IR TIKĖTI , KAD TU TIKRAI GYVENI http://www.moteris.lt/sveikata/mano-kunui-septyniasdesimt-o-sirdziai-dvidesimt.d?id=59663901

Die Teufelsbuhle: Mano kūnui penki šimtai, o širdžiai aštuoniolika. Čia gerai ar blogai, šv. Petrai? Ir ką daryti, kad pagerėtų MŪSŲ VISŲ ________ HOHOHO...._________ finansinė padėtis? Ar dar juokingesnio klausimuko nebuvo galima sugalvot? Bet Vaidas teisus – investuokit į savo bei savo vaikų ir anūkų gabumų ugdymą - grąža 200 % garantuota!


emipetras: Mielasis Die Teufelsuhle , ( su tuo tavo vardu galima ir liežuvį nusilaužti ) žmogaus gabumų vystymas turi būti teigiamai proporcingas dvasinės sąmonės augimui . Žmogus su savo visais žemiškais gabumais nuostabiai atrodo tik aukštoje dvasinėje sąmonėje . Būkite gudrūs kaip žalčiai , bet ramūs kaip balandžiai .

Vikaras: ..tu, Vaidai, klysti, many su kažkuom painioj...ba aš vakar šion... užsukau pirmąsyk iš viso, susiradęs po delfi straipsnio. tas straipsnis jumi reklamų padarė... skaičiau kitam forume...tas A. Jokubėns pirmadieniui mišias užsakė...pikts ant Ievos, Jėzau Marija...:)

Vikaras: ...ir ta Elioto citata ne mano...tu, VaidaiVDS nespainiok...nors gerai ana ten tiko...savo vietoj, tep skant.. kažkas tekštelėjo...tobulai pritiko...;)

VaidasVDS: Vikare, gal ir supainiojau, nes panašių kalbėtojų čia tikrai užsuka ne vienas... Bet čia žmonės renkasi ne dėl reklamų ir pinigų niekas nerenka, čia žmonės dalijasi patirtimi, skaitant ir studijuojant Urantijos Knygą, kuri yra unikali tuo, kad nei vienas, Ją perskaitęs visą nuo pradžios iki galo, nesugeba Jos kritikuoti. Tik kartais kritikuoja vieni kitus, juk tai žmogiška O kalbėtojų tik dėl kalbėjimo čia irgi pasitaiko (kaip ir kiekviename forume be spamo kartais neapsieinama...)

Vikaras: ..a ne klebons būsi...nu pagal kalbėjimo manierų tep atrodo...vis katrų stengies pamokyt... ..teisi ta Elyte...nu NUOBODU...he, tik nebandyk įsižeist...sakau, kap matau...:)))

Vikaras: ..ui...altarista...:))) vikaras skaito knygą...va tep...O kai ans skaito...tai nepliurp...:))) ...tas pats atsakyms ir ple...ple..putei Jolantai...ale nebūt moteriske...atleistina...bet gerai yr... kad ana ne maniškė...:) ..pagarba Tadui..tik bijau.. vyre...e..kad tavo pasiūlymų...nieks negirdž...ba visi labai su savo mintim (?) užsiėmę..:))) ..viskas, pranešimų atlikau, ainu toliau skaityt :))))

Algirdas (Kaunas): Dante Alighieri DIEVIŠKOJI KOMEDIJA Dangus V GIESMĖ Jei aš suspindėjau tos meilės ugnim, Kurios jums pasauly regėti netenka, Ir šviesą net atėmiau tavo akim, Stebėtis nereikia, nes galia šioji man tenka Iš tobulo matymo mano, kuris Apreiškia man Gėrį, į jį ranką tiesia. Matau, kad esi prasivėrus duris Į amžiną šviesą, ja sotini protą, Ir ji įsidegus, tau širdį kūrens. Bet, širdį pajutus kitu kuo apklotą, Žinoki, kad ji amžinosios šviesos Spindėjimu blyksi, tačiau suklastotu.

Vikaras: ..ui priminei..:)))...ale pas-many kitep užrašyta...:) Dante Alighieri DIEVIŠKOJI KOMEDIJA ROJUS V giesmė „Jei peržengus žvaigždėtą rojus ribą, Aš dieviškosios meilės ugnimi Liepsnoju taip, jog tau net akys raibsta - Nesistebėk, nes savo mintimi Žvelgiu tolydžio į aukščiasią gėrį, Kurio čionai mes nuolat supami. Matau aš, tavo dvasioje jau žėri Ta meilė amžina, kuria žmogus Lyg saule niekuomet neatsigėri. Jei net į žemiškuosius dalykus Nukrypsta jūsų žvilgsnis, tai žinoki: Ir jie – tos meilės atšvaistas blankus. Tu guodeisi, jog niekaip nesuvoki, Ar, apžadus pažeidus, dar yra Viltis išpirkt nusidėjimą tokį...“ .... ..ką žinau...kodėl tep :)

skaitytojas: Skirtinguos leidimuos dažnai skiriasi eiliškumas, numeracija -nepergyvenk

IŠMINTIS: Apsvarstęs protu bei apmąstęs širdyje, supratau, jog giminystė su išmintimi teikia nemarumą, draugystė su ja – tyras malonumas, jos rankų triūsas duoda neišsemiamus turtus, lavybos jos draugėje – supratimą ir pokalbis su ja – pagarsėjimą. Leidausi jos ieškoti, kad jos įsigyčiau. Aš buvau iš tiesų gabus vaikas, man buvo tekusi kilminga siela; arba veikiau, būdamas kilmingas, gavau nesuteptą kūną. Bet suvokiau, kad neįsigysiu išminties, jeigu Dievas man jos neduos – tai buvo ženklas suprasti, kas gali tą dovaną duoti, – kreipiausi į VIEŠPATĮ, maldavau jį ir iš visos širdies... [išminties knygos įvado ištrauka]

IŠMINTIS: Kiekvienas amžius yra prabėgantis amžius. Laikas nelūkuriuoja. Pirmasis prieškristinis amžius buvo amžius, audrinamas laiko krioklių. Tai buvo ypatingas amžius, nes didžios idėjos blaškės iš krašto į kraštą; žmonės su nerimu veržėsi iš vienos vietosį kitą; visuomeninės gijos iro ir mezgėsi; visuomeniniai ir ekonominiai veiksniai žlugo ir kilo. Tokie laiko kriokliai išplauna ne tik pavienių žmonių bet ir bendruomenių šaknis. Nerimo nuotaika paaitrina žmogaus būties klausimus. Gyvenimas pasirodo atviras iš abiejų pusių: praeitis byra, o ateities gijos dar neapmestos.

prokurorė: Aklas pilieti, atidžiau įsiskaitykite, kur reiškiamos jums pretenzijos : BRANDI ŠIUOLAIKINĖ EVANGELIJOS SAMPRATA Parašė Antanas Rubšys (Aptariant Kęstučio Trimako „IEŠKANČIOJO PĖDSAKAI“) Iš čia jūs sėmėte savo "išmintį", keista, kad taip mėgstančiam šaipytis iš kitų, tenka sugromuluoti mintį IŠMINTIS rašo: Kiekvienas amžius yra prabėgantis amžius. Laikas nelūkuriuoja. Pirmasis prieškristinis amžius buvo amžius, audrinamas laiko krioklių. Tai buvo ypatingas amžius, nes didžios idėjos blaškės iš krašto į kraštą; žmonės su nerimu veržėsi iš vienos vietosį kitą; visuomeninės gijos iro ir mezgėsi; visuomeniniai ir ekonominiai veiksniai žlugo ir kilo. Tokie laiko kriokliai išplauna ne tik pavienių žmonių bet ir bendruomenių šaknis. Nerimo nuotaika paaitrina žmogaus būties klausimus. Gyvenimas pasirodo atviras iš abiejų pusių: praeitis byra, o ateities gijos dar neapmestos. PLAGIATAS! Samdykitės advokatą.

Die Teufelsbuhle: Nuplagijuota IŠMINTIS BRANDI ŠIUOLAIKINĖ EVANGELIJOS SAMPRATA Parašė Antanas Rubšys (Aptariant Kęstučio Trimako „IEŠKANČIOJO PĖDSAKAI“) Paskutinis XX a. dešimtmetis prasideda su atvertomis durimis į ateitį — nežinomą, bet daug žadančią ateitį. Ideologiniai pančiai, laikę žmogų supančiotą rasės, partijos ir ekonomijos vergijoje, krinta. Įdomu, kad patys žmonės II-ojo kristinio tūkstantmečio užkslandoje drįsta traukyti ideologinius pančius ir griauti rasinės, partinės ir ekonominės vergijos sienas. Įdomu ir tai, kad kiekvienas amžius yra prabėgantis amžius. Laikas nelūkuriuoja. Nūdienis pančių traukymas ir sienų griovimas — ypatingasis XX a. baigminis dešimtmėtis yra ir ypatingas metas. Didžios idėjos blaškosi iš krašto į kraštą, žmonės su nerimu varžiasi iš vietos į vietą, visuomeninės gijos yra ir vėl mezgasi, politiniai veiksniai žlunga ir kyla. Žmonės ima gyventi lūkesčiu ir nerimu. Lūkestis ir nerimas paaitrina žmogaus būties klausimus, nes gyvenimas pasirodo atviras iš abiejų pusių: praeitis — subirusi, o ateitis, nors daug žadanti, bet lieka nežinoma, — net jos gijos dar neapmestos. /AIDAI/ HOHOHO - ta "IŠMINTIS" - Kaligastijos draugelis

darželinukams: [išminties knygos įvado ištrauka]

prokurorė: Ką jūs, pilieti, tikitės apgauti? Tiesiog akivaizdžiai pademonstravote, kaip konstruojama jūsų „išmintis“. Tyčiojatės iš kitų, pats užsiimdamas plagijavimu. Bet, kad be UK skaitote ir „Aidus“, pagirtina.

darželinukams: aklas aklumas aiškiai parašyta -[išminties knygos įvado ištrauka] knyga ir įvadas yra ŠVENTOJO RAŠTO (Biblijo) dalis, popieriniame varijante. Aprobuota Audrio Juozo Bačkio, išleista 1998

darželinukams: kvailumo žavesys tame, kad jis nežino kiek kvailas



ïîëíàÿ âåðñèÿ ñòðàíèöû