Ōīšóģ » PLIURPALAI » Pliurpalai (ļšīäīėęåķčå) » Īņāåņčņü
Pliurpalai (ļšīäīėęåķčå)
Urantas: Pliurpti prašome čia. Šita vieta skirta išlieti viską kas jums skaudu ir kelia pasipiktinimą, erzelį.
emipetras: INTERVIŲ SU STANISLAVU LEMU 2006 METAIS , PASKUTINIU KOSMOSO ROMANTIKU Regis, jūs dabar ne itin geros nuomonės apie mokslinę fantastiką? Aš paprasčiausiai jos nemėgstu. Tai kvaila ir neįdomu. Skaitėte Frensio Fukujamos knygą apie istorijos pabaigą? Juk tai nesąmonių rinkinys! Niekas nepasitvirtino, ką jis ten įsivaizdavo. Ne tik kad nėra jokios istorijos baigties, bet kyla vis nauji konfliktai ir politinės įtampos. Ne tik Irake, bet ir Ukrainoje, beveik visur. Vadinasi, jis suklydo. Ir kai pamatė, kad suklydo, net neketino grįžti prie savo kvailų prognozių, tik parašė kitą knygą, apie žmogaus baigtį, - irgi kvailą. Man atrodo, tokiu pat būdu rutuliojasi ir mokslinė fantastika. Visa tai niekai, beprasmybė. Aš pats nuo to pasitraukiau maždaug prieš trisdešimt metų. Tai Fukujama, kurį dauguma laiko mokslininku ir filosofu, pagal jus - mokslinis fantastas? Na, žinoma, fantastas, tik jau ne mokslinis, apsaugok Viešpatie. Jis paprasčiausiai išsigalvojo kažkokias neegzistuojančias istorijos erdves, kurioje vien nuobodulys ir kapitalizmas, ir nėra jokių konfliktų. Žinote, jis turi saugią vietelę - sėdi "Foreign Affairs" redakcijos kolegijoje, ir joks įstatymas negali jo išmesti už nesąmonių rašymą. Žinote, kiekviena diena, na, gal mėnuo, metai, mums atveria ką nors netikėta. Ir Ukraina, ir ta Bušo kvailystė su Iraku. Apskritai tai galima būtų trumpai pasakyti, kad istorija yra siaubingų reiškinių grandinė, kuri prasideda nuo blogo tikrovės supratimo. Jeigu tai tiesa, kaip tuomet egzistuoja futurologija? Politinė futurologija neįmanoma. Tik techninė, mokslo srityje. Žinote, aš neapsirikau "Summa Technologiae" rašydamas apie tai, kaip atrodys pasaulis, apie klonavimą, apie tai, kad mes perimsime biologinės revoliucijos metodus. Tai vyksta, nors ir lėtai. O kokia jūsų paties didžiausia futurologinė klaida? Aš suklydau patikėjęs specialistais, kurie stengėsi man įteigti, kad egzistuoja dirbtinės inteligencijos sukūrimo galimybė. Intelekto. Taip, čia aš, žinoma, visiškai klydau. Žinote, viskas keičiasi. Štai čia kažkur turiu vokišką interno žinyną. Aš gi studijavau mediciną universitete, baigiau 1948 metais, o dabar matau, kad naujų virusų ir bakterijų skaičius didžiulis. Ne tik mes kuriame naujus lėktuvus, bet ir bakterijos kuria naujas organizmų formas. Ir tai gana pavojinga, ir pabaigos čia nematyti. Mes įeiname į gyvenimą, tam tikra prasme kovojame su gamta, o paskui pasitraukiame; ateina kita generacija ir daro tą patį. Ir visą laiką atsiranda mulkių, kurie šaukia: "Tai jau galas. Mes jau viską žinome ir daugiau nieko nesužinosime!". Juk tai beprasmiška, tai, mano galva, niekada nesibaigs, ir tai yra gerai, tokia ir yra gyvenimo prasmė, nes taip daug įdomiau. Ypač kai nugyveni ilgą gyvenimą. Na, žinote, jeigu gyveni gana ilgai, jau nelengva pastebėti, kaip greitai keičiasi pasaulis. Mačiau vakar kažkokiame žurnale šimtamečių nuotraukas. Atrodo siaubingai. Kaip kokie skeletai, aptraukti oda, net nemalonu žiūrėti. Ir ką - tai turėtų mus džiuginti, kad egzistuoja galimybė gyventi ilgiau? Ne, man atrodo, kad ne. Na, nereikia, ir viskas. Žmogus nugyvena savo laiką, o paskui... Kas paskui? Aš visada buvau netikintis ir toks likau. Po mirties nieko nėra. Na, aš gi negaliu pakeisti savo pasaulėžiūros. Man Katalikų bažnyčia - tas pats, kas islamas, o islamas - tas pats, kas budizmas, o budizmas - kas šintizmas. Tikriausiai žmonėms būtinas toks tikėjimas, aš tai puikiai suprantu, bet man asmeniškai - ne. Jūs įžvelgiate mokslo ir religijos konfliktą? Ne, šito netvirtinu. Aš netgi manau, kad tam tikra prasme mūsų pasaulėžiūra turėtų vis dėlto remtis bendromis moralės ir etikos taisyklėmis, ir todėl aš suprantu, kad religija būtina. Bet į klausimą "kokia religija?" aš atsakyčiau: "Šiaip ar taip, tik ne islamas". Todėl, kad jis man nepatinka. Jis man nesuprantamas. O ką jūs manote apie tai, kas vyksta pasaulyje - sakykime, karą Irake? Manau, kad didelė mūsų laikų nelaimė yra ta, kad Jungtinės Valstijos turi patį kvailiausią prezidentą per pastaruosius šimtą metų. O kaip jūs žiūrite į žmonijos ateitį? Jūs visiškas pesimistas? Na, žinoma. Juk aš pragyvenau jau 84 metus. Žinote, iš pradžių prieškario Lenkija, paskui sovietai, paskui vokiečiai, paskui vėl sovietai, paskui persikraustymas į Vakarų Lenkiją, na, ir netikėtas nepriklausomos lenkų valstybės atsiradimas, daug vilties, kaip bus nuostabu, ir vilčių žlugimas. Juk 90 procentų politikų yra idiotai. Aš - didelis skeptikas, ir netikiu tuo, kad amerikiečiams pavyks sukurti tą antiraketinę sistemą Aliaskoje. Netikiu, ne, jie ten nuskandins milijardus dolerių, bet jiems nepavyks. Aš netikiu, kad Putinui pavyks rekonstruoti imperiją, nes istorija negali eiti atgal tuo pačiu keliu. Reikia pratintis prie to, kad viskas keisis. O literatūroje? Aš laikausi tos nuomonės, kad mes pergyvename siužetinės beletristikos mirties periodą. Štai artėja Kalėdos (interviu vyko gruodžio mėnesį. - Vert. past.), o ką galėtum paimti į rankas ir paskaityti, - nėra. Dabar gera literatūra yra tai, ką žmonės perka. Bet man net nemalonu galvoti, kad žmonės šitokiu būdu vertina knygas. Na, čia joks atradimas - faktas, kad kvailių pasaulyje kur kas daugiau nei protingų žmonių. Dabar pas mus protingų beveik nėra, ir ypač negerai tai atrodo literatūros srityje. Niekas nenori rašyti paprastų romanų, kokius rašė Čestertonas, Londonas, Konradas, Tomas Manas, Kiplingas, Hesė. Nėra vieno atsakymo: nerašo, nes iš to neuždirba. Tai ne visai teisinga, viskas ne taip paprasta. Rašymo maniera pasikeitė, dabar visi skuba, gyvenimo tempas greitas. Niekas negali dirbti lėtai kaip Tomas Manas. Vienas tomas, du tomai, trys tomai... Ne, žmonėms reikia visko greičiau, greičiau nufilmuoti kokį filmą. Žinote, pasaulyje egzistuoja galybė knygų. Ir rasti tas, kurias verta skaityti ir suprasti, - retas reiškinys. 90 procentų visko, kas mane čia supa (rodo lentynas. - Aut. past.), - tai įvairiausios nesąmonės. Savo knygoje jūs rašėte apie tarpplanetinius skrydžius, kontaktus su kitomis civilizacijomis. Kaip manote, ar, be mūsų, Visatoje yra dar kas nors? Manau, kad jie yra, bet tokiu atstumu, kad per vieną žmogaus gyvenimą nenuvažiuosi. Mūsų galaktikoje nieko nėra, - sakykime, 99 procentais. Kitose - tikriausiai yra, pagal paprasčiausią tikimybių teoriją. Bet, pirma, mes jiems neįdomūs, o antra, - tai jums ne gatvę pereiti. Sakykime, kad kur nors už 100 000 000 šviesmečių yra panaši į mūsiškę civilizacija. Ir kas? Mes apie ją niekada nesužinosime. O jeigu ir sužinosime, tai jokių kontaktų nebus. Tai bus tik grynai abstraktus žinojimas.
Die Teufelsbuhle: ______________________ HOHOHOHOHO-----------------------------OHOHOHOHOH ____________________ šiam forumui kaput __________________ AMŽINĄ ATILSĮ ANAM____XXXXXXXXXX______________________________
emipetras: Būk sveikas Reikia užsidegti draugystės pypkę ir pradėti dūmyti.
VaidasVDS: Šiam forumui jau senokai kaput. Jis juk ir įkurtas buvo trims asmenims turint ambicijas, bet ne idealus. Kai kurie iš mūsų tebuvome priedas užkulisiniuose žaidimuose, todėl kai kas atsisakė žaisti tuos žaidimus. Rimtos Urantijos Knygos studijos nevyko. Buvo daug pašalinių minčių. Man asmeniškai liūdna dėl Emilio, jis visiškai pakrypo kažkur kitur, bet ne į Urantijos Knygos studijas. Labiausiai kėlusiam vėją gal jau nusibodo žavėtis savimi, bet vargu... Naujų rimtų žmonių neatsirado, todėl ganėtinai nyku. Bet, kas blogiausia, panašiai vyksta visame pasaulyje. Atskiri individai pažeria nemažai įdomių minčių, tačiau dialogas surandamas arba vystomas labai sunkiai. Daug filosofijos, daug sofizmų, bet mažai praktinės naudos. Gal tai dėl to, kad vyktų nauji apmąstymai ir kiltų naujos iniciatyvos. Bet kol kas tik gana gili stagnacija...
pilietis: Emilis niekur nepakrypo. Tiesiog buvo "viena koja" krikščionybėje-katalikybėje, kita, tarsi knygos skaitytojas. Dabar "abiem kojom" sanąjeme palikime. Šis apreiškimas nepasiduos nepasiduos dialogų-susitarimų ir panašių įtakų poveikiui. Tai kas kils šalia dokumentų, ar fragmentiškai-segmentuotai suabsoliutinant vienas ar kitas ŽINIAS PRAKTIKAS, ar apibendrinimo dėka ignoruojant atskirus segmentus-fragmentus. TAIP PAT NIEKUR NEVEDA bet koks supriešinimas; ar tai būtų mintys, dialogai, filosofija, apmąstymai, iniciatyvos, praktikos.
pilietis: Dievo ieškančio žmogaus karjera gali pasirodyti labai sėkminga amžinybės šviesoje, nors viso žemiškojo gyvenimo patyrimas gali atrodyti visiška nesėkme su sąlyga, jog kiekviena gyvenimo nesėkmė suteikė išminties ir dvasinio laimėjimo kultūros. 1780-02 Bet iš visų metodų, kaip spręsti problemas, didingiausią aš sužinojau iš Jėzaus, jūsų Mokytojo. Aš turiu mintyje tą metodą, kuriuo jis taip nuosekliai naudojasi ir pats, ir kurio jis taip tiksliai išmokė jus, garbinimo meditacijos vienatvėje. Šitame Jėzaus įprotyje taip dažnai išeiti vienam, kad artimai bendrautų suTėvu danguje, yra tas metodas, kurio dėka yra ne tik sukaupiama stiprybė ir išmintis spręsti paprastus gyvenimo konfliktus, bet taip pat ir pasisemiama energijos aukštesnių moralinės ir dvasinės prigimties problemų sprendimui.1774-02 JULIJA 2017-06
VaidasVDS: Julija, jūsų minčių dėstymo stilius labai panašus į Vėjo. Tai ar jūs čia tą vėją kėlėte? Ar tai tik dar vienas kažkieno klaidinantis žingsnis? Pats Apreiškimas negali pasiduoti dialogų kažkokiam poveikiui. Be dialogų neįmanoma pasiekti kito tikslo - tikrosios žmonių brolystės. Neturėtume ieškoti geriausiai šnekančio (kaip Petras Jėzaus laikais), ar geriausiai suprantančio (kaip Andriejus Jėzaus laikais), ar išmintingo (kaip Jonas Jėzaus laikais, išgyvenęs ilgiausiai iš apaštalų ir miręs sava mirtimi), nes visi žmonės daro klaidas. Apreiškimas gali pataisyti kiekvieną - ir oratorių, ir protingą, ir išmintingą. Bet reikia ir suvokti, kad žmogus negali pranokti Apreiškimo - žvakė negali nušviesti kelio Saulei. Nedarykite tokios klaidos ir nespręskite apie kitų religiją, remdamiesi savo žinių ir tiesos standartais.
VaidasVDS: Julija, jūsų minčių dėstymo stilius labai panašus į Vėjo. Tai ar jūs čia tą vėją kėlėte? Ar tai tik dar vienas kažkieno klaidinantis žingsnis? Pats Apreiškimas negali pasiduoti dialogų kažkokiam poveikiui. Be dialogų neįmanoma pasiekti kito tikslo - tikrosios žmonių brolystės. Neturėtume ieškoti geriausiai šnekančio (kaip Petras Jėzaus laikais), ar geriausiai suprantančio (kaip Andriejus Jėzaus laikais), ar išmintingo (kaip Jonas Jėzaus laikais, išgyvenęs ilgiausiai iš apaštalų ir miręs sava mirtimi), nes visi žmonės daro klaidas. Apreiškimas gali pataisyti kiekvieną - ir oratorių, ir protingą, ir išmintingą. Bet reikia ir suvokti, kad žmogus negali pranokti Apreiškimo - žvakė negali nušviesti kelio Saulei. Nedarykite tokios klaidos ir nespręskite apie kitų religiją, remdamiesi savo žinių ir tiesos standartais.
pilietis: Kokia gi žmoguje glūdi gyvuliška savybė, vedanti jį į tai, kad jis nori įžeisti ir fiziškai užsipulti tai, ko jis negali pasiekti dvasiškai arba suvokti intelektualiai. Pusiau civilizuotas žmogus vis dar tebeturi slypintį ydingą žiaurumą, kuris stengiasi išsilieti ant tų, kurių išmintis ir dvasinis išsivystymas yra aukštesnio lygio.1984-06 Statiška tiesa yra negyva tiesa, ir tiktai negyva tiesa gali būti laikoma teorija.Gyva tiesa yra dinamiška, ir žmogiškajame prote ji gali egzistuoti tiktai patirtiškai.1949-04-07 JULIJA Daug atramos taškų individas atranda spręsdamas gyvenimo užduotis. Efektingiausias (realiai priimamas begalinėje Dievo amžinybėje) rezultatas -kada išgirstama Derintojo minčių grupavimas.
pilietis: ...Urantijoje maždaug dvidešimties metų amžiaus, šie Pagalbininkai kartais yra vadinami Minčių Keitėjais. Nuo šito laiko iki brandos amžiaus pasiekimo, maždaug keturiasdešimties metų, Paslaptingieji Pagalbininkai yra vadinami Minties Derintojais. Nuo brandos pasiekimo iki išsilaisvinimo iš materialaus kūno apie juos dažnai yra kalbama kaip apie Minties Kontrolierius (1177-2-1)
pilietis: Argi savo sampratos apie Dievo bendravimą su žmogumi jūs negalite išvystyti iki tokio lygio, kad suvoktumėte, jog visatos šūkis yra PAŽANGA? Per ilgus amžius žmogiškoji rasė kovojo, kad pasiektų savo dabartinę padėtį. Per visus šituos tūkstantmečius Apvaizda rengė pažangios evoliucijos planą. Tikrovėje šios abi mintys neprieštarauja viena kitai, jos priešpastatomos tiktai žmogaus klaidingose sampratose. Dieviškoji apvaizda niekada netampa opozicija tikrai žmogiškajai pažangai, tiek žemiškai, tiek dvasinei. Apvaizda visada yra suderinta su nesikeičiančia ir tobula aukščiausiojo Įstatymų Tvėrėjo prigimtimi. Laiko ir erdvės visatose taip pat yra organiška vienybė, kuri atrodo sudaro visų kosminių įvykių audinio pagrindą. Besivystančios Aukščiausiosios Būtybės šitas gyvasis buvimas, šitas Projektuoto Neužbaigtumo Imanentiškumas, kartas nuo karto nepaaiškinamai pasireiškia tuo, kas atrodo yra akivaizdžiai nesusietų visatos įvykių stebinančiai atsitiktinis suderinimas. Tai turėtų būti Apvaizdos funkcija Aukščiausiosios Būtybės ir Bendrai Veikiančiojo sfera.
VaidasVDS: O gal pabandome pasvarstyti, kokį žingsnį galime žengti į bendradarbiavimą buvusieji, esami ir būsimi. Priekaištų vieni kitiems tiek atvirai, tiek užslėptai (kaip kokiais gūdžiais tarybiniais laikais) išsakėme gana daug. Gal dabar laikas būtų žengti kita kryptimi? Žengti tam, kad pabėgtume iš šio -ru. Žengti tam, kad pagaliau kažką gero ir tikro sukurtume. Atsiliepkite buvusieji ir esamieji.
pilietis: siūlyti "kažką" "kažkam", nepateikus savo smeninių vizijų-įžvalgų ir pn. -elementari provokacija-
VaidasVDS: Na kam reikalingos tos asmeninės vizijos? Įžvalgų mes visi čia esame pateikę daugybę. Ir kiekvienas pagal save. O štai kuomet susigalvojamos asmeninės vizijos, tai gali kilti visokiausi nesusipratimai, kuomet tos vizijos nesutampa su kitų žmonių vizijomis. Tuomet verta žvilgtelėti į didesnių organizacijų, tokių kaip Urantijos Fondas ar Urantijos Asociacija, vizijas. O jos labai paprastos - tarp viso pasaulio žmonių skatinti, gerinti ir plėsti supratimą apie Kosmologiją ir mūsų planetos santykį su Visata, apie genezę ir Žmogaus likimą bei jo santykį su Dievu, apie tikruosius Jėzaus Kristaus mokymus. Skatinti Dievo Tėvystės ir Žmonių Brolystės įgyvendinimą bei vertinimą, taip padidinant bei sustiprinant žmogaus kaip individo ir visuomenės nario komfortą, laimę ir gerovę, propaguojant religiją, filosofiją ir kosmologiją, kuri atitinka Žmogaus intelektualinę ir kultūrinę raidą. Ar tai, pilieti, yra provokacija? O gal tu čia tik tam, kad tai nevyktų. Jei taip, tai daug pasiekei. Bet daug geriau būtų, kad tai nebūtų tiesa. Įtarumas yra primityviesiems žmonėms būdinga reakcija; ankstyvaisiais amžiais kova dėl išgyvenimo natūraliai pasitikėjimo neugdo. Brolystė neįmanoma tokiame pasaulyje, kurio gyventojai yra tokie primityvūs, kad jiems nepavyksta suvokti nepažaboto savanaudiškumo kvailybės. ... Nežinojimas gimdo įtarumą, o įtarumas yra nesuderinamas su esminiu atjautos ir meilės požiūriu. Visi fiziniai nuodai labai smarkiai trukdo Derintojo pastangoms išaukštinti materialų protą, nors baimės, pykčio, pavydo, pavyduliavimo, įtarumo, ir nepakantumo protiniai nuodai lygiai taip milžinišku laipsniu trukdo besivystančios sielos dvasiniam žengimui į priekį.
pilietis: Vizijos-įžvalgos-supratimas-išaiškinimas (Dokumentų), atskleidžia asmeninį turinį; brandą, kokybę, pajėgumus. Organizacijos, didelės ar mažos šalutinis produktas atspindys tų pačių pajėgumų; -supratimo, aiškinimo -perteikimų įžvalgos-vizijos būdu. Koks absurdas žvelgti į organizacijas, kai čia pat DOKUMENTAI KIEKVIENAM.
pilietis: Jie yra mokytojai tų, kurie siekia skirtingų gyvenimo lygių patirtinės vienybės įžvalgos, tų, kurie mėgina integruoti prasmes ir suvienyti vertybes. Mirtingame gyvenime tai yra filosofijos funkcija, morontinėse sferose tai yra motos funkcija.
VaidasVDS: pilieti, absurdas yra ir nikus nuolat keisti, kas rodo bandymą apsimetinėti, o Apsimetinėjimas yra neišmanėlio juokingos pastangos atrodyti išmintingu, bandymas tuščiai sielai atrodyti turtinga. Be didelės organizacijos nebus pasiekti pagrindiniai dvasiniai Apreiškimo tikslai - visuotinė dvasinė brolystė, bendra (viena) religija pasauliui. Dvasinė vienybė gali būti pasiekta tik tuomet, kada atsiras tikra dvasinė vienybė, bet ne žmonių vienodumas. Mirtingųjų grupė gali patirti dvasinę vienybę, bet jie niekada negali pasiekti filosofinio vienodumo. Todėl absurdas yra užsidaryti kiekvienam savyje ir pradėti spjaudyti į savo dvasinius brolius. Taip einama prieš patį Apreiškimą. Dar didesnis absurdas yra pasijausti beveik morontiniu patarėju šiame pasaulyje. Juk Apreiškime aiškiai pasakyta motos žmogus suvokti negali Todėl bet koks egocentriškas žmogus visada gana paniekinančiu žvilgsniu žvelgs į savo bičiulius, net jei jis bandys apgauti save, kad puikiai supranta Urantijos Knygą. Jam reiks būti Mokytojų mokytojų, "morontinio patarėjo" lygį pasiekusiu mokytoju ir dar kokia super svarbia asmenybe, kuri tik vienintelė puikiai viską suvokia. Tiesiog pasibjaurėtinas toks požiūris į save ir su Urantijos Knygos tiesomis neturintis nieko bendro...
pilietis: motos žmogus suvokti negali; dar vis obuoliauji su velniūkščiu inkvizitoriau. Morontinės motos žemesnysis lygis tiesiogiai siejasi su žmogiškosios filosofijos aukščiausiais lygiais. Pirmajame gyvenamajame pasaulyje yra praktikuojama mokyti mažiau pažengusius... (0556) Iš ties, kas suvokt-suprast-patirt motos nesugeba gyvenimo eigoje (kas rodo buką, primityvų protą); peržengęs mirties-prikėlimo slenkstį, laikomas atsilikusiu. Kitaip tariant; nesugebėjimas atpažinti-išsiaiškinti gyvenimo prieštaravimų, blogio nenumaldomo veikimo materialioje laiko-erdvės planetoje yra toks atsilikimas, kuris aiškiai ir įvardinamas Dokumentuose. Tad, tuoj pat po prikėlimo bus kalbama teoriniame lygmenyje, nes neišnaudojus patirtinių galimybių; protui, tarsi aklam, praėjus pro gyvenimo dramos spektaklį; protiniai-patirtinei nuostoliai bus kompensuojami prioriteto tvarka. PS Dar vienas absurdas sakyti, kad Apreiškimas turi tikslus.
pilietis: Kaip proto evoliucija priklauso nuo, ir yra uždelsiama, fizinių sąlygų lėto vystymosi, taip ir dvasinis procesas priklauso nuo protinio išsivystymo ir neišvengiamai yra uždelsiamas dėl intelektualaus atsilikimo. Bet tai nereiškia, jog dvasinė evoliucija priklauso nuo išsilavinimo, kultūros, ar išminties. Siela gali atsirasti nepriklausomai nuo intelektualios kultūros, bet negali atsirasti, kada nėra protinio sugebėjimo [740]▼ ir troškimo pasirinkimo išlikti ir sprendimo siekti visą laiką augančio tobulumo vykdyti dangiškojo Tėvo valią. Nors išlikimas gali ir nepriklausyti nuo žinių ir išminties, bet žengimas į priekį nuo to tikrai priklauso.
VaidasVDS: Blevyzgavotojau "pilieti", tavo pasipūtėliškas Apreiškimo suvokimo lygis tiesiog pasišlykštėtinas. Kam tu čia dirbi, pasipūtėli nelaimingas? Metafizika visiškai žlugo; motos žmogus suvokti negali. Apreiškimas yra vienintelis metodas, kuris gali kompensuoti dėl to, jog materialiame pasaulyje nėra tiesai tokio jautrumo, koks yra būdingas motai. Apreiškimas autoritetingai išaiškina proto sukurtos metafizikos painiavą evoliucinėje sferoje. Pasipūtėli, tu ne motą suvoki, o filosofiją ir tai savo narciziško pasipūtėliško mąstymo lygmenyje. Anot tavęs, Apreiškimas neturi tikslų. Tai kam jį pateikinėti? Tam, kad koks nors filosofuojantis narcizas savąjį ego iki begalybės užsiaugintų. Užsiauginai tą savąjį ego iki labai pavojingų aukštumų. Kaip ne kiekvienas, kuris taria, Viešpatie, Viešpatie iš tiesų į dangaus karalystę įeis, taip ir ne kiekvienas, kuris skaito Urantijos Knygą, ten įeis, o į ją įeis tas, kuris vykdo manojo Tėvo, kuris yra danguje, valią. Taip sako Jėzus, o ne kažkoks pasipūtėlis...
ļīėķą’ āåšńč’ ńņšąķčöū